52007DC0496

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 7.9.2007

KOM(2007) 496 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

E. ĮGŪDŽIAI 21-AJAM AMŽIUI: KONKURENCINGUMO, EKONOMIKOS AUGIMO IR DARBO VIETŲ KŪRIMO SKATINIMAS

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

E. ĮGŪDŽIAI 21-AJAM AMŽIUI: KONKURENCINGUMO, EKONOMIKOS AUGIMO IR DARBO VIETŲ KŪRIMO SKATINIMAS

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Pagrindiniai sunkumai 3

2.1. E. įgūdžiai kol kas nelaikomi ilgalaikės politikos klausimu 3

2.2. Nėra ES masto koncepcijos – vyrauja fragmentiškas požiūris 4

2.3. Įvaizdžio problema ir mažėjanti aukštos kvalifikacijos IRT specialistų pasiūla 4

2.4. „Lygiagrečių pasaulių“ tarp formaliojo ir pramonės poreikiais grindžiamo švietimo atsiradimas 5

2.5. Skaitmeninis neraštingumas nemažėja 6

3. Ilgalaikė e. įgūdžių darbotvarkė 6

3.1. Svarbiausi ilgalaikės darbotvarkės elementai 6

3.2. Veiklos kryptys Europos lygiu 7

3.2.1. Ilgalaikio bendradarbiavimo skatinimas ir pažangos stebėjimas 8

3.2.2. Pagalbinių veiksmų ir priemonių kūrimas 8

3.2.3. Informuotumo gerinimas 9

3.2.4. Galimybių įsidarbinti ir socialinės įtraukties skatinimas 9

3.2.5. Skatinimas labiau ir geriau naudotis e. mokymusi 10

4. Išvada 10

ĮVADAS

Naujovės ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įsisavinimas yra dvi svarbios atnaujintos Lisabonos darbotvarkės ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui sudedamosios dalys. IRT reikšmė Europos ekonomikai gerinant produktyvumą ir kuriant žinių reikalaujančius produktus bei paslaugas yra didžiulė. Su IRT įgūdžiais (e. įgūdžiais) susijusius klausimus labai svarbu spręsti siekiant reaguoti į didėjančią aukštos kvalifikacijos IRT specialistų ir naudotojų paklausą, tenkinti greitai kintančius pramonės poreikius ir užtikrinti, kad mokydamasis visą gyvenimą kiekvienas pilietis mokėtų naudotis skaitmeninėmis technologijomis, o tam pasiekti visoms suinteresuotosioms šalims reikia mobilizuotis. Šiuos nelengvus uždavinius galima veiksmingai spręsti tik iš tiesų sutelkus valstybių narių ir pramonės atstovų pastangas. Kaip nustatyta dialogo su suinteresuotosiomis šalimis metu, Europos Sąjunga (ES) gali sukurti platformą keistis gerąja patirtimi bei tinkamais sprendimais.Po Danijai pirmininkaujant 2002 m. spalio mėn. surengto Europos aukščiausiojo lygio susitikimo e. įgūdžių klausimais ir Tarybai 2002 m. gruodžio mėn. priėmus išvadas, Komisija, siekdama suburti atitinkamas suinteresuotąsias šalis, 2003 m. įsteigė Europos lygmens e. įgūdžių forumą. 2004 m. forumas paskelbė ataskaitą „Elektroniniai įgūdžiai Europai: iki 2010 m. ir vėliau“. Vėlesniais veiksmais buvo nuosekliai daroma pažanga, siekiant parengti ilgalaikę e. įgūdžių darbotvarkę. Vadovaujantis Europos Komisijos pramonės politika, siekiant padėti kurti ES palankesnes sąlygas verslui, 2006 m. buvo įsteigta IRT darbo grupė. Parengta keletas su e. įgūdžiais susijusių rekomendacijų. Jos buvo įtrauktos į 2006 m. spalio mėn. Europos konferencijoje e. įgūdžių klausimais[1] patvirtintą Salonikų deklaraciją.

2006 m. pabaigoje išaiškėjo trys svarbūs uždaviniai. Pirma, ES yra gyvybiškai svarbu greitai priimti ilgalaikę e. įgūdžių darbotvarkę siekiant skatinti konkurencingumą, įsidabinimo galimybes ir darbo jėgos tobulėjimą, mažinti e. įgūdžių spragas ir geriau pasirengti pasaulinės konkurencijos metamiems iššūkiams. Taip pat reikia dėti dideles pastangas siekiant geresnio ilgalaikio viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo, kad būtų užtikrinta vientisa sistema, apimanti pagrindinių e. įgūdžių ugdymą, profesinį mokymą bei aukštąjį mokslą ir profesinį tobulėjimą. Be to, pramonės atstovai ir politikos formuotojai turėtų priimti ryžtingesnius ir nuoseklesnius sprendimus, susijusius su profesionalumo skatinimo strategijomis, darbo vietų ir profesinės veiklos IRT srityje įvaizdžio ir patrauklumo gerinimu, bei skatinti geresnes darbo, užimtumo sąlygas ir perspektyvas.

Komunikate laiku pateikiamas politinis atsakas į šiuos svarbius klausimus.

Pagrindiniai sunkumai

E. įgūdžiai kol kas nelaikomi ilgalaikės politikos klausimu

IRT augimui visuomet buvo būdingas veiklos svyravimas ir klestėjimo bei nuosmukio laikotarpiai. Apskaičiuota, kad ES yra 4,2 mln. IRT specialistų, o IRT darbe naudojasi apie 180 mln. žmonių[2]. Remiantis 1998–2004 m. atliktu e. įgūdžių pasiūlos ir paklausos tyrimu[3], apskaičiuota, kad per šį laikotarpį dirbančių IT specialistų skaičius išaugo maždaug 48 %. Pasiekus aukščiausią ribą 2001 m., 2003 m. buvo nuosmukis. Pastebėta cikliškumo požymių, o Europos e. įgūdžių forumas įspėjo, kad vėl atsiras didelis e. įgūdžių trūkumas, ir paragino parengti ilgalaikę e. įgūdžių darbotvarkę. 2005 m. pramonės ataskaitoje prognozuota, kad trūkumas visoje Europoje atsiras 2008 m. – trūks iki pusės milijono žmonių, turinčių puikius ryšių tinklų technologijų įgūdžius[4]. 2006 m. e. verslo sektorių tyrimo duomenimis, įmonės numato IRT specialistų įgūdžių trūkumą, ypač IRT strategijos, saugumo ir naujų verslo sprendimų srityse[5].

IRT specialistų įgūdžių trūkumas buvo susijęs su technologinėmis naujovėmis ir sparčiai augančiomis IRT, palyginti su gana nedidele tinkamą išsilavinimą turinčių naujų darbuotojų ir verslininkų pasiūla ir pasirengimu dirbti. Tai buvo ypač pastebima padidėjus naudojimuisi internetu. Atsižvelgdamos į pramonės atstovų spaudimą, kelios valstybės narės praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje ėmėsi politinių iniciatyvų, ir 2001 m. kovo mėn. buvo organizuota ES lygmens konferencija e. ekonomikos tema. Sprogęs „interneto burbulas“ ir 2001 m. nuosmukis turėjo neigiamos įtakos investicijoms į IRT, ir dėl to laikinai sumažėjo IRT specialistų paklausa. Nutrūko kelios pramonės iniciatyvos, ir greitai mažėjo politinis domėjimasis bei parama. Šiuo metu e. įgūdžių trūkumas didėja. E. įgūdžių klausimas sulaukė politikos formuotojų dėmesio pakilimo – IRT sektoriaus klestėjimo – laikotarpiais, tačiau sunkiu metu dėmesio buvo skiriama gerokai mažiau. Jei Europa nori numatyti pokyčius ir veiksmingai juos valdyti, tokią padėtį būtina keisti.

Nėra ES masto koncepcijos – vyrauja fragmentiškas požiūris

IRT – tai vienos iš globaliausių ir sparčiausiai plintančių technologijų. IRT produktai bei paslaugos ir atitinkamos darbo vietos yra visur iš esmės vienodos, o IRT pramonė veikia pasaulio mastu. IRT darbo grupė skundėsi, kad dėl nevienodų reguliavimo sistemų tarp Europos šalių tebėra dideli skirtumai. Be to, gerosios patirties pavyzdžiai nustatomi lėtai, ir kol kas nėra ES masto koncepcijos.

Europos e. įgūdžių forumas nustatė, kokie sprendimai būtų naudingi ES lygiu, tačiau jie kol kas nėra įgyvendinti. Pavyzdžiui, norint užtikrinti, kad įmonėse reikiamu laiku ir reikiamoje darbo vietoje dirbtų turintys reikiamų įgūdžių darbuotojai, būtina tobulinti ir išsaugoti verslo sėkmei reikalingus įgūdžius. Todėl daugelis jų rengia IRT kompetencijos katalogus, procesus, priemones ir strategijas. Kelios šalys jau parengė IRT kompetencijos sistemas[6]. Daugelis šiose šalyse veikiančių įmonių parengė IRT kompetencijos aprašus. Pastangos kuriant ir atnaujinant šiuos aprašus ir sistemas kainuoja brangiai; todėl to būtų galima siekti bendromis pastangomis, o tai būtų naudinga įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Europos e. kompetencijos sistemos naudojimas būtų naudingas sprendimas, atitinkantis ambicingus bendrosios rinkos tikslus.

Įvaizdžio problema ir mažėjanti aukštos kvalifikacijos IRT specialistų pasiūla

Poreikį palaikyti ir nuolat gerinti e. įgūdžius lemia technologiniai pokyčiai ir vis labiau pirkimas internetu visame pasaulyje. Nauji IRT kompetencijos šaltiniai besivystančiose šalyse, ypač Indijoje ir Kinijoje, reiškia, jog Europos darbo jėgai reikia prisitaikyti. Programinės įrangos kūrėjai susiduria su savo įgūdžių komercinimu, o kai kuriems mažas arba vidutines pajamas uždirbantiems darbuotojams gresia vis didesnis pavojus netekti darbo. EBPO skaičiavimais, įmonių perkėlimas[7] gali turėti įtakos apie 20 % visų dirbančiųjų. Žemos kvalifikacijos darbuotojų įgūdžiai dažnai tampa nereikalingi, nes jų techninės žinios susisteminamos, o darbai perkeliami į kitą bendrovę. Aukštesnio lygio e. įgūdžių negalima taip lengvai susisteminti, todėl šie Europos darbo jėgos įgūdžiai vertinami labiau. Žiniasklaidos diskusijose šiuo klausimu tai vadinama svarbaus darbo rinkos restruktūrizavimo užuomazgomis.

Keletas šaltinių praneša, kad IRT sektoriaus ir IRT darbo įvaizdis prastėja – tai rodo sumažėjęs IRT studijuojančiųjų skaičius. Susirūpinimą kelia ne tik demografinis nuosmukis, bet ir tai, kad jauni žmonės, atrodo, vis mažiau ir mažiau domisi matematikos, tiksliųjų mokslų ir technologijų studijomis, taip pat aktualus išlieka lyčių klausimas. Reikia geriau informuoti visuomenę, ypač jaunimą, tėvus, mokytojus ir moteris, ir imtis priemonių, kurios padėtų darbo jėgai prisitaikyti. Teisėtos migracijos politikos plane[8] Europos Komisija pabrėžė aukštos kvalifikacijos imigrantų svarbą, nes taip galima užpildyti ES darbo rinkos spragas. Tačiau kol kas valstybės narės neturi nuoseklaus požiūrio: tik dvylika valstybių narių siūlo supaprastintas procedūras ir (arba) patrauklias sąlygas priimant aukštos kvalifikacijos darbuotojus, įskaitant IRT specialistus. Turėdama bendrą poziciją ES taptų patrauklesne ir pritrauktų reikiamos kompetencijos darbuotojus.

„Lygiagrečių pasaulių“ tarp formaliojo ir pramonės poreikiais grindžiamo švietimo atsiradimas

Dėl nuolatinio IRT vystymo ir besikeičiančių atitinkamų e. įgūdžių poreikių politikos formuotojams nuolat kyla naujų, sudėtingų uždavinių. Nacionalinėms švietimo ir profesinio mokymo sistemoms tenka didžiulis uždavinys – užtikrinti ekonomikai ir visuomenei reikalingus įgūdžius. Nepaisant dedamų pastangų, vis dar sunku kontroliuoti padėtį, o mokymasis visą gyvenimą tebėra gerokai nutolęs nuo realybės. Reikia daug aktyviau skatinti naujas partnerysčių formas ir lanksčius (pvz., grindžiamus e. mokymusi) metodus.

Pramonės atstovai skundžiasi dėl konkrečius e. įgūdžius turinčių darbuotojų pasiūlos ir paklausos neatitikimo ir didėjančio atotrūkio. Europos e. įgūdžių forumas ir IRT darbo grupė įspėjo, kad gali atsirasti „lygiagretūs pasauliai“ tarp pramonės poreikiais grindžiamo ir vyriausybės remiamo švietimo IRT srityje. Reikėtų išanalizuoti įdomius tyrimus, susijusius su IRT e. įgūdžių ugdymo ir vertinimo integracija į nacionalinę kvalifikacijų sistemą (to ėmėsi Jungtinė Karalystė ir kai kurios naujos valstybės narės), o jų rezultatais pasidalyti su kitomis valstybėmis narėmis. Vis labiau kvalifikacijas reikėtų apibrėžti atsižvelgiant į laukiamus mokymosi rezultatus siekiant skatinti švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus didelį dėmesį skirti individų ir darbdavių kompetencijos poreikiams, o ne mokymo trukmei, vietai ar veiklos organizavimui . Šis požiūris atitinka Komisijos pasiūlymą kurti Europos kvalifikacijų sąrangą[9], kuria siekiama palengvinti mokymosi visą gyvenimą ir judumo galimybes ir kuri yra labai svarbi kuriant nacionalines ir sektorių kvalifikacijų sąrangas.

Skaitmeninis neraštingumas nemažėja

Tradiciškai „raštingumo“ sąvoka apima visapusiškus e. įgūdžius ir gebėjimus naudotis priemonėmis, kurių reikia žiniomis grindžiamoje ekonomikoje ir visuomenėje. Eurostato duomenys[10] rodo, kad 37 % ES gyventojų iš viso neturi naudojimosi kompiuteriu įgūdžių, o per 60 % žmonių, kurių išsilavinimas ne didesnis negu žemesnysis vidurinis, neturi bazinių e. įgūdžių. Neturėdami reikalingų e. įgūdžių šie žmonės negalės naudotis e. prekybos ir e. vyriausybės programomis ir visapusiškai dalyvauti informacinėje visuomenėje. Be to, dėl e. įgūdžių stokos kyla daugiau socialinių ir švietimo kliūčių, o tai trukdo mokytis visą gyvenimą ir tobulinti įgūdžius.

Pati rinka negali panaikinti takoskyros, susijusios su gebėjimu naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Naujoviškos valstybės lygiu taikomos priemonės ir įvairių suinteresuotųjų šalių partnerystės yra tiek Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos[11] dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų, tiek Rygos deklaracijos[12], kuri buvo patvirtinta 2006 m. birželio mėn. ministrų konferencijoje e. įtraukties tema, pagrindas.

Ilgalaikė e. įGūDžIų DARBOTVARKė

Valstybės narės yra atsakingos už daugumą veiksmų, kuriais padedama įgyvendinti ilgalaikę e. įgūdžių darbotvarkę. Kaip pranešė Europos e. įgūdžių forumas, pasitelkus kai kurios ėmėsi specialių su e. įgūdžiais susijusių iniciatyvų. Europos Komisija, visų pirma palengvindama keitimąsi gerąja patirtimi, skatins valstybes nares ir toliau plėtoti ilgalaikę e. įgūdžių darbotvarkę atitinkančias politines priemones, taip pat skatins kitas valstybes nares sekti šiuo pavyzdžiu.

Siekdama prisidėti prie jų veiksmų, Europos Komisija daugiausia dėmesio skirs veiksmams, kuriais bus užtikrinama papildoma nauda ES lygiu, kartu laikantis subsidiarumo principo. Pripažįstama, kad kai kurie suinteresuotųjų šalių aktyviai remiami veiksmai yra akivaizdžiai ES lygmens. Juos Europos Komisija skatins glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis.

Svarbiausi ilgalaikės darbotvarkės elementai

Europos e. įgūdžių forume, IRT darbo grupėje bei Salonikų deklaracijoje paraginta rengti ilgalaikę e. įgūdžių darbotvarkę. Taip pat buvo pateikti išsamūs tokios darbotvarkės pasiūlymai. Jie buvo pristatyti tuo metu, kai buvo bendrai pripažinta, jog reikia judėti sparčiau. Ilgalaikę valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių e. įgūdžių darbotvarkę sudaro toliau išvardytos svarbiausios dalys:

- Ilgesnis bendradarbiavimas : valdžios institucijų ir privačiojo sektoriaus, akademinės visuomenės, profesinių sąjungų ir asociacijų bendradarbiavimo stiprinimas skatinant ilgalaikes įvairių suinteresuotųjų šalių partnerystes ir bendras iniciatyvas, apimančias pasiūlos ir paklausos stebėseną, pokyčių numatymą, mokymo programų pritaikymą, užsienio studentų bei aukštos kvalifikacijos IRT darbuotojų pritraukimą ir IRT švietimo skatinimą.

- Investicijos į žmogiškuosius išteklius : pakankamų viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijų į žmogiškuosius išteklius bei e. įgūdžius užtikrinimas, tinkama finansinė parama ir fiskalinės paskatos, visapusiškai laikantis valstybės pagalbą reglamentuojančių taisyklių, taip pat e. kompetencijos sistemos bei judumą lengvinančių priemonių kūrimas, kvalifikacijų skaidrumas, formaliojo, neformaliojo ir pramonės poreikiais grindžiamo švietimo ir sertifikatų IRT srityje pripažinimo ir kreditų perkėlimo skatinimas.

- Patrauklumas : tiksliųjų mokslų, matematikos, IRT, e. įgūdžių, darbo turinio aprašymų, sektinų pavyzdžių ir karjeros perspektyvų skatinimas[13] ypatingą dėmesį skiriant jaunimui, ypač merginoms, ir užtikrinimas, kad tėvai, mokytojai ir moksleiviai, teisingai suprastų IRT švietimo ir karjeros IRT srityje teikiamas galimybes, siekiant sustabdyti nerimą keliančią tendenciją, susijusią su mažėjančiu Europos jaunimo domėjimusi profesine veikla tiksliųjų mokslų ir technologijų srityse[14].

- Galimybės įsidarbinti ir e. įtrauktis : mokėjimo naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir e. kompetencijos veiksmų, pritaikytų tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje dirbančiųjų poreikiams, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ ir bedarbių, pagyvenusių žmonių, žemą išsilavinimą turinčių asmenų, neįgaliųjų ir visuomenės užribyje atsidūrusių jaunų žmonių poreikiams, kūrimas.

- Visą gyvenimą trunkantis e. įgūdžių įgijimas : užtikrinimas, kad darbuotojai reguliariai atnaujintų įgūdžius, skatinimas taikyti geresnius ir labiau į vartotoją orientuotus mokymosi ir mokymo metodus naudojant IRT. Vyriausybė turėtų skatinti remtis gerąja darbuotojų mokymo patirtimi pasitelkiant e. mokymąsi, didelį dėmesį skiriant MVĮ, ir turėtų viešinti sėkmingus sprendimus bei verslo modelius.

Tai turėtų paskatinti visas valstybes nares kurti ir įgyvendinti nuoseklią ilgalaikę e. įgūdžių strategiją atsižvelgiant į atitinkamas politines, teisines, biudžeto sudarymo, švietimo ir mokymo sistemas. Tai valstybių narių atsakomybė. Komisija reguliariai stebės pažangą ir rengs ataskaitas.

Veiklos kryptys Europos lygiu

Atsižvelgdama į suinteresuotųjų šalių rekomendacijas, Komisija siūlo penkias Europos lygmens veiklos kryptis. Veikla pagal šias kryptis bus pradėta 2007 m., ją baigti planuojama iki 2010 m. Veikla bus vykdoma pasitelkus ES priemones, pvz., Mokymosi visą gyvenimą programą, Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą ir Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą, taip pat struktūrinius fondus užimtumui ir regioninei sanglaudai skatinti ir Europos Žemės ūkio fondą kaimo plėtrai pagal patvirtintas valstybių narių ir (arba) regionų kaimo plėtros programas IRT, užimtumui ir augimui kaimo vietovėse skatinti. Siekiant su e. įgūdžiais susijusią veiklą susieti su profesiniu švietimu bei mokymu ir su mokymusi visą gyvenimą, bus stiprinamas bendradarbiavimas su Europos profesinio mokymo plėtros centru (Cedefop). Siekiant veiksmingumo vykdoma veikla bus reguliariai stebima.

Ilgalaikio bendradarbiavimo skatinimas ir pažangos stebėjimas

Komisija skatins valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių dialogą ir bendradarbiavimą e. įgūdžių srityje ir užtikrins nuolatinį pažangos stebėjimą. Todėl teigiamai vertinama tai, kad 2007 m. birželio mėn. pirmaujančios IRT bendrovės įkūrė „E. įgūdžių pramonės lyderių tarybą“. Komisija taip pat mano, jog socialiniai partneriai ir valdžios institucijos turi diskutuoti ieškodami būdų, kaip IRT sektoriuje užtikrinti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą.

2007 m. bus pradėta ši veikla:

- skatinamas reguliarus valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių (pramonės, asociacijų ir profesinių sąjungų, pilietinės visuomenės, akademinės visuomenės ir mokymo institucijų) dialogas e. įgūdžių klausimais, ir drauge su Cedefop internete palaikoma virtuali bendruomenė;

- e. įgūdžių pasiūlos ir paklausos stebėjimas bendradarbiaujant su Eurostatu ir suinteresuotosiomis šalimis, pirkimo visame pasaulyje poveikio vertinimas. Bus paskelbta metinė ataskaita, kurioje, remiantis taikomais rodikliais, didelį dėmesį skiriant IRT specialistų įgūdžiams, ir remiantis e. verslo įgūdžių tyrimais, bus įvertinta dabartinė padėtis.

Pagalbinių veiksmų ir priemonių kūrimas

Atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių rekomendacijas, siekiant užtikrinti geresnes galimybes naudotis e. įgūdžiais konkrečių veiksmų galima imtis ES lygiu. 2007 m. Komisija imsis šių veiksmų, skirtų:

- remti Europos e. kompetencijos sistemos kūrimą remiantis suinteresuotųjų šalių poreikiais ir Europos standartizacijos komiteto[15] parengiamojo darbo rezultatais atsižvelgiant į pasiūlymą kurti Europos kvalifikacijų sąrangą. Rezultatų tikimasi iki 2008 m. pabaigos;

- toliau remti Europass[16] iniciatyvą bendradarbiaujant su Cedefop, įskaitant internetinės e. įgūdžių savarankiško vertinimo priemonės kūrimą ir Europos e. įgūdžių ir karjeros portalo ekonominio pagrįstumo analizę. Šis portalas, kurį atidarys ir prižiūrės suinteresuotosios šalys, turėtų pradėti veikti iki 2008 m. pabaigos;

- rengti Europos žinyną apie įvairių suinteresuotųjų šalių partnerystes e. įgūdžių srityje, įtraukiant gerosios praktikos pavyzdžių, bei rekomendacijas dėl tinkamų teisinių ir finansinių sistemų. Jis turėtų būti parengtas 2008 m. ir platinamas valstybėse narėse organizuojamų seminarų metu;

- kurti supaprastintas ir patrauklias leidimo atvykti į ES trečiųjų šalių IRT specialistams programas. Siekdama padėti spręsti įgūdžių trūkumą, 2007 m. rugsėjo mėn. Komisija pateiks direktyvos dėl trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojų priėmimo pasiūlymą;

- Skatinti moteris rinktis IRT profesiją toliau drauge su IRT bendrovėmis remiant „IT merginos“ akciją [17] ir analizuoti gerąją patirtį didžiausią dėmesį skiriant IRT srityje dirbančių moterų išlaikymo sektoriuje veiksniams.

- skatinti e. mokymą žemės ūkio srityje ir kaimo vietovėse[18] įgyvendinant patvirtintas 2007–2013 m. kaimo plėtros programas.

Be to, 2008 m. bus imtasi šių veiksmų, skirtų:

- rengti e. kompetencijos mokymo programų gaires siekiant pagerinti IRT švietimo kokybę ir tinkamumą bei skatinti veiksmingą pramonės atstovų ir akademinės visuomenės bendradarbiavimą. Bus nagrinėjamas IRT darbo grupės siūlymas įdiegti naują paslaugų mokslo, valdymo ir inžinerijos discipliną. Gairės bus parengtos 2009 m.;

- nustatyti Europos kokybės kriterijus dabartiniais pramonės poreikiais grindžiamiems e. įgūdžių pažymėjimams, atsižvelgiant į būsimą Europos kvalifikacijų sąrangą ir į pramonės savireguliavimo iniciatyvas. Šie kriterijai bus parengti 2009 m.;

- nagrinėti tinkamas finansines ir fiskalines iniciatyvas visapusiškai atsižvelgiant į valstybės pagalbos taisykles, susijusias su e. įgūdžių mokymu, visų pirmą MVĮ, ir analizuoti galimybes fiziniams asmenims taikyti mokesčių lengvatas, susijusias su investicijomis į žmogiškąjį kapitalą. Ataskaita bus paskelbta 2009 m.

Informuotumo gerinimas

Yra du būdai, kaip nuo 2007 m. ES lygiu lengviau gerinti informuotumą, visų pirma įgyvendinant Technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą ir Mokymosi visą gyvenimą programą laikantis „Švietimas ir mokymas 2010“ strategijoje numatyto atviro koordinavimo metodo:

- keitimasis informacija ir gerąja patirtimi, susijusia su valstybių narių iniciatyvomis, skirtomis tiksliesiems mokslams, matematikai bei IRT, sektiniems pavyzdžiams, darbo turinio ir karjeros aprašymams ir perspektyvoms, mokytojų IRT srityje mokymui skatinti, lyčių klausimo sprendimas techninėje ir mokslinėje srityse;

- Informuotumo ir informavimo kampanijų ES ir nacionaliniu lygiu skatinimas, kad tėvai, mokytojai ir mokiniai tiksliai suprastų IRT švietimo atveriamas galimybes ir kaip siekti IRT specialisto karjeros ES.

Galimybių įsidarbinti ir socialinės įtraukties skatinimas

2008 m. Komisija pradės įgyvendinti e. įtraukties iniciatyvą. Ji bus pristatyta būsimame komunikate. Komisija, atsižvelgdama į kai kuriuos pagal Rygos deklaraciją prisiimtus įsipareigojimus 2007–2008 m., remdamasi patikimu skaitmeninio raštingumo vertinimu, persvarstys valstybių narių politines priemones, kad būtų nustatytos sėkmingiausios politikos kryptys ir, prireikus, pasiūlytos naujos iniciatyvos. Tikslas iš tiesų ambicingas – iki 2010 m. perpus sumažinti skaitmeninį atotrūkį tarp grupių, kurioms gresia atskirtis, ir kitų gyventojų grupių. Pažanga bus vertinama pagal i2010 iniciatyvą. Atlikus Eurostato tyrimą apie namų ūkių naudojimąsi IRT 2007 m. bus gauta konkrečių duomenų apie skaitmeninį raštingumą.

Svarbūs IRT pramonę atstovaujantys partneriai jau 2006 m. sukūrė „Europos įgūdžių, suteikiančių galimybę įsidarbinti, aljansą“, siekdami, kad iki 2010 m. būtų galima organizuoti 20 mln. nepalankioje padėtyje atsidūrusių žmonių mokymą. MVĮ profesinės organizacijos norėtų kurti panašias švietimo programas naudotojų įgūdžiams gerinti, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ poreikiams. Komisija ir toliau rems perspektyvią veiklą ir iniciatyvas, be kita ko, skirtas:

- skatinti įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas ir e. įgūdžių mokymo organizatorių, pilietinės visuomenes, verslo įgūdžių mokymo organizatorių partnerystes, įdarbinimo pagalbos paslaugas, siekiant padėti besimokantiems rasti naujas darbo vietas ir skatinti skaitmeninį raštingumą;

- įgyvendinant pramonės iniciatyvas nagrinėti, kaip viešojo ir privačiojo sektoriaus lėšomis finansuojamomis priemonėmis galima veiksmingai remti sėkmingas įvairių suinteresuotųjų šalių vykdomas iniciatyvas[19], skirtas gerinti darbo ieškančių žmonių ir žemos kvalifikacijos darbuotojų galimybes įsidarbinti.

Skatinimas labiau ir geriau naudotis e. mokymusi

Komisija, remdamasi e. mokymosi programos (2004–2006 m.) pasiekimais ir veiklos, skirtos remti e. mokymąsi įmonėse, lyginamosios analizės pagal atskaitos tašką išvadomis, taip pat 2007 m. spalio mėn. Lisabonoje organizuojamos konferencijos e. mokymosi klausimais[20] išvadomis, 2008 m. parengs ataskaitą, kurioje bus pateiktos tikslinio e. mokymosi iniciatyvų ir sėkmingų strategijų skatinimo rekomendacijos. Be to, Komisija rems dvejopą veiklą, skirtą:

- skatinti e. mokymosi kursų ir keitimosi e. įgūdžių mokymo ištekliais mechanizmų rengimą. Šie mechanizmai turėtų būti parengti 2009 m.;

- remti mokymo centrų ir tyrimų tinklo[21] kūrimą, kad būtų galima geriau suprasti ateities e. poreikius. Šis tinklas turėtų pradėti veikti 2009 m.

Išvada

Kad Europos Sąjunga ir valstybės narės ir toliau galėtų sėkmingai dalyvauti pasaulio ekonomikoje, kuriai būdingi greiti technologiniai pokyčiai, prireiks daugiau pastangų mūsų darbuotojų ir piliečių e. įgūdžiams gerinti ir vystyti, o tai yra vienas iš žiniomis grindžiamos visuomenės ramsčių. Todėl reikės didelių ir nuolatinių valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių pastangų sprendžiant įvairius politikos klausimus.

Šiame komunikate siūloma ilgalaikė e. įgūdžių darbotvarkė apima svarbiausius dalykus, skatinančius valstybes nares ir suinteresuotąsias šalis kurti ir įgyvendinti nuoseklias ir ilgalaikes politikos kryptis ir priemones, susijusias su e. įgūdžiais. Komisija teiks paramą įgyvendinant penkias veiklos kryptis didžiausią dėmesį skirdama veiklai, kuria pridėtinė vertė kuriama ES lygiu.

2008 m. Komisija surengs didelę konferenciją, kurioje bus pranešta apie pasiektą pažangą, pristatyti veiklos rezultatai ir svarstomi tolesni veiksmai. 2010 m. Komisija taip pat paskelbs ataskaitą, grindžiamą nepriklausoma suinteresuotųjų šalių analize ir vertinimu.

[1] Salonikai, Cedefop, 2006 m. spalio 5–6 d., Žr.: www.e-skills-conference.org

[2] CEPIS, „Planuojant e. įgūdžius Europos IRT sektoriuje“, 2007 m. vasario mėn.

[3] Rand Europe , „Elektroninių įgūdžių pasiūla ir paklausa Europoje“, 2005 m. rugsėjo mėn.

[4] IDC baltoji knyga, „Dalyvavimo tinkluose įgūdžiai Europoje“, 2005 m. rugsėjo mėn.E. verslo stebėjimo tyrimas, 2006 m.

[5] E. verslo stebėjimo tyrimas, 2006 m.

[6] Pvz., CIGREF (Didelių Prancūzijos įmonių informacinis klubas) Prancūzijoje, SFIA (Įgūdžių sistema informacijos amžiui) JK ir AITTS (Pažangi IT mokymo sistema) Vokietijoje).

[7] Įmonių perkėlimas apima tiek tarptautines užsakomąsias paslaugas, pagal sutartį teikiamas užsienyje esančių nepriklausomų trečiųjų šalių, tiek tarptautines paslaugas, teikiamas tos pačios įmonės užsienio filialuose.

[8] COM (2005) 669, 2005 12 21.

[9] COM (2006) 479, 2006 9 5.

[10] Eurostatas, Statistikos santrauka, 17/2006.

[11] 2006/962/EB, 2006 12 18.

[12] Žr. http://europa.eu.int/information_society/events/ict_riga_2006/doc/declaration_riga.pdf

[13] Šios karjeros perspektyvos turėtų apimti ne tik vertikalų judumą, bet ir horizontalias karjeros galimybes bei pasiūlymus, kaip derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą.

[14] „Švietimas tiksliųjų mokslų srityje šiandien: naujas pedagoginis požiūris siekiant geresnės Europos ateities“. Rocard ataskaita, 2007 6 12.

[15] Žr.: http://www.cenorm.be/cenorm/businessdomains/businessdomains/isss/activity/wsict-skills.asp

[16] Žr.: http://europass.cedefop.europa.eu/

[17] Žr.: http://ec.europa.eu/itgirls

[18] Iki 2007 m. pabaigos bus pateikti gerosios patirties tyrimo rezultatai siekiant kiek įmanoma pasinaudoti IRT teikiama nauda kaimo vietovėse.

[19] Laikantis Valstybių narių užimtumo politikos gairių (2005/600/EB, 2005 m. liepos 12 d.).

[20] Žr.: http://www.elearninglisboa.com

[21] Pvz., „Network of Living Labs“ , Žr.: http://www.ami-communities.eu/wiki/CORELABS