52007DC0663

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 6.11.2007

KOM(2007) 663 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

2007–2008 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai

{SEK(2007) 1429}{SEK(2007) 1430}{SEK(2007) 1431}{SEK(2007) 1432}{SEK(2007) 1433}{SEK(2007) 1434}{SEK(2007) 1435}{SEK(2007) 1436}

KOMISIJOS KOMUNIKATASEUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

2007–2008 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai

1. ĮVADAS

Plėtra – viena iš ES galingiausių politikos priemonių. Ja siekiama ES strateginių stabilumo, saugumo ir konfliktų prevencijos interesų. Įgyvendinant plėtrą išaugo gerovė ir padaugėjo augimo galimybių bei užtikrinti svarbiausi transporto ir energijos tiekimo keliai. Dabartinė plėtros darbotvarkė apima Vakarų Balkanus ir Turkiją, kurioms numatyta galimybė ateityje tapti ES narėmis, jeigu jos įvykdys būtinas sąlygas.

Ateinantys metai bus labai svarbūs stiprinant Vakarų Balkanų pereinamąjį procesą. Pačios šalys perims atsakomybę pagal Stabilumo paktą skatindamos regioninį bendradarbiavimą, kuris labai svarbus taikinant kaimynines šalis ir užmezgant gerus kaimyninius santykius. Stojimo derybose su Kroatija daroma didelė pažanga ir prasideda lemiamas etapas. Šiuo faktu visam regionui įrodoma, kad ES narystės galimybė yra reali. Tikimasi, kad ateinančiais metais Stabilizacijos ir asociacijos susitarimai, kuriais, siekiant narystės ES, regiono partneriai labiau susaistomi su ES, bus beveik baigti.

Tačiau kartu pats regionas patiria didelių sunkumų, visų pirma susijusių su Kosovo statuso nustatymu. Europietiška Serbijos politikos kryptis, vietos valdžios dalyvavimas kuriant valstybines struktūras Bosnijoje ir Hercegovinoje ir geresnis valdymas Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Albanijoje ir Juodkalnijoje bus svarbiausi darbotvarkės klausimai. Kai kurios iš šių šalių susiduria su dideliais sunkumais, susijusiais su valdymu ir nusistovėjusių sąlygų, susijusių su stabilizacijos ir asociacijos procesu, įvykdymu. ES turės būti pasirengusi teikti paramą ateinančiais metais ir reaguoti į pokyčius, visapusiškai taikydama savo politikos priemones.

Svarbu, kad po parlamento ir prezidento rinkimų Turkija skubiai įgyvendintų svarbiausias reformas, būtinas pagrindinėms teisėms ir laisvėms sustiprinti. Stojimo derybas su Turkija reikia toliau vykdyti tokiu tempu, kuris atitiktų pačios Turkijos įgyvendinamų reformų ir atitinkamų sąlygų vykdymo tempą.

Atsižvelgiant į šiuos faktus, daug svarbiau nei bet kada anksčiau nuosekliai įgyvendinti 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos apibrėžtą atnaujintą bendrą sutarimą. Šis bendras sutarimas grindžiamas įsipareigojimų stiprinimo, teisingų ir griežtų sąlygų taikymo ir geresnio bendravimo su visuomene principais kartu su ES gebėjimu integruoti naujas nares. Tempas, kuriuo kandidatė ar galima kandidatė artėja prie ES, rodo jos politinių ir ekonominių reformų vykdymo tempą bei jos gebėjimą visiškai prisiimti narystės teises ir pareigas. Komisija gerina plėtros proceso kokybę spręsdama teismų ir viešojo administravimo reformos bei kovos su korupcija ankstyvu etapu klausimus, visapusiškai taikydama gaires ir skaidriau vykdydama procesą. Komisija rengia pirmuosius poveikio tyrimus, kuriuose nagrinėja šalies kandidatės stojimo poveikį tam tikroms politikos sritims.

Teisinis plėtros pagrindas – Europos Sąjungos sutarties[1] 49 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad „kiekviena Europos valstybė, gerbianti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus principus, gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare. (…)“ [2] .

2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad „plėtra yra sėkmingas dalykas visoje Europos Sąjungoje ir Europoje. Įgyvendinant plėtrą panaikintas Europos padalijimas ir prisidėta prie taikos ir stabilumo visame žemyne. Įgyvendinant plėtrą paskatintos reformos ir sustiprinti bendrieji laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės ir rinkos ekonomikos principai. Didesnė vidaus rinka ir ekonominis bendradarbiavimas lėmė didesnę gerovę ir konkurencingumą ir sudarė sąlygas išsiplėtusiai Europos Sąjungai geriau spręsti globalizacijos uždavinius. Dėl plėtros taip pat padidėjo ES svarba pasaulyje ir ES tapo stipresnė tarptautinė partnerė.“

Dvylika valstybių narių, kurios įstojo penktojo plėtros etapo metu, pasiekė gerą ES teisės aktų laikymosi lygį, nes griežtai vykdė reformas, o kitos ES valstybės darė spaudimą ir taikė drausmines priemones. Dėl tvirto pasirengimo ES ir po plėtros toliau sklandžiai veikia.

Didesnis ekonomikos augimas buvo naudingas visoms ES valstybėms narėms. 2007 m. sausio mėn. Slovėnija įsivedė eurą. Kipras ir Malta jį įsives 2008 m. Atidus susijusių šalių ir Komisijos rengimasis bei didėjantys prekybos ir investicijų srautai padėjo naujosioms valstybėms narėms palaipsniui artėti prie vidutinio ES gyvenimo lygio. 1998–2006 m. dvylikos valstybių narių, kurios įstojo į ES penktojo plėtros etapo metu, BVP metinis vidurkis padidėjo 4,3%, o 15 senųjų valstybių narių – 2,2%[3]. Per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugo prekyba tarp senųjų ir naujųjų valstybių narių. 1995–2006 m. eksportas ir importas tarp dešimties valstybių narių, įstojusių 2004 m., ir 15 senųjų valstybių narių padidėjo keturgubai, o bendra prekyba tarp šių šalių per tą laikotarpį padvigubėjo. Į vidaus rinką įtraukus dvylikos šalių dinamišką ekonomiką, apimančią 100 mln. vartotojų, turinčių vis didesnę perkamąją galią, padidėja Europos Sąjungos konkurencingumas ir jos įtaka pasaulinėje ekonomikoje. Praėjus dešimčiai mėnesių po įstojimo Bulgarijoje ir Rumunijoje toliau auga ekonomika ir daugėja investicijų. 2007 m. Rumunijos ir Bulgarijos ekonomikos augimo prognozės daug didesnės nei tikėtina vidutinė ES augimo norma. 2006 m. pabaigoje Komisija ėmėsi apsaugos priemonių tam tikriems trūkumams abiejose šalyse pašalinti. Birželio mėn. Komisija paskelbė pirmąsias ataskaitas apie Bendradarbiavimo ir patikros mechanizmą teisingumo ir vidaus reikalų srityje bei apie apsaugos priemones[4]. Komisija peržiūrės šios srities pažangą ir 2008 m. pradžioje pateiks ataskaitą.

Kiek tai susiję su Kipro klausimu, Kipro graikų ir Kipro turkų bendruomenių vadovai turi stiprinti pastangas, kad atnaujintų derybas dėl visapusio susitarimo remiant JT. Komisija įgyvendina finansinės paramos priemonę Kipro turkų bendruomenės ekonominei plėtrai skatinti ir būsimam salos suvienijimui palengvinti. Geriau taikant reglamentą dėl žaliosios linijos, kuriuo numatomas asmenų ir prekių judėjimas Kipre, bus patenkinti abiejų bendruomenių interesai. Taryba dar turi priimti Komisijos pasiūlytą reglamentą dėl tiesioginės prekybos su šiaurine Kipro dalimi, kuriuo siekiama mažinti Kipro turkų bendruomenės izoliaciją.

Vakarų Balkanuose ir Turkijoje, šalyse, kurias apima dabartinė plėtros darbotvarkė, siekiant narystės ES skatinamas stabilumas ir svarbios politinės bei ekonominės reformos, tačiau vis dar patiriama didelių sunkumų. Labai svarbu išsaugoti aiškias ir patikimas galimybės šioms šalims prisijungti prie ES perspektyvas, taip pat teikti paramą plėtrai valstybėse narėse.

Komisija toliau gerins plėtros proceso kokybę. Plėtros politika bus daugiau dėmesio skiriama pagrindiniams klausimams, kaip antai: valstybinių struktūrų kūrimas, geras valdymas, administracinė ir teismų sistemos reforma, teisinė valstybė, šalių taikinimas, Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) sprendimų vykdymas ir pilietinės visuomenės kūrimas. Reikia skatinti tiesioginius žmonių ryšius, ypač laikas pradėti dialogą dėl vizų liberalizavimo Vakarų Balkanų šalių piliečiams. Reikia toliau vystyti Vakarų Balkanų regioninį bendradarbiavimą, prie šios srities iniciatyvų visų pirma turi prisidėti vietos valdžia.

Visose stojančiosiose šalyse ES toliau visapusiškai naudos pasirengimo narystei priemones pagrindinėms problemoms spręsti. Įsipareigojimų, visų pirma pagal asociacijos susitarimus, įgyvendinimo rezultatai ypač svarbūs pereinant iš vieno integravimosi į ES gairių etapo į kitą ir jie yra griežtai stebimi. Šiuo dokumentu Komisija nustato priemones, kuriomis siekiama geriau informuoti apie ES teisės aktus ir politikos sritis bei pasirengti kitiems plėtros proceso veiksmams.

Komisija koreguoja pasirengimo narystei politikos priemones pagal dabartinius plėtros politikos uždavinius. Nuo 2007 m. sausio mėn. ji taiko naują finansinę priemonę – Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP). Sudarant PNPP paramos programą didesnis dėmesys reformų prioritetams leis nustatyti, kuriame pereinamojo proceso etape yra kiekviena iš partnerių. Komisija šiuo metu siūlo peržiūrėti Stojimo partnerystę ir Europos partnerystę, kuriomis bus daugiausia remiamasi nustatant prioritetus. Ji taip pat siūlo peržiūrėtą 2009–2011 m. daugiametę preliminarią PNPP finansavimo programą. Ji pasiūlys priemonę pilietinės visuomenės kūrimui remti, visų pirma ugdant gebėjimus ir įgyvendinant mainų projektus. Komisija skirs papildomą dėmesį programoms, kuriomis remiamas valstybinių struktūrų kūrimas, geras valdymas, institucinė reforma ir administraciniai gebėjimai.

Siekiant gauti kuo daugiau naudos teikiant paramą, skirtą privačiajam sektoriui vystyti ir infrastruktūros investicijoms, bus intensyviau bendradarbiaujama su Europos investicijų banku (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) ir kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis (TFI). Komisija užtikrins glaudesnį veiklos koordinavimą su kitais paramos teikėjais ir skatins juos aktyviai dalyvauti šiame komunikate nustatytose prioritetinėse srityse. Įgyvendinimas taip pat bus patobulintas Europos rekonstrukcijos agentūros atsakomybę perdavus Komisijos delegacijoms ir tarnyboms.

Valstybės narės gali geriausiai pranešti visuomenei, kad plėtra naudinga ES. Komisija toliau atliks savo vaidmenį skatindama geresnius faktinės informacijos plėtros klausimais srautus. Remiantis dabartine ES strategija, šiame komunikate nagrinėjami pagrindiniai uždaviniai siekiant ES integracijos. Jame nustatyta, kaip pakoreguoti plėtros politikos priemones ir užtikrinti, kad būtų skiriama daugiau dėmesio toms sritims, kuriose nedelsiant reikia pažangos, taip pat atsižvelgiama į ankstesnės plėtros metu įgytą patirtį.

2. DABARTINIAI PLėTROS šALIų UžDAVINIAI

Vakarų Balkanų šalims ir Turkijai numatyta galimybė ateityje tapti ES narėmis, jeigu jos išpildys nustatytas sąlygas. Atsižvelgiant į dabartinę šių šalių pasirengimo narystei padėtį, tikėtina, kad jos įstos per vidutinės trukmės arba ilgą laikotarpį. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama visapusiškam pasirengimui, siekiant užtikrinti, kad plėtros procese dalyvaujančios šalys spręstų pagrindinius valdymo ir ekonominius bei su ES teisės aktais ir politikos sritimis susijus klausimus.

2.1. Vakarų Balkanai

ES veikla, apimančia Vakarų Balkanų šalis vykstant stabilizacijos ir asociacijos procesui, po kurio šios šalys galiausiai įstos į ES, labai prisidėta prie pažangos, kurią pastaraisiais metais padarė šio regiono šalys.

Po dvidešimtojo amžiaus paskutiniojo dešimtmečio karų išlaikytas stabilumas ir beveik užbaigtas atstatymas. Visame regione dirba demokratiškai išrinktos vyriausybės. Suaktyvėjo ekonominis augimas, pagerėjo makroekonominis stabilumas ir išaugo gyvenimo lygis. Vykdomos svarbios reformos, siekiant stiprinti teisinę valstybę ir modernizuoti ekonomines bei socialines struktūras. Suaktyvėjo regioninis bendradarbiavimas, įskaitant tokias sritis, kaip prekyba, energetika, transportas ir aplinka. Vakarų Balkanų šalys vis aktyviau prisideda prie regioninių iniciatyvų.

Nors ir skirtingu greičiu, visos Vakarų Balkanų šalys žengia ES link. Kroatija dalyvauja stojimo derybose su ES, o Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai suteiktas kandidatės statusas. ES baigia įgyvendinti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimus su regiono šalimis, o ekonominė integracija su ES gerokai pažengė į priekį. Vakarų Balkanų šalys pasirašė supaprastintos vizų išdavimo tvarkos ir readmisijos susitarimus su ES.

Dabar reikia, kad šie rezultatai būtų sustiprinti ir taptų neatšaukiami. Reikia spręsti kitus svarbius uždavinius. Kai kuriose šalyse bendras reformų procesas sulėtėjo. Valstybinių struktūrų kūrimas ir geresnis valdymas lieka prioritetiniai klausimai daugelyje Vakarų Balkanų šalių. Padėčiai Kosove[5] spręsti ir toliau reikia didelių tarptautinių pajėgų. Tebėra neišspręstas Kosovo statuso klausimas, šią problemą reikia spręsti nedelsiant, kad Kosove vyktų politiniai ir ekonominiai pokyčiai ir būtų užtikrintas regiono stabilumas. Dėl pagrindinių Bosnijos ir Hercegovinos politikos lyderių nacionalistinių išvedžiojimų kyla pavojus Deitono–Paryžiaus taikos sutartimi nustatytiems susitarimams, be to, vilkinamos reformos. Vykdant labai reikalingas policijos ir konstitucinės sistemos reformas nepadaryta pažanga. Bosnija ir Hercegovina dar turi prisiimti visišką atsakomybę už savo valdymą, šiuo metu šioje srityje dar reikia didelių tarptautinių pajėgų. Kai kuriose kitose šalyse reikia užbaigti rengti arba visiškai įgyvendinti konstitucinę sistemą.

Vakarų Balkanuose reikia daugiau dialogų ir tolerancijos sprendžiant ne tik etninius klausimus. Albanų ir serbų santykiai Kosove vis dar įtempti. Be to, Kosovo serbai apskritai nedalyvauja institucijų ir administravimo veikloje. Bosnijos ir Hercegovinos valstybės institucijų veiklą vis dar trikdo etniniai nesutarimai. Nepaisant demokratinių jėgų pergalės parlamento rinkimuose ir reformas remiančios vyriausybės sudarymo, Serbijoje ekstremistų partijos ir nacionalistinė retorika lieka stipri ir neigiamai veikia bendrą politinę padėtį. Demokratinės jėgos yra trapios. Dažna įtampa tarp politikos veikėjų ir nepakankamas jų bendradarbiavimas Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje paveikė įprastą institucijų darbą ir sulėtino reformas. Dėl vyriausybės ir opozicijos partijos ginčo, susijusio su konstituciniais klausimais, pastaroji partija boikotavo parlamento darbą. Itin konfliktinė Albanijos politinė padėtis ir ilgai trunkantis konstitucijos priėmimo procesas Juodkalnijoje – papildomos kliūtys kuriant šiuolaikinę demokratiją. Kroatija turi dėti daugiau pastangų skatindama toleranciją mažumoms.

Pasiekta didelės pažangos, bendradarbiaujant su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ), – tai pagrindinė stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlyga. Kroatija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija visapusiškai bendradarbiauja su Tribunolu. Juodkalnijos bendradarbiavimas su Tribunolu patenkinamas. Serbijai šioje srityje padarius pažangą, buvo galima atnaujinti ir techniškai užbaigti derybas dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo. Bosnija ir Hercegovina taip pat padarė pažangą bendradarbiaudama su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai. Tačiau Serbijos bei Bosnijos ir Hercegovinos bendradarbiavimas su Tribunolu dar turi tapti visapusis, kad būtų suimti likę kaltinamieji. Kosove pasiekta tam tikros pažangos bendradarbiaujant su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai, tačiau liudytojų bauginimas Kosove ir toliau kelia susirūpinimą.

Nedidelė pažanga padaryta pabėgėlių grįžimo srityje. Daug pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų gyvena labai sunkiomis sąlygomis. Tam tikra pažanga taip pat padaryta gerinant atstovavimą mažumų grupėms viešosiose tarnybose. Tačiau romai lieka pati pažeidžiamiausia regiono mažuma. Visose šalyse reikia skatinti toleranciją mažumoms ir imtis atitinkamų priemonių, siekiant apsaugoti asmenis, kurie gali būti diskriminuojami, gali patirti priešiškumą ar smurtą. Šie uždaviniai yra pagrindinis dalykas, siekiant susitaikymo ir ilgalaikio stabilumo.

Teisinės valstybės principų įgyvendinimas, visų pirma vykdant teismų sistemos reformą, ir kova su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu – pagrindiniai prioritetai. Dauguma šalių ėmėsi priemonių savo teisingumo sistemų struktūrai ir veiklai gerinti. Intensyviau kovojant su organizuotu nusikalstamumu jau pasiekta pirmųjų rezultatų. Siekiant kovoti su korupcija, rengiami teisės aktai ir kuriamos institucijos, kai kuriose šalyse atliekami tyrimai ir iškelta baudžiamųjų bylų. Tačiau teisingumo sistemas dar reikia gerokai tobulinti visame regione. Reikia vykdyti ilgalaikes plataus masto reformas, kad būtų užtikrintas teisingumo sistemos savarankiškumas, veiksmingumas ir atskaitingumas. Korupcija yra plačiai paplitusi ir giliai įsišaknijusi visuomenėje. Priemonės, kurių imtasi visose Vakarų Balkanų šalyse, neatitinka problemos masto. Norint panaikinti korupciją ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltėlius, taip pat nusikaltėlius, susijusius su visuomenės dėmesio susilaukusiomis bylomis, būtina stipri politinė valia. Didelį susirūpinimą vis dar kelia organizuotas nusikalstamumas. Nusikalstami tinklai veikia įvairiuose socialiniuose ir ekonominiuose sektoriuose bei politikoje. Nusikalstamų tinklų dalyviai dažnai pasinaudoja nepakankamai skaidriomis viešųjų pirkimų, investicijų planavimo ir privatizavimo procedūromis. Šis regionas – prekybos žmonėmis ir narkotikų kontrabandos kilmės ir tranzito vieta. Šioje srityje reikia daug ilgalaikių pastangų.

Administraciniai gebėjimai – svarbiausias dalykas, siekiant įvykdyti Kopenhagos narystės kriterijų – sugebėti prisiimti narystės įsipareigojimus, kaip 1995 m. Madride nustatė Europos Vadovų Taryba. Visame regione vykdoma viešojo administravimo reforma pasiekta teigiamų rezultatų, pvz., parengtos pagrindinės strateginės kryptys ir teisės aktai. Kroatija įrodė turinti daug administracinių pajėgumų Stabilizacijos ir asociacijos susitarimui įgyvendinti. Serbija taip pat turi daug administracinių gebėjimų Stabilizacijos ir asociacijos susitarimui įgyvendinti. Dabar šios šalys turi toliau didinti ir modernizuoti šiuos gebėjimus, kad galėtų derinti teisės aktus su ES teisės aktais ir politikos sritimis. Kitur administraciniai gebėjimai yra menki ir trukdo įgyvendinti reformas bei derinti teisės aktus su ES teisės aktais, dar reikia papildomų pastangų šioje srityje. Kiekviena šalis turi tvirčiau įsipareigoti sukurti veiksmingą, stabilią ir atskaitingą valstybės tarnybą tiek centriniu, tiek vietos lygiu. Keliose šalyse valstybės tarnautojų įdarbinimas, paaukštinimas ir atleidimas negrindžiami objektyviais ir skaidriais kriterijais. Reikia sugriežtinti etinius valstybės tarnybos standartus. Bosnijoje ir Hercegovinoje bei kitose šalyse dar reikia įgyvendinti policijos ir saugos tarnybų reformas.

Pilietinė visuomenė – pagrindinis Europos visuomeninio gyvenimo elementas. Vakarų Balkanų šalys stengiasi, kad būtų priimti pilietinės visuomenės kūrimui palankesni teisės aktai ir strategijos. Žengti pirmieji žingsniai didesnės dalyvaujamosios demokratijos link. Tačiau šio regiono pilietinė visuomenė dar silpna. Karai ir etninė nesantaika smarkiai pakenkė socialinei regiono struktūrai. Vietos NVO būtinas mokymas, kad jos galėtų prisitaikyti prie dabartinių sąlygų. Reikia papildomų pastangų, siekiant didesnės asociacijų laisvės, norint įgyvendinti reguliavimo pagrindus ir valstybės paskatas pilietinės visuomenės organizacijoms vystyti.

Apskritai regiono ekonomikos augimas ir toliau yra palyginti didelis, o vidutinis darbo užmokestis padidėjo. Infliacija yra nedidelė ir stabili. Riziką ribojanti fiskalinė politika ir pinigų politika įgyvendinamos daugelyje regiono šalių. Toliau formuojamos finansų sistemos. Patobulintos valstybės finansų valdymo sistemos. Imtasi priemonių verslo klimatui gerinti. Visos Vakarų Balkanų šalys toliau pertvarko ir atveria savo ekonomikas. Jau pasiektas didelis ekonominės integracijos į ES mastas ir jis dar didėja. Stabilizacijos ir asociacijos susitarimai bei naujasis Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimas sudaro palankų pagrindą prekybai ir investicijoms Balkanuose, kaip, pvz., Vidurio ir Rytų Europoje dvidešimtojo amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje. Keletas šalių turi ambicingų planų atnaujinti fizinę infrastruktūrą ir modernizuoti socialinio draudimo sistemas.

Pagrindiniai viso regiono uždaviniai – didinti konkurencingumą, mažinti didelį nedarbo lygį ir skatinti žmogiškąjį vystymąsi bei remti infrastruktūras. Kai kuriose šalyse išlieka didelė fiskalinė rizika ir didelis užsienio sąskaitos disbalansas. Kuriant darbo vietas daroma nevienoda pažanga, kai kuriose regiono šalyse nedarbo lygis didesnis nei 35% ir didėja atotrūkis tarp esamos ir reikiamos profesinės kvalifikacijos. Darbo rinkose vis dar nėra tinkamos lankstumo ir saugumo pusiausvyros darbuotojų ir darbdavių atžvilgiu, o darbo užmokesčio mokesčiai, tenkantys registruotosioms bendrovėms, yra gana dideli. Kaimo ekonomiką dar reikia įvairinti. Būtina toliau vykdyti fiskalinį konsolidavimą ir įmonių restruktūrizavimą. Reikia įgyvendinti šalių privatizavimo planus. Didinant galimybes gauti finansavimą, būtina toliau skatinti investicijas ir MVĮ augimą. Vyriausybės turi toliau gerinti verslo aplinką ir skatinti užimtumą. Jos turi mažinti biurokratiją, stiprinti teisinę valstybę, užtikrinti patikimą žemės registravimą ir skaidrias privatizavimo procedūras. Kai kuriose šalyse būtina užbaigti rengti ir įgyvendinti teisinį pagrindą, kuriuo užtikrinamas tinkamas rinkų veikimas. Reikia supaprastinti mokesčių režimus. Tai skatins ekonominę veiklą ir mažins didelį šešėlinės ekonomikos lygį. Be to, reikia imtis priemonių, kad būtų lengviau gauti finansavimą ir naudotis elektroninėmis technologijomis.

Turkija

Po to, kai 1999 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba suteikė Turkijai kandidatės statusą, šalyje įvyko didelių pokyčių. Europos perspektyva buvo viena pagrindinių politinės ir teisinės sistemos bei Turkijos ekonomikos reformų paskatų. Panaikinta mirties bausmė, pakeistos Nacionalinės saugumo tarybos funkcijos ir struktūra, kad būtų didesnė civilinė kariuomenės kontrolė, ir padaryta keletas konstitucinių pataisų, kurios sustiprino demokratines laisves. Padaryta pažanga moterų ir vaikų teisių srityje bei kovojant su kankinimais – toliau mažėja bendras praneštų atvejų apie kankinimus ir netinkamą elgesį skaičius.

Ekonominiu požiūriu po didelės 2001 m. finansų krizės dėl racionalios makroekonominės politikos ir struktūrinių reformų ilgalaikiam ekonomikos tvarumui užtikrinti greitai atsigavo ekonomika ir pagerėjo sąlygos investicijoms. Šie pokyčiai lėmė didelį BVP augimą, kuris 2006 m. pasiekė 6,1%. Nuo 2001 m. infliacija sumažėjo, o Turkijos lira liko stipri. Tačiau Turkijos vystymąsi dar smarkiai veikia tarptautinės finansų tendencijos. 1995 m. įkūrus Muitų sąjungą, prekybos su Europos Sąjunga vertė galiojusiomis kainomis padidėjo tris kartus. Šis faktas rodo, kad yra didelė ES produktų ir paslaugų paklausa ir kad gerai veikia Turkijos eksporto pramonė. Be to, 2006 m. tiesioginės užsienio investicijos, daugiausia iš Europos Sąjungos, pasiekė naują rekordinį 16 mlrd. EUR lygį, t. y. 4,9% Turkijos BVP.

Dėl šių reformų ir strateginės ES ir Turkijos santykių svarbos 2005 m. spalio mėn. buvo pradėtos stojimo derybos. Pagrindinis šio proceso principas – tai, kad derybų tempas priklauso nuo Turkijoje vykdomų reformų tempo.

Reformos įgyvendinamos netolygiai, o nuo 2005 m. jų įgyvendinimas sulėtėjo. Pernai Turkija patyrė konstitucinę krizę dėl Respublikos prezidento rinkimų ir dėl to įvyko pirmalaikiai parlamento rinkimai. Kariuomenės atstovai skelbė viešus pareiškimus, viršydami savo kompetenciją. Tačiau rengiantis rinkimams vyko daug atvirų diskusijų tradiciškai opiais klausimais, o aktyvi pilietinė visuomenė įrodė savo palankumą demokratijai ir pilietinei valstybei. Rinkimai į didžiąją nacionalinę asamblėją vyko visapusiškai laikantis demokratinių standartų ir teisinės valstybės principų. Naujajame parlamente atstovaujama politinė šalies įvairovė. Respublikos prezidentas išrinktas pagal konstitucines normas, o civilinių ir karinių santykių srityje buvo laikomasi demokratinių principų. Vyriausybė pradėjo rengti naują konstituciją.

Šiuo metu Turkijai reikia atkurti politinių reformų pagreitį. Reikia daug papildomų pastangų, visų pirma užtikrinant žodžio laisvę ir ne musulmonų religinių bendruomenių teises. Būtina siekti tolesnės pažangos, ypač kovojant su korupcija, vykdant teismų sistemos reformą, užtikrinant profesinių sąjungų teises ir moterų bei vaikų teises, taip pat stiprinti viešojo administravimo atskaitingumą. Pietryčių Turkijoje, kur gyventojų daugumą sudaro kurdai, taip pat reikia sudaryti sąlygas naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis. Komisija toliau atidžiai stebės politinės reformos procesą ir civilinę saugumo pajėgų priežiūrą.

Reaguodamas į Kurdistano darbininkų partijos (PKK) ginkluotus išpuolius, per kuriuos žuvo daug žmonių, 2007 m. spalio mėn. parlamentas priėmė pasiūlymą, kuriuo vyriausybei leidžiama vykdyti karinę intervenciją šiaurinėje Irako dalyje. Spalio 22 d. ES pirmininkaujanti valstybė visos Europos Sąjungos vardu dar kartą pasmerkė PKK teroristų smurtą Turkijoje. ES pirmininkaujanti valstybė taip pat nurodė, kad „tarptautinė bendruomenė, ypač visos pagrindinės šio regiono suinteresuotosios šalys, turi remti Turkijos pastangas apsaugoti savo gyventojus ir kovoti su terorizmu, laikantis teisinės valstybės principų, tarptautiniu ir regioniniu mastu saugant taiką ir stabilumą bei nesiimant neproporcingų karinių veiksmų“.

Reikia toliau vykdyti struktūrines ekonomines reformas ir fiskalinį konsolidavimą, kad būtų galima pašalinti likusią grėsmę makroekonominiam stabilumui. Pagrindinės problemos: struktūriniai darbo rinkos trūkumai ir nelankstumas, darbo jėgos įgūdžių kokybė, mažas užimtumo, ypač moterų, lygis, didelis šešėlinis sektorius ir socialinės apsaugos sistemos bei energetikos sektoriaus reformos. Kaimo ekonomikos įvairinimas dar nedidelis. Reikia spręsti romų pažeidžiamumo klausimą. Turkija dar turi surasti būdą, kaip visapusiškai spręsti ekonominio ir socialinio vystymo šalies pietryčiuose klausimą.

Ypač svarbūs išlieka geri kaimyniniai santykiai. Taip pat tikimasi, kad Turkija užtikrins visišką, nediskriminuojantį Asociacijos susitarimo papildomo protokolo įgyvendinimą.

3. PLėTROS STRATEGIJA: DABARTINėS DARBOTVARKėS VYKDYMAS

3.1. Atnaujintas sutarimas dėl plėtros

Vykstant ES plėtros procesui, galima lengviau siekti taikos ir stabilumo, vykdyti reformas ir skatinti Europos vertybes. Reformų vykdymo sąlygų veiksmingumas priklauso nuo to, ar bus išlaikyta patikima galimos integracijos į Europos Sąjungą perspektyva. Ši perspektyva turi būti dar aiškesnė susijusių šalių gyventojams. Narystės perspektyva dar niekad nebuvo tokia svarbi kaip šiuo metu, kai reikia padėti šalims išgyventi krizę, panaikinti valstybės problemas ir grėsmę demokratijai.

Griežtų sąlygų taikymas visuose plėtros proceso etapuose padeda stiprinti reformas visose šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse bei padeda būsimoms valstybėms narėms pasirengti įvykdyti savo įsipareigojimus įstojus į ES. Kiekvienos šalies pažanga, padaryta siekiant narystės ES, priklauso nuo atskiros šalies pastangų laikytis Kopenhagos kriterijų, o Vakarų Balkanuose – stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlygų.

Didelis dėmesys skiriamas ES integravimo gebėjimui pagrindiniuose stojimo proceso etapuose. Geresnė plėtros proceso kokybė, patvirtinta 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje, užtikrina, kad kandidačių ir galimų kandidačių pažangą, siekiant narystės ES, lemia tai, kaip jos laikosi pagrindinių reikalavimų. Gairės pradėti ir baigti derybas dėl derybinių skyrių, pagrindiniuose plėtros proceso etapuose atliekami pagrindinių ES politikos sričių poveikio tyrimai ir ryšiai su politine reforma vaidina vis didesnį vaidmenį tame procese.

3.2. Pagrindinis dėmesys – svarbiausiems klausimams

Dėl pirmiau nurodytų problemų daugiau dėmesio skiriama pagrindiniams reformos prioritetams, kurie susiję su valstybės kūrimu, valdymu ir socialinėmis bei ekonominėmis reformomis. Šiuo metu Komisija siūlo peržiūrėtas Stojimo partnerystę ir Europos partnerystę, kuriose atsižvelgiama į šiuos prioritetus. Partnerystėse šalims nurodomos europinės krypties gairės ir nustatomi prioritetai pasirengimo narystei finansinei paramai gauti. Nuo pat pradinių etapų didesnis prioritetas bus teikiamas pagrindiniams valdymo klausimams, įskaitant institucijų kūrimą, teismų ir administracinę reformą ir organizuoto nusikalstamumo bei korupcijos prevenciją. Bus skiriama daugiau dėmesio tokiems sudėtingiems klausimams, ypač kai jie susiję su politiniu ir ekonominiu dialogais. Vakarų Balkanų šalys, ES institucijos ir agentūros bei valstybės narės turi daugiau bendradarbiauti kovodamos su tarptautiniu nusikalstamumu. Klausimai, susiję su ES teisės aktų ir politikos įgyvendinimu, turi būti sprendžiami nuosekliai, atsižvelgiant į šalių gebėjimus ir pažangą, padarytą įgyvendinant pagrindines reformas.

Pasirengimo narystei fiskalinės priežiūros mechanizmu, kuris nuo 2006 m. taikomas ir galimoms šalims kandidatėms, bus toliau remiama ekonominė reforma visose šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse.

Regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyninių šalių santykiai lieka svarbūs Europos integracijos aspektai. Šiose srityse padaryta pažanga stiprina pasitikėjimą, o regioninis stabilumas, geresni tarpvalstybiniai ryšiai ir geresnė infrastruktūra duoda konkrečios naudos. Be to, šie aspektai naudingi ekonomiškai dėl didesnio ekonomikos augimo ir didesnių tiesioginių užsienio investicijų.

Siekiant tarpusavio pažinimo bei supratimo reikia toliau kurti pilietinę visuomenę ir tęsti ES valstybių narių ir plėtros šalių piliečių dialogą. Nuo 2005 m. Komisija teikia finansinę paramą projektams, kuriais remiamas dialogas su Vakarų Balkanų šalimis, Vakarų Balkanų šalių tarpusavio dialogas bei dialogas su Turkija. Siekiant tarpusavio supratimo ir stiprinant demokratiją visuomenėje, svarbu remti pilietinę visuomenę. Komisija imsis papildomų priemonių pilietinės visuomenės kūrimui ir dialogui remti, taikydama Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP).

3.3. Tolesnis stojimo derybų skatinimas

Stojimo derybos su Kroatija ir Turkija vieningu valstybių narių sprendimu pradėtos 2005 m. spalio mėn., įvykdžius svarbiausias politines ir teisines reformas. Vykstant deryboms abi šalys artėja prie ES ir tenkinami strateginiai ES interesai. Derybos vyksta laikantis griežtų Tarybos patvirtintų programų. Derybos vykdomos kartu darant pažangą įgyvendinant politinę ir ekonominę reformą bei perkeliant į nacionalinę teisę ir įgyvendinant ES teisės aktus.

2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba priėmė sprendimus dėl stojimo proceso vykdymo ir kokybės. Imtasi svarbių veiksmų Europos Vadovų Tarybos išvadoms įgyvendinti. Komisija visapusiškai pasinaudojo galimybe pasiūlyti gaires, kuriomis remiantis būtų nustatomos derybų dėl derybinių skyrių pradžios ir pabaigos sąlygos, atsižvelgiant į vietoje padarytą pažangą. Pradėjus derėtis dėl svarbiausių skyrių, ji skelbia pirmuosius poveikio tyrimus. Rudenį Komisija parengs poveikio tyrimą dėl būsimo Kroatijos prisijungimo prie ES kelių kabotažo sektoriaus. Atsižvelgiant į derybose padarytą pažangą, ateinančiais metais bus parengti tolesni poveikio tyrimai: Kroatijoje – dėl laisvo darbuotojų judėjimo, o Turkijoje – dėl energijos tiekimo. Europos Sąjunga dalyvauja intensyviose diskusijose politikos ir ekonomikos klausimais, o šių diskusijų rezultatais pasinaudojama derybose. Tokiomis sąlygomis daug dėmesio skiriama šalių kandidačių ir valstybių narių neišspręstiems dvišaliams klausimams spręsti ir geriems kaimyniniams santykiams plėtoti. Su teismų sistema ir pagrindinėmis teisėmis susiję klausimai išsamiai nagrinėjami specialiame derybų skyriuje. Reikėtų prisiminti, kad stojimo derybos gali būti sustabdytos grubiai ir nuolat pažeidžiant laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principus.

Kroatijos pažanga siekiant narystės – ryškus ženklas kitoms Vakarų Balkanų šalims dėl jų narystės perspektyvos, kai bus išpildytos būtinos sąlygos. Vykstant Kroatijos stojimo procesui, kartu sprendžiamos dvišalės ir regioninės problemos bei skatinamas šalių susitaikymas. Kroatijos stojimo procesas atitinka strateginius ES interesus užtikrinti saugumą ir konfliktų valdymą regione, kuris ribojasi su valstybėmis narėmis.

Su tam tikrais politikos skyriais susijusių stojimo derybų dabartiniame etape reikia spręsti su derinimu susijusius techninius klausimus. Komisija pateikė Tarybai visas su Kroatija susijusias peržiūros ataskaitas. Šiuo metu pagrindinis dėmesys kreipiamas į tai, kaip Kroatija laikosi derybų dėl atitinkamų skyrių pradžios reikalavimų. Jeigu bus laikomasi reikalavimų, ateinančiais metais stojimo derybose su Kroatija gali būti padaryta didelė pažanga. Kroatija dar turi siekti tolesnės pažangos, vykdydama teismų ir administracinę reformą, užtikrindama mažumų teises ir pabėgėlių grįžimą bei pertvarkydama sunkiąją pramonę.

Turkijos ilgalaikis įsipareigojimas vykdyti reformas yra strategiškai labai svarbus, siekiant užtikrinti ES saugumą ir stabilumą. Turkija yra unikali Vakarų ir musulmoniškojo pasaulio sąsaja. Tai aiškiai nurodyta Civilizacijų aljanso iniciatyvoje, kurios tikslas – skatinti JT stebimą dialogą. Artimuosiuose Rytuose ir apskritai musulmonų pasaulyje su susidomėjimu sekamas Turkijos stojimo į ES procesas, grindžiamas didelėmis demokratinėmis reformomis. Turkija taip pat remia Artimųjų Rytų taikos procesą ir derybas su Iranu dėl branduolinės veiklos. Turkija turi svarbių saugumo pajėgų, kurios panaudotos ES ir NATO misijose Vakarų Balkanuose, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Darfūre ir Afganistane. Turkija gali tapti pagrindiniu energijos tiekimo keliu tarp ES ir didžiausių pasaulio naftos ir dujų šaltinių ir kartu svarbiausia dalyve, užtikrinant saugų energijos tiekimą Europoje. Turkijos politikos derinimas su ES politika bus itin naudingas tokiose srityse, kaip antai migracijos kontrolė ir aplinkos apsauga. Šioje šalyje pastebimas didelis ir stabilus ekonomikos augimas ir ji yra viena pagrindinių ES prekybos ir investicijų partnerių.

Šie strateginiai klausimai svarstomi nuo 1959 m., kai užsimezgė ES ir Turkijos santykiai. Galimybė Turkijai ateityje tapti ES nare atsirado 1963 m., kai ji pasirašė asociacijos susitarimą su Europos ekonomine bendrija. Šio susitarimo preambulėje ir 28 straipsnyje aiškiai numatytas stojimas į ES. Tai rodo, kad nuo Europos Sąjungos kūrimo pradžios Turkijai numatytas svarbus strateginis vaidmuo. Šiuo metu Turkija yra vienintelė šalis, su kuria ES sudarė muitų sąjungą, dėl kurios susitarta 1995 m. 1999 m. Turkijai suteiktas šalies kandidatės statusas. Bendras derybų tikslas – stojimas į ES, dėl kurio 2005 m. spalio mėn. susitarė visos valstybės narės. Derybos su Turkija – neterminuotas procesas, kurio rezultatų negalima užtikrinti iš anksto. Pažanga vykdant derybas daroma kartu su pažanga įgyvendinant reformas ir derinant teisės aktus bei politiką su ES teisės aktais ir politikos sritimis.

Svarbu, kad Europos Sąjunga vykdytų savo įsipareigojimus ir tęstų derybas ir kad derybos dėl derybų skyrių būtų pradedamos iškart, kai įvykdomos techninės sąlygos, laikantis 2005 m. spalio mėn. derybų programos ir 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendimo. Pasiektas galutinis su Turkija susijusio peržiūros proceso etapas ir Komisija iki šių metų pabaigos bus pateikusi Tarybai daugumą ataskaitų. Turkija turi imtis reikiamų veiksmų, kad atitiktų Tarybos nustatytose gairėse nurodytų reikalavimų pradėti derybas dėl daugumos derybinių skyrių. Atkurtas Turkijos politinės reformos pagreitis tiesiogiai paveiks stojimo derybų tempą. Jeigu bus laikomasi reikalavimų, ateinančiais metais stojimo derybose su Turkija gali būti padaryta pažanga.

Ypač svarbūs išlieka geri kaimyniniai santykiai. Atsižvelgiant į 2005 m. rugsėjo 21 d. ES deklaraciją ir 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos išvadas, Turkija turi įvykdyti savo įsipareigojimą užtikrinti visišką, nediskriminuojantį Ankaros susitarimo papildomo protokolo įgyvendinimą ir pašalinti visas kliūtis laisvam prekių judėjimui, įskaitant apribojimus transporto priemonėms, Kipro Respublikos atžvilgiu. Taip pat tikimasi, kad Turkija padarys pažangą normalizuodama dvišalius santykius su Kipro Respublika.

3.4. Europos perspektyvos Vakarų Balkanuose stiprinimas ir regioninio bendradarbiavimo skatinimas

Visoms Vakarų Balkanų šalims numatyta galimybė tapti ES narėmis. Vakarų Balkanų ateitis siejama su Europos Sąjunga. Stabilizacijos ir asociacijos procesas bei 2003 m. Salonikų darbotvarkė ir toliau yra ES politikos šiame regione pagrindas. Regioninis bendradarbiavimas yra realiai naudingas Vakarų Balkanų piliečiams ir padeda skatinti reformas ir susitaikymą.

ES toliau taikys griežtas sąlygas pažangai, kurią daro Vakarų Balkanų šalys siekdamos narystės ES. Pakankami rezultatai, visų pirma įgyvendinant įsipareigojimus pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimus, įskaitant su prekyba susijusias nuostatas, yra pagrindinis rodiklis siekiant galimos narystės. Siekiant įgyvendinti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimų nuostatas ir norint, kad sklandžiai veiktų įvairios bendros įstaigos, reikia stiprių institucijų.

Komisija toliau remia visų Vakarų Balkanų šalių Europos perspektyvos siekį, pastarosioms darant pažangą pagal 2005 m. pateiktą planą. Komisija daugiausia dėmesio skirs Kosovo stabilumo ir ES perspektyvos klausimams.

2007 m. Zagrebe įvykusio Pietryčių Europos bendradarbiavimo proceso aukščiausiojo lygio susitikime paskelbta, kad reikia prisiimti regioninę atsakomybę regioninio bendradarbiavimo procese. Didžioji Stabilumo pakto misijos dalis įvykdyta ir šį paktą pakeis nauja Regioninio bendradarbiavimo taryba, susijusi su Pietryčių Europos bendradarbiavimo procesu. Paskirtas Regioninio bendradarbiavimo tarybos generalinis sekretorius, o sekretoriato vieta bus Sarajeve. Pirmininkaujant Bulgarijai, su Bosnija ir Hercegovina pasirašytas priimančios šalies susitarimas ir steigiamas sekretoriatas. Tikimasi, kad paskutinis Stabilumo pakto regioninio diskusijų stalo posėdis ir pirmasis Regioninio bendradarbiavimo tarybos posėdis bus surengti Sofijoje 2008 m. pradžioje, kai Stabilumo pakto specialusis koordinatorius perduos įgaliojimus Regioninio bendradarbiavimo tarybos generaliniam sekretoriui. Reikia, kad naujosios struktūros greitai pradėtų veikti, visų pirma sekretoriatas ir jo ryšių tarnyba Briuselyje. Pietryčių Europos bendradarbiavimo procesas ir Regioninio bendradarbiavimo taryba bus regioninio bendradarbiavimo pagrindas. Komisija dalyvaus Regioninio bendradarbiavimo taryboje ir skatina aktyviai dalyvauti visas susijusias šalis. Remdamasi su Stabilumo paktu susijusia patirtimi, Komisija ketina bendradarbiauti su Pietryčių Europos bendradarbiavimo proceso dalyviais ir Regioninio bendradarbiavimo taryba įgyvendindama EB iniciatyvą nelaimių rizikai mažinti bei Nelaimių prevencijos ir pasirengimo joms iniciatyvą, pradėtą įgyvendinti pagal Stabilumo paktą. Komisija taip pat ketina įtraukti Vakarų Balkanų šalis į veiklą, susijusią su Bendrijos civilinės saugos mechanizmu, kuris skirtas kritinės padėties, pvz., potvynių, miško gaisrų arba žemės drebėjimo atvejais.

Liepos mėn. įsigaliojo Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimas (CEFTA). Jį neseniai baigė ratifikuoti visos pasirašančiosios šalys ir ši regioninė laisvosios prekybos zona dabar veikia visame regione. Europos Komisija ketina remti CEFTA teikdama techninę pagalbą ir pradinį trejų metų finansavimą, skirtą CEFTA sekretoriatui. Visos šalys bendradarbiauja pagal Europos mažųjų įmonių chartiją. Padaryta pažanga įgyvendinant Energijos bendrijos steigimo sutartį. Ratifikuojamas Europos bendrosios aviacinės erdvės susitarimas. Likusios pasirašančiosios šalys turi toliau ratifikuoti šias priemones. Dėl šių susitarimų galima anksčiau integruotis į ES energijos ir aviacijos vidaus rinką. Parengtos išsamios elektros ir dujų sektorių gairės ir veiksmų planai.

Siekdamas geriau informuoti apie ES teisės aktus ir politikos sritis, Komisijos TAIEX[6] biuras organizuos techninės informacijos susirinkimus galimose šalyse kandidatėse, kurie bus naudingi suinteresuotiesiems vyriausybių, verslo ir visuomenės atstovams. Regioninė viešojo administravimo mokykla padės stiprinti Vakarų Balkanų administracinius pajėgumus. Siekiant pertvarkyti dabartinį tinklą į mokyklą, kuri būtų įsteigta Vakarų Balkanuose, panaudotos ES lėšos.

Vakarų Balkanų piliečiai turi pamatyti, kad jų šalių integracija į Europą duoda konkrečios naudos. Tai labai svarbu, norint, kad jie prisiimtų atsakomybę už šalių susitaikymą ir būtinas reformas. Reikėtų kuo optimaliau panaudoti tiesioginius žmonių ryšius tarp valstybių narių ir regiono šalių, taip pat ir pačiame regione.

Galimybė lengviau išvykti į Europos Sąjungą ypač svarbi Vakarų Balkanų tautoms ir vyriausybėms. Salonikuose ES pripažino šį faktą ir įsipareigojo imtis veiksmų šiam tikslui pasiekti. Imantis priemonių liberalizuoti žmonių judėjimą, reikia atsižvelgti į ES vidaus saugumo ir migracijos interesus. Kroatijai jau daug metų taikomas bevizis režimas. Neseniai Komisija su kitomis regiono šalimis vedė derybas dėl supaprastintos vizų išdavimo tvarkos susitarimų ir readmisijos susitarimų. Šie susitarimai pasirašyti rugsėjo mėn. ir tikimasi, kad Taryba juos greitai patvirtins, kad jie galėtų įsigalioti 2008 m. sausio 1 d. Susitarimais bus iš esmės pagerintos sąlygos vizoms į ES gauti. Svarbu, kad valstybės narės užtikrintų tinkamą šių susitarimų įgyvendinimą.

Susitarimai dėl supaprastintos vizų išdavimo tvarkos – svarbus žingsnis, siekiant visiškai liberalizuoti vizų režimą. Komisijos nuomone, toliau imantis konkrečių veiksmų, laikas palaipsniui liberalizuoti vizų režimą Vakarų Balkanų šalims. Todėl Komisija siūlo pradėti dialogą su kiekviena susijusia šalimi, kad nustatytų vykdytinų sąlygų gaires. Jos apimtų veiksmingą readmisijos susitarimų įgyvendinimą ir pažangą, padarytą tokiose svarbiose srityse, kaip, pvz., sienų valdymas, dokumentų apsauga arba kova su organizuotu nusikalstamumu. Nustačius tokias gaires, susijusios šalys galės geriau sutelkti reformoms skirtas pajėgas ir kartu bus akivaizdesnis ES įsipareigojimas regiono tautoms.

Priemonės, skirtos tiesioginiams žmonių ryšiams gerinti taip pat apima didesnes bendradarbiavimo švietimo srityje ir judumo galimybes pirmosios ir antrosios pakopų studentams pagal Tempus ir Erasmus Mundus bei Tempus programas. Dar 100 studentų iš šio regiono gali 2007–2008 m. studijuoti ES pagal antrosios pakopos studijų programą. Nuo 2008 m. iki 500 pirmosios pakopos studijų studentų kasmet pasinaudos ES valstybių narių ir regiono mainų programomis. Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir kitais dvišaliais paramos teikėjais išnagrinės papildomas galimybes stipendijoms gauti. Taip pat bus teikiama pasirengimo narystei finansinė parama, kad ES programose dalyvautų Vakarų Balkanų jaunimas, jaunimo organizacijos, kultūros veiklos vykdytojai, pilietinės visuomenės organizacijos ir mokslininkai. Komisija skatins iniciatyvas ir projektus, susijusius su 2008 m. Europos kultūrų dialogo metais. Pagal naują Komisijos pilietinės visuomenės priemonę bus imtasi veiksmų, siekiant remti pilietinės visuomenės grupių ir jų regiono bei Europos partnerių tinklų kūrimą ir mainus.

Aktyvus parlamentų dalyvavimas yra svarbus veiksnys, lemiantis šalių daromą pažangą siekiant narystės ES. Parlamentinis bendradarbiavimas toliau stiprėja tiek Vakarų Balkanuose, tiek ES. Bendradarbiaudama su Europos Parlamentu Komisija skatins su Europos integracija susijusių sričių veiklą.

3.5. Didesnė reformoms skirta parama

Sausio 1 d. pristatyta Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP), kuria siekiama pateikti aiškią paramos sistemą šalims kandidatėms ir galimoms šalims kandidatėms. Bendrija toliau rems šias šalis ir jų pastangas stiprinti demokratines institucijas ir teisinės valstybės principus, reformuoti viešojo valdymo sistemą ir sukurti veikiančias rinkos ekonomikas. Parama bus teikiama kuriant institucijas ir dalyvaujant tarptautiniuose bendradarbiavimo projektuose ir, atsižvelgiant į šalių pasirengimo lygį, remiant regionines, personalo ir kaimo plėtros priemones.

Padaryta pažanga rengiantis pagalbos įgyvendinimo srityje sklandžiai perduoti Europos rekonstrukcijos agentūros veiklą Komisijos delegacijoms ir biurams Belgrade, Podgoricoje, Prištinoje ir Skopjėje. Procesas bus visiškai baigtas iki 2008 m. pabaigos. Agentūra padėjo teikti pokonfliktinių šalių atkūrimui skirtą paramą. Parengus PNPP, paramą gaunančios valdžios institucijos turi daugiau atsakomybės programuodamos pasirengimo narystei paramą. Jos turi pasirengti perimti atsakomybę už ES lėšų valdymą.

Kosovo klausimui reikia skirti ypatingą dėmesį. Didelius Kosovo išorinio finansavimo poreikius daugiausia turės tenkinti paramos teikėjai. ES ir valstybės narės tarptautinėje bendruomenėje turės imtis lyderio vaidmens, atsižvelgdamos į pagrindinį ES vaidmenį Kosove, nustačius jo statusą.

PNPP padės paramos gavėjams stiprinti pajėgumus institucijų kūrimo, gero valdymo ir MVĮ vystymo srityse. Ypatingas dėmesys bus skiriamas administracinei ir teismų sistemos reformai bei teisinės valstybės principams. Taip pat bus stengiamasi patobulinti partnerių valstybės finansų valdymą bei jų gebėjimą visapusiškai pasinaudoti pasirengimo narystei parama. Pagal TAIEX priemonę viešojo sektoriaus pareigūnai greitai suteikia paramą plėtros šalių valstybės institucijoms. Remiantis SIGMA[7] ir TAIEX rezultatais, be įprastų dvynių projektų, susijusių su ES teisės aktais ar politikos sritimis, viešojo administravimo įstaigų dvynių projektais bus teikiama valdymui skirta vidutinės trukmės parama.

Komisija parengs naują finansavimo priemonę pagal PNPP, kuria bus skatinamas pilietinės visuomenės kūrimas ir dialogas. Nacionalinių ir daug paramos gavėjų apimančių projektų programos bus rengiamos koordinuotai, kad kiekvienoje šalyje būtų skatinamas pilietinės visuomenės kūrimas. Bus siekiama stiprinti pilietinės visuomenės įstaigas ir jų vaidmenį politiniame procese, didinti pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumą vystyti tarptautinius projektus ir tinklus bei supažindinti pilietinės visuomenės atstovus ir viešosios nuomonės formuotojus su ES reikalais. Šia priemone bus didinami vietos pilietinės visuomenės organizacijų pilietinės mobilizacijos, teisinio gynimo, projektų vystymo ir valdymo pajėgumai, siekiant skatinti kurti bendrus tinklus, ir bus remiamas šių organizacijų dialogas su atitinkamomis ES įstaigomis. Ši priemonė bus taikoma žmogaus teisių, lyčių lygybės, socialinės įtraukties, sveikatos, aplinkos, verslo teisinio gynimo ir atstovavimo bei vartotojų apsaugos sektoriuose. Šia priemone šalių partnerių ir atitinkamų ES organizacijų verslo atstovai, profesinės sąjungos ir profesinės organizacijos bus skatinamos bendradarbiauti ir perduoti praktinę patirtį. Siekiant susipažindinti pagrindinius viešosios nuomonės formuotojus, aktyviai dalyvaujančius vietos politikos, žurnalistikos, profesinių sąjungų, verslo asociacijų srityse, su ES reikalais ir su ES partneriais, bus sudaryta lankytojų programa.

Glaudesnis paramos teikėjų bendradarbiavimas – svarbus naujojo PNPP reglamento veiksnys, visų pirma kiek tai susiję su biudžeto apribojimais. Komisija su tarptautinėmis finansų institucijomis ir kitais paramos teikėjais glaudžiai koordinuos PNPP paramą, kad būtų patenkinti pagrindiniai ekonominiai ir socialinio vystymo poreikiai. Komisija rengia infrastruktūros priemonę, kuri nuo 2008 m. bus finansuojama pagal PNPP ir kuri bus pasitelkiama rengiant infrastruktūros projektus. Ši priemonė bus taikoma transporto, energijos ir aplinkos infrastruktūrai, tačiau kartu ir investicijoms į socialinį sektorių, pvz., sveikatos priežiūros, aprūpinimo būstu ir pabėgėlių sritis. Kitos iniciatyvos – Europos fondas, skirtas pietryčių Europai, kuriuo remiamas privačiojo sektoriaus vystymas, ir veiksmingo energijos naudojimo priemonė. Taigi PNPP parama bus siekiama surasti ekonomiškai naudingiausią dotacijų ir paskolų derinį. Šiuose suderintuose veiksmuose dalyvauja EIB, ERPB ir kitos tarptautinės finansų institucijos, pvz., Pasaulio bankas ir Europos Taryba.

3.6. Visuomenės paramos užtikrinimas vykdant plėtrą

Komunikacija – kertinis ES plėtros strategijos akmuo. Visuomenę reikia geriau informuoti apie plėtros naudą ir uždavinius. ES viešąją nuomonę apie būsimą plėtrą veikia tai, kaip visuomenė suprato ankstesnius plėtros etapus. Svarbu įsiklausyti į piliečių lūkesčius, spręsti jų problemas ir toliau teikti informaciją. ES turi toliau teikti faktinę informaciją apie plėtrą, kad visuomenė galėtų aiškiai suprasti ir naudą, ir uždavinius.

ES patiria sunkumų informuodama apie plėtrą tiek valstybėse narėse, tiek šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse.

Valstybėse narėse pagrindiniai uždaviniai – pateikti faktus apie penktąją plėtrą, visų pirma apie jos poveikį ekonominei sėkmei ir ES vaidmens pasaulyje stiprinimui bei pabrėžti dabartinio plėtros proceso naudą ir uždavinius. ES institucijos ir valstybės narės turi suteikti ES visuomenei informacijos apie šalis kandidates ir galimas šalis kandidates bei paaiškinti, kaip vyksta laipsniškas ir tiksliai valdomas plėtros procesas. Visuose visuomenės sluoksniuose reikia skatinti diskusijas plėtros klausimais.

Šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse pagrindiniai uždaviniai – pabrėžti Europos Sąjungos įsipareigojimą dėl šių šalių Europos perspektyvos ir paaiškinti sąlygas, kokią pažangą turi padaryti kiekviena šalis, siekdama narystės ES, ir kad kiekviena šalis vertinama pagal nuopelnus. Žmonės turi suprasti, kad pažanga siekiant narystės ES priklauso nuo kiekvienos šalies reformų tempo. Kuo greičiau ir veiksmingiau šalys vykdys reformas, tuo greičiau jos darys pažangą siekdamos narystės ir su ja susijusios naudos. ES turi remti šių šalių vyriausybių pastangas aiškinti ES esmę ir įrodyti, kokios naudos turėtų jų piliečiai, artimiau bendradarbiaujant su ES ir kartu rengiantis narystei. Piliečiai turi daugiau žinoti apie tokius privalumus, kaip antai pasirengimo narystei finansinė parama ir techninės konsultacijos, supaprastinta vizų išdavimo tvarka, stipendijos.

Siekdama veiksmingiau informuoti apie plėtrą, Komisija skatina valstybių narių ir šalių kandidačių bei galimų šalių kandidačių vyriausybes parengti komunikacijos planus. Šie planai turėtų būti skirti politikos, žiniasklaidos sričių, verslo bendruomenės, socialinių partnerių ir jaunimo viešosios nuomonės formuotojams. Naująja Komisijos priemone, skirta pilietinei visuomenei vystyti ir diskusijoms skatinti, taip pat prisidedama prie šių pastangų.

Valstybės narės turi imtis iniciatyvos aiškindamos ir gindamos politikos sritis, dėl kurių jos susitarė, skatindamos diskusijas ir aiškindamos plėtros naudą. Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų narių bei regioninės ir vietos valdžios institucijų, taip pat pilietinės visuomenės vaidmuo irgi yra svarbus. Šiems dalyviams, esantiems arčiausiai visuomenės, tenka pagrindinis vaidmuo skatinti kompetentingas diskusijas apie plėtrą.

Komisija rems šias pastangas, teikdama informaciją apie ES plėtros politiką, įskaitant pasirengimo narystei paramą. Ji naikins mitus pateikdama faktus. Komisija pasitelks savo atstovybes valstybėse narėse ir delegacijas plėtros šalyse. Komisija stengsis dalyvauti diskusijoje plėtros tema su pagrindiniais viešosios nuomonės formuotojais ir remsis 2007 m. patirtimi, įgyta sėkmingai įgyvendinant komunikacijos projektus, visų pirma tuos, kurie buvo vykdomi su prekybos rūmais ir su studentų organizacijomis.

4. IšVADOS IR REKOMENDACIJOS

Remdamasi pirmiau pateikta analize, Komisija pateikia šias išvadas:

1) Plėtros procesas padėjo siekti taikos, demokratijos ir stabilumo visame žemyne ir davė konkrečios naudos – išaugo prekyba, investicijos ir ekonomika. Europos Sąjunga dabar konkurencingesnė ir gali geriau spręsti globalizacijos uždavinius. Plėtra sustiprino ES įtaką pasaulyje.

2) ES plėtros procesas tiksliai valdomas atsižvelgiant į 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos apibrėžtą atnaujintą sutarimą. Šis sutarimas grindžiamas įsipareigojimų konsolidavimo, teisingų ir griežtų sąlygų taikymo ir geresnio bendravimo su visuomene principais kartu su ES gebėjimu integruoti naujas nares. Dabartinė plėtros darbotvarkė apima Vakarų Balkanus ir Turkiją, kurioms numatyta galimybė ateityje tapti ES narėmis, jeigu jos išpildys tam tikras sąlygas.

3) Komisija ėmėsi priemonių plėtros proceso kokybei gerinti. Sudėtingi reformų klausimai dabar sprendžiami ankstyvajame etape. Užtikrinama politinių ir ekonominių diskusijų bei plėtros proceso grįžtamoji informacija. Stojimo derybose dabar visapusiškai taikomos gairės kaip sąlygos pradėti ir baigti derybas dėl derybinių skyrių. Komisija skatina didesnį skaidrumą, pavyzdžiui, viešai skelbdama peržiūros ataskaitas ir rengia pirmuosius poveikio tyrimus. Siekdama narystės ES, kiekviena šalis pereina iš vieno etapo į kitą, kai įvykdo būtinas sąlygas pagal 2005 m. planą Vakarų Balkanų šalims.

4) Plėtros šalys vis dar patiria didelių sunkumų. Svarbu išlaikyti aiškias ir patikimas galimybės šioms šalims prisijungti prie ES perspektyvas. Kiekviena šalis bus vertinama pagal nuopelnus. Dar daugiau pastangų reikia sprendžiant tokius pagrindinius klausimus, kaip antai valstybinių struktūrų kūrimas, teisinės valstybės principai, šalių taikinimas, administracinė ir teismų sistemos reforma, ir kovojant su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu. Svarbūs išlieka ir geri kaimyniniai santykiai.

5) Stojimo derybose su Kroatija daroma didelė pažanga ir prasideda lemiamas etapas. Šiuo faktu visam regionui įrodoma, kad Europos perspektyva yra reali. Kroatija dar turi siekti tolesnės pažangos, visų pirma vykdydama teismų sistemos ir administracinę reformą, užtikrindama mažumų teises ir pabėgėlių grįžimą bei pertvarkydama plieno ir laivų statybos pramonę.

6) 1999 m. tapusi šalimi kandidate, Turkija pradėjo vykdyti pagrindines reformas. Pernai Turkija patyrė konstitucinę krizę ir dėl to įvyko pirmalaikiai parlamento rinkimai. Jie vyko laisvai ir sąžiningai, o naujasis parlamentas atspindi politinę šalies įvairovę. Respublikos prezidentas išrinktas pagal konstitucines normas, o civilinių ir karinių santykių srityje buvo laikomasi demokratinių principų. Šiuo metu Turkijai reikia atnaujinti politinių reformų pagreitį. Visų pirma būtina nedelsiant dėti daugiau pastangų, siekiant užtikrinti žodžio laisvę (baudžiamojo kodekso 301 straipsnis ir kiti susiję teisės aktai) ir ne musulmonų religinių bendruomenių teises. Taip pat būtina toliau tobulinti teismų sistemos reformą, veiksmingiau kovoti su korupcija, geriau užtikrinti moterų, vaikų ir profesinių sąjungų teises, kultūrines teises ir civilinę saugumo pajėgų priežiūrą.

Turkija neįvykdė savo įsipareigojimo užtikrinti visišką, nediskriminuojantį Asociacijos susitarimo papildomo protokolo įgyvendinimą ir nepadarė jokios pažangos, kad normalizuotų dvišalius santykius su Kipro Respublika. Komisija toliau teiks informaciją būsimose metinėse ataskaitose pagal 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos išvadas, kurias patvirtino Europos Vadovų Taryba.

7) Kuo greičiau reikia aiškiai nustatyti Kosovo statusą. Šiuo atžvilgiu svarbu, kad ES būtų vieninga. Komisija visapusiškai remia Troikos darbą. Būtina rasti ilgalaikį sprendimą, kuriuo būtų užtikrintas demokratiškas ir daugiatautis Kosovas ir būtų prisidėta didinant regioninį stabilumą.

8) Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija padarė pažangą, tačiau dar turi paspartinti pagrindinių sričių reformas. Albanija ir Juodkalnija padarė pažangą tam tikrose srityse, tačiau šiose šalyse dar patiriama didelių sunkumų. Bosnija ir Hercegovina dar turi prisiimti visišką atsakomybę už savo valdymą ir toliau vykdyti reformas, visų pirma susijusias su policija. Serbija įrodė turinti administracinių pajėgumų, kad padarytų didelę pažangą siekdama Europos perspektyvos. Tą įrodė jos veiksmingas techninių derybų dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo vedimas. Tačiau kad galėtų pasirašyti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, Serbija dar turi visapusiškai bendradarbiauti su TBTBJ. Visame regione turi būti daroma pažanga kuriant šiuolaikinę demokratiją ir plėtojant politinę diskusijų kultūrą ir toleranciją.

Taigi,

(a) Komisija tikisi, kad ateinančiais metais stojimo derybose su Kroatija bus padaryta didelė pažanga ir bus pradėtos derybos dėl daugelio derybinių skyrių, o dėl keleto skyrių derybos bus laikinai nutrauktos, jeigu šalis išlaikys reikiamą reformų vykdymo pagreitį ir atitiks gairėse nustatytus kriterijus.

(b) Komisija tikisi, kad per metus stojimo derybose su Turkija bus padaryta pažanga. Pagal nustatytą tvarką reikėtų pradėti derybas dėl tų skyrių, kurių techninis pasirengimas baigtas.

Derybų tempas priklauso nuo Turkijoje vykdomų reformų tempo. Turkijos pažanga galėtų įgauti pagreitį, jeigu šaliai pasiseks atitikti derybų pradžios gairių kriterijus.

Komisija pasiūlė Tarybai, kad Turkijos Baudžiamajame kodekse (301 straipsnis ir kiti susiję straipsniai) numatytų žodžio laisvės nuostatų peržiūrėjimas turėtų būti derybų dėl svarbiausio skyriaus, susijusio su teismų sistema ir pagrindinėmis teisėmis, pradžios kriterijus.

Turkija turėtų įvykdyti įsipareigojimus užtikrinti visišką, nediskriminuojantį Asociacijos susitarimo papildomo protokolo įgyvendinimą pagal 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos išvadas, o kol ji to nepadarys, nebus pradėtos derybos dėl aštuonių derybinių skyrių.

(c) ES pasirengusi toliau teikti paramą, siekiant stabilumo Kosove ir visame regione bei reaguoti į pokyčius, visapusiškai taikydama savo politikos priemones.

(d) Jeigu bus įvykdytos sąlygos, Stabilizacijos ir asociacijos susitarimai su visomis Balkanų šalimis galės būti pasirašyti arba įsigalios 2008 m.

(e) Vakarų Balkanų šalys perims regioninio bendradarbiavimo atsakomybę pereidamos nuo Stabilumo pakto prie naujosios Regioninio bendradarbiavimo tarybos, atsižvelgdamos į Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo procesą. ES toliau rems šalių atsakomybę vietos mastu už regioninio bendradarbiavimo iniciatyvas.

(f) Pagrindinis dėmesys bus skiriamas tiesioginiams žmonių ryšiams tarp Vakarų Balkanų ir ES skatinti. Šalims pasirašius supaprastintą vizų išdavimo tvarką ir readmisijos susitarimus, Komisija pradės dialogą dėl vizų liberalizavimo Vakarų Balkanų šalių piliečiams.

(g) 2008 m. pradžioje Komisija priims komunikatą, kuriame bus kritiškai įvertinti pokyčiai ir nurodytos gairės, remiantis Salonikų darbotvarke ir Zalcburgo komunikatu dėl Vakarų Balkanų ES perspektyvos skatinimo.

(h) Šiuo metu Komisija siūlo peržiūrėtas Stojimo partnerystę ir Europos partnerystę, kuriose nurodomi atnaujinti reformų prioritetai. Pagrindinius klausimus, susijusius su valstybinių struktūrų kūrimu, valdymu, administracine ir teismų sistemos reforma, reikia spręsti ankstyvajame etape.

(i) Į šiuos prioritetus bus atsižvelgta sudarant finansinės paramos programą pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP). Komisija taip pat parengs naują finansavimo pagal PNPP priemonę, kuria bus skatinamas dialogas ir pilietinės visuomenės kūrimas, visų pirma didinant pajėgumus ir įgyvendinant mainų projektus. Ji užtikrins, kad būtų glaudžiau bandradarbiaujama su paramos teikėjais ir aktyviau bendradarbiaus su EIB, ERPB ir kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis.

(j) Itin svarbu užtikrinti visuomenės paramą plėtrai. Svarbu įsiklausyti į piliečių lūkesčius ir spręsti jų problemas teikiant aiškią faktinę informaciją. Informacijos apie plėtrą teikimas yra bendra atsakomybė. Būtina, kad valstybės narės aktyviai dalyvautų. Komisija toliau atliks savo vaidmenį kartu su Europos Parlamentu, nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis bei pilietine visuomene.

PRIEDAS

Išvados dėl Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos, Kosovo [8], Turkijos

Albanija

Kalbant apie politinius kriterijus , Albanija padarė tam tikrą pažangą kurdama demokratiją ir teisinę valstybę. Albanija toliau atliko teigiamą vaidmenį palaikant regiono stabilumą. Tačiau norint kad politinė sistema būtų veiksminga ir skaidri, reikia ugdyti demokratinę kultūrą ir ypač skatinti konstruktyvų šalių dialogą. Parlamentas turi dar labiau siekti, kad reformos būtų įgyvendinamos sparčiau. Vienas svarbiausių uždavinių – kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.

Tam tikra pažanga padaryta kuriant demokratiją ir teisinę valstybę . Albanijos parlamentas atliko konstitucinį vaidmenį: išrinko naująjį prezidentą. Tačiau politinėms partijoms trūko noro bendradarbiauti, todėl toliau strigo reformos, ypač rinkimų ir teismų srityse. Kad įvykdytų įsipareigojimus ES atžvilgiu ir tenkintų vystymosi poreikius, Albanija padarė tam tikrą pažangą stiprindama vyriausybines struktūras. Jų koordinavimas ir pajėgumai tebėra menki, būtina pagerinti strateginį planavimą. Albanijos viešojoje administracijoje kadrų kaitos būta mažiau. Tačiau siekiant užtikrinti jos veiksmingumą ir nešališkumą, reikia dėti ypatingas pastangas, antai visiškai įgyvendinti valstybės tarnybos įstatymą. Viešosios administracijos departamentui turi būti suteikta daugiau įgaliojimų. Viešosios administracijos žmogiškųjų išteklių valdyme tebėra daug spragų.

Tik nedidelė pažanga padaryta reformuojant teismų sistemą . Patobulintos teisėjų vertinimo procedūros, racionalizuota teismų sistema, šiek tiek paspartėjo nuosprendžių įgyvendinimas. Tačiau dėl korupcijos ir nepriklausomumo, skaidrumo bei veiksmingumo stygiaus teismų sistema toliau veikė nesklandžiai. Delsiama priimti šioms problemoms spręsti numatytus teisės aktus.

Vyriausybė laikosi strategiškesnio požiūrio į vieną didžiausių Europos partnerystės prioritetų – kovą su korupcija . Patobulinti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Atlikus korupcijos nusikaltimų tyrimus, suimti keli aukšto rango pareigūnai. Tačiau korupcija paplitusi plačiai ir yra labai rimta problema. Dar daug pastangų reikia sprendžiant visus šio klausimo aspektus, įskaitant teisminę atsakomybę ir politinių partijų finansavimo skaidrumą.

Tam tikra pažanga padaryta žmogaus teisių ir mažumų apsaugos srityje. Albanija panaikino mirties bausmę visais atvejais. Išleistas naujas įstatymas, kuriuo baudžiami kraujo keršto kurstytojai. Oficialiuosiuose nurodymuose prokurorams ir teisminei policijai pabrėžta būtinybė gerbti žmogaus teises baudžiamosiose bylose. Kalinimo normos tebėra prastos. Šiek tiek pagerintos kalinimo įstaigų sąlygos, dauguma sulaikytųjų, kuriems paskirtas kardomasis kalinimas, perkelti į naujus, tam skirtus kalėjimų skyrius. Tačiau kalėjimai tebėra perpildyti. Reikia priversti gerbti žmogaus teises daug ryžtingiau ir toliau kaskart traukti baudžiamojon atsakomybėn pažeidėjus. Nemokamą teisinę pagalbą reglamentuojantys teisės aktai tebėra netinkami.

Albanija padarė tam tikrą pažangą įgyvendindama vieną iš svarbiausių Europos partnerystės prioritetų – žodžio laisvę . Sutarta dėl naujų transliavimą reglamentuojančių teisės aktų rengimo veiksmų plano. Valstybinį radijo ir televizijos iniciatyvinį komitetą papildė pilietinės visuomenės atstovai. Sustiprintas teisinis konkurencijos šiame sektoriuje pagrindas. Tačiau priėmusi sprendimus dėl licencijų suteikimo žiniasklaidai ir mokesčių išieškojimo, vyriausybė apkaltinta šališkumu. Reikalinga didesniu sutarimu pagrįsta ir labiau koordinuota reforma, ypač transliavimo ir žiniasklaidos priemonių įgijimo skaidrumo srityje. Reikia geriau įgyvendinti priimtus teisės aktus.

Teisės aktai palankūs pilietinės visuomenės organizacijoms, tačiau jos tebėra silpnos. Organizacijos nepakankamai dalyvauja priimant sprendimus, joms stinga išteklių, organizacinių pajėgumų, propagavimo įgūdžių ir ryšių regione.

Tam tikra pažanga padaryta puoselėjant moterų teises . Priėmus naujus buitinį smurtą reglamentuojančius teisės aktus, įkurtas ministerijos padalinys, sprendžiantis tik lyčių lygybės klausimus. Tačiau moterys ir toliau nėra pakankamai apsaugomos nuo smurto. Teisės aktai turi būti pagerinti ir įgyvendinti visa apimtimi. Tam tikra pažanga padaryta apsaugant vaikų teises . Pagerintas nepilnamečių teisingumas, vaiko teisių priežiūra ir pradinis lavinimas. Pasiekti didesnės pažangos trukdo delsimas priimti itin svarbius teisės aktus, ypač gimimų registravimo srityje, ir išteklių trūkumas. Šiek tiek pagerėjo socialinės paslaugos: žmonėms skiriama daugiau išteklių. Tačiau tebėra mažai paramos socialiai pažeidžiamiems asmenims ir neįgaliesiems priemonių. Pagerinus vyriausybinių agentūrų veiklos koordinavimą, būtų galima pasiekti geresnių rezultatų.

Padaryta pažanga stiprinant nuosavybės teisių apsaugą, vieną svarbiausių Europos Parlamento prioritetų. Vyriausybė priėmė strategiją, kuria susiejamos nekilnojamojo turto įregistravimo pirmąkart, grąžinimo, kompensavimo ir be leidimo pastatytų pastatų įteisinimo procedūros. Geriau valdant grąžinimo ir kompensavimo procedūras, šiek tiek paspartėjo skundų nagrinėjimas, tačiau šie tebenagrinėjami lėtai. Reikia tinkamai koordinuoti registravimo, grąžinimo, kompensavimo bei įteisinimo procedūras ir dar labiau paspartinti susijusių skundų nagrinėjimą.

Albanija ėmėsi tam tikrų priemonių įsipareigojimams dėl mažumų apsaugos vykdyti: pavyzdžiui, ėmė remti mažumų kalbų ir tradicinių vietovardžių vartojimą. Tačiau pasiekti didesnės pažangos trukdo patikimų duomenų apie mažumų atstovų skaičių ir padėtį stoka. Imtasi priemonių romų padėčiai pagerinti, tačiau jų poveikis nedidelis. Romų mažuma toliau gyvena labai sunkiomis sąlygomis, yra diskriminuojami, ypač švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, būsto ir užimtumo srityse.

Kalbant apie regioninius klausimus ir tarptautinius įsipareigojimus , Albanija toliau palaikė gerus daugiašalius ir dvišalius santykius su kitomis Vakarų Balkanų ir kaimyninėmis ES šalimis. Šalis toliau aktyviai prisideda prie regioninio bendradarbiavimo: dalyvauja Pietryčių Europos bendradarbiavimo procese (SEECP), Regioninio bendradarbiavimo taryboje (RCC) ir pakeistame Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarime (CEFTA). Albanija toliau laikėsi konstruktyvios pozicijos dėl Kosovo statuso. Tai prisidėjo prie regiono stabilumo. Kalbant apie Tarptautinį baudžiamąjį teismą, su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis sudarytas dvišalis neliečiamybės susitarimas neatitinka ES bendrosios pozicijos šiuo klausimu ir pagrindinių principų.

Albanijos ekonomika toliau sparčiai augo. Bendrasis makroekonominis stabilumas išlaikytas, tačiau daugiausia dėl krizės energijos sektoriuje dar labiau išaugo užsienio sąskaitos deficitas. Netinkamas teisinės valstybės principų įgyvendinimas toliau trukdo rinkos ekonomikai sklandžiai veikti ir neigiamai veikia verslo sąlygas. Dėl infrastruktūrų stokos ir nepatikimo energijos tiekimo toliau stringa ekonominė plėtra.

Kalbant apie ekonominius kriterijus , Albanija padarė pažangą kurdama sklandžiai veikiančią rinkos ekonomiką. Reikia toliau įgyvendinti svarbias reformas, kad vėliau šalis pajėgtų susidoroti su konkurenciniu Sąjungos spaudimu ir rinkos jėgomis.

Bendras politinis sutarimas dėl pagrindinių ekonominės politikos uždavinių iš esmės nepakito. Makroekonominis stabilumas daugiausia išlaikytas. Nepaisant energijos trūkumo, ekonomika toliau sparčiai augo. Pinigų politika išliko patikima, todėl infliacija buvo labai maža. Nors didelis, registruotų bedarbių skaičius toliau mažėjo. Mokestinių įplaukų rezultatai iš esmės atitiko tikslus, pagerėjo biudžeto įgyvendinimas. Padaryta pažanga įgyvendinant valstybinių lėšų reformas, tačiau išlieka fiskalinė rizika. Apskritai makroekonominės politikos nuostatos taikytos daugiausia tinkamai. Po 2006 m., kai ne kartą smarkiai vėluota, 2007 m. privatizacija įgijo naują impulsą. Auga iš esmės patikimas privatus bankų sektorius. Toliau sparčiai augo paskolų sektorius. Priimta nemažai bankų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų. Toliau gana intensyviai vyko prekyba su ES.

Tačiau daugiausia dėl krizės energijos sektoriuje dar labiau išaugo užsienio sąskaitos deficitas. Tam tikra pažanga padaryta vykdant teismo sprendimus ir suteikiant nuosavybės teises, tačiau teismų sistemos spragos ir netinkamas įstatymų įgyvendinimas neigiamai veikia verslo sąlygas. Nors bendrovių registravimo procedūros ėmė gerėti, administracijos neveiksmingumas trukdo bendrovėms patekti į rinką ir iš jos pasitraukti. Tam tikros pažangos pasiekta prižiūrint finansų sektorių (išskyrus bankus), tačiau tokia priežiūra, ypač pensijų sistemos, gali būti dar sugriežtinta. Struktūrinis nedarbas nepaliaujamai didėja. Dėl kvalifikuotų darbuotojų ir infrastruktūros trūkumo strigo privataus sektoriaus, galinčio ilgam prisidėti prie šalies vystymosi, plėtra. Kadangi šešėlinis sektorius didelis – iš dalies dėl nuolatinių teisėsaugos ir teisinio pagrindo spragų, mažėja mokestinės įplaukos, vyriausybės gebėjimas įgyvendinti ekonominę politiką ir neigiamai veikiamos verslo sąlygos.

Albanija padarė pažangą teisės aktus, politiką ir pajėgumus derindama su Europos standartais , įgyvendina laikinojo susitarimo įsipareigojimus dėl prekybos. Kaip ir ankstesniais metais, toliau daryta pažanga tokiose srityse kaip muitinė, konkurencija ir kova su organizuotu nusikalstamumu. Kitose srityse, pavyzdžiui, energetikos, transporto ir intelektinės nuosavybės teisių, pažanga tebėra maža. Siekiant išnaudoti visas Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo teikiamas galimybes, nepaprastai svarbu sparčiau įgyvendinti reformas tokiose srityse kaip veterinarinė ir fitosanitarinė kontrolė. Administracijos pajėgumas įgyvendinti su prekyba nesusijusias SAA nuostatas ir veiksmingas įstatymų įgyvendinimas yra pagrindiniai ilgalaikės Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo įgyvendinimo sėkmės veiksniai.

Pažanga padaryta kai kuriuose vidaus rinkos sektoriuose, tačiau Albanija turi dėti dar daugiau pastangų, kad įgyvendintų įsipareigojimus pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. Gerų rezultatų pasiekta standartų priėmimo ir akreditavimo srityje. Didinami metrologijos ir rinkos priežiūros pajėgumai, tačiau dar reikia patobulinti teisės aktus. Kalbant apie vartotojų apsaugą , pažanga turi būti padaryta nagrinėjant skundus ir sprendžiant ginčus. Neaiškumai dėl nuosavybės teisių trukdo steigtis naujoms įmonėms. Tebetaikomi kai kurie kapitalo judėjimo apribojimai .

Padaryta pažanga muitinės kompiuterizavimo srityje. Tai padėjo Albanijai veiksmingiau įgyvendinti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo prekybos nuostatas. Pajamos iš muitų toliau augo. Kaip numatyta laikinajame susitarime, Albanija sumažino muitų tarifus. Tačiau reikia pagerinti infrastruktūrą ir derintis prie ES praktikos. Racionalizuota mokesčių administracija, padaryta pažanga kompiuterizavimo ir mokesčių mokėtojų skundų nagrinėjimo srityje. Tačiau mokesčių vis dar surenkama mažai. Reikia priimti bendrą mokesčių rinkimo bei kontrolės strategiją ir dar labiau derintis prie ES teisės aktų bei praktikos.

Padaryta pažanga konkurencijos srityje. Sustiprinti konkurencijos institucijos įgaliojimai. Institucija įvertino keletą koncentracijos pranešimų ir skyrė baudas už konkurencijos taisyklių pažeidimą. Tačiau reikia dėti dar daugiau pastangų mokant konkurencijos institucijos darbuotojus. Albanija padarė pažangą įgyvendindama įsipareigojimus pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą dėl valstybės pagalbos. Valstybės pagalbos departamentui suteikta teisė nepriklausomai nuo Ekonomikos ministerijos rengti ataskaitas. Valstybės pagalbos departamentas toliau svarstė ir atnaujino valstybės pagalbos schemų sąrašą.

Patvirtinti nauji viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, labiau atitinkantys ES standartus. Didinami Viešųjų pirkimų agentūros įgaliojimai, tačiau kad ji galėtų tinkamai įgyvendinti naujuosius teisės aktus, reikia dar labiau modernizuoti jos administracinius pajėgumus. Turi būti užtikrintas peržiūros procedūrų nešališkumas. Kalbant apie intelektinės nuosavybės teises , ėmė veikti autoriaus teisių biuras, Albanija ratifikavo tarptautinius pramoninio dizaino objektų registravimą reglamentuojančius aktus. Tačiau intelektinės nuosavybės teisės įgyvendinamos menkai. Tiek Patentų ir prekių ženklų generaliniam direktoratui, tiek autoriaus teisių biurui stinga reikiamų išteklių ir patirties. Reikia priimti naujus pramoninę nuosavybę reglamentuojančius teisės aktus, atitinkančius ES standartus. Siekiant įvykdyti laikinojo susitarimo įsipareigojimus dėl intelektinės nuosavybės teisių, reikalingos papildomos pastangos.

Tam tikra pažanga padaryta laikantis ES užimtumo ir socialinės politikos standartų. Įdiegtos pažeidžiamų asmenų grupių užimtumo skatinimo programos, priėmus darbo inspekcijos įstatymą pagerintas institucinis ir teisinis pagrindas. Tačiau Darbo inspekcijos pajėgumai tebėra menki, darbuotojų sveikata ir sauga tebėra nepakankamai užtikrinamos. Dėl informacinių ir administracinių sistemų spragų sunku įvertinti socialinio vystymosi ir užimtumo sąlygas, parengti tinkamas užimtumo ir socialinės įtraukties strategijas. Tam tikra pažanga padaryta laikantis Europos švietimo standartų. Švietimui skirta daug daugiau lėšų. Imtos įgyvendinti nacionalinės ikiuniversitetinio lavinimo ir profesinio mokymo strategijos, patvirtintas naujasis aukštojo mokslo įstatymas.

Galima kalbėti apie pažangą kai kuriose sektorių politikos srityse . Siekiant palengvinti pramonės įmonių ir MVĮ registravimą, įsteigtas Nacionalinis registravimo centras. Patvirtinta MVĮ konkurencingumo skatinimo strategija. Įgyvendinamas atnaujintas šešėlinės ekonomikos problemų sprendimo ir administracinių kliūčių investuojant šalinimo veiksmų planas. Įkurti garantiniai eksporto fondai. Įgyvendinamas atnaujintas administracinių kliūčių investuojant šalinimo veiksmų planas. Tačiau reikalinga dar didesnė pažanga sprendžiant šešėlinės ekonomikos problemas ir gerinant verslo sąlygas. Pažanga žemės ūkyje buvo maža. Raginta didinti produkciją, tačiau žemės ūkio sektoriaus konkurencingumas tebėra mažas. Toliau nepakankamai laikomasi ES veterinarinių ir fitosanitarinių standartų, nors tai būtina norint gauti prekybos koncesiją pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir laikinąjį susitarimą. Tam tikra pažanga padaryta žuvininkystės kontrolės ir inspektavimo srityje, nors toliau be saiko ir nelegaliai naudojami žuvininkystės ištekliai.

Kalbant apie aplinką , tam tikra pažanga padaryta priimant horizontaliuosius teisės aktus, tačiau jų įgyvendinimas tebėra menkas. Reikalingos papildomos pastangos atliekų valdymo ir vandens kokybės gerinimo srityse. Reikia padidinti administracinius pajėgumus, siekiant įgyvendinti į nacionalinę teisę jau perkeltus teisės aktus. Pažanga transporto srityje buvo maža. Albanija ratifikavo Europos bendrosios aviacinės erdvės susitarimą, siekia įgyvendinti jo pirmąjį pereinamojo laikotarpio etapą. Albanija aktyviai dalyvauja plėtojant pagrindinį regiono transporto tinklą, taip pat Pietryčių Europos transporto observatorijos veikloje: patvirtino antrąjį tęstinį penkiametį 2007–2011 m. planą. Reikia iš esmės pagerinti jūrų transporto saugumą.

Kalbant apie energetikos sektorių, Albanija nebuvo pajėgi užtikrinti elektros energijos tiekimo patikimumą. Reikalingos didelės pastangos, kad būtų vykdomi Energijos bendrijos steigimo sutarties reikalavimai. Kaip sutarties šalis, Albanija nuo 2007 m. liepos mėn. privalo įgyvendinti atitinkamus ES teisės aktus, ypač energijos srityje. Nepaisant tam tikros pažangos, įskaitant tai, kad priimti nauji hidroelektrinių koncesijas reglamentuojantys teisės aktai ir šiek tiek daugiau surenkama mokesčių, energetikos sektoriaus padėtis tebėra sunki. Tai trukdo šalies socialiniam ir ekonominiam vystymuisi.

Albanija delsia vykdyti įsipareigojimus pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą dėl informacinės visuomenės ir žiniasklaidos . Elektroninių ryšių ir informacinių technologijų rinkos liberalizacija – dar tik užuomazgoje. Teisinis pagrindas vis dar neatitinka acquis , telekomunikacijų reguliavimo institucija turi plėtoti savo pajėgumus. Kalbant apie finansų kontrolę , priimtas naujas vidaus audito įstatymas. Dar reikia įsteigti tinkamą kontrolės tarnybą. Pakankama pažanga padaryta statistikos srityje. Dauguma pagrindinių statistikos kategorijų suklasifikuotos ir atitinka ES standartus.

Nors pažanga padaryta kai kuriose teisingumo, laisvės ir saugumo erdvės srityse, papildomų pastangų reikia visur. Patobulinta vizų išdavimo ir diplomatinių bei tarnybinių pasų apsaugos technologija. ES ir Albanija pasirašė susitarimą dėl vizų išdavimo sąlygų palengvinimo. Turi būti išduodami ES standartus atitinkantys biometriniai pasai. Reikia toliau taisyti Užsieniečių įstatymą siekiant jį suderinti su ES standartais.

Įdiegus naują infrastruktūrą, išplėtus IT ryšius ir pagerinus agentūrų bei tarpvalstybinį policijos bendradarbiavimą, pagerėjo sienų kontrolė . Vyriausybė priėmė integruoto sienų valdymo strategiją. Tačiau sienų kirtimo punktų infrastruktūra vis dar neatitinka ES standartų. Prieglobstį reglamentuojantys įstatymai atitinka tarptautinius standartus, tačiau nėra nuoseklios prieglobsčio strategijos, įstatymai vis dar įgyvendinami nepakankamai. Įkurtas nacionalinės migracijos strategijos įgyvendinimo priežiūros skyrius. Migrantai prie sienų tikrinami šiek tiek veiksmingiau, tačiau dar daug ką vis dar reikia pagerinti. Remdamasi 2006 m. su EB sudarytu readmisijos susitarimu, Albanija pasirašė readmisijos protokolą su Austrija. Tačiau reikia veiksmingiau valdyti duomenis ir geriau bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis. Sienų policijos darbuotojų sudėtis turi būti stabilesnė, ypač siekiant, kad EB ir Albanijos readmisijos susitarimas būtų įgyvendintas tinkamai.

Bankinė sistema geriau naudojama kovojant su pinigų plovimu ; nuo šiol dauguma viešosios administracijos darbuotojų atlyginimų išmokami per bankus. Prekyba vogtomis prekėmis dabar laikoma nusikaltimu. Iš Vidaus ir Finansų ministerijų, Generalinės prokuratūros ir Valstybinės žvalgybos tarnybos atstovų sudaryta jungtinė tyrimų grupė. Tačiau konkrečių kovos su pinigų plovimu rezultatų tebėra mažai. Reikia tobulinti teisės aktus, didinti tyrimų išteklius, kompetenciją ir technologinę paramą, gerinti institucijų bendradarbiavimą.

Dažniau pasitelkiamos kovos su narkotikais tarpžinybinės grupės. Gerėja bendradarbiavimas su užsienio partneriais. Diegiama konfiskuotiems narkotikams laikyti tinkama infrastruktūra. Tačiau prekyba narkotikais tebėra rimta problema. Narkotikų konfiskuota daug, tačiau, palyginti su numanomu per Albaniją gabenamų narkotikų skaičiumi, – vis dar mažai. Siekiant prekyba narkotikais įtariamus asmenis ir korumpuotus pareigūnus patraukti baudžiamojon atsakomybėn pateikiant tinkamus kaltinimus, reikia parodyti dar didesnį ryžtą ir pagerinti policijos bei teismų bendradarbiavimą. Reikia pagerinti nelegalių prekių nustatymo prie sienų priemones ir įrangą.

Priimtas naujas valstybinės policijos įstatymas, kuris turėtų padėti depolitizuoti policiją. Ratifikuotoje Pietryčių Europos policijos bendradarbiavimo konvencijoje ir strateginiame susitarime su Europolu numatytas aktyvesnis tarptautinis bendradarbiavimas. Tačiau policijos darbuotojų skaičius sumažintas, reikiamai neatsižvelgus į būtinybę išlaikyti pagrindinių grupių pajėgumus ir tęstinumą. Sėkmingai atlikti tyrimus ir persekioti baudžiamąja tvarka trukdo menkas policijos ir prokurorų bendradarbiavimas. Reikia pagerinti policijos valdymą ir sustiprinti vidaus kontrolės struktūras.

Organizuotas nusikalstamumas tebėra labai rimta problema. Areštuoti keli stambūs organizuoto nusikalstamumo atstovai. Policija veiksmingiau kovoja su sunkiais nusikaltimais. Imta naudoti nauja taktinė ir tyrimų įranga. Pagerėjus bendradarbiavimui su Interpolu, įvykdyti keli tarptautiniai arešto orderiai. Tačiau dar daug tarptautinių arešto prašymų liko nepatenkinti. Kovai su organizuotu nusikalstamumu tebetrukdo korupcija ir silpna liudytojų apsauga. IT problemos kliudo naudotis kriminalinės žvalgybos duomenimis. Nors bendradarbiavimas transporto priemonių vogimo srityje su kaimyninėmis šalimis pagerėjo, agentūrų bendradarbiavimas pačioje šalyje nepakankamas, todėl ne toks veiksmingas.

Albanija toliau ryžtingai tyrė prekybos žmonėmis nusikaltimus ir traukė nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn. Patikrinimai prie sienų tapo šiek tiek veiksmingesni, pagerėjo tarptautinis bendradarbiavimas. Tačiau Albanija tebėra svarbi tranzito šalis, šalyje išaugo prekyba sekso paslaugomis. Nedaug nukentėjusiųjų sutinka liudyti prieš prekeivius, nes liudytojai apsaugoti nepakankamai. Dėl menko koordinavimo stringa nacionalinės kovos su prekyba žmonėmis strategijos įgyvendinimas.

Geriau bendradarbiauja policijos kovos su terorizmu padaliniai ir žvalgybos tarnyba. Gerai bendradarbiaujama su tarptautiniais partneriais. Albanija priėmė acquis atitinkantį karinės įrangos eksporto kontrolės įstatymą. Tačiau kovos su terorizmu analitikams ir tyrėjams tebestinga įrangos ir mokymų.

Siekiant suderinti su ES standartais, šiuo metu peržiūrimas asmens duomenų apsaugos įstatymas. Tačiau vis dar neįsteigta pakankamai įgaliojimų ir išteklių turinti nepriklausoma duomenų apsaugos priežiūros institucija.

Bosnija ir Hercegovina

Politinių kriterijų srityje Bosnijos ir Hercegovinos pažanga sulėtėjo. Sudėtingi instituciniai susitarimai, Deitono–Paryžiaus taikos sutarties nepaisymas ir nacionalistiniai išvedžiojimai apsunkino šalies reformų darbotvarkės vykdymą. Dar reikia spręsti pagrindinių Europos partnerystės prioritetų klausimus. Bosnijos ir Hercegovinos politikos lyderiams nepavyko įvykdyti politikos reformos. Dėl menkos pažangos sprendžiant šią ir kitas svarbias problemas vėluojama užbaigti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą.

Ribota pažanga padaryta demokratijos ir teisinės valstybės principų srityje. Bosnijos ir Hercegovinos valdymo sistemoje vis dar dalyvauja didelės tarptautinės pajėgos. Vyriausiojo įgaliotinio (ES specialiojo įgaliotinio) biuras (VĮB) artimai bendradarbiavo su Europos Komisija, kad priartintų Bosniją ir Hercegoviną prie ES. Vis dėlto Bosnijos ir Hercegovinos valdžia neparodė, kad galėtų perimti tolesnį politinį valdymą ir atsakomybę į savo rankas. Reikia imtis skubių priemonių, kad būtų užtikrintas veiksmingas valstybės lygmens institucijų funkcionavimas. Taikos įgyvendinimo taryba nusprendė atidėti VĮB uždarymą, kuris buvo numatytas 2008 m. birželio 30 d., ir dar kartą įvertinti padėtį 2008 m. vasario mėn.

2006 m. spalio mėn. rinkimai iš esmės vyko laikantis tarptautinių normų. Serbijos Respublikos vyriausybė buvo suformuota lapkričio mėn., bet reikia dar daugiau kaip keturių mėnesių Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos valstybės lygmens vyriausybei sukurti. Tam tikra pažanga padaryta gerinant valstybės parlamentinės asamblėjos techninius ir žmogiškuosius išteklius, bet kai kuriuos svarbius komitetus, kaip antai Europos integracijos komitetą, dar reikia sustiprinti. Jokios pažangos nepadaryta gerinant koordinavimą tarp valstybės ir subjektų. Apskritai vykdomųjų ir teisės leidybos institucijų veiklos rezultatai vis dar menki. Diskusijos dėl konstitucinės reformos vilkinamos.

Tam tikra pažanga padaryta viešojo administravimo srityje, bet ir čia dar daug darytina. Sustiprintas viešojo administravimo koordinatoriaus biuras, žengti pirmieji viešojo administravimo reformos strategijos, kuri yra vienas iš didžiausių Europos partnerystės prioritetų, įgyvendinimo žingsniai. Sukurtas ES remiamas viešojo administravimo reformos fondas. Valstybės tarnybos įstaigos ėmė dirbti veiksmingiau, imtasi tolesnių veiksmų valstybės lygmens ministerijoms ir institucijoms aprūpinti, pirmiausia darbuotojais ir patalpomis. Reikia nuolatinių pastangų, kad būtų užtikrintas tinkamas viešojo administravimo nacionalinės strategijos įgyvendinimas ir toliau būtų kuriamos veiksmingos, profesionalios, stabilios, skaidrios ir atskaitingos valstybės tarnybos.

Teismų sistemos srityje Bosnija ir Hercegovina padarė pažangą mažindama savo priklausomybę nuo tarptautinės visuomenės – tarptautiniai teisėjai ir prokurorai buvo pakeisti vietiniais. Vis dėlto teismų veiksmams tebetrukdo teismų sistemos susiskaidymas ir teisinio pagrindo skirtumai. Reikia dar sustiprinti teismų sistemos nepriklausomybę ir veiksmingumą. Ir toliau sėkmingai veikia valstybės lygmens karo nusikaltimų biuras. Vis dėlto reikėtų gerinti teisminį nusikaltėlių persekiojimą subjektų lygmeniu.

Bosnija ir Hercegovina padarė nedidelę pažangą kovos su korupcija srityje. Korupcija čia labai paplitusi ir vis dar kelia rimtų problemų. Nacionalinė kovos su korupcija strategija nebuvo deramai įgyvendinta. Kovojant su korupcija reikia ryžtingesnių veiksmų.

Nedidelė pažanga padaryta žmogaus teisių ir mažumų apsaugos srityje. Reikia pagerinti tarptautinių žmogaus teisių konvencijų įgyvendinimą; Bosnija ir Hercegovina dar turi visiškai suderinti savo teisę su Europos žmogaus teisių konvencija. Be to, dar yra ką gerinti teisėsaugos institucijų netinkamo elgesio prevencijos ir kovos su nebaudžiamumu, taip pat galimybės kreiptis į teismą ir lygybės prieš įstatymą srityse. Reikia ir toliau spręsti įkalinimo įstaigų sistemos bendrąsias problemas, įskaitant prastas kalinių gyvenimo sąlygas. Vis dar išlieka religinės netolerancijos problema. Žodžio laisvės ir žiniasklaidos srityje nepriimtas Federacijos viešojo transliavimo įstatymas; jo reikia, kad būtų laikomasi pagrindinio Europos partnerystės prioriteto. Bosnija ir Hercegovina padarė pažangą spręsdama neišnagrinėtų su žmogaus teisėmis susijusių bylų problemą, bet teismo nutarimai ne visada buvo tinkamai įgyvendinami.

Į Bosnijos ir Hercegovinos teisinius pagrindus įtrauktos moterų, vaikų ir socialiai pažeidžiamų asmenų teisių apsaugos nuostatos, bet įgyvendinamos jos prastai. Nėra visapusio kovos su diskriminacija įstatymo. Nepadaryta pažangos registruojant profesinių sąjungų konfederaciją. Sudėtinga valdymo sistema ir teisės aktų fragmentacija visoje šalyje tebekliudo socialiniam dialogui. Nors pats sektorius tebėra silpnas, tam tikra pažanga padaryta gerinant pilietinės visuomenės kūrimui valstybės institucijų teikiamą paramą.

Mažumų apsaugos srityje reikia tolesnių veiksmų, kad būtų įveiktas nepakantumas ir etninė diskriminacija. Taip pat reikia pagerinti su mažumomis susijusių teisės aktų įgyvendinimą. Valstybės lygmens Nacionalinių mažumų taryba ir atitinkamos subjektų lygmens institucijos neveiksnios. Daugybė pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų negauna nei bazinės pensijos, nei gali pasinaudoti sveikatos apsaugos paslaugomis. Vis dar aktuali socialinio ir ekonominio sugrįžėlių integravimo problema. Daug romų mažumos asmenų vis dar gyvena sunkomis sąlygomis ir patiria diskriminaciją, ypač švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, aprūpinimo būstu ir įdarbinimo srityse. Reikia konkrečių veiksmų romams skirtai nacionalinei strategijai įgyvendinti.

Tam tikra pažanga padaryta regioninių klausimų ir tarptautinių įsipareigojimų srityje. Bosnija ir Hercegovina aktyviai įsitraukė į regioninį bendradarbiavimą ir parėmė Pietryčių Europos bendradarbiavimo procesą (PEBP) bei Regioninio bendradarbiavimo tarybos (RBT) veiklą. Bosnija ir Hercegovina sudarė keletą regioninių susitarimų, įskaitant Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą (CEFTA), kurį dabar reikia deramai įgyvendinti. Bosnijos ir Hercegovinos bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) pagerėjo ir dabar yra patenkinamo lygio. Vis dėlto, kad būtų pasirašytas Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas ir kad būtų laikomasi pagrindinio Europos partnerystės prioriteto, reikia visapusiškai bendradarbiauti su TBTBJ. Nors Bosnija ir Hercegovina atitiko daugumą Europos Tarybos nustatytų reikalavimų po įstojimo, praktiškai jie įgyvendinami per lėtai. Kiek tai susiję su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, dvišalio neliečiamumo susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis neatitinka susijusios ES bendrosios pozicijos ir pagrindinių principų.

Apskritai Bosnijos ir Hercegovinos santykiai su kaimyninėmis šalimis geri, nors ir esama šiokios tokios įtampos, visų pirma dėl Tarptautinio teisingumo teismo priimto nutarimo Bosnijos ir Hercegovinos byloje prieš Serbiją ir Juodkalniją dėl genocido. Nedidelė pažanga padaryta sprendžiant su prekyba ir sienomis susijusius klausimus.

Bosnijos ir Hercegovinos ekonomika ir toliau sparčiai augo. Išlaikytas bendras makroekonominis stabilumas, bet išlieka grėsmė fiskaliniam tvarumui. Pagrindinė to priežastis – vis dar labai aukštas nedarbo lygis. Pablogėjusi bendra politinė padėtis šalyje lėmė, kad sulėtėjo struktūrinės reformos ir suprastėjo verslo aplinka. Reikia pasiekti visišką ekonominę ūkio subjektų integraciją visos šalies mastu.

Ekonominių kriterijų srityje kurdama veikiančią rinkos ekonomiką Bosnija ir Hercegovina padarė nedidelę pažangą. Reikia didelių reformų, kad šalis ilgainiui atlaikytų konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Europos Sąjungoje.

Šalies ekonomika ir toliau smarkiai ir vis sparčiau augo, o užsienio sąskaitos balansas aiškiai pagerėjo 2006 metais. Valiutų valdybos susitarimas ir toliau padėjo išlaikyti makroekonominį stabilumą, o infliacija sumažėjo iki lygio, kuris buvo iki įvedant PVM 2006 m. sausio mėn. Įvedus PVM, 2006 m. padidėjo iždo pajamos. Federacija ėmėsi atkartoti 2007 m. tiesioginių mokesčių reformą Serbijos Respublikoje, kuria buvo supaprastinta mokesčių sistema ir sumažinta finansinė našta. Serbijos Respublikoje sėkmingai vyko privatizacija, paskatinta didelių telekomunikacijų ir naftos sektoriaus pardavimų. Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) 2007 m. gerokai padidėjo ir padėjo padengti užsienio sąskaitos deficitą. Finansų sektorius sparčiai vystėsi, tačiau daugiau ar mažiau buvo išlaikytos ir konkurencingos kainos.

Vis dėlto dėl bendros politinės padėties ir prasto sutarimo šalyje dėl ekonomikos politikos pagrindų sulėtėjo reformos tiek ūkio subjektų, tiek kituose valstybės lygmenyse. Darnumo ir sutarimo įgyvendinant reformas stygius ypač išryškėjo Federacijoje, kurioje sulėtėjo valstybinių įmonių privatizavimas ir restruktūrizavimas. Nepaisant smarkaus ekonominio augimo, nedarbo lygis išlieka labai aukštas. Smarkiai didėjo valstybės išlaidos, ypač socialinės, dėl to prastėjo fiskalinio koregavimo kokybė ir didėjo fiskalinė rizika. Didelis struktūrinis nelankstumas kliudė funkcionuoti darbo rinkai. Valstybinių įmonių restruktūrizavimas vyko lėtai, pažanga liberalizuojant tinklines pramonės šakas buvo ribota. Verslo aplinkai poveikį vis dar daro administracinis neveiksmingumas, menkai užtikrinamos kreditorių bei nuosavybės teisės ir smarkus valstybės kišimasis į gamybos sektorių. Didžiulis šešėlinis sektorius, išnaudodamas teisėsaugos institucijų ir reguliavimo sistemos silpnumą, mažina mokesčių bazę, kliudo vyriausybės gebėjimams įgyvendinti ekonomikos politiką ir neigiamai veikia verslo aplinką.

Apskritai Bosnija ir Hercegovina padarė ribotą pažangą derindama teisės aktus ir politiką su Europos standartais . Kai kuriose srityse – konkurencijos, transporto, energetikos, vizų tvarkymo ir prieglobsčio – pažanga padaryta. Kitose srityse, kaip antai socialinės politikos ir užimtumo, nedaug tepasiekta. Bosnijos ir Hercegovinos administracija dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo derėjosi profesionaliai ir veiksmingai, tačiau apskritai šalies administracinius pajėgumus reikėtų stiprinti.

Vidaus rinkoje įvyko tam tikrų pokyčių laisvo prekių judėjimo srityje. Padaryta pasirengimų standartizacijos, sertifikavimo ir rinkos priežiūros srityse pažanga, tiesa, lėta. Eksporto pajėgumus menkina tai, kad nėra atitikties vertinimo įstaigų ir procedūrų. Dar reikės įsteigti tinkamais produktus reglamentuojančiais teisės aktais grindžiamas rinkos priežiūros struktūras ir nutraukti kontrolę prieš pateikiant produktus į rinką.

Ribota pažanga padaryta paslaugų, įsisteigimo laisvės ir įmonių teisės srityse. Vis dar sunku įregistruoti įmonę ir gauti licenciją. Bankų priežiūra dar nevykdoma valstybės lygmeniu ir vis dar priklauso subjektų atsakomybės sričiai.

Neįvyko jokių reikšmingų pokyčių laisvo kapitalo judėjimo srityje, tačiau Bosnija ir Hercegovina nemažai pasistūmėjo vykdydama pasirengimus šioje srityje. Nedidelė pažanga padaryta muitinės taisyklių srityje. Ypatingo dėmesio vertos kilmės, vertinimo ir laisvųjų zonų taisyklės. Mokesčių srityje PVM buvo surinkta daugiau nei tikėtasi, bet nebuvo susitarta dėl surinktų pajamų perskirstymo subjektams ir Brčko rajonui sistemos. Imtasi veiksmų tiesioginiams mokesčiams suderinti.

Spręsdama konkurencijos klausimus, Bosnija ir Hercegovina daro nuolatinę pažangą antimonopolinės kontrolės srityje. Taip pat tam tikra pažanga padaryta valstybės pagalbos srityje – sukurtas preliminarus valstybės pagalbos registras. Vis dėlto dar nėra tinkamų valstybės pagalbą reglamentuojančių teisės aktų. Įvyko tam tikrų pokyčių viešųjų pirkimų srityje, visų pirma pagerėjo viešųjų pirkimų tarnybos ir viešųjų pirkimų tikrinimo institucijos veikla. Nedidelė pažanga padaryta užtikrinant intelektinės nuosavybės teises .

Nepadaryta pažangos socialinės politikos Europos standartų srityje, nedaug pokyčių įvyko ir perimant užimtumo politikos Europos standartus. Socialiniai ir užimtumo teisės aktai ir politika išlieka ypač fragmentiški. Šalies institucinis pagrindas vis dar labai kliudo sukurti reikiamus koordinuojamus metodus. Padaryta tam tikra pažanga perimant Europos standartus švietimo srityje – priimtas aukštojo mokslo įstatymas, kuriuo šalies švietimo sistema įtraukta į Bolonijos procesą. Būtinos pastangos švietimo sistemos įvairių lygmenų valdymo institucijų bendradarbiavimui sustiprinti. Išlieka problema vaikų skirstymas mokyklose etniniu pagrindu.

Nedidelė pažanga padaryta užtikrinant Bosnijoje ir Hercegovinoje tikros vidaus rinkos, kuri yra pagrindinis Europos partnerystės prioritetas, veikimą. Nepriimti įsipareigojimų, išperkamosios nuomos ir farmacijos produktų valstybiniai įstatymai.

Vertinant sektorių politiką , pramonės bei mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) srityje nebūta didelių pokyčių. Nepriimtos pramonės politikos ir MVĮ vystymo strategijos.

Nedidelė pažanga padaryta žemės ūkio srityje. Vis dar rengiama politika subjektų lygmeniu, o koordinavimas yra nepakankamas. Delsiama parengti išsamią žemės ūkio strategiją, nors imtasi veiksmų būtinam valstybės lygmens teisiniam pagrindui sukurti. Prastai įgyvendinami maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos teisės aktai, visų pirma dėl nepakankamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių bei menko valstybės ir subjektų tarnybų koordinavimo. Bosnijos ir Hercegovinos pasirengimas aplinkos apsaugos srityje vis dar tebėra ankstyvajame etape. Nepriimtas valstybės lygmens aplinkos įstatymas, kuriuo būtų sukurtas nacionalinis suderintas teisinis aplinkosaugos pagrindas, ir neįsteigta valstybinė aplinkos tarnyba.

Bosnija ir Hercegovina toliau daro pažangą, nors ir lėtą, susijusią su jos dalyvavimu plėtojant transeuropinius transporto tinklus – ji aktyviai dalyvauja plėtojant Pagrindinį regioninį transporto tinklą ir Pietryčių Europos transporto observatorijos (SEETO) veikloje. Bosnija ir Hercegovina stengiasi užbaigti pirmąjį Europos bendrosios aviacinės erdvės (EBAE) susitarimo pereinamąjį etapą.

Nedidelė pažanga padaryta energetikos srityje. Kaip Energijos bendrijos steigimo sutarties šalis, Bosnija ir Hercegovina turi įgyvendinti tam tikrus ES teisės aktus, visų pirma susijusius su dujų sektoriumi. Elektros energijos sektoriuje atskirtas elektros energijos perdavimas, jau veikia nepriklausomas sistemos valdytojas (NSV) bei perdavimo įmonė. Vis dar yra problemų dėl įsipareigojimų tarp NSV ir perdavimo įmonės pasidalijimo, ir tai daro neigiamą įtaką sistemos veikimui. Ypač vėluoja reformos dujų sektoriuje. Dar neparengta energetikos strategija visos šalies mastu.

Tam tikra pažanga padaryta informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityje – Ryšių reguliavimo tarnyba liberalizavo telekomunikacijų sektorių bei suderino garso ir vaizdo sektoriaus teisės aktus su acquis . Viešojo transliavimo srityje ir steigiant valstybės lygmens informacinę tarnybą pažangos nepadaryta. Ribota pažanga padaryta finansų kontrolės srityje.

Statistikos srityje šalies statistikos institucijų bendradarbiavimo valstybės ir ūkio subjektų lygmenimis susitarimas nebuvo tinkamai įgyvendintas. Reikia daug padirbėti, kad Bosnijoje ir Hercegovinoje būtų sukurta veiksminga, ES taisykles atitinkanti statistikos sistema.

Vertinant teisingumą, laisvę ir saugumą , padaryta nedidelė pažanga vizų administravimo, sienų valdymo, prieglobsčio ir migracijos srityse. Panaikintas vizų reikalavimas visiems ES piliečiams. ES lygmeniu pasirašyti readmisijos ir vizų išdavimo tvarkos susitarimai. Tolesnė pažanga padaryta kuriant veikiančią prieglobsčio sistemą. Pasiekta geresnių nelegalios migracijos prevencijos rezultatų, nors bendrojo sienų valdymo srityje dar daug kas tobulintina. Turi būti išduoti ES standartus atitinkantys biometriniai pasai.

Tam tikra pažanga padaryta kovojant su pinigų plovimu . Geriau suformuotas Finansinės žvalgybos skyrius, pagerėjo jo veikla. Vis dėlto pinigų plovimas ir toliau lieka rimta problema, kuriai spręsti reikia nuolatinių pastangų. Imtasi kovos su narkotikais veiksmų – įkurtas piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis prevencijos biuras. Vis dar neparengta ES standartus atitinkanti valstybės lygmens kovos su narkotikais politika.

Tam tikra pažanga padaryta policijos veiklos srityje. Toliau įgyvendinamos tam tikros priemonės, kaip antai kompiuterinis tyrimas, kriminalinės analizės sistemos ir teismo ekspertizės. Sudarytas strateginis susitarimas su Europolu. Vis dėlto nepakankama pažanga vykdant policijos reformą kliudo sukurti universalesnę ir veiksmingesnę policiją.

Bosnija ir Hercegovina padarė nedidelę pažangą kovodama su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba žmonėmis , ir tai tebekelia susirūpinimą. Nepakankamai įgyvendinta kovos su organizuotu nusikalstamumu strategija. Priimtas kovos su organizuotu nusikalstamumu teisinis pagrindas, tačiau reikia pagerinti jo įgyvendinimą. Valstybės tyrimų ir apsaugos agentūra atliko daugiau tyrimų ir areštų. Dabar ji turi pradėti veikti visu pajėgumu, visų pirma įdarbindama reikiamą darbuotojų skaičių. Buvo įgyvendinamas 2005–2007 m. nacionalinis kovos su prekyba žmonėmis veiksmų planas, bet nebuvo parengta tolesnių veiksmų strategija. Teisminį persekiojimą dėl sunkių nusikaltimų sunkina valstybės ir ūkio subjektų lygmenų teisės aktų neatitikimas. Bosnija ir Hercegovina ir toliau kovojo su terorizmu , bet ištekliai tebėra nepakankami. Dar neįkurta valstybinė duomenų apsaugos agentūra.

Kroatija

Kroatija ir toliau atitinka politinius kriterijus . Apskritai padaryta pažanga, tačiau Kroatijai dar reikia ilgalaikių pastangų įvairiose srityse, kaip antai: teismų sistemos ir administracinė reforma, kova su korupcija, mažumų teisės ir pabėgėlių grįžimas. Trumpalaikiai Stojimo partnerystės prioritetai įgyvendinti iš dalies.

Toliau stiprinta demokratija ir teisinės valstybės principai . Ir vyriausybė, ir parlamentas toliau dirbo be didesnių sunkumų. Vis dėlto dar reikia nemažai nuveikti gerinant teismų sistemą, viešąjį administravimą, stiprinant kovą su korupcija. Norint sukurti tvirtą pagrindą visiškam acquis įgyvendinimui reikia nemenkų teigiamų pokyčių šiose srityse.

Ribota pažanga padaryta vykdant viešojo administravimo reformą. Priimtas politikos dokumentas, skirtas pamatiniams Bendrojo administracinio proceso įstatymo persvarstymo principams. Taip pat priimti du Valstybės tarnybos įstatymo tolesnio įgyvendinimo reglamentai. Padaryta pažanga rengimo civilinei tarnybai ir žmogiškųjų išteklių valdymo srityse. Vis dėlto ir toliau buvo delsiama priimti bendrąją strateginę reformų programą ir Civilinės tarnybos įstatymui įgyvendinti reikalingus reglamentus. Administracinė sistema tebėra neveiksminga. Ir toliau visuotinai prastai valdomi žmogiškieji ištekliai. Valstybės tarnybai tebekliudo didelė personalo kaita ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, taip pat per didelė politinė įtaka visuose lygmenyse. Reikia tolesnių ilgalaikių pastangų.

Tam tikra pažanga padaryta įgyvendinant teismų sistemos reformos strategiją. Buvo imtasi teisinių ir administracinių veiksmų teismų sistemos veikimui pagerinti. Padaryta pažanga mažinant neišnagrinėtų bylų. Vis dėlto šių veiksmų nepakanka. Nedidelė pažanga padaryta gerinant teismų atskaitomybę, nešališkumą, profesionalumą ir gebėjimus. Vis dar lieka daug neišnagrinėtų bylų. Nedidelė pažanga padaryta racionalizuojant teismų tinklą. Nors ir padaryta tam tikra pažanga, Kroatijoje reikia ir toliau gerinti karo nusikaltimų nagrinėjimą. Reikia iki galo išspręsti šališkumo serbų kaltinamųjų atžvilgiu ir liudytojų apsaugos klausimus. Reforma vyksta, bet reikia didelių pastangų, kad būtų pašalinti teismų sistemos trūkumai.

Jau matyti pirmieji kovos su korupcija rezultatai. Įgyvendinama 2006–2008 m. antikorupcijos programa. Ir toliau buvo gerinami kovos su korupcija teisiniai pagrindai. Kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu biuras (USKOK) ėmė veikti aktyviau ir dalyvauja tiriant kai kurias svarbias korupcijos bylas. Vis dėlto korupcija lieka plačiai paplitusia problema. Reikia daugiau pastangų korupcijos prevencijai, taip pat korupcijai nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltusius asmenis. Aukšto lygio pareigūnų korupcijos bylose nebuvo paskelbta nė vienos kaltinamosios išvados, nė vieno apkaltinamojo nuosprendžio. Menkai suvokiama, kas yra interesų konfliktas. Antikorupcijos programai įgyvendinti stinga tvirto koordinavimo ir veiksmingos nešališkos stebėsenos.

Tam tikra pažanga padaryta žmogaus teisių ir mažumų apsaugos srityje. Apskritai teisinės žmogaus teisių gynimo nuostatos yra tinkamos, bet jas įgyvendinant dar reikės išspręsti daug sunkių uždavinių.

Tam tikra pažanga padaryta įgyvendinant Konstitucinį nacionalinių mažumų įstatymą. Buvo priimtas mažumų įdarbinimo valstybės įstaigose 2007 m. planas, vis didėjo mažumų finansavimas. Gauta mažiau pranešimų apie etninius išpuolius prieš serbų mažumos atstovus ir stačiatikių bažnyčią. Daugiau dėmesio skirta romų mažumai.

Vis dėlto mažumos vis dar patiria daug sunkumų. Kroatijoje reikia skatinti toleranciją serbų mažumai ir imtis atitinkamų priemonių apsaugoti asmenims, kuriems gali kilti grėsmė, kurie gali būti diskriminuojami, patirti priešiškumą ar smurtą. Serbams kyla tam tikrų sunkumų įsidarbinti. Daug romų mažumos asmenų vis dar gyvena sunkomis sąlygomis ir patiria diskriminaciją, ypač švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, aprūpinimo būstu ir įdarbinimo srityse. Teisinės nuostatos ir programos turi būti įgyvendinamos ryžtingiau, ypač užimtumo srityje. Dar nepriimta išsami kovos su visų formų diskriminacija strategija ir veiksmų planas.

Pabėgėlių grįžimo srityje padaryta nedidelė pažanga. Tęsiamas gyvenamųjų būstų atstatymas. Vis dėlto buvusių nuomotojų aprūpinimo būstu programos vis dar įgyvendinamos labai silpnai. Miestų vietovėse su įgyvendinimu susijusi padėtis beveik nepakito – išspręsta ne daugiau kaip 2% atvejų. Be to, nepadaryta jokios pažangos teisių į pensiją užtikrinimo srityje. Reikia greičiau sudaryti reikiamas ekonomines ir socialines sąlygas pabėgėlių grįžimo tvarumui užtikrinti.

Teisė kreiptis į teismus vis dar varžoma dėl esamos teisinės pagalbos sistemos apribojimų, taip pat dėl didelių išlaidų advokatams bei spragų teismų sistemoje. Reikėtų toliau gerinti sąlygas kalėjimuose . Kalėjimuose trūksta darbuotojų, o kalėjimų pajėgumai per maži. Kalėjimai vis dar perpildyti.

Kroatijoje tebėra užtikrinama žodžio laisvė , taip pat žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas. Vis dėlto tam tikrais atvejais žiniasklaidai dar daromas politinis spaudimas.

Gaunama daugiau informacijos apie planus, skirtus geriau užtikrinti moterų ir vaikų teises . Tačiau reikia toliau gerinti įgyvendinimą. Reikia dar labiau gerinti moterų apsaugą nuo visų rūšių smurto. Būtina sparčiau įgyvendinti su vaikų teisių apsauga susijusias priemones.

Sprendžiant regioninius klausimus ir tarptautinių įsipareigojimų srityje toliau visapusiškai bendradarbiauta su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) ir užtikrintas bendras Deitono–Paryžiaus ir Erduto susitarimų laikymasis. Reikia užtikrinti nešališką baudžiamąjį persekiojimą, susijusį su TBTBJ Kroatijos jurisdikcijai perduotomis bylomis, taip pat su šalyje iškeltomis bylomis.

Toliau daryta bendra pažanga regioninio bendradarbiavimo srityje. Kroatija sėkmingai pirmininkavo Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo procesui (PEBP); jos pirmininkavimo laikotarpiu padaryta nemenka pažanga pereinant nuo Stabilumo pakto prie sistemos, pagal kurią daugiau atsakomybės tenka regionams, sustiprinamas PEBP ir veikia nauja Regioninio bendradarbiavimo taryba. Kroatija ratifikavo naująjį Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą (CEFTA).

Bendrai padaryta nedidelė pažanga bandant iki galo išspręsti įvairius esamus dvišalius Kroatijos ir jos kaimyninių šalių klausimus, visų pirma sienų klausimus. Neoficialus Kroatijos ir Slovėnijos ministrų pirmininkų susitarimas prašyti, kad sprendžiant esamus sienų klausimus dalyvautų trečioji šalis, laikomas pažanga, todėl šį susitarimą reikia vykdyti. 2006 m. gruodžio mėn. Kroatijos parlamentas priėmė sprendimą, kad Kroatijos saugoma ekologinė ir žvejybos teritorija nuo 2008 m. sausio 1 d. bus taikoma ES valstybėms narėms. Šiuo sprendimu nukrypstama nuo 2004 m. birželio mėn. susijusių šalių pasiekto politinio susitarimo, nurodyto Europos Vadovų Tarybos 2004 m. birželio 16–17 d. išvadose; šį klausimą būtina išspręsti. Reikia aktyviau plėtoti bendradarbiavimą ir gerus kaimyninius santykius.

Užfiksuotas didelis ir spartus Kroatijos ekonomikos augimas. Išlaikytas makroekonominis stabilumas, taip pat mažas infliacijos lygis. Tačiau užsienio sąskaitos disbalansas gali paveikti makroekonominį stabilumą. Vykdytas biudžeto konsolidavimas, kurį reikia tęsti. Struktūrinės reformos ir privatizacijos procesas vyko lėtai. Bendrai verslo aplinka pagerėjo, tačiau viešojo administravimo ir teismų sistemos neveiksmingumas toliau trukdė privačiojo sektoriaus vystymuisi.

Pagal ekonominius kriterijus Kroatija yra veikiančios rinkos ekonomikos šalis. Ji turėtų būti pajėgi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Europos Sąjungoje vidutinės trukmės laikotarpiu, jeigu ji įgyvendins savo visapusę reformų programą, siekdama sumažinti struktūrinius trūkumus.

Išlaikytas plataus masto politinis susitarimas dėl pagrindinių rinkos ekonomikos aspektų. Į stabilumą orientuota makroekonominė politika lėmė mažą infliacijos lygį, valiutos keitimo kurso stabilumą ir daug mažesnį valstybės biudžeto deficitą. Ekonominės veiklos rezultatai išliko geri ir toliau daugėjo privačių investicijų. Didėjo užimtumas, o nedarbo lygis, nors vis dar didelis, sumažėjo. Pagerėjo verslo aplinka, taip pat buvo parengti arba užbaigti keli svarbūs privatizavimo sandoriai. Toliau stiprinti vyriausybės pajėgumai rengti vidutinės trukmės laikotarpio ekonominės politikos programas. Taikant naujas riziką ribojančias taisykles veiksmingiau vykdyta bankų rekapitalizacija, o tai lėmė finansų sektoriaus stabilumą. Pažanga padaryta didinant konkurenciją telekomunikacijų sektoriuje. Tęstos geležinkelių sistemos, kuri veikia nuostolingai, reformos. Kroatijos ekonomika gerai integruota į ES ekonomiką.

Vis dėlto ekonominės politikos koordinavimas ir toliau vykdytas vangiai. Didėjantis užsienio sąskaitos disbalansas reiškia, kad gali kilti pavojus makroekonominiam stabilumui ir kad reikia stiprinti biudžeto konsolidavimą. Palanki ekonominė aplinka ir didelės įplaukos nebuvo visapusiškai panaudotos biudžeto deficitui sumažinti, priešingai, šie veiksniai lėmė didesnes išlaidas. Dėl nuostolingai veikiančioms įmonėms teikiamų subsidijų ir didelių einamųjų išlaidų struktūriniai pokyčiai vyko lėčiau, taip pat tai buvo našta valstybės finansams. Pažanga vykdant įmonių sektoriaus restruktūrizavimą buvo netolygi, o valstybės intervencija išliko didelė. Privačiojo sektoriaus iniciatyvą stabdė viešojo administravimo ir teismų sistemos trūkumai, dėl kurių iš dalies buvo sunkiau vykdyti patekimo į rinką bei pasitraukimo iš jos procedūras ir užtikrinti nuosavybės bei kreditorių teises. Darbo jėgos judumo lygis išliko nedidelis. Siekdama geresnių tvaraus augimo ir realiosios konvergencijos galimybių, Kroatija turi paspartinti ir sustiprinti struktūrines reformas.

Kroatija sustiprino savo pajėgumus prisiimti narystės įsipareigojimus . Pasirengimo vykdyti ES reikalavimus srityje daroma stabili pažanga, be to, kai kuriuose sektoriuose pasiektas aukštas suderinimo su ES taisyklėmis lygis. Tačiau dar reikės daug pastangų, kad būtų pasiektas visiškas suderinimas. Tam tikra pažanga, daugiausia derinant teisės aktus, taip pat didinant administracinius pajėgumus, padaryta daugelyje sričių. Kaip ir ankstesniais metais, kai kuriuose skyriuose, pavyzdžiui, transporto ir aplinkos, padaryta didelė pažanga. Kituose skyriuose, tokiuose kaip viešieji pirkimai ir mokesčiai, padaryta nedidelė pažanga. Kalbant apie bendrą derinimo ir administracinių pajėgumų lygį – šioje srityje dar daug ką reikia nuveikti.

Padaryta tam tikra pažanga derinant laisvą prekių judėjimą reglamentuojančius teisės aktus. Tačiau dar neperkelta nemažai acquis elementų. Dar reikia įdėti daug pastangų, kad teisės aktai būtų suderinti, veiksmingai įgyvendinti ir būtų užtikrintas jų vykdymas.

ES taisyklių dėl laisvo darbuotojų judėjimo srityje padaryta nedidelė pažanga, bet reikės daugiau pastangų, kad teisės aktai būtų suderinti, veiksmingai įgyvendinti ir būtų užtikrintas jų vykdymas.

Nedidelė pažanga padaryta įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas srityje. Apskritai suderinimo lygis neblogas, tačiau kai kuriose srityse dar reikia dėti daug pastangų.

Kroatija padarė tam tikrą pažangą laisvo kapitalo judėjimo srityje. Apskritai suderinimo lygis neblogas. Vis dėlto reikia dėti daugiau pastangų, visų pirma kovojant su pinigų plovimu, taip pat tvarkos, taikomos ES piliečiams įsigyjant nekilnojamąjį turtą, atžvilgiu.

Kroatijos pažanga viešųjų pirkimų srityje nedidelė. Tačiau visuose viešųjų pirkimų sistemos lygmenyse administraciniai pajėgumai vis dar nepakankami. Reikia dėti labai daug pastangų rengiant bendrą teisės aktų derinimo strategiją ir stiprinant institucinį pagrindą.

Bendrovių teisės srityje padaryta tam tikra pažanga. Vykdomas derinimas su acquis , be to, parengtas tinkamas tvarkaraštis ir išsamus tolesnių darbų planas.

Intelektinės nuosavybės teisės srityje padaryta didelė pažanga tiek perkeliant teisės aktus, tiek užtikrinant jų vykdymą. Derinimas su acquis vyksta gerai, tačiau ir toliau reikia dėti pastangas, visų pirma užtikrinant vykdymą.

Konkurencijos politikos srityje Kroatija toliau darė tam tikrą pažangą. Tačiau reikia toliau derinti teisės aktus ir stiprinti administracinius pajėgumus, pirmiausia Konkurencijos tarnyboje. Šiame skyriuje vykdomas derinimas su acquis , tačiau vis dar reikia dėti dideles pastangas, visų pirma restruktūrizuojant plieno sektorių ir sunkumų patiriančias laivų statyklas.

Kroatija padarė tam tikrą pažangą finansinių paslaugų srityje, taip pat daug pasiekta derinant teisės aktus su acquis . Tačiau reikia dėti daugiau pastangų, visų pirma siekiant stiprinti bankų priežiūrą ir Finansų sektoriaus priežiūros instituciją ne bankų sektoriuje.

Tam tikra pažanga padaryta informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityje. Vis dėlto reikia dėti daugiau pastangų, kad telekomunikacijų rinka būtų veiksmingai liberalizuota, be kita ko, reikia priimti naują pirminę teisę ir toliau stiprinti tarnybą. Apskritai šiame skyriuje Kroatija pasiekė aukštą suderinimo su acquis lygį.

Kroatija toliau darė pažangą žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse. Kokybės politikos ir ekologinės žemdirbystės srityse pasirengimas gerokai pasistūmėjęs į priekį. Padaryta pastebima pažanga siekiant kaimo plėtros, tačiau reikėtų aktyviau vykdyti su IPARD susijusį pasirengimą. Būtina dėti dideles pastangas administracinėms struktūroms sukurti, kad būtų užtikrintas teisingas bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimas.

Kroatija padarė nedidelę pažangą žuvininkystės srityje. Vis dar yra spragų laivyno valdymo, tikrinimo ir kontrolės, struktūrinių veiksmų ir valstybės pagalbos srityse.

Didelė pažanga padaryta maisto saugos , veterinarijos ir fitosanitarijos politikos srityse, visų pirma priėmus pagrindinius ir antrinius teisės aktus. Vis dėlto dar reikia dėti daug pastangų, be kita ko, reikia stiprinti administracinius pajėgumus ir priimti bei įgyvendinti maisto saugos strategiją.

Kroatija ir toliau darė didelę pažangą vykdydama teisės aktų derinimą transporto srityje, visų pirma kiek tai susiję su geležinkeliu ir jūrų transportu. Kroatija siekia užbaigti pirmąjį Europos bendrosios aviacinės erdvės pereinamąjį etapą. Ji aktyviai dalyvauja plėtojant pagrindinį regioninio transporto tinklą, taip pat Pietryčių Europos transporto observatorijos veikloje (angl. SEETO). Tačiau dar reikia dėti daug pastangų, be kita ko, siekiant užtikrinti tinkamus administracinius pajėgumus daugelyje transporto sektorių.

Energetikos srityje padaryta pastebima pažanga. Vis dėlto reikia toliau dėti pastangas derinant su acquis , visų pirma energijos vartojimo efektyvumo srityje ir didinant vykdymo užtikrinimo pajėgumus. Kroatija yra pasirašiusi Energijos bendrijos sutartį, todėl ji nuo 2007 m. liepos mėn. turi įgyvendinti susijusius ES energetikos sektorių reglamentuojančius teisės aktus.

Mokesčių srityje padaryta labai nedidelė pažanga. Dar reikia daug padaryti, kad būtų baigtas mokesčių teisės aktų derinimas, taip pat reikia panaikinti de facto diskriminaciją, susijusią su cigarečių akcizo mokesčiu. Reikia dėti dideles pastangas administraciniams pajėgumams stiprinti, visų pirma informacinių technologijų sujungiamumo srityje.

Padaryta didelė pažanga ekonominės ir pinigų politikos srityje. Bendrai derinant teisės aktus su acquis gerokai pasistūmėta į priekį. Vis dėlto reikia daugiau pastangų, visų pirma užtikrinant visišką Centrinio banko nepriklausomumą.

Padaryta didelė pažanga statistikos srityje, dauguma pagrindinių teisės aktų – suderinti. Tačiau reikia toliau dėti pastangas, pirmiausia stiprinant administracinius pajėgumus.

Tam tikra su acquis susijusi pažanga padaryta socialinės politikos ir užimtumo srityse. Reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų užbaigtas derinimo procesas ir stiprinami administraciniai bei vykdymo užtikrinimo pajėgumai.

Kroatijos pažanga įmonių ir pramonės politikos srityje buvo nemaža, bet netolygi. Derinimo srityje padaryta gana nemažai. Kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, laivų statybos, pažanga nebuvo didelė.

Derinant teisės aktus su acquis padaryta didelė pažanga transeuropinių tinklų srityje.

Taip pat tam tikra pažanga padaryta regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityse. Vis dėlto reikia toliau dėti pastangas siekiant sukurti administracines struktūras ES skiriamoms lėšoms valdyti.

Padaryta nedidelė pažanga teismų sistemos ir pagrindinių teisių srityse. Toliau vykdoma teismų sistemos reforma, tačiau dar reikia išspręsti svarbius uždavinius, visų pirma padidinti teismų sistemos veiksmingumą. Padaryta tam tikra pažanga kovos su korupcija srityje, labiau sustiprinta teisinė bazė ir pasiekti pirmieji rezultatai kai kuriose svarbiose bylose, kurias nagrinėja Kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu tarnyba (angl. USKOK). Vis dėlto korupcijos mastas didelis, todėl reikia dėti daugiau pastangų ir jos turi būti nuolatinės. Bendrai priemonės pagrindinėms teisėms užtikrinti įgyvendintos. Tačiau reikia papildomų pastangų, pirmiausia užtikrinant mažumų teises, taip pat teises, susijusias su pabėgėlių grįžimu.

Kalbant apie teisingumą, laisvę ir saugumą , Kroatija padarė pažangą, visų pirma sienų valdymo, migracijos ir prieglobsčio srityse. Vis dėlto dar reikia įgyvendinti integruoto sienų valdymo veiksmų planą ir modernizuoti įrangą. Reikia dėti daug pastangų, kad būtų užtikrinti administraciniai ir vykdymo užtikrinimo pajėgumai, visų pirma tarpžinybinio bendradarbiavimo srityje, taip pat kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.

Nemenka pažanga padaryta mokslo ir mokslinių tyrimų bei švietimo ir kultūros skyriuose. Bendras suderinimo lygis abiejų šių skyrių atveju yra neblogas.

Aplinkos , visų pirma horizontaliųjų teisės aktų, oro kokybės, atliekų tvarkymo ir cheminių medžiagų srityse, padaryta didelė pažanga. Reikia labai sustiprinti administracinius pajėgumus, pirmiausia vietos lygmeniu. Tuo tikslu reikia parengti išsamų planą ir skirti lėšų acquis įgyvendinti ir užtikrinti jo vykdymą.

Padaryta nemaža pažanga vartotojų ir sveikatos apsaugos srityje. Pasiektas aukštas teisės aktų suderinimo lygis. Tačiau reikia toliau dėti pastangas siekiant suderinti keleto sričių teisės aktus, juos įgyvendinti bei veiksmingai užtikrinti jų vykdymą.

Kroatija toliau daro pažangą muitų sąjungos srityje, o teisės aktai yra tinkamai suderinti su acquis . Vis dėlto dar nedaug nuveikta rengiantis didinti administracinius pajėgumus ir vystyti IT sistemas, visų pirma IT sujungiamumo atveju.

Toliau daryta pažanga išorės santykių srityje.

Pažanga toliau daryta ir užsienio, saugumo bei gynybos politikos srityje, taip pat pasiektas aukštas suderinimo lygis. Tačiau reikia stiprinti ginklų kontrolės įgyvendinimą ir vykdymą.

Padaryta tam tikra pažanga finansų kontrolės srityje, pirmiausia kiek tai susiję su viešųjų vidaus finansų kontrole. Vis dėlto reikia daugiau pastangų. ES finansinių interesų apsaugos atveju reikia, kad kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyba veiktų visu pajėgumu.

Padaryta tam tikra pažanga finansų ir biudžeto nuostatų srityje.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija padarė tam tikrą pažangą spręsdama politinių kriterijų klausimą. Tačiau dažnai kylanti įtampa ir problemos siekiant konstruktyvaus svarbiausių politinių veikėjų dialogo trukdė politinėms institucijoms veiksmingai veikti ir lėmė lėtesnį reformų vykdymą. Trumpojo laikotarpio Europos partnerystės prioritetai iš dalies įgyvendinti.

Įgyvendinant Ohrido pagrindų susitarimą prisidedama prie demokratijos ir teisinės valstybės principų stiprinimo. Vis dėlto reikia dėti daugiau pastangų siekiant visiškai įgyvendinti susitarimą ir stiprinti skirtingoms etninėms bendruomenėms atstovaujančių politinių partijų tarpusavio pasitikėjimą. Būtina vadovautis bendro susitarimo principu ir siekti kompromisų, taip pat reikėtų nuosekliau laikytis pagrindinių susitarimo idėjų. Vienos iš pagrindinių opozicinių partijų vykdomas parlamento boikotas ir neveiksmingas prezidento bei ministro pirmininko bendradarbiavimas trukdė politinėms institucijoms veiksmingai dirbti. Neseniai vykę konfliktai parlamente ir žurnalistų užpuolimas kelia labai rimtą susirūpinimą ir turėtų būti kruopščiai ištirti.

Viešojo administravimo reformos srityje palaipsniui įgyvendinamas valstybės tarnautojų įstatymas. Decentralizacija vykdyta nuosekliai; pradėtas antrasis, su fiskaline decentralizacija susijęs etapas. Valstybinės įstaigos geriau bendradarbiauja su ombudsmenu. Rengiamasi įgyvendinti policijos įstatymą. Vis dėlto visiškas ir veiksmingas policijos reformos įgyvendinimas – svarbiausias Europos partnerystės prioritetas – išlieka svarbiu uždaviniu. Viešasis administravimas vis dar silpnas ir neveiksmingas, o valstybės tarnautojų įstatymu remiamasi retai. Visuose lygmenyse pareigūnai buvo savavališkai atleidžiami nesilaikant skaidrumo principo, o tai trikdė administracijos veiklą. Reikia dėti daug papildomų pastangų stabiliai ir profesionaliai valstybės tarnybai kurti.

Padaryta tam tikra pažanga įgyvendinant teismų sistemos reformos strategiją, kuri yra svarbus Europos partnerystės prioritetas. Vienas iš penkių naujai įsteigtų specializuotų teismo padalinių, atsakingų už kovą su organizuotu nusikalstamumu, veikia visu pajėgumu. Pradėjo veikti akademija, kurioje rengiami teisėjai ir prokurorai, taip pat diegiamos naujos IT sistemos. Be to, įgyvendinus bylinėjimosi tvarką įgyvendinančius įstatymus ir užtikrinant jų vykdymą pradėjo didėti teismų veiksmingumas. Tačiau bendras reformų poveikis tebėra ribotas. Dėl politinės aklavietės, susijusios su skyrimu į laisvus postus Teismų taryboje, apriboti Tarybos gebėjimai didinti teismų sistemos nepriklausomumą ir nešališkumą. Be to, dėl šios priežasties vėluoja svarbiausių reformos aspektų, pavyzdžiui, administracinio teismo steigimo, vykdymas. Vis dar reikia priimti baudžiamąjį procesą reglamentuojančius įstatymus, o teismų biudžetai yra nepakankami. Reikia dėti daugiau pastangų visiškam teismų sistemos nepriklausomumui, veiksmingumui ir atskaitomybei užtikrinti. Reikia parengti paskutiniųjų reformų įgyvendinimo rezultatų apžvalgą.

Įgyvendinant naująją teisinę ir institucinę kovos su korupcija sistemą pasiekta tam tikrų rezultatų. Keletas aukšto lygio pareigūnų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jiems paskelbti nuosprendžiai. Teisėsaugos tarnybos bendradarbiauja vis geriau. Tačiau korupcija vis dar plačiai paplitusi ir yra labai rimta problema. Visuose sektoriuose reikia laikytis visapusiško požiūrio ir iki galo įgyvendinti antikorupcijos įstatymus.

Bendrai padėtis žmogaus teisių ir mažumų apsaugos , taip pat etninių santykių srityse pagerėjo. Imtasi tolesnių veiksmų Ohrido pagrindų susitarimui įgyvendinti, pavyzdžiui, priimta strategija dėl teisingo etninių mažumų bendruomenių atstovavimo valdžios institucijose. Tačiau reikia toliau stiprinti etninių bendruomenių tarpusavio pasitikėjimą, visų pirma sprendžiant socialines ir ekonomines problemas, su kuriomis susiduria visos mažumos. Nedaug pasistūmėta sprendžiant problemas, susijusias su esama romų mažumos, kuri ir toliau gyvena labai sunkiomis sąlygomis ir yra diskriminuojama, pirmiausia švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, apgyvendinimo ir užimtumo srityse, padėtimi.

Imtasi priemonių siekiant užkirsti kelią netinkamam elgesiui su sulaikytaisiais, visų pirma vykdant ombudsmeno ir Vidaus reikalų ministerijos bendradarbiavimą. Šiuo metu pokalbių klausymąsi reglamentuoja teisinė sistema. Kalbant apie religijos laisvę – priimtas naujas įstatymas, pagal kurį leidžiama registruoti religines institucijas. Moterų teisių srityje vykdyti tam tikri tolesni veiksmai siekiant sudaryti lygias galimybes. Vis dėlto reikia toliau stiprinti moterų apsaugą nuo visų rūšių smurto. Turėtų būti sparčiau įgyvendinamos su vaikų teisių apsauga susijusios priemonės. Reikia plėtoti visapusišką socialinį dialogą.

Kalbant apie regioninius klausimus ir tarptautinius įsipareigojimus , Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija toliau aktyviai dalyvavo regioninio bendradarbiavimo procese ir rėmė Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo procesą (PEBP), Regioninio bendradarbiavimo tarybą ir iš dalies pakeistą Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą (CEFTA). Šalis tęsė visapusį bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ). Priimtas įstatymas dėl bendradarbiavimo su TBTBJ. Reikia gerinti teisminių institucijų dirbą, kad būtų pasirengta nagrinėti bylas, kurias TBTBJ grąžins nagrinėti nacionalinei jurisdikcijai. Vykstant procesui dėl Kosovo statuso šalis išlaikė konstruktyvią poziciją. Kiek tai susiję su Tarptautinio baudžiamuoju teismu, su JAV sudarytas dvišalis imuniteto susitarimas neatitinka susijusios ES bendrosios pozicijos ir pagrindinių principų.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija puoselėja gerus santykius su Vakarų Balkanų šalimis. Reikia dėti daugiau pastangų, kad laikantis konstruktyvumo principo derybų keliu, remiant JT ir vadovaujantis JT saugumo tarybos rezoliucijomis 817/93 ir 845/93, su Graikija būtų pasiektas bendrai priimtinas sprendimas dėl pavadinimo, taip prisidedant prie regioninio bendradarbiavimo ir gerų kaimyninių santykių. Reikėtų vengti veiksmų, kurie galėtų pakenkti geriems kaimyniniams santykiams.

Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ekonomika sparčiai augo. Išlaikytas makroekonominis stabilumas ir toliau vykdomos struktūrinės reformos, tačiau vis dar labai aukštas nedarbo lygis kelia didelį susirūpinimą. Instituciniai trūkumai ir trūkumai užtikrinant teisinės valstybės principus vis dar trukdo rinkos ekonomikai sklandžiai veikti ir daro poveikį verslo aplinkai.

Kiek tai susiję su ekonominiais kriterijais , Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija yra daug pasiekusi įtvirtindama veikiančią rinkos ekonomiką ir toliau daro pažangą šioje srityje. Ji turėtų būti pajėgi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Europos Sąjungoje vidutinės trukmės laikotarpiu, jeigu aktyviai įgyvendins visapusę reformų programą, skirtą dideliems struktūriniams trūkumams sumažinti.

Šalyje išlaikytas visuotinis pritarimas svarbiausioms ekonominės politikos kryptims. Dėl tinkamai pasirinktų politikos priemonių išlaikytas šalies makroekonominio stabilumo ir nuspėjamumo lygis. Šalies augimo rodikliai pagerėjo, tačiau jie galėtų būti dar geresni. Infliacija išliko nedidelė. Einamoji sąskaita buvo beveik subalansuota. Tačiau nedarbo lygis išliko labai aukštas. Tiesioginių užsienio investicijų po didelio jų srauto 2006 m., kurį lėmė privatizacija, buvo sąlyginai mažai. Valdžios institucijos aktyviau kišosi į ekonomiką mažindamos mokesčių naštą, gerindamos pajamų surinkimą ir didindamos išlaidas. Tačiau bendrai fiskalinės sąskaitos išliko beveik subalansuotos. Mokesčių surinkimo rodikliai pagerėjo dėl didesnių pajamų ir geresnio jų surinkimo. Gana maža valstybės sektoriaus skola dar sumažėjo, dėl to sumažėjo ir šalies išorinė priklausomybė. Kainų ir prekybos liberalizavimas iš esmės baigtas, taip pat toliau vykdomas valstybei priklausančio turto privatizavimas. Bankroto procedūros sutrumpintos, o nuosavybės registravimas vykdomas sparčiau. Finansinis tarpininkavimas tapo aktyvesnis ir sustiprinta finansinio sektoriaus kontrolė. Be to, imtasi priemonių žmogiškojo kapitalo kokybei gerinti ir šalies infrastruktūrai modernizuoti. Ekonominė integracija į Europos Sąjungą yra gerokai pasistūmėjusi.

Vis dėlto tinkamam rinkos ekonomikos funkcionavimui dar trukdo instituciniai trūkumai. Teismų sistema vis dar kelia daugiausia rūpesčių, o reguliavimo bei priežiūros tarnybos kartais yra nepakankamai nepriklausomos ir neturi būtinų išteklių, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas. Teisinio tikrumo lygis vis dar žemas, o administracinis neveiksmingumas apsunkina tinkamą viešojo administravimo sistemos veikimą ir kenkia verslo aplinkai. Darbo rinka vis dar prastai veikia. Dėl didelio šešėlinės ekonomikos sektoriaus ir nuolatos pasitaikančių trūkumų teisėsaugos bei reguliavimo sistemose mažėja mokesčių bazė, vyriausybės pajėgumai įgyvendinti ekonominę politiką tampa menkesni, be to, daromas neigiamas poveikis verslo aplinkai.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija toliau stengiasi didinti gebėjimus prisiimti narystės įsipareigojimus . Padaryta tam tikra pažanga įgyvendinant trumpojo laikotarpio Europos partnerystės prioritetus. Šalis ir toliau patiria didelių sunkumų įgyvendindama ir veiksmingai užtikrindama teisės aktų vykdymą. Trūksta reikiamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių Stabilizacijos ir asociacijos susitarimui visapusiškai įgyvendinti. Po politinių pokyčių labai daug kvalifikuotų darbuotojų pakeitus kitais, pakenkta pastangoms gerinti administracinius pajėgumus.

Laisvo prekių judėjimo srityje padaryta tam tikra pažanga stiprinant administracinius pajėgumus ir derinant teisės aktus su acquis , tačiau šis procesas tebėra ankstyvajame etape. Tokia pati padėtis yra ir laisvo darbuotojų judėjimo ir įsisteigimo teisės bei laisvės teikti paslaugas srityse. Pažanga laisvo kapitalo judėjimo srityje labai nedidelė. Teisės aktų derinimas vykdomas per lėtai, be to, nepakanka administracinių pajėgumų kovą su pinigų plovimu reglamentuojantiems teisės aktams įgyvendinti.

Padaryta pažanga viešųjų pirkimų srityje, kurioje teisės aktų derinimas su acquis pasistūmėjo į priekį. Tačiau viešųjų pirkimų sutartis sudarančių valdžios institucijų administraciniai pajėgumai nepakankami. Didelė pažanga padaryta bendrovių teisės srityje, kurioje pasiektas didesnis suderinimo lygis. Intelektinės nuosavybės teisės srityje padaryta tam tikra pažanga, visų pirma derinant teisės aktus pramoninės nuosavybės teisių srityje ir konfiskuojant suklastotas prekes pasienyje. Vis dėlto administraciniai pajėgumai dar nepakankami, kad būtų galima užtikrinti tinkamą teisės aktų vykdymą, be to, reikia stiprios politinės valios piratavimo veiklai pažaboti.

Padaryta pažanga konkurencijos , įskaitant valstybės pagalbos politiką, srityje. Didžioji dalis teisės aktų jau suderinti su acquis , o konkurencijos tarnybos pajėgumas ir nepriklausomumo lygis didesni. Reikia dėti daugiau pastangų, kad visuomenė būtų geriau informuojama apie konkurencijos politikos teikiamą naudą, o valstybės pagalbos teikėjai geriau išmanytų valstybės pagalbos kontrolės sistemą. Būtina iš dalies pakeisti įstatymą dėl pramonės technologinio vystymosi zonų, siekiant jį suderinti su acquis .

Padaryta tam tikra pažanga finansinių paslaugų srityje. Tačiau reikėtų toliau tobulinti teisės aktus, visų pirma reglamentuojančius draudimo ir vertybinių popierių sektorių. Daugiau dėmesio turi būti skiriama neapdraustų transporto priemonių problemai. Nefinansinio sektoriaus priežiūros institucijos neturi pakankamai administracinių pajėgumų, o jų veiklos nepriklausomumas nėra tinkamai užtikrintas.

Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityje padaryta pažanga derinant teisės aktus su acquis ir stiprinant konkurenciją. Tačiau kiek tai susiję su elektroninių ryšių sritimi, šalis vis dar nevykdo savo įsipareigojimų pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. Visuose sektoriuose teisės aktų įgyvendinimo ir jų vykdymo užtikrinimo lygis tebėra žemas, be to, nepakankamai užtikrintas reguliavimo institucijų nepriklausomumas.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje tam tikra pažanga padaryta kuriant politiką, bet teisės aktų derinimo procesas dar tik pradedamas. Maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos srityse padaryta nedidelė pažanga. Administraciniai pajėgumai tiek pagal darbuotojų skaičių, tiek pagal jų kompetenciją nepakankami tinkamam acquis įgyvendinimui užtikrinti.

Padaryta pažanga vykdant derinimą su transporto politika . Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ratifikavo Europos bendrosios aviacinės erdvės susitarimą. Ji aktyviai dalyvauja plėtojant pagrindinį regioninio transporto tinklą, taip pat Pietryčių Europos transporto observatorijos veikloje (SEETO). Tačiau administraciniai pajėgumai visuose sektoriuose tebėra silpni. Tam tikra pažanga padaryta derinant energetikos vidaus rinką ir atsinaujinančiuosius energijos šaltinius reglamentuojančius teisės aktus. Šalis yra pasirašiusi Energijos bendrijos sutartį, todėl ji turi įgyvendinti susijusius ES energetikos sektorių reglamentuojančius teisės aktus. Nepakanka administracinių pajėgumų įstatymų, reglamentuojančių energijos vartojimo efektyvumą ir radiacinę saugą, vykdymui užtikrinti. Turėtų būti stiprinamas energetikos reguliavimo tarnybos nepriklausomumas.

Mokesčių srityje netiesioginius mokesčius reglamentuojančių teisės aktų suderinimo lygis aukštas, tačiau yra rimtų trūkumų, susijusių su tiesioginiais mokesčiais. Padaryta pažanga stiprinant administracinius pajėgumus. Vis dėlto būtina dėti daugiau pastangų veiksmingam teisės aktų įgyvendinimui ir vykdymui užtikrinti.

Pažanga derinant ekonominės ir pinigų politikos srities teisės aktus buvo nedidelė. Tačiau šioje srityje vykdomas pasirengimas. Statistikos srityje imtasi svarbių priemonių prioritetiniams klausimams spręsti. Vis dėlto reikia daugiau pastangų administraciniams pajėgumams stiprinti.

Socialinės politikos ir užimtumo acquis srityje padaryta nedidelė pažanga rengiant strategijas. Tačiau trūkstant politinės valios ir administracinių pajėgumų faktinė pažanga įgyvendinant šią politiką vis dar nedidelė. Padaryta pažanga tam tikrose įmonių ir pramonės politikos srityse, pirmiausia paramos mažosioms įmonėms srityje. Kiek tai susiję su transeuropiniais tinklais, šalis dalyvauja vykdant regionines iniciatyvas, be to, daug padaryta derinant teisės aktus. Infrastruktūros modernizavimas tebėra pagrindinis uždavinys. Pažanga padaryta regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityje. Vis dėlto dar reikia dėti daug pastangų, kad būtų sukurti reikiami instituciniai ir administraciniai pajėgumai centriniu ir vietos lygmeniu.

Tam tikra pažanga padaryta teismų sistemos ir pagrindinių teisių srityje. Valdžios institucijos tęsė kovą su korupcija ir jau pastebimi pirmieji šios kovos rezultatai. Tačiau teismų sistemos nepriklausomumo ir veiksmingumo užtikrinimas išlieka svarbus uždavinys. Kovojant su korupcija dar nesilaikoma visapusiškumo principo. Šios srities teisės aktų priėmimas vykdomas patenkinamai, tačiau būtina toliau vykdyti įgyvendinimą ir specialiai skirti lėšų, taip pat reikės vykdyti tęstinius politinius įsipareigojimus.

Teisingumo, laisvės ir saugumo srityje priimti pagrindiniai teisės aktai ir didžioji dalis įgyvendinamųjų teisės aktų. Reikia dėti daugiau pastangų veiksmingai grįžimo politikai užtikrinti ir tam, kad prieglobsčio suteikimo procedūros atitiktų Europos standartus. Pažanga policijos bendradarbiavimo ir kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje, kuri kelia didelį susirūpinimą, netolygi. Užfiksuoti didelių narkotikų kiekių konfiskavimo atvejai. Prekybos žmonėmis srityje padaryta per maža pažanga. Vis dar neveikia integruotos žvalgybos sistema, kurią valstybės tarnybos galėtų taikyti kovodamos su organizuotu nusikalstamumu. Tarpžinybinį bendradarbiavimą reikia taip pat stiprinti kovos su terorizmu srityje.

Keliose srityse valdžios institucijos padidino veiklos pajėgumus, nors tai daugiausia atlikta centriniu lygmeniu. Vietos lygmeniu administraciniai pajėgumai bendrai yra maži. Kalbant apie sienų valdymą ir Šengeno erdvę – reikia įdiegti komunikacijų tinklus, įsigyti techninės įrangos ir rengti mokymus. Padaryta didelė pažanga diegiant biometrinius pasus. Apskritai reikia parengti įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo rezultatų apžvalgą, visų pirma kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija srityse, dėl kurių vis dar kyla didelis susirūpinimas. Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija dar nėra pakankamai gerai pasirengusi įgyvendinti teisingumo, laisvės ir saugumo acquis .

Mokslo ir mokslinių tyrimų srityje derinant teisės aktus padaryta nedidelė pažanga, o mokslo institucijų pajėgumai išlieka maži. Šalis priėmė politines priemones, dėl kurių švietimo ir kultūros srityje suderinta daugiau teisės aktų. Tačiau skiriama per mažai lėšų politinėms reformoms įgyvendinti. Šalis turėtų toliau rengtis būsimam dalyvavimui Bendrijos programose „Mokymasis visą gyvenimą“ ir „Veiklus jaunimas“. Padaryta pažanga rengiant aplinkos srities teisinę sistemą, bet teisės aktų įgyvendinimo procesas tebėra pradiniame etape, visų pirma tose srityse, kuriose reikia daug investicijų. Administraciniai pajėgumai ir finansiniai ištekliai vis dar nepakankami. Kiek tai susiję su vartotojų ir sveikatos apsauga , padaryta tam tikra pažanga tiek derinant teisės aktus, tiek stiprinant institucinius pajėgumus vartotojų apsaugos ir sveikatos priežiūros srityse. Reikia daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių siekiant visiškai įgyvendinti teisės aktus, strategijas ir veiksmų planus.

Padaryta pastebima pažanga muitų sąjungos srityje. Kiek tai susiję su administraciniais pajėgumais, padaryta didelė pažanga kovojant su neteisėta prekyba ir korupcija, taip pat mokesčių surinkimo srityje. Bendrai muitinės administracija turi būti toliau modernizuojama.

Padaryta tam tikra pažanga išorės santykių ir užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityse. Vis dėlto instituciniai ir administraciniai pajėgumai kol kas nepakankami, kad šalis galėtų visapusiškai dalyvauti vykdant ES politiką šiose srityse.

Finansų kontrolės srityje pažanga padaryta tik sprendžiant viešųjų vidaus finansų kontrolės klausimus. Atsakingųjų institucijų administraciniai pajėgumai nepakankami, kad būtų galima vykdyti acquis nustatytus įpareigojimus. Finansų ir biudžeto nuostatų srityje pažangos beveik nepadaryta. Reikia, kad per nustatytą laikotarpį būtų įsteigtos tinkamos koordinavimo struktūros, nustatytos įgyvendinimo taisyklės ir sustiprinti administraciniai pajėgumai.

Juodkalnija

Politinių kriterijų srityje Juodkalnija padarė tam tikrą pažangą. Juodkalnija sprendė su svarbiausiais Europos partnerystės prioritetais susijusius klausimus, tačiau ji dar turi siekti geresnių rezultatų, visų pirma administracinių pajėgumų ir kovos su korupcija srityse. Po nepriklausomybės atgavimo Juodkalnija padarė didelę pažangą kurdama reikiamą teisinę sistemą ir steigdama reikiamas institucijas. 2007 m. spalio mėn. parlamentas priėmė konstituciją, kuri iš esmės atitinka Europos standartus. Reikia toliau stengtis siekti platesnio masto susitarimo dėl pagrindinių valstybės kūrimo aspektų.

Demokratijos ir teisinės valstybės srityje padaryta tam tikra pažanga. Juodkalnija toliau darė pažangą vykdydama administracinę ir teisinę reformą. Juodkalnija padarė tam tikrą pažangą spręsdama su pagrindiniais Europos partnerystės prioritetais susijusius klausimus ir stiprindama savo administracinius pajėgumus. Tačiau pasiekti gana kuklūs rezultatai, nes Juodkalnijos pažanga vykdant reformas dar nėra tvari. Teismų sistemos reforma dar tik pradedama vykdyti.

Parlamentas ir vyriausybė atitinka nepriklausomumo reikalavimus. Jų veiksmingumas toliau didėjo. Parlamentas pradėjo įgyvendinti 2006 m. priimtas darbo tvarkos taisykles, siekdamas labiau racionalizuoti savo darbą ir padidinti administracinius pajėgumus. Parlamentas geriau vykdo parlamentinės kontrolės funkcijas. Parlamento Europos integracijos komitetas buvo kiek sustiprintas, tačiau jo veikla dar nepakankamai veiksminga ir kryptinga. Reikia bendrai gerinti parlamento pajėgumus. Vyriausybė buvo reorganizuota; toliau stiprinamos naujosios institucijos, daugiausia dėmesio skiriant gynybos reformai, užsienio reikalams bei teisingumo ir vidaus reikalams. Vis dėlto reikia siekti, kad vyriausybė dirbtų veiksmingiau, visų pirma teisės aktų įgyvendinimo srityje.

Toliau vykdyta viešojo administravimo reforma, bet viešasis administravimas vis dar silpnas ir neveiksmingas. Reikės daugiau pastangų viešojo administravimo sistemos nešališkumui užtikrinti ir jos pajėgumams stiprinti. Pagerėjo koordinavimas sprendžiant Europos klausimus. Toliau vykdytas pasirengimas įgyvendinti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. Personalas, įskaitant naujus pagrindinių valdžios įstaigų ir kitų tarnybų darbuotojus, turi būti tinkamai parengtas ne tik vykdyti koordinavimo užduotis, bet ir įgyvendinti visus Europos partnerystės prioritetus ir Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo įsipareigojimus.

Padaryta tam tikra pažanga vykdant teismų sistemos reformą. Konstitucija užtikrinamas didesnis teismų sistemos nepriklausomumas, nes pagal ją turi būti įsteigta nauja už teisėjų skyrimą ir atleidimą atsakinga įstaiga – Teismų taryba. Vyriausybė patvirtino 2007–2012 m. Teismų sistemos reformos strategiją. Sustiprintas teisėjų ir prokurorų mokymas. Tačiau dabar reikia priimti teisės aktus, kuriais būtų užtikrintas teisėjų ir prokurorų nepriklausomumas ir atskaitomybė. Parlamento įtaka skiriant ir paaukštinant prokurorus vis dar per didelė. Tebevyksta ikiteisminės procedūros, susijusios su daugiau nei 80 Bosnijos piliečių deportavimu ir dingimu 1992 m., todėl kyla susirūpinimas dėl proceso trukmės. Teismų sistemos veiksmingumas nepakankamas, o didelis neišspręstų civilinių ir baudžiamųjų bylų skaičius sumažėjo tik nežymiai.

Korupcija vis dar plačiai paplitusi ir yra labai didelė problema. Galima laikyti, kad patvirtinus pirmąją Nacionalinės komisijos, įsteigtos kovai su korupcija, ataskaitą žengtas žingsnis į priekį, tačiau vykdymo užtikrinimas dar kelia problemų. Politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimas dar nepakankamai skaidrus. Valstybės tarnautojams taikomuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose interesų konfliktus, vis dar yra spragų. Statybų ir žemėvaldos planavimo, privatizavimo, nuolaidų ir viešųjų pirkimų srityse kyla didelis korupcijos pavojus. Dėl tokios padėties būtina nedelsiant imtis priemonių siekiant teigiamų kovos su korupcija, visų pirma aukštų pareigūnų korupcija, rezultatų. Reikia stiprinti tarptautinio bendradarbiavimo gebėjimus teismų ir policijos bendradarbiavimo srityje.

Žmogaus teisių ir mažumų apsaugos srityje po nepriklausomybės atgavimo padaryta pažanga kuriant reikiamą sistemą. 2007 m. gegužės mėn. Juodkalnija priimta į Europos Tarybą. Savo konstitucijoje ji pripažįsta tarptautinės žmogaus teisių teisės viršenybę. Nustatyti įsipareigojimai žmogaus teisių įstatymus taikyti atgaline data, tačiau reikia patikslinti, koks tikrasis šių įsipareigojimų teisinis statusas. Dauguma socialinių teisių srityje taikomų teisės aktų ir joje taikoma praktika iš esmės atitinka peržiūrėtos Europos socialinės chartijos nuostatas. Padaryta tam tikra pažanga gerinant padėtį moterų ir vaikų teisių srityje. Vis dėlto reikia toliau stiprinti moterų apsaugą nuo visų rūšių smurto. Toliau grąžinama nacionalizuota nuosavybė, bet vis dar yra daug skundų dėl to, kaip vyksta grąžinimas. Ombudsmenas turi aktyviau ginti žmogaus teises ir vykdyti priežiūros funkciją viešojo administravimo srityje.

2007 m. gegužės mėn. Juodkalnija prisijungė prie Pagrindų konvencijos dėl nacionalinių mažumų apsaugos ir Europos regioninių ir mažumų kalbų chartijos. Sudėtingas su mažumų apibrėžtimi ir mažumų apsauga susijęs klausimas 2006 m. nacionalinių mažumų teisių įstatyme reglamentuojamas tik iš dalies. Konstitucijoje nustatytas tvirtas mažumų teisių apsaugos teisinis pagrindas. Pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų, įskaitant romus, padėtis kelia rimtą susirūpinimą. Būtent romų bendruomenė ir toliau gyvena labai sunkiomis sąlygomis ir yra diskriminuojama, pirmiausia švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, apgyvendinimo ir užimtumo srityse.

Pilietinė visuomenė tebėra pažeidžiama ir išlieka įtampa tarp valdžios įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų.

Kiek tai susiję su regioniniais klausimais ir tarptautiniais įsipareigojimais , šalis toliau aktyviai dalyvauja regioninio bendradarbiavimo procese. Bendradarbiavimo su TBTBJ rezultatai patenkinami. Nuo nepriklausomybės paskelbimo Juodkalnija nuolatos prisiima tarptautinių įsipareigojimų. 2007 m. sausio mėn. Juodkalnija tapo svarbiausių tarptautinių finansinių institucijų nare. Derybos dėl narystės Pasaulio prekybos organizacijoje vyksta sklandžiai. Juodkalnija yra įsipareigojusi dalyvauti vykdant regioninį bendradarbiavimą Pietryčių Europoje ir 2007 m. gegužės mėn. ji tapo Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo proceso (PEBP) nare, taip pat ji dalyvauja Regioninio bendradarbiavimo taryboje (RBT). Ji ratifikavo iš dalies pakeistą Vidurio Europos laisvosios prekybos sutartį (CEFTA) ir puoselėja gerus santykius su kaimynais. Dauguma po nepriklausomybės atgavimo iškilusių tarpusavio problemų su Serbija buvo išspręstos.

2006 m. spalio mėn. Juodkalnija pranešė apie Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto ratifikavimą. Tačiau balandžio mėn. su JAV pasirašytas dvišalis imuniteto susitarimas neatitinka susijusios ES bendrosios pozicijos ir pagrindinių principų.

Juodkalnijos ekonomika toliau sparčiai auga, o makroekonominis stabilumas pagerėjo, nors išlieka tam tikras pavojus, visų pirma dėl didelio einamosios sąskaitos deficito, kurį šiuo metu didžia dalimi kompensuoja svarbios tiesioginių užsienio investicijų įplaukos. Nors siekiama vykdyti struktūrines reformas, dėl menkų institucinių pajėgumų ir trūkumų užtikrinant teisinės valstybės principus rinkos ekonomikai trukdoma tinkamai veikti.

Ekonominių kriterijų srityje Juodkalnija daro pažangą siekdama tapti veikiančios rinkos ekonomikos šalimi, tačiau pažanga sulėtėjo. Reikia vykdyti svarbias reformas, kad šalis ilguoju laikotarpiu galėtų atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Europos Sąjungoje.

Apskritai makroekonominis stabilumas padidėjo. Dėl spartaus ekonomikos augimo buvo lengviau kurti darbo vietas, tuo tarpu infliacija išliko nedidelė. Didelėmis užsienio investicijų įplaukomis buvo remiama ekonominė veikla. Juodkalnija vykdė apdairią biudžeto konsolidavimo politiką, dėl kurios biudžetas nuolat buvo perteklinis. Toliau vykdyta pensijų reforma. Sparčiai plėtėsi finansų tarpininkų veikla. Nustatyti nauji mechanizmai privatizavimo proceso skaidrumui didinti. Dėl naujų įmonių nemokumą reglamentuojančių teisės aktų sumažėjo kliūčių pasitraukti iš rinkos. Subsidijos ir toliau buvo skiriamos tik kai kuriems sandoriams po privatizavimo. Toliau vykdyta komunalinių įstaigų reforma. Atvira prekyba ir suderinimo su PPO taisyklėmis procesas prisidėjo prie didesnės ekonominės integracijos į ES.

Vis dėlto kyla tam tikras pavojus makroekonominiam stabilumui, pirmiausia dėl didelio užsienio sąskaitos deficito. Energijos kainų augimas vyriausybės ir visos šalies lygmeniu paskatino diskusijas apie Juodkalnijos energetikos politiką ir planuojamą energijos tiekėjų privatizavimą. Pramoninė gamyba augo labai nedaug. Gauti verslo licencijas ir užtikrinti sutarčių vykdymą vis dar brangiai kainuoja ir tam reikia daug laiko. Reikia daugiau nuveikti siekiant gerinti finansinių paslaugų sektorių, pavyzdžiui, peržiūrėti ir įgyvendinti bankų įstatymą, įsteigti draudimo priežiūros tarnybą ir vykdyti lizingo bendrovių priežiūrą. Be to, labai didelis vartojimo kredito ir turto kainos augimas yra įspėjimas apie didėjantį makroekonominį ir finansinį disbalansą. Nedarbo lygis mažėjo, bet išliko aukštas. Taip pat dėl didėjančių darbo jėgos išlaidų silpnėjo šalies konkurencingumas. Dėl didelio šešėlinės ekonomikos sektoriaus ir nuolatos pasitaikančių trūkumų teisėsaugos bei reguliavimo sistemose mažėja mokesčių bazė, vyriausybės pajėgumai įgyvendinti ekonominę politiką tampa menkesni, be to, daromas neigiamas poveikis verslo aplinkai.

Šalis padarė tam tikrą pažangą derindama teisės aktus su Europos standartais ir stiprindama savo administracinius pajėgumus, dėl to ji galėjo pasirašyti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą su ES. Didelė pažanga padaryta muitinės ir mokesčių, konkurencijos, viešųjų pirkimų, laisvo kapitalo judėjimo ir žemės ūkio srityse, o socialinės ir užimtumo politikos, energetikos, aplinkos bei teisingumo, laisvės ir saugumo srityse pažanga buvo ribota. Reikia stiprinti teisės aktų derinimo ir naujų teisės aktų atitikimo ES teisės aktams priežiūros procesą. Bendri šalies administraciniai pajėgumai išlieka menki.

Vidaus rinkos srityje pagerinta su laisvu prekių judėjimu susijusi institucinė sistema, tačiau susiję darbai dar nebaigti. Žmogiškieji ir fiziniai ištekliai neatitinka Europos standartų, o derinimo su vartotojų apsaugos įstatymais srityje padaryta nedaug.

Juodkalnija siekia vykdyti liberalią politiką paslaugų judėjimo srityje, tačiau reikia labai sustiprinti finansinę priežiūrą. Finansų sektorių reglamentuojančioje teisinėje sistemoje yra spragų, susijusių su įmonių ir rizikos valdymu. Pažanga įsisteigimo teisės srityje nedidelė – kuriant verslą vis dar iškyla labai daug administracinių kliūčių, o licencijų išdavimo sistemoje taikoma daug apribojimų. Laisvo kapitalo judėjimo srityje vykdomas pasirengimas įgyvendinti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą.

Šiuo metu muitinės teisės aktai iš esmės atitinka Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo įsipareigojimus. Teisės aktų derinimą toliau reikia vykdyti kilmės taisyklių, tranzito procedūrų, muitinio įvertinimo ir kovos su korupcija bei kontrabanda srityse. Juodkalnija priėmė teisės aktus, kuriais remiantis iki 2007 m. pabaigos turi būti uždarytos neapmuitinamų prekių parduotuvės prie sausumos sienų. Šios priemonės įgyvendinimą reikia atidžiai stebėti. Muitinės rinkliavos sumažintos ir atitinka PPO reikalavimus. Padaryta tam tikra pažanga tiesioginių mokesčių srityje, tačiau derinimo procesas įmonių apmokestinimo ir netiesioginių mokesčių srityse vyksta per lėtai. Administracinių pajėgumų srityje galima dar daug ką pagerinti.

Bendrai vykdant pasirengimo veiklą konkurencijos srityje daroma pažanga. Juodkalnija turi toliau tobulinti savo teisinę sistemą ir įsteigti nepriklausomas konkurencijos bei valstybės pagalbos institucijas.

Padaryta pažanga viešųjų pirkimų srityje, tačiau dar reikia stiprinti pajėgumus bei gerinti veiklos organizavimą siekiant veiksmingai remti ir prižiūrėti šį sektorių.

Bendrai vis dar reikia siekti pažangos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos srityje, visų pirma atsižvelgiant į menkus institucinius pajėgumus, žemą teisės aktų vykdymo užtikrinimo lygį, didelį piratavimo ir padirbinėjimo mastą bei žemą valstybinių įstaigų ir suinteresuotųjų šalių informuotumo lygį.

Dėl Europos standartų socialinės politikos srityje – reikia priimti teisės aktus ir strategijas siekiant stiprinti pažeidžiamų grupių apsaugą. Reikia sparčiau užtikrinti Europos standartų įgyvendinimą užimtumo politikos srityje, visų pirma kiek tai susiję su darbo teisės aktais ir profesiniu mokymu. Padaryta tam tikra pažanga vykdant trišalį socialinį dialogą Ekonomikos ir socialinių reikalų taryboje, tačiau reikia tiksliau apibrėžti šios tarybos įgaliojimus ir atstovavimo taisykles.

Pažanga padaryta švietimo srityje, visų pirma kalbant apie teisinę sistemą ir pirmuosius bandymus išskaidyti labai centralizuotą švietimo sistemą. Reikia siekti įtraukti pilietinę visuomenę ir suteikti daugiau mokymosi galimybių.

Kalbant apie sektorių politiką , Juodkalnijos padaryta pažanga įgyvendinant Europos partnerystės prioritetus pramonės ir VMĮ srityje nedidelė. Reikia strategiškai įvertinti konkurencinį pranašumą ir restruktūrizavimo poreikius, taip pat būtinus darbo teisės aktų, energetikos ir aplinkos politikos patobulinimus, administracinį supaprastinimą ir skaidrumą.

Žemės ūkio ir maisto saugos, taip pat veterinarijos ir fitosanitarijos srityse pažanga turėtų būti spartesnė. Žuvininkystės srityje reikia stiprinti tikrinimo ir kontrolės pajėgumus.

Padaryta tam tikra pažanga vykdant derinimą su ES aplinkos standartais, derinimo procesas tęsiamas. Vis dėlto reikia toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti geresnį įgyvendinimą ir vykdymą. Ypatingą dėmesį būtina skirti administracinių pajėgumų stiprinimui.

Juodkalnija padarė pažangą transporto srityje. Ji siekia užbaigti pirmąjį Europos bendrosios aviacinės erdvės pereinamąjį etapą. Juodkalnija aktyviai dalyvauja plėtojant pagrindinį regioninio transporto tinklą, taip pat Pietryčių Europos transporto observatorijos (SEETO) veikloje. Tačiau vyriausybė dar turi priimti naująją nacionalinę transporto vystymo strategiją. Be to, šioje srityje reikia toliau stiprinti administracinius pajėgumus.

Energetikos sektoriuje padaryta tam tikra pažanga, tačiau ji buvo netolygi. Energetikos infrastruktūroje ir teisinėje bei institucinėje sistemose vis dar yra didelių spragų. Tebekyla rimtų problemų dėl energijos tiekimo. Reikės dėti daugiau pastangų siekiant baigti rengti ir patvirtinti energijos strategiją bei siekiant užbaigti sektoriuje vykdomas reformas. Juodkalnija yra pasirašiusi Energijos bendrijos sutartį, todėl ji turi įgyvendinti susijusius ES energetikos sektorių reglamentuojančius teisės aktus.

Tam tikra pažanga padaryta informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityje. Reikia teisinių priemonių, kad būtų galima veiksmingai liberalizuoti elektroninių ryšių rinką ir suderinti teisės aktus su informacinės visuomenės paslaugas reglamentuojančiu acquis . Nors transliavimo tarnyba jau vykdo visapusišką veiklą ir yra nepriklausoma, reikia stiprinti šios tarnybos pajėgumus. Juodkalnija dar neratifikavo UNESCO konvencijos dėl kultūrinės įvairovės ir nepasirašė bei neratifikavo Europos konvencijos dėl televizijos be sienų. Šioje srityje pasirengimas dar tik pradėtas.

Finansų kontrolės srityje pradėta rengtis viešajai vidaus finansų kontrolei (VVFK) ir išorės auditui, be to, taikant tinkamas priemones reikia stiprinti Valstybės audito institucijos nepriklausomumą.

Statistikos srityje padaryta nedidelė pažanga. Pajėgumai išlieka menki ir vis dar yra didelių trūkumų statistikos infrastruktūros koordinavimo ir išteklių valdymo srityse. Reikia, kad patikimų oficialių statistinių duomenų rengimas taptų prioritetine sritimi.

Juodkalnija teisingumo, laisvės ir saugumo srityje pradėjo kurti būtinas teisinę ir institucinę sistemas, tačiau reikia padaryti dar daugiau. Juodkalnija ir Europos bendrija pasirašė susitarimus dėl supaprastintos vizų išdavimo tvarkos ir readmisijos. Juodkalnija dar turi padidinti įgyvendinimo pajėgumus jos vizų, kurios išduodamos šaliai atgavus nepriklausomybę, išdavimo srityje ir pradėti laipsniškai taikyti ES standartus. Turi būti išduodami ES reikalavimus atitinkantys biometriniai pasai. Pasienio policijos, prieglobsčio ir migracijos srityse padaryta nedidelė pažanga, todėl reikia dėti papildomas pastangas.

Didelį susirūpinimą vis dar kelia su pinigų plovimu susijusios problemos. Policijos pajėgumai riboti, o tinkama finansinių sandorių stebėsena vykdoma tik bankų sistemoje – kitose srityse, visų pirma nekilnojamojo turto ir užsienio investicijų, tokia stebėsena nevykdoma. Padaryta tam tikra pažanga kovos su narkotikų kontrabanda srityje, tačiau ši sritis vis dar kelia didelį susirūpinimą.

Pažanga padaryta policijos reorganizavimo srityje. Tačiau reikia toliau stiprinti profesinius policijos gebėjimus, teikiant specializuotą mokymą bei vystant žvalgybos ir rizikos analizės priemones. Juodkalnija vis dar atsilieka kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje. Dėl organizuoto nusikalstamumo kyla rimtų problemų ir reikia dėti daug pastangų, kad šios problemos būtų sprendžiamos. Kovos su prekyba žmonėmis srityje vykdomos teisinės reformos. Juodkalnija išlieka daugiausiai paskirties ir tranzito šalis.

Padėtis duomenų apsaugos srityje toliau kelia didelį susirūpinimą. Dar nepriimtas Asmens duomenų apsaugos įstatymas. Galiojantys teisės aktai neįgyvendina susijusio Europos partnerystės prioriteto, be to, vis dar nėra nepriklausomos priežiūros institucijos.

Serbija

Serbija padarė pažangą įgyvendindama Europos partnerystės principus atitinkančius politinius kriterijus . 2007 m. sausio mėn. surengti parlamento rinkimai, kurie vyko laikantis tarptautinių standartų. Tačiau po rinkimų išryškėjo dideli politinių partijų nesutarimai. Dėl šių nesutarimų sulėtėjo reformos tempas. Politinėje darbotvarkėje daugiausia dėmesio skiriama Kosovo klausimui. Vis dar vyrauja nacionalistinė retorika, turinti neigiamos įtakos politinei aplinkai. Po kelių laukimo mėnesių, 2007 m. gegužės mėn. suformuota nauja vyriausybė, kuri pasirengusi vykdyti reformas. Ši vyriausybė greitai pasiekė gerų rezultatų bendradarbiavimo su TBTBJ srityje, todėl Komisija galėjo užbaigti derybas dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo (SAS). Kad būtų galima pasirašyti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, Serbija dar turi įvykdyti tarptautinį visapusiško bendradarbiavimo su TBTBJ įsipareigojimą.

Serbijoje reikia toliau stiprinti demokratiją ir teisinės valstybės principų laikymąsi . Padaryta tam tikra pažanga įgyvendinant naująją konstituciją , įsigaliojusią 2006 m. lapkričio mėn. Patvirtinta konstitucinė teisė, tačiau kelias nuostatas, pirmiausia susijusias su teismų sistema, reikia įgyvendinti laikantis Europos standartų.

Dėl susiklosčiusios politinės padėties buvo trikdomas parlamento darbas. Dėl užsitęsusių derybų formuojant vyriausybę, Parlamentas posėdžiauti susirinko tik praėjus beveik trims mėnesiams po iškilmingo pirmojo posėdžio. Parlamento veiklai neigiamą poveikį darė užtrukęs vyriausybės formavimo procesas ir dideli politiniai nesutarimai.

Per keletą mėnesių po parlamento rinkimų laikinoji vyriausybė nuveikė nedaug. Naujoji vyriausybė savo programoje daug dėmesio skyrė Europos integracijos klausimams, tačiau jos pasiekti rezultatai prieštaringi. 2007 m. rugpjūčio mėn. vyriausybė, siekdama paspartinti reformų procesą, priėmė derinimo su acquis veiksmų planą. Serbijos administracija profesionaliai dalyvavo derybose dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo, dėl to įvairios ministerijos ir tarnybos dirbo darniau. Tačiau ir toliau reikia siekti geresnio politikos koordinavimo. Vietos valdymo srityje dar reikia užbaigti rengti teisinę sistemą.

Apskritai pajėgumai viešojo administravimo srityje yra geri. Paskirtas valstybės ombudsmenas, todėl reikia, kad vyriausybė imtųsi visų būtinų priemonių veiksmingam ombudsmeno tarnybos darbui užtikrinti. Reikia stiprinti reguliavimo tarnybas siekiant užtikrinti būtiną teisinių įsipareigojimų priežiūrą ir vykdymą. Reformos turi būti tęsiamos, kad vyriausybės ir regionų lygmeniu būtų sukurta nešališka, atskaitinga ir veiksminga valstybės tarnyba, kurios veikla būtų grindžiama profesinės karjeros kriterijais.

Geriau vykdoma civilinė ginkluotųjų pajėgų priežiūra , kuri yra vienas iš pagrindinių Europos partnerystės prioritetų; šioje srityje daugiausia dėmesio reikia skirti parlamentinei ir finansų kontrolei užtikrinti. Apskritai dar nebaigta rengti naujoji pataisyta gynybos sritį reglamentuojanti teisinė sistema, kuri turi būti priimta pagal konstituciją, taip pat dar reikia priimti tam tikrus įstatymus.

Teismų sistemos reforma, kuri taip pat yra vienas iš pagrindinių partnerystės prioritetų, vykdoma per lėtai, o naujoji teisinė sistema dar nebaigta rengti. Šiuo metu galiojanti konstitucija ir konstitucinė teisė suteikia galimybių daryti politinę įtaką skiriant teisėjus. Kol kas neįsteigti apeliaciniai ir administraciniai teismai, o Konstitucinis teismas neveikia nuo 2006 m. spalio mėn. Reikia imtis papildomų teisinių ir valdymo priemonių teismų sistemos nepriklausomumui ir veiksmingumui užtikrinti.

Be kitų priemonių, kurių imtasi kovos su korupcija srityje, priimtas veiksmų planas dėl nacionalinės kovos su korupcija strategijos įgyvendinimo. Keliose su korupcija susijusiose bylose sėkmingai vykdytas baudžiamasis persekiojimas. Tačiau korupcija vis dar plačiai paplitusi ir yra rimta problema. Reikia įsteigti kovos su korupcija tarnybą ir visapusiškai įgyvendinti kovos su korupcija planą. Vykdant kovą su korupcija reikia taikyti sistemingesnį metodą, kuris be kita ko apimtų finansų kontrolę, skaidrias viešųjų pirkimų procedūras ir veiksmingą parlamentinę kontrolę.

Bendrai su pagarba žmogaus teisėms ir mažumų apsauga susijusi padėtis pagerėjo, be to, Serbija yra palyginti daug padariusi vykdydama savo įsipareigojimus. Naujojoje konstitucijoje yra keletas žmogaus ir mažumų teises reglamentuojančių nuostatų, tačiau šalis turi siekti geresnių rezultatų teismo sprendimų vykdymo srityje, taip pat suteikti galimybę kreiptis į Konstitucinį teismą. Pagal naująją konstituciją diskriminacija draudžiama, tačiau dar nepriimtas visapusiškas kovos su diskriminacija įstatymas. Padaryta pažanga gerinant padėtį moterų ir vaikų teisių srityje. Tačiau reikia stiprinti jų apsaugą nuo visų rūšių smurto, taip pat dar reikia priimti lyčių lygybės įstatymą. Dar neišspręstos su turto grąžinimu susijusios problemos.

Pagerėjo su atstovavimu mažumoms valstybės tarnyboje ir mažumų kalbų vartojimu susijusi padėtis. Tačiau nepriimti būtini teisės aktai, kuriais būtų reglamentuojami rinkimai į nacionalines tarybas ir šių tarybų pareigos. Etninių grupių santykiai Vojvodinoje toliau gerėja. Padėtis pietų Serbijoje išlieka stabili, bet įtempta. Pagerėjo daugiaetninės policijos darbas. Vis dėlto įtampa tebetvyro pačioje etninėje albanų bendruomenėje, be to, įtempti ir jos santykiai su Serbijos gyventojais. Pablogėjo padėtis Skandžake – daugėja religinių nesutarimų musulmonų bendruomenėje ir nustatyta smurto protrūkių.

Imtasi priemonių, kuriomis siekiama stiprinti veiksmų koordinavimą siekiant gerinti romų bendruomenės padėtį. Tačiau romų bendruomenės žmonės ir toliau gyvena labai sunkiomis sąlygomis ir yra diskriminuojami, pirmiausia švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, apgyvendinimo ir užimtumo srityse. Daugelis romų susiduria su sunkumais bandydami gauti asmens dokumentus, dėl šios priežasties apribojamos jų galimybės naudotis būtiniausiomis paslaugomis.

Kalbant apie regioninius klausimus ir tarptautinius įsipareigojimus , Serbija sėkmingai dalyvavo regioninio bendradarbiavimo procese, visų pirma Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo procese (PEBP), Regioninio bendradarbiavimo taryboje (RBT) ir vykdant iš dalies pakeistą Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą (CEFTA). Tačiau Serbija turi laikytis konstruktyvesnio požiūrio į Kosovo dalyvavimą regioninio bendradarbiavimo procese ir kituose forumuose pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244. Bendrai dvišaliai santykiai su kaimyninėmis šalimis geri.

Naujoji vyriausybė savo programoje aiškiai įsipareigojo vykdyti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Gerėja Serbijos valdžios institucijų bendradarbiavimas su TBTBJ, kurį vykdant suimti ir į Hagą perkelti du kaltinamieji. Įsteigta Nacionalinio saugumo taryba, kuriai pirmininkauja Respublikos prezidentas ir kuri atsakinga už karinio bei civilinio saugumo tarnybų darbo koordinavimą. Taip pat atkurta Nacionalinė bendradarbiavimo su TBTBJ taryba. Vis dėlto kol kas Serbijos bendradarbiavimas su TBTBJ nėra visapusiškas – jis būtų visapusiškas, jeigu būtų suimti likusieji teisingumo vengiantys asmenys. Visapusiškas bendradarbiavimas išlieka viena iš Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo pasirašymo sąlygų.

2007 m. vasario mėn. Tarptautinis Teisingumo Teismas nustatė, kad Srebrenicoje buvo vykdomi genocido veiksmai. Bosnijos ir Hercegovinos byloje prieš Serbiją ir Juodkalniją Teismas nusprendė, kad Serbija pažeidė savo įsipareigojimus pagal susijusią konvenciją, tačiau genocidas nebuvo vykdomas. Tačiau Teismas nustatė, kad Serbija nesiėmė visų būtinų priemonių užkirsti kelią Srebrenicos genocidui ir patraukti atsakomybėn nusikaltimo vykdytojus.

Serbija dalyvavo diskusijose dėl būsimo Kosovo statuso, kurias stebėjo JT Generalinio sekretoriaus pasiuntinys Kosovui. Tačiau Serbija atmetė jo rekomendacijas ir laikėsi nuomonės, kad Kosovas turėtų išlikti neatskiriama šalies dalimi, turinčia didelę autonomiją. Šiuo metu Serbijos valdžios institucijos dalyvauja politinėje diskusijoje dėl būsimo Kosovo statuso, šią diskusiją globoja tarptautinė trijų šalių grupė, kurią sudaro ES, JAV ir Rusija. Serbija toliau ragina Kosovo serbus atsisakyti ketinimų dalyvauti laikinosiose savivaldos institucijose ir rinkimuose Kosove. Serbija paragino Kosovo serbus nedalyvauti rinkimuose į laikinąją Kosovo asamblėją ir savivaldybes.

Serbijos ekonomika toliau sparčiai augo, tačiau pažanga siekiant makroekonominio stabilumo buvo netolygi. Dėl neigiamų biudžeto konsolidavimo rezultatų padidėjo fiskalinė ir makroekonominė rizika. Labai reikalingos struktūrinės reformos vyko lėtai, o aukštas nedarbo lygis išliko viena didžiausių problemų.

Ekonominių kriterijų srityje Serbija padarė tam tikrą pažangą siekdama tapti veikiančios rinkos ekonomikos šalimi. Būtina toliau dėti pastangas vykdant reformas, kad Serbija vidutinės trukmės laikotarpiu būtų pajėgi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Europos Sąjungoje.

Valdžios institucijos iš esmės toliau įgyvendino pagrindinius tinkamos ekonominės politikos aspektus. Ekonomika toliau sparčiai augo. Užsienio kapitalo įplaukos toliau buvo didelės. Dėl mažėjančios infliacijos ūkio subjektams užtikrinta stabili aplinka. Biudžetas išliko perteklinis ir pastebimai pagerėjo investicinės veiklos rodikliai.

Valstybinių bankų privatizavimo procesas stipriai pasistūmėjęs į priekį, o tarp bankų vyrauja didelė konkurencija. Naujoji vyriausybė nerodė didelio noro atnaujinti valstybinių įmonių privatizavimo procesą. Išaugo VMĮ sektoriaus svarba. Didėjo užsienio prekybos ir investicijų mastas, taip pat padaryta pažanga vykdant ekonominę integraciją į ES.

Vis dėlto nepaisant gerų ekonominės veiklos rezultatų nedarbo lygis išlieka labai aukštas. Reikia siekti pažangos privatizavimo srityje, be to, dar nebaigtas kurti konkurencingas ir dinamiškas privatusis sektorius. 2006 m. antrąjį pusmetį ir 2007 m. fiskalinė politika buvo ekspansinė. Labai išaugo viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Dėl to 2007 m. gana smarkiai padidėjo BVP procentine dalimi išreikštų išlaidų dalis, tai taip pat dėl to didėjo užsienio sąskaitos disbalansas ir infliacijos našta. Nelanksti darbo rinkos politika ir didelės socialinės draudimo įmokos vis dar sudaro kliūtis darbo vietų kūrimui. Dėl daugybės biurokratinių reikalavimų ir sudėtingų teisės aktų sudaromos kliūtis investuoti. Komercinių bylų teismams toliau trūko pajėgumų ir patirties. Dėl didelio šešėlinės ekonomikos sektoriaus ir nuolatos pasitaikančių trūkumų teisėsaugos bei reguliavimo sistemose mažėja mokesčių bazė, vyriausybės pajėgumai įgyvendinti ekonominę politiką tampa menkesni, be to, daromas neigiamas poveikis verslo aplinkai.

Kalbant apie Europos standartus , derybose dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo Serbija įrodė turinti administracinių pajėgumų, reikalingų siekiant narystės ES. Jeigu šiais pajėgumais bus tinkamai naudojamasi, Serbija bus tinkamai pasirengusi įgyvendinti būsimąjį Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą.

Serbija padarė tam tikrą pažangą įgyvendindama partnerystės prioritetus įvairiose vidaus rinkos srityse. Kalbant apie laisvą prekių judėjimą , Serbija įsteigė naują akreditacijos įstaigą ir padarė pažangą skelbdama nacionalinius standartus, tačiau administraciniai pajėgumai ir teisinė sistema turėtų būti vystomi toliau. Serbija pasistūmėjo pirmyn siekdama narystės PPO . Muitinės ir mokesčių srityje įvykdyti administraciniai ir teisiniai patobulinimai. Serbija iš dalies pakeitė akcizus reglamentuojančius teisės aktus ir savo Muitų tarifų įstatymą suderino su ES Kombinuotąja nomenklatūra. Tačiau vykdymo užtikrinimo pajėgumai išlieka riboti. Įsteigus Konkurencijos apsaugos komisiją, konkurencijos srityje padaryta tam tikra pažanga. Reikia užtikrinti komisijos nepriklausomumą. Tačiau valstybės pagalbos kontrolės srityje didelės pažangos nepadaryta, be to, vis dar neįsteigta nepriklausoma valstybės pagalbos institucija. Viešųjų pirkimų srityje padaryta pažanga nedidelė, taip pat reikia dėti daugiau pastangų tiek keičiant teisės aktus, tiek stiprinant administracinius pajėgumus. Intelektinės nuosavybės teisių srityje padaryta tam tikra pažanga, kurią visų pirma lėmė Intelektinės nuosavybės teisių instituto statuso išaiškinimas, kurį paskelbus baigėsi metus trukusi institucinė aklavietė. Užimtumo srityje padaryta pažanga nedidelė; darbas tęstas socialinės politikos srityje, kuriant teisinę darbuotojų sveikatos ir saugos sistemą. Pažanga švietimo srityje nedidelė, todėl reikia dėti daugiau pastangų siekiant didinti administracinius pajėgumus ir stiprinti atsakingųjų institucijų veiklos koordinavimą bei ryšius su darbo rinka.

Serbija, vykdydama derinimą su Europos standartais, padarė pažangą keliose sektorių politikos srityse. Pramonės ir VMĮ srityje Serbija visapusiškai įsipareigojusi dalyvauti Europos mažųjų įmonių chartijos įgyvendinimo procese. Žemės ūkio srityje Serbijos pasirengimas vyksta sklandžiai. Tačiau reikia ir toliau dėti pastangas bei aktyviau veikti tam tikrose labiau specializuotose srityse, pavyzdžiui, veterinarijos ir fitosanitarijos bei maisto saugos. Padaryta pažanga gerinant darbo rinkos ir įmonių veiklos statistinių duomenų kokybę ir patikimumą, bet reikia siekti didesnės pažangos žemės ūkio statistinių duomenų srityje bei stiprinant administracinius pajėgumus.

Padaryta tam tikra pažanga siekiant įgyvendinti Europos partnerystės prioritetus transporto srityje. Serbija siekia užbaigti pirmąjį Europos bendrosios aviacinės erdvės susitarimo pereinamąjį etapą. Tačiau Serbija šio susitarimo netaiko praktiškai. Serbija aktyviai dalyvauja plėtojant pagrindinį regioninio transporto tinklą, taip pat Pietryčių Europos transporto observatorijos veikloje. Reikia dėti daugiau pastangų kelių, geležinkelių ir kombinuotojo transporto srityse, taip pat reikia parengti visam transporto sektoriui taikytiną nacionalinę strategiją. Pasiekta tam tikrų teigiamų rezultatų energetikos sektoriuje, visų pirma liberalizuojant šalies energetikos rinką. Vis dėlto energetikos politika dar tik pradėta kurti, todėl daugiausiai dėmesio reikės skirti energijos efektyvumui didinti, atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir apsaugai nuo radiacijos. Serbija yra pasirašiusi Energijos bendrijos sutartį, todėl ji turi įgyvendinti susijusius ES energetikos sektorių reglamentuojančius teisės aktus.

Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityje padaryta nedidelė pažanga. Nacionalinė transliavimo tarnyba turi didinti bendrą skaidrumo ir atskaitomybės lygį. Padaryta nedidelė pažanga pagal Europos partnerystės standartus priimant aplinkos sritį reglamentuojančius teisės aktus. Dėta pastangų siekiant sukurti kontrolės įstaigas, tačiau jų pajėgumai nepakankami, kad būtų galima užtikrinti nuoseklų aplinkos teisės aktų vykdymą.

Serbijos pažanga finansų kontrolės srityje nepakankama, per ataskaitinį laikotarpį įvyko nedaug pokyčių. Reikia imtis tam tikrų priemonių visapusei ir veiksmingai viešosios vidaus finansų kontrolės sistemai sukurti.

Tam tikra pažanga padaryta teisingumo, laisvės ir saugumo srityje. Europos Sąjunga ir Serbija sudarė susitarimus dėl supaprastintos vizų išdavimo tvarkos ir readmisijos, taip pat priimtas Kelionės dokumentų įstatymas. Tačiau galiojantis vizų režimas nevisiškai atitinka Europos standartus. Be to, turi būti išduodami ES reikalavimus atitinkantys biometriniai pasai. Kol kas nepriimtas Užsieniečių įstatymas. Padaryta tam tikra pažanga sienų kontrolės srityje – vienas iš pažangos požymių tas, kad Serbijos kariuomenė perleido šalies sienų kontrolę Vidaus reikalų ministerijai. Reikia dėti daugiau pastangų integruotai sienų valdymo sistemai kurti. Kovos su nelegalia migracija rezultatai pagerėjo, tačiau prieglobsčio srityje didelės pažangos nepadaryta.

Pinigų plovimas Serbijoje yra didelė problema. Naujosios teisinės sistemos įgyvendinimo procesas vyksta lėtai, be to, dar reikia priimti pinigų plovimo prevenciją ir terorizmo finansavimą reglamentuojančius teisės aktus ir susijusią strategiją. Nėra veiksmingų priemonių, kuriomis būtų užtikrinamas turto deklaracijų teikimas ir tokių deklaracijų auditas. Reikia gerinti susijusių valstybinių institucijų bendradarbiavimą.

Kovos su narkotikais srityje taikomi teisės aktai iš esmės atitinka tarptautines konvencijas, o Serbijos teisėsaugos institucijos, nors jų pajėgumai riboti, padarė tam tikrą pažangą kovodamos su narkotikų kontrabanda. Geografinė Serbijos padėtis tokia, kad per ją nusidriekęs Balkanų tranzito kelias, todėl ji yra įvairių narkotikų tranzito šalis. Pažanga šalyje sprendžiant priklausomybės nuo narkotikų problemas ir rengiant nacionalinę strategiją nedidelė.

Policijos įstatymas įgyvendinamas, o dauguma teisės aktų jau priimti. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant stiprinti bendrus policijos administracinius ir profesinius pajėgumus bei didinti skaidrumo lygį.

Kovojant su organizuotu nusikalstamumu padaryta tam tikra pažanga ir užbaigtos svarbios bylos, įskaitant bylas, kuriose paskelbti nuosprendžiai ir skirtos bausmės asmenims, pripažintiems kaltais dėl buvusio ministro pirmininko Z. Džindžičiaus nužudymo. Vis dėlto organizuotas nusikalstamumas išlieka didelė problema Serbijoje, todėl pastangos turi būti labiau sutelktos. Nepriimtas nacionalinės kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijos įgyvendinimo veiksmų planas, o specializuotosioms policijos tarnyboms trūksta pajėgumų, būtinų siekiant visapusiškai vykdyti jiems nustatytas pareigas. Nuostatos, reglamentuojančios nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą, nebuvo tinkamai įgyvendintos, be to, reikia priimti papildomus turto areštavimą reglamentuojančius teisės aktus.

Pagerėjus regioniniam bendradarbiavimui ir priėmus nacionalinę strategiją pažanga padaryta kovos su prekyba žmonėmis srityje. Serbija pripažinta kilmės, tranzito ir paskirties šalimi. Serbija dar tik pradėjo kurti visapusiškos kovos su terorizmu metodą. Kriminalinės policijos tarnyboje įsteigtas specialus departamentas. Vis dar neratifikuotos kelios tarptautinės konvencijos. Asmens duomenų apsaugos srityje didelės pažangos nepadaryta, o galiojantys teisės aktai neatitinka Europos standartų.

Kosovas pagal JTSTR Nr. 1244

Politinių kriterijų srityje Kosovas padarė pažangą vykdydamas kai kuriuos pagrindinius partnerystės principus. Laikinosios savivaldos institucijos atliko pagrindines savo funkcijas joms nustatytose kompetencijos srityse. Tačiau Jungtinių Tautų laikinosios administracijos misija Kosove (angl. UNMIK) dar yra visiškai atsakinga už teisės aktų leidybą ir vykdymo užtikrinimą. Kosovo albanų ir Kosovo serbų santykiai tebėra įtempti. Pagrindiniai Kosovo politiniai uždaviniai: stiprinti teisinę valstybę, vykdyti kovos su korupcija politiką, kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir stiprinti Kosovo bendruomenių dialogą.

Demokratijos ir teisinės valstybės srityje išlaikomas stabilumas, nepaisant stringančio statuso nustatymo proceso ir kelių kilusių konfliktų. Padaryta pažanga perduodant atsakomybę laikinosioms savivaldos institucijoms. Tačiau Kosovo politikoje ir toliau daugiausiai laiko skiriama statuso klausimui. Rengiantis įgyvendinti Kosovo statusą pagal JT Generalinio sekretoriaus specialiojo pasiuntinio pateiktą pasiūlymą[9], Kosovo politiniai lyderiai dalyvavo Kosovo statuso nustatymo procese ir bendradarbiavo su tarptautine bendruomene bei ES planavimo grupėmis. Šiuo metu Kosovo politiniai lyderiai dalyvauja politinėje diskusijoje dėl būsimo Kosovo statuso, šią diskusiją globoja tarptautinė trijų šalių grupė, kurią sudaro ES, JAV ir Rusija. Bendrai Kosovo serbai nedalyvauja laikinosios savivaldos institucijose. Valdžios institucijos ribotai kontroliuoja tam tikras sritis, kuriose tebeveikia tapačios institucijos, įskaitant tapačius teismus, taikančius Serbijos teisę. Tokia padėtis pirmiausia yra šiaurinės dalies savivaldybėse. Reikia visais lygiais stiprinti Kosovo institucijas.

Asamblėja , turėdama geresnius administracinius ir teisėkūros pajėgumus, aktyviau dalyvavo įstatymų rengimo procese. Pirmą kartą asamblėjos darbas buvo vykdomas pagal metinę darbo programą. Vis dėlto reikia toliau stiprinti asamblėjos teisėkūros ir administracinius pajėgumus.

Koalicinė vyriausybė išliko stabili. Pagerėjo ministro pirmininko tarnybos gebėjimai vykdyti centralizuotą koordinavimą. Vyriausybė Europos integracijos klausimus laiko svarbiu prioritetu. Ji aktyviai dalyvavo susitikimuose pagal Stabilizacijos ir asociacijos proceso stebėjimo mechanizmą (SAPSM). Vyriausybė aktyviau vykdė etninių mažumų, visų pirma Kosovo serbų, informavimo veiklą. Paskirtas vienas Kosovo serbų ministras. Savivaldybės geriau atsižvelgė į biudžeto apribojimus. Tačiau vyriausybės padalinių ir centrinės valdžios bei savivaldos institucijų bendradarbiavimas tebėra nesklandus. Kol kas neįvykdytas vyriausybės užsibrėžtas atstovavimo mažumoms valdžios institucijose tikslas.

Viešasis administravimas tapo veiksmingesnis. Vyriausybė patvirtino viešojo administravimo reformos veiksmų planą. Šiuo metu veikia nepriklausoma priežiūros valdyba, turinti užtikrinti profesionalią, nešališką ir atskaitingą valstybės tarnybą. Vis dėlto Kosovo centrinė ir vietos viešoji administracija tebėra silpna ir neveiksminga. Valstybės tarnautojams vis dar daroma politinė įtaka. Reformą reikia įgyvendinti praktiškai.

Teismų sistema tebėra silpna ir nestabili, tačiau jau imtasi pirmųjų teisinių priemonių reikiamoms struktūroms sukurti ir jos turi būti įgyvendintos. Teisingumo ministerija ir Kosovo teismų taryba didina pajėgumus, kad galėtų vykdyti UNMIK joms perduotus įgaliojimus. Abi šios institucijos priėmė reformų strategijas. Ministerija priėmė 2007 m. veiklos planą. Pradėjo veikti specialioji prokuratūros įstaiga. Tačiau teismų sistema tebėra silpna ir pažeidžiama, nes ji veikia esant sudėtingai teisinei aplinkai ir daugybei neaiškumų. Vis dar neišspręsta daug bylų, tarp kurių yra ir bylos, susijusios su 2004 m. kovo mėn. riaušėmis.

2007 m. vasario mėn. pradėjo veikti Kovos su korupcija tarnyba. Vadovaudamiesi Kovos su korupcija įstatymu ir veiksmų planu, politikai ir vyresnieji valstybės tarnautojai deklaravo savo turtą. Tačiau korupcija vis dar plačiai paplitusi ir yra labai rimta problema.

Pažanga žmogaus teisių ir mažumų apsaugos srityje nedidelė. Nors žodžio laisvei užtikrinti skirtos institucinės ir teisės sistemos buvo patobulintos, žiniasklaidai vis dar daromas pernelyg didelis spaudimas, dėl kurio stipriai apribojama atvirų visuomenės diskusijų galimybė. Ribojamos mažumų ir kitų pažeidžiamų grupių susirinkimo bei asociacijos laisvės. Nevisapusiškai laikomasi religijos laisvės principų, nuolatos kartojasi išpuoliai religinėse vietose, o tyrimai ne visada užbaigiami. Teisinė pagalbos sistema dar neveikia visu pajėgumu. Padaryta tam tikra pažanga tobulinant penitencinę sistemą, tačiau reikia toliau modernizuoti infrastruktūrą ir griežtinti saugumo reikalavimus.

Visuomenė menkai informuota apie moterų teises . Reikia toliau tobulinti lyčių lygybę reglamentuojančius teisės aktus ir spartinti jų įgyvendinimą. Reikia gerinti moterų apsaugą nuo visų rūšių smurto. Vaikų teisės nėra visapusiškai užtikrinamos, o apsaugos mechanizmai nepakankami. Kūdikių mirtingumas Kosove išlieka didelis. Socialiai pažeidžiamų grupių integracija ir apsauga nėra visapusiškai užtikrinamos. Kovą su diskriminacija reglamentuojantys teisės aktai parengti laikantis ES standartų, tačiau juos įgyvendinant padaryta pažanga nedidelė. Nuosavybės teisės užtikrinamos ne visada, be to, kyla su jomis susijusių dviprasmybių ir teisinių neaiškumų. Sprendimai ir nuosprendžiai vykdomi vangiai.

Kalbant apie g rįžusiuosius asmenis, pabėgėlius ir šalies viduje perkeltuosius asmenis , padaryta labai nedidelė pažanga. Grįžusiųjų asmenų ir šalies viduje perkeltųjų asmenų integracija ir apsauga nėra visapusiškai užtikrinamos.

Mažumų teisės Kosove užtikrinamos įstatymais, tačiau praktiškai jos ribojamos dėl saugumo problemų. Vyriausybės vadovai deda pastangas ryšiams su mažumų bendruomenėmis užmegzti, bet šios pastangos turėtų būti didesnės ir pagrįstos konkrečiais veiksmais. Mažumos vis labiau pasitiki ombudsmeno institucija. Vis dėlto, vertinant bendrą padėtį, mažumų galimybės naudotis savo teisėmis ribotos. Romų, aškalų (angl. Ashkali) ir egiptiečių bendruomenės tebegyvena labai sunkiomis sąlygomis ir yra diskriminuojamos, pirmiausia švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, apgyvendinimo ir užimtumo srityse. Vis dar nėra visapusiškos romų, aškalų ir egiptiečių bendruomenių integracijos strategijos.

Dėl regioninių klausimų ir tarptautinių įsipareigojimų – Kosovas aktyviai ir konstruktyviai, tiek, kiek leidžiama pagal dabartinį jo statusą, dalyvauja įgyvendinant regioninio bendradarbiavimo iniciatyvas. Pasirašytas Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimas (CEFTA). Kosovas dalyvauja Pietryčių Europos transporto observatorijos (SEETO) veikloje. Kosovas tęsia Energijos bendrijos steigimo sutarties ir Europos bendrosios aviacinės erdvės susitarimo nuostatų įgyvendinimą.

Bendradarbiaujant su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) padaryta tam tikra pažanga, tačiau vis dar kyla problemų, susijusių su liudytojų bauginimu.

Dėl politinės nežinomybės, nepakankamo teisinės valstybės principų užtikrinimo, ribotų gamybos pajėgumų ir silpnai išvystytos infrastruktūros Kosovo ekonominė plėtra vyksta labai lėtai. Labai aukštas nedarbo lygis yra vienas iš didžiausią susirūpinimą keliančių reiškinių. Ekonominė politika iš esmės vykdyta tinkamai, taip pat vykdytos kai kurios reformos, tačiau ekonomikos augimas ir vėl buvo labai nedidelis, o užsienio sąskaitos disbalansas tebekelia pavojų.

Ekonominių kriterijų srityje Kosovas padarė nedidelę pažangą siekdamas tapti veikiančios rinkos ekonomikos šalimi. Būtina toliau dėti dideles pastangas vykdant reformas, kad Kosovas ilguoju laikotarpiu būtų pajėgus atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Europos Sąjungoje.

Apskritai ekonominė politika vykdyta gerai ir buvo orientuota į rinką. Infliacijos lygis buvo žemas, o vidaus prekių ir paslaugų kainos sumažėjo. 2006 m. ir 2007 m. pirmojo pusmečio biudžeto vykdymo rezultatas – didelis perviršis. Tokį rezultatą visų pirma lėmė labai didelis, prognozes viršijęs pajamų augimas ir tai, kad vyriausybės investicijų išlaidos buvo daug mažesnės nei numatyta biudžete. Kosovas neprisiėmė valstybės užsienio skolos. Buvusių visuomeninių įmonių privatizavimas vyko daug sparčiau, nors šioje srityje dar daug kas turi būti padaryta. Beveik baigtas valstybinių įmonių pertvarkymo į privačias įmones procesas, tačiau reikia toliau vykdyti restruktūrizavimą. Užsienio piliečiams įsigyjant daugiau turto, finansų sektorius toliau augo ir tapo tvirtesnis.

Vis dėlto augimas buvo gana nedidelis, o nedarbo lygis – labai aukštas. Nepakankamas teisinės valstybės principų užtikrinimas, neaiškumai dėl statuso ir fiskalinė rizika toliau darė poveikį rinkos mechanizmų veikimui ir verslo aplinkai. Ekonominės politikos koordinavimas išliko silpnas, todėl buvo sunku užtikrinti politinį susitarimą ir laikytis politinių įsipareigojimų. Užsienio sąskaitos disbalansas išliko pavojingai didelis, tuo tarpu prekybos deficitas augo toliau. Kosovo eksporto pajėgumai ir konkurencingumas vis dar per maži. Kurti gyvybingą privatųjį sektorių trukdė ribotos finansavimo galimybės, teisinio aiškumo trūkumas, per menki įgūdžiai ir nepakankamas mokymas, silpna technologinė bazė bei prasta transporto, energetikos ir ryšių infrastruktūra. Finansinio tarpininkavimo srityje veiklą trikdė dideli palūkanų normų skirtumai. Dėl didelio šešėlinės ekonomikos sektoriaus ir nuolatos pasitaikančių trūkumų teisėsaugos bei reguliavimo sistemose mažėja mokesčių bazė, vyriausybės pajėgumai įgyvendinti ekonominę politiką tampa menkesni, be to, daromas neigiamas poveikis verslo aplinkai.

Kosovas toliau darė pažangą derindamas savo teisės aktus ir politiką su Europos standartais . Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, muitinės ir laisvo prekių judėjimo, išlaikyta ankstesniais metais padaryta pažanga. Tačiau veiksmingai įgyvendinant ir vykdant priimtus teisės aktus didelės pažangos nepadaryta. Reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų sukurti administraciniai pajėgumai, kurių pakaktų tolesniam derinimui su Europos standartais ir šių standartų įgyvendinimui vykdyti, visų pirma kovos su organizuotu nusikalstamumu, išorės sienų ir pasienio apsaugos, mokesčių ir energetikos srityse.

Tam tikra pažanga padaryta įgyvendinant Europos partnerystės prioritetus ES vidaus rinkos srityje, tačiau Kosovas kol kas dar tik pradeda įgyvendinti Europos standartus. Laisvo prekių judėjimo srityje, pirmiausia rengiant reikiamus teisės aktus ir horizontaliąją infrastruktūrą, padaryta tam tikra pažanga. Horizontaliųjų priemonių ir standartizavimo srityje padaryta nedidelė pažanga. Įsisteigimo teisę ir laisvę teikti paslaugas reglamentuojanti teisinė sistema dar nėra vientisa. Laisvo kapitalo judėjimo srityje reikia, kad Serbijos dinarų pervedimas į sritis, kuriose gyventojų daugumą sudaro Kosovo serbai, būtų vykdomas skaidriau.

Didelė pažanga padaryta muitinės srityje. Muitinės pajėgumai išaugo, taip pat sustiprinti ir jau veikia muitinės kontrolės skyrius, žvalgybos skyrius ir tyrimų sektorius. Mokesčių srityje pažanga nebuvo didelė. Mokesčiai administruojami neveiksmingai. Valdžios institucijų pajėgumai užtikrinti mokesčių teisės aktų vykdymą yra menki. Konkurencijos srityje pasikeitimų nedaug. Viešųjų pirkimų srityje paskelbtas naujas, 2004 m. viešųjų pirkimų įstatymą iš dalies keičiantis, įstatymas. Tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kad Kosovo vykdoma viešųjų pirkimų veikla atitiktų Europos standartus. Intelektinės nuosavybės teisės srityje padaryta nedidelė pažanga. Padirbinėjimas ir piratavimo veikla tebėra plačiai paplitę.

Nepadaryta didelės pažangos, susijusios su Europos standartais socialinės politikos ir užimtumo politikos srityse. Nėra visapusiškos užimtumo strategijos, o Darbo inspekcija neturi reikiamų pajėgumų pagrindinių darbo teisės aktų įgyvendinimo stebėsenai vykdyti. Kalbant apie Europos standartus švietimo ir mokslinių tyrimų srityje, padaryta tam tikra pažanga švietimo srityje, tačiau švietimo ir mokymo sistemos pajėgumai tebėra labai menki, be to, reikia nustatyti standartus ir suvienyti aukštojo mokslo sistemą.

Vystant sektorių politiką padaryta tam tikra pažanga pramonės ir VMĮ srityje, kurioje sudarytos sąlygos greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis pradėti verslą. Tačiau šioje srityje pasirengimas dar tik pradėtas.

Žemės ūkio , veterinarijos, fitosanitarijos ir žuvininkystės srityse padaryta nedidelė pažanga.

Tam tikra pažanga padaryta aplinkos srityje. Priimta keletas svarbių įstatymų, o dauguma vandentiekio ir atliekų komunalines paslaugas teikiančių įmonių buvo sujungtos ir perorganizuotos į privačias įmones. Tačiau vandentiekio ir atliekų komunalinių paslaugų įmonėms kyla sunkumų dėl pajamų surinkimo. Dauguma administracinių struktūrų tebėra silpnos ir turi būti stiprinamos, kad Kosovas galėtų išspręsti kylančias aplinkosaugos problemas. Visuomenės informuotumo lygis aplinkos klausimais vis dar labai žemas.

Bendrai tam tikra pažanga padaryta transporto srityje. UNMIK Kosovo vardu pasirašė Europos bendrosios aviacinės erdvės susitarimą. Ji aktyviai dalyvauja plėtojant pagrindinį regioninio transporto tinklą, taip pat Pietryčių Europos transporto observatorijos (SEETO) veikloje. Vis dėlto pažanga geležinkelio sektoriuje nedidelė. Energetikos srityje Kosovas, kaip Energijos bendrijos sutarties šalis, įpareigotas taikyti susijusius ES energetikos sektorių reglamentuojančius teisės aktus. Tačiau šioje srityje dar yra labai didelių spręstinų problemų. Susijusių administracinių struktūrų instituciniai pajėgumai ir pajėgumai teisėkūros srityje tebėra menki. Neužtikrinamas patikimas elektros tiekimas. Dėl to labiausiai kenčia kaimo ir atokios vietovės. Pajamų surinkimo srityje tebekyla sunkumų.

Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityje padaryta nedidelė pažanga. Vis dar reikia siekti veiksmingo elektroninių ryšių rinkos liberalizavimo ir didesnės konkurencijos joje. Padaryta pažanga vykdant žiniasklaidos reformą, tačiau reikia imtis spręsti visuomeninio transliuotojo, nepriklausomos žiniasklaidos komisijos ir mažumų žiniasklaidos fondo stabilaus ir tvaraus finansavimo klausimą.

Tam tikra pažanga padaryta finansų kontrolės srityje. Statistikos srityje padaryta pažanga nedidelė. Statistikos infrastruktūra bei statistikos biuro valdymo pajėgumai tebėra menki.

Teisingumo, laisvės ir saugumo srityje derinant Kosovo teisės aktus ir praktiką su Europos standartais padaryta netolygi pažanga. Kosovas netaiko vizų režimo. Būtina siekti įdiegti ES standartus atitinkančius biometrinius pasus. UNMIK tebėra visiškai atsakinga už sienų ir pasienio valdymą , KFOR tebėra atsakinga už žaliąją zoną, o Kosovo policijos tarnybos sienų ir pasienio policija atsakinga už per Kosovo teritoriją vykstančių asmenų srautų valdymą. Sienų ir pasienio policija, muitinė, veterinarijos ir maisto tarnyba bei Kultūros, jaunimo reikalų ir sporto ministerija pasirašė bendradarbiavimo ir tarpusavio paramos susitarimus. Tačiau asmenų judėjimo į Kosovo teritoriją ir iš jos kontrolė ne visada atitinka Europos standartus.

Nėra prieglobstį reglamentuojančio įstatymo. Nėra prieglaudų ir gyvenamųjų būstų, skirtų prieglobsčio prašantiems asmenims. Labai mažai asmenų prašo prieglobsčio Kosove. Readmisijos srityje laikinosios savivaldos institucijos turi sparčiau rengtis didėjančiam grįžtančiųjų asmenų skaičiui, o pasirengimas turi atitikti Europos standartus; kol kas nėra jokių specialių įstatymų, strategijų ar veiksmų planų nei susijusių biudžetinių nuostatų.

Kovos su pinigų plovimu srityje atsakomybė laikinosios savivaldos institucijoms perduota tik iš dalies. Šioje srityje padaryta pažanga netolygi. Užbaigti tyrimai keliose bylose, tačiau teismo nuosprendžiai kol kas nepaskelbti. Tai, kad kovos su pinigų plovimu srityje veikia daug subjektų ir nėra aiškaus kompetencijos pasidalijimo, apsunkina pinigų plovimo nusikaltimų tyrimų ir susijusio baudžiamojo persekiojimo vykdymą. Viena didžiausių problemų vis dar yra prokurorų, kurie specializuotųsi pinigų plovimo ir ekonominių nusikaltimų srityje, trūkumas.

Per Kosovą driekiasi vienas pagrindinių narkotikų kelių į Vakarų Europą. Padaryta tam tikra pažanga priimant naujus teisės aktus ir stiprinant susijusias administracines struktūras. Konfiskuojama daugiau narkotikų. Vis dėlto nėra strategijos, skirtos užkirsti kelią neteisėtam narkotikų vežimui ir naudojimui bei kovai su šiomis problemomis. Prekyba narkotikais lieka rimta problema.

Policijos srityje padaryta nedidelė pažanga. Paprastai Kosovo policija užduotis vykdo profesionaliai ir kompetentingai, pirmiausia smulkių nusikaltimų srityje. Su sunkiais nusikaltimais susiję atvejai vis dar tiriami neveiksmingai. Tarpžinybinis ir tarptautinis bendradarbiavimas ne visada vykdomas patenkinamai. Nėra policijos įstatymo. Policijos kalinimo įstaigos neatitinka tarptautinių standartų. Nėra nustatytų vienodų policijos sulaikymo procedūrų ir formų. Kosove nei valstybės, nei regiono lygmeniu vis dar nėra nusikalstamumo mažinimo strategijos.

Kova su organizuotu nusikalstamumu , įskaitant kovą su prekyba žmonėmis, išlieka vienas svarbiausių uždavinių. 2007 m. pirmąjį pusmetį labai išaugo išnagrinėtų bylų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu, skaičius. Sustiprintos susijusios administracinės struktūros, tačiau dėl įgūdžių ir įrangos stokos jos išlieka neveiksmingos. Kovai su organizuotu nusikalstamumu skirta teisinė sistema dar nevisiškai parengta, visų pirma liudytojų apsaugos, slaptųjų agentų ir turto konfiskavimo srityse, taip pat nėra kovos su mafija įstatymo ir kovos su organizuotu nusikalstamumu įstatymo. Nėra ginklų surinkimo strategijos. Kosovas išlieka prekybos žmonėmis aukų tranzito ir paskirties šalis. Nėra jokių specialių su prekyba žmonėmis susijusių teisės aktų.

Asmens duomenų apsaugos srityje nėra jokių pokyčių. Nėra duomenų apsaugą reglamentuojančių bendrųjų teisės aktų, taip pat neįsteigta nepriklausoma duomenų apsaugos priežiūros institucija.

Turkija

Turkija ir toliau pakankamai gerai vykdo Kopenhagos politinius kriterijus . Pirmalaikiai parlamento rinkimai, surengti po pavasarį įvykusios konstitucinės krizės, vyko visapusiškai laikantis demokratinių standartų ir teisinės valstybės principų. Tačiau 2007 m. vykdant politines reformas padaryta nedidelė pažanga. Reikia dėti daug daugiau pastangų, visų pirma žodžio laisvės, civilinės karinių pajėgų kontrolės ir ne musulmonų religinių bendruomenių teisių srityse. Reikia siekti didesnės pažangos kovojant su korupcija, vykdant teismų sistemos reformą ir užtikrinant profesinių sąjungų, taip pat moterų ir vaikų teises.

Kalbant apie demokratiją ir teisinę valstybę , parlamento rinkimai buvo laisvi ir sąžiningi, balsuoti atėjusių asmenų skaičius didelis, o į naująjį parlamentą išrinkta daugiau atstovų iš įvairių šalies politinių partijų. Prezidento, kurį rugpjūčio mėn. rinko parlamentas, rinkimai vyko laikantis Konstitucijos. Suformuota nauja vyriausybė, kuri paskelbė į ES orientuotos reformos darbotvarkę.

Padaryta tam tikra pažanga vykdant teisinę reformą viešojo administravimo ir valstybės tarnybos srityse.

Kalbant apie civilinę ginkluotųjų pajėgų priežiūrą , 2007 m. pavasarį įvykusi konstitucinė krizė patvirtino demokratinių procesų viršenybę. Vis dėlto kariuomenės atstovai eina valstybines pareigas, kurios nepriklauso kariuomenės kompetencijai, be to, reikia, kad būtų vykdoma visapusiška civilinė ginkluotųjų pajėgų priežiūra ir parlamentinė gynybos išlaidų kontrolė.

Tam tikra pažanga padaryta didinant teismų sistemos veiksmingumą. Toliau vykdyti teisėjų, prokurorų ir teismų personalo mokymai bei modernizacija. Teisėjų nepriklausomumas ir nešališkumas vis dar kelia susirūpinimą.

Kovos su korupcija srityje didelės pažangos nepadaryta. Korupcija vis dar plačiai paplitusi. Susirūpinimą kelia tai, kad vis dar nėra bendros kovos su korupcija strategijos, veiksmų plano ir koordinavimo mechanizmo.

Žmogaus teisių ir mažumų apsaugos srityje Turkija padarė pažangą ratifikuodama tarptautinius žmogaus teisių apsaugos dokumentus ir vykdydama Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimus. Vis dėlto būtina dėti daugiau pastangų. Reikia modernizuoti institucinę žmogaus teisių apsaugos sistemą.

Turkijos teisinėje sistemoje nustatytas visapusiškas apsaugos priemonių, kuriomis užkertamas kelias kankinimams ir netinkamam elgesiui , rinkinys. Toliau mažėjo kankinimo ir netinkamo elgesio atvejų. Tačiau tokių atvejų pasitaiko, pirmiausiai prieš įkalinimą. Turkija turi kruopščiau tirti pareiškimus apie ginkluotųjų pajėgų narių įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus.

Kalbant apie žodžio laisvę , 2007 m. už nesmurtinės nuomonės reiškimą baudžiamojon atsakomybėn patraukta daugiau žurnalistų, intelektualų ir žmogaus teisių aktyvistų. Dėl to pasitaikė vidinės cenzūros atvejų. Turkijos Baudžiamojo kodekso 301 straipsnis ir kitos nuostatos, ribojančios žodžio laisvę, turi būti suderintos su Europos žmogaus teisių konvencija ir EŽTT teismine praktika.

Religijos laisvės srityje dar būtina parengti su Europos žmogaus teisių konvencija suderintą teisinę sistemą, kad visos religinės bendruomenės galėtų veikti be suvaržymų. Nepadaryta pažangos sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria ne musulmonų religinės bendruomenės ir Alevi bendruomenė. Valdžia turi uoliau stengtis užkirsti kelią diskriminacijai, nepakantumui ir susijusiems smurto veiksmams.

Visuomenė vis daugiau dėmesio skiria lyčių klausimams, taip pat imamasi daugiau priemonių padėčiai moterų teisių srityje pagerinti. Pirmiausia pažanga padaryta moterų apsaugos nuo smurto srityje. Tačiau reikia dėti dar daugiau pastangų. Teisinė sistema parengta, tačiau turi būti visapusiškai įgyvendinta.

Kalbant apie vaikų teises , pažanga padaryta keliose srityse, įskaitant gimusių vaikų registravimo ir švietimo sritis. Vis dėlto šiose srityse reikia dėti daugiau pastangų, taip pat reikia kovoti su smurtu prieš vaikus ir gerinti bendrą susijusių teisės aktų įgyvendinimo lygį.

Profesinių sąjungų teisių srityje Turkija neužtikrina visų profesinių sąjungų teisių vykdymo pagal ES standartus ir susijusias Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas, visų pirma kiek tai susiję su teise burtis į profesines sąjungas, streikuoti ir vesti kolektyvines derybas. Reikia naujų teisės aktų, kuriais būtų sustiprintos profesinių sąjungų teisės.

Su mažumų teisėmis susijusi padėtis Turkijoje nesikeičia. Nepadaryta jokios pažangos derinant Turkijos praktiką su Europos standartais. Toliau ribojama laisvė naudotis kultūrinėmis teisėmis , tai visų pirma susiję su draudimu vartoti kitas kalbas nei turkų radijuje ir televizijoje, politiniame gyvenime ir teikiant viešąsias paslaugas. Valstybinėse ir privačiosiose mokyklose nėra galimybės mokytis kurdų kalbos. Romų bendruomenės nariai diskriminuojami tinkamo būsto, švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos ir užimtumo srityse. Priverstiniai iškeldinimai lieka rimta problema.

Dėl padėties rytuose ir pietuose – reikia taikyti visapusišką metodą sprendžiant regione kylančias ekonomines ir socialines problemas ir sudaryti sąlygas gyventojų daugumą sudarančiai kurdų bendruomenei naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis. Toliau mokėtos kompensacijos šalies viduje perkeltiesiems asmenims bei imtasi priemonių susijusio įstatymo įgyvendinimui gerinti. Tačiau vyriausybė nėra parengusi bendros nacionalinės strategijos šalies viduje perkeltųjų asmenų klausimui, taip pat grįžimo klausimui, spręsti.

Turkijoje toliau daugėjo PKK, kurią ES įtraukė į teroristinių organizacijų sąrašą, organizuojamų teroristų išpuolių .

Kalbant apie regioninius klausimus ir tarptautinius įsipareigojimus , Turkija pareiškė palaikanti JT pastangas rasti ilgalaikį Kipro problemos sprendimą. Tačiau nepadaryta jokios pažangos siekiant glaudesnių dvišalių santykių su Kipro Respublika. Turkija ne visiškai įgyvendino Asociacijos susitarimo papildomą protokolą ir nepašalino visų laisvą prekių judėjimą ribojančių kliūčių, įskaitant tiesioginio transporto ryšio su Kipru ribojimą.

Santykiai su Graikija plėtojami teigiama linkme. Imtasi pasitikėjimą didinančių priemonių, tačiau sprendžiant dėl sienų kylančius ginčus susitarimas nepasiektas. Turkija toliau vaidino teigiamą vaidmenį Vakarų Balkanuose . Ypač svarbūs išlieka geri kaimyniniai santykiai.

Turkijos ekonomika toliau sparčiai augo, tam įtakos turėjo didelės užsienio investicijų įplaukos. Bendrai pinigų ir fiskalinė politika vykdyta tinkamai. Infliacijos našta, didėjantis užsienio sąskaitos disbalansas ir ne tokia griežta fiskalinė drausmė 2007 m. gali turėti įtakos makroekonominiam stabilumui. Struktūrinės reformos sulėtėjo, o dėl darbo rinkoje taikomų suvaržymų apsunkinamas darbo vietų kūrimas.

Vertinant ekonominius kriterijus , Turkiją galima laikyti veikiančios rinkos ekonomikos šalimi. Ji turėtų būti pajėgi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Europos Sąjungoje vidutinės trukmės laikotarpiu, jeigu įgyvendins savo visapusę reformų programą, siekdama sumažinti struktūrinius trūkumus.

Ekonomikos augimas, visų pirma dėl išaugusio eksporto, išliko didelis, be to, didelis buvo ir verslo atstovų pasitikėjimas. Naujoji vyriausybė ryžtingai prisiėmė įsipareigojimus siekti biudžeto konsolidavimo ir vykdyti struktūrinę reformą. Dėl stiprios liros ir fiskalinės drausmės sumažėjo valstybės skola, nors skolinimosi išlaidos buvo didelės ir buvo tam tikrų neramumų finansų rinkoje. Centrinis bankas pinigų politiką vykdė apdairiai ir atsakingai. TUI labai išaugo, visų pirma užsienio subjektams įsigijus Turkijos bendrovių, ir turėjo didesnės įtakos su makroekonominiu disbalansu susijusio pavojaus mažėjimui.

Tačiau dėl mokesčių lengvatų ir didesnių išlaidų infrastruktūrai 2007 m. susilpnėjo fiskalinė drausmė. Reikia taikyti korekcines priemones, kad būtų pasiekti 2007 m. biudžeto tikslai. Padidėjo infliacijos našta, pirmiausia dėl maisto ir paslaugų kainų bei darbo užmokesčio, ir jei politikoje nebus didesnių pokyčių, vyriausybės ir centrinio banko nustatytas 2007 m. pabaigos infliacijos lygio tikslas gali būti neįvykdytas.

Didžioji didėjančio einamosios sąskaitos deficito dalis toliau finansuojama iš trumpalaikio kapitalo įplaukų. Mokesčių našta darbo rinkai išlieka labai didelė, dėl to oficialiajame sektoriuje sunkiau kurti darbo vietas. Dėl struktūrinių suvaržymų darbo rinkoje sudėtingiau kurti darbo vietas, taip pat dėl jų nedaugėja dirbančių moterų.

Privatizacijos tempas sulėtėjo. Žmogiškasis kapitalas iš esmės nėra prisitaikęs prie sparčiai augančios ir besivystančios ekonomikos poreikių, pirmiausia su eksportu susijusiuose sektoriuose. Skirtumai tarp regionų išlieka dideli. Dėl skaidrumo stokos valstybės pagalbos srityje sunku vykdyti veiksmingą ekonominę politiką. Atidėtos planuotos socialinės apsaugos sistemos ir energetikos sektoriaus reformos. Dėl didelio šešėlinės ekonomikos sektoriaus ir pasitaikančių trūkumų teisėsaugos bei reguliavimo sistemose mažėja mokesčių bazė, prastėja vyriausybės pajėgumai įgyvendinti ekonominę politiką ir daromas neigiamas poveikis verslo aplinkai.

Turkija sustiprino gebėjimus prisiimti narystės įsipareigojimus . Pažanga padaryta daugelyje sričių, visų pirma kalbant apie laisvo prekių judėjimo, finansinių paslaugų, transeuropinių tinklų ir mokslo bei mokslinių tyrimų skyrius. Vykdant derinimą tam tikrose srityse, pavyzdžiui, laisvo prekių judėjimo, intelektinės nuosavybės teisių, antimonopolinės politikos, energijos, statistikos, įmonių ir pramonės politikos, vartotojų ir sveikatos apsaugos bei mokslo ir mokslinių tyrimų, padaryta pažanga. Tačiau derinimo procesą reikia tęsti, pirmiausia laisvo paslaugų judėjimo, valstybės pagalbos, žemės ūkio, žuvininkystės, maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos bei aplinkos srityse. Turkija dar nėra įvykdžiusi daugelio Muitų sąjungos su ES įsipareigojimų. Reikia toliau didinti Turkijos administracinius pajėgumus, susijusius su acquis vykdymu.

Kalbant apie laisvą prekių judėjimą , visose srityse, išskyrus pranešimo procedūrų ir abipusio pripažinimo sritis, pasiektas bendras aukštas suderinimo lygis. Turkija padarė pažangą daugelyje sričių, pavyzdžiui, akreditavimo, standartizavimo, tinkamumo vertinimo ir rinkos priežiūros. Vis dėlto prekybos srityje išlieka tam tikrų techninių kliūčių. Įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas srityje padaryta labai menka pažanga; teisės aktų derinimo lygis išliko žemas. Kalbant apie laisvą kapitalo judėjimą , Turkija padarė pažangą kapitalo judėjimo ir kovos su pinigų plovimu srityse. Didelė pažanga padaryta finansinių paslaugų sektoriuje, visų pirma bankininkystės, draudimo ir profesinių pensijų srityje, be to, nedidelė pažanga padaryta vertybinių popierių rinkoje ir investavimo paslaugų srityje.

Viešųjų pirkimų srityje padaryta nedidelė pažanga. Padidėjo administraciniai pajėgumai. Tačiau atsakomybė už politikos kūrimą ir įgyvendinimą dar nėra tolygiai paskirstyta. Bendrovių teisės srityje Turkija didelės pažangos nepadarė. Nebuvo priimtas prekybos kodekso projektas. Derinimas intelektinės nuosavybės srityje yra gerokai pasistūmėjęs. Padaryta dar didesnė pažanga. Tačiau reikia labai stiprinti įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą. Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityje Turkija padarė tam tikrą pažangą. Toliau liberalizuota elektroninių ryšių ir informacinių technologijų rinka.

Kalbant apie konkurenciją , pažanga padaryta antimonopolinės politikos srityje, taip pat didelė pažanga padaryta derinant teisės aktus. Vis dėlto nepadaryta pažangos priimant valstybės pagalbą reglamentuojančius teisės aktus ir steigiant valstybės pagalbos kontrolės instituciją. Uždavinys baigti rengti plieno pramonės restruktūrizavimo programą išlieka prioritetu. Turkija Komisijai nėra pranešusi apie valstybės pagalbos schemas.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje derinimo lygmuo buvo nedidelis. Padaryta tam tikra pažanga ekologinės žemdirbystės srityje. Pirminė pažanga padaryta rengiant kaimo plėtros programos projektą ir priimant įgyvendinamuosius teisės aktus, kad būtų galima pasinaudoti Bendrijos lėšomis. Tačiau stipriai vėluojama vykdant pasirengimą operatyvinių struktūrų srityje. Turkija nepašalino techninių kliūčių prekybai jautiena ir gyvais galvijais. Žuvininkystės sektoriuje padaryta pažanga išteklių ir laivyno valdymo srityse. Tačiau Turkija nepadarė pažangos derindama teisės aktus. Žemės ūkio ir žuvininkystės srityse įgyvendinimo pajėgumai dar nedideli. Pažanga maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos srityse nedidelė. Veiksminga gyvūnų ligų, visų pirma snukio ir nagų ligos, kontrolė tebėra viena iš didžiausią susirūpinimą keliančių sričių. Teisės aktų derinimas dar tik pradėtas.

Transporto politikos srityje padaryta tam tikra pažanga. Tęstas teisės aktų derinimas kelių, oro ir jūrų transporto sektoriuose. Tačiau Turkija nepadarė jokios pažangos geležinkelių sektoriuje. Turkija atsisako suderinti jos ir valstybių narių sudarytus oro susisiekimo susitarimus su Bendrijos teise. Dėl Turkijos ir Kipro Respublikos skrydžių valdymo kontrolės centrų bendradarbiavimo stokos kyla grėsmė oro eismo saugai. Didelė pažanga padaryta transeuropinių tinklų srityje. Reikia atlikti transporto infrastruktūros vertinimą. Kalbant apie infrastruktūrą, didelė pažanga padaryta statant Turkijos ir Graikijos jungiamąjį dujotiekį, kurio statybos greitai bus baigtos. Turkijos dalyvavimas NABUCCO dujotiekio projekte tebėra lemiamas šio projekto sėkmės veiksnys. Energetikos srityje padaryta tam tikra pažanga. Priimtas energijos efektyvumo pagrindų įstatymas. Tačiau Turkija nenustatė ambicingų planų atsinaujinančiosios energijos srityje. Apskritai derinant teisės aktus po truputį žengiama pirmyn.

Mokesčių srityje padaryta tam tikra pažanga. Tačiau Turkija nesprendė klausimų, susijusių su PVM taikymo sritimi ir dydžiu, akcizo mokesčių struktūra ir dydžiu ar tiesioginiais mokesčiais. Toliau taikomi diskriminaciniai mokesčiai alkoholinio ir tabako gaminiams.

Statistikos srityje padaryta pažanga, visų pirma kiek tai susiję su infrastruktūra, klasifikavimu ir sektorių statistika. Apskritai derinant teisės aktus padaryta didelė pažanga. Tačiau derinimas nebaigtas registrų, žemės ūkio statistikos ir ekonominės bei pinigų statistikos srityse.

Ekonominės ir pinigų politikos srityje padaryta tam tikra pažanga. Bendrai derinant teisės aktus šioje srityje padaryta didelė pažanga. Tačiau reikia stiprini politiką formuojančių institucijų bendradarbiavimą. Kalbant apie užimtumo ir socialinės politikos acquis , Turkijos padaryta pažanga derinant su acquis nedidelė. Reikia stiprinti socialinį dialogą ir mažinti šešėlinės ekonomikos sektorių.

Įmonių ir pramonės politikos srityje padaryta pažanga: pradėjo veikti Investicijų paramos ir skatinimo agentūra, priimta turizmo strategija. Bendrai Turkija yra suderinusi daug teisės aktų. Derinant teisės aktus su ES politika mokslo ir mokslinių tyrimų srityje padaryta didelė pažanga. Tačiau tiek mokslininkų skaičius, tiek privačiojo sektoriaus dalyvavimo mastas vykdant mokslinius tyrimus yra per maži. Pažanga padaryta švietimo ir kultūros srityje, pirmiausiai dėl dalyvavimo Bendrijos programose. Šiose srityse Turkija pasiekė aukštą bendrą suderinimo lygį.

Pažanga padaryta regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityje, pirmiausia nustatant naujosios Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP) įgyvendinamąsias struktūras. Tačiau bendras suderinimo lygis nedidelis. Administraciniai pajėgumai centriniu lygmeniu nepakankami. Kalbant apie regioninį lygmenį, regioninės politikos įgyvendinimo priemonių struktūrų kūrimo procesas vilkinamas.

Teismų sistemoje padaryta tam tikra pažanga, visų pirma susijusi su mokymais ir informacinių technologijų naudojimu tvarkant bylas; reikia dėti daugiau pastangų teisėjų nepriklausomumui stiprinti, pirmiausia tų teisėjų, kurie yra Aukščiausiosios teisėjų ir prokurorų tarybos nariai. Kovos su korupcija srityje padaryta nedidelė pažanga. Nėra bendros strategijos ar veiksmų plano.

Kalbant apie pagrindines teises , pažanga teisės aktų srityje ir užtikrinant šias teises praktiškai nedidelė. Šioje srityje reikia dėti daug daugiau pastangų.

Teisingumo, laisvės ir saugumo srityje Turkija toliau darė pažangą, pirmiausia kovodama su organizuotu nusikalstamumu, narkotikų kontrabanda ir prekyba žmonėmis. Vis dėlto reikia nuolatos dėti dideles pastangas tokiose srityse, kaip antai policijos bendradarbiavimas, prieglobstis, migracija ir išorės sienos.

Aplinkos srityje Turkija padarė didelę pažangą stiprindama administracinius pajėgumus centriniu lygmeniu. Tačiau pažanga buvo maža horizontaliųjų teisės aktų, oro kokybės, cheminių medžiagų, triukšmo ir atliekų srityse. Turkija nepadarė jokios pažangos pramoninės taršos ir rizikos valdymo srityje. Bendras teisės aktų derinimo lygis išliko žemas.

Vartotojų apsaugos srityje daug padaryta derinant teisės aktus. Padaryta tam tikra pažanga, tačiau įgyvendinimas vyksta per lėtai. Turkijoje vartotojų judumas liko mažas. Turkija padarė tam tikrą pažangą sveikatos apsaugos srityje. Derinant teisės aktus taip pat padaryta nedidelė pažanga. Administraciniai pajėgumai ėmė didėti.

Muitų sąjungos srityje Turkija pasiekė aukštą suderinimo lygį. Tačiau laisvų prekybos zonų, muitų lengvatų, kovos su padirbtomis prekėmis ir kontrolės po muitinio įforminimo srityse teisės aktai nebaigti derinti. Tai, kad Turkijos neapmuitinamų prekių parduotuvės yra atvykimo vietose, neatitinka acquis . Be to, Turkija labai daug pasiekė derindama teisės aktus išorės santykių srityje, tačiau ji nėra savo teisės aktų visapusiškai suderinusi su ES pozicijomis PPO ir OECD.

Turkija toliau deda daug pastangų stabilumui regione skatinti atsižvelgdama į ES politiką. Sveikintinas Turkijos pasiryžimas ir toliau prisidėti vykdant Europos saugumo ir gynybos politiką. Tačiau Turkija priešinasi Kipro Respublikos ir Maltos įtraukimui į ES ir NATO bendradarbiavimo procesą. Turkija nėra suderinusi teisės aktų su ES pozicija dėl tam tikrų tiekėjų grupių narystės. Šalis dar nepasirašė Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto. Turkija tebebuvo uždariusi sieną su Armėnija.

Pasirengimas vykdyti finansų kontrolę stipriai pasistūmėjęs į priekį. Paskelbti tam tikri papildomi įgyvendinamieji teisės aktai. Tačiau delsiama priimti pataisytą įstatymą dėl Turkijos audito rūmų. Turkija neatnaujino nei viešųjų vidaus finansų kontrolės politikos, nei susijusių teisės aktų. Su nuolatinėmis struktūromis, skirtomis bendradarbiauti su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba, susijęs pasirengimas dar tik pradėtas. Finansų ir biudžeto nuostatų srityje jokių didesnių pokyčių nenustatyta.

[1] 2007 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino naują sutartį.

[2] 6 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „ Sąjunga yra grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais, t. y. principais, kurie valstybėms narėms yra bendri “.

[3] Remtasi Eurostato duomenimis.

[4] 2007 m. birželio 27 d. Ataskaitos dėl Bulgarijos ir Rumunijos pažangos įgyvendinant papildomas priemones, taikomas po įstojimo, KOM(2007) 377 ir KOM(2007) 378.

[5] Pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244.

[6] Techninės pagalbos ir informacijos mainai.

[7] SIGMA – parama valdymui ir administravimui gerinti – plėtros srityje Komisijos remiama OECD programa.

[8] Jam taikoma JT Saugumo tarybos rezoliucija 1244.

[9] S/2007/168/Add.1.