52007DC0804

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 11.12.2007

KOM(2007) 804 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Pasiūlymas dėl Bendrijos Lisabonos programos 2008–2010 m.

TURINYS

1. Įvadas. Kuriant naują Bendrijos Lisabonos programą (BLP) 3

2. BLP tobulinimas ir atnaujinimas 3

3. 10 pagrindinių naujosios BLP tikslų pagal keturias prioritetines sritis 4

3.1. Investicijos į žmogų ir darbo rinkos modernizavimas 5

3.2. Verslo, visų pirma MVĮ, galimybių didinimas 7

3.3. Investicijos į žinias ir inovacijas 9

3.4. Energetika ir klimato kaita 11

4. Išorinė darbotvarkė 13

5. BLP įgyvendinimo užtikrinimas 14

PRIEDAS 16

1. ĮVADAS. KURIANT NAUJą BENDRIJOS LISABONOS PROGRAMą (BLP)

Glaudi valstybių narių ir Bendrijos partnerystė yra vienas iš svarbiausių atnaujintos Lisabonos augimo ir užimtumo strategijos aspektų. Valstybės narės savo strategijas įgyvendina pagal nacionalines reformų programas , tačiau siekiant nacionalinius veiksmus papildyti ir sustiprinti, būtina imtis papildomų strateginių veiksmų Bendrijos lygmeniu . Bendrijos lygmens veiksmais gali būti nustatyti, pavyzdžiui, bendri teisės ir (arba) politikos principai; taip galima prisidėti prie valstybių narių politikos koordinavimo; be to, Bendrija tiesiogiai prisideda prie palankių sąlygų neturinčių regionų ir valstybių narių išteklių papildymo, pavyzdžiui, pagal sanglaudos politikos programas. Norint gerokai paskatinti ES augimą ir užimtumą, būtina siekti didesnės pažangos tiek valstybių narių, tiek Bendrijos lygmenimis sudarant reikiamas pagrindines sąlygas.

Šiame komunikate siūloma nustatyti Bendrijos Lisabonos programą (BLP) 2008–2010 m. ir, panašiai kaip valstybių narių nacionalinėse reformų programose, pagrindines Bendrijos lygmens priemones. Naujos BLP pasiūlymas grindžiamas integruotomis gairėmis ir 2006 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos nustatytomis keturiomis prioritetinėmis sritimis. Jis apima veiksmus, kurių turi būti imtasi Bendrijos lygmeniu kitu programos etapu, kaip siūloma Komisijos strateginėje ataskaitoje, kuri turėtų būti patvirtinta 2008 m. pavasario Europos Vadovų Taryba posėdyje. Jame nustatomi ambicingi, tačiau Bendrijos lygmeniu iki 2010 m. realiai įgyvendinami veiksmai. Reikalingas bendras visų ES institucijų politinis aktyvumas, kad būtų pasiektas susitarimas dėl šių priemonių, kuriomis per ateinančius trejus metus būtų skatinamas augimas ir užimtumas.

2. BLP tobulinimas ir atnaujinimas

Pirmoji BLP 2005–2008 m. davė nemažai rezultatų. Pavyzdžiui, priėmus paslaugų direktyvą ir įgyvendinus finansinių paslaugų veiksmų planą, padaryta pažanga tobulinant bendrosios rinkos norminę sistemą . Komisija taip pat sparčiau įgyvendino geresnio reglamentavimo darbotvarkę , siekdama mažinti nereikalingas išlaidas ir šalinti kliūtis inovacijoms. Augimui ir užimtumui skatinti skirtas daug didesnis Bendrijos finansavimas. Patvirtinus naująsias sanglaudos politikos programų taisykles , 2007–2013 m. augimui ir užimtumui bus skirta maždaug 210 mlrd. EUR, t. y. daugiau nei 25% didesnė suma negu 2000–2006 m. Iš pirmojoje BLP paskelbtų 102 veiksmų iki 2007 m. vidurio buvo įgyvendinta daugiau kaip 87 veiksmai . Taryba ir Europos Parlamentas taip pat dėjo dideles pastangas, kad būtų paspartintas tarpinstitucinis sprendimų priėmimas. Taryba ir Parlamentas[1] priėmė mažiausiai 10 iš 2006 m. BLP įgyvendinimo ataskaitoje nurodytų 18 teisės aktų, kuriems taikoma tarpinstitucinio sprendimų priėmimo procedūra.

Nors būta ne vieno sėkmingo atvejo, 2005–2008 m. BLP ne visada suteikdavo pakankamai tvirtą pagrindą, kad BLP veiksmai taptų prioritetiniais ir kad būtų paspartintas jų patvirtinimas ir įgyvendinimas. Dažnai BLP buvo laikoma tik Europos Komisijos reformų programa, nors jos įgyvendinimas neįmanomas be visų Bendrijos institucijų ir valstybių narių visapusiško palaikymo.

2008–2010 m. programavimo laikotarpiu naująja BLP šiuos trūkumus siekiama pašalinti. Todėl Komisija siūlo programą su aiškesniais prioritetais ir tik 10 pagrindinių tikslų , kuriuos būtų galima įgyvendinti 2008–2010 m. Visiems šiems tikslams ir kartu siūlomiems veiksmams būdinga:

- Jie teikia didelės papildomos naudos Bendrijos lygmeniu arba jais užtikrinama stipri sąveika su valstybių narių ir (arba) kitomis ES lygmeniu įgyvendinamomis strategijomis;

- jais daromas stiprus poveikis augimui ir užimtumui – tiesiogiai arba sudarant lengvesnes sąlygas reformoms įgyvendinti ir prie jų prisitaikyti.

3. 10 pagrindinių naujosios BLP tikslų pagal keturias prioritetines sritis

Į 2008–2010 m. BLP Komisija siūlo įtraukti dešimt pagrindinių tikslų ir atitinkamų veiksmų, grindžiamų integruotomis gairėmis ir tik pagal keturias prioritetines sritis.

10 pagrindinių tikslų, kurie turi būti įgyvendinti iki 2010 m.

1. Iki 2008 m. vidurio Komisija pateiks atnaujintos Socialinės darbotvarkės pasiūlymą ir prisidės prie gebėjimų spragų šalinimo.

2. 2008 m. Komisija rengs pasiūlymus dėl bendros imigracijos politikos.

3. Bendrija priims smulkiojo verslo aktą, siekdama didinti MVĮ galimybes visu jų veiklos laikotarpiu.

4. Bendrija sieks iki 2012 m. 25% sumažinti ES administracinę naštą ir įgyvendinti ambicingą paprastinimo programą.

5. Bendrija stiprins bendrąją rinką, didins paslaugų konkurencingumą ir toliau imsis veiksmų, siekdama integruoti finansinių paslaugų rinką.

6. Bendrija pavers tikrove penktąją laisvę (laisvą žinių judėjimą) ir sukurs tikrą Europos mokslinių tyrimų erdvę.

7. Bendrija gerins pagrindines sąlygas inovacijoms.

8. Bendrija baigs kurti energetikos vidaus rinką ir patvirtins klimato kaitos dokumentų paketą.

9. Bendrija skatins į tvaresnę gamybą ir vartojimą nukreiptą pramonės politiką.

10. Bendrija pradės dvišales derybas su pagrindiniais prekybos partneriais dėl naujų tarptautinės prekybos bei investavimo galimybių ir bendros reguliavimo nuostatų ir normų sistemos kūrimo.

Priede pateikiamas išsamus veiksmų sąrašas, kuriame priemonės skirstomos į tris kategorijas:

- priemonės, kurias turi priimti Europos Komisija;

- priemonės, kurias, kaip prioritetinius veiksmus, turi priimti kitos institucijos;

- priemonės, kurias dar reikia įgyvendinti.

Taip skirstant aiškiai parodomos kiekvienos institucijos pareigos. Siūloma, kad visos ES institucijos šioms priemonėms suteiktų prioritetą .

Komisijos nuomone, įgyvendinus visą BLP būtų gerokai prisidedama prie Lisabonos augimo ir užimtumo strategijos sėkmingo įgyvendinimo. Atlikus į BLP įtrauktų priemonių ilgalaikio poveikio analizę, galima teigti, kad jų įgyvendinimas galėtų turėti didelio poveikio ES realiojo BVP dydžiui [2]. Kadangi dėl BLP veiksmų didėtų produktyvumas bei konkurencingumas ir gerėtų prisitaikomumas, tai užtikrintų ilgalaikį ir tvarų realaus BVP ir užimtumo didėjimą.

Siekiant prisidėti prie įvairių Bendrijos strateginių priemonių įgyvendinimo pagal toliau minimas keturias prioritetines sritis, Bendrijos nuosavi finansiniai ištekliai sutelkti, visų pirma, siekiant skatinti naujųjų valstybių narių ir kitų ekonomiškai palankių sąlygų neturinčių regionų augimą ir užimtumą, spartinti juose augimo vijimosi tempą ir ekonominį prisitaikymą. Šiems ištekliams priklauso Europos sanglaudos politikos programos, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP), Mokymosi visą gyvenimą programa ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas. 2007–2013 m. sanglaudos politikai skirta maždaug 347 mlrd. EUR, o EŽŪFKP – apie 91 mlrd. EUR. Augimo ir užimtumo strategijai pakankamai daug papildomų lėšų skirta iš struktūrinių fondų. Siekiant toliau didinti Bendrijos išlaidų sverto poveikį, reikia kruopščiai tikrinti Lisabonos prioritetų įgyvendinimą ir, kai 2010 m. bus atliekamos sanglaudos politikos programų ir EŽŪFKP tarpinės analizės, į juos sutelkti dar didesnį dėmesį, prireikus skiriant lėšų toms sritims, kuriose pelnas yra didžiausias. Prie prioritetų priskiriamas įgūdžių atnaujinimas (įskaitant el. įgūdžius), bendras ir profesinis mokymas, investicijos į svarbiausią infrastruktūrą, privačių investicijų telkimas ir aktyvesnis dalyvavimas informacinėje visuomenėje. Apskaičiuota, kad dėl struktūrinių ir sanglaudos fondų[3] investicijų iki 2015 m. bus sukurta maždaug 2 milijonai naujų darbo vietų.

3.1. Investicijos į žmogų ir darbo rinkos modernizavimas

1 tikslas. Iki 2008 m. vidurio Komisija pasiūlys atnaujintą Socialinę darbotvarkę, kurioje, visų pirma, bus aptariamas švietimas, migracija ir demografiniai pokyčiai, ir prisidės prie gebėjimų spragų šalinimo, tobulindama gebėjimams taikomų būsimų reikalavimų tikrinimą ir prognozę.

Didesnės investicijos į švietimą ir gebėjimus yra būtina sąlyga žmonėms gyventi nepriklausomiems. Globalizacijos amžiuje šios investicijos ypač svarbios, kad Europa veiktų sėkmingai, ir jos yra vienas iš veiksmingiausių būdų užtikrinti vienodas galimybes ir ryžtingai kovoti su nelygybe bei skurdu. Dėl demografinių pokyčių toliau didės spaudimas darbo pasiūlai, gebėjimų spragų šalinimui ir valstybės socialinės paramos fondams. Tokiomis aplinkybėmis švietimo ir gebėjimų tobulinimas yra itin svarbūs sudarant galimybes įsidarbinti ir socialinei sanglaudai. Reikalinga atnaujinta Socialinė darbotvarkė , kurioje būtų pabrėžiamas dėmesys mokymuisi, migracijai ir demografiniams pokyčiams, siekiant užtikrinti, kad šie klausimai būtų sprendžiami visos Bendrijos mastu.

Remdamasi iniciatyva „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“[4], Bendrija taip pat galėtų prisidėti prie darbo rinkos poreikių tenkinimo ir gebėjimų spragų šalinimo, tinkamai koordinuodama prognozavimo priemonių naudojimą, siekiant tikslesnio darbo rinkos pokyčių numatymo visoje ES. Nors Bendrija jau pradėjo įgyvendinti įvairius darbo rinkos tendencijų ir gebėjimų poreikių prognozavimo projektus, siekiant kuo didesnio šių iniciatyvų poveikio, dabar reikia gerinti jų koordinavimą. Be to, kvalifikacijai ugdyti bus nustatytas ES švietimo politikos krypčių strateginis planas ir specialios priemonės, skirtos profesinio mokymo kokybei užtikrinti .

Siekdama užtikrinti veiksmingesnį darbo rinkos poreikių tenkinimą ir pateikti kvalifikacijos spragų problemos sprendimų, Bendrija turi šalinti šiuo metu bendrai darbo rinkai taikomus didelius reguliavimo suvaržymus. Didžiausioms problemoms priskiriamas nepakankamas palyginamumas ir kvalifikacijų pripažinimas bei apribojimai, taikomi galimybei perkelti pensijas ir socialines išmokas. Šių kliūčių šalinimu bus prisidedama prie valstybių narių pastangų sudaryti lengvesnes galimybes naudoti įgūdžius ir kovoti su gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikimu.

Veiksmai

- Iki 2008 m. vidurio pasiūlyti atnaujintą Socialinę darbotvarkę.

- Visoje ES gerinti kvalifikacijų pripažinimą, palyginamumą ir skaidrumą bei galimybę perkelti pensijas ir kitas socialines teises.

- Tobulinti ES darbo rinkos tendencijų ir gebėjimų poreikių prognozavimo pajėgumus.

2 tikslas. 2008 m. Komisija rengs pasiūlymus dėl bendros imigracijos politikos.

Bendrijai taip pat reikia parengti bendros imigracijos politiką , kad būtų galima geriau reaguoti į dabartinius ir būsimus darbo rinkos poreikius. Nors reali imigracija į ES siekia maždaug 1,5 mln. per metus, dažniausiai dauguma migrantų priklauso žemesnės kvalifikacijos darbo jėgos segmentui. Siekiant tenkinti didėjantį aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų poreikį ir vengti neveiksmingų ir tarpusavyje konkuruojančių valstybių narių sistemų įvairovės, būtina bendra ekonominės migracijos strategija. Įvairesniais ES migrantų gebėjimais bus galima prisidėti prie geresnio ES darbo rinkos poreikių tenkinimo ir gebėjimų trūkumo mažinimo. Komisija jau parengė pirmus pasiūlymus, įskaitant mėlynosios kortelės tvarkos taikymą aukštos kvalifikacijos migrantams į ES. 2008 m. Komisija planuoja toliau rengti išsamius pasiūlymus dėl bendros imigracijos politikos.

Veiksmas

- Siekti nustatyti bendrą imigracijos politiką, kuria būtų reaguojama į ES darbo rinkos poreikius, įskaitant mėlynosios kortelės tvarką, kuri būtų patraukli aukštos kvalifikacijos darbuotojams.

3.2. Verslo, visų pirma MVĮ, galimybių didinimas

3 tikslas. Bendrija priims smulkiojo verslo aktą, siekdama didinti MVĮ galimybes visu jų veiklos laikotarpiu.

Iki 2010 m. Bendrija turėtų padidinti MVĮ , kurios sudaro daugiau negu 99% visų įmonių ir samdo 67% ES darbuotojų, augimo ir užimtumo galimybes . Nors MVĮ siekiama padėti daugeliu BLP veiksmų, būtina skirti išskirtinį dėmesį jų patekimo į vidaus ir eksporto rinkas sąlygoms gerinti ir administracinei naštai mažinti. Dėl to Bendrija parengs ir įgyvendins smulkiojo verslo aktą , kuriame bus nustatyti MVĮ rėmimo per visą jų veiklos laikotarpį principai ir konkrečios priemonės: MVĮ poreikiams pritaikytas specialus privačių bendrovių statutas; atleidimas nuo apsunkinančių teisinių reikalavimų (pvz., duomenų rinkimo ir dokumentacijos, PVM ir apskaitos reikalavimų); lengvesnė teisė į rizikos kapitalo naudojimą; įmonių idėjų apsauga; parama įdarbinant ir perkvalifikuojant personalą, sudarant lengvesnes sąlygas joms dalyvauti viešuosiuose konkursuose bei mokslinių tyrimų ir plėtros programose; glaudesni ryšiai su aukštosiomis mokyklomis ir mokslinių tyrimų centrais; įmonių perkėlimo galimybės lengvinimas ir dar vienos galimybės suteikimas verslo nesėkmę patyrusiems verslininkams.

Veiksmai

- Priimti Europos smulkiojo verslo aktą, kuriame nustatomi paramos per visą MVĮ veiklos laikotarpį principai ir konkrečios priemonės.

- Atlikti specialią Bendrijos teisyno peržiūrą MVĮ atžvilgiu ir, jei įmanoma, atleisti nuo ES teisės aktuose nustatytų administracinių reikalavimų.

4 tikslas . Bendrija sieks iki 2012 m. 25% sumažinti ES administracinę naštą ir įgyvendinti ambicingą paprastinimo programą.

Bendrija užbaigs išsamią Bendrijos teisyno peržiūrą, siekdama paprastinti ir šalinti nereikalingus apsunkinančius reikalavimus įmonėms , tačiau nenukrypdama nuo teisės aktų pradinių tikslų. Šia priemone bus remiamos valstybių narių pastangos vykdyti įsipareigojimus ir iki 2012 m 25% sumažinti administracinę naštą. Sumažinus administracinę naštą, įmonės, visų pirma MVĮ, galės investicijoms skirti daugiau lėšų ir bus padidintos prisitaikomumo ir inovacijų paskatos. Įgyvendindama paprastinimo priemones, Bendrija nuosekliai laikysis subsidiarumo principo ir principo „pradėk nuo mažo“.

Veiksmai

- Užtikrinti visišką tęstinės galiojančių Bendrijos teisės aktų paprastinimo programos įgyvendinimą, siekiant šalinti nereikalingus apsunkinančius reikalavimus įmonėms.

- Užtikrinti visišką su ES teisės aktais susijusios administracinės naštos mažinimo veiksmų programos įgyvendinimą. Iki 2008 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos posėdžio turėtų būti baigti visi 2007 m. numatyti paspartinti veiksmai.

5 tikslas. Bendrija stiprins bendrąją rinką, didins paslaugų konkurencingumą ir toliau imsis veiksmų, siekdama integruoti finansinių paslaugų rinką.

Yra akivaizdžių įrodymų, kad paslaugų srityje konkurencija yra mažesnė negu ES prekių rinkose. Bendrijai reikia skatinti konkurenciją ir didinti efektyvumą, siekiant užtikrinti, kad bendrosios paslaugų sektoriaus rinkos koncepcija taptų realybe . Svarbu, kad valstybės narės, padedamos Komisijos, nuosekliai ir laiku įgyvendintų paslaugų direktyvą . Sumažinus administracinę naštą ir pašalinus esamus suvaržymus, bus gerokai lengviau įsisteigti paslaugų teikėjams ir laisviau teikti paslaugas. Dėl to įmonėms, visų pirma MVĮ, bus lengviau patekti į rinką, vartotojai turės daugiau galimybių rinktis paslaugas ir jomis naudotis. Laiku užtikrintas standartizavimas ir sąveika yra svarbūs bendrajai rinkai, ypač informacijos ir ryšių technologijos prekėms ir paslaugoms. Šiomis aplinkybėmis konkurencijos politika gali atlikti pagalbinį vaidmenį.

Remiantis Komisijos analizės rezultatais, gautais taip pat atliekant ir bendrosios rinkos peržiūrą, kai kurioms svarbioms tinklinės pramonėms šakoms ir paslaugoms, įskaitant pašto, elektros energijos ir dujų tiekimo, geležinkelių, finansines, elektroninių ryšių paslaugas bei mažmeninę ir didmeninę prekybą , reikalingas ypatingas dėmesys. Atitinkamai, Bendrija turėtų stiprinti bendrosios rinkos politikos sritį ir intensyviau įgyvendinti konkurencijos politiką, siekdama didinti produktyvumą ir mažinti vartotojų kainas, tačiau sudaryti sąlygas teikti bendrus interesus tenkinančias paslaugas . Tuo tikslu Bendrijai reikia gerinti pagrindinių sektorių rinkos , įskaitant poveikio vartotojams, stebėseną ir naudoti visas turimas priemones, įskaitant vartotojų vertinimo suvestinę, siekiant užtikrinti ilgalaikę plataus vartojimo prekių rinkų stebėseną. Be to, reikėtų labiau stengtis užtikrinti galiojančių teisės aktų vykdymą, siekiant užtikrinti skaidrumą ir garantuoti vartotojams ir kitiems pirkėjams realią galimybę rinktis. Apskritai, didinant konkurenciją ir efektyvumą paslaugų sektoriuje, pagerės visos ekonomikos konkurencingumas.

Bendrija turėtų toliau stengtis integruoti Europos finansinių paslaugų rinką , siekdama užtikrinti, kad įvedus eurą būtų pasinaudota visa gauta nauda ir finansinių paslaugų vartotojams būtų teikiamos pigesnės paslaugos, tačiau būtų užtikrinama aukšto lygio vartotojų apsauga. Nepaisant sėkmingo finansinių paslaugų veiksmų plano įgyvendinimo, kai kurie ES finansų sistemos segmentai vis dar susiskaidę. Bendra mokėjimų eurais erdvė dar nesukurta, reikia šalinti tarpvalstybinės veiklos plėtros ir konkurencijos mažmeninių finansinių paslaugų sektoriuje suvaržymus ir baigti bendros didmeninės rinkos ir investicijų rinkos sistemos kūrimą bei įgyvendinimą.

Tarpvalstybinės finansų priežiūros ir krizių valdymo priemonės taip pat turi būti nedelsiant stiprinamos, siekiant atsižvelgti į neramumų finansų rinkose ir nestabilumo didėjimą. Užtikrinus veiksmingesnį finansinį tarpininkavimą, bendroje finansinių paslaugų rinkoje būtų galima iškart sumažinti paskolos gavėjų kapitalo sąnaudas ir padidinti taupančiųjų grąžos normą dėl veiksmingesnio finansinio tarpininkavimo. Veiksminga finansinė rinka ypač svarbi euro zonai priklausančioms valstybėms narėms, nes joje lengviau prisitaikyti ir perskirstyti išteklius bei didinti valstybių narių atsparumą ekonominiams sukrėtimams.

Toliau bus tęsiamas darbas siekiant mažinti dėl nevienodų mokesčių vidaus rinkoje atsirandančias reikalavimų laikymosi išlaidas, visų pirmą MVĮ, taip pat suteikti įmonėms galimybę pasirinkti visoje ES taikomą mokesčių bazę.

Veiksmai

- Stiprinti bendrąją rinką ir konkurenciją, skatinti rinkos stebėseną sektorių lygiu ir prireikus gerinti reguliavimą ypatingą dėmesį skiriant pagrindinėms paslaugoms ir tinklų pramonės šakoms.

- Užtikrinti, kad visa Paslaugų direktyva būtų laiku įgyvendinta.

- Užtikrinti, kad būtų sukurta bendra mokėjimo eurais erdvė ir pašalinti kliūtis, didinti konkurenciją mažmeninių finansinių paslaugų sektoriuje ir kurti vieną bendrą tarpvalstybinių didmeninių rinkų ir investicinės veiklos sistemą.

- Griežtinti esamą priežiūros tvarką ir tobulinti tinkamas ES finansų įstaigų tarpvalstybinio pobūdžio krizių valdymo priemones.

3.3. Investicijos į žinias ir inovacijas

Komisija įgyvendins penktąją laisvę – laisvą žinių judėjimą; taip bus visapusiškai įgyvendintos keturios judėjimo laisvės – prekių, paslaugų, žmonių ir kapitalo. Įgyvendinti šią penktąją laisvę (kuriant Europos mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvę ir gerinant svarbiausias bendrąsias sąlygas naujovėms) būtina siekiant išvengti nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos skirtumų valstybėse narėse. Tik taip ES galės užimti pirmaujančias pozicijas pasaulyje mokslinių tyrimų srityje ir pritrauks daugiau privačių investicijų.

6 tikslas. Komisija įgyvendins penktąją laisvę (laisvas žinių judėjimas) ir sukurs tikrą Europos mokslinių tyrimų erdvę.

Kad būtų įgyvendinta penktoji laisvė (laisvas žinių judėjimas) ir kartu su valstybėmis narėmis sukurta tikra Europos mokslinių tyrimų erdvė, turi būti stiprinami visi trys žinių trikampio elementai: moksliniai tyrimai, inovacijos ir švietimas[5]. Bendrai programuojant ir kuriant teisinę sistemą Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrai kurti ir eksploatuoti bus lengviau labiau sutelkti valstybių narių mokslinių tyrimų išteklius kintamosios geometrijos pagrindu. Kuriant Bendrijos tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo plėtros strategiją ir sistemą taip pat sustiprės ES bei valstybių narių bendradarbiavimas ir tarptautinis poveikis.

Reikėtų sukurti veiksmingą bendrą Europos darbuotojų darbo rinką, grindžiamą Europos paso idėja, ir taip pagerinti mokslo darbuotojų karjeros perspektyvas, tarpvalstybinę samdą ir judumą. Tai papildys valstybių narių pastangas stiprinti ir reformuoti aukštojo mokslo sektorių, palengvins tinklų kūrimą bei paskatins universitetų, mokslinių tyrimų organizacijų ir verslo bendradarbiavimą.

Europos inovacijų ir technologijos instituto vaidmuo taip pat yra labai svarbus įgyvendinant šią švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacinės veiklos strategiją. Jis taps atvirų naujovių skatinimo ir viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų bei pramonės žinių dalijimosi pavyzdžiu. Apskritai, sukūrus Europos mokslinių tyrimų erdvę pavyks pasiekti masto ir apimties ekonomijų, bus lengviau veiksmingiau skirstyti išteklius ir visoms valstybėms narėms bus naudingi teigiami šios veiklos rezultatai, kuriais galės naudotis visos valstybės.

Veiksmai

- Sutelkti mokslinių tyrimų ir plėtros išteklius siekiant užtikrinti jų veiksmingesnį panaudojimą: iki 2008 m. susitarti dėl bendrų programų sričių ir iki 2010 m. pabaigos paskelbti projektų konkursus.

- Lengvinti mokslo darbuotojų, turinčių Europos pasą, tarpvalstybinį judumą ir karjeros perspektyvas.

- Pasirūpinti, kad Europos inovacijų ir technologijos institutas pradėtų veiklą.

- Iki 2009 m. pabaigos parengus bendrų projektų įgyvendinimo gaires, pradėti naudotis naujos kartos pasaulinės klasės mokslinių tyrimų infrastruktūra. 2008 m. pradėti dialogą su suinteresuotaisiais tarptautiniais parteriais dėl pasaulinio masto projektų.

7 tikslas. Bendrija pagerins bendrąsias sąlygas inovacijoms, visų pirma susijusias su rizikos kapitalu ir intelektinės nuosavybės teisėmis.

Bendrijai reikia gerinti svarbiausias bendrąsias sąlygas inovacijoms įgyvendinant plataus masto inovacijų strategiją[6]. Tai apima, pavyzdžiui, pirmaujančių naujų technologijų rinkų plėtrą, intelektinės nuosavybės teisių sistemos stiprinimą ir sąveikių standartų kūrimo spartinimą.

Visų pirma Komisijai reikia sukurti palankesnes inovacijų finansavimo sąlygas siekiant palengvinti labai pažangių MVĮ steigimąsi ir pirmaujančių naujų technologijų, pvz., technologijų, kurias naudojant išmetama mažai anglies dvideginio, rinkų plėtrą. Pagrindinis dalykas – reikia kurti ES masto rizikos kapitalui taikomą tvarką. Bendrija turi glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad panaikintų dabartines reguliavimo ir mokesčių kliūtis, susijusias su tarpvalstybinėmis investicijomis rizikos kapitalo lėšomis. Ji taip pat turi padėti panaikinti nuosavo kapitalo trūkumą ankstyvame etape finansuojant rizikos kapitalo lėšomis. Europos investicijų fondo MVĮ garantijų programa turėtų būti gerokai išplėsta siekiant pasinaudoti mikrokreditais ir sutvirtinamaisiais (angl. mezzanine ) finansais[7]. Apskaičiuota, kad ES padidinus rizikos kapitalo naudojimo vidurkį iki tokio lygmens, koks yra šiuo metu tose šalyse, kuriose labiausiai naudojamasi rizikos kapitalu, per metus būtų galima papildomai investuoti 20 mlrd. EUR rizikos kapitalo.

Bendrija taip pat turi stengtis gerinti nematerialiojo turto naudojimą ir apsaugą , visų pirma intelektinės nuosavybės teisių, tai taip pat padeda pritraukti finansavimą. ES patentavimo sistema nukenčia dėl susiskaidymo ir dėl to patiriama daugiau išlaidų bei sunkumų, o tai trukdo platinti ir skleisti žinias ir naujoves ES mastu[8]. Gerinant jos veiksmingumą ir vykdymą užtikrinama investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą grąža, skatinami moksliniai tyrimai ir plėtra, finansinės investicijos ir inovacijų komercinimas. Patobulinus Bendrijos patentų sistemą, įskaitant Bendrijos patento kūrimą ir patentų ginčų nagrinėjimo sistemos gerinimą, ne tik gerokai sumažės su patentais susijusios išlaidos, bet ir bus didesnis teisinis tikrumas.

Veiksmai

- Skatinti ES masto rizikos kapitalo rinką.

- Gerinti MVĮ pasirengimą investicijoms ir galimybes gauti finansavimą.

- Sukurti Bendrijos patentą ir pagerinti patentų ginčų nagrinėjimo sistemą, dėl ko gerokai sumažėtų patentų registravimo išlaidos ir padidėtų teisinis tikrumas.

3.4. Energetika ir klimato kaita

8 tikslas. Bendrija baigs kurti energijos vidaus rinką ir patvirtins klimato kaitos paketą siekdama sukurti sistemą, kurią pasitelkus iki 2020 m. bus 20% sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir 20% padidės iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos dalis.

Pasaulyje didėjant energijos tiekimo konkurencijai ir siekiant iki 2020 m. pasiekti ambicingų tikslų – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir padidinti iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos vartojimą – ES reikia sukurti tikrą ES energijos vidaus rinką ir plataus masto šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą. Sukūrus energijos vidaus rinką padidės veiksmingumas ir pagerės energijos saugumas. Praeityje liberalizavus nacionalines energijos rinkas nevisada pavyko sukurti didelę konkurenciją. Norint ir toliau didinti konkurenciją ir veiksmingumą leidžiant į rinką patekti naujiems konkurentams, reikia visiškai įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir veiksmingai atskirti gamybos bei tiekimo veiklą nuo tinklų eksploatavimo veiklos . Be to, būtina stiprinti energijos reguliavimo institucijų nepriklausomumą ir bendradarbiavimą bei pašalinti technines rinkos integracijos kliūtis, visų pirma iš esmės stiprinant tarpvalstybinių tinklų sujungimo pajėgumą, siekiant užtikrinti pakankamą perdavimo pajėgumą nacionalinėms rinkoms integruoti. Taip siekiama realiai paskatinti investuoti 1000 mlrd. EUR į naujus energijos gamybos įrenginius ir geresnį tarpvalstybinių tinklų sujungimą – tokių investicijų prireiks per ateinančius 20 metų. Energijos vidaus rinkai reikės sąnaudų požiūriu veiksmingos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. būtų įgyvendinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai, ir reikės atsižvelgiant į Bendrijos sistemos sąnaudas veiksmingai kurti atsinaujinančius energijos šaltinius, kad iki 2020 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunama energija sudarytų 20% visos energijos kiekio.

Veiksmai

- Patvirtinti teisės aktų paketą siekiant iki 2009 m. gegužės mėn. užtikrinti veikiančią energijos ir dujų vidaus rinką, kad būtų sukurta konkurencijai ir investicijoms palanki energijos vidaus rinka, stiprinamas energijos reguliavimo institucijų nepriklausomumas ir bendradarbiavimas ir panaikintos techninės rinkos integracijos kliūtys.

- Patvirtinti teisės aktų paketą siekiant iki 2009 m. gegužės mėn. įgyvendinti ES uždavinius, susijusius su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir atsinaujinančiais energijos šaltiniais.

9 tikslas. Bendrija skatins pramonės politiką, skirtą siekti darnesnės gamybos ir vartojimo, didelį dėmesį skirdama atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir produktams, paslaugoms bei technologijoms, kurias naudojant išmetama nedaug anglies dvideginio ir veiksmingai naudojami ištekliai.

Siekiant ambicingų Europos Tarybos 2020 m. numatytų klimato kaitos tikslų reikės neregėto masto investicijų į technologijas, kurias naudojant išmetami maži anglies dvideginio kiekiai, ir dėl to ES ekonomika iš esmės keisis. Reikia griežtų Bendrijos veiksmų siekiant užtikrinti dinamiškos aplinkosaugos technologijų, visų pirmą tų, kurias naudojant išmetami maži anglies dvideginio kiekiai ir sunaudojama nedaug energijos arba išteklių, vidaus rinkos plėtrą . Nepaisant valstybių narių pastangų skatinti šias pramonės šakas, trūksta rinkos galimybių bei masto ekonomijų, tai būtų galima įgyvendinti kuriant tikrą ES masto aplinkos apsaugos produktų, paslaugų ir technologijų rinką. Todėl, norint sėkmingų rezultatų, reikia parengti naują Bendrijos lygmens darnią pramonės strategiją siekiant užtikrinti perėjimą prie tokios ekonomikos, kuriai būtų būdingas nedidelis išmetamo anglies dvideginio kiekis ir veiksmingai naudojami ištekliai[9].

Naujų rinkų kūrimą reikėtų skatinti įgyvendinant pirmaujančių rinkų strategijas tokios srityse kaip darni statyba, perdirbimas, bioproduktai ir atsinaujinanti energija. Pasitelkus tokias strategijas padidėtų aplinkosaugos technologijų paklausa, tai būtų labai naudinga aplinkai ir ekonomikai. Be kitų dalykų, iš anksto bus kuriami dinamiški ES bendros rinkos aplinkos standartai, o šiuos standartus priėmus tarptautiniu mastu, vėliau padidės konkurencingumas. Kitos priemonės – ženklinimo reikalavimai ir aplinką tausojantys viešieji pirkimai. Siekiant skatinti privatųjį sektorių finansuoti produktų ir technologijų, kuriuos naudojant išmetama nedaug anglies dvideginio, mokslinius tyrimus ir komercinimą (pvz., švariųjų technologijų finansavimas naudojant rizikos kapitalą), reikėtų naudoti ir Bendrijos lėšas . Be šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos, persvarstant Energijos mokesčių direktyvą turėtų būti siekiama užtikrinti, kad energijos mokesčiai taptų veiksmingesne priemone, kuria vis labiau būtų grindžiami ES tikslai energijos ir klimato kaitos srityje ir kurią pasitelkus būtų galima sumažinti šios politikos įgyvendinimo sąnaudas . Be to, siekiant skatinti mažai energijos vartojančių produktų gamybą, reikėtų nagrinėti galimybę naudoti kitas mokestines priemones, įskaitant PVM.

Veiksmai

- Sukurti aplinkosaugos technologijų vidaus rinką ir skatinti Europos pirmaujančių technologijų, kurias naudojant suvartojama nedaug energijos arba išteklių, rinkų kūrimą.

- Persvarstyti energijos mokesčių direktyvą siekiant didesnės sąsajos su ES tikslais energijos ir aplinkos srityse.

- Persvarstyti priemones, kuriomis būtų galima paremti viešuosius gerų eksploatacinių savybių aplinkai nekenksmingų produktų, technologijų bei paslaugų pirkimus, taip pat susijusius su pastatais.

4. IšORINė DARBOTVARKė

10 tikslas. Siekdama baigti Dohos daugiašalių prekybos derybų raundą, Bendrija su pagrindiniais prekybos partneriais ves dvišales derybas, kad atvertų naujas tarptautinės prekybos ir investavimo galimybes, pagerintų patekimo į rinką galimybes, didžiausią dėmesį skirdama toms šalims ir sektoriams, kur tebėra didelės kliūtys, ir kad sukurtų bendrą reguliavimo nuostatų ir standartų taikymo erdvę.

Bendrija yra pasiryžusi ir ateityje šalinti prekybos ir investicijų kliūtis; ji tvirtai priešinsis nesąžiningiems veiksmams prekybos ir investicijų srityje, taip pat konkurencijos iškraipymui. Geriausiai tai būtų galima užtikrinti sėkmingai užbaigus Dohos derybų raundą. Bus panaudotos visos turimos priemonės siekiant užtikrinti, kad būtų atviros ne tik Europos rinkos, bet ir atsirastų daugiau galimybių patekti ir į trečiųjų šalių rinkas.Komisija yra pasiryžusi formuoti globalizacijos procesą siekdama užtikrinti kiek įmanoma didesnę globalizacijos teikiamą naudą ir dalytis ja su savo partneriais. Komisija kasmet rengs ataskaitas apie su patekimu į rinką susijusią veiklą: bus nustatomos šalys ir sektoriai, kur tebėra didelės kliūtys, ir su susijusiomis šalimis bus pradėtos konsultacijos. Jei problemos išliks, bus svarstomos galimybės imtis Bendrijos prekybos priemonių ir (arba) PPO veiksmų.

Bendrijai reikia ir toliau bendradarbiauti su pagrindiniais prekybos partneriais, įskaitant kaimynines ir sparčiai augančios ekonomikos šalis, ir su kaimyninėmis šalimis skatinti regioninę ekonominę integraciją. Pasirašiusi dvišalius prekybos susitarimus su pagrindiniais prekybos partneriais , įskaitant kaimynines šalis (pvz., derybos dėl glaudesnio bendradarbiavimo susitarimo su Ukraina) ir sparčiai augančios ekonomikos šalis, ES galės neapsiriboti įsipareigojimais PPO ir į tuos susitarimus įtraukti reguliuojamojo pobūdžio ir užsienio bendradarbiavimo nuostatas. Šiuo metu su Pietų Korėja, Indija ir ASEAN šalimis vyksta derybos dėl dvišalių laisvosios prekybos susitarimų; planuojamos derybos ir su kitomis šalimis. Pasirašius partnerystės susitarimą su Kiniją pagerės ES bendrovių galimybės patekti į rinką ir bus labiau skatinama reguliavimo konvergencija. Šiais susitarimais bus skatinama tarptautinė prekyba ir investicijos, bus didesnė konkurencija ir sumažės vartotojų kainos. Be to, derybose dėl asociacijos susitarimų su MERCOSUR šalimis, Andų bendrija ir Centrine Amerika yra svarbių dalių, susijusių su prekyba ir ekonominiais santykiais. Šiomis derybomis bei aktyviais politiniais dialogais taip pat galima padėti ir ateityje skatinti tvarią plėtrą šalyse partnerėse, skatinti bendrąsias vertybes ir tarptautiniu mastu sutartus socialinius ir aplinkos standartus, įskaitant tinkamą darbą.

Turint stabilią bendro reguliavimo erdvę su pagrindiniais prekybos partneriais, pvz., JAV (įkūrus Transatlantinę ekonomikos tarybą) bus galima pradėti derinti taisykles ir standartus, visų pirma susijusius su naujomis technologijomis, tai bus naudinga visoms prekiaujančioms šalims. Dėl to gerokai sumažės įmonių išlaidos, nes sumažės netarifinių kliūčių ir paspartės prekyba. Taip pat reikia imtis veiksmų siekiant pagerinti kovoti su klastojimu skirtos intelektinės nuosavybės teisių (INT) įgyvendinimo sistemos veiksmingumą. Svarbiausios iniciatyvos: glaudesnis bendradarbiavimas su pagrindiniais prekybos partneriais siekiant stiprinti muitinių bendradarbiavimą ir remti INT įgyvendinimą pagrindinėse kilmės šalyse, pvz., pasitelkus ES ir JAV veiksmų strategiją dėl INT, derybų dėl naujo kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (KKPS) užbaigimas.

Veiksmai

- Skatinti ambicingus dvišalius susitarimus su svarbiais prekybos partneriais ir integraciją su kaimyninėmis šalimis bei šalimis kandidatėmis kuriant bendrą ekonominę erdvę.

- Galimas Bendrijos prekybos priemonių naudojimas atsižvelgiant į Komisijos metinę ataskaitą apie patekimo į rinkas galimybes.

- Visapusiškai didinti Transatlantinės ekonomikos tarybos galimybes ir bendradarbiauti su kitais pagrindiniais prekybos partneriais siekiant sukurti bendrą erdvę, kurioje būtų taikomos suderintos reguliavimo nuostatos ir standartai.

- Gerinti skirtos kovoti su klastojimu INT įgyvendinimo užtikrinimo sistemos veiksmingumą, be kitų priemonių pasitelkus daugiašalį kovos su klastojimu prekyboje susitarimą (KKPS).

5. BLP įGYVENDINIMO UžTIKRINIMAS

BLP pateikiami svarbiausi ekonomikos reformos tikslai 2008–2010 m, kuriuos įgyvendinus būtų daugiausia prisidėta prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Bendrijos lygiu ir tuo pačiu būtų remiamos ir papildomos nacionalinio lygmens pastangos. Šia strategine darbotvarke turėtų vadovautis visos ES institucijos, įgyvendindamos Bendrijos masto ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją. Nors gali būti naudingos ir kitos priemonės, buvo nustatyta, kad BLP veiksmai yra būtiniausi ir svarbiausi ekonomikos reformai 2008-2010 m. įgyvendinti. Siekdama tai įgyvendinti, Komisija siūlo du pagrindinius dalykus :

Pirma, labai svarbu, kad Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija susitartų dėl strateginių reformos tikslų ir veiksmų . Tuo remiantis Europos Parlamentas ir ateityje Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės būtų raginami teikti didžiausią pirmenybę Bendrijos Lisabonos tikslams ir veiksmams.

Antra, kad rezultatai būtų pasiekti laiku, būtina atidžiai stebėti, kaip įgyvendinama BLP. Tą galima padaryti rengiant metines Bendrijos įgyvendinamų ekonomikos reformų pažangos ataskaitas, kuriose būtų vertinama, kaip Bendrijai pavyko įgyvendinti konkrečias toliau pateiktoje lentelėje nurodytas priemones. Ataskaita būtų labai naudinga rudenį atliekant daugiašalį vertinimą, nes būtų galima sistemingai patikrinti pažangą Bendrijos lygiu ir atlikti teminį reformų valstybių narių lygiu vertinimą. Europos Parlamentas taip pat būtų kviečiamas įvertinti padarytą pažangą. Komisija minėtu vertinimu remtųsi rengdama metines pažangos ataskaitas , kuriose būtų nurodoma, ar reikia tikslinti Bendrijos Lisabonos programą. Taigi, Pavasario Europos Vadovų Taryba turėtų įvertinti atliktą darbą ir prireikus nurodyti, kokia kryptimi pasukti ateityje – tai būtų jos kasmet atliekamo bendro Ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos vertinimo dalis.

Todėl Europos Komisija ragina:

Europos Parlamentą, Tarybą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą ir Regionų komitetą patvirtinti siūlomą Bendrijos 2008–2010 m. Lisabonos programą, visų pirma:

- patvirtinti 10 pagrindinių tikslų, kurių bus siekiama įgyvendinant Bendrijos veiksmus ir pagal kiekvieną tikslą siūlomas priemones;

- sutikti kasmet apsvarstyti padarytą pažangą ir teikti rekomendacijas;

- prioritetine tvarka nustatyti veiksmus 10 pagrindinių tikslų įgyvendinti.

- PRIEDAS

Guideline 20 (Matching of Labour ,Market needs), 21 (Flexicurity), 23 (Investment in Human Capital), & 24 (Education and training systems) | The Commission will propose a renewed Social Agenda by mid-2008, particularly covering education, migration, and demographic evolutions, and help to address the skills gap by improving the monitoring and forecasting of future skills requirements | Proposal for a DIRECTIVE on Portability of pensions - possible political agreement at the Council (end of 2007 ) |

Ensure progressive removal of transitional restrictions on the free movement of workers from the new Member States (by 2011) |

Revision of REGULATION on Portability of social security rights (2nd half 2009 ) (( | Projected adoption (2nd half 2010) |

Monitor the implementation of the RECOMMENDATION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL on the establishment of the European Qualifications Framework for lifelong learning (Projected adoption: February 2008): Member States are asked to relate national qualifications systems to the EQF by 2010 |

DIRECTIVE- Monitoring the implementation of the Professional Qualifications Directive – Deadline for implementation by Member States:20 October 2007 |

Ensure the implementation of the basic skills communication (by 2010) |

RECOMMENDATION on EU-wide credit system transfer and accumulation systems for vocational training (March 2008) (( | Projected adoption (March 2010) |

RECOMMENDATION on quality assurance in vocational education and training (March 2008) (( | Projected adoption (March 2010) |

EU-wide inventory and monitoring system for on-going anticipation of future skills requirements in the context of "new skills for new jobs" initiative -Implementation in the course of 2008 and 2009 |

Ensure effective implementation of the Flexicurity common principles including the review "flexicurity: 3 years after". |

Guideline 20 (Matching of Labour ,Market needs) | The Commission will make proposals for a common policy on immigration in 2008 | Proposal for a DIRECTIVE Entry of highly skilled workers; "Blue Card" |

DIRECTIVE setting conditions of entry of seasonal workers (end 2008) (( | Projected adoption (End 2010) |

Guideline 15 (SMEs) | The Community will adopt a Small Business Act to unlock the growth potential of SMEs throughout their life-cycle | Measures following Communication on "Small Business Act" (May /June 2008) (( | Projected adoption (2010) |

Proposal for a Directive on the Small Company Statute (2nd half 2008)(( | Projected adoption (2nd half 2010.) |

Guideline 14 (Better regulation) | The Community will move towards the target to reduce EU administrative burdens by 25 % by 2012 and implement an ambitious simplification programme | Rolling SIMPLIFICATION PROGRAMME (2006-2009) including 109 actions (2009) (( | Pending proposals from SIMPLIFICATION PROGRAMME |

Proposals to reduce administrative burdens following administrative burden mapping and measurement of EC legislation and related transposition measures (2007-2008) in 13 priority areas. Proposals in 2008-2010. (( |

First batch of fast track administrative burden reduction actions | First batch of fast track administrative burden reduction actions in comitology |

Proposal for next batch of fast track actions alongside the strategic review on better regulation (January 2008) (( |

Guideline 9 (Information Society), 12 (Internal Market) &13 (Open Markets) | The Community will strengthen the single market, increase competition in services, and take further steps to integrate the financial services market | Proposal for a DIRECTIVE Revision of the regulatory framework for electronic communications and services Projected adoption (2009) |

Market monitoring in key markets |

DIRECTIVE amending Directive 97/67/EC concerning the full accomplishment of the internal market of Community postal services (Implementation 2011/ 2013) |

DIRECTIVES - Third Package on Rail (Implementation by 2009) |

DIRECTIVE on services in the internal market - Implementation by the MSs 28 December 2009 |

Actions to improve implementation of single market following Communication on the application of Community Law (SMR) |

Proposals to allow companies to choose an EU-wide tax base (3rd Q 2008) (( | Projected adoption (3rd Q 2010) |

Follow up of Retail banking (including payment cards and payment systems) and Business Insurance Sector Inquiries |

Measures to promote the creation of an EU mortgage credit market following a communication (White paper 19/12/07) (( | Projected adoption (2009) |

Proposal for a DIRECTIVE amending Directive 85/611 on EU harmonised investment funds- UCITS (February 2008) (( | Projected adoption (February 2010) |

DIRECTIVE - Monitoring Implementation of MiFiD- Entered in force 1 November 2007 |

Measures to ensure the realisation of Single Payments Area following a communication (2nd Q 2008) (( | Projected adoption (2010) |

Strengthening EU arrangements for financial stability, through review of cooperation obligations, (End 2008) (( | Projected adoption (2010) |

Proposal for a DIRECTIVE Solvency II -on the taking-up and pursuit of the business of Insurance and Reinsurance Projected adoption (End 2008) |

Proposal for a DIRECTIVE - Amendments to Directive 2006/48/EC and 2006/49/EC Capital Requirements (October 2008) (( | Projected adoption (October 2010) |

Guideline 7 (R&D) | The Community will make the "fifth freedom" (the free movement of knowledge) a reality and create a genuine European Research area. | Framework REGULATION -Legal framework for construction and operation of pan-European research infrastructures (July 2008) (( | Projected adoption (July 2010) |

Legislative and other proposals following Communication on "Partnership for a European researchers' passport for mobility and career development" (April 2008) (( | Projected adoption (2010) |

Implementation of legal and financial decision on European Institute of Innovation and Technology Projected adoption (2nd Q 2008) |

Measures for preparation of joint programming of research following a communication (September 2008) (( | Projected adoption (2010) |

Guideline 8 (Innovation) | The Community will improve the framework conditions for innovation, in particular for venture capital and intellectual property rights. | Measures for mutual recognition process following Communication on "Removing regulatory obstacles to cross-border investments by venture capital funds" (December 2007) (( | Projected adoption ( 2010) |

Proposal for a COUNCIL REGULATION on the Community Patent and additional measures to set up an EU wide jurisdictional system for patent litigation Projected adoption (2010) |

The Joint European Resources for Micro to Medium Enterprises initiative (JEREMIE) |

EIF - The High Growth and Innovative SME Facility (GIF): risk capital for innovative SMEs in their early stages (GIF1-€ 255m) and in their expansion phase (GIF2-€ 299 m) |

EIF- The SME Guarantee Facility, providing loan guarantees to encourage banks to make more debt finance available to SMEs, (€506 m) |

EIF-The Seed Capital Action and the Partnership Action: helping to reinforce the capacity of financial intermediaries to invest in and lend to SMEs. (€69 m) |

Guideline 11 (Environment), 12 (Internal Market) 13 (Open Markets) & 16 (Infrastructure) | The Community will complete the internal market for energy and adopt the climate change package in order to put in place the framework to achieve at least a 20% reduction in greenhouse gas emissions and reach a 20% renewables energy share by 2020. | Proposal for a DIRECTIVE amending Directive 2003/54/EC concerning common rules for the internal market in electricity Projected adoption (end 2009) |

Proposal for a DIRECTIVE amending Directive 2003/55/EC concerning common rules for the internal market in natural gas Projected adoption (end 2009) |

Proposal for a REGULATION establishing an Agency for the Cooperation of Energy Regulators Projected adoption (end 2009) |

Proposal for a REGULATION amending Regulation (EC) No 1228/2003 on conditions for access to the network for cross-border exchanges in electricity Projected adoption (end 2009) |

Proposal for a REGULATION amending Regulation (EC) No 1775/2005 on conditions for access to the natural gas transmission networks Projected adoption (end 2009) |

Follow up measures to the energy sector inquiry |

Guideline 10 (Industrial Base) & 11 (Environment) | The Community will promote an industrial policy geared towards more sustainable production and consumption, focusing on renewable energies and low-carbon and resource-efficient products, services and technologies. | Proposal for a DIRECTIVE - Amending the Emission Trading Directive, 2003/87/EC (January, 2008) (( | Projected adoption (January 2010) |

Legislative proposal on Carbon Capture and Geological Storage (CCS) (January, 2008) (( | Projected adoption (January 2010) |

Proposal for a DIRECTIVE - Review of the Energy Taxation Directive (4th Q 2008) (( | Projected adoption (4th Q 2010) |

Proposal for a DIRECTIVE on the promotion of renewable energy (January 2008) (( | Projected adoption (January 2010) |

Initially 14 Implementing DIRECTIVES for priority product groups for adoption of minimum energy performance standards (eco-design requirements) (Comitology until 2011) |

Revision of DIRECTIVES on Energy labelling and household appliances (2008) (( | Projected adoption (2010) |

Measures to strengthen the Public Procurement of high-performance environmentally-friendly products, technologies and services-following communication (Green Public Procurement (1st Q 2008 ) (( | Projected adoption (2010) |

- 7th Framework Programme (2007-13): €2.3 billion for energy, €1.8 billion for environment (including climate change) - Competitiveness and Innovation Programme (CIP) (2007-13), Entrepreneurship and Innovation Programme (EIP) € 430 million for eco-innovation and Intelligent Energy for Europe (IEE) €730 million |

Legislative proposals following the "Sustainable industrial policy/Sustainable consumption policy", notably extension of EUP Directive (March 2008) (( | Projected adoption (March 2010) |

Guideline 13 (Open Markets) | Whilst working to conclude the Doha multilateral trade negotiations, the Community will negotiate bilaterally with key trading partners to open up new opportunities for international trade and investment, improve market access focussing on countries and sectors where significant barriers remain, and create a common space of regulatory provisions and standards. | International Agreement - Conclusion of the most important bilateral FTAs (ASEAN, India, South Korea) |

International Agreement - New Partnership and Cooperation Agreement (PCA) with China |

Bilateral regulatory cooperation with US, Japan, China and Russia |

Multi-party Agreement - Anti Counterfeiting Trade Agreement (ACTA) |

Lifelong learning Programme |

European Globalisation Adjustment Fund |

[1] „Bendrijos Lisabonos programa: 2006 m. techninio įgyvendinimo ataskaita“, SEK(2006) 1379.

[2] Žr. tarnybų darbinį dokumentą „Sklaida ir papildomumas atsižvelgiant į Lisabonos strategiją augimui ir užimtumui, įskaitant Bendrijos Lisabonos programos ekonominį poveikį“, kuriame apskaičiuota, kad dėl BLP priemonių ekonominio poveikio ES realiojo BVP lygis iki 2020 m. padidės 2,75 procentine dalimi. Tačiau rezultatai turi būti vertinami atsargiai, nes šis tyrimas grindžiamas skirtingais ekonominiais modeliais, metodikomis, duomenų šaltiniais ir prielaidomis.

[3] Europos Komisija (2007): ketvirtoji ataskaita apie ekonominę ir socialinę sanglaudą.

[4] „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“, 2007 m. lapkričio 15 d. Švietimo tarybos išvados.

[5] Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra arba naujovės buvo svarbiausias uždavinys 24 iš 25 valstybių narių 2005 m. nacionalinių reformų programų.

[6] „Įvairialypė inovacijų strategija: devynios strateginės ES lygmens veiksmų inovacijų srityje priemonės“, 2006 m. gruodžio 4 d. Konkurencingumo tarybos išvados.

[7] 2006 m. EIF programai skirta kiek daugiau nei 2 mlrd. EUR; buvo paremta apie 180 000 MVĮ visoje ES.

[8] ES vidutinės patentų tvarkymo ir vertimo išlaidos yra daugiau negu dešimt kartų didesnės, palyginti su JAV ir Japonija.

[9] Komisijos komunikatas „Pramonės politikos vidurio laikotarpio peržiūra: ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ - KOM(2007) 374, 2007 7 4.