52007DC0071

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 26.2.2007

KOM(2007) 71 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

dėl ES jungtinio sandorių kainodaros forumo darbo ginčų vengimo ir sprendimo procedūrų srityje ir dėl ES išankstinių kainodaros susitarimų gairių {SEK(2007) 246}

TURINYS

1. Tikslas ir aplinkybės 3

2. ES Jungtinio sandorių kainodaros forumo veikla 2005 m. kovo mėn. – 2006 m. rugsėjo mėn. 4

2.1. Vienalaikiai mokestiniai patikrinimai. 4

2.2. Ekspertų nuomonė arba tarpininkavimas. 4

2.3. Išankstinis pranešimas, konsultacijos arba susitarimas. 4

2.4. Išankstiniai kainodaros susitarimai. 5

2.5. Pagrindiniai ES IKS gairių punktai. 5

3. Arbitražo konvencija ir susiję klausimai. 6

4. Tolesnė JSKF darbo programa 7

5. Komisijos išvados 7

PRIEDAS 9

1. Teisinis pagrindas 9

2. IKS procedūrų tvarka valstybėse narėse 9

3. Dalyvavimas IKS programoje 10

4. Mokesčiai 10

5. Sudėti ngumo slenksčiai 10

6. Dokumentai 11

7. IKS proceso vykdymas 11

7.1. Etapas prieš pildant prašymą, neoficialus prašymas. 11

7.2. Oficialus prašymas sudaryti IKS 12

7.3. IKS vertinimas ir derybos 13

7.4. Oficialus IKS susitarimas 14

8. IKS: konkrečios sritys. 15

8.1. Operacijos ir IKS dalyviai 15

8.2. Kritinės prielaidos 15

8.3. Taikymas atgaline data 16

8.4. Statistinių duomenų skelbimas 16

8.5. Vienašaliai IKS 16

8.6. Geresnės sąlygos MVĮ dalyvauti IKS 17

TIKSLAS IR APLINKYBėS

1. ES taikomos įvairios nacionalinės sandorių kainodaros taisyklės, pagal kurias nustatyta, kad mokesčių mokėtojų operacijos taikant bendrą akcininkų priežiūrą turėtų būti apmokestintos kaip nepriklausomų mokesčių mokėtojų įvykdytos operacijos, o tai trukdo vidaus rinkai tinkamai veikti ir mokesčių mokėtojams sukuria didelę administracinę naštą.

2. Siekdama praktiškai išspręsti šią problemą, 2002 m. spalio mėn. Komisija įsteigė ES jungtinį sandorių kainodaros forumą (JSKF). Komisija atsiskaitydama dėl JSKF darbo parengė du komunikatus. Pirmajame komunikate[1] buvo pateiktas Elgesio kodeksas[2], skirtas Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo („Arbitražo konvencija“[3]) įgyvendinimui, kuriuo siekiama užtikrinti veiksmingesnį minėtos konvencijos veikimą. Antrajame komunikate[4] buvo pateiktas Elgesio kodeksas[5], susijęs su ES sandorių kainodaros dokumentų reikalavimais, t. y. ES sandorių kainodaros dokumentais (ES SKD). Elgesio kodekse dėl ES SKD nustatytos dokumentų, kurių valstybės narės reikalaus ir kuriuos priims, taikydamos savo sandorių kainodaros taisykles, skaičiaus ir rūšies taisyklės.

3. Dėl mokesčių mokėtojo ir mokesčių administracijos ginčų, susijusių su sandorių kainodara, dažniausiai būna nustatomas dvigubas apmokestinimas, ir tarp mokesčių administracijų kyla ginčai, kaip sumažinti tokį dvigubą mokestį. 2004 m. gruodžio mėn. valstybių narių priimtas Elgesio kodeksas dėl veiksmingo Arbitražo konvencijos įgyvendinimo iš esmės turėtų padėti pašalinti sandorių kainodaros dvigubą apmokestinimą Europos Sąjungoje per ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį, tačiau visų pirma itin pageidaujama vengti tokių ginčų tarp mokesčių administracijų.

4. Todėl šio trečiojo komunikato tikslas – apsisaugoti nuo ginčų dėl sandorių kainodaros ir su tuo susijusio dvigubo apmokestinimo, pirmiausia parengiant ES išankstinių kainodaros susitarimų (toliau – IKS) sudarymo gaires. IKS – tai susitarimai tarp susijusių valstybių narių mokesčių administracijų, kuriuose apibrėžiama, kaip ateityje bus apmokestinamos dviejose arba daugiau valstybių narių įsisteigusių susijusių mokesčių mokėtojų operacijos. Gairės pagrįstos JSKF nustatyta gerąja patirtimi.

5. Komisijos nuomone IKS gairės yra veiksminga priemonė, padedanti išvengti ginčų ir suteikianti svarbių privalumų mokesčių administracijoms bei mokesčių mokėtojams. Pagal IKS bus iš anksto aišku dėl sandorių kainodaros metodikos, taigi bus supaprastintas brangus ir daug laiko reikalaujantis į IKS įtrauktų operacijų mokestinis patikrinimas, arba tokio patikrinimo bus išvengta. Tai leistų visoms su IKS susijusioms šalims sutaupyti lėšų.

6. Šiose IKS gairėse aiškinama, kaip valstybės narės turėtų valdyti IKS procesą, o su tuo susijusiems mokesčių mokėtojams pateikiama rekomendacijų. Laikantis gairių IKS procesas bus greitas ir veiksmingas, o tai paskatins ES taikyti IKS ir padės dažniau išvengti ginčų bei dvigubo apmokestinimo.

ES JUNGTINIO SANDORIų KAINODAROS FORUMO VEIKLA 2005 M. KOVO MėN. – 2006 M. RUGSėJO MėN.

7. Išsami JSKF parengta ataskaita pateikiama tarnybų darbo dokumente[6]. Bendrame ginčų sprendimo ir vengimo kontekste JSKF svarstė kelias galimas procedūras, kurias taikant būtų galima sumažinti sandorių kainodaros naštą ES mokesčių mokėtojams. Tai vienalaikiai mokestiniai patikrinimai, ekspertų nuomonė arba tarpininkavimas, išankstinio pranešimo sistema, konsultacijos arba susitarimas ir IKS procedūrų galimybės.

Vienalaikiai mokestiniai patikrinimai.

8. Iš esmės tai metodai, leidžiantys dviems arba daugiau šalių bendrai atlikti mokesčių mokėtojų auditą. Nors JSKF pripažino, kad reikalavimų laikymosi prasme valstybėms narėms tai gali pasirodyti patrauklu, tačiau buvo manoma, kad tokiu atveju atsirastų daugiau galimybių ginčams kilti, nei juos spręsti.

Ekspertų nuomonė arba tarpininkavimas.

9. JSKF svarstė EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos 25 straipsnio aiškinimų teiginį, kad šalys gali kreiptis į ekspertus dėl patariamosios nuomonės kaip išspręsti dvigubo apmokestinimo bylas. Mokesčių administracijų ekspertai, atsižvelgdami į tai, kad jau pagal Arbitražo konvenciją bylos sprendžiamos pasitelkiant nepriklausomą arbitražo komisiją, nemanė, kad trečiosios šalies eksperto dalyvavimas būtų naudinga priemonė siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo.

Išankstinis pranešimas, konsultacijos arba susitarimas.

10. JSKF nagrinėjo galimybes sukurti sistemą, pagal kurią mokesčių administracijos galėtų sudaryti išankstinį susitarimą arba bent pasikonsultuoti prieš patikslindamos sandorių kainodarą. Tokios sąveikos atveju būtų galima apsiriboti tik pranešimu apie sandorių kainodaros patikslinimą (tai paspartintų ginčų sprendimą), rengti išankstines mokesčių administracijų konsultacijas prieš priimant galutinį sprendimą dėl sandorių kainodaros patikslinimo (tai vėlgi paspartintų ginčų sprendimą arba leistų išvengti tolesnių sprendimų ateityje) arba naudotis išankstinio susitarimo sistema (pagal kurią mokesčių administracija turėtų sutikti atlikti atitinkamą patikslinimą, kad būtų pašalinti visi dvigubi mokesčiai, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl pirmojo patikslinimo), siekiant visų pirma apsisaugoti nuo ginčo atsiradimo pavojaus.

11. JSKF nustatė, kad kol visas minėtas galimybes galima įgyvendinti taikant galiojančius mechanizmus, tai veiksmingų mechanizmų kūrimas būtų daug laiko ir galbūt esminių pakeitimų vietos teisės aktuose reikalaujantis procesas. JSKF manė, kad tai gali būti ne šio forumo kompetencijoje ir kad visą laiką bei išteklius forumas turėtų skirti IKS procedūrų rengimui.

12. Komisija mano, kad taikant išankstinio susitarimo sistemą būtų pašalintas visas dvigubas apmokestinimas ES ir todėl laikosi nuomonės, kad būtų naudinga ateityje šį klausimą nagrinėti išsamiau.

Išankstiniai kainodaros susitarimai.

13. IKS – tai mokesčių administracijų susitarimas dėl metodo, kaip tam tikros mokesčių mokėtojų sandorių kainodaros operacijos bus apmokestinamos ateityje. Taigi IKS dažnai apsaugo nuo ginčo tarp mokesčių administracijų dėl operacijų, kurios yra įtrauktos į IKS. IKS yra pavyzdinis metodas kaip išvengti ginčų.

14. JSKF išsamiai nagrinėjo IKS privalumus ir trūkumus ir padarė išvadą, kad IKS mokesčių mokėtojams ir mokesčių administracijoms suteikia svarbių privalumų. Pirmasis privalumas – aiški į IKS įtrauktų operacijų apmokestinimo tvarka, kuri yra naudinga mokesčių administracijoms (joms nebereikia atlikti audito, kad būtų nustatyta teisinga sandorių kainodara; reikia tik tikrinti, ar teisingai taikomas IKS) ir mokesčių mokėtojams (kurie žino, kaip nustatyti teisingą sandorių kainodarą, nes dėl to jau susitarė susijusios mokesčių administracijos).

15. Atsižvelgdamas į svarbius IKS privalumus, JSKF nustatė, kad buvo tikslinga nustatyti gerąją ES patirtį, kaip vykdyti IKS procedūras. Ši geroji patirtis įtraukta į komunikato priede pateiktas gaires.

Pagrindiniai ES IKS gairių punktai.

16. Gairėse nustatyta procedūra, kaip veiksmingai vykdyti IKS procesą, ir išsamiai apibrėžti IKS sudarymo etapai bei kas turėtų vykti kiekviename etape.

17. Šiose gairėse dėmesys skiriamas dvišaliams ir daugiašaliams IKS, nes manoma, kad tokie susitarimai yra veiksmingiausia priemonė, siekiant apsisaugoti nuo dvigubo apmokestinimo. Tačiau gairėse yra vienašaliams IKS skirtas skirsnis.

18. Gairėse numatytas keturių etapų procesas ir apibūdinama, kas turėtų vykti kiekviename etape.

19. IKS procesas pradedamas nuo mokesčių mokėtojų sprendimo prašyti sudaryti IKS. Gairėse siūloma taikyti laisvą požiūrį į visas galimai susijusias mokesčių administracijas ir rekomenduojama, ką reikėtų padaryti šiame neoficialiame etape, siekiant užtikrinti veiksmingą sprendimo dėl IKS prašymo priėmimą. Išsamūs duomenys apie tai, kokia informacija turėtų būti įtraukta į oficialų prašymą, pateikiami remiantis tuo, kad nors kiekvienas IKS bus skirtingas, kiekvienu atveju tikriausiai reikės tokios pačios pagrindinės informacijos.

20. Gairėse apibrėžiama, kas turėtų vykti gavus oficialų prašymą, kad IKS sudarymo procesas būtų veiksmingas. Pagal IKS reikalaujama, kad kiekviena susijusi mokesčių administracija patikrintų prašymą ir nuspręstų, ar prašyme siūloma sandorių kainodaros sistema yra priimtina. Be to, susijusios mokesčių administracijos turės derėtis dėl tikslios sandorių kainodaros apmokestinimo tvarkos ir dėl jos susitarti. Gairėse pateikiama informacija apie tai, kaip šie procesai turėtų vykti.

21. Pagal IKS reikalaujama oficialaus susijusių mokesčių administracijų susitarimo, kad mokesčių administracijoms ir susijusiems mokesčių mokėtojams būtų aiški operacijų apmokestinimo tvarka. Gairėse pateikiama informacija apie tai, kas turėtų būti įtraukta į tokį oficialų susitarimą, kad būtų užtikrintas aiškumas.

22. Gairių priedėlyje pateikiamas tipiškas planas, iliustruojantis, kaip turėtų būti vykdomas IKS procesas.

23. Be to, gairėse aptariami kai kurie paprastai probleminiai klausimai, kurie kyla IKS procedūrų metu arba netgi prieš šias procedūras, ir būdai, kaip tokius klausimus išspręsti taip, kad jie nekliudytų veiksmingam IKS proceso sprendimui. JSFK dėmesį skyrė šiems klausimams, kurie, kaip rodo patirtis, yra problematiškiausi: apmokestinimo tvarkos taikymas IKS atgaline data, mokesčiai ir sudėtingumo slenksčiai (kurie galėtų tapti nepageidaujama IKS proceso kliūtimi) ir operacijų, kurios turėtų būti įtrauktos į IKS, tipai bei skaičius.

ARBITRAžO KONVENCIJA IR SUSIJę KLAUSIMAI.

24. JSKF tęstinis darbas, susijęs su Arbitražo konvencija, yra nuolatinis procesas. Itin svarbu, kad valstybės narės laikytųsi Arbitražo konvencijos ir 2004 m. gruodžio mėn. priimto susijusio elgesio kodekso sąlygų.

25. Kalbant apie esamą Konvencijos dėl prisijungimo prie Arbitražo konvencijos[7] ratifikavimo proceso padėtį, reikia pažymėti, kad 2006 m. rugsėjo mėn. pabaigoje dvylika valstybių narių ratifikavo minėtą konvenciją, o kitos valstybės narės pažymėjo, kad konvencija turėtų būti ratifikuota artimiausiais mėnesiais.

26. Be to, JSKF stebėjo, kaip įgyvendinama pirmajame elgesio kodekse pateikta rekomendacija, susijusi su mokesčių surinkimo sustabdymu. 2006 m. rugsėjo mėn. pabaigoje šešiolika valstybių narių patvirtino, kad jos leidžia sustabdyti mokesčių surinkimą ginčo sprendimo procedūros metu, o kitos valstybės narės pažymėjo, kad jos rengia pataisytus dokumentus, kuriais tokia galimybė suteikiama. Ateityje reikės stebėti, kaip šis klausimas sprendžiamas.

27. Pagaliau iš valstybių narių mokesčių administracijų atsakymų į atnaujinto 2005 m. klausimyno dėl artėjančios abipusio susitarimo procedūros (ASP) pagal ES arbitražo konvenciją klausimus paaiškėjo, kad nė viena iš 24 bylų, dėl kurių mokesčių mokėtojai pateikė prašymus iki 2000 m. sausio 1 d., nebuvo nusiųsta arbitražo komisijai.

28. Komisija mano, kad didelis ilgai neišspręstų sandorių kainodaros dvigubo apmokestinimo bylų skaičius reiškia, kad dėl priežasčių, kurias reikia išsamiau nagrinėti, taikant Arbitražo konvenciją su sandorių kainodara susijęs dvigubas apmokestinimas ES nepašalinamas taip veiksmingai, kaip tai turėtų būti padaryta. Tai trukdo bendrai rinkai tinkamai veikti. Komisija ketina svarstyti, kaip šį trūkumą būtų galima pašalinti. Gali būti, kad savalaikiškesnį ir veiksmingesnį dvigubo apmokestinimo pašalinimą užtikrinanti priemonė būtina ir dėl bendros rinkos. Be to, Komisija pažymi, kad pagal Arbitražo konvenciją sprendžiamas tik su sandorių kainodara susijęs dvigubas apmokestinimas ir kad pagal naują EBPO pavyzdinės sutarties 25 straipsnio medžiagą bei pridedamas pastabas sutarties partneriams siūloma įpareigojanti ir privaloma arbitražo procedūra, skirta pašalinti visą dvigubą apmokestinimą.

TOLESNė JSKF DARBO PROGRAMA

29. Atsižvelgdama į naujausius sandorių kainodaros pasiekimus Europos Sąjungoje ir poreikį užtikrinti naujų priemonių įgyvendinimo stebėseną bei tęsti kai kurių klausimų nagrinėjimą, Komisija nusprendė dviem metams pratęsti JSKF įgaliojimus.

30. JSKF pradėjo nagrinėti galimą naują 2007–2008 m. darbo programą.

31. Pagal dabartinę darbo programą JSKF reikia išsamiau nagrinėti ypač su sandorių kainodaros patikslinimais susijusias konkrečias sankcijas ir interesus.

32. Neabejotina, kad ateityje ginčų vengimas ir sprendimas bus vertinami, kaip itin svarbūs mokesčių mokėtojams ir mokesčių administracijoms.

33. Be to, forumas padėtų Komisijai stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina elgesio kodeksą ir gaires, išleistus remiantis JSKF išvadomis. Iš tiesų valstybės narės turės pateikti skirtingų priemonių įgyvendinimo ir įgyvendinimo metu kylančių praktinių problemų ataskaitas. Tai leis įvertinti šių priemonių, taikomų šalinant dvigubą apmokestinimą, kai koreguojamas asocijuotų įmonių pelnas, veiksmingumą.

34. Kalbant apie Arbitražo konvenciją, Komisija, priėmusi elgesio kodeksą ir po to gavusi papildomos informacijos, pabrėžia šiuos klausimus, kurie turėtų būti išaiškinti, siekiant užtikrinti geresnį konvencijos veikimą: arbitražo komisijos sudarymo galutinė data, bendras rimtos sankcijos apibrėžties suvokimas, galimas taikymo srities išplėtimas daugiau nei dviem valstybėms narėms, galutinio sprendimo galutinė įgyvendinimo data, mokesčių mokėtojo vaidmuo ir ką tiksliai reiškia sandorių kainodaros patikslinimas (pvz., ar reikėtų svarstyti nepakankamą kapitalizaciją). Komisija pagaliau gavo pastabų, kuriomis pritariama nuolatinio ir nepriklausomo sekretoriato įsteigimui.

KOMISIJOS IšVADOS

35. Komisija sveikina JSKF dėl atlikto darbo ir indėlio į geresnę aplinką Europos Sąjungoje mažinant sandorių kainodaros taisyklių apskritai ir ypač ginčų vengimo bei sprendimo procedūrų keliamą naštą. Dėl JSKF pasiekimų nuo 2002 m. spalio mėn. atlikti patobulinimai supaprastino tarptautinę prekybą ir tokiu būdu pagerino bendros rinkos veikimą.

36. Atsižvelgdama į JSKF darbą, nuveiktą ginčų vengimo ir sprendimo procedūrų srityje, Komisija visapusiškai pritaria JSKF išvadoms ir pasiūlymams dėl IKS. Remdamasi atliktu darbu Komisija parengė toliau pridedamas IKS sudarymo Europos Sąjungoje gaires.

37. Šios gairės yra vertingas IKS procesų visoje ES planas. Laikydamosi gairių valstybės narės skatins sudaryti IKS, dėl to bus dažniau išvengiama ginčų ir dvigubo apmokestinimo, mažės ginčų skaičius. Tai padės pašalinti mokestines kliūtis ir pasiekti pagrindinius bendros rinkos tikslus: didesnės investicijos ir konkurencingesnė verslo aplinka, ekonomikos augimas ir darbo vietos.

38. Komisija ragina Tarybą patvirtinti siūlomas IKS sudarymo ES gaires ir kviečia valstybes nares sparčiai įgyvendinti gairėse pateikiamas rekomendacijas nacionaliniuose įstatymuose ir teisės aktuose.

39. Valstybės narės raginamos kasmet teikti Komisijai ataskaitas, kuriose apžvelgiama, kokių buvo imtasi papildomų šiose gairėse nenumatytų priemonių ir kaip tos priemonės veikia praktikoje. Remdamasi tokiomis ataskaitomis Komisija periodiškai peržiūrės šias gaires.

PRIEDAS

IšANKSTINIų KAINODAROS SUSITARIMų (IKS) SUDARYMO EUROPOS SąJUNGOJE GAIRėS

TEISINIS PAGRINDAS

40. EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos 25 straipsnio 3 dalyje šalims leidžiama sudaryti išankstinius kainodaros susitarimus (toliau – IKS).

41. IKS – tai susitarimas, kuriame prieš vykdant kontroliuotinas operacijas nustatomi tinkami kriterijai (pvz., metodas, lygintini duomenys ir atitinkami patikslinimai, kritinės būsimų veiksmų prielaidos), kuriais remiantis konkrečiam laikotarpiui nustatoma tų operacijų sandorių kainodara.

42. IKS neturėtų būti nustatytas tikslus pelno dydis, kuris ateityje turėtų būti apmokestintas.

IKS pagal ištiestos rankos principą turėtų būti sutarta dėl pasirengimo, kaip nustatyti būsimų IKS operacijų sandorių kainodarą.

43. IKS mokesčių mokėtojams ir mokesčių administracijoms turi suteikti aiškumo. Tai gali būti padaryta priklausomai nuo valstybių narių įstatymų, pagal kuriuos mokesčių mokėtojai moka mokesčius.

44. Bet kokiu atveju mokesčių mokėtojui taikomos įprastinės mokesčių administracijos taisyklės. Taikant IKS mokesčių administracija vis tiek turi teisę atlikti auditą. Tačiau įprastinėmis aplinkybėmis auditas atliekamas tik tam, kad IKS būtų patikrintas ir stebimas, peržiūrint esmines sąlygas ir kritines prielaidas, kuriomis pagrįstas IKS.

45. Pagal dvišalius ir daugiašalius IKS bus reikalaujama mokesčių administracijų susitarimų ir kiekvienos mokesčių administracijos bei atitinkamo mokesčių mokėtojo susitarimų. Pagal vienašalius IKS bus reikalaujama tik mokesčių administracijos ir atitinkamo mokesčių mokėtojo susitarimo.

IKS PROCEDūRų TVARKA VALSTYBėSE NARėSE

46. Mokesčių administracijos vykdydamos IKS turėtų remtis visais turimais įgūdžiais ir atitinkamais ištekliais.

IKS programų koordinavimas turėtų būti centralizuotas.

Mokesčių administracijos, priimdamos sprendimus dėl IKS prašymų, turėtų imtis dviejų svarbių vaidmenų: pirma, įvertinti prašymus ir, antra, derėtis dėl susitarimo su kita mokesčių administracija.

47. Mokesčių administracijų derybas turėtų vesti kompetentingos institucijos (toliau – KI). KI turi užtikrinti, kad vykdomos IKS tikrinimo ir vertinimo bei derybų su kitomis šalimis pareigos. Taip turi būti, net jei KI kreipiasi į kitus mokesčių administracijos padalinius dėl specializuotų žinių.

DALYVAVIMAS IKS PROGRAMOJE

48. Mokesčių mokėtojas turi pirmiausia nuspręsti, kurios operacijos turėtų būti įtrauktos į prašymą sudaryti IKS.

Mokesčių administracija gali persvarstyti prašymą ir jį pakeisti arba atmesti.

Mokesčių administracija turėtų priimti prašymą, jei buvo laikytasi visų reikalavimų.

Praktikoje mokesčių mokėtojas ir mokesčių administracija turėtų dirbti kartu ir nustatyti abipusiai priimtinus IKS terminus bei sąlygas.

Atsiėmus IKS prašymą neturėtų būti automatiškai pradedamas auditas.

49. Šalių vidaus aplinkybės turės įtakos metodui, pagal kurį mokesčių administracija vykdo IKS programą.

50. Mokesčių administracijos gali taikyti mokesčių ir sudėtingumo slenksčių taisykles, kad IKS būtų sudaromi tik tada, kai tos mokesčių administracijos mano, kad taip daryti būtų tikslinga.

MOKESčIAI

51. Valstybės narės nusprendžia, ar mokesčio sistema yra tinkama.

Paslaugos, kuri bet kokiu atveju turėtų būti teikiama, veiksmingumas neturėtų priklausyti nuo mokesčio.

52. Jei imamas mokestis, jis turi būti taikomas nurodant bendrą sumą kaip įstojimo mokestį ir (arba) turi būti susijęs su papildomomis išlaidomis, kurias mokesčių administracija patiria dėl to, kad sudaromas IKS.

53. Mokestį ypač tikslinga taikyti tada, jei jo netaikydama mokesčių administracija negalėtų vykdyti IKS programos. Tačiau mokestis neturėtų būti labai didelis, kad netaptų kliūtimi prašyti sudaryti IKS.

SUDėTI NGUMO SLENKSčIAI

54. Jei taikomi sudėtingumo slenksčiai, jie turi būti taikomi kaip rekomendacija, nustatant, ar IKS yra tinkamas, ir jie turėtų priklausyti nuo faktų ir aplinkybių, susijusių su atveju, kad nebūtų per daug nurodomojo pobūdžio.

Sudėtingumo slenksčiai turėtų būti vienodai taikomi visiems mokesčių mokėtojams.

55. Galimas kitų, tiesiogiai su IKS susijusių mokesčių administracijų požiūris taip pat turėtų būti bet kurio sudėtingumo slenksčio taikymo veiksniu: slenkstis galėtų būti mažinamas, jei kitos mokesčių administracijos pageidauja priimti IKS prašymą.

Klausimas, ar sudėtingumo slenkstis darys poveikį nepriimant mokesčių mokėtojo į IKS programą, turėtų būti aptartas per susitikimą prieš pildant prašymą.

56. Operacijų skaičius arba dydis neturėtų tapti veiksniu, lemiančiu neaiškumus arba sandorių kainodaros pavojų. Taikant sudėtingumo slenksčius reikėtų atsižvelgti į atitinkamą operacijų dydį ir sandorių kainodaros pavojus (mokesčių mokėtojui).

DOKUMENTAI

57. Jei tarptautinio verslo įmonė naudojasi ES sandorių kainodaros dokumentais (ES SKD), jie bus puikiu bet kurio IKS prašymo pagrindu.

Visi sandorių kainodaros politikos dokumentai, kuriais pagrįstas prašymas, ir visos gautos ataskaitos, kuriomis remtasi pildant prašymą, taip pat būtų naudingi. Reikalavimai dokumentams neturėtų būti pernelyg sudėtingi mokesčių mokėtojams, tačiau mokesčių administracija turi turėti galimybę išsamiai įvertinti į IKS įtrauktas operacijas.

A ir B priedėliuose pateikiamas dokumentų, kurie turėtų būti naudingi kiekviename IKS prašyme, sąrašas. Per pradinį etapą prieš pildant prašymą turi būti sutarta, kas turi būti nurodyta oficialiame prašyme.

58. Dėl konkrečios informacijos, kuri yra reikalinga stebint IKS taikymą, visada turėtų būti susitarta vedant derybas dėl IKS. Mokesčių mokėtojas per visą IKS taikymo laikotarpį privalo turėti dokumentus, kad mokesčių administracija galėtų stebėti, kaip taikomas IKS.

IKS PROCESO VYKDYMAS

59. Mokesčių administracijos ir mokesčių mokėtojai turėtų dirbti drauge ir kuo daugiau bendradarbiauti, siekdami užtikrinti, kad IKS būtų kuo veiksmingiau vykdomas.

Paprastai IKS taikomas keturiais skirtingais etapais:

60. Etapas prieš pildant prašymą, neoficialus prašymas

61. Oficialus prašymas

62. IKS vertinimas ir derybos

63. Oficialus susitarimas

Etapas prieš pildant prašymą, neoficialus prašymas.

64. Susitikimas prieš pildant prašymą turėtų sudaryti sąlygas visoms šalis įvertinti galimą IKS sėkmę. Mokesčių administracija turėtų gauti pakankamai informacijos, kad galėtų atlikti tokį vertinimą. Pateikiant tokią informaciją reikėtų apibūdinti veiksmus ir operacijas, kurios turėtų būti įtrauktos į IKS, atitinkamą mokesčių mokėtoją, pasirinktą metodiką, pageidaujamą IKS trukmę, bet kokį taikymą atgaline data ir susijusias šalis.

Per etapą prieš pildant prašymą mokesčių administracijai turėtų būti sudarytos sąlygos priimti pagrįstą sprendimą dėl prašymo priimtinumo.

Kai svarstydami dėl IKS mokesčių mokėtojai nusprendžia, kokių imsis veiksmų, jie turėtų nedelsdami kreiptis į mokesčių administracijas.

65. Mokesčių administracijos gali neprieštarauti, jei mokesčių mokėtojai kreiptųsi anonimiškai, tačiau anonimiškai negalima priimti jokių įpareigojančių sprendimų. Bet kokiu atveju mokesčių mokėtojo ketinimai per anoniminį susitikimą turėtų būti pakankamai aiškūs, ir toks anonimiškumas neturėtų tapti ilgai trunkančiu procesu.

66. Mokesčių administracija turėtų kuo įmanoma greičiau aiškiai nurodyti, ar mokesčių mokėtojo rengiamas oficialus prašymas bus priimtinas ir, jei įmanoma, pabrėžti, kurie aspektai gali būti labiau ginčytini.

67. Mokesčių mokėtojas turėtų kreiptis į visas valstybes nares, tiesiogiai susijusias su numatytu IKS. Kai konsultuojamasi su daugiau nei viena mokesčių administracija, kiekvienai jų turi būti pateikiama tokia pati informacija (taip turi būti daroma viso IKS proceso metu).

68. Per etapą prieš pildant prašymą prireikus KI turėtų konsultuotis tarpusavyje. Jei manoma, kad tokios konsultacijos yra būtinos, jas reikėtų surengti kuo įmanoma greičiau.

Per etapą prieš pildant prašymą mokesčių mokėtojas ir mokesčių administracija turėtų aptarti, kokie dokumentai turėtų būti pateikti su oficialiu prašymu. Be to, reikėtų aptarti visus sudėtingumo slenksčius. Mokesčių administracija taip pat turėtų per etapą prieš pildant prašymą stengtis padaryti poveikį prašymo turiniui, jei tai padėtų pasiekti veiksmingų prašymo rezultatų.

Oficialus prašymas sudaryti IKS

69. Oficialų prašymą sudaryti IKS reikėtų pateikti kuo įmanoma anksčiau, atsižvelgiant į metus, kuriais bus taikomas IKS, ir kuo greičiau po neoficialaus kreipimosi. Mokesčių mokėtojas oficialų prašymą turėtų pateikti mokesčių administracijai, kuriai jis moka mokesčius, ir tuo pačiu metu visoms kitoms susijusioms šalims. Kai valstybių narių su IKS susijusios administracinės arba teisinės procedūros skiriasi, mokesčių mokėtojas turi užtikrinti, kad visi prašymai būtų pateikti laiku. Mokesčių administracija turėtų stengtis kuo įmanoma greičiau pranešti mokesčių mokėtojui, ar prašymas sudaryti IKS buvo oficialiai priimtas nagrinėjimui, ir kuo greičiau prašyti bet kokios būtinos papildomos informacijos, kad galėtų įvertinti IKS ir parengti poziciją.

Oficialaus prašymo turinys

70. Mokesčių mokėtojas turėtų stengtis į pirminį oficialų prašymą įtraukti visą susijusią informaciją, kuri yra reikalinga mokesčių administracijai vertinant prašymą, ir nurodyti metodiką, kuria bus naudojamasi vėliau apskaičiuojant ištiestos rankos principo kainą. A ir B priedėliuose pateikiami išsamūs nurodymai dėl informacijos, kurios paprastai gali prireikti visai atvejais, bet tai nebūtinai minimali arba maksimali informacija. Tiksli informacija, reikalinga oficialiam prašymui parengti, turėtų priklausyti nuo konkretaus atvejo.

71. Mokesčių administracija turi teisę prašyti papildomos informacijos, kad galėtų įvertinti IKS prašymą.

IKS vertinimas ir derybos

72. Vertinimo ir derybų tikslai skiriasi, net jei kartais galėtų būti tikslinga šias užduotis iš dalies atlikti kartu. Turėtų būti priimtas subalansuotas požiūris, kuriuo būtų užtikrinta, kad vertinimas vyktų kuo įmanoma greičiau ir derybos prasidėtų nedelsiant.

Vertindama mokesčių administracija turėtų nustatyti pageidaujamus IKS terminus ir sąlygas. Derantis su kitomis susijusiomis mokesčių administracijomis turėtų būti išspręsti visi skirtumai, kurie atsiranda tarp mokesčių administracijų, kad visiems susijusiems mokesčių mokėtojams būtų galima taikyti vienodus terminus ir sąlygas.

73. Kai tik gaunamas oficialus prašymas, susijusių mokesčių administracijų KI turėtų susisiekti ir sudaryti IKS grafiką. Mokesčių mokėtojas turėtų dalyvauti sudarant grafiką; pavyzdinis grafikas pateikiamas C priedėlyje. Daugiašalių IKS atveju KI galėtų sutarti, kad viena KI vadovautų procedūros organizavimui.

74. Mokesčių mokėtojas, teikdamas informaciją, turėtų padėti mokesčių administracijai vertinti prašymą. Vertinimą reikėtų baigti kuo įmanoma greičiau, kad būtų galima pradėti derybas.

75. Mokesčių administracijos turėtų stengtis, kad vertinimas būtų kuo mažesnė našta, ir prašyti pateikti tik susijusią informaciją; tuo tarpu mokesčių mokėtojai kuo greičiau turi pateikti prašomą informaciją. Turėtų būti sudarytos sąlygos susitarti, kokia informacija yra laikoma svarbia.

76. Visa vienai mokesčių administracijai pateikta informacija turėtų būti pateikta kitoms susijusioms mokesčių administracijoms. Reikėtų pasikeisti ir duomenimis apie tai, kokios informacijos buvo prašyta. Kiekvieno IKS atveju turėtų būti nustatyta tvarka, pagal kurią nurodoma kas turi tai padaryti – mokesčių mokėtojas, ar, išskirtiniais atvejais, mokesčių administracija, pasikeisdama informacija.

77. Jei mokesčių administracijos parengtas vertinimas skiriasi nuo mokesčių mokėtojo prašymo, šis vertinimas turėtų būti aptartas su mokesčių mokėtoju.

78. Vertindama mokesčių administracija turėtų stengtis gauti mokesčių mokėtojo sutikimą dėl mokesčių administracijos pozicijos. Mokesčių administracijai ir mokesčių mokėtojui turėtų būti naudinga dirbti kartu, kad siekiant abipusiai priimtinų rezultatų procedūra vyktų sklandžiai.

79. Rengiant IKS mokesčių administracijos ir mokesčių mokėtojai, kad būtų išvengta vėlavimo, turėtų dirbti kartu ir visų pirma laiku prašyti reikiamos informacijos bei laiku ją pateikti. Mokesčių administracijos visada turėtų stengtis kartu ir (arba) bendrai prašyti informacijos, jei tai padėtų išvengti vėlavimo.

80. Pabaigusi vertinimą mokesčių administracija turėtų nedelsdama stengtis pradėti derybas ir, prireikus, kitos susijusios mokesčių administracijos turėtų stengtis pabaigti savo vertinimus, kad būtų galima pradėti derybas.

81. Vertinimo etapu KI turėtų konsultuotis, jei tai padėtų rengiant IKS. Jei įmanoma, turėtų būti pasiektas preliminarus susitarimas. Tačiau pageidautina, kad mokesčių administracija būtų parengusi bent preliminarų vertinimą prieš prasidedant faktinėms KI deryboms.

82. Jei tai būtų naudinga IKS procedūros atžvilgiu, preliminarios derybos turėtų prasidėti prieš parengiant galutinį vertinimą, tačiau tai neturėtų sudaryti mokesčių administracijoms sąlygų nederamai atidėti galutinio vertinimo rengimą.

83. Daugelio IKS atveju kiekviena KI turėtų parengti derybinę poziciją, į kurią turėtų būti įtrauktas mokesčių administracijos vertinimas. Oficialus pasikeitimas pozicijomis turėtų būti atliekamas KI pasikeičiant derybinėmis pozicijomis. Tai reikėtų atlikti kuo skubiau, kai tik gaunamas prašymas.

84. Prireikus KI neturi keistis derybinėmis pozicijomis, jei dėl to IKS procesas taptų veiksmingesniu ir greitesniu. Tačiau daugeliu atvejų, jei KI parengtų derybines pozicijas prieš prasidedant visapusiškoms deryboms, tai padėtų nustatyti ginčus ir juos išspręsti greitai bei veiksmingai. Jei viena KI parengė derybinę poziciją, visos kitos su derybomis susijusios KI turėtų bent nustatyti, kokių esama nesutarimų.

KI derybinės pozicijos turinys

85. Derybinėje pozicijoje turėtų būti nustatytas su IKS susijusios mokesčių administracijos požiūris. D priedėlyje nurodoma, kokių duomenų tikriausiai prireiktų rengiant KI derybinę poziciją.

86. Derybos turėtų būti pradėtos išsiunčiant KI derybines pozicijas. Turėtų būti susitarta dėl šių derybų grafiko. Mokesčių mokėtojai turėtų būti informuojami apie visus svarbius pokyčius.

Jei KI sutinka, mokesčių mokėtojams turėtų būti leista dalyvauti KI susitikimuose, kad darydami pranešimus jie galėtų spręsti faktinius klausimus.

87. Jei naudinga, KI turėtų rengti reguliarius susitikimus, kad visa IKS programa būtų papildoma naujausiais duomenimis, tačiau tai neturėtų trukdyti rengti ir vesti susitikimus dėl atskirų atvejų.

Oficialus IKS susitarimas

88. Oficialiai IKS turėtų įsigalioti sudarant oficialius susijusių mokesčių administracijų susitarimus (daugiašalio IKS atveju galėtų būti sudarytas vienas susitarimas tarp visų mokesčių administracijų arba tam tikras skaičius dvišalių susitarimų su kiekviena mokesčių administracija).

Susitarimuose turėtų būti išsamiai išdėstyti IKS terminai ir sąlygos.

89. Šie susitarimai turėtų suteikti aiškumo visoms su IKS susijusioms šalims, ir, jei laikomasi visų atitinkamų IKS terminų, tuomet operacijų sandorių kainodara bus tokia, kaip nustatyta IKS, o mokesčių administracija operacijų neinterpretuos skirtingai. Mokesčių administracijos turėtų užtikrinti, kad jos gali suteikti tokį aiškumą.

90. E priedėlyje pateikiama informacija, kuri tikriausiai bus reikalinga visuose IKS oficialiuose susitarimuose.

IKS: KONKREčIOS SRITYS.

Operacijos ir IKS dalyviai

91. Mokesčių mokėtojas turi pirmiausia nuspręsti, kurias operacijas ir kuriuos grupės subjektus jis nori įtraukti į IKS. Tačiau mokesčių administracija turi nuspręsti, ar ji priima mokesčių mokėtojo prašymą.

92. Svarbu, kad mokesčių administracijos būtų kuo lankstesnės ir leistų mokesčių mokėtojui į IKS įtraukti tai, ką jis nori. Rekomenduojama, kad prašyme būtų išaiškintas mokesčių mokėtojo pagrindimas, kodėl bendrovės ir operacijos neįtraukiami arba įtraukiami į IKS.

93. Mokesčių administracija turėtų spontaniškai keistis informacija (priklausomai nuo visų vidaus teisės aktų apribojimų) su kita mokesčių administracija, kuri jos nuomone turėtų būti pirma įtraukta į IKS. Reikėtų konsultuotis su mokesčių mokėtoju, kurias mokesčių administracijas įtraukti į IKS, nes turi būti gautas mokesčių mokėtojo sutikimas dėl IKS terminų ir sąlygų.

Kritinės prielaidos

94. Mokesčių mokėtojas turėtų prašyme apibūdinti prielaidas, kuriomis pagrįstas metodikos gebėjimas tiksliai atspindėti būsimų operacijų ištiestos rankos principą.

95. Kritinės prielaidos iš principo yra labai svarbios IKS, todėl jos turi būti labai atidžiai rengiamos, kad būtų užtikrintas gebėjimas IKS atspindėti ištiestos rankos kainodarą.

96. Mokesčių mokėtojai ir mokesčių administracijos turėtų stengtis nustatyti kritines prielaidas, kurios yra pagrįstos, jei įmanoma, stebimais, patikimais ir nepriklausomais duomenimis.

97. Kritinės prielaidos turėtų būti parengtos atsižvelgiant į individualias mokesčių mokėtojo aplinkybes, konkrečią komercinę aplinką, metodiką ir įtrauktų operacijų tipą.

98. Kritinės prielaidos neturėtų būti labai griežtos, kad nebūtų rizikuojama IKS teikiamu aiškumu, tačiau jos turėtų apimti įvairius pagrindžiančius faktus, kurie patenkintų visas su IKS susijusias šalis.

99. Į IKS susitarimą iš anksto turėtų būti įtraukti priimtino kai kurių prielaidų nuokrypio parametrai, ir tik tada, kai šie parametrai viršijami, turi būti pradėtos naujos derybos.

100. Mokesčių mokėtojai turėtų informuoti savo mokesčių administracijas, jei kritinių prielaidų nesilaikoma.

Visos su IKS susijusios šalys turėtų konsultuotis tarpusavyje, kad išnagrinėtų priežastis, kodėl nesilaikoma kritinės prielaidos, ir patikrintų, ar IKS metodika yra vis dar tinkama.

Jei įmanoma, reikėtų stengtis iš naujo derėtis dėl IKS.

Taikymas atgaline data

101. Taikymas atgaline data (jei numatytas vidaus teisės aktuose) gali būti svarstomas, jei dėl to būtų galima anksčiau išspręsti ginčus arba išvengti ginčų galimybės.

102. Taikymas atgaline data turėtų būti tik antrinis IKS rezultatas ir turėtų būti vykdomas tik tada, jei yra tikslinga, atsižvelgiant į konkretaus atvejo faktus. Tam, kad taikymas atgaline data būtų tinkamas, panašūs į IKS faktai ir aplinkybės jau turėjo būti pastebėti ankstesniuose laikotarpiuose.

103. IKS taikymas atgaline data turėtų būti naudojamas tik gavus mokesčių mokėtojo sutikimą.

104. Mokesčių administracija turi regreso teisę taikyti įprastines vidaus priemones, jei vykdydama IKS procesą ji gauna informacijos, kuri galėtų padaryti poveikį apmokestinimui per ankstesnius laikotarpius. Tačiau mokesčių administracijos turėtų pranešti mokesčių mokėtojui apie visus tokius planuojamus veiksmus, kad prieš atliekant pakartotinį apmokestinimo vertinimą mokesčių mokėtojui būtų suteikta galimybė paaiškinti akivaizdų nesuderinamumą.

Statistinių duomenų skelbimas

105. Būtų naudinga, jei kiekviena mokesčių administracija skelbtų tam tikrą statistinę informaciją apie IKS.

Vienašaliai IKS

106. Nors gali būti tokių aplinkybių, kai mokesčių mokėtojas turi rimtas priežastis manyti, kad vienašalis IKS labiau tinka nei dvišalis, tačiau pirmenybė teikiama dvišaliams IKS, o ne vienašaliams. Jei vienašalis IKS gali tam tikru lygiu sumažinti dvigubo apmokestinimo riziką, reikia pasirūpinti, kad vienašaliai IKS atitiktų ištiestos rankos principą taip pat, kaip dvišaliai arba daugiašaliai IKS.

107. Pirmiausia mokesčių mokėtojas turi teisę nuspręsti, kokio IKS reikia – vienašalio ar dvišalio.

108. Galimybę įtraukti kitą VN į IKS galėtų svarstyti VN, kuri rengiasi sudaryti vienašalę IKS. Tačiau mokesčių mokėtojai neturėtų būti verčiami sudaryti dvišales IKS.

109. Mokesčių administracijos turi teisę atmesti prašymus dėl vienašalio IKS, jei mano, kad dvišalis arba daugiašalis IKS būtų labiau tinkamas, arba mano, kad IKS iš viso netinka.

110. Sudarius vienašalį IKS neturėtų būti pažeistos kitų mokesčių administracijų ir mokesčių mokėtojų teisės. Sudarius vienašalį IKS, vėliau nereikėtų atsisakyti ASP.

111. Pagal „Elgesio kodeksą“ (verslo apmokestinimas) valstybės narės įsipareigojo savanoriškai keistis informacija apie sudarytus vienašalius IKS. Informacija turėtų būti keičiamasi su bet kuria kita mokesčių administracija, kuri yra tiesiogiai susijusi su vienašaliu IKS; sudarius IKS tai turi vykti kuo įmanoma greičiau.

Geresnės sąlygos MVĮ dalyvauti IKS

112. Mokesčių administracijos turėtų pasinaudoti patirtimi sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria MVĮ, kad palengvintų MVĮ galimybes dalyvauti IKS, kai IKS yra naudingi vengiant ginčų arba juos sprendžiant.

A priedėlis: Informacijos, kurios gali prireikti rengiant oficialų prašymą sudaryti dvišalį arba daugiašalį IKS, sąrašas

Faktinė informacija skirsis priklausomai nuo konkretaus atvejo faktų, ją turėtų aptarti mokesčių mokėtojai ir mokesčių administracijos (pageidautina per susitikimą prieš pildant prašymą).

Šią informaciją iš esmės galima suskirstyti į dvi dalis: informacija apie praeitį (istorinė informacija), kuri galbūt tam tikru formatu jau yra, tačiau turės būti surinkta dėl IKS, ir informacija, kurią gali tekti sukurti konkrečiai dėl IKS.

Kalbant apie istorinę informaciją, VN turėtų žinoti, kad IKS yra susijęs su ateitimi ir kad istorinė informacija gali būti mažiau susijusi su būsimais laikotarpiais. Tai yra, istorinė informacija bus reikalinga, kad IKS būtų įvertintas perspektyvoje ir kad būtų priimti geresni sprendimai dėl ateities.

Etapas prieš pildant prašymą yra naudingas laikotarpis, nes mokesčių administracija ir mokesčių mokėtojas gali nutarti, kokią informaciją reikėtų pateikti kartu su oficialiu prašymu. Tikslas – mokesčių administracija turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų tinkamai svarstyti prašymą, o mokesčių mokėtojui nereikėtų vargti renkant nereikalingą ir gausią informaciją.

Visais atvejais mokesčių administracija turi teisę prašyti pateikti papildomą informaciją, o mokesčių mokėtojas turi teisę ją pateikti.

113. Visų su IKS susijusių įmonių pavadinimai ir adresai (įskaitant visas nuolatines buveines).

114. Grupės struktūra, kurioje parodyti visi subjektai, susiję su IKS įmonių prekyba.

115. Pramonės ir rinkos tendencijų, kurios, kaip tikimasi, gali padaryti poveikį verslui, analizė. Prireikus, turėtų būti pateikti visi rinkodaros arba finansiniai tyrimai, dėl kurių atsiranda pirmiau minėta tikimybė. Turėtų būti pateiktas verslo strategijos, kuri, kaip tikimasi, bus taikoma per IKS laikotarpį, planas ir, jei skiriasi, buvusiais laikotarpiais taikytos strategijos planas. Tai gali būti ateities planuose numatytos prognozės, valdymo biudžetas, informacija apie numatomas verslo tendencijas ir konkurenciją, būsima rinkodara, gamyba arba MTTP strategija. Galėtų būti pateikta informacijos apie tai, kas turi įgaliojimus ir atsakomybę kurti ir diktuoti verslo strategiją.

116. Laikotarpis, kuriam mokesčių mokėtojas norėtų taikyti IKS, įskaitant visus prašymus dėl taikymo atgaline data.

117. IKS šalių ir operacijų funkcijų analizė (žr. B priedėlį).

118. Priežastis, kodėl mokesčių mokėtojas mano, kad šioms konkrečioms operacijoms tinka IKS.

119. Nuo IKS neatsiejamos kritinės prielaidos.

120. Išsami informacija apie siūlomą aprėptų operacijų metodiką ir įrodymai, kad šios metodikos rezultatai atitiks ištiestos rankos principą. Priklausomai nuo metodikos ir būdo, kaip ji bus taikoma, įrodymai galėtų būti tokie:

121. Penkių EBPO palyginamumo veiksnių, įskaitant lygintinus duomenis ir pataisymus, atliktus siekiant palyginamumo, peržiūra.

122. Priežastys, kodėl pasirinktas IKS prašyme nurodytas metodas.

123. Įrodymas, pasitelkiant finansinę informaciją, kaip bus įgyvendinta siūloma metodika.

124. Visų IKS, kuriuose jau dalyvauja kuri nors asocijuota įmonė, susijusi su IKS, ir kurie yra susiję su tomis pačiomis ar panašiomis operacijomis, sąrašas, jei mokesčių institucijos jo dar neturi.

125. IKS subjektų finansinė trijų metų iki IKS sudarymo informacija. Ją galėtų sudaryti:

126. Trejų metų įstatymiškai privalomos sąskaitos.

127. Jei reikia ir jei naudinga, į IKS įtrauktino produkto ir (arba) paslaugos eilutės, rodančios bendrąją ir grynąją maržą bei susijusias produkto ir (arba) paslaugų sąnaudas.

128. Visų teisinių susitarimų tarp asocijuotų įmonių, kurie daro poveikį IKS operacijoms, sąrašas. Pavyzdžiui, licencijų susitarimai, pirkimo susitarimai, platinimo susitarimai ir MTTP paslaugų susitarimai.

129. Visų metų, kuriems prašoma taikyti IKS atgaline data (jei leidžia vietos teisės aktai), išsami informacija apie kiekvieno susijusio subjekto tų metų mokestinę padėtį, pvz., mokesčių deklaracija (suderinta, pateikta bet nesuderinta, pateikta ir audito tikrinama ir t. t.) kartu su išsamia informacija apie dar vykdomą ASP procesą ir teisinių terminų, galiojančių atitinkamoje jurisdikcijoje, analizė, parodanti, ar metai, kurie yra vertinami, gali būti pakoreguoti.

B priedėlis: Funkcijų analizė

Funkcijų analizė yra pagrindinė bet kurio sandorio kainodaros nustatymo priemonė. Tyrimo turinys turėtų priklausyti nuo konkretaus mokesčių mokėtojo ir IKS operacijų. Priklausomai nuo padėties IKS prašyme turėtų iš dalies atsispindėti, kokias funkcijas atlieka subjektai bendrame tarptautinių įmonių versle. Tačiau mokesčių administracijos turėtų atsižvelgti į tai, kad jos nevertina į IKS neįtrauktų operacijų. Šios informacijos joms turi pakakti, kad suprastų abi nagrinėjamų operacijų puses.

Veiksmai ir funkcijos

Turėtų būti apibūdinti visi su IKS aprėpiamomis operacijomis susiję veiksmai (moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra, gamyba, platinimas, rinkodara, teikiamų paslaugų tipas ir t. t.). Turi būti aiškiai nustatyta šių veiksmų ekonominė ir verslo vertė bei pateikta išsami informacija apie šių veiksmų sąsają su kitų grupės subjektų veiksmais. Turėtų būti aprašyta subjekto rinka ir užimama rinkos dalis, vartotojo tipas, koks produktas parduodamas, kaip jis kuriamas ar įgyjamas, iš ko jis įgyjamas ir kam parduodamas.

Rizika

Turėtų būti aprašyta ir įvertinta subjektui tenkanti rizika, susijusi su IKS aprėpiamomis operacijomis. Paprastai rizika gali būti susijusi su produktu, technologijomis, nusidėvėjimu, rinka, kreditais, užsienio valiutomis ir teisine sistema.

Naudojamos lėšos

Turėtų būti apibrėžtas apyvartinio kapitalo dydis ir tipas bei IKS naudojamos materialios ir nematerialios lėšos. Vėlgi, jei įmanoma, turėtų būti analizuojama šių lėšų atitinkama svarba prekyboje.

Jei IKS operacijose pasinaudojama intelektinės nuosavybės teisėmis (INT), reikės papildomų duomenų. Turėtų būti pateikiama informacija apie tai, kaip grupėje buvo sukurtos arba grupės įsigytos INT. Turėtų būti aiškiai nurodyta, kuriam subjektui šiuo metu priklauso INT ir kaip tai įvyko, kaip ji naudojama ir kokią papildomą vertę ji suteikia verslui.

C priedėlis: Preliminarus IKS sudarymo grafikas

Kiekvienas IKS yra skirtingas, todėl, nustatant bendrą grafiką kiekvienam IKS sudaryti, kyla su tuo susijęs pavojus. Geriausia patirtis – visoms šalims kuo įmanoma anksčiau parengti grafiką, kai tik gaunamas prašymas sudaryti IKS. Mokesčių administracijos, greitai ir veiksmingai išnagrinėjusios informaciją, gali padėti per kuo trumpesnį laiką susiderėti dėl IKS; tuo tarpu mokesčių mokėtojai, greitai pateikdami išsamią informaciją, taip pat gali padėti per kuo trumpesnį laiką susiderėti dėl IKS. Toliau pateikiamas grafikas yra iliustracinis, tačiau jame išvardyti visi etapai, kurie paprastai yra būtini sudarant IKS.

Etapas prieš pildant prašymą. Neoficialus prašymas. Pradžia

Mokesčių mokėtojas neoficialiai kreipiasi į dvi mokesčių administracijas, prašydamas sudaryti IKS. Mokesčių administracijos išklauso motyvus ir nurodo, ar tuo konkrečiu atveju verta sudaryti IKS. Mokesčių administracijos konsultuojasi tarpusavyje, kad įsitikintų, jog abi sutinka. Kiekviena mokesčių administracija surengia trumpą diskusiją su mokesčių mokėtoju apie tai, kokią informaciją pirmiausia reikėtų pateikti, ir nagrinėja taikytiną metodiką.

1–3 mėnesiai

Abi mokesčių administracijos gauna oficialų prašymą. KI per pirmą mėnesį sudaro grafiką, skirtą įvertinti IKS ir dėl jo derėtis. Abi mokesčių administracijos atskirai atlieka pirminę peržiūrą ir prireikus prašo papildomos informacijos.

4–12 mėnesiai

Mokesčių administracijos, visapusiškai bendradarbiaudamos su mokesčių mokėtoju, toliau atskirai atlieka vertinimą. Galėtų vykti pirmasis susitikimas, per kurį mokesčių mokėtojas būtų pristatytas visoms susijusioms šalims. Prireikus KI teikia konsultacijas. Mokesčių mokėtojas su šiuo vertinimu yra susijęs, su juo konsultuojamasi. Šio laikotarpio pabaigoje abi mokesčių administracijos parengia savo pozicijas. KI gali padėti pasikeisti derybinėmis pozicijomis. Jos susitaria 14 mėnesį susitikti ir aptarti pozicijas.

13 mėnuo

Abi KI įvertina viena kitos derybines pozicijas ir prireikus gauna papildomą informaciją. (Arba 12 mėnesį viena KI parengia derybinę poziciją, o 13 mėnesį kita KI parengia derybinę poziciją, kuria atmetama pozicija ir siūlomos alternatyvos).

14–16 mėnesiai

KI rengia diskusijas. Tolesnius paaiškinimus pateikia mokesčių mokėtojas, kuris yra informuojamas apie KI derybas.

17 mėnuo

KI pasiekia susitarimą. Konsultuojamasi su mokesčių mokėtojais, jie išreiškia pritarimą.

18 mėnuo

KI oficialiai susitaria dėl IKS. Pasikeičiama oficialiais dokumentais. Mokesčių mokėtojams garantuojama, kad IKS yra priimtinas.

Sudėtingesni atvejai gali užimti daugiau laiko, tačiau jei visos šalys bendradarbiaus ir tinkamai planuos, reikėtų stengtis IKS sudaryti per kuo trumpesnį laikotarpį.

D priedėlis: KI derybinės pozicijos turinys

Kadangi kiekvienas atvejis bus skirtingas, derybinės pozicijos taip pat skirsis. Tačiau toliau pateikiamos bendros rekomendacijos, kurios turėtų būti taikomos visų derybinių pozicijų turiniui. Ar IKS procedūra bus baigta be bereikalingų vėlavimų, visada priklausys nuo to, ar KI derybos (dažniausiai pateikiant derybinę poziciją) bus pradėtos kuo įmanoma greičiau gavus prašymą.

Paprastai būtų tikslinga, jei į derybinę poziciją būtų įtraukta ši informacija:

130. KI išvada ir loginis pagrindimas. Tokiu atveju turėtų būti pateikta išsami informacija apie pasirinktą metodiką ir tokio pasirinkimo pagrindimas.

131. Priežastys, kodėl nepatvirtinamas arba pakeičiamas mokesčių mokėtojo pirmiau pasirinktas metodas.

132. Nuodugni informacija, vertinama kaip pati svarbiausia priimant pirmiau minėtą išvadą. Prireikus, ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas visiems faktams, kurie buvo atskleisti per IKS procesą ir kurie prieštarauja pirminiame prašyme nurodytiems faktams.

133. Išsamiai nurodytos kritinės prielaidos, nuo kurių priklausys IKS.

134. Pozicija dėl bet kokio taikymo atgaline data ir dėl IKS būsimos trukmės.

135. Pasiūlymai dėl IKS stebėsenos.

136. Sutarties ir vidaus teisės aktų, kuriais vadovaujantis bus vykdomi IKS ir kuriais remiantis mokesčių mokėtojui bus suteikiamas aiškumas, apibrėžimas.

E priedėlis: Duomenys, kurie paprastai turi būti nurodyti IKS susitarime

137. IKS trukmė ir įsigaliojimo data.

138. Duomenys apie metodiką, kuri yra priimtina nustatant sandorių kainodarą, ir kritinės prielaidos (žr. F priedėlį), kurių reikia laikytis, kad būtų taikomas IKS.

139. Susitarimas, kad IKS bus privalomas susijusioms mokesčių administracijoms.

140. Susitarimas dėl IKS stebėsenos.

141. Susitarimas dėl dokumentų, kurie turi būti pateikiami, kol galioja IKS, kad galėtų būti vykdoma stebėsena, pavyzdžiui, metinė ataskaita.

142. Susitarimas dėl bet kokios taikymo atgaline data tvarkos.

143. Visos aplinkybės, dėl kurių IKS reikėtų persvarstyti.

144. Visos aplinkybės, dėl kurių IKS būtų nutraukiamas ateityje arba netgi atgaline data (pavyzdžiui, jei pateikiama klaidinga informacija).

145. F PRIEDĖLS. Kritinės prielaidos

Kritinės prielaidos keisis priklausomai nuo paties IKS, tačiau gali būti, kad reikės daryti prielaidas dėl kai kurių iš toliau išvardytų sričių:

146. atitinkamas vidaus mokesčių įstatymas ir sutarties nuostatos;

147. tarifai, muitai, importo apribojimai ir vyriausybės reglamentai;

148. ekonominės sąlygos, rinkos dalis, rinkos sąlygos, galutinė pardavimo kaina ir pardavimo apimtis;

149. su operacijomis susijusių įmonių funkcijų pobūdis ir rizika;

150. valiutos keitimo kursai, palūkanų normos, kredito reitingas ir kapitalo struktūra;

151. pajamų ir išlaidų valdymas arba finansinė atskaitomybė ir klasifikavimas;

152. įmonės, kurios veiks kiekvienoje jurisdikcijoje, ir jų veiklos forma.

[1] OL C 122, 2004 4 30, p. 4

[2] OL C 176, 2006 7 28, p. 8

[3] OL L 225, 1990 8 20. Konvencija 90/436/EEB

[4] OL C 49, 2006 2 28, p. 23

[5] OL C 176, 2006 7 28, p. 1

[6] Dar neskelbta.

[7] OL C 160, 2005 6 30, p. 1–22