52007DC0756

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 27.11.2007

KOM(2007) 756 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI

Šeštasis pranešimas apie praktinį pasirengimą būsimai euro zonos plėtrai {SEK(2007) 1574}

1. ĮVADAS

Tarybai 2007 m. liepos 10 d. priėmus sprendimus, kad Kipras ir Malta atitinka sąlygas, būtinas eurui įsivesti 2008 m. sausio 1 d.[1], abiejose šalyse praktinis pasirengimas euro įvedimui šiuo metu baigiamas. Šiame pranešime aptariamas galutinis pasirengimas, visų pirma grynųjų eurų įvedimas, privačiojo sektoriaus pasirengimo būklė ir viešoji nuomonė apie eurą Kipre ir Maltoje.

Pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikiama daugiau techninės informacijos apie pasirengimą įvesti eurą abiejose šalyse ir kitose susijusiose valstybėse narėse.

Šis pranešimas pateikiamas po penkių pranešimų apie praktinį pasirengimą būsimai euro zonos plėtrai, kurie paskelbti nuo 2004 m. lapkričio mėn. iki 2007 m. liepos mėn.[2].

2. PASIRENGIMO BūKLė

2.1. Kipras

2.1.1. Kaip Kipre bus įvesti grynieji eurai ir kaip Kipro grynieji svarai bus išimti iš apyvartos?

Euro įvedimas Kipre reiškia, kad maždaug 775 000 žmonių dalyvaus Kipro svarus pakeičiant eurais, tiek kaip pavieniai asmenys, tiek kaip tam tikros įmonės arba viešosios įstaigos darbuotojai. Atsakomybė už fizinį euro įvedimą ir už Kipro svarų išėmimą iš apyvartos tenka Kipro centriniam bankui (KCB).

Reikiami eurų banknotai ir monetos

Siekiant pakeisti apyvartoje esančius Kipro svarus grynaisiais eurais, pagal KCB apskaičiavimus reikia 60,7 mln. eurų banknotų (1 190 mln. EUR vertės) ir 395 mln. eurų monetų (100,26 mln. EUR vertės).

Pagal Europos centrinio banko sprendimą, kad naujosios euro zonos narės reikiamą eurų banknotų kiekį gali pasiskolinti iš Eurosistemos ir po euro įvedimo juos grąžinti eurų banknotais, pagamintais jų nustatyta tiekimo tvarka, spalio mėn. KCB gavo eurų banknotų iš Graikijos banko.

Kipro eurų monetas nukaldino Suomijos monetų kalykla, pasirinkta surengus viešąjį konkursą. Masinis kaldinimas pradėtas Tarybai 2007 m. liepos 10 d. nusprendus, kad Kipras gali įsivesti eurą 2008 m. sausio 1 d. Apie 60 % monetų konteineriuose atgabenta spalio mėn. viduryje, o likusius 40 % numatoma pristatyti iki lapkričio mėn. pabaigos.

Pirminis ir antrinis aprūpinimas eurais

Siekdamas pasirengti sklandžiai pakeisti grynuosius pinigus, KCB vykdo pirminio aprūpinimo eurais operaciją, per kurią eurų banknotais ir monetomis komercinius bankus aprūpina iki euro įvedimo dienos[3]. Pirminis aprūpinimas eurų monetomis pradėtas spalio 22 d., o eurų banknotais – lapkričio 19 d. KCB apskaičiavimais iki euro įvedimo dienos bankininkystės sektoriui bus pateikta maždaug 80 % Kipre įvesiamų eurų banknotų vertės (t. y. 48,4 mln. banknotų, maždaug 950 mln. EUR vertės) ir 64 % eurų monetų vertės (t. y. 251,2 mln. monetų, maždaug 64 mln. EUR vertės). Pirminio aprūpinimo operacija taikoma visiems Kipro bankų skyriams, kurių yra maždaug 900 ir kurie aptarnauja vidutiniškai po maždaug 860 gyventojų.

Kitame etape komerciniai bankai turi užtikrinti, kad su grynaisiais pinigais dirbančios įmonės, visų pirma mažmenininkai, grynųjų eurų gautų iki euro įvedimo dienos (antrinis aprūpinimas eurais) ir nuo pinigų pakeitimo dienos galėtų grąžą atiduoti tik eurais. Tai padeda kiek įmanoma sutrumpinti laikotarpį, per kurį grynieji eurai ir grynieji pinigai nacionaline valiuta naudojami kartu. Išsami informacija apie antrinį aprūpinimą eurais pateikiama bankų ir jų klientų susitarimuose, kuriuose nustatomas pristatymo laikas, debetavimo data, būtina draudimo apsauga ir įkaito reikalavimai. Nors KCB ir komerciniai bankai aktyviai aiškina antrinio aprūpinimo eurais poreikį visoms su grynaisiais pinigais dirbančioms įmonėms, pirmieji įmonių pateikti grynųjų eurų užsakymai buvo žymiai mažesni už numatytus. Imamasi papildomų priemonių įmonėms skatinti, ir tos priemonės jau duoda teigiamų rezultatų. Gruodžio 31 d., kuri bus paskelbta ypatinga šventės diena, bankai MVĮ patieks nedidelius grynųjų eurų kiekius. Reikėtų ir toliau dėti pastangas užtikrinant tinkamą antrinio aprūpinimo eurais mastą.

Vykdant antrinio aprūpinimo eurais operaciją, be kita ko, nuo 2007 m. gruodžio 3 d. įmonėms bus pasiūlyta 40 000 supakuotų eurų monetų rinkinių (pradinių rinkinių), kurių kiekvieno vertė – 172 EUR, o plačiajai visuomenei – 250 000 mažųjų rinkinių, kurių kiekvieno vertė – 17,09 EUR. Rinkiniai supakuoti į paprastas pakuotes siekiant, kad monetos būtų naudojamos mokėjimams atlikti, o ne laikomos kolekciniais tikslais.

Be to, nuo lapkričio 1 d. kai kurie bankai savo klientams Kipro svarus keičia į eurų banknotus pagal perskaičiavimo kursą ir neimdami valiutos keitimo mokesčių, kad visuomenė galėtų pasirengti mokėjimus eurais atlikti nuo euro įvedimo dienos.

Grynųjų pinigų įvedimas nuo 2008 m. sausio 1 d.

Dauguma eurų banknotų į apyvartą bus išleista per bankomatus. Kipro kredito įstaigos valdo maždaug 550 bankomatų, iš esmės visi jie yra bankų patalpose, todėl galima juos pripildyti nedelsiant. Kai kurie dideli bankai paskelbė, kad savo bankomatus eurų pripildys gruodžio 31 d. vakare. Mažiausiai 70 % bankomatų vien eurų banknotų bus pripildyti ne vėliau kaip euro įvedimo dienos 1 val., o likusieji 30 % bus parengti iki tos pačios dienos 12 val. Įprastomis sąlygomis per visus bankomatus bendrai per savaitę atliekama maždaug 170 000 pinigų išėmimo operacijų, kurių bendra vertė – apie 22 mln. EUR (vidutiniškai, 2006 m. duomenys).

Per pirmąsias savaites po euro įvedimo dienos bankomatuose bus išduodami tik 10 ir 20 eurų nominalo banknotai, siekiant sumažinti grąžos, kurią grynųjų pinigų operacijose turi išduoti mažmenininkai, kiekį[4]. Dėl tos pačios priežasties bankai įsipareigojo artimuoju laikotarpiu po euro įvedimo dienos aptarnaudami klientus bankų skyriuose platinti tik mažo nominalo banknotus (pirmiausia 5, 10 ir 20 eurų, ne didesnio kaip 50 eurų).

Mažmeninės prekybos sektorius bus pagrindinis eurų monetų įvedimo Kipre kanalas, turint omenyje, kad išduoti monetas bankų skyriuose nėra įprasta. Siekiant išvengti bet kokio nacionalinių grynųjų pinigų „perdirbimo“, numatoma, kad mažmeninės prekybos sektoriuje nuo euro įvedimo dienos grąža bus atiduodama tik eurais.

Nacionalinių grynųjų pinigų grąžinimas

Kiek tai susiję su nacionalinių grynųjų pinigų grąžinimu, 2007 m. spalio mėn. KCB suintensyvino kampaniją, kuria piliečiai skatinami išleisti sukauptus grynuosius pinigus nacionaline valiuta arba juos įnešti į sąskaitas. KCB numato, kad šių metų pabaigoje apyvartoje bus 80,9 mln. nacionalinės valiutos banknotų ir 472,7 mln. nacionalinių monetų. Numatoma, kad daugelis iš šių banknotų ir maždaug pusė šių monetų anksčiau ar vėliau bus grąžinta Kipro centriniam bankui.

2008 m. sausio 1 d., kuri yra šventės diena, kiekvieno rajono centre veiks tam tikras skaičius bankų skyrių, kad būtų galima lengviau pakeisti Kipro svarus į eurus.

Bankai iki 2008 m. birželio 30 d. Kipro svarų banknotus ir monetas į eurus keis nemokamai, kai suma vienam klientui ir vienai operacijai neviršys 1 000 CYP banknotais ir 50 CYP monetomis. KCB nacionalinės valiutos banknotus ir toliau nemokamai keis dešimt metų po euro įvedimo dienos, o monetas – dvejus metus po šios dienos.

Banko čekiai. Kompiuterinių prekybos vietų terminalai

Kipre per metus išrašoma apie 25 mln. banko čekių. Kadangi čekiai Kipro svarais, kurių data vėlesnė nei 2007 m. gruodžio 31 d., negalios, bankai savo klientams pradėjo tiekti čekių knygeles eurais, kurios naudojamos jau dabar.

Maždaug 19 000 kompiuterinių prekybos vietų (angl. point-of-sale , POS) terminalų, kuriuose naudojami Kipro svarai, 2008 m. sausio 1 d. bus konvertuoti į eurus. Tie POS, kurie, pvz., veikia restoranuose ir viešbučiuose ir kuriais naudojamasi mokant banko kortelėmis visą Naujųjų Metų naktį, bus konvertuoti nedelsiant 00:01 val. euro įvedimo dieną.

Euro apsauga nuo klastojimo

Nustatyta būtinoji sistema eurui nuo klastojimo apsaugoti[5]. Kipro ekspertai taip pat dalyvavo su tuo susijusiuose Komisijos, Europos centrinio banko ir Europolo mokymuose ir darbo grupėse.

2.1.2. Kaip euro įvedimui pasirengusios įmonės?

2007 m. rugsėjo mėn. Kipre Europos Komisijos vardu bendradarbiaujant su Kipro valdžios institucijomis atlikta įmonių „Eurobarometro“ apklausa[6] (panaši apklausa atlikta 2007 m. sausio mėn.). Rezultatai rodo, kad Kipro įmonės euro įvedimui yra gerai pasirengusios ir nepatyrė didelių problemų šio pasirengimo procese. 2007 m. rugsėjo mėn. viduryje iš esmės visos įmonės (97 %) pradėjo rengtis euro įvedimui, daugelis iš jų (88 %) tam rengėsi nuo 2007 m. balandžio mėn.

Daugiau kaip 88 % visų įmonių, kurios aptarnaudamos klientus dirba su grynaisiais pinigais, atstovų nurodė, kad tikisi, jog bankai jas euro banknotais aprūpins iki euro įvedimo dienos. Keturių iš penkių įmonių (80 %) atstovai tikisi, kad jų IT sistemos (pvz., apskaitos, sąskaitų faktūrų išrašymo, darbo užmokesčio skaičiavimo sistemos) pereiti prie euro bus parengtos nedelsiant 2008 m. sausio 1 d.

Daugiau kaip 9 iš 10 įmonių atstovai žino, kad nuo 2007 m. rugsėjo mėn. kainas reikia nurodyti ir eurais, ir Kipro svarais; didžioji įmonių dauguma, vykdydamos šį įpareigojimą, ypatingų sunkumų nepatiria. Rugsėjo mėn. apklausos rezultatai rodo teigiamą įmonių kainų nustatymo politikos tendenciją. Perskaičiuodamos kainas eurais, pvz., „psichologines“ kainas, kaip antai 5,99 CYP, kurios pritaikius perskaičiavimo taisykles taptų nelygiomis sumomis eurais, 17 % įmonių nurodė, kad kainas dažniausiai sumažina (3 % sausio mėn.), ir tik 3 % jas dažniausiai didina (16 % sausio mėn.). Be to, įmonių, kurios tiksliai taiko perskaičiavimo taisykles vėliau kainų nekoreguodamos, procentinė dalis padidėjo nuo 28 % sausio mėn. iki 51 % rugsėjo mėn.

2.1.3. Kokių priemonių imamasi siekiant išvengti pojūčio, kad euro įvedimo laikotarpiu kainos didėja?

Naujausia „Eurobarometro“ apklausa visuomenės nuomonės apie eurą tema rodo, kad 74 % Kipro respondentų vis dar baiminasi kainų didėjimo įvedant eurą[7]. Palyginti su 2007 m. balandžio mėn., kai taip galvojo 78 % respondentų, padėtis pasikeitė labai nedaug[8].

Pastaraisiais mėnesiais Kipro valdžios institucijos papildomai sustiprino priemones, padedančias didinti kainų stabilumą ir vartotojų pasitikėjimą euro įvedimo laikotarpiu. Kainas nurodyti Kipro svarais ir eurais įmonėms tapo privaloma 2007 m. rugsėjo 1 d. Kaip šis reikalavimas vykdomas, visoje šalyje atidžiai stebi penki euro įvedimo stebėjimo punktai, į visas mažmeninės prekybos vietas reguliariai siunčiantys daugiau kaip 100 inspektorių. Euro įvedimo stebėjimo punktus sudaro dešimt narių, įskaitant rajono įgaliotinį, valdžios, vartotojų asociacijų, profesinių sąjungų ir verslo sektoriaus atstovus. Nuo pat pradžių maždaug 80 % visų mažmenininkų kainas dviem valiutomis nurodydavo teisingai pagal nacionalinės teisės reikalavimus, kitoms įmonėms siekiant padėti tai daryti teisingai suteikta pagalba. Bendri atsiliepimai apie privalomą reikalavimą kainas nurodyti nacionaline valiuta ir eurais yra teigiami; manoma, kad jį taikant didėja kainų skaidrumas, nes skatinamas įprotis kainas nurodyti plačiau.

Maždaug 7 130 įmonių, visų pirma įskaitant didesnes mažmeninės prekybos įmones ir bankus, pritarė sąžiningo kainų nustatymo kodeksui (vyriausybė šią iniciatyvą pradėjo 2007 m. liepos mėn.). Joms leista rodyti kodekso logotipą parduotuvėje ar skyriuje, su sąlyga, kad jos laikytųsi kodekso, pagal kurį įsipareigoja kainas perskaičiuoti sąžiningai ir tuo nepiktnaudžiauti. Finansų ministerija kodeksą taikančių įmonių sąrašą skelbia Kipro euro tinklalapyje ir oficialiajame leidinyje. Šis kodeksas galioja iki 2008 m. liepos 10 d.

Finansų ir Prekybos ir pramonės ministerijos, bendradarbiaudamos su Statistikos tarnybomis ir Viso Kipro vartotojų asociacija, nuo 2007 m. rugsėjo mėn. sistemingai stebi kainas. Statistikos tarnybos visų pirma stebi, kaip keičiasi tam tikrų produktų krepšelio kainos, kurios, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, gali nepagrįstai didėti. Siekiant informuoti vartotojus, kas mėnesį skelbiamas mažmeninės prekybos vietų, kuriose produktai pigiausi, sąrašas.

Be to, Kipro vartotojų asociacija vykdo ir skelbia rinkos tyrimus ir analizuoja maždaug 80 000 produktų kainų pokyčius 11 000 mažmeninės prekybos vietų. Pirmieji 2007 m. liepos–rugsėjo mėn. rezultatai rodo, kad maždaug 80 % produktų kainos nepasikeitė arba sumažėjo, o likusių 20 % produktų kainos įvairiai didėjo. Apie atvejus, kai kainos didėjo smarkiai, ir priežastis, kurias nurodė su tuo susijusi mažmeninės prekybos įmonė, Asociacija ketina paskelbti žiniasklaidoje.

2.1.4. Kaip euro įvedimui pasirengę piliečiai?

Pastaraisiais mėnesiais Kipras stipriai padidino informavimo apie eurą pastangas. Finansų ministerija ir KCB veiksmus glaudžiai koordinuoja su įmonėmis ir vartotojų organizacijomis, taip pat Europos Komisija ir Europos centriniu banku.

Plačiajai visuomenei skirtos masinės žiniasklaidos kampanijos, kurias iš dalies finansuoja Europos Komisija. Pagrindiniai klausimai yra perskaičiavimo kurso nustatymas, sąžiningo kainų nustatymo kodeksas, kainų nurodymas nacionaline valiuta ir eurais, nacionalinių grynųjų pinigų sankaupų namuose mažinimas ir didesnis vartotojų informuotumas. Kampanijos vykdomos visomis žiniasklaidos priemonėmis: visų pirma per televiziją (maždaug 2 500 intarpų), radiją (maždaug 6 500 intarpų) ir spaudinius (maždaug 200 intarpų).

Visoms įmonėms išdalyta reklaminė medžiaga, susijusi su sąžiningo kainų nustatymo kodeksu ir kainų nurodymu nacionaline valiuta ir eurais (plakatai, lankstinukai ir kt.), surengti pranešimai mokyklose ir socialiniams darbuotojams, pradėtas mokyklinis konkursas. Nacionalinis euro tinklalapis reguliariai atnaujinamas; valdžios institucijos spaudai nuolat teikia informaciją. Specifinėms tikslinėms grupėms (MVĮ, pažeidžiamiems asmenims, moterims, jaunimui) skirti plakatai, lankstinukai, akliesiems – „kalbančioji kortelė“; prisideda euro įvedimo stebėjimo punktai ir keturi po salą važinėjantys „euro autobusai“. Nemokama telefono linija per savaitę sulaukiama maždaug 500 skambučių.

Rugpjūčio mėn. Kipro valdžios institucijos pakoregavo komunikacijos strategiją ir komunikacijos agentūros paprašė pakeisti masinių žiniasklaidos kampanijų turinį, kad jis geriau atitiktų tikslinių grupių, kurios vis dar skeptiškai vertina euro privalumus, poreikius.

Naujausioje „Eurobarometro“ apklausoje patvirtinta, kad parama euro įvedimui Kipre didėja, nors ir nuo mažo lygio – apie 44 % respondentų teigė, kad asmeniškai labai arba pakankamai džiaugiasi tuo, kad euro pakeis jų valiutą (daugiau, palyginti su 40 % 2007 m. balandžio mėn. ir 32 % 2006 m. rugsėjo mėn.).

Galima pagrįstai teigti, kad tebevykstanti komunikacijos kampanija Kipre yra viena iš priemonių paramai euro įvedimui didinti. Kiti veiksniai tik patvirtina tai – 67 % respondentų jautėsi gerai arba labai gerai informuoti apie eurą, t. y. didžiulis šuolis, palyginti su 47 % (2007 m. balandžio mėn.) ir 39 % (2006 m. rugsėjo mėn.). Taip pat dar labiau pagerėjo informuotumas apie kai kuriuos pagrindinius euro požymius ir EPS.

2.1.5. Išvada

Per paskutinius kelis mėnesius Kipras padarė didelę pažangą praktiškai rengdamasis euro įvedimui ir apskritai tam yra gerai pasirengęs. Tam, kad įmonės, visų pirma mažmenininkai, nuo euro įvedimo dienos grąžą galėtų išduoti vien eurais, Centrinis bankas ir komerciniai bankai ir toliau turėtų dėti pastangas įtikindami įmones, kad būtina iš anksto apsirūpinti eurais. Siekiant didinti paramą euro įvedimui, reikėtų papildomai stiprinti informavimo apie eurą veiksmus.

2.2. Malta

2.2.1. Kaip Maltoje bus įvesti grynieji eurai ir kaip Maltos grynosios liros bus išimtos iš apyvartos?

Maltoje liras eurais pakeis maždaug 400 000 žmonių. Maltos centrinio banko (MCB) vertinimu, siekiant pakeisti apyvartoje esančias Maltos liras reikia 41,51 mln. eurų banknotų (799 mln. EUR vertės) ir 140 mln. eurų monetų (39,29 mln. EUR vertės).

MCB būtiną eurų banknotų kiekį pasiskolino iš Banca d'Italia. Maltos eurų monetas pagamino monetų kalykla Monnaie de Paris ; į Maltą jos pristatytos nuo 2007 m. rugsėjo mėn. vidurio iki spalio mėn. pabaigos.

Komercinių bankų aprūpinimas grynaisiais eurais prasidėjo rugsėjo 15 d. Iš viso iki euro įvedimo dienos 107 bankų skyriams visoje šalyje bus pateikta maždaug 92,5 % banknotų, kurie bus įvesti Maltoje (38,43 mln. banknotų, 749 mln. EUR vertės), ir maždaug 71 % eurų monetų (99,12 mln. monetų, 27,81 mln. EUR vertės).

MCB vertinimu, iki euro įvedimo dienos pagal antrinio aprūpinimo eurais susitarimus nuo 2007 m. gruodžio 1 d. bankai įmonėms pateiks 4,5 % įvesiamų banknotų ir 19,5 % monetų. Į šiuos vertinimus įskaičiuoti 33 000 pradinių rinkinių įmonėms (po 131 EUR vertės) ir 330 000 mažųjų rinkinių piliečiams (11,65 EUR vertės), kurie bankuose bus prieinami atitinkamai nuo 2007 m. gruodžio 1 ir 10 d.

Apie 60 % visų bankomatų (iš viso 154) mažo nominalo eurų banknotus (daugiausia 10 ir 20 eurų) išduos nuo 2008 m. sausio 1 d. 0:00 val. Iki tos pačios dienos vidurdienio eurų banknotus išduos 85–90 % bankomatų, o likusieji eurų bus pripildyti iki 16:00 val. Vidutiniškai visuose bankomatuose per savaitę atliekama 306 000 pinigų išėmimo operacijų, o vidutiniškai bendra jų vertė – 26,55 mln. EUR.

Turėdamas omenyje, kad Maltos apyvartoje yra ypač daug grynųjų pinigų, MCB 2007 m. rugsėjo mėn. pradėjo televizijos ir spaudos reklamos kampaniją, kuria visuomenė skatinama grynųjų pinigų perteklių padėti į sąskaitas bankuose tam, kad sumažėtų nacionalinių grynųjų pinigų, kuriuos reikės pakeisti po euro įvedimo dienos, kiekis. Apskaičiuota, kad nacionalinių grynųjų pinigų, kurie yra apyvartoje ir nuo 2008 m. sausio 1 d. turės būti grąžinti MCB, yra apytikriai 37 mln. banknotų ir 128 mln. monetų.

Nuo gruodžio 1 d. bankai įpareigoti Maltos lirų banknotus ir monetas į eurus keisti nemokamai pagal perskaičiavimo kursą (atsižvelgiant į eurų banknotų atsargas). Tai – iš esmės galimybė mažosioms įmonėms įsigyti tam tikrą eurų banknotų kiekį iki euro įvedimo. Plačiajai visuomenei bus priminta, kad euro teisėta mokėjimo priemone taps tik 2008 m. sausio 1 d. Nuo tos dienos iki 2008 m. kovo 31 d. komerciniai bankai savo klientams ir neviršijant 250 MTL (582,34 EUR) ne klientams nacionalinius grynuosius pinigus į eurus keis nemokamai pagal perskaičiavimo kursą. MCB ir toliau Maltos lirų monetas ir banknotus keis atitinkamai iki 2010 m vasario 1 d. ir 2018 m. vasario 1 d.

Kaip įprasta, bankai dirbs gruodžio 31 d., o sausio 1 d. bus uždaryti. Sausio 2 ir 3 d. paprastiems klientams jie atliks tik mažmenines grynųjų pinigų indėlių, užsienio valiutos keitimo ir keitimo į eurus operacijas. Sausio 4 ir 5 d. įprastos bankų darbo valandos bus pratęstos iki 16:00 val. Per papildomas valandas bus vykdomos tik grynųjų pinigų indėlių, užsienio valiutos keitimo ir keitimo į eurus operacijos.

Maltoje per metus išrašoma apie 12 mln. banko čekių. Maltos liromis iki 2008 m. sausio 1 d. išrašyti čekiai kaip mokėjimo priemonė bus priimami įprastu galiojimo laikotarpiu (šešis mėnesius nuo išdavimo dienos), jei nenurodytas trumpesnis laikotarpis. Čekius, išrašytus pagal MTL išraiškos sąskaitas ir išduotus eurais iki 2008 m. sausio 1 d., komerciniai bankai apmokės, jei jie bus pateikti po tos dienos.

Nustatyta būtinoji sistema eurui nuo klastojimo apsaugoti[9]. Maltos ekspertai taip pat dalyvavo su tuo susijusiuose Komisijos, Europos centrinio banko ir Europolo mokymuose ir darbo grupėse.

2.2.2. Kaip euro įvedimui pasirengusios įmonės?

Antroje rugpjūčio mėn. pusėje ir rugsėjo mėn. pradžioje Nacionalinis euro įvedimo komitetas (NEĮK), bendradarbiaudamas su Nacionaline statistikos tarnyba, atliko apklausą apie pasirengimą euro įvedimui Maltos verslo sektoriuje[10]. Iš esmės visų 908 įmonių (atstovaujančių 16 500 gyventojų), dalyvavusių apklausoje (98 %), atstovai žinojo, kad euro bus įvestas 2008 m. sausio 1 d., o 56 % dauguma žinojo, kad dviejų valiutų apyvartos laikotarpis, per kurį įmonės vis dar gali priimti mokėjimus Maltos liromis, yra vienas mėnuo. Devynių iš dešimties įmonių atstovai žinojo, kad grąžą nuo euro įvedimo dienos reikėtų atiduoti vien eurais.

Daugumos įmonių (55 %) atstovai tikėjosi grynųjų eurų iš bankų gauti iki 2008 m. sausio 1 d. Iš 33 % įmonių, kurios neplanavo iš anksto apsirūpinti eurais, daugiau kaip trečdalis (37 %) jau turi grynųjų eurų arba jų gaus iš bankomatų arba bankuose sausio mėn., o ketvirtadalis (26 %) nevykdo grynųjų pinigų operacijų.

Kiek tai susiję su IT sistemomis, kurias reikia pakeisti įvedus eurą, įmonės dažniausiai nurodė logistikos srities sistemas, pardavimo ir rinkodaros programas, apskaitos ir žmogiškųjų išteklių sistemas. Maždaug trečdalis įmonių (31 %) iki to laiko apskaitos sistemas prie euro jau bus pritaikiusios. Ši dalis gali pasirodyti gana nedidelė, nors reikia atsižvelgti į tai, kad didžioji Maltos įmonių dalis yra mažosios įmonės (72 % visų įmonių yra savarankiškai dirbantys asmenys, neįdarbinantys kitų darbuotojų, kai paprastai IT apskaitos sistemos nenaudojamos).

NEĮK pradėjo intensyvią verslo mokymo programą, pagal kurią 70 vadinamųjų euro asistentų tiesiogiai vykdo mokymus MVĮ sektoriuje, o NEĮK apmoko „mokytojus“, sudarydamas galimybę didesnėms įmonėms viduje palaipsniui pačioms mokyti darbuotojus euro įvedimo klausimais.

2.2.3. Kokių priemonių imamasi siekiant išvengti pojūčio, kad euro įvedimo laikotarpiu kainos didėja?

Vis dar maždaug du trečdaliai Maltos gyventojų (65 %) baiminasi su euro įvedimu susijusio kainų didėjimo, o 76 % tikisi net piktnaudžiavimo didinant kainas. Siekdamas pašalinti šias nuotaikas, NEĮK ir toliau įgyvendina didelį priemonių paketą[11]. Nurodyti kainas Maltos liromis ir eurais tapo privaloma 2007 m. liepos 11 d. ir bus privaloma iki 2008 m. birželio 30 d. Šalia FAIR iniciatyvos, pagal kurią daugiau kaip 6 500 įmonių (apie 80 % mažmeninės prekybos vietų) įsipareigojo nedidinti prekių ir paslaugų kainų dėl euro įvedimo, yra kainų stabilumo susitarimai, kuriuos 2007 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. NEĮK sudarė su importuotojais, platintojais ir gamintojais. Pagal šiuos susitarimus įmonės pasižadėjo tam tikrą laiką prieš euro įvedimą ir po jo išlaikyti stabilias įvairių produktų ir paslaugų kainas. Šiuo metu Maltos valdžios institucijų įgyvendinama kainų stebėsena ir toliau yra esminė priemonė vertinant kainų pokyčius ir informuojant vartotojus; ją reikėtų tęsti per visus 2008 m., kai nustos galioti FAIR iniciatyva ir kainų nurodymas nacionaline valiuta ir eurais.

2.2.4. Kaip euro įvedimui pasirengę piliečiai?

NEĮK, atsakingas už komunikacijos strategijos iki euro įvedimo Maltoje įgyvendinimą, po 2007 m. rugpjūčio mėnesio trumpos pertraukos pradėjo intensyvų ir visapusišką paskutinį kampanijos apie euro įvedimo nedelsiamumą (pvz., kada į banką atiduoti Maltos liras, kaip naudotis lirų keitikliu į eurus) etapą. Dalį šios kampanijos finansuoja Europos Komisija.

Be masinės žiniasklaidos kampanijos laikraščiuose, žurnaluose, per radiją, televiziją, ant autobusų ir reklaminių skydų, atskiroms tikslinėms grupėms skirti specifiniai veiksmai: apygardose įsteigtas „eurocentras“ atsakyti į kaimo gyventojų klausimus, parengtas rinkinys pažeidžiamų asmenų grupių mokytojams ir verslo sektoriui, o vidurinėse mokyklose pradėtas mokyklinis konkursas apie euro. Papildomi veiksmai – trys dideli atgalinio laiko skaičiavimo laikrodžiai strateginėse Maltos vietose ir 1,5 minutės su euru susijusių žinių per pagrindinius Maltos televizijos kanalus kasdieninėse vakaro žinių laidose. Spalio mėn. kartu su Europos Komisija ir Europos centriniu banku Malta suorganizavo konferenciją EPS ir euro klausimais.

Paskutinė „Eurobarometro“ apklausa, atlikta 2007 m. rugsėjo mėn., rodo labai gerus Maltos rezultatus ir patvirtina, kad valdžios institucijų vykdoma intensyvi ir visapusiška komunikacijos kampanija yra sėkminga. Tendencija išlieka teigiama, o parama euro įvedimui pasiekė priimtiną lygį. Esantys asmeniškai labai arba gana patenkinti tuo, kad euro pakeis jų nacionalinę valiutą, teigė 56 % (palyginti su 54 % 2007 m. balandžio mėn. ir 48 % 2006 m. rugsėjo mėn.) – tai yra antrasis pagal dydį rodiklis šalyse, kuriose atliekama apklausa. Tačiau paramos euro įvedimui lygis lieka kur kas žemesnis už paramos lygį Slovėnijoje tomis pačiomis aplinkybėmis.

Maltoje vykdomos komunikacijos kampanijos poveikis jaučiamas ir kitose srityse. Papildomai, nors ir nedaug pagerėjo ir taip geras informuotumo lygis, matuotas šių metų balandžio mėn. – gana arba labai gerai informuoti jautėsi 74 % respondentų, palyginti su 71 % anksčiau. 99 % respondentų žino, kad euro bus įvestas 2008 m. Šiek tiek pagerėjo informuotumas apie kai kuriuos pagrindinius euro požymius ir EPS.

2.2.5. Išvada

Per paskutinius kelis mėnesius Malta papildomai dirbo ir užbaigė praktinį pasirengimą euro įvedimui ir apskritai tam yra gerai pasirengusi. Tam, kad įmonės nuo euro įvedimo dienos grąžą galėtų išduoti vien eurais, ypatingą dėmesį reikėtų skirti pakankamam antriniam jų aprūpinimui eurais. Siekiant toliau didinti paramą euro įvedimui, reikėtų tęsti visapusiško informavimo apie eurą veiksmus.

2.3. Kitos valstybės narės

Prie šio pranešimo pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente apžvelgiamas kitų valstybių narių, kurios dar nėra įsivedusios euro, praktinis pasirengimas.

[1] 2007 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimas pagal Sutarties 122 straipsnio 2 dalį dėl bendros valiutos įvedimo Kipre 2008 m. sausio 1 d. (OL L 186, 2007 7 18, p. 29). 2007 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimas pagal Sutarties 122 straipsnio 2 dalį dėl bendros valiutos įvedimo Maltoje 2008 m. sausio 1 d. (OL L 186, 2007 7 18, p. 32).

[2] COM(2004) 748, 2004 m. lapkričio 10 d.; COM(2005) 545, 2005 m. lapkričio 4 d.; COM(2006) 322, 2006 m. birželio 22 d.; COM(2006) 671, 2006 m. lapkričio 10 d.; COM(2007) 434, 2007 m. liepos 16 d.

[3] Euro įvedimo diena – diena, kurią į apyvartą išleidžiami eurų banknotai ir monetos (Kipro ir Maltos atveju 2008 m. sausio 1 d.).

[4] Mažmenininkų grynųjų pinigų poreikiai pirmosiomis dienomis ir savaitėmis po euro įvedimo bus žymiai didesni nei įprastomis sąlygomis, nes iš klientų gauti nacionaliniai grynieji pinigai negalės būti naudojami grąžai atiduoti, be to, vartotojai naudos daugiau nei įprastai nacionalinių grynųjų pinigų, kad jų nereikėtų keisti bankuose. Jei eurais atsiskaitantys klientai naudos mažo nominalo eurų banknotus arba mokės tikslias sumas, mažmenininkams reikės mažiau eurų grąžai atiduoti.

[5] Žr. Ketvirtojo pranešimo 8 psl. (http://ec.europa.eu/economy_finance/euro/transition/transition_main_en.htm).

[6] Žr. Flash Eurobarometers 200 ir 218. Visos „Eurobarometro“ apklausos yra šiame tinklalapyje http://ec.europa.eu/public_opinion/euro_en.htm.

[7] Flash Eurobarometer 214, 2007 m. rugsėjo mėn.

[8] Flash Eurobarometer 207.

[9] Žr. Ketvirtojo pranešimo 11 psl.

[10] Žr. http://www.euro.gov.mt/page.aspx?ID=590.

[11] Žr. Penktojo pranešimo 7 psl. (http://ec.europa.eu/economy_finance/euro/transition/transition_main_en.htm).