52007DC0163

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 4.4.2007

KOM(2007) 163 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

ES pagalbos prekybai strategijos kūrimas – Komisijos indėlis

{KOM(2007) 158 galutinis}{KOM(2007) 164 galutinis}{SEK(2007) 414}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

ES pagalbos prekybai strategijos kūrimas – Komisijos indėlis

1. ES PAGALBOS PREKYBAI STRATEGIJOS PRADŽIA

Prekyba – svarbus augimo ir skurdo mažinimo besivystančiose šalyse katalizatorius. Tačiau sėkmingai besivystančių šalių integracijai į pasaulinę prekybą nepakanka vien geresnių galimybių patekti į rinką ir sugriežtintų tarptautinės prekybos taisyklių. Norėdamos visapusiškai pasinaudoti prekybos teikiamais privalumais, besivystančios šalys taip pat turi pašalinti pasiūlos apribojimus ir išspręsti struktūrines problemas. Tai apima su prekyba susijusios politikos vidaus reformas, prekybos paprastinimą, muitinių pajėgumų stiprinimą, infrastruktūros atnaujinimą, gamybos pajėgumų didinimą ir vidaus bei regioninių rinkų stiprinimą. Papildomos pastangos būtinos šiose srityse: makroekonomikos stabilumas, mokesčių reformos, investicijų skatinimas, darbo politika, kapitalo bei gaminių rinkos reguliavimas bei institucijos ir žmogiškojo kapitalo vystymas.

Būtent tam ir skirta pagalba prekybai. Pagalba prekybai turėtų būti globalaus pobūdžio ir remti visų besivystančiųjų šalių, visų pirma mažiausiai išsivysčiusiųjų, pastangas vykdyti reformas ir prisitaikyti prie pasaulinės prekybos sistemos kartu siekiant visuotinės tvarios plėtros. Pagalba prekybai siekiama skatinti augimą, didinti užimtumą ir pajamas. Todėl taip prisidedama prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų pirmojo tikslo, t. y. sumažinti žmonių, kurių pajamos per dieną nesiekia 1 dolerio, skaičių. Taip pat prisidedama ir prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų aštuntojo tikslo sukurti vystymuisi skirtą pasaulinę partnerystę, visų pirma toliau vystyti atvirą prekybos ir finansų sistemą, kuri yra grindžiama taisyklėmis, nuspėjama ir nediskriminuojančio pobūdžio. Pagalba prekybai iš esmės papildo prekybos derybas. Ji nepakeičia vystymuisi palankių derybų rezultatų, o turėtų būti teikiama nepriklausomai nuo derybose padarytos pažangos.

Pagalbos prekybai idėjos Europos Sąjungoje yra gerai žinomos. Kolektyviai ES yra didžiausia su prekyba susijusios paramos teikėja. Bendrajame Europos susitarime dėl vystymosi prekyba ir regioninė integracija laikoma svarbia Bendrijos veiksmų sritimi. Tinkamas pavyzdys yra su Afrikos, Karibų jūros baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalimis vykstančios derybos dėl Ekonominės partnerystės susitarimų (EPS). Su prekyba susijusios paramos įsipareigojimai taip pat svarbūs kitoms ES šalims partnerėms, pavyzdžiui, Azijos arba Lotynų Amerikos šalimis.

Šis komunikatas yra Komisijos indėlis toliau plėtoti ES teikiamą pagalbą prekybai siekiant, kad Taryba antrajame 2007 m. pusmetyje priimtų bendrą ES strategiją, kaip buvo Tarybos nuspręsta 2006 m. spalio mėn[1]. Tvirtais politiniais įsipareigojimais grindžiamos ir PPO darbo grupės[2] rekomendacijomis paremtos ES pagalbos prekybai strategijos pridėtinę vertę sudaro susitarimas dėl konkrečių veiksmų. Toks ES bendradarbiavimas sustiprins ES pagalbos prekybai poveikį ir bus naudingas pasaulinėms diskusijoms šia tema.

2. TIKSLAI

Pagalbos prekybai tikslai yra įvairūs: suteikti galimybę besivystančioms šalims, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims, veiksmingiau pasinaudoti prekyba augimui, užimtumui, vystymuisi skatinti bei skurdui mažinti ir pasiekti jų vystymosi tikslų; padėti stiprinti ir modernizuoti pasiūlos pajėgumus ir su prekyba susijusią infrastruktūrą, kad būtų lengviau patekti į rinkas ir išaugtų eksporto apimtys; vykdant pokyčius darbo rinkoje ir socialinėje srityje padėti joms įgyvendinti prekybos reformas bei liberalizavimą ir prie jų prisitaikyti; skatinti regioninę integraciją; padėti sklandžiai integruotis į pasaulinę prekybos sistemą ir teikti pagalbą įgyvendinant prekybos susitarimus, kartu siekiant tvarios plėtros, tausojant gamtinius išteklius bei aplinką ir skatinant deramą darbą.

Remiantis Tarybos gairėmis, prie šių tikslų įgyvendinimo prisidėtų ES pagalbos prekybai strategija, kuria būtų sprendžiami šie klausimai[3]:

1. Didinti ES pagalbos prekybai apimtis, visų pirma iki 2010 m. kasmet skirti iki 2 mlrd. EUR su prekyba susijusios paramos; taip pat veiksmingai reaguoti į didesnius pagalbos prekybai poreikius[4].

2. Gerinti ES pagalbos prekybai kokybę, visų pirma laikantis įsipareigojimo siekti veiksmingesnio vystomojo bendradarbiavimo.

3. Remti veiksmingą priežiūrą ir ataskaitų teikimą.

4. Užtikrinti, kad Komisija ir valstybės narės turėtų reikiamus pajėgumus pirmiau minėtiems tikslams įgyvendinti.

Kadangi Taryba atkreipė ypatingą dėmesį į pagalbos prekybai poreikius, susijusius su vykstančiomis derybomis dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) su AKR šalimis, ES strategijoje šiems aspektams taip pat turėtų būti skiriamas konkretus dėmesys, kad būtų realizuotas visas EPS vystymo potencialas. Pagalba prekybai taip pat yra svarbus EB pagalbos Azijos ir Lotynų Amerikos šalims elementas.

3. ES PAGALBOS PREKYBAI APIMTIES DIDINIMAS

3.1. Veiksmų planas, skirtas laikytis ES finansinių įsipareigojimų dėl su prekyba susijusios paramos

Su prekyba susijusi parama yra dviejų kategorijų: „prekybos politika ir reguliavimas“ ir „prekybos vystymas“. Pirmoji kategorija apima paramą besivystančioms šalims veiksmingai dalyvauti daugiašalėse prekybos derybose, daugiašalių prekybos susitarimų analizę ir įgyvendinimą, su prekyba susijusius teisės aktus ir rinkos priežiūros reformas (įskaitant technines prekybos kliūtis ir sanitarines bei fitosanitarines priemones), tarifų struktūras, paramą regioniniams prekybos susitarimams, prekybos lengvinimą, įskaitant muitų režimus ir įrangą, taip pat kitus klausimus, pavyzdžiui, tiekimo grandinės saugumas[5]. Antroji kategorija apima verslo plėtojimą ir veiklą, kurios tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas verslui, verslo rėmimo paslaugas ir institucijas, galimybes gauti prekybos finansavimą, prekybos skatinimą gamybos ir paslaugų sektoriuose, taip pat ir instituciniu bei įmonių lygiu.

Per pagrindinį 2001–2004 m. laikotarpį Bendrijos ir valstybių narių su prekyba susijusios paramos įsipareigojimai buvo atitinkamai vidutiniškai 840 mln. EUR[6] ir 300 mln. EUR per metus. Taryba paprašė iki 2010 m. parengti veiksmų planą, pagal kurį Bendrija ir valstybės narės įsipareigotų kasmet skirti po 1 mlrd. EUR. Išanalizavusi turimus duomenis Komisija daro išvadą, kad ji įvykdus įsipareigojimus. Stokodama detalesnių prognozės duomenų Komisija vis dėlto negali vertinti, ar valstybės narės bendrai pasieks 2010 m. tikslų[7].

Taryba nusprendė, kad padidintos ES su prekyba susijusios paramos svari dalis būtų skiriama AKR šalimis remti regioninę integraciją ir EPS. Gairės dėl numatomų faktinių sumų yra šiuo metu svarbios AKR partneriams. Remiantis dabartiniais planais Bendrijos su prekyba susijusios paramos dalis, skiriama AKR šalimis, turėtų likti gana stabili. Nors absoliučiais skaičiais paramos skiriama daugiau, tai reiškia, kad didžiąją dalį papildomų su prekyba susijusios paramos išteklių AKR šalims turės skirti valstybės narės.

ES valstybės narės ir Bendrija (taip pat ir kiti pagalbos teikėjai) teikia pagalbą remdamosi prioritetais, kuriuos valstybės partnerės nustatė savo nacionalinėse vystymosi strategijose. ES įsipareigojimų vykdymas daugiausia priklauso nuo to, kaip aiškiai su prekyba susiję poreikiai yra išreikšti šiose nacionalinėse strategijose. Todėl pagalba besivystančioms šalims nustatyti ir suskirstyti pagal prioritetus su prekyba susijusios pagalbos poreikius yra neatskiriama ES finansinių įsipareigojimų vykdymo dalis. Viena pagrindinių priemonių yra Integruota programa (IP), prie kurios jau dabar prisideda Komisija ir keletas valstybių narių[8]. Pagrindiniai uždaviniai yra tobulinti IP darbotvarkę bei stiprinti jos poveikį ir pradėti taikyti programą kitose besivystančiose šalyse. Regionų lygmenyje būtina parengti veiksmingus prekybos poreikių vertinimo metodus.

Komisijos rekomendacijos Nuo dabartinės padėties iki siektino 1 mlrd. EUR tikslo tiesinė prognozė reikštų, kad valstybių narių bendri įsipareigojimai teikti su prekyba susijusią paramą turėtų padidėti bent iki 600 mln. EUR iki 2008 m. Vis dėlto strategijoje turėtų būti apsvarstyta, kokių priemonių būtų imamasi, jeigu valstybių narių skiriama su prekyba susijusi parama nepasiektų numatyto lygmens iki 2008 m. Strategijoje turėtų būti numatomos gairės dėl sumų, įtrauktų į Tarybos įsipareigojimą skirti „svarią dalį“ papildomos su prekyba susijusios paramos AKR šalims remiant regioninę integraciją ir EPS, kad būtų padidinta bendra AKR šalims teikiama su prekyba susijusios paramos dalis. ES strategijoje turėtų būti pabrėžiama, kad svarbu įtraukti su prekyba susijusius susirūpinimą keliančius klausimus į nacionalines vystymosi strategijas ir nustatyti kriterijus, kada būtų priimtina teikti finansavimą su prekyba susijusiems prioritetams, atliekant nacionalinių vystymosi strategijų atnaujinimą. Strategijoje turėtų atsispindėti ES įsipareigojimas aktyviai dalyvauti patobulintoje Integruotoje programoje, visų pirma aktyviai dalyvaujant pačioje šalyje; ir išplėsti Integruotos programos metodų taikymą kitose šalyse, nelaikomose mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis, parengiant planą, pagal kurį ES dalyvautų rengiant vien IDA[9] šalims skirtą mechanizmą. Strategijoje turėtų būti numatyta, kaip remti regioninės prekybos poreikių vertinimus kartu remiant regioninę integraciją. |

- 3.2. ES parama platesnio pobūdžio pagalbos prekybai darbotvarkei

Komisija visapusiškai remia PPO darbo grupės parengtą platesnę pagalbos prekybai darbotvarkę, į kurią įtraukti klausimai dėl su prekyba susijusios infrastruktūros, gamybos pajėgumų ir su prekyba susiję koregavimai. Šis platesnis požiūris atsispindi, pavyzdžiui, 2004 m. ES veiksmų plane dėl prekių. Nors ES Taryba nenustatė konkrečiais skaičiais išreikštų tikslų, taikomų naujoms pagalbos prekybai kategorijoms, ES jau dabar teikia svarią pagalbą šiose srityse. Pavyzdžiui, su prekyba susijusiai infrastruktūrai teikiama valstybių narių ir Bendrijos parama vidutiniškai buvo atitinkamai 1,480 mlrd. EUR ir 1,290 mlrd. EUR per metus 2001–2004 m. laikotarpiu.

Naujosios pagalbos prekybai kategorijos nėra visiškai aiškios ir šiek tiek sutampa su jau esamomis su prekyba susijusios paramos kategorijomis[10]. Šis neaiškumas turi būti pašalintas norint parengti naudingą pagalbos prekybai priežiūrą ir ataskaitų rengimą. Pagalbos prekybai specialistai, įskaitant ES specialistus, tai suvokia, ir dedamos pastangos, visų pirma Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje ir (arba) Plėtros paramos komitete dedamos, kad būtų aiškiau apibrėžiama ir supaprastinama taikymo sritis ir pakaitinio naudojimo rodiklius remiantis ilgalaikėmis viešosios vystymosi pagalbos kategorijomis. Kaip pagrindinė pagalbos prekybai iniciatyvos partnerė ES turėtų dalyvauti vykstančiose diskusijose.

Šiuo atžvilgiu Komisija mano, kad ekonominė infrastruktūra yra naudingas su prekyba susijusios infrastruktūros pakaitalas. Jau esamos ataskaitų teikimo kategorijos gali būti taikomos gamybos pajėgumams. Komisija laikosi nuomonės, kad su prekyba susijęs prisitaikymas turėtų apimti pagalbą mokesčių reformoms, kuriomis siekiama taikyti tvaresnes mokesčių sistemas[11]. Su tuo susijusi parama iš biudžeto būtų tinkama priemonė spręsti sumažėjusių iš muitų gaunamų pajamų dėl prekybos liberalizavimo problemą arba remti su prekyba susijusią socialinę apsaugą, kad būtų lengviau prisitaikoma prie prekybos atvėrimo ir globalizacijos.

Komisijos rekomendacijos Be su prekyba susijusios paramos į ES strategiją turėtų būti įtrauktas politinis įsipareigojimas didinti ES paramą su prekyba susijusiai infrastruktūrai, gamybiniams pajėgumams ir su prekyba susijusiam prisitaikymui šiuos klausimus įtraukiant į prekybos poreikių vertinimus. Tai ypatingai svarbu mažoms, pažeidžiamos ir priėjimo prie jūros neturinčioms šalims, kurių dauguma yra AKR šalys. ES strategijoje turėtų būti išreikštas ketinimas plėtoti nuoseklią ES ataskaitų apie visas pagalbos prekybai kategorijas praktiką ir toliau aktyviai ir bendrai dalyvauti atitinkamose diskusijose tarptautiniu lygmeniu. Strategijoje turėtų būti aiškiai išreikštas ES ketinimas prisiimti tvirtą finansinį įsipareigojimą teikti su prekyba susijusią paramą ir jo laikytis nepriklausomai nuo tarptautinių diskusijų eigos. |

- 4. ES PAGALBOS PREKYBAI KOKYBĖS GERINIMAS

Pagalbos prekybai lygių didinimas kelią kokybės ir veiksmingumo klausimų. Šiems klausimams neskiriant tinkamo dėmesio papildomi finansiniai ištekliai neduotų šalių partnerių trokštamų rezultatų.

ES strategija nėra visiškai nauja. Remiantis ES Ad Hoc harmonizavimo darbo grupės išvadomis, ES žymiai prisidėjo prie Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos veiksmingumo. Ji visapusiškai įsipareigojusi laikytis Paryžiaus deklaracijos principų ir jų laikydamasi imasi tolesnių veiksmų. 2006 m. balandžio mėn. Taryba susitarė dėl bendro programavimo principų bei formato ir suteikė įgaliojimus toliau siekti papildomumo ir bendro finansavimo[12].

ES pagalbos prekybai strategijoje turėtų būti numatytas praktinis sutartų principų taikymas, sutelkiant dėmesį į penkis kokybės aspektus: skurdas ir pagalba prekybai; atsakomybė ir dalyvavimas; tvarumas; bendra analizė, programavimas ir įgyvendinimas; regioninės pagalbos prekybai veiksmingumas.

4.1. Skurdas ir pagalba prekybai

Pasirenkant kiekvieną pagalbos prekybai kategoriją bus daromas poveikis skurdo lygiams. Kartais esama netiesioginių ir tiesioginių skurdo mažinimo padarinių kompromisų. Komisija pastebėjo, kad skurdo sąsajos ne visada gerai išreikštos prekybos vystymo strategijose ir pagalbos prekybai operacijose, ypač teikiant įprastinę su prekyba susijusią paramą.

Būtina geriau apgalvoti, kaip užtikrinti skurdo mažinimą teikiant visų kategorijų pagalbą prekybai. Galima daugiau nuveikti nustatant pagalbos prekybai aspektus, visapusiškai ir tvariausiu būdu padedančius mažinti skurdą. Atskirų operacijų atveju ES turėtų remti poveikio skurdui analizę ir į ją skaidriu būdu įtraukti išvadas. Pastangos turėtų būti konkrečiai nukreiptos į lyties dimensiją.

Šiuo atveju svarbi deramo darbo darbotvarkė[13], skirta spręsti su prekyba susijusius darbo rinkos ir socialinio prisitaikymo klausimus. Strategijoje taip pat turėtų būti patvirtinama parama tarptautiniu mastu įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinius darbo standartus. Bendroje ES strategijoje taip pat turėtų būti skiriamas dėmesys savanoriškoms iniciatyvoms, kurios patikina pirkėjus, kad siekiama tvarios plėtros, pavyzdžiui, sąžininga prekyba ( Fair Trade ), ekologiniai ženklai ir palyginamos bendrovių schemos, kurios taip pat yra svarbios priemonės, galinčios mažinti skurdą ir skatinti socialinį bei ekonominį vystymąsi.

Komisijos rekomendacijos Strategijoje turėtų būti pabrėžiama, kad ES rūpi, kokį poveikį skurdui daro pagalba prekybai, ir numatyti žingsniai, užtikrinsiantys, kad pagal strategiją numatytos priemonės duos rezultatų šioje srityje. |

- 4.2. Atsakomybė ir dalyvavimas

Atsakomybė ir dalyvavimas yra du ypatingai svarbūs pagalbos prekybai veiksmingumo principai. Didesnė atsakomybė įtraukiant su prekyba susijusius klausimus į skurdo mažinimo ir analogiškas strategijas, yra būtina norint didinti pagalbą prekybai. Nustatant susijusius prekybos prioritetus, stiprinant pritarimą reformoms ir rengiant veiksmingas prekybos kliūčių šalinimo priemones būtinas aktyvus privataus sektoriaus, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas. Dažnai šalių partnerių vyriausybėms būtina pagalba valdant tokius konsultavimosi procesus. Veiksmingą įvairių suinteresuotųjų šalių dalyvavimą, inter alia , palengvintų sustiprintos tarpinės organizacijos, pavyzdžiui prekybos rūmai.

Komisijos rekomendacijos ES strategijoje turėtų būti pabrėžiamas privataus sektoriaus ir pilietinės visuomenės vaidmuo teikiant pagalbą prekybai. Joje turėtų būti numatyti būdai, kaip didinti vyriausybių gebėjimus valdyti konsultavimosi procesus ir kaip į juos įtraukti silpnesnes suinteresuotąsias grupes. |

- 4.3. Tvarumas

Tvarumas yra pagrindinis ES pagalbos prekybai principas ir jo turėtų būti laikomasi visuose lygmenyse – institucijų, finansų ir (arba) ekonomikos, socialiniame ir aplinkos.

Institucinio ir finansinio programų tvarumo pagrindas – užtikrinti suinteresuotųjų šalių gebėjimų stiprinimą ir atsakomybės didinimą visose operacijose, kaip jau aptarta šiame komunikate.

Siekiant visapusiškai įtraukti socialinius ir aplinkosauginius svarstymus į pagalbos prekybai programas, partneriai ir pagalbos teikėjai turi laikytis esamų poveikio vertinimo taisyklių ir tvarkos . Turėtų būti toliau rengiami prekybos politikos ir susitarimų poveikio tvarumui vertinimai, o ES ir partneriai turėtų geriau išnaudoti pasiektus rezultatus.

Sprendžiant aplinkosaugos klausimus ES pagalba prekybai turėtų padėti partneriams plėtoti tvaresnius gamybos metodus ir padėti gamintojams laikytis (visuomeninės ir asmeninės) sveikatos, saugos ir aplinkosaugos standartų eksporto rinkose ir stiprinti muitinių gebėjimus padėti įgyvendinti su prekyba susijusius daugiašalių susitarimų dėl aplinkos aspektus.

Kiti svarbūs susiję klausimai yra deramo darbo skatinimas ir veiksmingų darbo rinkos ir socialinio prisitaikymo mechanizmų rengimas. Pavyzdžiui, ES toliau padės gamintojams laikytis pripažintų darbo standartų, praktikos bei taisyklių ir skatinti sveikatą bei saugą darbe.

Komisijos rekomendacijos ES strategijoje turėtų būti skatinamas pagalbos prekybai tvarumas, įskaitant numatomą paramą didinti suinteresuotųjų šalių atsakomybę, stiprinti gebėjimus ir dalyvavimą; siekti socialinių ir aplinkosaugos tikslų; taikyti ES ir šalių partnerių priemones ir tvarką atliekant poveikio aplinkai, socialiniam bei lyčių dimensijai ir tvarumui vertinimus; tokio darbo rezultatus įtraukti į šalies prekybos poreikių vertinimus; skatinti tvarius gamybos metodus; padėti laikytis atitinkamų gaminių standartų eksporto rinkose. |

- 4.4. Bendra analizė, programavimas ir įgyvendinimas

Naujausios ES vystymosi pagalbos tendencijos yra tokios: būtinas didesnis papildomumas ir ES partnerių bendradarbiavimas visuose programų etapuose ir taikant visų rūšių priemones. Tai pasakytina ir apie pagalbą prekybai[14].

Atliekant su prekyba susijusių poreikių bendrą analizę, procesai pagal Integruotą programą turėtų būti pageidautinas ES koordinavimo mažiau išsivysčiusiose šalyse pagrindas. Panašūs procesai turėtų būti parengti bendrai analizei kitose šalyse atlikti. AKR regionuose svarbų papildantį vaidmenį įgyvendinant EPS atlieka regioninės parengiamosios darbo grupės.

Tolesnis ES žingsnis – geriau koordinuoti reagavimo strategijas šalyse ir regionuose. Jungtinė prekybos ir vystymo ekspertų grupė galėtų tapti neformaliu daugiašalių iniciatyvų koordinavimo forumu.

Bendro įgyvendinimo galimybės priklausys daugiausia nuo pažangos taikant sektorius apimančius metodus , nes jie yra viena iš būtinų sąlygų norint skirti sektorių biudžetinę paramą. Tinkami prekybos poreikių vertinimo procesai ir koordinavimas šalyse padės parengti sėkmingą sektorius apimančių metodų pagrindą.

Turėtų būti išnagrinėtos bendrojo biudžeto paramos panaudojimo galimybės skiriant pagalbą prekybai, įskaitant atitinkamų rodiklių parengimo klausimą. Galiausiai, atvėrus dabartines Europos bendrijos programas valstybėms narėms arba kai kurioms valstybėms narėms, atsižvelgiant į jų sąlyginį pranašumą ir patirtį, arba suteikus vadovaujantį vaidmenį, ES pagalbos prekybai bendras finansavimas suteiktų galimybę didinti pagalbą prekybai neviršijant partnerių pajėgumų įsisavinti pagalbą.

Komisijos rekomendacijos Strategijoje turėtų būti numatyti veiksmai, padėsiantys ES prisiimti vadovaujantį vaidmenį taikant koordinuotas pagalbos prekybai reagavimo strategijas. Būtų galima parengti šalių partnerių apžvalgą, nuodugniai atsižvelgiant į ES pagalbos prekybai aspektą, ir paskirti ES pagalbos prekybai kontaktinius punktus, palengvinsiančius ES koordinavimą šalies viduje ir bendrą poreikių nustatymą. Planuojant ateityje dalyvauti bendrame programavime (pavyzdžiui, susijusiame su šalims skirtų Komisijos strategijų vidurio trukmės peržiūra, įskaitant 10-uoju EPF), strategijoje turėtų būti parengtas pagrindas išsamiai apžvelgti atitinkamų šalių su prekyba susijusius klausimus. Strategijoje turėtų būti numatyti veiksmai toliau naudoti sektorius apimančius metodus teikiant pagalbą prekybai. Joje turėtų būti siūlomos priemonės didinti pasitikėjimą, kuris reikalingas norint palengvinti bendrų įgyvendinimo metodų taikymą, pavyzdžiui, paramą iš biudžeto ir bendrą finansavimą. Strategijoje turėtų būti pabrėžiamas Jungtinės prekybos ir vystymo ekspertų grupės vaidmuo koordinuojant daugiašales iniciatyvas. |

- 4.5. Regioninės pagalbos prekybai veiksmingumas

Regioninės integracijos rėmimas, ypač vykdant prekybos ir muitų politiką, yra ES vystomojo bendradarbiavimo ir santykių su ES nepriklausančiomis šalimis išskirtinis bruožas. Todėl regioninis lygmuo yra svarbus teikiant pagalbą prekybai, visų pirma regioninėje integracijoje aktyviai dalyvaujantiems regionams. Tai atitinka didėjantį susitarimų dėl regioninės prekybos ir bendradarbiavimo skaičių, didėjantį besivystančių šalių partnerių susidomėjimą regionine integracija ir Bendrajame Europos susitarime dėl vystymosi, Kotonu susitarime ir EB vystomojo bendradarbiavimo priemonėje regioninei integracijai suteiktą prioritetą.

Programavimas ir įgyvendinimas regionų ir šalių lygmeniu yra panašus. Turėtų būti taikomi tie patys pagalbos veiksmingumo principai, nors regionų lygmeniu užduotis būtų sudėtingesnė. Pagrindiniai veiksmai siekiant pagalbos veiksmingumo regionų lygmeniu yra šie:

- remti regioninių partnerių pajėgumus prisiimti atsakomybę už pagalbą prekybai ir vadovaujantį vaidmenį , visų pirma stiprinant regioninių organizacijų gebėjimus vertinti prekybos arba regioninės integracijos ir (arba) susitarimų su trečiosiomis šalimis padarinius, stebėti ir įgyvendinti įsipareigojimus, įskaitant mokesčių reformų vykdymą;

- koordinuoti programavimą remiant regioninę ir prekybos integraciją. Turėtų būti dedamos bendros ES pastangos vertinti poreikius ir nustatyti sritis, kuriose ES galėtų remti susijusių regionų integracijos darbotvarkę, taip pat įtraukiant su ekonomine ir socialine integracija susijusius klausimus. Regionų lygmeniu galima daug nuveikti stiprinant dabartines pastangas plėtoti privatų sektorių, gamybinius pajėgumus ir infrastruktūrą;

- siekti paprastesnių įgyvendinimo metodų. Strategijoje turėtų būti apibrėžta patobulinta koordinavimo tvarka, sustiprinsianti kolektyvinį pagalbos prekybai lėšų sutelkimą. Turėtų būti parengti įgyvendinimo regionuose metodai, prilygstantys paramai iš biudžeto ir bendram finansavimui. Pavyzdžiui, Komisija, norėdama supaprastinti regioninio bendradarbiavimo finansų valdymą, rengia susitarimus dėl indėlio. Kai kurie AKR regionai pradėjo rengti regioninio finansavimo mechanizmus, padėsiančius supaprastinti regioninių programų valdymą, įskaitant Komisijos indėlį ir galbūt kitų pagalbos teikėjų indėlį remiant EPS;

- stiprinti bendradarbiavimą su kitais pagalbos teikėjais. Komisija ir valstybės narės turėtų bendrai skatinti ES nepriklausančius pagalbos teikėjus apsvarstyti galimybę padidinti paramą regioninės prekybos integracijai. Ypač svarbūs yra regionuose esantys vystymosi bankai ir tarptautinės finansų įstaigos.

Komisijos rekomendacijos ES strategijoje turėtų būti pabrėžiamas ES įsipareigojimas taikyti pagalbos veiksmingumo principus regionų lygmeniu remiant regioninių partnerių gebėjimus prisiimti atsakomybę už pagalbą prekybai ir vadovaujantį vaidmenį koordinuojant programavimą, siekiant paprastesnių įgyvendinimo metodų ir stiprinant bendradarbiavimą su kitais pagalbos teikėjais. Atsižvelgiant į vykstančias derybas dėl EPS, ES strategijoje turėtų būti nurodyti su EPS susiję regioninės intervencijos prioritetai, visų pirma dėl programavimo koordinavimo ir paramos regioninėms iniciatyvoms, pavyzdžiui, su regioniniais EPS susijusios lėšos. |

- 5. PASIŪLYMŲ ASPEKTAI, KONKREČIAI SUSIJĘ SU AKR

Spalio mėn. posėdžiavusi Taryba atkreipė ypatingą dėmesį į su EPS susijusią pagalbos prekybai darbotvarkę AKR šalyse. Visos pirmiau išdėstytos priemonės yra svarbios remiant AKR regionų ir šalių EPS. Kai kurios rekomendacijos yra ypatingai svarbios; jos pakartojamos toliau:

Komisijos rekomendacijos Strategijoje turėtų būti numatomos gairės dėl sumų, įtrauktų į Tarybos įsipareigojimą skirti „svarią dalį“ papildomos su prekyba susijusios paramos AKR šalims, kad būtų padidinta bendra AKR šalims teikiama su prekyba susijusios paramos dalis. Į ES strategiją turėtų būti įtrauktas politinis ES įsipareigojimas didinti paramą su prekyba susijusiai infrastruktūrai, gamybiniams pajėgumams ir su prekyba susijusiam prisitaikymui šiuos klausimus įtraukiant į prekybos poreikių vertinimus. Strategijoje turėtų būti numatyta teikti paramą įtraukiant su prekyba susijusius susirūpinimą keliančius klausimus į AKR nacionalines vystymosi strategijas. Strategijoje turėtų būti numatyta, kaip didinti paramą regioninės prekybos poreikių vertinimams kartu remiant regioninę integraciją. Rengiant EPS, svarbu pabrėžti EPS regioninių parengiamųjų darbo grupių svarbą. ES strategijoje turėtų būti pabrėžiamas ES įsipareigojimas taikyti pagalbos veiksmingumo principus regionų lygmeniu, remiant regioninių partnerių gebėjimus prisiimti atsakomybę už pagalbą prekybai ir vadovaujantį vaidmenį koordinuojant programavimą, siekiant paprastesnių įgyvendinimo metodų ir stiprinant bendradarbiavimą su kitais pagalbos teikėjais. Strategijoje turėtų būti nurodytas EPS regionų prioritetas, susijęs su įgyvendinimo tvarkos koordinavimu ir parama regioninėms iniciatyvoms, pavyzdžiui su EPS susijusios lėšos. |

- 6. PRIEŽIŪRA IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

Siekiant pažangos pirmiau aptartose srityse, priežiūra ir ataskaitų teikimas yra labai svarbu. Taikant kriterijus, dėl kurių bus susitarta, būtina stebėti patį procesą ir taip pat tikrinti rezultatus. Pagal PPO ir (arba) EBPO numatyta visapusiška priežiūra bei ataskaitų teikimas ir ES pagalbos prekybai strategijos įgyvendinimo priežiūra ES lygmeniu yra glaudžiai susiję.

Priežiūra ir ataskaitų teikimas globaliu lygmeniu

Pagal PPO pagalbos prekybai darbo grupės siūlomą bendrą peržiūros mechanizmą pagalbos prekybai įgyvendinimas turėtų būti vertinamas kiekybiškai ir kokybiškai:

- Kiekybiškai: priežiūra turėtų apimti bendrus pagalbos prekybai srautus, apie kuriuos PPO ir (arba) EBPO praneštų pagalbos teikėjai, ir paramos gavėjų teikiamas ataskaitas apie prekybos pajėgumų stiprinimo strategijų įgyvendinimą. Komisija neketina dubliuoti PPO ir (arba) EBPO darbo renkant kokybinius duomenis apie pagalbą prekybai, bet kartu su valstybėmis narėmis galėtų panaudoti esamus duomenis atlikti analizę ES lygmeniu, kad būtų geriau suvokiamos jau dedamos ir planuojamos pastangos.

- Kokybiškai: Bendra peržiūra turėtų suteikti pagrindą forumui, kuriame būtų aptariami visi svarbūs su pagalbos prekybai veiksmingumu susiję klausimai, didinamas tarptautinis susitarimas dėl šių klausimų ir pagalbos teikėjai ir šalys partnerės dalytųsi patirtimi. Turėtų būti tikrinama, ar laikomasi numatytų procesų, kurie pripažinti svarbiais siekiant pagalbos veiksmingumo ir rezultatų. Tikrinimas turėtų remti rezultatais grindžiamą pagalbos prekybai valdymą , visų pirma skatinant aiškių ir apibrėžtų tikslų ir rodiklių parengimą. Poveikiui skurdui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Peržiūros mechanizmas turėtų padėti geriau suprasti, kokie pagalbos prekybai lėšų panaudojimo būdai būtų veiksmingiausi, įskaitant ryšį su vidaus rinkomis, paklausa ir institucijų gebėjimais, ir besivystančių šalių gebėjimą dalyvauti tarptautinėje prekyboje, politikos pagrindo svarbą, prekybos liberalizavimo ir pagalbos prekybai eiliškumą, geriausią būdą įtraukti prekybos klausimus į skurdo mažinimo strategijas ir t. t.

Ypatingai svarbu bus remti pačių šalių pagalbos gavėjų pagalbos prekybai priežiūros ir vertinimo sistemas.

Priežiūra ir ataskaitų teikimas ES lygmeniu

ES turės teikti ataskaitas, pavyzdžiui, Europos Parlamentui, apie ES pagalbos prekybai strategijos įgyvendinimą. ES strategijos įgyvendinimo pažangą, remdamasi Komisijos ir valstybių narių pateikiama pažangos ataskaita, Taryba turėtų vertinti kasmet. Turėtų būti skatinami bendri programų vertinimai. Esant būtinybei strategija turėtų būti koreguojama.

Komisijos rekomendacijos ES strategija turėtų būti naudinga prižiūrint ir teikiant ataskaitas globaliu lygmeniu, įskaitant paramą besivystančioms šalims teikti ataskaitas ir prižiūrėti. Strategija turėtų padėti vienodinti Komisijos ir valstybių narių ataskaitas apie kiekybinius pagalbos prekybai srautus, įtraukiamus į Doha duomenų bazę, kad duomenys galėtų būti naudojami išsamesnei analizei ES lygmeniu. ES strategijoje turėtų būti numatyti veiksmai remti rezultatais grindžiamą valdymą ir ES įsipareigojimas kasmet bendrai vertinti programas pagalbos prekybai srityje, kad būtų vertinama ES strategijos prioritetinių sričių ir tarptautiniu mastu sutartų prioritetų pažanga. |

- 7. ES PAGALBOS PREKYBAI PAJĖGUMAI

Pagalbą teikiančių organizacijų žmogiškųjų išteklių pajėgumų didinimas tiek centrinėje būstinėje, tiek vietoje, yra būtina pagalbos prekybai didinimo sąlyga. Be šių pajėgumų prekybos svarba politiniame dialoge būtų mažesnė, o pagalbą teikiančioms organizacijoms būtų sudėtingiau reaguoti į šalių partnerių poreikius. Pajėgumai apima ir darbuotojų skaičių, ir kvalifikaciją.

Konkretūs poreikiai didinti pajėgumus valstybėse narėse bus skirtingi ir priklausys nuo valstybės narės pasirinkto būdo plėsti pagalbą prekybai. Pagalbos veiksmingumo darbotvarkės įgyvendinimui reikės daug darbuotojų. Tačiau dalijimasis žiniomis galėtų sumažinti poreikį didinti šioje srityje dirbančių žmogiškųjų išteklių skaičių. .

Komisijos rekomendacijos Komisija rekomenduoja pasinaudoti esamais ES pagalbos prekybai pajėgumais ir patirtimi. ES strategijoje turėtų būti nagrinėjamos bendros ES iniciatyvos didinti žinias ir jomis dalytis, pavyzdžiui, organizuojant mokymą apie pagalbą prekybai. |

- [1] Žr. priedą.

[2] Žr. išsamesnę informaciją priede.

[3] Ši strategija bus kur kas išsamesnė negu neseniai sukurta ES biudžeto eilutė, skirta pagalbai prekybai.

[4] Žr. apibrėžimus priede.

[5] Pagal Pasaulio muitinių organizacijos Standartų sistemą.

[6] Apima lėšas iš Europos plėtros fondo ir EB bendrojo biudžeto.

[7] Žr. priede išsamesnę informaciją apie valstybes nares Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, pridedamame prie Monterrey ataskaitos [SEK(2007) 415], ir informaciją apie EB įsipareigojimus.

[8] Integruota programa yra daugiašalė programa, kurios tikslai yra padėti mažiausiai išsivysčiusioms šalims įtraukti prekybą į nacionalinius plėtros planus ir padėti koordinuotai teikti su prekyba susijusią paramą siekiant patenkinti mažiausiai išsivysčiusių šalių nustatytus poreikius. 2006 m. rugpjūčio mėn. programoje dalyvavo 42 mažiausiai išsivysčiusios šalys.

[9] Vien IDA šalys yra šios: Mongolija, Tonga, Vietnamas, Albanija, Armėnija, Gruzija, Kirgizija, Moldova, Tadžikistanas, Gajana, Hondūras, Nikaragva, Šri Lanka, Kamerūnas, Kongas, Dramblio Kaulo Krantas, Gana ir Kenija.

[10] Žr. diskusiją priede.

[11] Laikantis gero valdymo principų mokesčių srityje.

[12] Žr. išsamesnę informaciją priede.

[13] Plg. 2006 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadas apie deramą darbą visiems ir EK tarnybų darbinį dokumentą apie užimtumo skatinimą vykdant ES vystomąjį bendradarbiavimą.

[14] Žr. priedą.