25.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 105/34

—

laikosi nuomonės, kad nagrinėjant visuomenės sveikatos klausimus, visų pirma su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusius jų aspektus, reikia sujungti įvairių sričių strategijas — nuo mitybos iki sporto, nuo švietimo iki transporto, nuo gamybos iki vartotojų reikalų — ypatingą dėmesį skiriant socialiniam problemos aspektui,

—

teigia, kad reikėtų skirti didesnį dėmesį valstybių narių sukauptą patirtį ir plačiau ją skleisti Bendrijos lygiu. Tai padėtų sumažinti taikomų darbo metodų skirtumus ir sukurti naujas priemones, leidžiančias veiksmingai kovoti su žalingu sveikatai gyvenimo būdu,

—

įsitikinęs, kad partnerystės skatinimas yra veiksmingiausia priemonė mitybos, antsvorio ir nutukimo problemoms spręsti, ir mano, kad nepakanka laikytis vieno požiūrio. Vienintelis būdas užkirsti kelią sveikatos problemoms, kurias dažniausiai sukelia netinkama mityba — visiems suinteresuotiems subjektams veikti kartu tarptautiniu, nacionaliniu, regionų ir būtinai vietos lygiu,

—

prašo Europos Komisijos kitam finansų programavimo laikotarpiui struktūriniuose fonduose numatyti specialių lėšų, kurios būtų naudojamos įgyvendinant šioje nuomonėje apibūdintus tikslus,

—

rekomenduoja, kad valstybės narės ir regionai įsipareigotų apsaugoti savo piliečius nuo žiniasklaidos, visų pirma per radiją ir televiziją, skleidžiamos daug riebalų ir cukraus turinčių maisto produktų reklamos. Be to, valstybės narės ir regionai galėtų nustatyti didesnius reklamos įkainius arba netgi reikalauti, kad kai kurių produktų etiketėje būtų pateikiama papildoma informacija apie kenksmingą šių produktų poveikį,

—

pritaria, kad reikia stiprinti valstybės įstaigų ir išorės organizacijų, kurios nepriklauso sveikatos sektoriui, tačiau veikia maisto produktų gamybos (pvz., žemės ūkis) ir platinimo srityje, ryšius ir daugiau dėmesio skirti vietos lygiu veikiantiems subjektams.

Pranešėjas

:

Mario MAGNANI, Trentino-Alto Adidžės regiono tarybos pirmininko pavaduotojas (IT/LDAE)

1.

mano, kad sveikata — visos Bendrijos politikos ir veiklos, kuria turėtų būti užtikrintas aukštas sveikatos apsaugos lygis, prioritetas. Pagal Europos Bendrijos sutarties 152 straipsnį, Bendrija iš tiesų turi aktyviai veikti užtikrinant žmonių sveikatos apsaugą ir, laikydamasi subsidiarumo principo, numatyti priemones, kurių negali priimti valstybės narės;

2.

pabrėžia, kad, nustatant ir įgyvendinant Bendrijos politiką ir veiksmus kitose srityse, reikėtų atsižvelgti į vartotojų apsaugos reikalavimus. ES turi prisidėti prie vartotojų teisės į informaciją ir švietimą skatinimo taip pat skatinti burtis vartotojus į organizacijas, kad galėtų apginti vartotojų interesus padėtų propaguoti sveiką mitybą ir gyvenimo būdą;

3.

primena, kad Bendrijos veikla siekiama gerinti visuomenės sveikatą, užkirsti kelią ligoms ir sveikatos sutrikimams, šalinti pavojaus žmonių sveikatai šaltinius ir papildyti nacionalinę valstybių politiką;

4.

todėl ragina Komisiją atsižvelgti į valstybių narių atsakomybę organizuojant ir teikiant sveikatos paslaugas ir medicininę pagalbą ir pripažinti jų teisę, siekiant padidinti veiklos efektyvumą, siūlyti geriausių rezultatų pasiekusių regionų veiklos modelius; be to, primena, kad skatinant fizinį aktyvumą ir sportą, Europos Sąjungos įgyvendinamus veiksmus būtinai turi papildyti veiksmai, kurių imasi valstybių narių bei jų vietos ir regionų valdžios institucijos, ir galbūt įtrauktos kitos institucijos, pavyzdžiui, universitetinės ir neuniversitetinės mokymo įstaigos;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba ne kartą ragino Komisiją imtis veiksmų mitybos ir fizinio aktyvumo srityje. Konsultacijų žaliosios knygos rengimo metu paaiškėjo, kad iš ES tikimasi bendradarbiavimo su įvairiomis nacionalinio, regionų ir vietos lygio suinteresuoti subjektai. Be to, pabrėžta, kad būtina užtikrinti Bendrijos įgyvendinamos politikos nuoseklumą ir laikytis daugiasektorio principo;

6.

mano, kad šios baltosios knygos tikslas — apibrėžti integruotą ES požiūrį, kuris padėtų sumažinti netinkamos mitybos, nepakankamos fizinės veiklos, antsvorio ir nutukimo keliamas sveikatos problemas; šiuo tikslu, Komiteto manymu, reikia apibrėžti metodologines gaires, kurios yra būtina priemonė siekiant vietos ir regionų lygiu sukurti tikrai sklandžiai veikiantį ir veiksmingą paslaugų tinklą;

7.

pabrėžia, kad, siekiant rasti optimalų dėl netinkamos mitybos, antsvorio ir nutukimo kylančių problemų sprendimą, būtina skatinti, kad svarbiausi strateginiai sektoriai papildytų vienas kitą ir susijungtų į visumą (horizontalus požiūris) bei įvairių lygių veiksmus (vertikalus požiūris);

8.

pritaria baltojoje knygoje keliamiems tikslams ir mano, kad Europos vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo yra labai svarbus rengiant įgyvendinimo projektus, galinčius padėti visuose lygiuose mažinti netinkamos mitybos ir nesveiko gyvenimo būdo daromą žalą;

9.

pritaria Komisijos nuomonei, kad daugelyje sričių pagrindinis veiklos lygmuo nėra tik nacionalinis ar vietos, bet ir tarptautinis, kai bendradarbiauja įvairių šalių bendruomenės, turinčios kultūrinių, teritorinių ir socialinių panašumų;

10.

todėl rekomenduoja, kad ES veikla būtų siekiama papildyti, sustiprinti, koordinuoti ir skleisti nacionaliniu arba regionų lygiu priimtas priemones arba nagrinėti klausimus, kurie dėl savo pobūdžio priskiriami būtent Bendrijos politikos kompetencijai;

11.

įsitikinęs, kad bet kokia strategija bus veiksminga tik tada, jei ją papildys regionuose vykdoma veikla ir konkrečios vietos valdžios institucijų iniciatyvos, todėl mano, kad į Sutarties 152 straipsnyje numatytą ES veiklą reikėtų įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

12.

pabrėžia, kad problemos, kylančios dėl netinkamos mitybos, antsvorio ir nutukimo, spręsti įvairiose valstybėse narėse nebūtinai turėtų būti vienas bendras Europos masto sprendimas;

13.

vertina tai, kad Komisija pripažįsta valstybių narių mitybos įvairovės ir įvairių strateginių požiūrių Europoje svarbą. Todėl būtina toliau įgyvendinti priemones vietos ir regionų lygiu, kadangi tai arčiausiai piliečių esantis valdžios lygmuo: „Veikti šiais lygmenimis yra būtina, nes tai padės pritaikyti sukurtus ir patvirtintus bendruosius metodus prie konkrečių vietos aplinkybių“;

14.

mano, kad sveikatos problemoms išspręsti reikės nemažai laiko. Todėl investicijos, skirtos priemonėms kovoti su antsvoriu ir nutukimu, turėtų būti numatomos ne vieneriems metams;

15.

laikosi nuomonės, kad nagrinėjant visuomenės sveikatos klausimus, visų pirma su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusius jų aspektus, reikia sujungti įvairių sričių strategijas — nuo mitybos iki sporto, nuo švietimo iki transporto, nuo gamybos iki vartotojų reikalų — ypatingą dėmesį skiriant socialiniam problemos aspektui; tačiau pabrėžia, kad sveikatos aspektas daro didžiausią poveikį biudžetui ir gyvenimo kokybei;

16.

atkreipia dėmesį į didelę spragą, atsiradusią dėl nepakankamo potencialių suinteresuotų subjektų skaičiaus, visų pirma viešajame sektoriuje. Siekiant įgyvendinti projektus, kuriems jau skirti techniniai ir ekonominiai ištekliai, ir užtikrinti, kad bus aiškūs integracijos ir bendradarbiavimo protokolai, reikia įgyvendinti du prioritetus: pirma, reguliariai sudaryti turimų išteklių, skirtų visuomenės sveikatos sektoriui, sąrašą; antra, sudaryti bendradarbiavimo protokolus prieš numatant bet kokio pobūdžio veiksmus;

17.

mano, kad pirminė prevencija, padedanti užkirsti kelią ligų atsiradimui, yra veiksmingiausia priemonė sprendžiant antsvorio ir nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, insulto sukeliamas sveikatos problemas. Moksliškai įrodyta, kad mityba ir gyvenimo būdas turi lemiamos reikšmės šių patologijų prevencijai ir atsiradimui. Turėtų būti įgyvendinami antrinės prevencijos projektai, kurių metu būtų stebimos komplikacijos, kitais žodžiais tariant, taikomos nutukimo gydymo priemonės, ir kuriuose dalyvautų nutukę arba antsvorio problemų turintys asmenys;

18.

mano, kad būtina daryti tiesioginę įtaką veiksniams, lemiantiems sveikos ir suderintos mitybos pasirinkimą, ir visiems kitiems susijusiems veiksniams, padedantiems išlaikyti tinkamą svorį: tai fizinis aktyvumas, kultūra, įpročiai ir tradicijos, informacija, socialinės ir ekonominės sąlygos, žemės ūkio produktai, maisto pramonė, infrastruktūra ir transportas;

19.

laikosi nuomonės, kad priemonėmis turi būti siekiama šalinti grėsmės sveikatai priežastis, ir kad šios priemonės turi sietis su strateginiais vyriausybiniais sektoriais ir įvairiais valdžios lygmenimis, kad būtų aiškų, jog vietos ir regionų lygmenys turi lemiamos reikšmės projekto sėkmei;

20.

mano, jog svarbu, kad Komisijos siūlomoje strategijoje būtų numatyta ją įgyvendinant įtraukti privačiojo sektoriaus dalyvius, pavyzdžiui, maisto pramonę bei pilietinę visuomenę ir vietos lygio suinteresuotus subjektus, pavyzdžiui, mokyklas, kitas mokymo įstaigas ir sveikatos organizacijas, bei jose sukurti ir išplėtoti specialias tarnybas;

21.

teigia, kad reikėtų skirti didesnį dėmesį valstybių narių patirčiai, sukauptai, pavyzdžiui, specializuotų mitybos mokslo įstaigų antrosios pakopos specialistų, ir plačiau ją skleisti Bendrijos lygiu. Tai padėtų sumažinti taikomų darbo metodų skirtumus ir sukurti naujas priemones, leidžiančias veiksmingai kovoti su žalingu sveikatai gyvenimo būdu;

22.

pabrėžia, kad per artimiausius keletą metų yra svarbu visapusiškai stebėti; vis dėlto mano, jog būtina dėti dideles pastangas, kad jau dabar būtų įvardyti techniniai ir viešieji subjektai, kuriems bus pavesta šią užduotį atlikti. Be to, reikia skubiai pakoreguoti rodiklius, kuriuos naudoja statistikos institutai, norėdami išsiaiškinti gyventojų mitybos įpročius. Šiuo tikslu būtini nors apytiksliai kiekybiniai duomenys; dėl šių aplinkybių Komitetas mano, kad svarbu stebėti ir vertinti priimtų priemonių poveikį;

23.

įsitikinęs, kad partnerystės skatinimas yra veiksmingiausia priemonė mitybos, antsvorio ir nutukimo problemoms spręsti, ir mano, kad nepakanka laikytis vieno požiūrio. Vienintelis būdas užkirsti kelią sveikatos problemoms, kurias dažniausiai sukelia netinkama mityba, — visiems suinteresuotiems subjektams veikti kartu tarptautiniu, nacionaliniu, regionų ir būtinai vietos lygiu;

24.

pritaria, kad tik požiūris, grindžiamas viešojo sektoriaus dalyvių partneryste bei viešojo ir privataus sektorių partneryste, įskaitant ir vartotojų asociacijas, leistų pasiekti kultūrinių, aplinkos ir ekonominių pokyčių, kurie turės įtakos sveikatai kenksmingam elgesiui bei įpročiams. Tačiau koordinavimas ir priežiūra turėtų būti patikėti valstybės institucijoms;

25.

pabrėžia, kad, siekiant panaikinti socialinius ir ekonominius visuomenės skirtumus, socialinėje srityje vykdomos iniciatyvos, skatinančios vartoti sveikus maisto produktus, turėtų būti orientuotos į gyventojus ir tuo pat metu papildyti „struktūrines“ priemones įtraukiant visus suinteresuotus subjektus: iniciatyvos, kurių tikslas suteikti daugiau žinių, turėtų būti numatytos politikoje, kuria siekiama užtikrinti geresnes sąlygas įsigyti sveikų maisto produktų;

26.

mano, kad būtina bendradarbiauti sprendimus sveikatos, ekonomikos, žemės ūkio, sporto ir socialinės politikos srityje priimantiems pareigūnams ir gamintojams, platintojams, mažmenininkams ir vartotojams;

27.

todėl mano, kad veiklai Europos lygiu vykdyti reikia plėtoti partnerystę ir, numatant įgyvendintinus veiksmus, stiprinti vietos tinklus bei nustatyti konkrečias metodologines ir mokslines gaires; be to, laikosi nuomonės, kad reikėtų skatinti įtraukti mitybos mokslą į pasirenkamąsias universitetų programas sveikatos srityje;

28.

pasisako už ir remia idėją, kad ES turėtų būti atsakinga už valstybių narių pastangų koordinavimą, pagrindinių gairių dėl „gerai informuotų vartotojų“, „sveikos ir suderintos mitybos pasiūlymų“, „fizinio aktyvumo“ nustatymą. Be to, ES, per savo komitetus ir Europos maisto saugos tarnybą (EMST) turi atlikti mokslinės paramos funkciją;

29.

rekomenduoja atsižvelgti į pagal Europos sveikatingumą skatinančių mokyklų tinklo (ESSMT), kuriam priklauso skirtingų šalių mokyklos, programą sukauptą patirtį ir geriausią praktiką;

30.

todėl mano, kad ES — vykdydama valstybių narių įgyvendinamų priemonių stebėseną — privalo imtis iniciatyvų siekdama padėti skleisti ir tarpusavyje lyginti patirtį ir taip sudaryti galimybę visuotinai įdiegti pačius veiksmingiausius modelius;

31.

pabrėžia, kad svarbu organizuoti kasmetinį Europos regionų, kurie parengė ir įgyvendino gerų rezultatų davusį prevencinį modelį, praktikos palyginimą; todėl Komisija turėtų apsvarstyti galimybę sukurti duomenų bazę, kuria naudodamosi valstybės narės galėtų nesunkiai gauti informacijos apie įvairią patirtį;

32.

prašo Europos Komisijos kitam finansų programavimo laikotarpiui struktūriniuose fonduose numatyti specialių lėšų, kurios būtų naudojamos įgyvendinant šioje nuomonėje apibūdintus tikslus;

33.

džiaugiasi, kad Komisija pripažįsta, jog su jos kompetencija susijusių veiksmų tikslas — remti ir papildyti valstybių narių įgyvendinamas priemones; primena, kad EB sutarties 152 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog Bendrija skatina valstybių narių bendradarbiavimą šiame straipsnyje nurodytose srityse ir, prireikus, remia jų veiksmus; pritaria, kad Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, imtųsi bet kokios iniciatyvos, kuri būtų naudinga skatinant jų atitinkamos politikos ir programų koordinavimą; pasisako už tai, jog būtina, kad valstybės narės sutelktų savo veiksmus būtent į su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusias problemas;

34.

todėl rekomenduoja, kad valstybės narės ir regionai įsipareigotų apsaugoti savo piliečius nuo žiniasklaidos priemonėmis, visų pirma per radiją ir televiziją, skleidžiamos daug riebalų ir cukraus turinčių maisto produktų reklamos. Be to, valstybės narės ir regionai galėtų nustatyti didesnius reklamos įkainius arba netgi reikalauti, kad kai kurių produktų etiketėje būtų pateikiama papildoma informacija apie kenksmingą šių produktų poveikį sveikatai (pavyzdžiui, būtų galima reikalauti nurodyti, kad produkte esama transriebiųjų rūgščių, sočiųjų riebalų rūgščių, mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių); taip pat mano, kad būtų galima ekonominėmis paskatomis paraginti naudoti „sveikas“ sudedamąsias dalis ir taikyti griežtas ekonomines bausmės priemones už maistingumo požiūriu nesuderintų ar netinkamų maisto produktų naudojimą;

35.

mano, kad norint skleisti informaciją apie sveiką gyvenseną itin svarbios virtualios informacijos platinimo priemonės — tai ypač pasakytina apie vaikų ir jaunimo tikslinę grupę. Ankstesnių projektų patirtis yra teigiama, be to, mažomis sąnaudomis pasiekta stebėtinai gerų rezultatų;

36.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas siūlyti netinkamų mitybos įpročių „sveikas alternatyvas“ remiantis požiūriu, pagal kurį būtų atsižvelgiama į įvairius gyvenimo etapus, ir informuoti piliečius apie sektiną gerą mitybos praktiką, kurią reikėtų remtis visą gyvenimą;

37.

primena, kad visuose regionuose turi būti įgyvendinamos mokymo ir informavimo programos, kad nėštumo laikotarpiu moterys staiga nepriaugtų pernelyg daug svorio, kadangi tai turi tiesioginės įtakos gimsiančiam kūdikiui ir jo svoriui ateityje; be to, pabrėžia, jog reikia vengti, kad per pirmuosius penkis gyvenimo mėnesius ir mokyklinio amžiaus pradžioje nebūtų priaugama per daug svorio, kadangi vėliau tai gali lemti polinkį turėti antsvorio;

38.

rekomenduoja skatinti tiek masinį, tiek profesionalųjį jaunimo sportą, ir kaip abiejų šių sporto pakraipų vertybes iškelti malonumą, žaidimą ir kiekvieno teisę dalyvauti pagal savo asmenines galimybes, kad būtų skatinamas ne tik pavienių asmenų, bet ir visos šeimos fizinis aktyvumas: judrioje šeimoje gimsta judrūs vaikai;

39.

mano, kad reikia priešintis „patogumo“ kultūrai: pramoninė maisto gamyba yra pinklės, valgymo malonumą pavertusios pasirinkimu tarp riebių ir daug cukraus turinčių maisto produktų ir griežtų dietų;

40.

apgailestauja, kad judėjimo teikiamas malonumas dažnai sumažinamas iki treniruotės, kuriai daugelis priešinasi dėl priverstinės tokios veiklos formos;

41.

dar kartą pabrėžia, kad pritaria vaikų ir jaunimo žaidimams: be abejonės, labai svarbu, kaip pabrėžiama baltojoje knygoje, turėti daugiau informacijos apie tai, kas lemia mitybos įpročius. Tačiau taip pat būtina palaikyti, laikantis modernaus požiūrio, naują socialinę kultūrą, analogišką tai, kuri sudarė tradicinės visuomenės pagrindą, kai beveik nebuvo nutukimo ir netinkamo gyvenimo būdo sukeltų ligų;

42.

ragina sugrąžinti erdvę žmogui ir žmogiškumui: būtina skatinti nevaržomus vaikų ir jaunimo žaidimus tiek mokykloje, tiek ir paliekant erdvės namuose ir miestuose. Automobilių stovėjimo aikštelių erdvę pavertus lauko žaidimų vieta būtų ne tik užkertamas kelias antsvoriui ir nutukimui, bet ir padėtų išvengti aukšto kraujospūdžio ir širdies bei kraujagyslių ligų, kurios yra pagrindinė mirtingumo priežastis Europoje;

43.

rekomenduoja, vykdant teritorijų planavimą, įrengti pėsčiųjų takus, kuriais mokiniai galėtų saugiai pasiekti visų tipų ir lygių mokymo įstaigas, taip pat numatyti saugius sporto įrenginius, žaidimų aikšteles ir poilsio infrastruktūrą;

44.

ragina aktyviai įsijungti į PSO remiamą sveikų miestų judėjimą. Tai ne tik sveika žmonių mitybą, bet ir sveikos aplinkos palaikymas, aktyvus gyvenimas bendruomenėje, visapusiškas judėjimas kaip sveikatos šaltinis;

45.

laikosi nuomonės, kad būtina numatyti reguliarias švietimo mitybos klausimais kampanijas (raginti vartoti mažiau gyvūninių riebalų, daugiau vaisių ir daržovių) ir skatinti kartu su Europos Komisija parengti „regionines gaires“;

46.

mano, jog labai svarbu, kad vartotojai būtų geriau informuojami apie jų mitybos ir gyvenimo būdo įtaką sveikatai ir pabrėžia, kad būtina saugoti juos nuo klaidinančios arba bent jau paslėptos reklamos. Šiuo tikslu ES galėtų pasinaudoti Europos maisto saugos tarnybos (EMST) mokslinėmis žiniomis, pavyzdžiui, apie kai kurių maisto produktų sudėtį, maisto priedų naudojimą arba kaip nustatyti reklamoje ir ženklinimo sistemoje nurodomos informacijos teisingumą;

47.

mano, kad reikėtų skatinti parengti švietimo mitybos klausimais programas visų tipų ir visų lygių mokymo įstaigose didelį dėmesį skiriant ikimokyklinio ugdymo įstaigoms ir pradinėms mokykloms;

48.

siūlo, siekiant nuo pat mokyklinio amžiaus skatinti sveiką mitybą, tiesiogiai dalyvauti mokyklų maitinimo sektoriui, šeimoms, pedagogams, pediatrams ir mokyklų medicinos tarnyboms — visiems galintiems atlikti svarbų vaidmenį švietimo mitybos klausimais srityje;

49.

mano, kad būtina atidžiai stebėti antsvorio ir (arba) nutukimo, ypač mokyklinio amžiaus vaikų, reiškinį vertinant įgyvendinamas prevencijos iniciatyvas ir ypatingą dėmesį skiriant mitybos sutrikimams;

50.

palankiai vertina labai intensyvias ir plataus masto informavimo kampanijas, kurios vykdomos pasitelkiant pagrindines informavimo priemones, ir pritaria iniciatyvai išleisti plačiajai visuomenei skirtų ir kasdieninį fizinį aktyvumą, nebūtinai siejamą su uždaromis ir (arba) specialiai sportui skirtoms vietoms (sporto aikštelės), propaguojančių informacinių vadovų;

51.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas įgyvendinti fizinį aktyvumą skatinančias iniciatyvas, pavyzdžiui, strateginėse viešųjų pastatų vietose (pvz., prie įėjimo į liftą) pakabinti užrašus, raginančius lipti laiptais užuot naudojusis liftu;

52.

ragina mokyklų, visų pirma pagrindinio ugdymo, programose daugiau dėmesio skirti fizinio aktyvumo svarbai. Šiuo tikslu mokytojai turi būti deramai informuojami ir skatinami optimaliai naudoti visose mokyklose esančią struktūrinę įrangą ir siekti, kad fizinė veikla būtų laikoma oria ir naudinga veikla;

53.

džiaugiasi, kad, bendradarbiaujant viešojo sektoriaus institucijoms ir vietos organizacijoms bei asociacijoms padidėjo struktūruotos fizinės veiklos suaugusiems pasiūla; pabrėžia, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas dalyvauti veikloje (registracijos mokestis, tikslinei grupei pritaikytas darbo grafikas) ir užtikrinti siūlomų iniciatyvų kokybę (veiklos pobūdis, trukmė, tinkamos patalpos, susisiekimą palengvinanti transporto sistema, instruktorių mokymas ir kvalifikacija);

54.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat gali propaguoti gyventojų fizinį aktyvumą: šiuo tikslu panaudoti vietos aplinkos išteklius ir plėtoti miesto maršrutus (dviračių takai, pasivaikščiojimų zonos, saugios nemotorinės transporto priemonės) arba išnaudoti regiono laisvalaikio veiklos galimybes (važinėjimas dviračiu ir vaikščiojimas pėsčiomis), įrengti lengvai prieinamus maršrutus, kad žmonės su negalia tai pat galėtų pasinaudoti judėjimo teise;

55.

pritaria, jog būtina sveikatos srities specialistams rengti mokymus apie gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo svarbą. Bendrosios praktikos gydytojai turėtų būti susipažinę su tarptautinėmis rekomendacijomis, kurių veiksmingumas įrodytas, turėti visą informaciją apie veiklos rūšis, kurias jie galėtų rekomenduoti, ir apie jų teritorijoje esančias galimybes, kad, prireikus, galėtų tinkamai atlikti savo kaip patarėjo funkciją; į pagrindinio profesinio ir tolesnio medicinos personalo, visų pirma gydytojų, mokymo programas turėtų būti įtrauktas ir sveikatinimas;

56.

mano, kad privatusis sektorius turi atlikti lemiamą vaidmenį padedant vartotojams pasirinkti ir užtikrinant jiems sąlygas pasinaudoti galimybe rinktis gyventi sveikai — jų veikla šioje srityje gali papildyti valstybės politiką ir teisės aktų leidybos iniciatyvas Europos ir nacionaliniu lygiu;

57.

siekiant kuo geriau pasinaudoti Komisijos siūloma partneryste, pritaria, kad didelių centrų, kuriuose apsilanko daug žmonių (pvz., prekybos centrai, „išparduotuvės“), vadovai, maitinimo įstaigos ir platintojai dalyvautų sveikų patiekalų gamyboje ir skatintų vartotojus juos rinktis išskirdami šiuos patiekalus valgiaraščiuose;

58.

ragina maisto pramonę, savanoriškai arba bendradarbiaujant su vartotojų asociacijomis, parengti „elgesio kodeksus“ ir (arba) „pakeisti“ gaminamų produktų sudėtį kalorijų ir maistinės vertės požiūriu taikant paskatas, įskaitant ekonomines, įmonėms, nusprendusioms plėtoti veiklą šia kryptimi;

59.

įsitikinęs, kad žiniasklaida (televizija, radijas, internetas ir spauda) įvairiomis partnerystės formomis galėtų dalyvauti švietimo mitybos klausimais kampanijose ir priimti savireguliavimo kodeksus dėl „žalingos“ reklamos;

60.

pritaria, kad reikia stiprinti valstybės įstaigų ir išorės organizacijų, kurios nepriklauso sveikatos sektoriui, tačiau veikia maisto produktų gamybos (pvz., žemės ūkis) ir platinimo srityje, ryšius ir daugiau dėmesio skirti vietos lygiu veikiantiems subjektams;

61.

primena, kad EB sutarties 152 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Bendrija ir valstybės narės skatina bendradarbiavimą visuomenės sveikatos srityje su trečiosiomis šalimis ir šioje srityje kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis;

62.

pabrėžia, kad regionams būtų tikslinga veikti sutartinai ir bendradarbiaujant su įvairiomis nacionalinėmis ministerijomis (sveikatos, socialinės politikos, švietimo ir kt.); šiuo tikslu rekomenduoja bendradarbiauti su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regionų biuru, kuris jau pasiūlė koordinuoti kitų tarptautinių organizacijų (FAO, UNICEF, TDO, OECD) veiksmus siekiant paremti iniciatyvų, kurių tikslas — nustatyti įvairių regionų poreikius, įgyvendinimą; įvertinti susidariusią padėtį, tendencijas ir įgyvendinamas strategijas; surinkti, išanalizuoti ir išplatinti mokslinę informaciją apie įgyvendinamų priemonių veiksmingumą;

63.

mano, kad būtina bendradarbiauti su PSO kuriant mitybos ir fizinio aktyvumo priežiūros sistemą ir numatant priimti antrąjį maisto ir mitybos veiksmų planą;

64.

pabrėžia būtinybę bendradarbiauti su šalimis, kurios jau sukūrė nutukimo mažinimo strategijas, siekiant pasidalyti patirtimi ir žiniomis;

65.

pritaria, kad reikia skleisti žinias apie vietos gyventojų įpročius ir gyvenimo būdą, kurie gali užkirsti kelią antsvoriui, nutukimui ir medžiagų apykaitos sutrikimams (diabetas, degeneracinės ligos); todėl primena PSO raginimą įvairių tautų gyventojams ir etninėms grupėms grįžti prie tradicinių gydymo ir gyvenimo būdų;

66.

pritaria iniciatyvai atlikti epidemiologinius antsvorio, nutukimo ir diabeto tyrimus, kadangi padėtis šiuo metu yra kritiška.