52007DC0591

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 10.10.2007

KOM(2007) 591 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Socialinių aspektų reglamentavimo sistemos persvarstymas, siekiant daugiau ir geresnių darbo vietų ES jūrininkystės sektoriuje (Bendrijos lygmens socialinių partnerių konsultacijų pirmasis etapas pagal Sutarties 138 straipsnio 2 dalį)

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Socialinių aspektų reglamentavimo sistemos persvarstymas, siekiant daugiau ir geresnių darbo vietų ES jūrininkystės sektoriuje (Bendrijos lygmens socialinių partnerių konsultacijų pirmasis etapas pagal Sutarties 138 straipsnio 2 dalį)

1. ĮžANGA

Žaliojoje knygoje „Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos“[1] paminėta, kad jūrų sektoriams netaikomi kai kurie Europos darbo ir socialiniai teisės aktai ir kad šiuos teisės aktus reikėtų persvarstyti, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais.

Atsižvelgdama į kitus veiksmus, kuriais siekiama sustiprinti socialinius Europos jūrų sektoriaus[2] aspektus ir skatinti šio sektoriaus konkurencingumą, bei į suinteresuotųjų šalių, visų pirma Europos Parlamento ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto reikalavimus, Komisija nori išnagrinėti, ar galiojantys Bendrijos teisės aktai užtikrina tinkamą jūrininkų apsaugą ir ar ją sustiprinus ES jūrų sektorius taptų patrauklesnis ieškantiesiems darbo[3], o jo konkurencingumas nesumažėtų.

Šiame komunikate apžvelgiami susiję teisės aktai, siekiant nustatyti jūrininkams taikomas išimtis arba leidžiančias nukrypti nuostatas bei šių teisės aktų aiškinimo sunkumus. Šiuo komunikatu siekiama nustatyti, kokių veiksmų gali reikėti ES jūrininkų teisinei apsaugai gerinti, turint omenyje, kad tarptautinių konvencijų ir standartų jau yra daug. Galiausia, komunikatu pradedamos konsultacijos su socialiniais partneriais dėl galimų Bendrijos veiksmų krypčių pagal Sutarties 138 straipsnio 2 dalį.

Dėmesys reglamentavimo sistemai neišvengiamai sumažina analizės aprėptį ir joje daugiausia siekiama išnagrinėti mažiau apsaugotų pagal ES teisę profesijų atstovų padėtį ir (arba) labiausiai problemines sritis, pvz., laivybos ir žuvininkystės sektorių darbuotojų padėtį.

Nagrinėjamas klausimas labai svarbus ekonomine ir socialine prasme. 2005 m. 27 šalių ES iš viso buvo 204 400 jūrininkų[4], o 25 šalių ES dirbo apie 190 000–195 000 žvejų. Konsultuojantis buvo gauta pastabų, patvirtinančių kvalifikuotų darbuotojų trūkumą Europos laivybos sektoriuje.

2. TARPTAUTINIS KONTEKSTAS

Dauguma jūrų sektorių veikia stiprios globalizacijos sąlygomis. Vis didesnė ekonomikos globalizacija, tarptautinis darbo jėgos pobūdis ir kartais nepakankamai įgyvendinami teisės aktai trukdė veiksmingai taikyti galiojančius tarptautinius standartus ir pasaulio mastu veikė jūrų sektoriaus saugą. Dėl to susiklostė labai nevienodos šio sektoriaus darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygos. ES aktyviai stengiasi pasaulio forumuose stiprinti tarptautinę reglamentavimo tvarką. Dėl šių pastangų buvo priimta TDO 2006 m. darbo jūroje konvencija [5] ir TDO 2007 m. darbo žvejybos sektoriuje konvencija [6].

Šiomis konvencijomis nustatytais naujais tarptautiniais standartais galima vadovautis, atnaujinant ir papildant ES vidaus ir išorės politikos sritis, taip pat ir socialinės apsaugos standartus, kadangi jomis konsoliduojami ir atnaujinami labai įvairių sričių galiojantys teisės aktai ir nustatomos išsamios atitikties ir teisės aktų vykdymo taisyklės.

TDO 2006 m. darbo jūroje konvencijos atitikties ir teisės aktų vykdymo nuostatų įgyvendinimas ypač svarbus, norint sudaryti vienodas sąlygas jūrų transporto sektoriaus dalyviams. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad trečiajame jūrų sektoriaus saugos teisės aktų pakete persvarstomos kai kurios uosto valstybės kontrolės taisyklės, siekiant sustiprinti darbo standartų kontrolę, įskaitant įgulos pateiktų skundų nagrinėjimą[7].

2007 m. liepos 7 d. Taryba priėmė sprendimą, kuriuo valstybėms narėms leidžiama ratifikuoti TDO 2006 m. darbo jūroje konvenciją , vadovaujantis Europos bendrijos interesais, pageidautina iki 2010 m. gruodžio 31 d[8].

Be to, Komisija planuoja pasiūlyti Tarybos sprendimą, leidžiantį ES valstybes nares nedelsiant ratifikuoti TDO 2007 m. darbo žvejybos sektoriuje konvenciją [9]ir raginantį jas tai daryti.

Pastaraisiais metais TDO ir TJO ėmėsi saugumo standartų tobulinimo iniciatyvų. 2003 m. TJO priėmė Konvenciją Nr. 185, kuria buvo atnaujintos jūrininkų tapatybės dokumentų nuostatos (jūrininkų tapatybės dokumentų nuostatos pateiktos Konvencijoje Nr. 108), siekdama sudaryti sąlygas jūrininkams išlipti į krantą ir keliauti tranzitu. Taryba leido ES valstybėms narėms ratifikuoti šią konvenciją[10], o Komisija paragino jas ją ratifikuoti ir įgyvendinti.

EB susitarimais su besivystančiomis šalimis dėl bendradarbiavimo žvejybos srityje (SBŽS) taip pat skatinama sudaryti tinkamas darbo ir gyvenimo sąlygas, įtraukiant į susitarimus socialinio pobūdžio nuostatas.

3. DARBO SąLYGAS, DARBUOTOJų INFORMAVIMą IR KONSULTACIJAS REGLAMENTUOJANTYS ES TEISėS AKTAI

Darbo sąlygas, darbuotojų informavimą ir konsultacijas (toliau – IK) reglamentuojančių teisės aktų taikymo jūrininkams ir (arba) žvejams srityje šiuo metu susiklostė ketveriopa padėtis:

- šių sektorių darbuotojams nedaroma išimties (t.y. nėra konkrečiai jiems skirtų nuostatų ar leidžiančių nukrypti nuostatų); tai direktyvos dėl darbo pagal terminuotas sutartis, darbo ne visą darbo dieną, pagal terminuotas arba laikinas sutartis dirbančių darbuotojų sveikatos ir saugos, informacijos dėl darbo sutarties ar santykių sąlygų ir darbuotojų dalyvavimo Europos bendrovėse ir Europos kooperatyvuose;

- galioja specialūs teisės aktai arba bendrose priemonėse pateikiamos specialios nuostatos; tai direktyva dėl darbo laiko organizavimo (jūrininkai neįtraukti į pagrindinės direktyvos[11] taikymo sritį ir nustatytos specialios reglamentavimo sąlygos žvejams) arba direktyva dėl jaunimo darbo[12] (įvairios konkrečios galimybės taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas šiame sektoriuje);

- valstybės narės gali nustatyti išimtis nacionaliniuose teisės aktuose, perkeldamos direktyvas į nacionalinę teisę; tai Europos darbų tarybos direktyva, direktyva dėl informavimo ir konsultacijų bei direktyvoje dėl darbuotojų apsaugos nemokumo atvejais;

- šių sričių darbuotojai neįtraukti į taikymo sritį; tai direktyva dėl kolektyvinių atleidimų, įmonių perdavimo ir darbuotojų komandiravimo.

Pastarosioms dviems kategorijoms priskiriamas direktyvas reikėtų išnagrinėti išsamiau.

a) Tarybos direktyva 2002/74/EEB [13] – darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam

1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės narės gali netaikyti šios direktyvos kai kurių kategorijų darbuotojų reikalavimams esant kitų formų garantijoms, užtikrinančioms darbuotojams tinkamą apsaugą darbdaviui tapus nemokiam. Nors šioje nuostatoje jūrininkai konkrečiai neminimi, valstybės narės gali jiems ją taikyti.

1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, kurių lygiaverčiai nacionaliniai teisės aktai nebuvo taikomi žvejams-dalininkams tuo metu, kai įsigaliojo ši direktyva, gali netaikyti jiems direktyvos nuostatų.

Direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje ir (arba) 1 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytomis galimybėmis pasinaudojo tik 6 valstybės narės[14]. Reikėtų pakartotinai įvertinti, ar šios valstybės narės pagrįstai naudojasi galimybėmis netaikyti direktyvų nuostatų ir ar iš tiesų tokiais atvejais taikomos lygiavertės apsaugos formos.

b) Tarybos direktyva 94/45/EB [15]– Europos darbų tarybos

Ši direktyva taikoma bendrai direktyvos taikymo sričiai priskiriamoms žvejybos laivų įguloms. Tačiau 1 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „ valstybės narės gali numatyti, kad ši direktyva netaikoma prekybinių laivų įguloms “.

Viena iš šios leidžiančios nukrypti nuostatos priežasčių[16] – tai, kad paprastai šias įgulas skiria dideli atstumai, tiek viena nuo kitos, tiek nuo vadovybės, todėl su jomis sunku susisiekti konsultacijoms.

Šia nuostata pasinaudojo šešios valstybės narės[17]. Dar dvi valstybės[18] taikė išimtį, nes šiose valstybėse galioja specialūs šios srities teisės aktai, o kitose trijose valstybėse narėse[19] taikomos tam tikros priemonės įgyvendinimo teisės aktams pritaikyti jūrininkystės sričiai.

Galimybę netaikyti šios direktyvos prekybinių laivų įguloms reikia persvarstyti, nes (i) darbo jėgai iš labai įvairių valstybių būtinos tarptautinės informavimo ir konsultacijų procedūros, (ii) dauguma valstybių narių šia galimybe nesinaudoja, (iii) direktyvos nuostatos pakankamai lanksčios (dėl informacijos ir konsultacijų priemonių deramasi, kad jos atitiktų bendrovių ypatybes).

Vis dėlto bet kokiomis sąlygomis būtina atsižvelgti į konkrečius jūrininkų darbo modelius. Viena iš galimybių – pakeisti galiojančią išimties nuostatą leidimu pritaikyti nacionalines nuostatas prie konkrečios prekybinių laivų įgulų, visų pirma didelių nuotolių laivų įgulų padėties, kaip jau daro kai kurios valstybės narės.

c) Direktyva 2002/14/EB [20]– informacija ir konsultacijos

Pagal šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalį, „ valstybės narės gali daryti išlygas šiai direktyvai, taikydamos specialias nuostatas atviroje jūroje kursuojančių laivų įguloms “.

Valstybės narės grindė šią galimybę panašiomis kaip ir Direktyvos 94/45/EB atveju priežastimis: informacijos ir konsultacijų procedūras sudėtinga taikyti toli nuo įmonės būstinės esančiuose laivuose, o jūrininkai dažnai dirba pagal trumpalaikes sutartis.

Šiuo atveju išimtis nėra nesąlyginė, nes valstybės narės įpareigojamos nustatyti „specialias nuostatas“. Todėl išimties negalima taikyti, nenustačius jokios kitos reglamentavimo tvarkos ar numačius silpnesnę apsaugą. 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybe pasinaudojo aštuonios valstybės narės[21], bet tik trys[22] iš jų nustatė specialias nuostatas įguloms, patenkančioms į leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo sritį. Rengiamoje šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitoje Komisija išnagrinės šių specialių nuostatų atitiktį teisės normoms.

d) Tarybos direktyva 98/59/EB [23]– kolektyviniai atleidimai

Šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, kad ji netaikoma jūrų laivų įguloms.

1991 m. pasiūlymo patikslinti Direktyvą 75/129/EEB[24] aiškinamajame memorandume Komisija nurodė, kad šioje direktyvoje nustatyti „informacijos, konsultacijų ir pranešimo reikalavimai visikai nesuderinami su ypatingu jūrų laivų įgulų darbo sutarčių ar darbo santykių pobūdžiu. Jūrų laivų įguloms nepagrįstai netaikoma direktyva nustatyta apsauga, išskyrus tuos atvejus, kai jiems kitomis formomis užtikrinama apsauga, lygiavertė direktyva nustatytai apsaugai.“

Aptariant pasiūlymą Taryboje buvo paprieštarauta nuorodai į kitas lygiavertę apsaugą užtikrinančias apsaugos formas.

Todėl reikėtų persvarstyti sąlygas, kuriomis remiantis direktyvoje nustatyta jūrų laivų įgulų teisių apsauga[25].

e) Tarybos direktyva 2001/23/EB [26]– įmonių perdavimas

Šios direktyvos 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ji apskritai netaikoma jūrų laivams.

Jokių konkrečių nuorodų į jūrų laivus nepateikta nei pradiniame Komisijos pasiūlyme (KOM(74) 351), nei iš dalies pakeistame 1975 m. liepos 25 d. pasiūlyme (KOM(75) 429). Tačiau 1977 m. vasario 14 d. priimtoje direktyvoje (Direktyva 77/187/EEB) ši išimtis buvo nustatyta, tikriausiai dėl to, kad kolektyvinių atleidimų direktyvoje yra panaši nuostata.

1994 m. pasiūlyme persvarstyti Direktyvą 77/187/EEB[27] Komisija nurodė, kad jūrų laivams galima netaikyti direktyvos nuostatos dėl informacijos ir konsultacijų teisių, tačiau būtina taikyti pagrindines nuostatas, t.y. išlaikyti perdavimo metu turimas darbuotojų teises. Tačiau Taryba šiai nuomonei nepritarė.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nėra jokio pagrindo palikti šią išimtį. Neatrodo, kad direktyvos nuostatos dėl darbuotojų teisių apsaugos būtų nesuderinamos su specifiniu jūrų laivų įgulų darbo sutarčių ar darbo santykių pobūdžiu. Informacijos ir konsultacijų teisių traktavimas turėtų atitikti direktyvoms 2002/14/EB ir 98/59/EB taikomą metodą.

Vertėtų pastebėti, kad daug valstybių narių[28], tarp jų ir kai kurios iš didžiausių laivybos valstybių, nepasirinko galimybės netaikyti nacionalinių teisės aktų, kuriais įgyvendinama ši direktyva, jūrų laivams. Todėl akivaizdu, kad šį klausimą reikia išnagrinėti atidžiau.

f) Direktyva 96/71/EB [29]– darbuotojų komandiravimas

Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „ ši direktyva netaikoma prekybinės laivininkystės įmonių personalui, dirbančiam jūroje “.

Šioje direktyvoje „komandiruotasis darbuotojas“ – tai darbuotojas, kuris ribotą laiką dirba kitos valstybės narės nei tos, kurioje jis paprastai dirba, teritorijoje. Iš esmės atviroje jūroje kursuojančių laivų įgulos nėra komandiruotos dirbti „kitos valstybės narės teritorijoje“[30].

Ankstesnėje šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitoje[31] Komisija pripažino, kad „ manoma, jog dauguma valstybių narių pagrįstai taiko šią išimtį, atsižvelgiant į tai, kad šios grupės darbuotojų veikla yra specifinio pobūdžio ir susijusi su keliavimu, todėl praktiškai sudėtinga juos stebėti “. Tačiau tai, kad „šioms įmonėms netaikoma ši direktyva nereiškia, kad joms netaikomos privatinės tarptautinės teisės taisyklės (Romos konvencija)[32]“.

Galiausiai, Direktyvoje 96/71/EB pateikta komandiravimo apibrėžtis netaikytina jūrininkams. Manoma, kad galiojanti išimtis atitinka tikrąją padėtį ir todėl yra pagrįsta.

4. ES SVEIKATOS IR SAUGOS TEISėS AKTAI

ES darbuotojų sveikatos ir saugos teisės aktai taikomi „ visiems veiklos sektoriams, tiek valstybiniam, tiek privačiam “[33]. Todėl jūrininkystės sektoriaus darbuotojams taikoma tokia pati apsauga kaip ir kitų sektorių darbuotojams.

Iš šią sritį reglamentuojančių 28 direktyvų tik dvi netaikomos jūrininkystės sektoriui:

- 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/654/EEB dėl būtiniausių darbovietei taikomų saugos ir sveikatos reikalavimų [34];

- 1990 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva 90/270/EEB dėl saugos ir sveikatos apsaugos būtiniausių reikalavimų dirbant su displėjaus ekrano įrenginiais [35].

Direktyva 89/654/EEB netaikoma transporto priemonėms, naudojamoms ne įmonėje ir (arba) įstaigoje, bei darbo vietoms transporto priemonėse ir žvejybos laivuose. Ši išimtis buvo nustatyta todėl, kad šios darbo vietos skiriasi nuo darbo vietų įmonių ir (arba) įstaigų patalpose ir todėl jas reikėtų reglamentuoti atskiromis nuostatomis.

Be to, žvejybos sektoriuje palyginti dažni nelaimingi atsitikimai, todėl reikia specialios priemonės, skirtos apsisaugoti nuo konkrečių pavojų ir saugoti žvejų sveikatą bei saugą darbe. Todėl Taryba priėmė Direktyvą 93/103/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų, dirbant žvejybos laivuose.

Sveikatos ir saugos reikalavimai jūrų laivams nustatyti tarptautiniuose susitarimuose ir konvencijose. Ypač svarbios TDO 2006 m. darbo jūroje konvencija ir TDO 2007 m. darbo žvejybos sektoriuje konvencija . Tačiau reikėtų pabrėžti, kad Bendrijoje galioja veiksmingos teisinės priemonės šiems tarptautiniams dokumentams, prireikus, papildyti. Privalomųjų tarptautinių kodeksų ir susitarimų nuostatos kartais griežtesnės ir (arba) konkretesnės nei ES darbuotojų sveikatos ir saugos teisės aktai. Tam tikrose direktyvose aiškiai nurodoma taikyti šias nuostatas. Tokiais atvejais aiškiai teigiama, kad šių direktyvų nuostatos taikomos nepažeidžiant tokių susitarimų ir kodeksų. Direktyva 1999/92/EB[36] reglamentuojamam sektoriui visapusiškai taikomi tokie tarptautiniai susitarimai.

2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijoje[37] Komisija įsipareigojo tarptautiniu lygmeniu skatinti sveikatą ir saugą bei aktyviau bendradarbiauti su TDO, PSO ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, siekiant geresnės visuotinės apsaugos.

Konkrečiai jūrų sektoriui taikomos dvi direktyvos:

- 1992 m. kovo 31 d. Direktyva 92/29/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, skirtų gerinti medicininį gydymą laivuose[38] ;

- 1993 m. lapkričio 23 d. Direktyva 93/103/EB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų, dirbant žvejybos laivuose [39] .

Direktyva 93/103/EB taikoma tik naujiems žvejybos laivams (statybų sutartis pateikta po 1995 11 23), kurių vertikalus ilgis yra 15 m arba didesnis, ir esamiems laivams, kurių vertikalus ilgis yra 18 m arba didesnis. 2008 m. planuojama priimti Komisijos Direktyvos 93/103/EB nuostatų praktinio taikymo ataskaitą, kurioje bus pateikta išsami jos poveikio Europos žvejų sveikatos ir saugos apsaugai analizė ir nustatyta, kokių veiksmų reikia imtis.

Direktyva netaikoma mažiems laivams dėl didelio ekonominio poveikio, taip pat ir administracinės naštos, kuri tektų mažiems laivams, jei ši direktyva būtų jiems taikoma.

Tačiau žvejybos sektoriuje vis dar itin daug nelaimingų atsitikimų ir šią problemą būtina spręsti. Visų pirma reikėtų skleisti gerąją patirtį, atsižvelgiant į specifinį darbo mažuose žvejybos laivuose pobūdį, ir tiek darbdaviams, tiek darbuotojams teikti praktinių patarimų dėl saugesnės darbo tvarkos.

5. LAISVAS DARBUOTOJų JUDėJIMAS IR SOCIALINėS APSAUGOS SISTEMų KOORDINAVIMAS

5.1. Laisvas darbuotojų judėjimas

Laisvas darbuotojų judėjimas ES yra viena pagrindinių Bendrijos teise užtikrinamų laisvių. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką EB sutarties nuostatos dėl laisvo darbuotojų judėjimo apima ir jūrų transportą. Net jei veikla vykdoma ne Bendrijos teritorijoje, nuostatos tebetaikomos atitinkamiems darbuotojams, jei darbo santykiai įteisinti Bendrijos teritorijoje arba pakakamai glaudžiai susiję su šia teritorija[40].

5.2. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimas

Bendrijos socialinės apsaugos teisės aktuose nustatyta, kad judėdami Bendrijoje darbuotojai ir jų šeimos nariai nepraranda socialinės apsaugos ir užtikrinama, kad valstybės narės, taikydamos nacionalines socialinės apsaugos taisykles, vadovaujasi pagrindiniais vienodų sąlygų taikymo ir nediskriminavimo principais.

Atitinkamos teisės normos nustatytos Reglamente 1408/71 ir jį įgyvendinančiame Reglamente 574/72. Šiose taisyklėse nustatyta valstybių narių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo tvarka. Reglamente 1408/71 nustatytos konkrečios taisyklės, susijusios su jūrininkams taikomais teisės aktais. Su valstybės narės vėliava plaukiojančiame laive dirbančiam ES piliečiui taikomi tos valstybės teisės aktai. Tačiau jei toks asmuo dirba laive, kuris plaukioja su valstybės narės vėliava, o užmokestį už šį darbą gauna iš įmonės, kuri registruota arba kurios veiklos centras yra kitoje valstybėje narėje, šiam asmeniui taikomi pastarosios valstybės narės teisės aktai, jei jis arba ji nuolat joje gyvena [41].

Be to, Reglamento 1408/71 nuostatos taikomos trečiųjų šalių piliečiams, jei jie teisėtai nuolat gyvena valstybėje narėje ir kurių padėtis ne visais atžvilgiais apsiriboja viena valstybe nare (žr. Reglamentą 859/2003).

Tačiau Bendrijos taisyklės negali užtikrinti visapusiškos jūrininkų teisių apsaugos, nes (i) jos taikomos tik ES ir EEE šalių bei Šveicarijos socialinės apsaugos sistemoms, (ii) šie Bendrijos teisės aktai netaikomi trečiųjų šalių piliečiams, dirbantiems laivuose, kurie plaukioja su valstybės narės vėliava, bet teisėtai nuolat negyvena Bendrijoje arba kurių padėtis nėra susijusi su keliomis valstybėmis, kaip apibrėžta Reglamente 859/2003. Tik atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) gali nuspręsti, ar tokiems darbuotojams taikoma socialinė apsauga pagal nacionalinius teisės aktus.

Be to, šios taisyklės taikomos tik nacionaliniais teisės aktais nustatytoms socialinės apsaugos sistemoms. Išimtys taikomos neprivalomosioms papildomoms draudimo sistemoms ar specialioms savarankiškai dirbančių asmenų sistemoms[42] bei kolektyviniams susitarimams, išskyrus tuos atvejus, kai šie susitarimai privalomi pagal nacionalinius teisės aktus. Jūrų ir žvejybos sektoriuje socialinė apsauga dažnai iš dalies nustatyta darbo sutartyje ir užtikrinama tarptautinės privačios draudimo sistemos. Darbuotojai gali taikyti Reglamento 1408/71 nuostatas tik tuo atveju, jei jiems taikomas privalomasis draudimas pagal atitinkamus nacionalinius teisės aktus. Todėl jų socialinės apsaugos teisės gali būti nevisapusiškos, ypač pensijų teisės.

2006 m. TDO Konvencijoje dėl darbo jūroje nustatytas būtiniausias jūrininkų, kurie paprastai gyvena valstybėje narėje, socialinės apsaugos lygis pagal šios valstybės narės nacionalinę teisę. Pagal TDO 2006 m. darbo jūroje konvenciją ši apsauga neturėtų būti mažesnė nei sausumoje dirbančių ir valstybės narės teritorijoje nuolat gyvenančių darbuotojų apsauga. Panašios nuostatos numatytos TDO 2007 m. darbo žvejybos sektoriuje konvencijoje . Įsigaliojusios šios konvencijos užtikrins tam tikrą šio sektoriaus darbuotojų socialinę apsaugą. Dar didesnės pažangos būtų galima pasiekti, sudarius daugiau tarptautinių susitarimų su trečiosiomis šalimis, į kuriuos būtų įtrauktos socialinės apsaugos ir vienodų sąlygų nuostatos.

6. SOCIALINIO DIALOGO VAIDMUO

Jūrų transporto ir jūrų žvejybos sektorių komitetai nuolat gilinasi į šias temas, siekdami pagerinti saugą ir gerovę laivuose.

Abu komitetai yra įsipareigoję gerinti darbo sąlygas, atsižvelgdami į globalizaciją ir atitiktį tarptautinėms teisės priemonėms, taikomoms jūrininkams. Europos socialiniai partneriai aktyviai dalyvauja TDO ir TJO veikloje, prisidėdami prie tvirtesnės Europos pozicijos. Jie labai atsakingai prižiūri ir taiko atitinkamas tarptautines priemones.

Jūrų transporto sektoriuje socialiniai partneriai derasi dėl Europos susitarimo, kuriuo būtų perkeltos atitinkamos TDO 2006 m. darbo jūroje konvencijos nuostatos. Šios derybos buvo pradėtos po 2006 m. birželio mėn. pradėtų Komisijos konsultacijų su socialiniais partneriais pagal Sutarties 138 straipsnio 2 dalį. Pasiekus susitarimą ir socialiniams partneriams pareikalavus, bus parengtas direktyvos pasiūlymas pagal EB sutarties 139 straipsnį. Be to, gali būti parengtas direktyvos dėl darbo jūroje standartų nuostatų įgyvendinimo laivuose, plaukiančiuose su Bendrijos vėliavomis, ir visuose laivuose, įplaukiančiuose į Bendrijos uostus, pasiūlymas. Šios priemonės sudarys sąlygas TDO 2006 m. darbo jūroje konvencijai įsigaliojus valstybėms narėms vienodai taikyti šios konvencijos nuostatas visiems laivams, taip pat ir plaukiantiems su trečiosios šalies vėliava, laikantis principo, kad konvencijos neratifikavusioms šalims netaikomas palankus režimas.

Integravus tarptautinius standartus į ES teisę visiems sektoriaus dalyviams būtų galima sudaryti vienodas sąlygas. Todėl Komisija ragina jūrų žvejybos sektoriaus socialinius partnerius išnagrinėti galimybes imtis bendros iniciatyvos naujosios TDO 2007 m. darbo žvejybos sektoriuje konvencijos nuostatoms taikyti.

7. IšVADOS

Komisija ir toliau dės pastangas tarptautinei reglamentavimo tvarkai stiprinti, visų pirma skatindama ratifikuoti ir taikyti tarptautinius standartus bei sudarydama tarptautinius susitarimus su trečiosiomis šalimis, į kuriuose būtų įtrauktos socialinės ir vienodų sąlygų nuostatos.

Be to, Komisija įsipareigojo tobulinti jūrininkams taikomą Bendrijos teisės sistemą. Šiame komunikate pateikta analizė įrodo, jog kai kurios direktyvos ne visada pagrįstai netaikomos jūrininkams, nes panašu, kad jose neskatinama taikyti specialias, labiau prie specifinės šių darbuotojų padėties pritaikytas priemones.

Ypač reikėtų atsižvelgti į jūrininkų teises į apsaugą darbdavio nemokumo ar įmonių perdavimo atvejais. Šiose srityse reikėtų taikyti nuoseklų metodą, kad jūrininkai galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis tiek nacionalinėse, tiek Bendrijos lygmens įmonėse. Be to, reikėtų persvarstyti direktyvų nuostatų dėl informacijos ir konsultacijų taikymo išimtis.

Jei yra pakankamai pagrįstų priežasčių toliau taikyti išimtis ar leidžiančias nukrypti nuostatas, reikėtų apsvarstyti, ar tinkamiausias sprendimas, norint užtikrinti jūrininkams tokią pat apsaugą kaip ir kitiems darbuotojams, kuriems taikoma pagrindinė direktyva, būtų specialus šio sektoriaus ES teisės aktas.

Tokiu atveju reikia išnagrinėti konkrečias valstybėse narėse galiojančias teisines sąlygas, siekiant užtikrinti, kad jūrininkai būtų tinkamai apsaugoti, ypač atsižvelgiant į sąlygines išimtis, pagal kurias valstybės narės privalo nustatyti konkretesnę reglamentavimo tvarką arba alternatyvias garantijas, kurios užtikrintų vienodą apsaugą.

Visi nauji pasiūlymai dėl jūrų sektoriams taikomų išimčių ir (arba) leidžiančių nukrypti nuostatų persvarstymo turėtų būti nagrinėjami remiantis išsamia jų poveikio ES jūrininkystės pramonės konkurencingumui analize. Be to, reikėtų atsižvelgti į tarptautinius standartus ir jų sąveiką su ES taisyklėmis.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, socialinių partnerių prašoma atsakyti į šiuos klausimus:

1. Ar pritariate Komisijos atliktai su jūrininkais susijusių ES darbo teisės aktų išimčių ir leidžiančių nukrypti nuostatų pagrįstumo analizei?

2. Ar panaikinus išimtis, kurias taikyti nebėra pagrindo, jūrininkams turėtų būti taikomos bendrosios atitinkamų direktyvų nuostatos? Kokie turėtų būti atitinkamų veiksmų prioritetai?

3. Jei manote, kad dėl sektoriaus ypatybių ar kitų priežasčių tam tikros išimtys pagrįstos, ar lygiavertė jūrininkų apsauga tokiais atvejais užtikrinama kitomis priemonėmis? Ar, Jūsų nuomone, būtų pagrįsta priimti specialias nuostatas, kurios būtų pateiktos atitinkamoje direktyvoje, ar specialią ES teisės priemonę jūrininkams?

4. Kokios, Jūsų nuomone, būtų tinkamiausios sveikatos ir saugos laivuose, ypač mažuose žvejybos laivuose, gerinimo priemonės?

5. Atsižvelgiant į teisinės atsakomybės paskirstymą tarp Bendrijos ir valstybių narių socialinės apsaugos srityje, kokios, Jūsų nuomone, būtų tinkamiausios socialinės jūrininkų apsaugos gerinimo priemonės?

*************

Šis komunikatas – pirmasis konsultacijų pagal Sutarties 138 straipsnio 2 dalį etapas. Jei po konsultacijų Komisija manys, kad reikėtų imtis Bendrijos lygmens veiksmų, ji konsultuosis su socialiniais partneriais dėl visų pasiūlymų, kaip nustatyta Sutarties 138 straipsnio 3 dalyje.

[1] KOM(2006) 275, 2006 6 7.

[2] Pvz., kaip vieną iš jūrų politikos priemonių ketinama patvirtinti Komunikatą dėl uostų politikos, į kurį įtrauktas skyrius dėl darbo sąlygų ir socialinio dialogo uostuose.

[3] 2007 7 11 Rezoliucijoje (2007/2023(INI)) Europos Parlamentas „reikalauja, kad visiems darbuotojams būtų užtikrinta vienoda apsauga, o tam tikroms grupėms nebūtų savaime netaikoma stipriausia apsauga, kaip šiuo metu yra jūrininkų, laivų įgulų narių ir jūroje dirbančių darbininkų atvejais.“ Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas „pastebi, kad žvejams ir jūrininkams dažnai netaikomi Europos socialiniai teisės aktai (pvz., direktyvos dėl kolektyvinių atleidimų, dėl įmonių perdavimo, dėl informacijos ir konsultacijų ir dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje). Neatsižvelgiant į šių išimčių priežastis, svarbu, kur būtina, panaikinti šį diskriminavimą. Todėl Komitetas ragina Komisiją persvarstyti šiuos atvejus, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais.“ (TEN/255 CESE 609/2007 1.7 dalis, 2007 m. balandžio 3 d.).

[4] Bimco/ISF Manpower Studies , 1995–2005 m.

[5] Siekiama, kad 2006 m. darbo jūroje konvencija taptų tarptautinės kokybiškos laivybos reglamentavimo tvarkos „ketvirtuoju ramsčiu“, papildydama pagrindines Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) konvencijas. Joje sujungiami ir atnaujinami galiojantys tarptautiniai teisės aktai (68 priemonės), išskyrus neseniai priimtą Konvenciją dėl jūrininkų tapatybės dokumentų (Nr. 185) ir Konvenciją dėl jūrininkų pensijų (Nr. 71).

[6] Šioje konvencijoje patikslinamos keturios galiojančios konvencijos, papildant jas kitomis nuostatomis, pvz., dėl darbuotojų sveikatos ir saugos, dėl atitikties bei vykdymo, įskaitant nuostatas dėl galiojančių atitikties dokumentų, patikrų, vėliavos valstybių ir uosto valstybių kontrolės.

[7] KOM(2005) 588, 2005 11 23.

[8] OL L 161, 2007 6 22.

[9] 2006 m. ir 2007 m. TDO konvencijos veikia išimtinės EB kompetencijos sritis.

[10] 2005 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas (OL L-136, 2005 5 30, p. 1). Nuoroda į šią konvenciją daroma naujajame 2006 m. kovo 15 d. Bendrijos sienų kodekse.

[11] 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų.

[12] 1994 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos. Tam tikromis sąlygomis valstybės narės gali leisti dirbti naktį ir nuo kasdienio ir savaitinio poilsio taisyklių, susijusių su paauglių darbų, taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas. pvz., laivybos sektoriuje (9 straipsnio 2 dalis ir 10 straipsnio 4 dalis).

[13] 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/74/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 80/987/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo.

[14] EL, IT, HU, MT, SK, UK.

[15] 1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (OL L 254, 1994 9 30, p. 64).

[16] Žr. Darbo grupės, kuri rengė Direktyvos 94/45/EB perkėlimą, darbo dokumentą Nr. 15. Tačiau taip pat buvo nurodyta, kad „būtų tinkama taikyti šias nuostatas nedideliais atstumais plaukiančių keltų įguloms“. Išimtis nebuvo nustatyta nei Komisijos pasiūlyme KOM(94) 134, nei iš dalies pakeistame pasiūlyme KOM(94) 228.

[17] CY, EE, EL, HU, IT, LV.

[18] LT, MT.

[19] DK, NL, UK.

[20] 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje.

[21] CY, DE, DK, EL, FR, MT, RO, UK.

[22] DE, DK, UK.

[23] 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/59/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo (OL L 225, 1998 8 12, p. 16).

[24] KOM(91) 292.

[25] Pvz., ES, FR, LT, EE, CZ, SI, PL netaiko šios išimties.

[26] 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (OL L 82, 2001 3 22, p. 16).

[27] KOM(94) 300.

[28] AT, CZ, DE, EE, ES, HU, IT, LT, PL, PT, SE, UK.

[29] 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje.

[30] Vėliavos teisės taikymas iš esmės pagrįstas ne teritorijos, o laivo tautybės sąvoka (pagal analogiją su asmenų tautybe).

[31] SEK(2006) 439.

[32] Darbo grupės, rengiančios direktyvos dėl darbuotojų komandiravimo perkėlimą, ataskaita.

[33] 1989 m. liepos 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989 6 29, p. 1) 2 straipsnio 1 dalis.

[34] OL L 393, 1989 12 30, p. 1.

[35] OL L 156, 1990 6 21, p. 14.

[36] 1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/92/EB dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje (OL L 23, 2000 1 28, p. 57).

[37] Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2007–2012 m. Bendrijos darbuotoju sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę (KOM(2007) 62, p. 14).

[38] OL L 113, 1992 4 30, p. 19

[39] OL L 307, 1993 12 13, p. 1.

[40] Žr., pvz., bylos 9/88 Lopes da Veiga, Rink. (1989 m.) 2989, 15 punktą.

[41] Žr. 13 straipsnio 2 dalies c punktą ir 14b straipsnio 4 dalį, nepakeistus naujajame Reglamente 883/2004, kuris pakeis Reglamentą 1408/71.

[42] Pagal Reglamentą 883/2004 specialios savarankiškai dirbančių asmenų sistemos netenka savo specialaus statuso ir joms būtina taikyti reglamento nuostatas, jei jos tampa privalomos pagal nacionalinius teisės aktus.