52007DC0394

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 10.7.2007

KOM(2007) 394 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse

2007 m. kovo 8–9 d. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad svarbi Europos ekonomikos skatinimo priemonė yra administracinės naštos mažinimas, pirmiausia todėl, kad jis gali būti naudingas MVĮ. Ji pabrėžė, kad administracinei naštai ES sumažinti būtinos didelės bendros Europos Sąjungos ir valstybių narių pastangos [1].

Kaip pasiekti šį tikslą, Komisija apibrėžė 2006 m. lapkričio 14 d. priėmusi atnaujintą supaprastinimo programą[2] ir pagrindinius administracinių išlaidų įvertinimo ir administracinės naštos mažinimo elementus[3]. Be šių dokumentų, 2007 m. sausio 24 d. priimta Veiksmų programa[4]. Abiejose programose pabrėžtas poreikis gauti apčiuopiamos ekonominės naudos.

Šioje iniciatyvoje Europos bendrovių teisė, apskaita ir auditas apibrėžtos kaip prioritetinės sritys. Iš pirmųjų analizių, atliktų keliose valstybėse narėse, matyti, kad dėl ES taisyklių atsirandančios administracinės išlaidos šiose srityse yra ypač didelės[5]. Kartu Komisija pradėjo vertinti administracinę naštą bendrovių teisės ir apskaitos srityse visoje Europos Sąjungoje, kaip pranešta 2006 m. lapkričio mėn.[6] [7]. Plati šių sričių ES acquis peržiūra yra būtina siekiant sudaryti galimybes Europos įmonėms veiksmingiau konkuruoti ir sėkmingiau dirbti labai konkurencingoje pasaulio aplinkoje.

Ši peržiūra prisidės prie šiuo metu atliekamos bendrosios rinkos peržiūros, kurią 2006 m. gegužės mėn. Komisija pradėjo kaip piliečių darbotvarkės dalį[8]. Visų pirma ja bus remiamas darbas siekiant geresnio reglamentavimo Europoje, įskaitant esminį vertinimą, kaip galiojantys įstatymai galėtų būti patobulinti, o administracinė našta – sumažinta.

1. KODėL REIKIA PAPRASTINTI EUROPOS BENDROVIų TEISę?

Pagrindiniai bendrosios rinkos kūrimo elementai – bendrovių teisė ir apskaita – buvo vienos iš pirmųjų sričių, kurios suderintos Europos lygmeniu. Netrukus buvo pradėta derinti audito sritis (priėmus pirmąją Aštuntosios direktyvos dėl teisės aktų nustatyto audito redakciją devintojo dešimtmečio pradžioje)[9]. Nuo tada susijusios direktyvos ir reglamentai atnaujinti keletą kartų ir pritaikyti prie naujų pasikeitimų[10]. Kai kurie iš šių teisės aktų persvarstyti pastaruoju metu ir vis dar reikia laiko jų poveikiui įvertinti ir nustatyti. Vis dėlto nė viena iš šių modernizavimo priemonių nėra susijusi su tų direktyvų taikymo sritimi arba pagrindiniu turiniu. Tai liko iš esmės nekeista nuo jų priėmimo.

Per pastaruosius 20–30 metų Europos bendrovių verslo aplinka ekonomikai globalėjant ir technologijoms radikaliai vystantis greitai keitėsi. Teisės aplinka taip pat kito apskaitos srityje priėmus tarptautinius standartus ir plėtojantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisprudencijai. Pastaraisiais metais ši teismo praktika padėjo išaiškinti Sutartyje nustatytų pagrindinių laisvių aprėptį ir sudaryti didesnio bendrovių judumo Europos Sąjungoje galimybes.

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius ir siekiant įvertinti galiojančių ES direktyvų aktualumą reikia jas peržiūrėti. Šiame vertinime taip pat būtina atsižvelgti į geresnio reglamentavimo bei subsidiarumo ir proporcingumo principus.

2. TOLESNI VEIKSMAI

Kiek tai susiję su tam tikromis bendrovių teisės direktyvomis, kuriose reglamentuojama daugiausia padėtis valstybėse narėse , iš esmės yra dvi galimybės judėti į priekį:

- pirmoji – atsakyti į klausimą, ar šiuo metu visos galiojančios direktyvos vis dar reikalingos, ar ES bendrovių teisės acquis turėtų apsiriboti teisės aktais, kuriuose būtų sprendžiamos būtent tarpvalstybinės problemos,

- antroji , ne tokia plati – dėmesį sutelkti vien ties konkrečiomis, atskiromis paprastinimo priemonėmis, siekiant padėti ES bendrovėms.

Kiek tai susiję su likusia bendrovių teisės acquis dalimi , kurioje sprendžiamos specifinės tarpvalstybinės problemos, bei su apskaitos ir audito sritimis , tinkamos priemonės būtų atskiros paprastinimo priemonės. Apskaitos ir audito srityje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas MVĮ patiriamų administracinių išlaidų mažinimui (MVĮ šios išlaidos yra ypač didelės), nes paprastinimo priemonės bendrovių teisės srityje turėtų būti naudingos visoms bendrovėms.

Šiuo komunikatu Komisija siekia pateikti savo nuomonę šiuo klausimu ir pradėti diskusiją, kurioje dalyvautų valstybės narės, Europos Parlamentas ir suinteresuotosios šalys, siekiant nustatyti priemones bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse, kurios ne tik geriausiai tiktų Europos bendrovėms pasirengiant veikti vidaus rinkoje, bet ir tampant konkurencingesnėmis pasaulio mastu. Tikslas – pasiekti politinį sutarimą dėl tolesnių veiksmų, kad būtų galima tinkamus teisės aktų pasiūlymus pateikti 2008 m. pradžioje.

Suinteresuotosios šalys raginamos teikti pastabas dėl šiame dokumente ir jo prieduose iškeltų klausimų ir pateiktų pasiūlymų. Be to, suinteresuotosios šalys taip pat gali pateikti papildomų pasiūlymų, susijusių su tolesnėmis paprastinimo priemonėmis.

Ši procedūra turėtų būti pagrįsta supratimu, kaip 2007 m. kovo 8–9 d. pabrėžė Europos Vadovų Taryba, kad bet kokios paprastinimo priemonės ES gali būti veiksmingos tik tuomet, jei ES lygmeniu priimamas priemones nacionaliniu lygmeniu visiškai remia valstybės narės ir jei valstybės narės naudojasi jau dabar ES teise suteikiamomis galimybėmis palengvinti ES bendrovių naštą. Tik bendra strategija leis bendrovėms pasinaudoti aiškiais verslo aplinkos patobulinimais.

3. KIEK REGLAMENTAVIMO PRIEMONIų EUROPAI REIKIA BENDROVIų TEISėS SRITYJE?

3.1. Bendras požiūris į ES bendrovių teisę

Bendrovių teisės srityje šiuo metu dėl to, kad padidėjo bendrovių judumas, ne tik ES, bet ir tarptautiniu mastu, reikia lanksčiai reaguoti į nuolat kintančią aplinką. Šiuos pokyčius įmanoma valdyti tik tuomet, jei valstybės narės geba nedelsdamos į juos reaguoti. Šiomis aplinkybėmis nelanksti darni europinė struktūra kartkartėmis gali atrodyti daugiau kaip kliūtis inovacijoms, o ne privalumas vidaus rinkos atžvilgiu. Be to, bendrovių konkurencingumas taip pat priklauso nuo administracinių išlaidų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jų veikla, dydžio. Dalis šių išlaidų atsiranda dėl ES taisyklių. Reikėtų iškelti klausimą, ar šių taisyklių privalumai visais atvejais atsveria su jais susijusias išlaidas.

Kartu bendrovių konkurencingumui teigiamą poveikį taip pat turi derinimas. Derinant taisykles stiprinamos tarpvalstybinės rinkos ir galima paaiškinti konkrečių dviejų ar daugiau nacionalinės teisės sistemų santykius. Taip kartu didinamas teisinis apibrėžtumas. Taip pat tuomet, kai nustatomi mažiausi skaidrumo standartai trečiosioms šalims apsaugoti nuo pavojų, kuriuos joms gali sukelti didesnis bendrovių judumas. Šiuo atveju bendromis taisyklėmis suteikiamas pagrindas pasitikėjimui, kuris reikalingas, kad veiktų vidaus rinka.

Tačiau Trečiosios, Šeštosios, Antrosios ir Dvyliktosios bendrovių teisės direktyvų padėtis gali būti kitokia. Šiose direktyvose didžiausias dėmesys skiriamas padėčiai valstybėse narėse ir jomis nesiekiama išspręsti specifinių tarpvalstybinių problemų.

3.1.1. 1-a galimybė. Didžiausią dėmesį skirti tarpvalstybinėms problemoms

Trečiojoje ir Šeštojoje bendrovių teisės direktyvose reglamentuojamas akcinių bendrovių jungimas ir skaidymas toje pačioje valstybėje narėje. Prieš porą dešimtmečių priimtos šios taisyklės suvaidino vaidmenį atveriant naujas galimybes bendrovėms ir puoselėjant vidaus rinką. Šiandien jomis garantuojama mažiausia akcinių bendrovių akcininkų ir kreditorių apsauga visoje Europos Sąjungoje.

Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad šiose direktyvose nenumatomas visiškas suderinimas, jomis nesukuriamos vienodos galimybės, priešingai, kai kurios taisyklės ir toliau skiriasi atskirose valstybėse narėse. Kartu tai, kad ES teisėje numatyti mažiausi reikalavimai, neleidžia valstybėms narėms priimti nacionalinės teisės aktų pagal kintančius poreikius. Todėl kyla klausimas, ar su šiomis direktyvomis susijusiais privalumais pateisinami apribojimai, kurie jomis numatomi bendrovėms.

Panaši padėtis su Antrąja bendrovių teisės direktyva , kuria reglamentuojamas akcinių bendrovių kapitalas. Direktyvoje numatyta kapitalo palaikymo sistema svarstoma ilgą laiką, taigi reikėtų tą sistemą bent peržiūrėti, kad bendrovėms būtų suteikiama daugiau lankstumo turtą paskirstant akcininkams[11]. Kai kuriose valstybėse narėse sukurtos naujos į Antrosios bendrovių teisės direktyvos taikymo sritį nepatenkančios nacionalinės teisės formos, siekiant suteikti daugiau lankstumo nei numatyta direktyvoje, visų pirma kiek tai susiję su minimalaus kapitalo reikalavimais.

Dvyliktoji direktyva iš esmės yra leidžiamojo pobūdžio, nes ja leidžiama asmenims steigti uždarąsias akcines bendroves valstybėse narėse, kur prieš perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę reikalauta, kad šios rūšies bendroves sudarytų daugiau kaip vienas narys.

Vis dėlto kartu direktyvoje nustatomi mažiausi šios rūšies bendrovių vidaus procedūrų reikalavimai. Kyla klausimas, ar šiuos apribojimus reikia nustatyti ES lygmeniu.

Visais šiais atvejais Komisija mano, kad būtų perspektyvu panaikinti ES taisykles ir padidinti lankstumą leidžiant valstybėms narėms priimti sprendimus dėl sąlygų susijusiose srityse. Komisija laikosi nuomonės, kad šis būdas geriausiai derėtų su geresnio reglamentavimo principais ir poreikiu ES turėti racionalizuotą bendrovių teisės acquis XXI amžiuje.

Todėl suinteresuotosios šalys raginamos pareikšti savo nuomonę, ar:

- Trečiojoje ir Šeštojoje direktyvose nustatytos bendrovių jungimo ir skaidymo valstybėse narėse taisyklės;

- Antrojoje direktyvoje nustatytos akcinių bendrovių kapitalo ar bent kapitalo palaikymo sistemos taisyklės;

- Dvyliktoje direktyvoje nustatytos vienanarių uždarųjų akcinių bendrovių taisyklės

turėtų būti panaikintos visos ar iš dalies.

Jei manoma, kad jų panaikinti nereikia, turėtų būti paaiškinta, kodėl naudinga turėti šias taisykles ES lygmeniu ir kaip ši nauda pateisina su jomis susijusias išlaidas.

3.1.2. 2-a galimybė. Labiau principais, o ne konkrečiais elementais pagrįstas reglamentavimas

Visiškai panaikinti direktyvas, kaip pirmiau minėta, kai kurioms suinteresuotosioms šalims gali pasirodyti pernelyg drastiška. Šiuo atveju reikėtų supaprastinti bent Trečiosios, Šeštosios ir galbūt Antrosios bendrovės teisės direktyvų dalis. Dabar galiojančiose šiose direktyvose yra tokių išsamių taisyklių, kuriomis valstybėms narėms paliekama mažai lankstumo atitinkamas nacionalines sistemas pritaikant prie kintančių bendrovių ir apskritai suinteresuotųjų šalių poreikių.

Pirmąjį pasiūlymą supaprastinti Trečiąją ir Šeštąją direktyvas Komisija pateikė 2007 m. kovo 7 d.[12] kaip vieną iš priemonių pagal Komisijos administracinės naštos mažinimo veiksmų programą; šį pasiūlymą 2007 m. kovo 8–9 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba[13].

Vis dėlto, be šio pakeitimo, reikėtų padaryti labiau esminių pakeitimų. Visų pirma keletas ataskaitų teikimo reikalavimų, nustatytų Trečiojoje ir Šeštojoje direktyvose, šiandien yra nereikalingi.

Išsamūs pasiūlymai, kuriais sprendžiamos šios problemos pagal šią galimybę, pateikiami 2 priede. Be to, būtų galima pasiūlyti priemonių Antrajai direktyvai dar labiau supaprastinti, kai bus įvertinta šiuo metu Komisijos vardu atliekama studija[14].

Suinteresuotosios šalys raginamos pareikšti savo nuomonę apie 2 priede pateiktus pasiūlymus.

Jei manoma, kad tam tikrų priemonių nereikia, turėtų būti paaiškinta, kodėl būtų naudinga taisyklių nekeisti.

3.2. Papildomos paprastinimo priemonės bendrovių teisės srityje

Kaip paaiškinta pirmiau, be priemonių, numatytų pirmesniame skirsnyje, reikia tolesnių veiksmų siekiant supaprastinti kitas bendrovių teisės acquis dalis.

Pirmiausia reikia supaprastinti Pirmąją ir Vienuoliktąją bendrovių teisės direktyvas. Šiose direktyvose numatytais bendrovių informacijos skelbimo būdais vis dėlto neišnaudojamos visos šiuolaikinių technologijų galimybės.

Laikantis Pirmosios bendrovių teisės direktyvos taisyklių, tam tikra informacija, kuri turi būti įtraukta į valstybių narių komercinius registrus, papildomai turi būti paskelbta nacionaliniuose oficialiuosiuose leidiniuose. Daugeliu atvejų šis skelbimas bendrovėms sukelia nereikalingų papildomų išlaidų. Šių išlaidų ateityje galėtų būti išvengta atsižvelgiant į tai, kad šiais laikais visa ši informacija yra prieinama internetu per elektroninius įmonių registrus.

Vienuoliktojoje bendrovių teisės direktyvoje nustatomi specialūs atskleidimo reikalavimai filialams. Šie reikalavimai taip pat sukelia nemažų išlaidų daugeliui bendrovių, nes nustatytos tam tikros nacionalinės vertimo ir sertifikavimo taisyklės, susijusios su atskleidimo prievole. Būtina įdėti pastangų siekiant kiek įmanoma sumažinti šias išlaidas, t. y. apriboti formalius reikalavimus, kuriuos šioje srityje valstybės narės gali nustatyti bendrovėms.

Su tuo susiję pasiūlymai pateikti 3 priede . Be to, priede pateikiamas pasiūlymas priimti Europos bendrovės statutą pagal naujausią Europos Teisingumo Teismo jurisprudenciją ir tai padaryti atsižvelgiant į šiame komunikate siūlomas modernizavimo ir paprastinimo priemones.

Suinteresuotosios šalys raginamos pareikšti savo nuomonę apie 3 priede pateiktus pasiūlymus.

Jei manoma, kad tam tikrų priemonių nereikia, turėtų būti paaiškinta, kodėl būtų naudinga taisyklių nekeisti.

4. SUPAPRASTINTI MAžų IR VIDUTINIų įMONIų VERSLO APLINKą APSKAITOS IR AUDITO SRITYSE

Apskaitos ir audito srityse mažoms ir vidutinėms įmonėms būtų naudingas tolesnis direktyvų paprastinimas.

Ketvirtąja, Septintąja ir Aštuntąja direktyvomis suderinus apskaitos ir audito reikalavimus žymiai pagerinta finansinės atskaitomybės ir audito kokybė ES. Nors bendras tikslas, kurio siekta šiomis direktyvomis – išlaikyti ir pagerinti apskaitos ir audito kokybę ES – turėtų būti patvirtintas, dėl šiose direktyvose nustatytų galiojančių reikalavimų atsiranda administracinio darbo, kurį bendrovės, visų pirma mažos ir vidutinės įmonės, kritikuoja kaip pernelyg apsunkinantį.

Vis dėlto norint sėkmingai sumažinti administracinę naštą mažoms ir vidutinėms įmonėms, reikia tiek ES, tiek valstybių narių pastangų. Nepaprastai svarbu valstybėse narėse sujungti skirtingų ataskaitų teikimą (pvz., mokesčių, statistikos, socialinės apsaugos, užimtumo) ir taip sumažinti bendrą skirtingų apskaitos ir ataskaitų teikimo sistemų išlaikymo naštą. Dėl to taip pat susidarytų galimybės naudoti elektroninius ataskaitų teikimo formatus, pvz., XBRL.

Šis su MVĮ susijęs paprastinimo projektas sutampa su Tarptautinės apskaitos standartų valdybos siūlomo TFAS mažoms ir vidutinėms įmonėms parengiamojo projekto paskelbimu. Vis dėlto po pirmosios analizės Komisija nemano, kad dabartinis Valdybos darbas, susijęs su MVĮ apskaita, būtų pakankamas siekiant supaprastinti Europos MVĮ veikimą.

Vietoj to Komisija nustatė keletą kitų priemonių, kurios padėtų apčiuopiamai supaprastinti MVĮ verslo aplinką.

Pirmoji iš šių priemonių – apskaitos direktyvų netaikyti labai mažoms įmonėms. Metinių ataskaitų rengimo našta yra ypač sunki šioms mažiausioms įmonėms. Kartu nėra didelės jų finansinės atskaitomybės paklausos. Joms netaikant apskaitos direktyvų, būtų leista valstybėms narėms nustatyti, kokias taisykles labai mažos įmonės turėtų atitikti. Reikėtų pažymėti, kad šioje srityje „labai mažos įmonės“ kategorija jau atsirado daugelyje valstybių narių.

Todėl suinteresuotosios šalys raginamos pareikšti savo nuomonę, ar jos sutiktų, kad labai mažoms įmonėms būtų netaikoma Ketvirtoji direktyva ir kad šios įmonės galėtų būti apibrėžtos taip:

- turinčios mažiau kaip dešimt darbuotojų,

- kurių bendras balansas mažesnis kaip 500 000 EUR,

- kurių apyvarta mažesnė kaip 1 000 000 EUR.

Be to, siūlomos šios MVĮ naudingos paprastinimo priemonės:

- viršijančioms maksimalius dydžius mažoms ir vidutinėms įmonėms pereinamąjį laikotarpį pratęsti nuo dvejų iki penkerių metų. Ilgesnis pereinamasis laikotarpis iki tol, kol reikės parengti išsamesnes ataskaitas, būtų ypač naudingas pradedančioms veikti įmonėms;

- mažas įmones atleisti nuo reikalavimo skelbti ataskaitas;

- tam tikroms vidutinėms įmonėms leisti naudotis išimtimis, šiuo metu taikomomis vien mažoms įmonėms. Ši priemonė visų pirma būtų taikoma įmonėms, kurių narių struktūra – tokia, kad nėra finansinę atskaitomybę naudojančių išskirtinių išorės subjektų poreikio, ir neribotos atsakomybės bendrovėms.

Galima būtų imtis papildomų priemonių reguliaraus MVĮ taikytinų maksimalių dydžių pakeitimo procedūroje, konsolidavimo reikalavimų srityje, dėl atidėtųjų mokesčių apskaitos ir siekiant atsisakyti tam tikrų atskleidimo reikalavimų.

Šiame skirsnyje pasiūlytos priemonės išsamiau išdėstytos 4 priede .

Todėl suinteresuotosios šalys raginamos pareikšti savo nuomonę apie 4 priede pateiktus pasiūlymus.

Jei manoma, kad tam tikrų priemonių nereikia, turėtų būti paaiškinta, kodėl būtų naudinga taisyklių nekeisti.

5. TOLESNI VEIKSMAI

Valstybės narės, Europos Parlamentas ir kitos suinteresuotosios šalys raginamos pateikti savo nuomonę apie šiame komunikate[15] pateiktus pasiūlymus siekiant pasiekti bendrą sutarimą dėl pakeitimų, kuriuos reikėtų numatyti. Turint omenyje paprastinimo proceso laikotarpį, pastabų laukiama iki 2007 m. spalio mėn. vidurio .

Nustatydama tolesnius veiksmus po šio komunikato pateikimo ir remdamasi gautais atsakymais, Komisija parengs išsamius ir visapusiškus poveikio vertinimus, kuriuose taip pat bus atsižvelgta į šiuo metu vykstančio administracinių išlaidų vertinimo rezultatus. Atsižvelgdama į šiuos poveikio vertinimus, Komisija ketina teisės aktų pasiūlymus šiame komunikate minėtose srityse pateikti 2008 m. pradžioje.

1 PRIEDAS

Pirmoji direktyva – 1968 m. kovo 9 d. Direktyva 68/151/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo ( OL L 65, 1968 3 14, p. 8 ; su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/58/EB ( OL L 221, 2003 9 4, p. 13 )).

Antroji direktyva – 1976 m. gruodžio 13 d. Antroji Tarybos direktyva 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo ( OL L 26, 1977 1 31, p. 1 , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. rugsėjo 6 d. Direktyva 2006/68/EB ( OL L 264, 2006 9 25, p. 32 )).

Trečioji direktyva – 1978 m. spalio 9 d. Trečioji Tarybos direktyva 78/855/EEB dėl akcinių bendrovių jungimo ( OL L 295, 1978 10 20, p. 36 ).

Ketvirtoji direktyva – 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtoji Tarybos direktyva 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių ( OL L 222, 1978 8 14, p. 11 ; su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/46/EB, OL L 224, 2006 8 16, p. 1 ).

Šeštoji direktyva – 1982 m. gruodžio 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 82/891/EEB dėl akcinių bendrovių skaidymo ( OL L 378, 1982 12 31, p. 47 ).

Septintoji direktyva – 1983 m. birželio 13 d. Septintoji Tarybos direktyva 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės ( OL L 193, 1983 7 18 ; su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/46/EB, OL L 224, 2006 8 16, p. 1 ).

Aštuntoji direktyva – 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB ( OL L 157, 2006 6 9, p. 87 ).

Dešimtoji direktyva – 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas ( OL L 310, 2005 11 25, p. 1 ).

Vienuoliktoji direktyva – 1989 m. gruodžio 21 d. Vienuoliktoji Tarybos direktyva 89/666/EEB dėl atskleidimo reikalavimų filialams, įsteigtiems valstybėse narėse tam tikrų tipų bendrovių, kurioms taikomi kitos valstybės įstatymai ( OL L 395, 1989 12 30, p. 36 ).

Dvyliktoji direktyva – 1989 m. gruodžio 21 d. Dvyliktoji bendrovių teisės Tarybos direktyva 89/667/EEB dėl vienanarių uždarųjų akcinių bendrovių ( OL L 395, 1989 12 30, p. 40 ).

Įmonių perėmimo pasiūlymų direktyva – 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų ( OL L 142, 2004 4 30, p. 12 ).

Europos bendrovės statutas – 2001 m. spalio 8 d. Reglamentas (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto ( OL L 294, 2001 11 10, p. 1 ).

TAS reglamentas – 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo ( OL L 243, 2002 9 11, p. 1 ).

2 PRIEDAS

Su Trečiąja ir Šeštąja bendrovių teisės direktyvomis susijusios atskiros paprastinimo priemonės (komunikato 3.1.2 skirsnis)

1. ATASKAITų TEIKIMO REIKALAVIMAI PAGAL TREčIąJą IR ŠEšTąJą BENDROVIų TEISėS DIREKTYVAS

Pagal Trečiąją ir Šeštąją bendrovių teisės direktyvas bendrovės, rengdamosi jungimui ar skaidymui, turi laikytis tam tikrų ataskaitų teikimo reikalavimų. Taigi susijusių bendrovių vadovybė arba administracija turi parengti detalią ataskaitą raštu , kurioje būtų paaiškintas operacijos sąlygų projektas ir pateiktas teisinis ir ekonominis tų sąlygų pagrindas[16]. Be to, siekiant įvertinti, ar visų pirma nustatytas akcijų keitimo santykis yra teisingas ir pagrįstas, reikalinga nepriklausomo eksperto ataskaita [17]. Taip pat jeigu paskutinės metinės ataskaitos yra tų finansinių metų, kurie baigėsi daugiau kaip prieš 6 mėnesius iki numatyto jungimo ar skaidymo sąlygų projekto datos, turi būti parengta finansinė atskaitomybė [18]. Galiausiai, kai bendrovės skaidymo atveju turi būti parengta ir eksperto ataskaita pagal Antrąją bendrovių teisės direktyvą, ir skaidymo sąlygų projekto ataskaita, tik Šeštosios direktyvos taisyklėmis leidžiama valstybėms narėms nustatyti, kad abi ataskaitas galėtų parengti tas pats ekspertas[19] – išimtis , kad būtų galima nerengti vienos iš ataskaitų, nenumatyta.

Pastarasis reikalavimas yra tipiškas administracinės naštos pavyzdys. Modernioje verslo aplinkoje dvigubų ataskaitų teikimo reikėtų kiek įmanoma vengti, nes dėl jų bendrovės patiria papildomų išlaidų, bet akcininkams ir kreditoriams nesukuriama realios pridėtinės vertės. Kiti trys reikalavimai taip pat yra labai didelė našta ir, juos nustačius ES lygmeniu, lieka nedaug lankstumo. Siekiant, kad bendrovių jungimo ir skaidymo procesas būtų paprastesnis, reikėtų leisti valstybėms narėms nuspręsti, ar palikti daugiau atsakomybės bendrovių vadovybei (galbūt pagal specialų visuotiniame susirinkime priimtą sprendimą), ar reikalauti pateikti susijusius finansinius duomenis kiekvienu atveju. ES lygmeniu nėra reikalo pirmenybę suteikti kuriam nors iš šių dviejų sprendimų. Be to, siekiant visiškai pasinaudoti naujausiomis modernizavimo priemonėmis, mechanizmuose, susijusiuose su akcijų keitimo santykiu, reikėtų atsižvelgti į lankstumą, 2006 m. įvestą Antrąja bendrovių teisės direktyva, dėl susijusio klausimo (įnašo natūra vertinimas)[20].

2. AKCININKų IR KREDITORIų APSAUGA PAGAL TREčIąJą IR ŠEšTąJą BENDROVIų TEISėS DIREKTYVAS

Direktyva 2006/68/EB, keičiančia Antrąją direktyvą, modernizuota kreditorių apsaugos taisyklė, taikoma kapitalo mažinimo atveju[21]. Kreditorių, kurių reikalavimai yra ankstesni nei sprendimo dėl kapitalo sumažinimo paskelbimo data, apsaugos procedūra išsamiau patikslinta. Taip pat paaiškinta, kad tokie kreditoriai, norėdami gauti reikalavimų įvykdymo užtikrinimą, turi įtikinamai įrodyti, kad dėl pasirašytojo kapitalo sumažinimo kyla grėsmė jų reikalavimų įvykdymui. Pirmasis žingsnis modernizuojant kreditorių apsaugos taisykles pagal Trečiąją ir Šeštąją direktyvas turėtų būti priderinti atitinkamas šių direktyvų nuostatas[22] prie šios naujos sistemos.

Tačiau kyla klausimas, ar reikėtų įsigyjančiajai bendrovei apskritai taikyti tą pačią procedūrą kaip ir įsigyjamajai bendrovei, nors yra atvejų, kai sujungimo poveikis įsigyjančiosios bendrovės akcininkams ir kreditoriams nesiskiria nuo įprastų prekybos sandorių poveikio.

Čia reikėtų pažymėti, kad Antrosios direktyvos taisyklėmis taip pat saugomi akcininkų interesai. Bendrovėms jungiantis dažnai prireikia didinti kapitalą, tuomet pagal Antrosios direktyvos 29 straipsnio 1 dalį pirmenybės teisės įsigyti akcijas suteikiamos esamiems akcininkams. Kartu Antrosios direktyvos 19 straipsniu apribojamas bendrovių jungimų įsigyjant, bet nedidinant kapitalo, mastas. Kreditorių apsauga nustatyta kitomis taisyklėmis, kaip paaiškinta pirmiau.

Su sąlyga, kad akcininkai ir kreditoriai ir toliau turėtų teisę susipažinti su susijusiais dokumentais likus mažiausiai mėnesiui prieš įsigyjamųjų bendrovių visuotinį susirinkimą, galima būtų apsvarstyti galimybę leisti valstybėms narėms nustatyti, ar reikėtų įsigyjančiosios bendrovės visuotinio susirinkimo pritarimo ir kokiais atvejais. Vis dėlto toks lankstumas turėtų būti suteiktas bent šiais atvejais: 100 % valdomos pavaldžiosios bendrovės turto perleidimas ir pavaldžiosios bendrovės, kurios pagrindinė bendrovė turi 90 % akcijų, įsigijimas, kuriems šiuo metu jau taikomos specialios taisyklės (Trečiosios direktyvos 24 ir 25 straipsniai).

3 PRIEDAS

Papildomos paprastinimo priemonės bendrovių teisės srityje (komunikato 3.2 skirsnis)

1. INFORMACIJOS SKELBIMO PRIEVOLėS PAGAL PIRMąJą IR VIENUOLIKTąJą BENDROVIų TEISėS DIREKTYVAS

Visų pirma Pirmojoje bendrovių teisės direktyvoje reikalaujama, kad bendrovės tam tikrą informaciją, kuri turi būti įtraukta į valstybių narių komercinius registrus, papildomai paskelbtų nacionaliniuose oficialiuosiuose leidiniuose . Daugeliu atvejų šis skelbimas bendrovėms sukelia papildomų išlaidų.

Nuo 2007 m. sausio mėn. valstybės narės turi suteikti bendrovėms galimybę visus dokumentus ir duomenis saugoti elektroniškai (Pirmosios direktyvos 3 straipsnio 2 dalis). Ši informacija per elektroninius registrus yra prieinama trečiosioms šalims visose valstybėse narėse, o Europos verslo registras suteikia papildomą galimybę susipažinti su nacionaliniais registrais. Todėl prievolė skelbti registruotus duomenis nacionaliniame oficialiajame leidinyje tapo nereikalinga, ypač kai oficialiuosiuose leidiniuose skelbiama ne visa informacija, o pateikiama tik nuoroda į registrą. Todėl ši oficialiųjų leidinių funkcija galėtų būti nesunkiai pakeista paprasta registro paslauga teikti informaciją apie naujausius registro pakeitimus.

Taigi, siekiant sudaryti sąlygas bendrovėms sutaupyti lėšų, Pirmosios direktyvos 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas informaciją skelbti nacionaliniame oficialiajame leidinyje turėtų būti panaikintas. Be to, valstybėms narėms neturėtų būti leidžiama reikalauti informaciją, be skelbimo pagal 3 straipsnio 2 dalį, skelbti nacionaliniame oficialiajame leidinyje, jeigu dėl to bendrovėms susidarytų papildomų išlaidų.

Vienuoliktojoje bendrovių teisės direktyvoje nustatomi specialūs atskleidimo reikalavimai konkrečiai filialams.

Dėl šių taisyklių bendrovės patiria dvigubų išlaidų – jos turi išversti tam tikrus su bendrove susijusius dokumentus į tos valstybės narės, kurioje filialas įsteigtas, kalbą ir turi užregistruoti tuos dokumentus kartu su duomenimis, susijusiais su filialu, filialo vietos registre. Be to, nacionalinėse valstybės narės taisyklėse, kuriomis nustatomos patvirtinto vertimo sąlygos, dažnai yra papildomų reikalavimų (notaro patvirtinimas ir kt.), dėl kurių išlaidos dar padidėja.

Siekiant sumažinti šias išlaidas iki priimtino dydžio, labai svarbu, kad valstybė narė, kurioje įsteigtas filialas, priimtų patvirtintus vertimus, parengtus kitoje valstybėje narėje. Ši prievolė turėtų būti taikoma bent tuomet, kai išduotą patvirtinimą priima tos kitos valstybės narės teisminės ar administracinės institucijos. Todėl reikėtų atitinkamai pakeisti Vienuoliktosios direktyvos 4 straipsnį.

Vis dėlto įmanoma dar labiau supaprastinti filialų steigimo taisykles. Kadangi visoje Europoje egzistuoja elektroniniai registrai, įmanoma registrus susieti. Vadinamojo BRITE projekto , kuriame sukurta bendra daugiakalbė sąsaja, per kurią galima susipažinti su registrais Europos verslo registro forma, tikslas – sudaryti sąlygas Europos piliečiams ir bendrovėms visiškai pasinaudoti šios technologijos privalumais. Komisija ir toliau skatins šį darbą siekdama paruošti dirvą būsimai Vienuoliktosios direktyvos peržiūrai, kuria būtų sudarytos sąlygos mažinti administracinę naštą, susijusią su filialo įsteigimu kitoje valstybėje narėje, visų pirma sudarant galimybę saugoti filialo duomenis valstybėje narėje, kurioje įregistruota pagrindinė bendrovė[23].

2. EUROPOS BENDROVėS REGISTRUOTA BUVEINė

Ne vėliau kaip 2009 m. Komisija pateiks pranešimą apie Europos bendrovės statutą pagal Statuto 69 straipsnį[24]. Bendrai pertvarkyti Statutą ir visų pirma 69 straipsnyje išvardytus dalykus realu tik remiantis tuo pranešimu.

Vis dėlto SE statuto 7 straipsnyje, inter alia , numatyta, kad SE registruota buveinė steigiama toje pačioje valstybėje narėje, kurioje yra jos pagrindinė buveinė, o valstybei narei leidžiama papildomai reikalauti, kad jos teritorijoje įregistruotos SE pagrindinė buveinė ir registruota buveinė būtų toje pačioje vietoje.

Turint omenyje Europos Teisingumo Teismo praktiką, pvz., sprendimą byloje C-208/00 ( Überseering , 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimas), reikėtų apsvarstyti, ar nereikėtų pakeisti SE statuto 7 straipsnio.

4 PRIEDAS

MVĮ taikytinos paprastinimo priemonės apskaitos ir audito srityse (komunikato 4 skirsnis)

Šio priedo tikslas – plačiau apibrėžti ir aprašyti, kokių yra atskirų priemonių ir kokia jų nauda mažoms ir vidutinėms įmonėms. Priemonės bus paaiškintos šia tvarka:

1. „labai mažos įmonės“ kategorijos įvedimas,

2. MVĮ taikytini maksimalūs dydžiai,

3. informacijos skelbimo reikalavimų netaikymas mažoms įmonėms,

4. išimčių taikymas vidutinėms įmonėms, neturinčioms išskirtinių finansinės atskaitomybės išorės naudotojų,

5. visoms bendrovėms naudingas supaprastinimas.

1. „LABAI MAžOS įMONėS“ KATEGORIJOS įVEDIMAS

Siekiant aplinką žymiai supaprastinti mažiausioms ribotos atsakomybės bendrovėms, Komisija mano, kad į Ketvirtąją direktyvą reikėtų įtraukti „labai mažos įmonės“ kategoriją. Ši kategorija jau nustatyta daugelyje valstybių narių.

Galėtų būti pasiremta 2003 m. Komisijos rekomendacijoje[25] pateikta apibrėžtimi, kuria labai mažos įmonės apibrėžtos kaip įmonės, turinčios mažiau kaip dešimt darbuotojų, kurių apyvarta 2 mln. EUR, o bendras balansas mažesnis kaip 2 mln. EUR. Vis dėlto ankstesnės konsultacijos su valstybėmis narėmis parodė, kad 2003 m. Komisijos rekomendacijoje pateikti maksimalūs dydžiai gali būti pernelyg dideli apskaitos ir audito tikslais. Rekomendacijoje nurodyti mažoms ir vidutinėms įmonėms taikytini maksimalūs dydžiai yra kur kas didesni už nurodytuosius Ketvirtojoje direktyvoje, todėl norint visiškai pasinaudoti šiomis išimtimis praktiškai tektų šios direktyvos netaikyti mažoms įmonėms. Tai nepageidautina, nes norint atlikti tarpvalstybines investicijas ir bendrovių operacijas (taip pat daugeliui mažų įmonių) reikalingi suderinti apskaitos reikalavimai.

Todėl labai mažų įmonių apibrėžtis Ketvirtojoje direktyvoje turėtų būti pagrįsta mažesniais maksimaliais dydžiais nei tie, kurie pateikti 2003 m. rekomendacijoje. Komisija norėtų pasikonsultuoti dėl šių preliminarių labai mažų įmonių apibrėžčių:

- turinčios mažiau kaip dešimt darbuotojų,

- kurių bendras balansas mažesnis kaip 500 000 EUR,

- kurių apyvarta mažesnė kaip 1 000 000 EUR.

Valstybėms narėms būtų leista visiškai netaikyti apskaitos direktyvų tokioms labai mažoms įmonėms, taip pat joms būtų suteikta išimtis iš direktyvų reikalavimų dėl teisės aktais nustatyto audito. Todėl nacionalinės valdžios institucijos savo šalyje gali leisti labai mažoms įmonėms naudoti paprastesnes apskaitos struktūras (paprastai nacionaliniais reikalavimais nustatoma apskaita mokestinių ataskaitų teikimo tikslais), kad iš dalies pakeitus Ketvirtąją direktyvą būtų galima žymiai sumažinti administracinę naštą labai mažoms įmonėms.

2. MVĮ TAIKYTINų MAKSIMALIų DYDžIų VIRšIJIMAS

Šiuo metu maža įmonė jau privalo taikyti vidutinei įmonei taikytinus apskaitos ir audito reikalavimus, jei ji viršija maksimalius dydžius dvejus metus iš eilės. Tačiau dvejų metų laikotarpis pagal Ketvirtosios direktyvos 12 straipsnį netinka turint omenyje faktinius MVĮ ekonominius ciklus. Mažai įmonei dažnai reikia daugiau nei dvejų metų veiklos augimui sustiprinti. Tikimybė, kad sėkmingai veikianti įmonė ilgam viršytų maksimalius dydžius, yra gerokai didesnė po penkerių metų. Vis dėlto jei įmonė viršija maksimalius dydžius ir dėl tam tikrų priežasčių (pvz., ekonominiai sunkumai, įstatymais nustatyti didesni maksimalūs dydžiai ir kt.) vėl juos atitinka, pagal direktyvą reikalaujama, kad (jau vėl maža) įmonė mažiausiai dvejus metus taikytų vidutinių įmonių nuostatas. Daugiau lankstumo, t. y. penkerių metų laikotarpis bendrovėms, viršijančioms maksimalius dydžius, ir vienerių metų laikotarpis įmonėms, nebeviršijančioms maksimalių dydžių, neabejotinai padėtų sumažinti galimą administracinę naštą, atsirandančią dėl galiojančios dvejų metų taisyklės.

Apskaitos direktyvose mažos ir vidutinės įmonės apibrėžiamos kaip įmonės, kurios atitinka du iš toliau nurodytų trijų kriterijų (maksimalūs dydžiai atsižvelgus į pakeitimus, padarytus Direktyva 2006/46/EB).

Mažos įmonės (11 straipsnis) | Vidutinės įmonės (27 straipsnis) |

Apyvarta | 8 800 000 EUR | 35 000 000 EUR |

Bendras balansas (t. y. bendrasis turtas) | 4 400 000 EUR | 17 500 000 EUR |

Darbuotojų skaičius | 50 | 250 |

Maksimalūs dydžiai pastaruoju metu pirmiau minėta direktyva padidinti maždaug 20 %. Dėl to valstybės narės nuo ne vėliau kaip 2008 m. vidurio galės sudaryti galimybę taikyti išimtis mažoms ir vidutinėms įmonėms, kad jos galėtų pasinaudoti tolesniu sistemos supaprastinimu.

Vis dėlto maksimalių dydžių pakeitimo procedūra turėtų būti supaprastinta. Šiuo metu 53 straipsnyje numatoma, kad Taryba, gavusi Komisijos pasiūlymą, pataiso maksimalius dydžius – Europos Parlamentas šioje procedūroje nedalyvauja. Be to, pagal 52 straipsnį įsteigiamas Ryšių komitetas. Ateityje galėtų būti apsvarstyta galimybė, kad pagal naująją reguliavimo tvarką, kai tikrinimo teises turi Taryba ir Europos Parlamentas, maksimalius dydžius pakeistų Komisija, kuriai padėtų pagal TAS reglamentą įsteigtas apskaitos reguliavimo komitetas. Pagal šią naują procedūrą maksimalūs dydžiai būtų pakeičiami sklandžiau ir greičiau nei dabar, kai juos pagal palyginti sudėtingą procedūrą priima pati Taryba.

3. INFORMACIJOS SKELBIMO REIKALAVIMų NETAIKYMAS MAžOMS įMONėMS

Informacijos skelbimo reikalavimai mažoms įmonėms sudaro didelę administracinę naštą. Todėl Komisija siūlo šiuos reikalavimus šiai įmonių kategorijai panaikinti. Mažoms įmonėms ne taip svarbu skelbti finansinę atskaitomybę, nes ją naudoja nedaug suinteresuotųjų šalių, pvz., kredito įstaigos ir tiekėjai, kurie turi galimybę pareikalauti pateikti finansinę informaciją tiesiogiai iš įmonės. Todėl mažoms įmonėms visiškai panaikinti informacijos skelbimo reikalavimus būtų joms naudinga, o neigiamas poveikis – nedidelis.

4. IšIMčIų TAIKYMAS BENDROVėMS, NETURINčIOMS IšSKIRTINIų FINANSINėS ATSKAITOMYBėS IšORėS NAUDOTOJų

Šioms bendrovėms, kurios turi nedaug finansinės atskaitomybės išorės naudotojų, turėtų būti nustatyta mažiau reikalavimų. Todėl siekiant sumažinti administracinę naštą šioms bendrovėms, Komisija siūlo priimti rizika pagrįstą požiūrį. Tai leistų mažoms bendrovėms taikytina tvarka naudotis šioms vidutinėms bendrovėms:

- bendrovėms, kurių vadovai taip pat yra savininkai; pvz., kai generalinis direktorius yra pagrindinis akcininkas arba narys (su sąlyga, kad nė vienas kitas narys neturi daugiau kaip 5 % dalies),

- neribotos atsakomybės bendrovėms, kurioms taikoma Ketvirtosios direktyvos 1 straipsnio antra pastraipa ir 47 straipsnio 1a dalis.

5. VISOMS BENDROVėMS NAUDINGAS SUPAPRASTINIMAS

Finansinės atskaitomybės konsolidavimas

Ketvirtosios direktyvos 57 straipsnyje valstybėms narėms leidžiama pasinaudoti galimybe, kad tam tikros grupių pavaldžiosios bendrovės neteiktų audituotos finansinės atskaitomybės laikantis tam tikrų sąlygų. Visiškai pasinaudoti 57 straipsniu reikėtų skatinti visų pirma tas pavaldžiąsias bendroves, kurios yra arba mažos, arba vidutinės. Būtų privaloma šią išimtį taikyti mažoms įmonėms. Reikėtų išnagrinėti dar vieną galimybę valstybėms narėms netaikyti reikalavimo dėl teisės aktais nustatyto audito vidutinėms įmonėms tokioje padėtyje. Pagrindinė priežastis – Direktyvos dėl teisės aktų nustatyto audito 27 straipsnio a punkte bus nustatyta grupės auditoriaus atsakomybė.

Toliau paprastinant verslo aplinką galėtų būti paaiškintas TAS reglamento 1606/2002 ir Septintosios direktyvos ryšys. Reikia paaiškinti, ar TAS reglamentas turėtų būti taikomas pagrindinėms bendrovėms, turinčioms nereikšmingų pavaldžiųjų bendrovių (Septintosios direktyvos 13 straipsnis), ir todėl jos finansinę atskaitomybę turėtų parengti pagal TFAS. Verslo aplinka būtų iš esmės supaprastinta panaikinus finansinės atskaitomybės konsolidavimo reikalavimus arba reikalavimus pateikti finansinę atskaitomybę pagal TFAS tais atvejais, kai pavaldžiosios bendrovės yra tik nereikšmingos. Be to, reikalavimai asmeninėms kontroliuojančiosioms bendrovėms (kai pagrindinis grupės valdytojas yra fizinis asmuo) pateikti konsoliduotą finansinę atskaitomybę yra per dideli ir galėtų būti panaikinti.

Atidėtųjų mokesčių apskaita

Finansinės atskaitomybės rengėjų atsiliepimuose patvirtinta, kad atidėtųjų mokesčių apskaita (Ketvirtosios direktyvos 43 straipsnio 1 dalies 11 punktas) yra pernelyg sunki visoms bendrovėms. Be to, tiek jos rengėjai, tiek naudotojai, t. y. kredito įstaigos ir reitingų agentūros, patvirtino, kad informacija apie atidėtuosius mokesčius (arba pateikta balanse, arba pastabose) priimant sprendimus dažnai nelaikoma svarbia. Jei finansinės atskaitomybės rengėjai ir naudotojai sutaria, kad ši informacija nereikalinga, Komisija siūlo šį reikalavimą panaikinti ir taip žymiai sumažinti MVĮ tenkančią administracinę naštą.

Atskleidimas

Apskaitos direktyvose numatyta nemažai atskleidimo reikalavimų. Reikalavimų skaičius vis didėjo kiekvieną kartą iš dalies pakeičiant direktyvas. Šių atskleidimo reikalavimų kiekį galima būtų vertinti kaip pernelyg didelį, visų pirma MVĮ, nors jį turėtų pateisinti reikalavimų svarba finansinės atskaitomybės naudotojams. Jau dabar yra numatyta didelių išimčių mažoms įmonėms, kad jos galėtų atskleisti supaprastintą informaciją.

Todėl Komisija paraginta ištirti tolesnes galimybes panaikinti reikalavimus. Iš pirmosios analizės matyti, kad galėtų būti apsvarstyta galimybė panaikinti šiuos du atskleidimo reikalavimus:

- formavimo savikainos paaiškinimo atskleidimas (34 straipsnio 2 dalis),

- grynųjų pajamų, sugrupavus pagal veiklos rūšis ir geografines rinkas, atskleidimas (43 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

[1] Briuselio Europos Vadovų Tarybos pirmininkaujančios valstybės narės išvados (dok. Nr. 7224/07 Concl 1).

[2] Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje strateginė apžvalga“ (COM(2006)689, galutinis, OL C 78, 2007 4 11, p. 9).

[3] 2006 m. lapkričio 14 d. Komisijos darbo dokumentas dėl administracinių išlaidų įvertinimo ir administracinės naštos Europos Sąjungoje mažinimo (COM(2006)691, galutinis).

[4] Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje veiksmų programa“ (COM(2007)23, galutinis, dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

[5] Žr. COM(2006)689.

[6] Žr. 2006 m. lapkričio 14 d. Komisijos darbo dokumentą „Pirmoji pažangos ataskaita apie reglamentavimo aplinkos paprastinimo strategiją“ COM(2006)690, galutinis, 12 psl.: „Dėl bendrovių teisės Komisija ketino iki šių metų pabaigos pradėti vykdyti visapusišką iniciatyvą, kuria siekiama įvertinti administracines išlaidas, patirtas įgyvendinant bendrovių teisės direktyvas, siekiant kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis apsvarstyti galimybes sumažinti šias išlaidas. Šių konsultacijų rezultatai bus pateikti 2007 m. antroje pusėje.“

[7] Šis vertinimas šiuo metu atliekamas kartu su išorės konsultantais. Jo rezultatai bus panaudoti poveikio vertinimuose, kurie bus pridėti prie visų būsimų teisės aktų pasiūlymų šioje srityje.

[8] Pirmoji tarpinė ataskaita Europos Vadovų Tarybai pateikta 2007 m. kovo mėn. (Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, Bendroji rinka piliečiams, Tarpinė ataskaita 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai, COM(2007)60, galutinis, dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

[9] Pagrindinių priemonių bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse sąrašas pateiktas 1 priede.

[10] Ketvirtajame vidaus rinkos teisės aktų paprastinimo (angl. SLIM) etape modernizuotos Pirmoji ir Antroji bendrovių teisės direktyvos, be to, atnaujintos Ketvirtoji ir Septintoji direktyvos, priimta Dešimtoji bendrovių teisės direktyva dėl bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas, ir Direktyva dėl akcininkų balsavimo teisių panaudojimo. Apskaitos ir audito srityje pasiektas tarptautinio derinimo lygis padėjo priimti naujus standartus, kuriuose numatomas metinės finansinės atskaitomybės skaidrumas ir didinamas jos patikimumas. Todėl pagal TAS taisykles į biržos prekybos sąrašus įrašytos bendrovės konsoliduotąsias ataskaitas privalo parengti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS). Be to, 2006 m. priimta nauja direktyva dėl teisės aktų nustatyto audito.

[11] Būsimoje alternatyvos Antrosios bendrovių teisės direktyvos kapitalo palaikymo sistemai studijoje, kurią Komisija pradėjo 2006 m. rugsėjo mėn., bus pateikta papildomos informacijos, kuri turėtų padėti ją vertinant.

[12] Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 78/855/EEB dėl akcinių bendrovių jungimo ir Tarybos direktyvą 82/891/EEB dėl akcinių bendrovių skaidymo, dėl reikalavimo, kad jungiant arba skaidant bendroves nepriklausomas ekspertas parengtų ataskaitą, pasiūlymas (COM(2007)91, dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

[13] Briuselio Europos Vadovų Tarybos pirmininkaujančios valstybės narės išvados (dok. Nr. 7224/07 Concl 1).

[14] Žr. 11 išnašą.

[15] Šis komunikatas taip pat yra šioje tinklavietėje http://ec.europa.eu/internal_market/company/simplification/index_en.htm.

[16] Direktyvos 78/855/EEB 9 straipsnis bei Direktyvos 82/891/EEB 7 straipsnis.

[17] Direktyvos 78/855/EEB 10 straipsnis bei Direktyvos 82/891/EEB 8 straipsnis.

[18] Direktyvos 78/855/EEB 11 straipsnio 1 dalies c punktas bei Direktyvos 82/891/EEB 9 straipsnio 1 dalies c punktas.

[19] Direktyvos 82/891/EEB 8 straipsnio 3 dalis.

[20] Žr. Direktyvos 77/91/EB 10a straipsnį, įterptą pagal Direktyvos 2006/68/EB 1 straipsnio 2 dalį.

[21] Direktyvos 77/91/EB 32 straipsnis su pakeitimais, padarytais Direktyvos 2006/68/EB 1 straipsnio 9 dalimi.

[22] Direktyvos 78/855/EEB 13 straipsnis ir Direktyvos 82/891/EEB 12 straipsnis.

[23] Tuomet tie patys principai turėtų galioti Europos ekonominių interesų grupės (EEIG) padalinių , esančių kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje nurodytas EEIG oficialusis adresas, registracijai (Tarybos reglamento dėl EEIG 10 straipsnis. 1985 m. liepos 25 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2137/85 dėl Europos ekonominių interesų grupių (EEIG), OL L 124, 1990 5 15, p. 52).

[24] 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto (OL L 294, 2001 11 10, p. 1).

[25] 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija C(2003)1422 dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).