52007DC0039

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 5.2.2007

KOM(2007) 39 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

dėl žvejybos pajėgumo ir pastangų rodiklių pagerinimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

dėl žvejybos pajėgumo ir pastangų rodiklių pagerinimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką

Turinys

1. Šio komunikato tikslas 3

2. Žvejybos pajėgumo ir žvejybos pastangų apibrėžtys 3

2.1. Žvejybos pajėgumas 3

2.2. Žvejybos pastangos 3

3. Žvejybos pajėgumo išmatavimas ir įvertinimas 4

3.1. Žvejybos pajėgumo rodikliai pagal laivo duomenis 4

3.1.1. Žvejybos laivo talpa 4

3.1.2. Žvejybos laivo galia 5

3.1.3. Kiti žvejybos pajėgumo rodikliai pagal laivo duomenis 6

3.2. Žvejybos pajėgumo rodikliai pagal žvejybos įrankius 6

3.2.1. Žvejybos įrankių tipas ir dydis. Efektyvumas ir selektyvumas 6

3.2.2. Tralų pajėgumo rodikliai 7

3.2.3. Ilgųjų ūdų žvejybos pajėgumas 7

3.2.4. Velkamųjų tinklų žvejybos pajėgumo rodikliai 7

3.2.5. Dugninių gaudyklių žvejybos pajėgumo rodikliai 7

3.2.6. Žiauninių tinklaičių ir sieninių tinklų žvejybos pajėgumų rodikliai 7

3.2.7. Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas 7

4. Technologinė pažanga 8

5. Žvejybos veikla 9

5.1. Žvejybos veiklos apibrėžtis 9

5.2. Veiklos registravimas ir stebėsena; laivo žurnalas 9

6. Kelias pirmyn 10

7. Išvados 11

Šio komunikato tikslas

Laivynų pajėgumo ir turimų žvejybos galimybių derinimas bei žvejybos pastangų ribojimas tais atvejais, kai to reikia žuvų ištekliams išsaugoti, yra esminės Bendrosios žuvininkystės politikos valdymo priemonės.

Šiuo komunikatu siekiama pradėti diskusiją dėl tinkamiausio būdo išmatuoti ir įvertinti žvejybos pajėgumą ir žvejybos pastangas pagal Bendrosios žuvininkystės politikos sistemą.

Žvejybos pajėgumo ir žvejybos pastangų apibrėžtys

Žvejybos pajėgumas

Žvejybos pajėgumas apibrėžiamas kaip laivo ar laivų grupės gebėjimas gaudyti žuvis[1]. Pajėgumas išmatuojamas ir įvertinamas dviem būdais.

Vertinant ekonominiu būdu laivo ar laivų grupės pajėgumas prilyginamas didžiausiam produkcijos kiekiui, t. y. didžiausiam žuvų, kurias įmanoma sugauti, kiekiui tam tikru laikotarpiu, su sąlyga, kad laivai visiškai panaudojami ir žuvys telkiniuose išlieka sveikos.

Kitu būdu, dažniausiai taikomu žvejybos valdymo srityje, žvejybos pajėgumo išmatavimas ir įvertinimas grindžiamas laivynų „galimybe“ lemti poveikį žvejybai, t. y. sukelti žuvų mirtingumą dėl žvejybos. Skaičiuojant didžiausią galimą poveikį gali būti įtraukiami ir laivo ar žūklės priemonių duomenys. Tais laivo ar žvejybos įrankių duomenimis galima remtis ir kaip žvejybos pajėgumo kriterijais.

Pagal Bendrąją žuvininkystės politiką žvejybos pajėgumas iki šiol išmatuojamas ir įvertinamas remiantis laivo duomenimis. Toks būdas taikomas nuo pirmųjų ilgalaikių orientavimo programų priėmimo devintojo dešimtmečio pradžioje. Tuo metu nustatyti žvejybos pajėgumo rodikliai buvo paremti laivų talpa ir variklio galia; šie rodikliai nurodyti pagrindiniame reglamente dėl Bendrosios žuvininkystės programos[2], kuriame numatyta ir galimybė apibrėžti žvejybos pajėgumą pagal žvejybos įrankių skaičių ir (arba) dydį.

Žvejybos pastangos

Pagal Bendrijos teisę, žvejybos pastangos yra laivo pajėgumo ir veiklos sandauga. Laivų grupės žvejybos pastangos – tai visų grupę sudarančių laivų žvejybos pastangų suma.

Žvejybos pastangas galima vertinti kaip energijos sąnaudas, kai pajėgumas suprantamas kaip galia, o veikla rodo galios naudojimo trukmę. Tai ypač paprasta, kai pajėgumas apibrėžiamas kaip laivo galia (žr. 3.1.2).

Žvejybos pajėgumo išmatavimas ir įvertinimas

Žvejybos pajėgumo rodikliai pagal laivo duomenis

Paprastai pajėgumas skaičiuojamas pagal laivo duomenis. Šį būdą taikyti paprasta ir gana lengva, bent jau talpos atžvilgiu. Talpa ir galia yra du dažniausiai naudojami rodikliai, tačiau galima taikyti ir kitus rodiklius.

Žvejybos laivo talpa

Laivo talpa yra viso ar dalies laivo uždarų patalpų tūrio funkcija. Egzistuoja įvairios sistemos, pagal kurias galima apskaičiuoti laivo talpą, jos iš esmės skiriasi tūrio, kuris taikomas skaičiuojant, atžvilgiu.

BŽP įgyvendinimo pradžioje valstybės narės taikė skirtingus standartus talpai matuoti. Pagal Bendrijoje taikomą bendrąją sistemą buvo matuojami tiktai laivai, ilgesni kaip 24 metrai, plaukiantys į tarptautinius reisus, nes jiems buvo taikoma Londono Konvencija[3].

1994 m. Taryba nustatė šiuo metu galiojančią talpos apibrėžtį, taikomą visiems Bendrijos žvejybos laivams[4]. Laivų, kurių bendras ilgis yra 15 ir daugiau metrų, talpa skaičiuojama kaip bendro laivo uždarų patalpų tūrio, apibrėžto Londono Konvencijoje, funkcija; skaičiuojant trumpesnių negu 15 metrų laivų talpą bendras laivo uždarų patalpų tūris pakeičiamas korpuso tūrio matmenimis (ilgio, pločio ir gylio funkcija).

Nuo 2003 m. pabaigos visi Bendrijos žvejybos laivai matuojami pagal bendrąją talpos apibrėžtį. Tai svarbus BŽP laimėjimas. Vis dėlto kartais žvejai prašo neįskaičiuoti į talpą tam tikrų patalpų laive ar net netaikyti joms įtraukimo į laivyną/pasitraukimo iš laivyno programos[5]. Komisijos nuomone, tai būtų žingsnis atgal, kuris susilpnintų šiuo metu taikomų pajėgumo valdymo priemonių veiksmingumą. Anksčiau talpa įvairiose valstybėse narėse buvo matuojama skirtingai, tačiau visose šalyse skaičiuojant talpą nebuvo atsižvelgiama į tam tikras patalpas. Dėl to sistema tapo sudėtinga ir skatino pateikti neteisingus duomenis apie patalpų panaudojimą, kad seną laivą galima būtų pakeisti didesniu.

Iš įgytos patirties galima daryti išvadą, kad šiuo metu taikoma talpos apibrėžtis yra tinkama, tad jos neketinama iš esmės keisti.

Dar reikia pažymėti, kad Bendrijos talpos matavimo standartų taikymą vis dėlto galima šiek tiek patobulinti, pavyzdžiui, reikėtų nustatyti būtiną BT skaičiavimo tikslumą ar talpos skaičiavimo ypatingomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, katamaranų, kurių ilgis mažesnis kaip 15 metrų) būdą.

Šiuo metu taikomos nuostatos išdėstytos trijuose teisiniuose dokumentuose: Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2930/86, jį iš dalies keičiančiame Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3259/94 ir įgyvendinančiame Komisijos sprendime 95/84/EB. Siekdama padaryti Bendrijos teisę paprastesnę Komisija siūlys naują konsoliduotą Tarybos reglamentą, nustatantį žvejybos laivų duomenis ir pakeičiantį šiuo metu galiojančius dokumentus.

Žvejybos laivo galia

Bendrijos teisėje[6] žvejybos laivo galia laikoma bendra didžiausia ilgalaikė galia, kurią galima gauti sukantis bet kokio variklio smagračiui ir pritaikyti laivui varyti. Taigi pagal Bendrijos teisę žvejybos laivo galia reiškia jo varomąją galią.

Laivai dar naudoja galią, paprastai apibrėžiamą kaip „pagalbinė galia“. Pagalbinę galią galima apibūdinti kaip bendrą laive naudojamą galią, kuri neatitinka variklio galios apibrėžties. Pagalbinė galia naudojama tokiems poreikiams: įrangai, susijusiai su varomąja galia (siurbliams, vairui ir t. t.), įrangai, skirtai žvejoti, įrangai, skirtai žuvims apdoroti ir konservuoti, taip pat žmonių reikmėms (apšvietimui, šildymui, maisto gaminimui) bei elektroninei įrangai, skirtai žvejybai ir navigacijai.

Pagalbinės galios dalis visos žvejybos laivo galios atžvilgiu pasidarė labai svarbi, ypač dideliems traleriams. Padidėjus pagalbinei galiai galima naudoti didesnius tinklus, žvejoti dideliuose gyliuose. Dėl tų priežasčių Komisija pateiks valstybėms narėms pasiūlymą įtraukti pagalbinę galią į žvejybos pajėgumo apibrėžtį.

Šiuo metu taikoma variklio galios matavimo ir sertifikavimo sistema turi svarbių trūkumų. Gali būti nustatyta, kad variklio galia daug mažesnė negu jo didžiausia ilgalaikė galia. Mažesnės galios nustatymas (mažesnis nustatymas) paprastai pasiekiamas pataisant degalų įpurškimo rodiklius variklio sertifikavimo metu. Juos paskui lengva atkeisti į ankstesnius ir dėl to tikrosios galios beveik neįmanoma stebėti ar patikrinti po to, kai variklis įrengiamas laive.

Komisija rengiasi nustatyti naują sistemą, pagal kurią variklio galia bus tvirtinama taip, kad patvirtintoji galia sutaptų su tikrąja didžiausia ilgalaike galia; taigi panašūs varikliai turėtų būti panašiai vertinami.

Problema techniškai sudėtinga, jos negalima įveikti be variklių gamintojų, klasifikavimo bendrovių ir institucijų, atsakingų už sertifikavimo procedūras valstybėse narėse, bendradarbiavimo.

Siekiant įgyvendinti naują galios sertifikavimo sistemą reikės priimti naujas teisines nuostatas, kurios pakeis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/86 5 straipsnį. Naujosiose nuostatose turėtų būti nustatyta ir „pagalbinės galios“ apibrėžtis kaip „pajėgumo“ apibrėžties dalis. Komisija ketina pagrįsti variklio galios sertifikavimą pagal MARPOL konvencijos IV Priedo nuostatas išduodamu nustatytu azoto oksido emisijos sertifikatu[7], tačiau tokiam sprendimui reikia tolesnio techninio įvertinimo.

Kiti žvejybos pajėgumo rodikliai pagal laivo duomenis

Galima naudotis kitais pajėgumo rodikliais, nustatomais pagal laivo duomenis, tačiau jie nėra labai reikšmingi palyginti su talpa ir galia:

Žuvų saugyklų talpa kartais naudojama kaip žvejybos laivo krovumo rodiklis. Priedugnio žuvininkystėje šis rodiklis beveik nesvarbus, nes žuvų saugyklos retai užpildomos iki galo. Tačiau pelaginės žvejybos traleriams ir gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams dažnai tenka sutrumpinti žvejybos reisus dėl pripildytų žuvų saugyklų. Šis rodiklis labai susijęs su laivų tūriu (t. y. BT talpa) ir jį sunku stebėti.

Užšaldymo pajėgumas irgi gali būti tinkamas pajėgumo rodiklis. Užšaldymo pajėgumas reiškia žuvų masę, kuri gali būti užšaldyta per tam tikrą laiką, ir tam tikrose žuvininkystės srityse tai ribojamasis veiksnys. Tačiau užšaldymo pajėgumą būtų labai sunku patvirtinti ir kontroliuoti. Rodiklis užšaldymo pajėgumui nustatyti gali būti pagalbinė galia, nes užšaldymo ir šaldymo procesams reikia daug energijos; tai galėtų būti dar vienas argumentas įtraukti pagalbinę galią skaičiuojant laivų pajėgumą.

Trauka švartavimosi režimu pasiūlyta kaip tinkamas rodiklis traleriams. Ji apibūdinama kaip didžiausia jėga, kurią naudoja laivas, švartuodamasis nustatytoje vietoje. Trauka švartavimosi režimu visada turėjo sutartinę vertę vilkikams (dažnai ir traleriams) ir ją galima išmatuoti taikomais standartiniais metodais. Tačiau ją matuoti brangu, tad kiltų ta pati problema, susijusi su žemesniu įvertinimu, kaip ir matuojant variklio galią; jeigu variklis nepakankamai įvertintas, išmatuota trauka taip pat bus mažesnė.

Žvejybos pajėgumo rodikliai pagal žvejybos įrankius

Žvejybos įrankių tipas ir dydis. Efektyvumas ir selektyvumas

Žvejybos įrankių duomenis, ypač dydį, galima laikyti rodikliais, atskleidžiančiais laivo galimybę lemti žuvų mirtingumą dėl žvejybos. Jeigu žvejybos įrankių, kuriuos atitinkamoje žūklės zonoje leidžiama naudoti žvejams, tipas ir dydis aiškiai apibrėžiamas, pagal tą informaciją galima lengviau apskaičiuoti žvejybos pajėgumą.

Našumas ir selektyvumas

Žvejybos įrankių, turinčių įtakos našumui (bendrajam gebėjimui gaudyti žuvis) ir įrankių, veikiančių selektyvumą (galimybę nesugauti tam tikrų rūšių ar dydžių žuvų) duomenys aiškiai neišskiriami. Komisija teiktų pasiūlymą laikyti žvejybos įrankių tipą ir dydį dalykais, susijusiais su efektyvumu, taigi ir su galimu žvejybos pajėgumu, o tam tikrus žvejybos įrankių duomenis, pavyzdžiui, tinklinio audinio akies kraštinės ilgį ar žuvų atskyrimo įrangą, reikėtų pripažinti turinčiais įtakos selektyvumui. Nors toks požiūris ir supaprastintas, jis naudingas atskiriant valdymo priemones, kuriomis ribojamas pajėgumas, nuo selektyvumo skatinimo priemonių.

Komisija į tai atsižvelgs rengdama pasiūlymus dėl būsimų teisės aktų pajėgumų valdymo ir techninių apsaugos priemonių srityse.

Žvejybos įrankių tipas

Bandant apskaičiuoti žvejybos pajėgumą pagal žvejybos įrankius gali būti naudinga suskirstyti žvejybos įrankius į dvi grupes pagal tai, ar jie įrengti laive, ar ne. Jei žvejybos įrankiai įrengti laive, žvejybos trukmė skaičiuojama pagal laivo buvimo jūroje laiką. Taip yra tralų ir vilktinių tinklų atveju, taip pat ir tam tikrų tipų, susijusių su ilgosiomis ūdomis, atveju. Jei žvejybos įrankiai paliekami žvejybos plotuose, kol laive bus įrengti kiti įrankiai arba laivas grįš į uostą, žvejybos trukmės ar veiklos skaičiavimas gali nepriklausyti nuo laivo jūroje praleisto laiko ir dėl to jis bus daug sudėtingesnis. Taip būtų žiauninių tinklaičių, sieninių tinklų ar dugninių gaudyklių atveju.

Tralų pajėgumo rodikliai

Tralinė žvejyba iš esmės apima vandens filtravimą. Jei optimali tralinės žvejybos trukmė priklauso nuo pasirinktų žuvų rūšių, išmatavus tinklo viršvandeninę dalį kvadratiniais metrais (m2) tinkamai apskaičiuojamas žvejybos pajėgumas.

Giliavandenei ir pelaginei tralinei žvejybai būdingos pirmiau apibūdintos tinklo viršvandeninės dalies akutės. Sijiniai tralai apibūdinami pagal sijos ilgį, kuris lemia tos rūšies tralo tinklo viršvandeninės dalies dydį.

Ilgųjų ūdų žvejybos pajėgumas

Ilgųjų ūdų žvejybos pajėgumą galima skaičiuoti pagal kabliukų skaičių arba, jei atstumas tarp kabliukų vienodas, pagal ilgosios ūdos ilgį.

Velkamųjų tinklų žvejybos pajėgumo rodikliai

Gaubiamųjų tinklų pajėgumą galima apibūdinti pagal bendrą tinklo ilgį, o tinklo gylis priklauso nuo tikslinių žuvų rūšių. Reikia atkreipti dėmesį į plūdriąsias priemones, naudojamas žvejojant pelagines žuvis, nes jos gali padidinti pajėgumą tiek, kad jį bus sunku apskaičiuoti. Velkamieji tinklai visada būna pritvirtinti prie laivo.

Dugninių gaudyklių žvejybos pajėgumo rodikliai

Žvejybos dugninėmis gaudyklėmis pajėgumą galima skaičiuoti pagal dugninių gaudyklių skaičių ir dydį. Kiti dugninių gaudyklių duomenys, pavyzdžiui, forma, angų dydis ir atitinkami panaudotų medžiagų aprašai, labai priklauso nuo konkrečios žvejybos srities ir gali būti apibūdinti kaip techninės priemonės.

Žiauninių tinklaičių ir sieninių tinklų žvejybos pajėgumų rodikliai

Šių tinklų žvejybos pajėgumas tiesiogiai susijęs su jų dydžiu, tad tinklų skaičius kartu su jų ilgiu ir gyliu, kuriame tinklai naudojami, yra tinkami pajėgumo rodikliai. Alternatyviai galima remtis paviršiaus plotu kiekvienam tinklui. Akučių dydis ir kiti duomenys apibrėžiami kaip techninės priemonės.

Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas

Pripažįstama, kad bet kokią sistemą, siejančią pajėgumą ar pastangas su žvejybos įrankių rodikliais, būtų sunkiau stebėti ir įgyvendinti negu sistemą, pagrįstą laivo duomenimis. Kad tokia sistema būtų efektyvi, valdžios institucijos ir rinkos dalyviai turi labai stengtis užtikrinti jos vykdymą. Tai įmanoma tik tuo atveju, jei žvejybos zona bus aiškiai skirta apibrėžtai laivų grupei, geriausia – turinčiai išimtines teises ten žvejoti.

Technologinė pažanga

Vienas pagrindinių žvejybos pajėgumo rodiklių, pagrįstų laivo duomenimis, trūkumas yra tai, kad naudojantis jais nelengva atsižvelgti į technologinės pažangos poveikį.

Apskritai sutinkama, kad dabar vidutinis moderniausias laivas sužvejoja daug daugiau žuvų negu tokios pačios talpos laivas prieš 30 metų. Tačiau šį dalyką sunku išreikšti skaičiais. Kai kurie tyrimai rodo, kad kasmet dėl technologinės pažangos našumas padidėja 1–3 %[8], o kai kurių žvejybos rūšių atveju ir daugiau. Technologinių poslinkių, prisidėjusių prie realaus žvejybos pajėgumo didėjimo, pavyzdžiai:

- Naudojant reguliuojamojo žingsnio laivo sraigtus ar kreipiamojo sraigto antgalius nepadidėja laivo galia, kaip apibrėžta Bendrijos teisėje, bet padidinamas galios naudojimo našumas. Ta pati variklio galia gali užtikrinti didesnę trauką žvejojant su tralu arba didesnį greitį.

- Elektroninė įranga žuvų telkiniams aptikti arba elektroninė žvejybos įrankių padėties kontrolės įranga – tai keli pavyzdžiai, kaip padidinamas laivo našumas, kurio negalima išreikšti konkrečiu išmatuojamu parametru. Tą patį galima pasakyti apie elektroninius tralo padėtį kontroliuojančius prietaisus, su kuriais tralas veikia daug našiau.

- Dar vienas pavyzdys – palydovinių duomenų naudojimas galimoms tunų išteklių vietoms nustatyti. Taip tunus žvejojantys laivai gali sutrumpinti paieškos laiką ir daugiau jo skirti žvejybai, taigi vieno reiso metu sugaunama daugiau žuvų.

- Su galingesne denio įranga laivas gali ištraukti ir vilkti tinklą daugiau kartų per dieną, taip padidėja žvejybos našumas, nors laivo dydis, variklio galia ir žvejybos dienų skaičius nekinta.

- Įvairiais būdais pagerinta tralų konstrukcija, kad jų vilkimui vandeniu reikėtų mažesnės jėgos. Dėl stipresnės medžiagos galima naudoti plonesnį pluoštą, todėl vandenyje tralas patiria mažesnį pasipriešinimą. Patobulinus hidrodinaminę durų konstrukciją ir tralo formą sumažėjo pasipriešinimas, todėl laivas gali naudoti didesnį tralą.

Technologinės pažangos poveikis žvejybos pajėgumui veikiausia per sudėtingas dalykas, kad tai būtų galima aiškiai įtraukti į žvejybos valdymo priemones. Žvejybos pajėgumo valdymas pagal žvejybos įrankių tipą ir dydį turi privalumų, nes leidžia išvengti tam tikrų sunkumų, susijusių su ribojimų nustatymu žvejybos įrankių lygiu.

Standartizacija ir technologinė pažanga

Norint kiekybiškai įvertinti ir apriboti žvejybos pajėgumą ir žvejybos pastangas pagal žvejybos įrankių duomenis, reikia iki tam tikro laipsnio standartizuoti žvejybos įrankių tipus, dydį ir kitas savybes, pavyzdžiui, akučių matmenis ar kabliuko formą. Toks standartizavimas gali stabdyti technikos pažangą, vadinasi, ir įrankių našumą.

Žvejybos veikla

Žvejybos veiklos apibrėžtis

Žvejybos veikla apibrėžiama kaip laikas, kurį našiai išnaudojamas laivo žvejybos pajėgumas. Bendrijos teisėje žvejybos veikla priskiriama laivo veiklai ir matuojama dienomis. Tačiau kai kurių žvejybos rūšių atveju ją būtų galima tiksliau apibrėžti pagal laiką, kurį veikia žvejybos įrankiai.

Laivo veikla

Ši sąvoka dabar vartojama menkių ir jūrų lydekų išteklių atsinaujinimo planuose, taip pat 2006 m. bendro leistino sugavimo ir kvotų reglamento II priede, kuriame laivų veikla vertinama dienomis, praleistomis žvejybos rajone, ir dienomis, kai laivas būna ne uoste. Ji taikoma ir apskaičiuojant žvejybos pastangas Vakarų vandenų režimu[9], kai veikla apibrėžiama kaip laikas, praleistas konkrečiai apibrėžtame rajone. Laivams, esantiems netoli savo žvejybos plotų, dvi pirmiau minėtos apibrėžtys yra ekvivalentiškos.

Be pirmiau minėtos apibrėžties žvejybos veiklos taisyklėse turi būti aiškiai nustatytas dienų skaičiavimo būdas. Pavyzdžiui, būtina nustatyti, ar skaičiuojama kalendorinėmis dienomis, ar valandos dalijamos iš 24, ir paaiškinti, ką daryti su dienos dalimis.

Žvejybos įrankių veikimas. Naudojimo vandenyje laikas.

Tikslesnis ir teoriškai geresnis veiklos matavimo rodiklis būtų faktinis žvejojant praleistas laikas, t. y. laikas, kurį žvejybos įrankiai veikia vandenyje, arba „naudojimo vandenyje laikas“. Tačiau stacionarių įrankių naudojimo vandenyje laiką paprastai sunku arba brangu stebėti, nes gaudyklės, tinklai ir kiti stacionarieji įrankiai gali likti vandenyje ir tada, kai laivas plaukia į kitą vietą ar grįžta į uostą. Be to, įrankius gali palikti vienas laivas, o paimti kitas, jie gali būti paliekami ir visą laiką.

Veiklos registravimas ir stebėsena; laivo žurnalas

Laivo žurnalas turėtų suteikti galimybę registruoti visus duomenis, būtinus norint išmatuoti veiklą įvairiais būdais. Škiperiai turėtų pildyti atitinkamus duomenis, tai priklausytų nuo taikomo žvejybos režimo. Veiklos atžvilgiu svarbūs du duomenų komplektai:

1. duomenys apie laivą: geografinė padėtis įvairiu metu

2. duomenys apie įrankius: laikas vandenyje, kai žvejojama.

Laivo veiklos stebėsena turi būti pagrįsta duomenimis, gautais iš laivo žurnalo ir laivų stebėjimo sistemų. Ateityje įdiegtas elektroninis laivo žurnalas padidintų galimybes stebėti veiklą tiksliai ir reikiamu laiku.

Kelias pirmyn

Dėl dabartinių talpos rodiklių Komisija mano, kad žvejybos laivo talpos apibrėžtis yra pakankama ir tinkamai įgyvendinta, todėl nereikia jokių esminių pakeitimų. Tačiau netenkina žvejybos laivo galios sertifikavimas. Komisijos tarnybos toliau diskutuos su valstybėmis narėmis, variklių gamintojais, klasifikavimo bendrovėmis ir žvejų atstovais, kad būtų patobulinta dabartinė sertifikavimo sistema, nustatyta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2930/86, nustatančiame žvejybinių laivų charakteristikas.

Dėl pajėgumo ir pastangų rodiklių patvirtinimo pagal žvejybos įrankių dydį ir savybes iki šiol dar nieko nepadaryta. Šis dalykas yra techninis, čia reikalinga puikiai suderinta stebėsena ir kontrolė, todėl reikia toliau konsultuotis, kad ši galimybė būtų tinkamai įvertinta.

Talpos ir pastangų apribojimams įgyvendinti pagal žvejybos įrankius geriausiai gali tikti žvejybos rūšys, kurios šiuo metu identifikuojamos pagal žvejybos rajoną, tikslines žuvų rūšis ir žvejybos įrankių tipą. Toms žvejybos rūšims žvejybos leidimai galėtų būti suteikiami nustatant maksimalią veiklos, vykdomos naudojantis tiksliai apibrėžto tipo ir dydžio žvejybos įrankiais (standartizuojant), apimtį. Tačiau prieš įgyvendinant Bendrijos teisėje tokį metodą reikia išspręsti dar daug klausimų. Tai:

- Suderinamumas su dabartiniais žvejybos pastangos apribojimais ir žvejybos leidimo „pavadinimas“ atsižvelgiant į laivo duomenis, pavyzdžiui, talpą ir galią.

- Galimybė pašalinti talpos apribojimus remiantis laivo duomenimis, kai taikoma valdymo programa, pagrįsta tiktai žvejybos įrankiais. Kitaip tariant, ar galima sukurti žvejybos leidimais pagrįstą sistemą neatsižvelgiant į laivų galią ar talpą?

- Galiausiai – nuspręsti, kaip tokią pastangų valdymo sistemą įtvirtinti bendrosios talpos apribojimų, nustatytų Bendrijos teisėje (įtraukimo į laivyną/pasitraukimo iš laivyno programoje), sistemoje.

Komisija, laukdama šios diskusijos rezultatų, mano, kad dabartinė daugelio Europos žvejybos rūšių padėtis bet kokiu atveju pateisintų priemonių, skirtų užkirsti kelią tolesniam žvejybos pastangų didėjimui dėl technologinio tobulėjimo ir išaugusio žvejybos įrankių dydžio bei skaičiaus, patvirtinimą.

Veiksmų planas

Variklio galios sertifikavimui ir talpos matavimui numatyti tokie veiksmai:

- pasiūlymas, konsoliduojantis talpos matavimo nuostatas, dabar įtrauktas į Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2930/86, nustatantį žvejybinių laivų charakteristikas.

- Tolesnės konsultacijos su variklių gamintojais ir klasifikavimo bendrovėmis siekiant rasti geriausią techninį sprendimą dėl to, kaip sertifikuoti variklio galią, ir paskui – valstybių narių ekspertų keitimasis nuomonėmis. Komisija, remdamasi tomis diskusijomis, pateiktų pasiūlymą priimti naujas teisines nuostatas dėl variklių galios.

Dėl žvejybos įrankių duomenų kaip žvejybos pajėgumo ir pastangų rodiklių Komisija imsis tokių veiksmų:

- Atvejų tyrimai. Valstybės narės nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiu nustatė gana daug žvejybos įrankių tipo ir dydžio apribojimų. Patirtis, įgyta taikant šias priemones, būtų vertingas pagrindas diskusijoms apie galimybę įgyvendinti tokias priemones Bendrijos lygiu. Pirmiausia, nuo 2007 m. Bendrija pradės rinkti informaciją iš valstybių narių apie tokių programų duomenis. Paskui būtų atliekamas tyrimas analizuojant vienos ar kelių tokių valdymo sistemų rezultatus.

- Konsultacijos su valstybėmis narėmis, suinteresuotomis grupėmis ir mokslininkais. 2007 m. Komisija ketina inicijuoti kelis kontaktus ir susitikimus su suinteresuotomis grupėmis ir mokslininkais, kad nustatytų žvejybos sritis, kuriose būtų galima taikyti Komunikate minimus naujo tipo pajėgumo ar pastangų ribojimus. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) bus prašoma pateikti rekomendaciją dėl žvejybos pastangų konkrečių aspektų vertinimo pagal žvejybos įrankių duomenis.

- Bandomieji projektai. Vėliau Komisija siūlys pabandyti kai kurias atrinktas žvejybos įmones valdyti remiantis šiame Komunikate minimais pastangų ir pajėgumų rodikliais. Tai gali įvykti 2008 m.

Išvados

Komisija mano, kad žvejybos laivų talpa yra tinkamas laivo dydžio matmuo ir todėl – tinkamas žvejybos pajėgumo rodiklis. Vertinant bendrąjį valstybių narių žvejybos laivynų pajėgumą reikėtų ir toliau taikyti talpą. Komisija ketina siūlyti šiek tiek patobulinti jo apibrėžtį, įskaitant naują teisinį tekstą, konsoliduojantį dabartines nuostatas.

Kitas tinkamas žvejybos pajėgumo rodiklis yra žvejybos laivo galia, bet dabartinių Bendrijos taisyklių veiksmingumas nepatenkinamas. Reikia gerokai patobulinti variklio galios sertifikavimo procedūrą. Žvejybos įrankių duomenų kaip žvejybos pajėgumo rodiklių naudojimo atžvilgiu Komisija vykdys pasiūlytą veiksmų planą, kurį sudaro atvejų tyrimų vertinimas, diskusijos su suinteresuotomis grupėmis ir demonstracinių projektų įgyvendinimas.

Komisija mano, kad veiksmų plane pasiūlytos priemonės gali būti tvirtas pagrindas paremti būsimiems sprendimams dėl to, ar Bendrojoje žuvininkystės politikoje kaip valdymo priemonėmis reikėtų plačiau naudotis žvejybos įrankių duomenimis, pagal kuriuos būtų sprendžiama apie žvejybos pajėgumą, o jeigu taip, tai kada ir kaip jie turėtų būti naudojami.

[1] Gréboval D. (red.) Žvejybos pajėgumo valdymas: atrinkti straipsniai apie pagrindines sąvokas ir problemas. FAO Žuvininkystės techninis dokumentas Nr. 386. Roma, FAO. 1999.

[2] 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 3 straipsnis.

[3] Tarptautinė Konvencija dėl laivų matmenų nustatymo, pasirašyta Londone 1969 m.

[4] Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2930/86, nustatantis žvejybinių laivų charakteristikas. 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3259/94, iš dalies pakeičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2930/86, nustatantį žvejybinių laivų charakteristikas. 1995 m. kovo 20 d. Komisijos sprendimas dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/86, nustatančio žvejybinių laivų charakteristikas, priedo įgyvendinimo.

[5] Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 13 straipsnyje nustatytą įtraukimo į laivyną / pasitraukimo iš laivyno programą, naujų pajėgumų įtraukimas į valstybės narės laivyną turi būti kompensuojamas pašalinant mažiausiai tokio pat dydžio pajėgumus, išreiškiamus talpa ir galia.

[6] Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/86, nustatančio žvejybinių laivų charakteristikas, 5 straipsnis.

[7] Tarptautinė Konvencija dėl priemonių saugoti okeaną nuo teršimo (1973 m.), su pakeitimais, padarytais susijusiu 1978 m. protokolu (MARPOL 73/78).

[8] Pranešimas dėl žvejybos operacijų veiksmingumo ir produktyvumo. ICES darbo grupės pranešimas dėl žuvų technologijos ir elgsenos, 2004 m.

[9] 2003 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo ir pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2847/93 bei panaikinantis Reglamentus (EB) Nr. 685/95 bei (EB) Nr. 2027/95