52007DC0164

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 4.4.2007

KOM(2007) 164 galutinis

KOMISIJOS METINĖ ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Vykdant Europos pažadus dėl vystymosi finansavimo

{KOM(2007) 158 galutinis}{KOM(2007) 163 galutinis}{SEK(2007) 415}

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Per 2006–2010 m. ES pagalba galėtų pasiekti rekordinį lygį 4

2.1. ES pasauliniai rezultatai viršijo tikslus, nors kai kurios valstybės narės dar turėtų dėti daugiau pastangų 4

2.2. Gera perspektyva pasiekti kitus kertinius tikslus iki 2010 m. 6

2.3. Pasirengimas įvykdyti JT tikslą, susijusį su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis (MIŠ) iki 2010 m. 7

2.4. Veiksmingas dėmesio sutelkimas į Afriką 7

2.5. Dar reikia spręsti svarbius uždavinius 8

3. Lėta, bet stabili pažanga įgyvendinant naujoviškus finansavimo šaltinius 9

4. Siekiant užtikrinti skolų tvarumą besivystančiose šalyse, reikia budrumo 10

5. ES pagalbos prekybai strategijoje pabrėžiami su prekyba ir vystymusi susiję įsipareigojimai 10

6. Pagalbos veiksmingumas – ES turėtų geriau naudoti turimas priemones 10

7. Reikia spartesnių procesų siekiant nuspėjamesnių pagalbos mechanizmų 11

8. Išorinių sukrėtimų poveikio švelninimas: didesne valstybių narių parama užtikrinama parama naujiems reiškiniams 11

9. Apribojančių pagalbos sąlygų panaikinimas: tarptautiniai įvykiai atsilieka nuo ES pažangos 12

10. ES įtakos tarptautinėse finansų institucijose (TFI) stiprinimas 13

11. ES patvirtina paramą visuotinėms viešosioms gėrybėms (VVG), bet nesusies veiksmų su tarptautinės darbo grupės rekomendacijomis 14

12. Išvados 14

1. ĮVADAS

ES yra didžiausia pagalbos teikėja pasaulyje ir jos dalis bendroje oficialiojoje vystymosi pagalboje (OVP) didėja. Ji prisiima ilgalaikius, didelę perspektyvą turinčius įsipareigojimus, susijusius su vystymuisi skiriamomis lėšomis ir jų suteikimu laiku, kad prisidėtų siekiant tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT):

- 2002 m. ES įsipareigojo siekti, kad iki 2006 m. 0,39 % jungtinių bendrųjų nacionalinių pajamų (BNPj) būtų skiriama oficialiajai vystymosi pagalbai (OVP). 2006 m. ES ne tik įvykdė, bet ir viršijo šį tikslą padidindama OVP dalį iki 0,42 % BNPj ir 2006 m. pasiekdama išmokėjimo rekordą – 48 mlrd. EUR[1]. 2005 m. Afrika gavo didžiausią ES pagalbos dalį. Bendrai trečdalis ES OVP panaudotas socialinei ir administracinei infrastruktūrai, skirtai kovoti su skurdu, o 10 % humanitarinei paramai.

- 2005 m. ES nustatė tolesnius tikslus – iki 2010 m. drauge pasiekti 0,56 % OVP ir BNPj santykį, kad būtų užpildyta finansavimo spraga ir, galiausiai, kad iki 2015 m. būtų pasiektas 0,7 % OVP ir BNPj santykio tikslas[2]. Šie pradiniai ES įsipareigojimai sudaro beveik 80 % pažadėto G8 pagalbos Afrikai padidinimo. ES toliau dirba ketindama pasiekti abiejų tikslų.

- 2006 m. viena valstybė narė skyrė OVP šiek tiek daugiau kaip 1 % savo BNPj. Kitos trys pasiekė daugiau kaip 0,8 % OVP ir BNPj santykį. Kitos valstybės narės, kurios dar prieš keletą metų, regis, nukrypo nuo numatyto plano, dabar gerokai padidino skiriamą pagalbą. Dešimt valstybių narių, kurios įstojo į ES 2004 m., kartu padvigubino savo skiriamą pagalbą nuo įstojimo dienos.

- Europos Sąjunga taip pat pirmauja tarptautiniame vystymosi finansavimo procese, nes ji jau įgyvendina pagalbą geriau ir greičiau. Pasirašiusi Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ES dar pradėjo vykdyti bendrą analizę ir daugiametį šalies pagalbos, kurią teikia EB ir valstybės narės[3], strateginį planavimą ir šiuo metu derina ES darbo pasidalijimo vystymosi politikos srityje elgesio kodeksą[4].

Tačiau ši pažanga nėra savaiminė ir tam tikri klausimai neturėtų būti nutylėti, pirmiausia:

- dideli valstybių narių pagalbos biudžetų skirtumai;

- vienkartinių priemonių naudojimas, dėl kurių kartais maskuojama bendra pagalbos apimties tendencija;

- veiksmingesnio pagalbos išmokėjimo poreikis, užtikrinant, kad ji pasiektų tuos, kuriems jos reikia.

Šiuo dokumentu Komisija pateikia penktą metinę ataskaitą apie ES pažangą įgyvendinant 2002 m. (iki Monterėjaus konferencijos) sutartus pradinius įsipareigojimus, kuriuos vėliau suformulavo Europos Vadovų Taryba, vykusi prieš 2005 m. JT pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą, kad būtų pagreitinta pažanga siekiant TVT[5]. Be to, ES įsipareigojimai yra Europos susitarimo dėl vystymosi pagrindinė dalis. JT aukšto lygio dialoge vystymosi finansavimo klausimais, kuris bus surengtas 2007 m. pabaigoje, trečiajame aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais Akroje ir Monterėjaus konferencijos tęsinyje, kuris 2008 m. bus surengtas Dohoje, bus kalbama apie tai, kaip padidinti pagalbą ir teikti ją efektyviau ir veiksmingiau.

Šiame komunikate atsižvelgiama į 27 ES valstybių narių (ES-27) nuomones, kurios buvo išdėstytos jų atsakymuose į 2006 m. pabaigos monitoringo klausimyną. Išsami apklausos analizė išdėstyta pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente[6].

2. Per 2006–2010 m. ES pagalba galėtų pasiekti rekordinį lygį

2.1. ES pasauliniai rezultatai viršijo tikslus, nors kai kurios valstybės narės dar turėtų dėti daugiau pastangų

ES pasiekė pirmą tarpinį bendrą OVP tikslą vieneriais metais anksčiau nei numatyta plane, t. y. 2005 m., o 2006 m. patvirtino jo puikų vykdymą: jungtinė ES OVP – 48 mlrd. EUR – yra 0,42 % OVP ir BNPj santykis, kuris viršija 0,39 % tikslą. Bendras 15 valstybių narių (ES-15), kurios 2002 m. įsipareigojo pasiekti šį tikslą, rezultatas yra net įspūdingesnis, nes jos pasiekė 0,43 % OVP ir BNPj santykį. Neabejotina, kad 2005–2006 m. didžiąją ES OVP dalį sudarė skolos sumažinimas Irakui, Nigerijai ir pagalba įvykus cunamiui.

1 lentelė. 2004–2006 m. ES OVP lygis

[pic]

OVP mln. EUR galiojusiomis kainomis. Spalvotuose langeliuose nurodyta valstybių narių pateikta informacija, kituose langeliuose įrašyti Komisijos duomenys arba skaičiavimai. Į bendrus ES-27 2004 ir 2005 m. BNPj ir OVP skaičius neįtraukti Bulgarijos ir Rumunijos BNPj.

Pirmaujančios devynios valstybės narės, užtikrinusios, kad ES tikslų sėkmingai siekiama, pasiekė 0,7 % tikslą arba nusprendė pasiekti jį anksčiau nei 2015 m. Ypač pažymėtini Švedijos, kuri dabar skiria pagalbai 1 % BNPj, ir Liuksemburgo įsipareigojimai, kurių jie laikysis iki 2012 m. Valstybės narės, prieš kelerius metus užregistravusios daug mažesnį OVP lygį, pvz., Vokietija ir Ispanija, parodė, kad esant politinei valiai įmanoma jį padidinti. Nepaisant to, Ispanija neįvykdė individualaus pradinio tikslo – 0,33 %, nes skyrė 142 mln. EUR mažiau. 10 valstybių narių, įstojusių į ES 2004 m., (ES-10) padvigubino savo OVP nuo įstojimo dienos ir parodė savo pasiryžimą vykdyti acquis communautaire .

Europos Sąjungos rezultatai būtų net įspūdingesni, jeigu Graikija, Italija ir Portugalija taip pat būtų laiku įvykdžiusios sutartą 0,33 % OVP ir BNPj santykio individualų tikslą. Jos įsipareigojo pasivyti pirmiau minėtą grupę iki 2007 m. (Graikija ir Portugalija) ir 2008 m. (Italija), bet iki šiol jų patirti sunkumai rodo, kad bendra rizika, susijusi su vienkartiniais OVP padidinimais tam tikrais metais (Portugalija: su OVP susijęs skolos mažinimas Angolai 2004 m.; Italija: įnašas daugiašalėms agentūroms 2005 m.), nesubalansuojama priimant politikos pakeitimus, kurie leistų užtikrinti, kad pagalbos biudžetas palaipsniui augtų. Kad nedidėtų valstybių narių rezultatų vykdant bendrus pažadus skirtumas, reikia, kad valstybės narės, nepasiekusios pradinio minimalaus tikslo, toliau dėtų pastangas.

2.2. Gera perspektyva pasiekti kitus kertinius tikslus iki 2010 m.

Priešingai nei pasaulinė OVP perspektyva, pagal kurią numatoma, kad 2007–2008 m. pagalbos lygis sumažės, tikimasi, kad Europos Sąjungos pagalbos lygis padidės 2007–2010 m. laikotarpiu, remiantis ES įsipareigojimu 2010 m. Pagerėjus ekonomikos augimo perspektyvoms ES galėtų skirti papildomus 27–30 mlrd. EUR per metus, palyginti su 2006 m., t. y. daugiau, nei pradžioje numatyti 20 mlrd. EUR. Valstybių narių numatomos sumos priklauso nuo BNPj vystymosi ir jos gali būti nepakankamos tikslams pasiekti. Kelių valstybių narių numatomi skaičiai dar nepagrįsti aiškiu kasmetiniu biudžeto padidinimu, o priklauso nuo ad hoc įvykių. Nors skolų mažinimo dotacijos tapo veiksmingomis priemonėmis siekiant didesnio OVP lygio trumpuoju laikotarpiu ir nuo 2005 m. sudarė didžiąją dalį Austrijos (daugiau kaip 50 %), Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės pagalbos (kiekvienos valstybės atžvilgiu apytiksliai vienas trečdalis bendros OVP), ilgainiui jų nepakaks. Kad būtų išsaugota dinamika, kurios reikia, kad būtų pasiekti 2010 m. tikslai, garantuojamas programuojamų lėšų pagreitintas skyrimas, įskaitant, prireikus, naujoviškų finansavimo būdų naudojimą. Portugalija: nepaisant įspūdingo planuojamo 148 % OVP padidinimo 2006–2010 m. laikotarpiu – jo vis dar nepakanka, kad būtų įvykdytas kitas ES individualus tikslas. Be to, kai kurios iš ES-12 valstybių (valstybės narės įstojusios nuo 2004 m.) dar turi parodyti, kaip jos ketina toliau didinti pagalbos apimtis rengdamosi 2010 m.

2 lentelė. Prognozės ir prielaidos siekiant 2007–2010 m. tikslų

[pic]

OVP mln. EUR galiojusiomis kainomis.

Šaltinis: spalvotuose langeliuose nurodyta valstybių narių pateikta informacija, kituose langeliuose įrašyti Komisijos duomenys arba skaičiavimai.

2.3. Pasirengimas įvykdyti JT tikslą, susijusį su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis (MIŠ) iki 2010 m.

Po 2005 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų ir Monterėjaus susitarimo visos ES-15 šalių arba jau paskiria MIŠ bent 0,15 % OVP ir BNPj santykio arba ketina pasiekti šį lygį iki 2010 m. Kitos šešios valstybės narės nori susitarti dėl minimalios OVP dalies, skiriamos MIŠ. Paramos santykis tiems, kam jos labiausiai reikia (MIŠ, pagalbos „našlaičiai“, pažeidžiamos valstybės), skurdo mažinimas ir tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimas vėl bus svarbiausi klausimai, kurie bus svarstomi 2008 m. Akros ir Dohos konferencijose.

2.4. Veiksmingas dėmesio sutelkimas į Afriką

Nuo 2002 m. Europos kasmetinė pagalba Afrikai padvigubėjo ir 2005 m. pasiekė beveik 14 mlrd. EUR. Beveik pusė ES pagalbos jau skiriama Afrikai, o pusę pagalbos, pažadėtos papildomai be 2006 m. OVP, kasmet buvo įsipareigota suteikti šiam žemynui pagal ES ir Afrikos strategiją. Kai vėliau šiais metais bus paskelbta EBPO PPK konkreti 2006 m. OVP statistika, Komisija sudarys pradinę schemą, pagal kurią būtų galima įvertinti ateityje ES skiriamas lėšas Afrikai. Remiantis bendra ES pagalbos didinimo perspektyva, papildomų 10 mlrd. EUR arba daugiau skyrimas per metus kaip bendra ES pagalba Afrikai teikia vilčių.

2.5. Dar reikia spręsti svarbius uždavinius

Siekiant ir toliau parodyti, kad ES laikosi savo vystymosi finansavimo pažadų ir pirmauja efektyviau ir veiksmingiau skirdama lėšas, reikia apsvarstyti šiuos klausimus:

- Ilgesnio laikotarpio pagalbos srautų nuspėjamumas yra būtinas, kad būtų pasiekti TPT. Nors kai kurios valstybės narės vykdo nacionalinius planus, siekdamos palaipsniui padidinti skirimą pagalbą, kitų valstybių narių OVP srautai yra mažiau pastovūs pagal kiekį arba pagal sudėtį. Atsižvelgiant į tai, būtina, kad visos valstybės narės iki 2007 m. pabaigos sudarytų nacionalinius tvarkaraščius, kad kiekvienais metais pagalbos lygis palaipsniui didėtų .

- Visų pirma tos valstybės narės, kurios nepasiekė 2006 m. tikslų ir nepasirengė pasiekti 2010 m. kertinių tikslų, turi geriau pademonstruoti, kaip užpildys likusią spragą, atsižvelgdamos į principą, kad valstybės narės turėtų sąžiningai dalintis našta . Jų įsipareigojimai turėtų būti pagrįsti sustiprinta daug siekiančia veikla, kad būtų formuojama didesnei pagalbai palanki viešoji nuomonė . Komisija pasirengusi paremti šį planą.

- Skolų mažinimo papildomumas : minėtų trijų valstybių narių, kurios drauge suteikia 55 % bendros ES pagalbos, 2005 m. grynoji OVP apimtis, neįskaitant skolų mažinimo dotacijų, sumažėjo (Vokietija –5,5 %, Prancūzija –0,7 %) arba tik nežymiai padidėjo (Jungtinė Karalystė +0,9 %). Tai neatitinka Monterėjaus susitarimo ir 2006 m. balandžio mėn. Tarybos išvadų[7].

- Kad pagalbos apimtys būtų panašios, valstybės narės turi patobulinti ataskaitų apie OVP teikimo galimybes ir metodiką . Dabartiniai ES PPK nariai turėtų raginti PPK priimti plataus masto strategiją, susijusią su naujais pagalbos teikėjais , t. y. 12 ES šalių, kurios nėra PPK narės ; Komisija galėtų padėti įgyvendinti šį procesą.

- Pasirengimas veiksmingai ir efektyviai naudoti greitai besikaupiančią pagalbą : valstybės narės dvišaliu pagrindu suteiks 90 % papildomos ES pagalbos. Kadangi manoma, kad didžioji dalis bus programuojama pagalba, ES pagalbos teikėjai privalo skubiai peržiūrėti savo struktūras ir operatyvines bei pagalbos sąlygas, kad būtų galima teikti daugiau pagalbos, daryti tai geriau ir greičiau. Į šį procesą turėtų būti įtraukta:

- nacionaliniai pajėgumų stiprinimo planai, kad būtų įgyvendinama padidinta OVP, nes padidinimas priklauso nuo įsipareigojimų, bet išmokėjimas gali vėluoti;

- spartus praktinis būsimojo ES darbo pasidalijimo vystymosi politikos srityje elgesio kodekso taikymas ;

- didesnis įvairių išmokėjimo kanalų , pvz., sukuriamų bendrų Europos priemonių , naudojimas laikantis Europos susitarimo

- įgyvendinti bendrus politikos tikslus , pvz., ES ir Afrikos strategiją arba didelę perspektyvą turinčius ES partnerystės ir (arba) asociacijos susitarimus, pvz., darant savanoriškus įnašus į ES patikos fondą Afrikos infrastruktūrai ;

- reaguoti į pasaulinės svarbos uždavinius , t. y. susijusius su išoriniais sukrėtimais, pvz., klimato kaita, stichinės nelaimės, prekių kainų svyravimas arba didelė grėsmė visuomenės arba gyvūnų sveikatai;

- palengvinti bendrų ES įsipareigojimų (pvz., pagalba prekybai) vykdymą ,

kurie padeda didinti ES svarbą ir matomumą pasaulyje.

3. Lėta, bet stabili pažanga įgyvendinant naujoviškus finansavimo šaltinius

2006 m. pažanga pagrįsta didelėmis kelių ES valstybių narių pastangomis, kurios taip pat paskatino dalyvauti ES nepriklausančias šalis. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė nutarė kartu skirti apskaičiuotas metines įplaukas (daugiau kaip 200 mln. EUR) iš oro linijų bilietų mokesčio Tarptautinei vaistų pirkimo priemonei (UNITAID). Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Švedija (drauge su Norvegija) kapitalo rinkose surinko pirmąjį milijardą JAV dolerių, kurį skyrė Tarptautinei imunizacijos finansinei priemonei (IFFIm), skirtai vaikų skiepijimui. Neseniai Jungtinė Karalystė ir Italija (kartu su Kanada, Norvegija, Rusija bei Bilo ir Melindos Geitsų fondu) pradėjo vykdyti pirmą projektą „ Išankstinis rinkos įsipareigojimas “ (AMC), siekdamos pagreitinti naujos vakcinos nuo pneumokokinės infekcijos besivystančiose šalyse kūrimą ir pateikimą į rinką; svarstomas kitas bandomasis projektas vakcinai nuo maliarijos.

Šiomis priemonėmis sudaromos sąlygos stabiliems, nuspėjamiems finansavimo šaltiniams. Jų pagrindinis privalumas – tai, kad juose galima fiksuoti ilgalaikius biudžetinius įsipareigojimus. Tiesa, tai gali būti susiję su papildomomis sandorių sąnaudomis ir pareikalauti administracinių bei politinių pastangų.

Dauguma įplaukų, gaunamų iš naujoviškų mechanizmų, bus suteikiamos pasitelkiant egzistuojančius kanalus ir organizacijas, kurios turi darbo patirties besivystančių šalių sveikatos apsaugos sektoriuje. Nors taip išvengiama lygiagrečių struktūrų steigimo, šių iniciatyvų suderinimas su šalių partnerių sveikatos apsaugos strategijomis yra sudėtingas uždavinys.

Didžioji dauguma ES valstybių narių nesvarsto galimybių artimiausioje ateityje veiksmingai dalyvauti naudojant naujoviškus šaltinius vystymosi tikslais arba visuotinių viešųjų gėrybių atžvilgiu.

Komisija ragina šiuo metu jokiose iniciatyvose nedalyvaujančias valstybes nares toliau analizuoti jų veiksmingumą, kad būtų galima plėsti dalyvavimą ir pradėti naudoti papildomus stabilesnius finansavimo šaltinius. Ji taip pat primena, kad naujoviški šaltiniai negali pakeisti OVP ir rekomenduoja valstybėms narėms, kad jų pastangos įgyvendinant naujoviškus finansavimo šaltinius neatitrauktų jų dėmesio nuo kitų svarbių vystymosi finansavimo prioritetų.

4. SIEKIANT UžTIKRINTI SKOLų TVARUMą BESIVYSTANčIOSE šALYSE, REIKIA BUDRUMO

Be besitęsiančio neįtikėtino skolų sumažinimo (Irakui, Nigerijai) poveikio, toliau įgyvendinama Labai įsiskolinusių neturtingų šalių (HIPC) iniciatyvą. Daugiašalė atleidimo nuo skolų priemonė (MDRI) sustiprina pastangas toliau mažinti HIPC skolą 100 % panaikinant skolas Tarptautinei plėtros asociacijai ( IDA , Pasaulio bankas), Afrikos plėtros fondui ir TVF , bet neapima negrąžintų paskolų, kurias suteikė Amerikos ir kiti regioniniai plėtros bankai. Komisija skatina sustiprintas tarptautiniu lygiu koordinuotas pastangas, kurių tikslas – remti mažas pajamas turinčias šalis joms stengiantis išvengti netvarių skolų. Šie įsipareigojimai turėtų apimti patobulintą skolos valdymą, įtraukti naujas kredituojančias šalis į diskusiją dėl skolos tvarumo sistemos ir padėti spręsti „atskalūno“ problemą (t. y. galimybė, kad atleidžiant nuo skolos vyksta kryžminis kreditorių, siūlančių buvusioms HIPC šalims nelengvatines paskolas, subsidijavimas). Komisija siūlo Tarybai raginti valstybes nares toliau svarstyti atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, kaip skatinti atsakingą skolinimą ir skolinimąsi, įskaitant besivystančių šalių skolos valdymo tobulinimą ir dialogo su naujais kreditoriais skatinimą.

5. ES pagalbos prekybai strategijoje pabrėžiami su prekyba ir vystymusi susiję įsipareigojimai

Komisija rekomenduoja Tarybai ir Europos Parlamentui paremti pasiūlymus, pateiktus komunikate „ES pagalbos prekybai strategijos kūrimas – Komisijos indėlis“[8].

6. PAGALBOS VEIKSMINGUMAS – ES TURėTų GERIAU NAUDOTI TURIMAS PRIEMONES

Pagalbos veiksmingumas yra vienas svarbiausių ES politinės darbotvarkės klausimų ir minimas visose jos iniciatyvose. 2006 m. priėmus Pagalbos veiksmingumo veiksmų planą „Daugiau, geriau ir greičiau“ didžioji dalis siektinų rezultatų, turėjusių nustatytą terminą, buvo pradėti vykdyti arba pasiekti:

1) Jungtinis daugiametis strateginis planavimas ilgainiui turi būti įgyvendinamas visose šalyse, kad būtų patobulintas papildomumas. Laikantis 2006 m. balandžio mėn. Tarybos išvadų jis buvo pradėtas AKR šalyse, kuriose 10-ojo EPF programavimu buvo suteiktas postūmis pradėti jungtinį programavimą su kitais tos srities pagalbos teikėjais.

Patirtis, susijusi su pažanga ir pagalbos teikėjų dalyvavimu, labai skiriasi. Pasitelkus veiksmingus koordinavimo mechanizmus palengvėjo šalies būklės jungtinės analizės detalus išdėstymas. Taip pat daugelyje parinktų šalių[9] (pvz., KDR, Dominikos Respublika, Etiopija, Gana, Haitis, Kenija, Malis, Siera Leonė, Somalis, Pietų Afrikos Respublika, Tanzanija, Uganda ir Zambija) palaipsniui vykdomas jungtinių reagavimo strategijų projektų rengimas. Remiantis lanksčiu ir laipsnišku jungtinio programavimo pobūdžiu procesai adaptuojami konkrečios šalies padėčiai ir, prireikus, naudojami kiti procesai, pvz., jungtinės pagalbos strategijos.

Dėl kintamo šio proceso pobūdžio, šie duomenys nuolat keičiasi. Tačiau jie rodo, kad nepaisant kelių svarbių laimėjimų, pasiekti rezultatų sutrukdė tai, kad valstybių narių programavimo mechanizmai yra nevienalyčiai ir nesutampa centrinės būstinės ir vietos lygmeniu išdėstytos pozicijos. Siekdama įveikti šias kliūtis, suteikti techninę paramą ir pagerinti centrinės būstinės ir vietos organizacijų ryšius Komisija surengė jungtines misijas, pvz., Haityje ir Somalyje, ir sukūrė specifinį ES ekspertų tinklą.

2) Numatoma, kad 2007 m. gegužės mėn. Taryba priims ES darbo pasidalijimo tarp ES pagalbos teikėjų vystymosi politikos srityje elgesio kodeksą .

3) 2006 m. lapkričio mėn. pirmą kartą sėkmingai surengtos Europos vystymosi dienos , kurios dabar bus rengiamos kiekvienais metais.

4) Sudarytas peržiūrėtas ES pagalbos teikėjų atlasas , įskaitant pirmuosius regiono (Vakarų Afrika) ir šalies (Mozambikas) leidimus.

5) Nustatytas keturių papildomų ES įsipareigojimų , susijusių su Paryžiaus deklaracija, išeities taškas, pasitelkus ES derinimo planą, kuriame pateikta ataskaita apie pagalbos veiksmingumo vietos procesus. Komisija dar kartą pakartoja savo ketinimą pasiekti 50 % pagalbos per šalių sistemas tikslą, pasitelkdama biudžeto paramą.

6) Pašalintos visos bendro finansavimo pagal EB taisykles kliūtys .

7. REIKIA SPARTESNIų PROCESų SIEKIANT NUSPėJAMESNIų PAGALBOS MECHANIZMų

13 valstybių narių dažniausiai naudoja biudžeto paramą, pripažintą pagrindinę priemonę vykdant vidutinės trukmės laikotarpio politikos vykdymu pagrįstą paramą besivystančioms šalims. Kai kurios valstybės vis labiau norėtų apsvarstyti bendrą biudžeto paramą, kuri būtų vykdoma kartu su sektoriaus biudžeto parama. Komisija rengia bendros biudžeto paramos – galimybės padidinti pagalbos nuspėjamumą – koncepciją, įtraukdama aiškius tinkamumo kriterijus ir dėmesio skyrimą rezultatams. Biudžeto parama turėtų būti pagrįsta mechanizmais, užtikrinančiais ex post informacijos teikimą ir atskaitomybę. Gali būti numatyta ilgesnio laikotarpio biudžeto parama, kuri užtikrintų tam tikrą metinės paramos, kuriai būtų taikomos apsaugos sąlygos, lygį.

8. Išorinių sukrėtimų poveikio švelninimas: didesne valstybių narių parama užtikrinama parama naujiems reiškiniams

Bendras ES vystymosi politikos tikslas – didinti besivystančių šalių atsparumą išoriniams ekonominiams sukrėtimams (kainų pažeidžiamumas) ir gamtos reiškiniams (stichinės nelaimės, klimato kaita, pandemijos). 2006 m. suformuluotos ir išbandytos su šiuo klausimu susijusios priemonės, bet jos pritraukė mažai dėmesio ir pažanga tebelieka ribota.

- Įplaukų pažeidžiamumas : Nyderlandai ir Bendrija (EB) vėl ima remti Pasaulio banko prekių rizikos valdymo grupę (CRMG), kuri parodė, kad rizikos mažinimo rinkos priemonės, susijusios su išoriniais kainų pokyčiais, yra įvykdomos. Prancūzija parengė medvilnės rizikos valdymo iniciatyvas ir numato parinktose šalyse išbandyti naują integruotą mechanizmą vykdant numatomą jungtinį pagalbos teikėjo metodą.

- „Stichinių nelaimių rizikos mažinimas“ : 2005–2006 m. ES išleido daugiau kaip 3,5 mlrd. EUR paramai, susijusiai su stichinėmis nelaimėmis, iš kurios tik apskaičiuoti trys procentai buvo skirti ex-ante paramai . Susidomėjimas platesniais pasirengimo stichinėms nelaimėms strateginiais metodais didėja, bet reikia platesnės valstybių narių paramos. Norėdama pateikti bendrą metodą 2008 m. Komisija pasiūlys jungtinę „ES stichinių nelaimių rizikos mažinimo strategiją“, pagrįstą turima patirtimi (pvz., 9-ojo EPF stichinių nelaimių priemonės patirtimi), kuri būtų suderinta su tarptautinėmis iniciatyvomis.

- FLEX yra EB mechanizmas, skirtas AKR valstybėms, kurio tikslas – saugoti reformas, kurioms galėtų kilti grėsmė dėl trumpalaikių pajamų iš eksporto svyravimų. Siekiant sustiprinti jo anticiklinį pobūdį, su valstybėmis narėmis ir AKR valstybėmis bus svarstomi pasiūlymai anksčiau ir lengviau teikti FLEX paramą.

Komisija siūlo valstybėms narėms

- siekti didesnės ex post reagavimo į stichines nelaimes ir ex ante rizikos mažinimo strategijų pusiausvyros remiantis bendru ES stichinių nelaimių prevencijos ir pasirengimo joms metodu;

- labiau remti naujų priemonių ir metodų, skirtų švelninti išorinių sukrėtimų žalingą poveikį besivystančioms šalims, bandymą ir didinimą atskiriant rinkos reagavimą į sukrėtimus, kylantį dėl tarptautinių kainų svyravimų, ir dėti daugiau pastangų lengvinant stichinių nelaimių sukeltus sukrėtimus;

- aktyviai dalyvauti Tarptautinėje darbo grupėje prekių rizikos valdymo klausimais , kad būtų keičiamasi patirtimi, susijusia su naujais rizikos valdymo metodais.

9. Apribojančių pagalbos sąlygų panaikinimas: tarptautiniai įvykiai atsilieka nuo ES pažangos

ES panaikina vis daugiau apribojančių pagalbos sąlygų. Dauguma valstybių narių, kurios yra PPK pagalbos teikėjos, (beveik) visiškai panaikino savo OVP apribojančias sąlygas. Kitos ėmė įgyvendinti naujas priemones, kad panaikintų daugiau apribojančių pagalbos sąlygų. Kelios ES-10 valstybės narės pradėjo įgyvendinti PPK rekomendacijas dėl apribojančių pagalbos sąlygų panaikinimo MIŠ. Vis didesnis biudžeto paramos naudojimas taip pat padeda gerinti Europos Sąjungos jungtinės vystymosi paramos rodiklius. Valstybės narės raginamos toliau siekti visiškai panaikinti apribojančias pagalbos sąlygas.

Kadangi EB vidaus rinkos taisyklės taikomos valstybių narių OVP , Komisija dar kartą patvirtina savo pareigą tirti visus su tuo susijusius pažeidimus. Valstybės narės, kuriančios savo vystymosi bendradarbiavimo sistemas, t. y. pirkimo schemas, turi panaikinti apribojančias pagalbos sąlygas visų kitų valstybių narių atžvilgiu.

2006 m. EB perkėlė savo apribojančių pagalbos sąlygų reglamentavimą į naujas finansinio bendradarbiavimo priemones pagal naują EB biudžetą; šiuo atžvilgiu apribojančios pagalbos sąlygos buvo panaikintos taip pat ir nevalstybiniams dalyviams.

Komisija palankiai vertina tai, kad po daugelio metų stagnacijos buvo išplėsta PPK rekomendacijos taikymo sritis (nors buvo sumažinta jos taikymo aukščiausia riba) ir ragina siekti tolesnės pažangos, t. y. pereiti nuo prekybos metodo, kuris yra ribojamas pagalbos teikėjų abipusio patekimo į rinką principu prie neturtingiesiems palankesnio metodo, kurio dėmesio centras būtų besivystančios šalys. Šiuo tikslu reikia dar labiau išplėsti PPK rekomendaciją (sutelkti dėmesį į besivystančių šalių patekimo į rinką galimybę; skatinti vietos preferencijas). Komisija nurodo ES susitarimą, kad būtų galima siekti tolesnės pažangos panaikinant apribojančias pagalbos maistu ir pagalbos maistu transporto sąlygas susijusiuose tarptautiniuose forumuose.

10. ES įtakos tarptautinėse finansų institucijose (TFI) stiprinimas

Nepaisant skirtingos pažangos spartos padidėjo ES veiksmų koordinavimas Pasaulio banke ir TVF. Pirmiausiai ES vykdantieji direktoriai Pasaulio banke iki šiol paskelbė apytiksliai 40 bendrų pranešimų, susijusių su neformaliu koordinavimu, ir todėl gerokai padidino ES matomumą ir įtaką. ES valstybių narių bendros pozicijos yra esminės, kad toliau augtų Europos Sąjungos matomumas ir įtaka TFI. Geresnis ES koordinavimas TFI daugiausiai priklauso nuo aktyvesnio dialogo ir keitimosi informacija. PB ir TVF ES vykdantieji direktoriai posėdžiauja kiekvieną savaitę, kad pasikeistų nuomonėmis apie tarybos iškeltas temas, priimtų sprendimus dėl bendrų pozicijų (jei įmanoma); Komisija palengvina šį koordinavimą ir siekia toliau jį remti. Dar yra galimybių gerinti ES koordinavimą TVF, ypač Vašingtone.

2007 m. Komisija taip pat pakvietė trijų pagrindinių regioninio vystymosi bankų (Afrikos, Azijos ir Amerikos vystymosi bankai) ES vykdančiuosius direktorius į Briuselį, siekdama pagerinti koordinavimą su Komisija ir tarpusavio dialogą. Šis susitikimas buvo naudingas ir bus organizuojamas reguliariai.

Komisija taip pat siūlo

- kuo dažniau sistemingai rengti ES vykdančiųjų direktorių koordinavimo susitikimus, kuriose dalyvautų Komisija, PB ir TVF, siekiant priimti bendrus Europos pareiškimus taryboje keliamais klausimais;

- patobulinti ES koordinavimą prieš pavasario ir metinius susitikimus; Komisija pasirengusi suteikti reikiamą paramą;

- ES vykdantiesiems direktoriams ir Komisijai keistis informacija ir dokumentais, įskaitant reguliarų TFI tarybų dokumentų teikimą laiku (įskaitant regioninio vystymosi bankų) informacijos teikimą Komisijai;

- stiprinti Europos poziciją PB ir tuo pat metu stiprinti besivystančių šalių poziciją.

11. ES patvirtina paramą visuotinėms viešosioms gėrybėms (VVG), bet nesusies veiksmų su tarptautinės darbo grupės rekomendacijomis

2006 m. rugsėjo mėn. buvo paskelbta Tarptautinės darbo grupės VVG klausimais ataskaita – Pasaulinės svarbos uždavinių sprendimas . Atrodo, kad bendrai pirmai ES valstybių narių reakcijai įtakos turėjo vėlavimas priimant galutinį ataskaitos variantą ir tai, kad jai buvo skirta mažai dėmesio. Nors valstybės narės žinojo apie ataskaitą, jos nebuvo įsitikinusios, kad ji buvo labai svarbi diskutuojant apie VVG. Komisija supranta šį požiūrį, nors pripažįsta, kad darbo grupė padarė didelį analitinį darbą ir konsultavosi su daug įvairių dalyvių. Bendrai sutariama dėl prioritetinių VVG , kurias išskyrė darbo grupė, ypač susijusių su sveikata ir aplinka , bet iš esmės ši parama nepagrįsta tvirta nuomone dėl konkretaus VVG finansavimo.

Nors didžioji dalis valstybių narių sutinka, kad reikia reformuoti JT sistemą laikantis aukšto lygio pareigūnų grupės visos JT sistemos nuoseklumo klausimais rekomendacijų, kad būtų sustiprintas jos veiksmų skaidrumas ir bendra atskaitomybė, trūksta paramos pagrindiniam ataskaitos pasiūlymui tobulinti pasaulinį valdymą (t. y. pasaulinis 25 forumas).

Darbo grupės VVG finansavimo strategija remiama įvairiai: didžioji dalis valstybių narių palankiai vertina kai kuriuos pasiūlymus, kurie yra aiškūs ir jau suderinti tarptautiniu lygmeniu. Kitos novatoriškesnės rekomendacijos, kuriomis siekiama atsieti VVG nuo vystymosi paramos, vertos dėmesio, bet jas palaiko vos kelios valstybės narės. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtus aspektus ir į Komisijos atliktą ataskaitos analizę, atrodo, kad šiuo metu ES nėra didelio susidomėjimo darbo grupės pasiūlymais. Todėl šiuo metu būtų per anksti ir neapdairu rengti ES veiksmų planą dėl padidinto VVG teikimo ir finansavimo. Nepaisant šio vertinimo, ES padarė didelę pažangą didindama prioritetinių VVG (pvz., sveikatos ir aplinkos apsaugos klausimais) teikimą ir ji toliau ėmėsi „atsakingo lyderio“ vaidmens, už kurį pasisakė darbo grupė. Ateityje būtų galima persvarstyti svarbios iniciatyvos VVG klausimu galimybę.

Komisija kartu imsis aktyvesnių veiksmų dėl VVG, susijusių su aplinkos apsauga, glaudžiau bendradarbiaudama su besivystančiomis šalimis aljanso kūrimo klausimu. Šio sustiprinto bendradarbiavimo tikslas – antrasis Kioto protokolo etapas (po 2012 m.), kuriame turėtų būti siekiama įvairių tikslų, pvz., jis turėtų būti suderinamas su TVT siekimu ir su klimato atšilimo mažinimu.

12. Išvados

Jungtiniai 2006 m. ES OVP rezultatai viršijo lūkesčius, bet kelios valstybės narės dar turėtų pasivyti kitas ir pasiekti sutartą pradinį pagalbos lygį. Bendros perspektyvos, susijusios su ES kitų OVP kertinių tikslų pasiekimu iki 2010 m., yra geros, jeigu bus sprendžiami pagrindiniai klausimai, kad būtų išlaikytas ES kaip didžiausios vystymosi pagalbos teikėjos patikimumas ir jeigu viešąja nuomone pagalbos didinimas bus palankiai vertinamas. Spartus ES darbo pasidalijimo vystymosi politikos srityje elgesio kodekso taikymas yra geriausias būdas padaryti kiekybinį ES pagalbos veiksmingumo šuolį. Prekybos ir vystymosi santykio klausimą reikėtų spręsti remiantis jungtine ES pagalbos prekybai strategija, pagal kurią reikalaujama, kad visos suinteresuotosios šalys teiktų patikimas ataskaitas. Apskritai yra skirtingos spartos pažanga daugelio ES įsipareigojimų atžvilgiu, bet keliose srityse reikia, kad būtų dedama daugiau pastangų ir valstybės narės aktyviau dalyvautų, pvz., sprendžiant biudžeto paramos ir išorinių sukrėtimų poveikio švelninimo klausimus.

[1] Siekdamos iki 2006 m. OVP drauge skirti bent 0,39 % ES BNPj valstybės narės įsipareigojo padidinti savo OVP; valstybės, kurių OVP siekė 0,7 % OVP ir BNPj santykio, įsipareigojo išlaikyti šį aukštą lygį; visos kitos valstybės narės įsipareigojo pasiekti bent 0,33 % OVP ir BNPj santykį.

[2] Antrasis tarpinis bendras 2010 m. tikslas pagrįstas individualiais pradiniais tikslais, t. y. valstybės narės, dar nepasiekusios 0,51 % OVP ir BNPj santykio, įsipareigoja pasiekti šį lygį; valstybės narės įsipareigoja siekti tikslo iki 2015 m. OPV skirti 0,7 % BNPj, o valstybės narės, kurios minėtą tikslą jau pasiekė, įsipareigoja ir toliau skirti daugiau nei numatyta pagal šį tikslą; valstybės narės, įstojusios į ES po 2002 m., stengiasi iki 2010 m. pasiekti arba išlaikyti mažiausiai 0,17 % OVP ir BNPj santykį, o iki 2015 m. – 0,33 %. Šis įsipareigojimas siejamas su pažadu drauge suteikti bent 50 % sutartos OVP padidinimo sumos Afrikai.

[3] 2006 m. balandžio mėn. Tarybos išvados. „ Vystymosi finansavimas ir pagalbos veiksmingumas – daugiau, geriau ir greičiau “.

[4] Pagrįsta Komisijos komunikatu KOM(2007) 72, 2007 2 28.

[5] 2005 m. gegužės mėn. Tarybos išvados. „ Tūkstantmečio vystymosi tikslai : ES įnašas į tūkstantmečio vystymosi tikslų peržiūrą 2005 m. JT Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime “. ES pažadai taip pat apima papildomus įsipareigojimus, susijusius su naujoviškais vystymosi finansavimo šaltiniais, skolų mažinimu, visuotinėmis viešosiomis gerybėmis, geriau koordinuota ir veiksmingesne pagalba, įskaitant labiau nuspėjamus pagalbos mechanizmus, išorinių sukrėtimų švelninimą, apribojančių pagalbos sąlygų panaikinimą ir tarptautinių finansinių institucijų reformą.

[6] Vystymosi finansavimas nuo Monterėjaus (2002 m.) iki Dohos (2008 m.) – 2007 m. pažangos ataskaita, SEK(2007) 415.

[7] 2006 m. balandžio mėn. Tarybos išvados, 24 dalies 1 išnaša.

[8] Komisijos komunikatas - KOM(2007) 163, 2007 4 4.

[9] Pagal Tarybos kriterijus (51 Tarybos išvada): „a) skurdo mažinimo ar lygiavertės strategijos buvimas, b) pakankamas aktyvių ES donorų skaičius peržiūrėjus jų programavimą, c) vietos koordinavimo procesų buvimas, d) ypatingas dėmesys silpnoms valstybėms ir e) teigiamas vietos įvertinimas.“