52007PC0315

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 13.6.2007

KOM(2007) 315 galutinis

2007/0118 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

ĮSTEIGIANTIS „ŠVARAUS DANGAUS“ BENDRĄJĄ ĮMONĘ

(pateikta Komisijos){SEK(2007) 773}{SEK(2007) 774}

1. PASIūLYMO APLINKYBėS

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Bendros technologijų iniciatyvos (BTI) nustatytos Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje (7BP) kaip būdas kurti valstybės ir privačiojo sektoriaus partnerystę mokslinių tyrimų srityje Europos lygmeniu. BTI – tvirtas ES įsipareigojimas koordinuoti pastangas, taip prisidedant prie Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo ir Europos konkurencingumo tikslų.

BTI daugiausia kuriamos veikiant Europos technologijų platformoms (ETP). Kelios ETP pasiekė tokią aprėptį ir mastą, kad prireiks sutelkti daug viešųjų ir privačių investicijų bei gausius mokslinių tyrimų išteklius, kad būtų įgvendinti svarbūs jų strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkėse numatyti tikslai. BTI siūlomos kaip veiksminga šių ETP poreikių tenkinimo priemonė.

Specialiojoje programoje „Bendradarbiavimas“ galimos BTI nurodomos šešiose srityse: vandenilis ir kuro elementai, aeronautika ir oro transportas, naujų rūšių vaistai, įterptosios skaičiavimo sistemos, nanoelektronika ir GMES (visuotinė aplinkos ir saugumo stebėsena).

Pasiūlymo tikslas – viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pagrindu įsteigti „Švaraus dangaus“ bendrąją įmonę, kuri skatintų stiprius įvairių organizacijų ryšius, ir plėtoti Europos mokslinių tyrimų ir plėtros pajėgumus aeronautikos ir oro susisiekimo srityje.

Iš oro eismo plėtros Europoje prognozių matoma, kad per 20 metų jo intensyvumas daugiau nei padvigubės, o tai atitinka pasaulinės rinkos poreikius, tačiau tuo pačiu didėja susirūpinimas aplinkos apsauga, stengiamasi mažinti išmetamų kenksmingų dujų kiekį bei triukšmą.

Ekologiškos oro susisiekimo sistemos sukūrimas yra Europos ekonomikos augimo prioritetas, jis įgyvendinamas pasitelkiant aeronautikos sektoriaus pramonės tinklą, kurio paslaugų teikimo grandinė sutvarkyta taip, kad galėtų prisidėti įgyvendinant didelio masto pažangiųjų technologijų programą, atitinkančią Europos Sąjungos iniciatyvas, pvz., JET, ITER (branduolių sintezė) ir GALILEO (palydovinė navigacija).

Vykdant „Švaraus dangaus“ iniciatyvą bus kuriamos ekologiškesnės pažangios technologijos ir nustatyti socialiniai bei rinka grindžiami technologiniai uždaviniai, kurie turės įtakos visai oro susisiekimo sistemai. Europos bendrija dalyvaus šioje programoje ir ją bendrai finansuos, kad padėtų įgyvendinti šiuos uždavinius.

Bendrosios aplinkybės

Aeronautikos sritis gyvuoja dešimtmečius. Oro susisiekimas buvo plėtojamas rinkos poreikius atitinkančių sektorinių naujovių pagrindu neatsižvelgiant į transporto priemonių daromą poveikį aplinkai.

Pagrindiniai sparčiai diegiami aplinkos neteršiančių oro transporto technologijų atradimai yra labai svarbūs sprendžiant klimato kaitos problemas ir kartu skatinant ekonomikos augimą bei socialinę pažangą. Tačiau, atsižvelgiant į nesklandų rinkos veikimą, pernelyg pasikliaujant rinkos mechanizmu nukentėtų aeronautikos mokslinių tyrimų ir plėtros rezultatai, socialiniu ir ekonominiu atžvilgiu jie nebūtų optimalūs. Todėl aeronautikos srityje susiduriama su didelėmis problemomis:

- poveikis aplinkai tampa pagrindine judumo plėtojimo kliūtimi;

- aeronautikos pramonė daro didelį ekonominį ir socialinį poveikį, jai tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant judumą ir pasižymi dideliu mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) intensyvumu, dideliu prekybos balansu, aukšta joje dirbančiųjų kvalifikacija;

- transporto priemonių parkų atnaujinimo cikle nustatyta galimybė naudoti aplinkos neteršiančias technologijas ir panaudoti MTP rezultatus iki 2015 m.;

- aviacijos poveikio klimato kaitai, išmetamųjų teršalų ir triukšmo mažinimas yra prioritetas, kuris reikalauja laipsniškų technologinių pokyčių, kad būtų pasiekti nustatyti tikslai mažinti išmetamųjų teršalų ir gaminių eksploatavimo trukmės poveikį aplinkai;

- ES aeronautikos pramonėje yra didelė konkurencija, todėl viešojo sektoriaus MTP parama yra svarbiausia. JAV viešojo sektoriaus investicijos maždaug tris kartus viršija Europos viešąsias investicijas. Neseniai priimtas prezidento vykdomasis potvarkis, kuriame nustatyta pirmoji JAV aeronautikos MTP politika. Be to, rinkoje atsiranda ir kitų konkurentų;

- viešojo sektoriaus intervencija yra pateisinama, jei ja siekiama pašalinti rinkos trūkumus, kurie dėl pernelyg ilgų laikotarpių, taip pat dėl teigiamo išorės veiksnio, susijusio su socialinės ir privačios investicijų grąžos normos skirtumu ir dėl neigiamo išorės veiksnio, susijusio susocialinėmis aplinkos apsaugos išlaidomis, trukdo pritraukti aeronautikos mokslinių tyrimų ir plėtros investicijų.

Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Nėra.

Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos kryptimis ir tikslais

Politika, suformuota skatinti aeronautikos sektoriaus MTP ir vėliau – ekologiškam orlaiviui sukurti, yra platesnės strategijos, kuria siekiama sumažinti aviacijos poveikį klimatui, dalis. MTP aeronautikos srityje papildomai skatinama įvairiomis priemonėmis, pvz., Komisijos ES prekybos išmetamaisiais teršalais sistema (EPS). Europos bendrija nurodo aeronautiką kaip vieną iš savo MTP prioritetų siekiant mažinti orlaivių poveikį aplinkai, gerinti vietos oro kokybę, mažinti triukšmą prie oro uostų esančiose vietovėse ir gerinti gyventojų sveikatą bei gyvenimo kokybę.

Aeronautikos MTP prisidės įgyvendinant naujoje Lisabonos strategijoje iškeltus Europos Sąjungos strateginius tikslus. Ekologiškesnės aviacijos technologijos atitinka Sąjungos didesnio judumo politiką, jomis bus prisidėta ją įgyvendinant išsiplėtusioje ES, o tai ypač svarbu narystės siekiančioms valstybėms, kuriose sparčiai didėja oro eismo srautai.

Politika, kuria siekiama laipsniškų pokyčių, susijusių su aplinkos neteršiančiomis oro transportu priemonėmis, kurias būtų galima naudoti plačiu mastu, padės tvariai didinti gerovę ir gerinti gyvenimo sąlygas esamoms ir būsimoms ES kartoms.

Pasiūlyta iniciatyva yra didelio masto ir didelių tikslų siekiančios Bendrijos strategijos, kuria siekiama įveikti naujovių atotrūkį , ir kuri inter alia apima pasiūlymą įsteigti Europos technologijų institutą (ETI), dalis. ETI tikslas – susieti mokymą, mokslinius tyrimus ir verslą, o esamiems tinklams sukurti naujus valdymo modelius, siekiant toliau inegruoti jų veiklą.

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendra s respondentų apibūdinimas

Nuolat buvo rengiamos Komisijos ir suinteresuotųjų šalių konsultacijos, su „Švaraus dangaus“ techniniu turiniu ir valdymo struktūra supažindinant valstybes nares ir su bendrąja programa susijusias asocijuotąsias valstybes (nacionalinės valstybės – NV).

Atsakymų santrauka ir kaip į juos buvo atsižvelgta

Dalyvau jat Komisijos tarnyboms, suinteresuotosioms šalims, NV ir socialinės-ekonominės srities ir aplinkos (toliau – SESA) ekspertų grupei buvo nuolat renkamos pastabos ir komentarai dėl „Švaraus dangaus“ techninio turinio, valdymo ir teisinių aspektų.

Komisija atsižvelgė į galutinėje SESA ekspertų grupės ataskaitoje pateiktas pastabas. Valdymo struktūros pasiūlyme atsižvelgiama į ataskaitos rezultatus.

Ekspertų žinių kaupimas ir pritaik ymas

Susijusios mokslo ir (arba) tyrimo sritys

Išorės ekspertų patirtimi buvo pasinaudota SESA poveikio vertinime ir pradinėje „Švaraus dangaus“ valdymo struktūros analizėje.

Taikyti metodai

SESA ekspertų grupė posėdžiavo du kartus Komisijos patalpose, kuriose buvo surengtas posėdis su suinteresuotaisiais pramonės sektoriaus atstovais, siekiant nuodugniau išnagrinėti konkrečius klausimus. Ekspertų grupės pranešėjas (-ai) parengė grupės ataskaitą dalyvaujant visiems jos nariams.

Valdymo vertinimą atlikusiai ekspertų grupei buvo pateiktas pramonės atstovų pasiūlymo projektas ir Komisijos įgaliojimas.

Pagrindinės organizacijos ir ekspertai, su kuriais konsultuotasi

SESA ekspertų grupės atstovus skyrė NV. „Švaraus dangaus“ valdymo struktūros analizės tyrimą atlikti buvo pavesta dviems svarbias vadovaujančias pareigas JET bendrojoje įmonėje einantiems ekspertams.

Gautų ir pritaikytų patarimų santrauka

Galimi rimti pavojai su nepataisomomis pasekmėmis nebuvo paminėti.

SESA ekspertų grupė patarė iš pradžių didinti technikos sričių sanglaudą ir tarpusavio sąryšį, plėtoti tolesnę „Švaraus dangaus“ makroekonominę analizę ir stiprinti valdymo struktūrą. Vertindama antrą kartą grupė patvirtino, kad į rekomendacijas atsižvelgta.

Atlikus valdymo tyrimą nurodyti svarbūs svarstytini klausimai, susiję su „Švaraus dangaus“ valdymo struktūra; galutiniame pasiūlyme į šiuos klausimus atsižvelgta.

Taikytii ekspertų patarimų viešinimo būdai

Grupės ataskaitos buvo pateiktos suinteresuotosioms šalims, pristatytos ir aptartos susitikimuose su NV.

Poveikio vertinimas

Įvairūs veiksniai buvo pagrindiniai kriterijai vertinant skirtingas politikos pasirinktis:

- investicijų dydis ir tvarkaraštis;

- tęstinumas ir sanglauda;

- privačių ir viešųjų lėšų derinimas;

- kuo didesnis dalyvių skaičius ir daugelį mokslo šakų apimantis metodas;

- dalyvių koordinavimas ir integravimas;

- valdymo struktūros veiksmingumas;

- aukštas technologinio pasirengimo lygis.

Pirmoji aptarta pasirinktis buvo „nesiimti jokių ES veiksmų“ (nacionaliniu ar ES lygmeniu). Tokią pasirinktį reikia atmesti, nes dėl kelių rinkos sutrikimų rūšių negalima pasikliauti tik rinkos mechanizmais siekiant pagrindinių orlaivio ekologiškumui didinti reikalingų naujovių. Ne ES lygmeniu veiksmais grindžiamas metodas, kai parama MTP teikiama tik nacionaliniu lygmeniu, nėra tinkamas, nes orlaivio ekologiškumo didinimo mokslinių tyrimų darbotvarkės mastas ir aprėptis viršija pavienių valstybių narių gebėjimus ir finansinių įsipareigojimų, ir taikomų mokslinių tyrimų atžvilgiu. Nacionalinių MTP politikų vaidmuo papildant ekologiškų oro transporto technologijų kūrimą skatinančią ES programą yra svarbus, tačiau jos negali pakeisti veiksmų Bendrijos lygmeniu.

Antroji pasirinktis – remtis tarpvyriausybine schema, pvz., EUREKA. Tačiau ši pasirinktis nesuteikia reikiamo biudžeto ir laiko, reikalingų įveikti didelius technologinius ir komercinius pavojus, kurie neskatina privačiojo sektoriaus investuoti į ekologiškų orlaivio technologijų kūrimą. Ji nėra pakankama siekiant pagreitinti ekologiškų oro transporto technologijų kūrimą ir diegimą atsižvelgiant į bendrą Bendrijos interesą.

Trečioji pasirinktis – tradicines Bendrosios programos priemones, sukurtas skatinti mokslinius tyrimus „iš apačios į viršų“ ir kurios sutelktos ties „iš viršaus į apačią“ moksliniais tyrimais, naudoti fundamentaliesiems moksliniams tyrimams ir patvirtinimui posistemės arba sistemos lygmeniu. Tačiau šios priemonės nėra pačios geriausios norint sparčiau sukurti ekologiškas oro transporto technologijas, kurias būtų galima kuo skubiau pritaikyti praktikoje, nes šiam tikslui reikia visos sistemos technologijų demonstracinio bandymo (t.y., sistemų sistemos integravimo ir demonstracinio bandymo). Konkrečių reguliariai bendrai atliekamų mokslinių tyrimų koordinavimo mastas ir lygis nebus pakankamas siekti tokių uždavinių dėl šių priežasčių:

- MTP pastangų suskaidymo vykdant atskirus projektus;

- reikiamo dalyvių integravimo ir koordinavimo trūkumo;

- nesugebėjimo suteikti patvirtinimą esant dabartiniam technologinio pasirengimo lygiui;

- reikiamą vadovavimą užtikrinančios teisinės ir valdymo struktūros nebuvimo.

Kuriant atskirus parodomuosius pavyzdžius nebus pasiektas toks pat teigiamas poveikis aplinkai, kaip kad taikant integruotą metodą. Be viešojo sektoriaus paramos pramonės sektoriuje bus gaminami nauji gaminiai remiantis rinkos sutrikimų poveikį ribojančia strategija. Ekonominis rentabilumas būtų pagrindinis veiksnys, o ekologiškesnių technologijų kūrimas būtų ne prioritetas, o papildoma nauda. Konkurencijos ir transporto priemonių parkų atnaujinimo atžvilgiu laiko planavimas yra pagrindinis klausimas; taikant fragmentinį metodą galimybė atskirų projektų rezultatus panaudoti kuriant gaminį būtų menka. Teigiamas poveikis aplinkai būtų pristabdytas, nes oro eismo srautai didėtų sparčiau, nei būtų diegiamos pažangesnės technologijos. Tai reiškia, kad orlaivių išmetami teršalai ir keliamas triukšmas didėtų greičiau 3–4 metais ilgiau, nei vykdant vieną programą. Pasitelkus fragmentinį metodą rezultatų, kaip ir socialinės naudos, bus siekiama ilgiau. Papildomas socialinis trūkumas yra mažėjantis Europos aeronautikos pramonės konkurencingumas, kuris darys poveikį darbo vietų kūrimui ir pragyvenimo lygiui.

Siūloma pasirinktis – sukurti bendrąją įmonę, kuri vykdytų „Švaraus dangaus“ veiklą pagal didelių tikslų siekiančias mokslinių tyrimų ir technologijų darbotvarkes, kurioms reikia didelių viešojo ir privačiojo sektorių investicijų Europos lygmeniu. „Švarus dangus“ laikomas tinkama galimybe labai paspartinti ACARE aplinkos apsaugos strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės įgyvendinimą. Pramonės atstovų pateiktame pasiūlyme pabrėžiama, kad „Švaraus dangaus“ aplinkos apsaugos uždaviniai tokie dideli, kad technologinius atradimus reikia patvirtinti greičiau, nei įprastu tempu vykdant MTP. „Švaraus dangaus“ iniciatyvoje įgyvendinant naują daugelį mokslo šakų apimantį metodą bus atsižvelgta į visas aeronautikos technologijas ir užtikrintas naujų sudedamųjų dalių, sistemų ir transporto priemonių integravimas, jų plataus masto patvirtinimas ir parodomųjų pavyzdžių sukūrimas, suteikiant pagrindą naudoti naujus ekologiškus gaminius esant priimtinai rizikai.

„Švaraus dangaus“ BTI darys didelę teigiamą įtaką daugelyje sričių:

- mažins aviacijos poveikį aplinkai pasauliniu lygmeniu;

- didins aviacijos bendruomenės veiksmingumą;

- didins keleivių pasitenkinimą ir judumo lygį;

- tvariai plėtojant didins Europos aeronautikos ir aviacijos pramonės konkurencingumą.

Labai didelės investicijos pramonės sektoriuje užtikrina rezultatų taikymą praktikoje. „Švarus dangus“ prisidės prie Europos makroekonomikos augimo. Kadangi paklausa oro transporto sektoriuje didėja sparčiau nei daugelyje kitų sektorių, didėja ir jo indėlis į šį augimą. Užimtumo atžvilgiu indėlis taip pat didelis: šiame pramonės sektoriuje dirba 3 mln. Europos piliečių. Dėl to „Švarus dangus“ darys teigiamą poveikį visai Europos bendruomenei. Mažiau teršiantys aplinką ir mažiau triukšmo keliantys orlaiviai sumažins su oro eismo intensyvėjimu susijusias problemas. Apibendrinant galima teigti, kad:

- „Švaraus dangaus“ iniciatyvoje sutelkta daug priemonių ir taikomas daugelį mokslo šakų apimantis metodas, atsižvelgiant į visas technologijas, kurių reikia esminiams ekologiško oro transporto patobulinimams sukurti ir įdiegti praktikoje. Vykdant bendrai atliekamus mokslinius tyrimus, taikant fragmentinį metodą tiek priemonių nebus sutelkta ir nebus apimama tiek mokslo šakų, kurių reikia tikslams įgyvendinti.

- „Švaraus dangaus“ valdymas užtikrina skirtingos veiklos integravimą ir koordinavimą, išnaudojant plataus masto ir įvairovės ekonomiją aeronautikos MTP srityje ir taip kuriant dalyvių sinergiją. Vykdant ES veiksmus tik pagal BP programą panašių rezultatų nebūtų pasiekta.

- Įgyvendinant „Švaraus dangaus“ iniciatyvą bus sukurti ir naudojami keli parodomieji pavyzdžiai siekiant patvirtinti aukštą technologinio pasirengimo lygį ir taip bus spartinamas naujų gaminių kūrimas.

2. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

Siūlomos priemonės apibendrinimas

Pasiūlymą sudaro Tarybos reglamentas, kuriuo įsteigiama „Švaraus dangaus“ bendroji įmonė.

Teisinis pagrindas

Europos bendrijos steigimo sutarties 171 straipsnis.

Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas taikomas tik tada, jeigu pasiūlymas netaikomas sričiai, kurioje Bendrija turi išimtinę kompetenciją.

Valstybės narės negali tinkamai pasiekti pasiūlymo tikslų dėl toliau nurodytų priežasčių:

- aeronautikos pramonė yra globali. Dėl to, kad oro susisiekimas vykdomas taro daugelio valstybių, turi būti laikomasi saugumo ir atsekamumo bei naujovių, atsiradusių dėl pasaulyje galiojančių sertifikavimo standartų. Pačios savaime naujos technologijos negali būti nacionalinės. Dėl įvairių MTP nišų skirtingose valstybėse narėse Europos technologijų bazė formuojama lygmeniu, kuriame naujovės gali būti kuriamos sistemų sistemos mastu;

- oro susisiekimo poveikis aplinkai yra globalus klausimas, susijęs su įvairiais oro susisiekimo sistemos aspektais. Reikiamų išteklių poreikis viršija atskirų valstybių narių suinteresuotųjų šalių galimybes. Tikslams pasiekti laiku reikiamas valdymo ir koordinavimo lygis skatina vykdyti tarptautinį projektą Europos lygmeniu;

- Europos aeronautikos pramonė veikia globalioje, bet suvaržytoje rinkoje. Todėl dar labiau didėja ir taip didelės gamybos sąnaudos, daromas poveikis pramonės įmonių pajėgumui investuoti į technologijų naujoves.

Todėl būtina telkti MTP pastangas ES lygmeniu, nes reikia sutelkti pakankamai priemonių, kad naujovės būtų konsoliduotos.

Bendrijos veiksmais bus lengviau siekti pasiūlymo tikslų dėl šios (-ių) priežasties (-čių):

- MTP pastangos turi būti įgyvendinamos Europos lygmeniu. Technologinių naujovių diegimas ir visapusiškų parodomųjų pavyzdžių kūrimas turi būti koordinuojamas ES viduje, kad būtų pasinaudota visa socialine nauda visoje Europoje, o ekonomine nauda per tiekimo grandinę. Šis koordinavimas gali būti vykdomas tik taikant dėl „Švaraus dangaus“ pateiktas Bendrijos teisines nuostatas;

- viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė yra būtina didinti sinergijas, kurios yra reikalingos laipsniškiems pokyčiams, susijusiems su ekologiškesnėmis technologijomis, o daryti atitinkamą sverto poveikį ES ir nacionalinėms programoms įmanoma tik Europos lygmeniu.

Bendrijos dalyvavimas leis racionalizuoti MTP programas. Suvienijus įvairius techninius įgūdžius bus skatinama masto ir įvairovės ekonomija ir didinama tikimybė, kad technologijų parodomieji pavyzdžiai bus sukurti laiku.

Iš SESA ekspertų grupės vertinimo matyti, kad „Švarus dangus“ labai padės mažinti oro transporto poveikį aplinkai, didinti Europos ekonomikos augimą ir kurti naujas darbo vietas stiprinant pramonės konkurencingumą.

„Švaraus dangaus“ atžvilgiu pasirinktas metodas apima plačiai paplitusias technologijas, žinių pagrindą, pakankamai sutelktų priemonių, daro reikiamą sverto poveikį ir suteikia uždaviniui proporcingą valdymo struktūrą.

Kartu su Europos Komisija, 86 organizacijos iš 16 NV vykdys „Švaraus dangaus“ valdymo ir techninę veiklą. Kitos organizacijos prisijungs kuriant „Švarų dangų“.

Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl šios(-ių) priežasties(-čių).

Vykdant „Švaraus dangaus“ programą bus atliekama MTP veikla, daugiausia dėmesio skiriant oro susisiekimo sistemos poveikiui aplinkai; būtina tinkamai valdyti šią programą, kad tikslai būtų įgyvendinti laiku. Bendrosios įmonės įsteigimas yra paprasčiausias „Švaraus dangaus“ valdymo būdas, kurį taikant Europos Komisija gali artimai bendradarbiauti su privačiojo sektoriaus atstovais. Numatyta „Švaraus dangaus“ valdymo struktūra užtikrins tinkamą lankstumo lygį ir kad būtų reaguojama laiku, nes tai būtina technologiniams tikslams pasiekti, taip pat tinkamą skaidrumo ir kontrolės lygį, reikalingą viešajam interesui užtikrinti.

„Švaraus dangaus“ programai numatyta skirti 1,6 mlrd. EUR biudžeto išlaidų 7 metams. Ši suma skiriama atsižvelgiant į dabartines MTP išlaidas aeronautikos sektoriuje Europoje, teigiamą poveikį aplinkai, galimą sklaidą ir papildomą teigiamą poveikį.

Priemonių pasirinkimas

Siūlomos priemonės: reglamentas.

Kitos priemonės nebūtų tinkamos dėl šios (-ių) priežasties (-čių):

- įmonei, kurios veikloje dalyvauja Bendrija, įsteigti reikia Tarybos reglamento.

3. POVEIKIS BIUDžETUI

Iš preliminaraus biudžeto vertinimo matyti, kad per 1 metus Bendrijos išlaidos sudarys 47 mln. EUR, jos bus kasmet didinamos, 5-aisiais metais bus skiriama didžiausia suma – 140 mln. EUR, o per 6 ir 7 metus likvidavimui skirta 267 mln. EUR.

4. PAPILDOMA INFORMACIJA

Modeliavimas, bandomasis etapas ir pereinamasis laikotarpis

Pasiūlymo įgyvendinimo pereinamasis laikotarpis buvo arba bus.

Persvarstymo, pakeitimo, laikino galiojimo sąlyga

Į pasiūlymą įtraukta persvarstymo sąlyga.

Pasiūlyme numatyta laikino galiojimo sąlyga.

„ Švaraus dangaus“ bendra technologijų iniciatyva

Technologinė santrauka

„Švaraus dangaus“ iniciatyva siekiama sukurti iš esmės naujovišką, pažangiomis technologijomis ir natūralaus dydžio parodomaisiais pavyzdžiais pagrįstą oro susisiekimo sistemą, kurios tikslas – mažinti oro transporto priemonių poveikį aplinkai mažinant triukšmą ir dujinių teršalų išmetimą, taip pat veiksmingiau taupant orlaivių degalus.

Veikla bus susijusi su visais oro susisiekimo sistemos skrydžių segmentais ir susijusiomis technologijomis, numatytomis strateginėje aeronautikos mokslinių tyrimų darbotvarkėje, skirtoje aeronautikos technologijų platformai ACARE.

„Švaraus dangaus“ iniciatyva bus vykdoma 6 skirtingose techninėse srityse, vadinamose integruotųjų technologijų parodomųjų pavyzdžių padaliniais (ITPPP), kuriuose bus atliekami pirminiai tyrimai ir numatyti tolesnių darbų seka, vėliau pateikiant natūralaus dydžio parodomuosius pavyzdžius, kurie bus išbandomi ant žemės ar ore, siekiant sukurti patikimas pažangias technologijas, kurios būtų diegiamos į modernius ekologiškus orlaivius. Tarp įvairių ITPPP bus užtikrinti įvairiapusiai suderinti ryšiai ir keitimasis informacija. Daugelį bandymams skirtų vietų naudos bendrai keli ITPPP. ITPPP yra šie:

1. PAŽANGAUS fiksuoto sparno orlaivio ITPPP bus skiriamas ypatingas dėmesys sparnų technologijoms, kuriose naudojami oro srovių detektoriai, todėl galinčiomis pagal poreikius pritaikyti sparnų formą, taip pat naujoms orlaivių konfigūracijoms, tinkamoms šiuos naujo tipo sparnams optimaliai integruoti.

2. Ekologiško regioninio orlaivio ITPPP bus kuriami lengvasvoriai modeliai ir pažangiosios technologijos, mažai triukšmo keliančios konfigūracijos ir integruojamos kitų ITPPP sukurtos technologijos, pvz., varikliai, energijos taupymo ir kitos naujos konfigūracijos.

3. Ekologiško sraigtasparnio ITPPP bus kuriama: naujosios rotoriaus mentės, variklio įranga triukšmui sumažinti, aptakesnis karkasas, dyzeliniai varikliai, elektros sistemos degalų sunaudojimui sumažinti ir ekologiška skrydžių trasa.

4. Tvaraus ir ekologiško variklio ITPPP bus integruotos triukšmo mažinimo technologijos, lengvasvorės mažo pasipriešinimo sistemos, didelio naudingumo koeficiento, mažai azoto oksido išmetančios lengvos naujos konfigūracijos, pvz., atviri rotoriai ar tarpiniai aušintuvai.

5. Ekologiškų eksploatavimo sistemų ITPPP bus projektuojama visa orlaivių elektros įranga ir sistemos, šilumos valdymo sistemos, pajėgumai, skirti „švariems“ skrydžiams bei tobulinama antžeminėveikla.

6. Ekologiško projektavimo ITPPP spręs klausimus, susijusius su medžiagų ir sudedamųjų dalių viso gyvavimo ciklu, optimaliu žaliavų naudojimu, mažesniu neatsinaujinančių medžiagų, gamtinių išteklių, energijos naudojimu, nuodingais išskiriamais teršalais ir perdirbimu.

Technologijų vertinimo padalinys bus pirmoji prieinama išsami integruota Europos priemonė, tiesiogiai siejanti vis dar kuriamas pažangiąsias technologijas ir didelį vietinį ar visuotinį poveikį aplinkai. Čia bus atsižvelgta įduomenis, gautus įgyvendinant „Švaraus dangaus“ iniciatyvą ir duomenis, nesusijusius jos įgyvendinimu, kad būtų gauti matai, taikytini aplinkai ir orlaiviams, oro uostams bei orlaivių parkams.

Technologijų vertinimo padalinys įvertins aukšto lygio hipotezes, metodus ir rezultatus, tuo užtikrindamas kontrolės funkciją, kuria nepriklausomiems išorės ekspertams ir visuomenei bus sudarytos sąlygos jų pagrįstumui įvertinti.

Kadangi orlaivių degalų ekonomiškumui taip pat įtakos turi skrydžio plano valdymo strategija, vykdant „Švaraus dangaus“ iniciatyvą bus artimai bendradarbiaujama su SESAR bendrąja įmone, kuri tiria oro eismo valdymo (OEV) technologijas pagal Komisijos „Bendro dangaus“ iniciatyvą. Šie ryšiai bus užmegzti per Technologijų vertinimo ITPPP ir Sistemų ITPPP, kur kuriama aviacinė elektroninė įranga, susijusi su OEV.

Toliau pateikiamoje lentelėje išdėstoma technologinių uždavinių, kurie turėtų būti įgyvendinti pagal „Švaraus dangaus“ iniciatyvą, santrauka:

Technologijų vertinimas |

08.07.01 10 | NPI | DIF[24] | NE | TAIP | TAIP | Nr. 1A |

08.07.01 20 | NPI | NE DIF. | TAIP | TAIP | TAIP | Nr. 1A |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. ir vėliau | Iš viso |

Eksploatavimo išlaidos[25] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1. | a | 45,000 | 86,375 | 119,375 | 129,375 | 136,375 | 259,500 | 776,000 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 38,250 | 80,169 | 114,425 | 127,875 | 135,325 | 279,956 | 776,000 |

Administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą[26] |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4. | c | 2,000 | 3,625 | 3,625 | 3,625 | 3,625 | 7,500 | 24,000 |

ORIENTACINĖ SUMA IŠ VISO |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c | 47,000 | 90,000 | 123,000 | 133,000 | 140,000 | 267,000 | 800,000 |

Mokėjimų asignavimai | b+c | 40,250 | 83,794 | 118,050 | 131,500 | 138,950 | 287,456 | 800,000 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos[27] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5. | d | 0,351 | 0,351 | 0,351 | 0,351 | 0,351 | 0,702 | 2,457 |

Prie žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų nepriskiriamos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6. | e | 0,013 | 0,013 | 0,013 | 0,363 | 0,013 | 0,376 | 0,791 |

Iš viso orientacinių priemonės išlaidų |

IŠ VISO ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 47,364 | 90,364 | 123,364 | 133,714 | 140,364 | 268,078 | 803,248 |

IŠ VISO MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 40,614 | 84,158 | 118,414 | 132,214 | 139,314 | 288,534 | 803,248 |

Išmokant ĮA, numatyta sistema, pagal kurią 85 % nominalaus įnašo sumokama iš anksto, o likusieji 15 % sumokami patvirtinus pateiktas ataskaitas (technines ir finansines). Taip varijuojama tarp ĮA ir MA.

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

Jeigu numatoma, kad pasiūlymą bendrai finansuos kelios valstybės narės arba kitos įstaigos (nurodyti kokios), toliau pateiktoje lentelėje reikėtų nurodyti tokio bendro finansavimo dalies įvertinimą (jei numatoma, kad bendrai finansuos kelios skirtingos įstaigos, galima pridėti papildomų eilučių):

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Bendrą finansavimą teikianti įstaiga | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. ir vėliau | Iš viso |

Kiti bendrosios įmonės nariai | f | 2,000 | 3,625 | 3,625 | 3,625 | 3,625 | 7,500 | 24,000 |

IŠ VISO ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a+c+d+e+f | 49,481 | 94,106 | 127,106 | 137,456 | 144,106 | 275,812 | 828,067 |

Bendras finansavimas, į kurį čia atsižvelgta – tai kito nario įnašas į BĮ eksploatavimo išlaidas, kuris lygus Komisijos įnašui, nurodytam 8.2.4. punkto c papunktyje. Likusioji kito nario įnašo dalis – natūrinė, kurią įnešus bendra įnašo suma bus 800 mln. EUR.

Kaip paaiškinta BĮ įstatų skyriuje, bendrosios įmonės (BĮ) struktūra atitinka 6 technologines temas (integruotųjų technologijų parodomųjų pavyzdžių padalinius (ITPPP)), o jos nariai yra:

- Europos Komisija

- ITPPP lyderiai

- ITPPP asocijuotieji nariai

Komisija yra numačiusi prie BĮ išteklių prisidėti skirdama iš viso 800 mln. EUR grynaisiais, paskirstytais tarp veiklos ir eksploatavimo išlaidų. Kiti BĮ nariai ir jų filialai skiria iki 776 mln. EUR piniginį įnašą ir 24 mln. EUR. grynaisiais, skirtais eksploatavimo išlaidoms. Pradėjus veikti BĮ , ITPPP lyderiai įneša maždaug 75 % arba 600 mln. EUR piniginių įnašų, o asocijuotieji nariai įneša likusius 25 % arba 200 mln. EUR.

Siekiant įtraukti daugiau dalyvių į BTI veiklą, tada, kai BTI ją vykdys , ITPPP lyderiai perves ne mažiau kaip 200 mln. EUR partneriams, skelbdami kvietimus teikti paraiškas (prižiūrint Europos Komisijai). Šie partneriai įneš piniginius įnašus ribotam laikui, skirtus specialiai veiklai, ir netaps BĮ nariais.

Be to, svarbu pažymėti, kad ITPPP lyderiai patys skiria papildomus 200 mln. EUR piniginius įnašus: tuo atveju (mažai tikėtinu), jeigu paskelbus kvietimus teikti paraiškas jų nebus gauta, šias užduotis jie atliks patys.

4.1.2. Derėjimas su finansiniu programavimu

( Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą, gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas[28] (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą).

4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms:

( Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms.

( Pasiūlymas įplaukoms turi tokį finansinį poveikį:

Mln. EUR (dešimtųjų tikslumu)

Prieš taikant priemonę [n-1 metai] | Padėtis pradėjus taikyti priemonę |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 3 | 3 | 3 | 3 | 3 | 3 per metus |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Bendrosios įmonės įsteigimas viešosios ir privačios partnerystės pagrindu; Bendrijos piniginis įnašas į BĮ išteklius bus naudojamas bendrai finansuoti mokslinius tyrimus aeronautikos sektoriuje siekiant, kad oro transporto sistema būtų ekologiškesnė ir būtų prisidėta prie ACARE SRA-2 tikslų (išsamesnė informacija pateikta aiškinamojo memorandumo 1 skirsnyje).

5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, pasiūlymo derėjimas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

Tai aptariama aiškinamojo memorandumo 1 skirsnyje.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą

Bendrieji tikslai pateikti aiškinamojo memorandumo 1 skirsnyje, o kiekybiniai tikslai – „Švaraus dangaus“ technologinėje santraukoje.

Valstybių narių paskirtiems išorės ekspertams atlikus nepriklausomą socialinio, ekonominio ir aplinkos poveikio vertinimą buvo nustatyti tinkami rodikliai. Jų rekomendacijos pateiktos poveikio vertinimo dokumento 7.3 skirsnyje.

5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai)

( Centralizuotas valdymas:

( tiesioginis, vykdomas Komisijos

( netiesioginis, perduodant:

( vykdomosioms agentūroms

( Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 str.

( nacionalinei (-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai (-oms), teikiančiai (-ioms) viešąsias paslaugas

( Pasidalijamasis arba decentralizuotas valdymas:

( kartu su valstybėmis narėmis

( kartu su trečiosiomis šalimis

( Bendras valdymas su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Pastabos:

„Švaraus dangaus“ pagrindinis valdymo organas yra vykdomoji taryba, kuriai vadovauja Europos Komisijos atstovas. Vykdomoji taryba yra atsakinga už strateginį BTI veiklos orientavimą. Ją sudaro ITPPP lyderiai (iš viso 12), asocijuotųjų narių atstovai ir Komisija, turinti veto teisę sprendžiant visus su viešaisiais interesais susijusius klausimus.

Kasdieniam darbui vadovauja BĮ direktorius (jam padeda personalas), kuris yra teisinis BĮ atstovas, veikiantis visiškai nepriklausomai.

Techninį valdymą užtikrina ITPPP valdymo komitetas, į kurio sudėtį įeina visi konkrečiame ITPPP dalyvaujantys nariai.

Bendrajame forume, kuris yra rekomendacijas pagrindiniams valdymo organams teikiantis konsultacinis organas, dalyvauja po vieną BTI dalyvių atstovą.

Numatyta, kad BĮ bendradarbiaus su įvairiomis organizacijomis: ACARE stebės BTI techninę pažangą, o Nacionalinių valstybių atstovų grupę sudarys specialistai, kurie stebės BTI pažangą, bet taip pat veiks kaip tarpininkai, teikdami informaciją BĮ apie nacionalines iniciatyvas ir programas, o nacionalinėms pramonės įmonėms ir mokslo bendrijai – apie kvietimus teikti paraiškas ar viešųjų pirkimų konkursus, susijusius su „Švaraus dangaus“ BĮ.

Be to, BĮ ir Komisija gali pasitelkti iš nepriklausomų ekspertų sudarytą patariamąją tarybą, kuri teiks rekomendacijas moksliniais, techniniais, finansiniais ir vadybos klausimais.

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

Bendrosios įmonės įstatų projekte yra numatytos specialiosios vidaus kontrolės nuostatos.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex -ante vertinimas

Prie šio pasiūlymo pridėtame poveikio vertinime, pagrįstame dviejų etapų socialinio ir ekonominio poveikio vertinimu, kurį atliko nepriklausomų išorės ekspertų grupė, pateikiama informacija, kurios reikia ex-ante vertinimui, susijusiam su „Švaraus dangaus“ bendrosios įmonės įsteigimu.

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-ante vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis).

Nėra

6.2.3. Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

Vidinis bendrosios įmonės įvertinimas atliekamas parengiant metinę projekto pažangos ataskaitą. Patariamosios tarybos bus paprašyta atlikti tarpinius pažangos įvertinimus ir pateikti rekomendacijas moksliniais, techniniais, finansiniais ir vadybos klausimais.

Be to, numatytas vidurio laikotarpio įvertinimas, kurį atliks konsultacinė bendrovė, siekiant įvertinti projekto pažangą ir prisidėti prie galimų pataisų.

7. KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIEMON ĖS

„Švaraus dangaus“ bendrosios įmonės reglamento 14 straipsnyje pateiktos specialios priemonės, susijusios su kova su sukčiavimu.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. ir vėliau |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai[30] (XX 01 01) | A*/AD | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 |

B*, C*/AST | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 |

Darbuotojai, finansuojami[31] pagal XX 01 02 str. |

Kiti darbuotojai, finansuojami[32] pagal XX 01 04/05 str. |

IŠ VISO | 3 | 3 | 3 | 3 | 3 | 3 |

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

Reikės 2 AD kategorijos visą darbo dieną dirbančių darbuotojų šioms užduotims:

- BTI veiklos pažangos techninei priežiūrai

- ryšiams su Nacionalinių valstybių atstovų grupe, ACARE ir Transporto programos komitetu palaikyti

- kvietimams teikti paraiškas ir viešųjų pirkimų konkursams prižiūrėti ir naujiems nariams priimti

- dalyvauti posėdžiuose, atstovauti Komisijai vykdomojoje taryboje ir integruotųjų technologijų parodomųjų pavyzdžių padalinių valdymo komitetuose

- vidurio laikotarpio ir galutiniam vertinimui organizuoti

- patikrinimams vietoje ir (arba) auditui atlikti

- BTI pažangos ataskaitoms rengti

Be to, numatyta AST kategorijos visą darbo dieną dirbančio darbuotojo vieta padėti įgyvendinti minėtas užduotis.

Šios pareigos apims Komisijos vykdomą BTI priežiūrą (t.y., jos atitiks dviejų už projektą atsakingų pareigūnų ir pagalbinio personalo funkcijas). Jie nebus siunčiami į komandiruotes į BĮ.

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės akt uose) šaltiniai

( Šiuo metu programos valdymui skirtos darbo vietos, kurias reikia pakeisti arba pratęsti

( Darbo vietos, pagal MPS (metinę politikos strategiją) ir (arba) PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirtos n-tiesiems metams

( Darbo vietos, kurių bus prašoma kitos MPS ir (arba) PBP procedūros metu

( Darbo vietos, kurios bus perskirstytos naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas)

( Darbo vietos, reikalingos n-tiesiems metams, tačiau nenumatytos tų metų MPS ir (arba) PBP

8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 04/05 – administracinės valdymo išlaidos)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. ir vėliau | IŠ VISO |

Kita techninė ir administracinė pagalba |

- intra muros |

- extra muros | 2,000 | 3,625 | 3,625 | 3,625 | 3,625 | 7,500 | 24,000 |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | 2,000 | 3,625 | 3,625 | 3,625 | 3,625 | 7,500 | 24,000 |

Pirmiau nurodytos sumos apima BĮ likvidavimo (numatyto po 2015 m.) išlaidas. Jos sudaro 50 % Bendrijos įnašo į bendrosios įmonės eksploatavimo išlaidas.

Vidutinės išlaidos vienam visą darbo dieną dirbančiam AD/AST kategorijos darbuotojui – 117 000 EUR per metus, o vienam išorės darbuotojui – 51 000 EUR per metus.Bendrijos įnašas sudaro 11,4 mln. EUR.

Kitos eksploatavimo išlaidos apima: projektų monitoringą, veiklą, susijusią su informacijos perdavimu, posėdžius, keliones ir dienpinigius, įstaigos eksploatavimo išlaidas, IT, auditą ir t. t. Bendrijos įnašas siekia 12,6 mln. EUR.

8.2.5. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių tipas | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. ir vėliau |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (08 07 01 01) | 0,351 | 0,351 | 0,351 | 0,351 | 0,351 | 0,702 |

Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,351 | 0,351 | 0,351 | 0,351 | 0,351 | 0,702 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai |

Standartinės išlaidos 117 000 EUR / visą darbo dieną dirbančiam pareigūnui per metus |

Apskaičiuota – Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. |

[…] |

8.2.6. Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) |

2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. ir vėliau | IŠ VISO |

XX 01 02 11 01 – Komandiruotės[34] | 0,013 | 0,013 | 0,013 | 0,013 | 0,013 | 0,026 | 0,091 |

XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos |

XX 01 02 11 03 – Komitetai[35] |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos[36] | 0,350 | 0,350 | 0,700 |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos |

2. Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) | 0,013 | 0,013 | 0,013 | 0,363 | 0,013 | 0,376 | 0,791 |

3 Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,013 | 0,013 | 0,013 | 0,363 | 0,013 | 0,376 | 0,791 |

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą |

[…] |

[1] OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

[2] OL L 400, 2006 12 30, p. 86–241.

[3] 9039/03.

[4] 12339/03.

[5] 12487/04.

[6] KOM(2003) 226.

[7] 15717/06

[8] 6044/07

[9] 7224/07

[10] Žr. KOM(2007) 2.

[11] Europos Parlamentas ir 2005 m. pavasario Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino ES tikslą sumažinti pasaulinės temperatūros didėjimą iš viso iki 2o C (2o tikslas).

[12] Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnis OL L 248, 2002 9 16, p.1; klaidų ištaisymas OL L 25, 2003 1 30, p.43

[13] 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje, OL L 357,2002 12 31, p.72; klaidų ištaisymas: OL L 2, 2003 1 7, p. 39.

[14] OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

[15] OL L 292, 1996,11 15, p. 2.

[16] OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[17] OL L 357, 2002 12 31, p. 72; klaidų ištaisymas: OL L 2, 2003 1 7, p. 39.

[18] OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

[19] OL L 264, 2006 9 25, p. 13.

[20] Biudžete pokytis pripažįstamas „esminiu“, jei sudaro 10 % ITPPP skirto biudžeto.

[21] Šis išlaidų paskirstymas atitinka įprastąi taikomą mokslinių tyrimų ir plėtros projektams aeronautikos srityje, kai didžiąją dalį darbų ir investicijų rizikos prisiima pagrindiniai integruotojai.

[22] Taip paskirstyta todėl, kad buvo taikomas „iš apačios į viršų“ metodas, kai atskirų ITPPP ir technologijų vertintojo biudžeto poreikiai siejami su jų techniniais tikslais.

[23] OJ L 357, 2002 12 31, p. 72; klaidų ištaisymas OL L 2, 2003 1 7, p. 39.

[24] Diferencijuoti asignavimai.

[25] Išlaidos 08.07.01 01 – Bendradarbiavimas – Transportas (įskaitant aeronautiką) „Bendrosios įmonės „Švarus dangus“ mokslinių tyrimų veiklos išlaidos“.

[26] Išlaidos 08.01.04 60 – „Bendrosios įmonės „Švarus dangus“ eksploatacinių išlaidų rėmimo išlaidos“.

[27] Išlaidos pagal 08.07.01skyrių, kitos nei nurodytos 08.07.01 01 ar 08.01.04 60 straipsniuose.

[28] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[29] Jeigu būtina, t. y. jeigu priemonė trunka ilgiau kaip 6 metus, reikėtų pridėti papildomų stulpelių.

[30] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[31] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[32] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

[33] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) agentūros (-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią finansinę teisės akto pažymą.

[34] Už projektą atsakingais paskirtų Komisijos darbuotojų komandiruočių išlaidos priklausys nuo vietos, kurioje bus įkurta bendra įmonė. Manoma, kad jos būstinė bus Briuselyje, ir joje vyks vykdomosios tarybos posėdžiai.Siekiant apskaičiuoti komandiruočių išlaidas, numatyta, kad vidutinės išlaidos sudarys 1300 EUR. Numatomas posėdžių skaičius: 2 pareigūnai 4 kartus per metus dalyvaus ITPPP valdymo komiteto posėdžiuose; 2 papildomos komandiruotės.

[35] Nurodyti komiteto rūšį ir kuriai grupei jis priklauso.

[36] Numatytas vienas tarpinis ir galutinis vertinimai, kuriuos atlikti paves Komisijos tarnybos.