52007DC0685

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 7.11.2007

KOM(2007) 685 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA

2006 m. pasirengimo narystei struktūrinės politikos priemonės (ISPA) metinė ataskaita {SEC(2007)1467}

TURINYS

1. Įvadas 3

2. ISPA biudžetas 3

3. Projektų finansavimas 3

3.1. Nauji ISPA projektai 3

3.2. 2000−2006 m. finansuoti projektai 4

3.3. Mokėjimai 5

4. Techninė pagalba 5

4.1. Techninės pagalbos teikimas paramą gaunančios šalies iniciatyva 5

4.2. Techninės pagalbos (TP) teikimas Komisijos iniciatyva 6

5. Valdymas ir įgyvendinimas 7

5.1. Projektų stebėsena 7

5.2. Finansų valdymas ir kontrolė, įskaitant EDIS 7

5.3. Europos Audito Rūmų išvados 8

5.4. Bendro finansavimo partneriai EIB, ERPB ir KfW 8

6. Indėlis įgyvendinant Bendrijos politiką 8

6.1. Viešieji pirkimai 8

6.2. Aplinkos politika 9

6.3. Transporto politika 9

7. Pasirengimo narystei priemonių derinimas 9

8. Septyneri ISPA metai − Įgyta patirtis 10

KOMISIJOS ATASKAITA

2006 m. pasirengimo narystei struktūrinės politikos priemonės (ISPA) metinė ataskaita

1. ĮVADAS

Ši ataskaita pateikta vadovaujantis ISPA reglamento 12 straipsniu. Tai − 7-oji metinė ataskaita, ji skirta ISPA veiklai 2006 m. Į šią ataskaitą be Bulgarijos ir Rumunijos, gaunančių ISPA paramą nuo pat šios priemonės įgyvendinimo pradžios 2000 m., įtraukta ir Kroatija, tapusi ISPA paramos gavėja po to, kai 2004 m. Europos Vadovų Taryba suteikė jai šalies kandidatės statusą.

2006 m. visoms išvardytoms šalims teko spręsti įvairias problemas. Pagrindinis Kroatijos tikslas buvo visiškai išnaudoti ISPA skirtas lėšas. Bulgarija ir Rumunija siekė toliau spartinti ir tobulinti ISPA lėšų panaudojimą bei rengti būsimus projektus Sanglaudos fondui ir struktūriniams fondams, kurių finansavimą šios šalys gali gauti tapusios valstybėmis narėmis. Ataskaitoje nagrinėjama projektų finansavimo, valdymo ir įgyvendinimo pažanga bei indėlis įgyvendinant į ES politiką. Daroma išvada, kad 2006 m. buvo padaryta didelė pažanga. 2006-ieji − paskutiniai ISPA paramos teikimo metai (išskyrus Kroatiją), todėl išvadose pateikiamas per septynerius įgyvendinimo metus įgytos patirties vertinimas.

2. ISPA BIUDžETAS

2006 m. iš Komisijos biudžeto ISPA priemonei skirta 585 mln. EUR. Asignavimai apėmė visas bendrai finansuojamų projektų (priemonių) išlaidas aplinkos ir transporto srityse, taip pat techninės pagalbos ( TP ) teikimo išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar TP priemones inicijavo paramą gaunančios šalys ar Komisija.

1 lentelė : ISPA biudžetas 2006 m. (EUR)

Biudžeto eilutė | Įsipareigojimų asignavimai | Įvykdyti įsipareigojimai | Atlikti mokėjimai |

Funkcijoms skirta biudžeto eilutė B13.01.04.02 | 4 500 000 | 2 338 712 | 2 154 419 |

Veiklai skirta biudžeto eilutė B13.05.01.01 | 580 500 000 | 580 350 000 | 175 579 778 |

Iš viso | 585 000 000 | 582 688 712 | 177 734 197 |

3. PROJEKTų FINANSAVIMAS

3.1. Nauji ISPA projektai

2006 m. Komisija patvirtino 11 naujų ISPA priemonių. Bendras ISPA įnašas tais metais siekė 89,9 mln. EUR, t. y. vidutinė dotacija sudarė 82,8 % visos finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų išlaidų sumos, siekiančios 134,5 mln. EUR. Naujiems projektams buvo skirta 89,96 mln. EUR įsipareigojimų suma. 490,3 mln. EUR buvo panaudoti šiuo metu vykdomiems projektams.

Iš 2006 m. patvirtintų 11 naujų ISPA projektų 4 buvo susiję su aplinkos apsauga: 1 projektas susijęs su vandens ir nuotekų valymu, 1 projektas − su kietosiomis atliekomis ir 2 horizontaliosios aplinkos priemonės, skirtos būsimiems Sanglaudos fondo ir PNPP projektams rengti.

Transporto sektoriuje patvirtinti 5 nauji projektai: 1 projektas susijęs su navigacijos Dunojumi tobulinimu ir 4 horizontalieji transporto projektai, skirti būsimiems PNPP ir Sanglaudos fondo projektams transporto sektoriuje, susiję su institucinių gebėjimų stiprinimu ir techninės pagalbos teikimu geležinkelio modernizavimo priemonėms.

Galiausiai, patvirtinti 2 techninės pagalbos projektai, skirti nacionaliniam ISPA koordinatoriui Kroatijoje ir ISPA priežiūros komiteto posėdžiams Rumunijoje remti. Beveik 64,5 % viso ISPA įnašo skirta aplinkos sektoriui.

2 lentelė : 2006 m. patvirtinti nauji projektai (EUR)

Transportas | 5 | 52 732 558 | 31 557 040 | 77 | 31 557 040 |

Horizontalioji TP | 2 | 312 335 | 312 335 | 100 | 312 335 |

Transportas | 33 | 2 344 434 543 | 1 482 548 029 | 63,24 | 1 482 548 029 |

Horizontalioji TP | 5 | 1 945 643 | 1 945 643 | 100 | 1 945 643 |

Aplinka | 255 243 502,98 | 87 328 724,24 | 342 572 227,22 |

Transportas | 302 711 402,35 | 86 490 276,60 | 389 201 678,95 |

TP | 987 324,40 | 482 691,08 | 1 470 015,48 |

Iš viso | 558 942 229,73 | 174 301 691,92 | 733 243 921,65 |

4. TECHNINė PAGALBA

4.1. Techninės pagalbos teikimas paramą gaunančios šalies iniciatyva

Projektų rengimui skirtomis TP priemonėmis siekiama užtikrinti, kad paramą gaunančios šalys, norėdamos gauti finansavimą, taip pat finansavimą ateityje iš Sanglaudos fondo ir PNPP, Komisijai laiku pateiktų pakankamą kokybiškų projektų skaičių. Institucijų stiprinimui skirtomis TP priemonėmis siekiama stiprinti paramą gaunančios šalies administracinius gebėjimus valdyti ir prižiūrėti plataus masto investicijų į infrastruktūrą diegimą.

2006 m. patvirtintos 4 paraiškos projektams transporto sektoriuje ir 2 paraiškos projektams aplinkos sektoriuje rengti. Patvirtinti 2 institucinių gebėjimų stiprinimui skirti TP projektai.

2000−2006 m. laikotarpiu ISPA skyrė daugiau kaip 149 mln. EUR daugiau nei 29 projektams, skirtiems instituciniams gebėjimams stiprinti arba projektams rengti.

5 lentelė: Techninės pagalbos teikimas paramą gaunančios šalies iniciatyva 2000−2006 m. (EUR)

Sektorius | Projektų skaičius | Reikalavimus atitinkančios išlaidos | ISPA įnašas |

Aplinka | 9 | 87 791 848 | 64 434 542 |

Transportas | 15 | 99 493 298 | 82 833 250 |

Horizontalioji TP | 5 | 1 945 643 | 1 945 643 |

Iš viso | 29 | 189 230 789 | 149 213 435 |

4.2. Techninės pagalbos (TP) teikimas Komisijos iniciatyva

Teikiant TP Komisijos iniciatyva, lėšos skiriamos Komisijos tarnyboms vykdyti pagrindines kontrolės ir programų valdymo funkcijas arba tiesiogiai paramos gavėjams konkrečioms pagrindinėms horizontalioms paslaugoms. Veikla skirstoma į tris kategorijas:

- techninė intra muros pagalba vietoje (skirta EK delegacijose Bulgarijoje, Rumunijoje ir Kroatijoje pagal sutartis dirbančių darbuotojų atlyginimams ir jų pridėtinėms išlaidoms padengti);

- extra muros pagalba EK delegacijoms (iš esmės skirta pagal sutartis dirbančių ekspertų, atliekančių viešųjų pirkimų dokumentų ex ante kontrolės užduotis, ir mokymų išlaidoms padengti); ir

- paslaugų sutartys ir dotacijos, skirtos projektų vertinimui, politikos formavimui, strateginei analizei, konsultacijų paslaugoms, stebėsenai ir panašiems įgyvendinimo veiksmams.

6 lentelė : Techninės pagalbos teikimas Komisijos iniciatyva 2006 m. (EUR)

Veikla | Įvykdyti įsipareigojimai | Mokėjimai1 |

Intra muros pagalba | 1 880 800 | 1 478 984 |

Extra muros pagalba | 457 912 | 675 435 |

Paslaugų sutartys ir dotacijos2 | 80 000 | 1 278 086 |

Iš viso | 2 418 712 | 3 432 505 |

1) apima visus 2006 m. atliktus mokėjimus, iš jų kai kurie susiję su įsipareigojimais iki 2006 m.

2) įskaitant kai kurias veiklos rūšis, susijusias su ISPA paramą gaunančiomis šalimis, 2004 m. tapusiomis valstybėmis narėmis.

5. VALDYMAS IR įGYVENDINIMAS

5.1. Projektų stebėsena

2006 m. vasarą Rumunijos įgyvendinančiosioms agentūroms prisijungus prie EDIS sistemos, Delegacija toliau stebėjo konkursų skelbimo ir sutarčių pasirašymo veiklą iki pat įstojimo. Be Komisijos įgaliojimų vykdymo konkursų skelbimo ir sutarčių pasirašymo srityje, Delegacija turi daugiausiai galimybių užtikrinti konkrečių darbų pažangą vietoje ir kilus bet kokiai problemai bendradarbiauti su nacionalinėmis valdžios institucijomis bei galutiniais paramos gavėjais.

Pirmuosius Bulgarijos ir Rumunijos pateiktus ISPA projektus Komisija patvirtino 2000 m., tačiau šių projektų įgyvendinimas geriausiu atveju prasidėjo 2001 m., dažniausiai skelbiant konkursus paslaugų sutartims dėl įgyvendinimo priežiūros sudaryti. Tačiau konkursų skelbimo ir sutarčių pasirašymo procesai vėlavo, todėl pirmosios darbų sutartys faktiškai buvo pasirašytos tik 2002 m. Nuo tada palengva įsibėgėjo konkretūs darbai projektų vykdymo vietose ir apie tai byloja didėjantys Komisijos mokėjimai šių dviejų šalių nacionalinėms institucijoms.

Kroatijos atveju iki 2006 m. pabaigos nebuvo pradėtas įgyvendinti nei vienas projektas, tačiau 2007 m. sausio mėn. paskelbti pirmieji du konkursai paslaugų sutartims sudaryti.

5.2. Finansų valdymas ir kontrolė, įskaitant EDIS

Pagrindiniai finansų valdymo ir kontrolės bei pažeidimų sprendimo reikalavimai yra nustatyti ISPA reglamento nuostatose bei finansinio memorandumo III priede, taikomuose Komisijai atliekant ex ante kontrolę. Pagrindiniai reikalavimai yra susiję su vidaus finansų kontrolės sistemų ir procedūrų, kurios užtikrintų skaidrias be jokios diskriminacijos viešųjų pirkimų procedūras, sukūrimu, tiksliomis deklaruojamomis išlaidomis, pakankamais vidaus audito gebėjimais, pakankama audito seka ir tinkamais sprendimais pažeidimų atvejais.

2006 m. Rumunijoje ir Bulgarijoje atliktos keturios su EDIS procesu susijusios audito misijos. Paskutiniame jų etape Komisijos auditoriai atlieka patikrinimo auditą, siekdami įvertinti stojančiųjų šalių pasirengimą prisiimti atsakomybę už konkursų skelbimą ir sutarčių pasirašymą bei atsisakyti EK delegacijų vykdomos ex ante kontrolės.

Drauge su EDIS Rumunijoje buvo atliktas dar kelių projektų auditas, siekiant patikrinti Komisijai deklaruotų išlaidų bei susijusių mokėjimų teisėtumą ir tvarkingumą. Pagrindiniai nustatyti trūkumai buvo šie: Komisijai deklaruotos reikalavimų neatitinkančios išlaidos, patvirtinamųjų dokumentų trūkumas, netiksliai ar nepakankamai dokumentuotas išlaidų tinkamumo patikrinimas, neteisingai tvarkomi sutarčių priedai ir nepakankamas viešinimo bei informavimo reikalavimų laikymasis.

Bulgarijoje taip pat atliktas kelių projektų auditas, kurių metu nustatyti trūkumai panašūs į trūkumus, nustatytus atliekant sistemų auditą, t. y.: nepakankama konkursų ir sutarčių dokumentacijos kokybė, ypač su daliniais sutarčių pakeitimais susijusių dokumentų kokybė, būtinybė geriau tikrinti deklaruojamas išlaidas ir nepakankamas viešinimo ir informavimo reikalavimų laikymasis. Dėl labai lėto ISPA projektų įgyvendinimo Kroatijoje 2006 m. auditą sudarė administracinės užduotys, susijusios su 2005 m. antrąjį pusmetį atlikto sistemų audito metu neišspręstais klausimais ir kurio metu veiksmingai paremtas Komisijos sprendimas leisti Kroatijai prisijungti prie DIS sistemos 2006 m. vasario mėn. Svarbiausia neišspręsta problema yra veiksmingos ir nuoseklios darbuotojų išlaikymo politikos formavimas.

5.3. Europos Audito Rūmų išvados

Audito Rūmai atliko nedidelį patikrinimą Komisijoje, kurio metu buvo tiriama Komisijos veikla, susijusi su valdymo ir kontrolės sistemomis vienoje iš šalių kandidačių (Kroatijoje) ir stojančiosiose šalyse (Bulgarijoje ir Rumunijoje), pastarosiose įskaitant ir EDIS įgyvendinimo tyrimą.

Audito Rūmai pateikė išvadą, kad atsižvelgiant į audito aprėptį tikrintose operacijose esminių pažeidimų nenustatyta. Audito Rūmai pažymėjo, kad priežiūros ir kontrolės sistemos patobulėjo Komisijos lygmeniu, tačiau nacionaliniu lygmeniu nustatyta didelių trūkumų. ISPA projektų atveju gana didelį šių trūkumų skaičių kompensavo po Delegacijos ex ante kontrolės atlikti taisomieji veiksmai.

5.4. Bendro finansavimo partneriai EIB, ERPB ir KfW

Vertindama šių paskolas teikiančių įstaigų žinias ir patirtį rengiant ir įgyvendinant projektus, Komisija rengė reguliarius susitikimus su jomis ir, esant galimybei, bendrus projektų, kurių finansavimui buvo prašoma paskolų, identifikavimo ir vertinimo vizitus. 2006 m. EIB suteikė paskolą vienam projektui.

6. INDėLIS įGYVENDINANT BENDRIJOS POLITIKą

6.1. Viešieji pirkimai

Paramą gaunančioms stojančiosioms šalims sunkiausia buvo vykdyti PRAG (EK išorės veiksmų sutarčių procedūrų praktinis vadovas ) įtvirtintus teisinius viešųjų pirkimų pagrįstumo, sąžiningumo ir skaidrumo reikalavimus. Taip yra dėl to, kad šiose šalyse darbuotojų kvalifikacija neatitinka to įgūdžių lygio, kurio reikia sudėtingiems infrastruktūros projektams valdyti, visų pirma pasirengti konkursų skelbimui ir sutarčių pasirašymui. Siekdama išspręsti šias problemas, Komisija stengėsi techninę pagalbą daugiausia skirti paramos gavėjų įgūdžiams, sistemoms ir procedūroms stiprinti. Be kitos veiklos ji rengė įvairius seminarus ir mokymus, platino vadovus ir praktines gaires.

6.2. Aplinkos politika

Teikdama tiesioginę paramą prioritetiniams aplinkos projektams, ISPA spartina aplinkos politikos įgyvendinimą ir skatina ES standartų laikymąsi paramą gaunančiose šalyse. Pirmiausia buvo sustiprinti administraciniai gebėjimai aplinkos investicijų planavimo ir prioritetų nustatymo srityse. Be to, pasiekta didelė pažanga, tinkamai įgyvendinant PAV direktyvą ir su ja susijusių viešųjų konsultacijų aspektus. Tačiau šioms šalims ir toliau reikia spręsti problemas, susijusias su aplinkos valdžios institucijų patiriamais sunkumais siekiant gauti pakankamą finansavimą ir pasirenkant tinkamus darbuotojus, taip pat nepakankamo politikos krypčių ir strateginio planavimo derinimo problemą.

6.3. Transporto politika

Vadovaujantis TINA ( Transporto infrastruktūros poreikių vertinimu ), transporto tinklai paramą gaunančiose Bulgarijoje ir Rumunijoje buvo kuriami aplink visos Europos transporto koridorių sistemą. Atsižvelgiant į šiuos tinklus planuojamos nacionalinės transporto strategijos ISPA tikslais, t. y. tinklų ruožų, mazgų ar prieigų statymas ar rekonstrukcija. Šeši iš minėtų koridorių kerta Bulgarijos, Kroatijos ir Rumunijos teritoriją. Pagal naujas Bendrijos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtros gaires du iš prioritetinių tinklo projektų ( greitkelių ašis: Igumenica/Patra−Atėnai−Sofija−Budapeštas, vidaus vandenų ašis: Reinas/Masas−Mainas−Dunojus ir geležinkelių ašis: Atėnai−Sofija−Budapeštas−Viena−Praha-Niurnbergas/Dresdenas ) yra susiję su ašimis, einančiomis per Bulgariją ir Rumuniją, o vienas su ašimi, einančia per Kroatiją ( geležinkelių ašis Lionas−Triestas−Divača/Koperis−Divača−Liubliana, Budapeštas−siena su Ukraina ). Kroatijos, kuri nebuvo įtraukta į TINA tyrimą, transporto infrastruktūros poreikiai buvo apibrėžti, vadovaujantis REBIS (regioninis Balkanų šalių infrastruktūros tyrimas – transportas) nustatytais prioritetais. Taigi, prioritetiniu buvo laikomas papildomos geležinkelių ašies (Zalcburgas−Liubliana−Zagrebas−Belgradas−Nišas−Skopjė−Salonikai) projektas.

7. PASIRENGIMO NARYSTEI PRIEMONIų DERINIMAS

Kaip reikalaujama derinimo reglamente, Komisija užtikrina glaudų trijų pasirengimo narystei priemonių − PHARE, SAPARD ir ISPA – derinimą. Reglamente tiksliai nurodomos sritys, kurioms pagal kiekvieną priemonę teikiama parama, ir tokiu būdu sumažinama atskirų priemonių teikiamos paramos dalinio sutapimo tikimybė.

Šių trijų priemonių derinimą užtikrina PHARE valdymo komitetas, toliau derinimas vyksta per (PHARE) jungtinį priežiūros komitetą, tarpžinybinių tarnybų derinimo komitetą ir reguliarius susitikimus su EK delegacijomis paramą gaunančiose šalyse.

8. SEPTYNERI ISPA METAI − ĮGYTA PATIRTIS

Kadangi 2006 m. buvo paskutinieji ISPA įgyvendinimo metai daugeliui projektų ir paramą gaunančių šalių (tik 6 Kroatijos projektai toliau bus vykdomi pagal ISPA reglamentą), tikslinga apžvelgti per paskutinius septynerius metus įgytą patirtį.

ISPA sukurta 1999 m. ir skirta teikti finansavimą infrastruktūros modernizavimui ir Rytų ir Vidurio Europos šalių kandidačių rengimui naudotis sanglaudos politikos priemonėmis, visų pirma mažiau išsivysčiusioms valstybėms narėms skirta Sanglaudos fondo parama. Todėl ISPA reglamentas parengtas nuosekliai vadovaujantis Sanglaudos fondo reglamentu, pirmiausia tinkamumo (aplinkos ir transporto) bei valdymo ir kontrolės sistemų srityse. Reikia pažymėti, kad valdymo sistemos skiriasi iš esmės dėl to, kad tam tikras pagrindines viešųjų pirkimų ir finansų kontrolės nuostatas reikia derinti su išorės pagalbos taisyklėmis.

Precedento neturinčios ISPA dotacijos buvo skiriamos pagrindinėms infrastruktūroms finansuoti . Vien tik 107 Rumunijos, Bulgarijos ir Kroatijos projektams skirtų lėšų bendra suma siekia 4,8 mlrd. EUR, iš jų − 3 mlrd. EUR skirta Bendrijos dotacijomis.

Paramą gaunančios šalys buvo raginamos parengti ISPA investicijų strategijas septyneriems metams. Tai − nacionaliniai dokumentai, tačiau prieš skiriant finansavimą jų turinį ir kokybę vertino Komisijos tarnyba. ISPA įvedė strateginį planavimą , padėsiantį gauti Bendrijos lėšų dviejuose sektoriuose, kurie yra labai svarbūs skatinant ekonominį vystymąsi ir sanglaudą.

Strateginis planavimas ir projektų įgyvendinimas yra neįkainojama mokymosi dirbant patirtis , padėsianti paramą gaunančioms šalims geriau pasirengti naudotis struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo (Kroatijos atveju − PNPP) lėšomis įstojus į ES.

Ilgainiui pagerėjo paramą gaunančių šalių teikiamų projektų rengimo kokybė, sumažėjo laiko ir išteklių, reikalingų Komisijai patvirtinti projektus, sąnaudos. Padedant Komisijai ir tarptautiniams konsultantams, paramą gaunančios šalys išmoko laikytis pagrindinių ES teisės nuostatų , pvz., PAV direktyvų, kitų atitinkamų aplinkos normų ir acquis , viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų. Be to, jos stiprino projektų rengimo gebėjimus, pvz., finansinės analizės, techninių tyrimų, struktūros, konkursų skelbimo ir sutarčių pasirašymo organizavimo bei projektų įgyvendinimo gebėjimus. ISPA padėjo paramą gaunančioms šalims geriau susipažinti su naujais finansavimo būdais (pvz., viešosios ir privačiosios partnerystės), moderniais planavimo principais (pvz., darni plėtra, poveikio aplinkai vertinimas ir viešosios konsultacijos), sektorių politikos kryptimis (pvz., integruoto vandens sektoriaus investicijos) ar galimybe iš dalies pakeisti nacionalinius įstatymus projektų įgyvendinimui svarbiose srityse (pvz., žemės įsigijimas).

ISPA paramą gaunančios šalys ir Komisija plėtojo glaudų bendradarbiavimą su tarptautinėmis finansų institucijomis (TFI) , visų pirma su EIB. TFI bendrai finansuoja daug ISPA projektų, prireikus dalyvauja programavimo ir vertinimo misijose. Paramą projektų rengimui ir investicijų finansavimui, ypač pirmaisiais ISPA įgyvendinimo metais, teikė dvišaliai donorai. Glaudus bendradarbiavimas su TFI įgyvendinant ISPA paskatino Komisiją priimti sprendimą įsteigti JASPERS, skirtą padėti naujoms valstybėms narėms rengti projektus.

Pagal ISPA suteikta daug lėšų techninei pagalbai (TP), skirtai rengti projektus, stiprinti administracinius gebėjimus ir vykdyti strateginius tyrimus. TP teko ypač svarbus vaidmuo skiriant lėšas Sanglaudos fondo projektų rengimui naujosioms valstybėms narėms (Kroatijos atveju − PNPP).

Dauguma ISPA projektų naujose valstybėse narėse bus užbaigti, vadovaujantis Sanglaudos fondo taisyklėmis. ISPA ir Sanglaudos fondo taisyklių panašumas suteikė galimybę paramą gaunančioms šalims, tapusioms valstybėmis narėmis 2004 m. ir 2007 m., be jokių kliūčių pereiti nuo ISPA prie Sanglaudos fondo .

Rengdama PNPP reglamentą ir susijusias įgyvendinimo nuostatas, Komisija atsižvelgė į ISPA įgyvendinimo metu įgytą patirtį. PNPP regioninės plėtros komponentas apjungia tas finansavimo sritis, kurios 2000−2006 m. laikotarpiu buvo planuojamos pagal skirtingas priemones (ISPA ir PHARE) bei valdomos skirtingų generalinių direktoratų, ir sutelkia atsakomybę viename − Regioninės politikos − generaliniame direktorate. ISPA įgyvendinimo metu buvo sėkmingai tobulinami projektų rengimo metodai, teikiama techninė pagalba ir stiprinami pajėgumai. Dabar šie veiklos aspektai įtraukti į PNPP.

Galiausiai, ne mažiau svarbu tai, kad didelis valstybių narių aktyvumas ISPA valdymo komitete ir jų specialistų kompetencija buvo labai svarbus ISPA projektų kokybę pagerinęs veiksnys. Tai padėjo ISPA įgyvendinimo metu plėtoti bendradarbiavimu grįstą valstybių narių ir šalių kandidačių požiūrį.

Deja, faktinio konkrečių darbų įgyvendinimo vietoje pažanga smarkiai atsilieka nuo pradinių lūkesčių. Atsižvelgiant į beprecedentį ISPA mastą ir aprėptį bei nacionalinių administracijų trūkumus, nebuvo galima tikėtis, kad ISPA įgyvendinimo pradžia bus labai sėkminga. Tačiau padėtis yra tokia, kad Bulgarijai ir Rumunijai prireiks ketverių metų finansiniam įsipareigojimui už „n“ metus išmokėti, o Kroatija po dvejus metus teiktos ISPA paramos dar nėra pasirašiusi nei vienos darbų sutarties. Iki 2006 m. pabaigos buvo išmokėtas tik ketvirtadalis per visą ISPA įgyvendinimo laikotarpį skirtų lėšų. Iš esmės įgyvendinimo vėlavimą galima paaiškinti tinkamų gebėjimų trūkumu, tai rodo prastai parengti projektai, atitinkamų ES normų, pvz., PAV ar viešųjų pirkimų taisyklių, nesilaikymas, prastas sutarčių valdymas, neaiškiai apibrėžta žemės nuosavybės teisė ir vėluojantis žemės įsigijimas.

Nors 2006 m. birželio mėn. Rumunijos įgyvendinančiosioms agentūroms, o 2006 m. lapkritį ir kai kurioms Bulgarijos agentūroms leista prisijungti prie EDIS (Rumunijos atveju tai stambiausio masto prisijungimas prie EDIS iki įstojimo), EDIS įgyvendinimas visgi gana smarkiai vėlavo . Visiškai decentralizuotas valdymas iki šalių įstojimo yra tinkama gairė įvertinti paramą gaunančių šalių pasirengimą pasinaudoti lėšomis ir laikytis finansų valdymo reikalavimų, ypač susijusių su viešaisiais pirkimais.

Nors programavimo bei įgyvendinimo sistemos ir struktūros yra svarbios ir esminės, gerą jų veikimą užtikrina atitinkamo lygio kompetentingi darbuotojai. Tvarios viešosios administracijos nebuvimas sprendžiant ISPA klausimus kėlė didelį susirūpinimą daugeliui įgyvendinančiųjų įstaigų. Dėl mokantis ir darbo metu įgytų žinių ir projektų valdymo patirties specialistai tapo patraukliais privačiam sektoriui, todėl vyko didelė darbuotojų kaita, nuolat kėlusi susirūpinimą dėl laisvų darbo vietų ir tinkamų darbuotojų įdarbinimo (apmokytų darbuotojų „nutekėjimo“ sindromas).

ISPA rengimas ir įgyvendinimas labai priklausė nuo išorės pagalbos . Rengiant tinkamos kokybės projektus prireikė pasitelkti tarptautinius konsultantus. Tarptautinių konsultantų ir nepriklausomų patarėjų pagalba buvo ypač reikalinga atliekant sudėtingus konkursų vertinimus ir vykdant įgyvendinimo priežiūrą. Viešųjų pirkimų taisyklių laikymąsi iš esmės užtikrino delegacijos vykdoma ex ante kontrolė. Priklausomybė nuo išorės pagalbos ir patarimų nacionalinių valdžios institucijų ir vietos įstaigų atsakomybę bei atskaitomybę, t. y. menkina esmines sėkmingo programavimo ir įgyvendinimo prielaidas.