5.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/7

—

mano, kad atokiausių regionų strategija neprarado savo aktualumo ir jos potencialas toli gražu neišnaudotas, todėl reikėtų ją tęsti, plėtoti ir atnaujinti,

—

pastebi, kad klausimai, kuriuos Komisija nurodė kaip ateities iššūkius ES ir atokiausiems regionams – klimato kaita, demografiniai pokyčiai ir migracijos srautų valdymas, jūrų politika ir žemės ūkis – yra ypač svarbūs ir prioritetiniai Europos ir pasaulio darbotvarkėje bei turi didelės įtakos įvairiems ES regionams,

—

vis dėlto primena, kad 2004 m. gegužės mėn. Komisijos komunikatu nustatyta atokiausiems regionams skirta Bendrijos strategija buvo paremta visuotiniu ir nuosekliu požiūriu siekiant visas Bendrijos politikos sritis susieti su trimis minėtos strategijos tikslais: vidaus ir išorės pasiekiamumo gerinimas, vietos ekonominės struktūros konkurencingumo stiprinimas ir regioninė įtrauktis į jiems artimiausią geografinę aplinką,

—

prašo Komisijos atsižvelgti į atokiausių regionų ypatumus atliekant BŽŪP būklės įvertinimą ir įgyvendinant numatytas reformas, išlaikyti jiems taikomas išimtis atsiejimo nuo gamybos apimčių ir moduliavimo atvejais bei skirti pakankamai biudžeto lėšų žemės ūkiui remti,

—

prašo Komisijos skubiai priimti priemones oro transporto įtraukimo į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą neigiamam poveikiui kompensuoti siekiant, kad būtų atsižvelgta į išskirtinę atokiausių regionų padėtį.

Pranešėjas

:

Paulino RIVERO BAUTE, Kanarų salų autonominės bendruomenės pirmininkas (ES/LDAE)

1.

Septyni atokiausi regionai – Azorai, Kanarai, Gvadelupa, Gviana, Madera, Martinika, Reunionas – yra visateisė Europos Sąjungos dalis, iš kitų Bendrijos regionų išsiskirianti savo unikalumu ir originalumu.

2.

Šiam išskirtinumui būdinga tam tikrų nuolatinių veiksnių, visų pirma didelio atokumo, mažumo, menkų gamybos plėtimo galimybių, sąveika, dėl kurios šie regionai yra izoliuoti ir pažeidžiami, kaip pripažįstama EB sutarties 299 straipsnio 2 dalyje.

3.

Tai lemia papildomas išlaidas ir ypatingus sunkumus, iškylančius šių regionų augimui, konvergencijai ir ekonominiam tvarumui, trukdančius jų visapusiam dalyvavimui vidaus rinkoje, ribojančius jų gyventojų galimybes ir mažinančius įmonių konkurencingumą.

4.

Atokiausi regionai yra ir Europos Sąjungos privalumas. Dėl geografinės padėties jie gali tapti strateginėmis platformomis Europos Sąjungos vaidmeniui pasaulyje stiprinti.

5.

Šis išskirtinumas visiškai pateisina specialaus režimo taikymą įgyvendinant Bendrijos politiką, kad būtų patenkinti konkretūs šių regionų poreikiai ir skatinami vidaus vystymosi pajėgumai.

6.

Todėl reikėtų remti atokiausių regionų ir jų nacionalinių valdžios institucijų poziciją siekiant stiprinti, tobulinti, plėtoti ir atnaujinti nuoseklią ir visapusišką šiems regionams skirtą strategiją, kad ji taptų tikra Bendrijos atokiausių regionų politika.

7.

džiaugiasi, kad 1986 m. Europos Komisija ėmėsi iniciatyvos sukurti tinkamą Bendrijos teisės taikymo ir bendros politikos įgyvendinimo šiuose regionuose struktūrą pagal Tolimiems ir izoliuotiems Bendrijos regionams skirtų galimybių programomis (POSEI);

8.

primena, kad atsižvelgiant į atokiausių Sąjungos regionų sąlygas priimtas atskiras Sutarties straipsnis (299 straipsnio 2 dalis) atitiko daugelį konkrečių tikslų:

9.

primena, kad Komitetas palankiai įvertino 2000 m. kovo 14 d. Europos Komisijos pranešimą dėl Sutarties 299 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo priemonių. Šiuo pranešimu buvo siekiama iš esmės patobulinti Bendrijos požiūrį į atokiausius regionus ir duoti pradžią naujam lemiamam etapui nustatant nuoseklią ir visapusišką politiką, skirtą tvariam atokiausių regionų vystymuisi;

10.

primena, kad 2002 m. birželio mėn. Sevilijos Europos Vadovų Tarybos išvadose iškelta būtinybė paspartinti 299 straipsnio 2 dalies taikymą ir pateikti tinkamų pasiūlymų, kad į konkrečius atokiausių regionų poreikius būtų atsižvelgta įvairiose bendros politikos srityse (visų pirma transporto), o kai kurių sričių politika būtų reformuota (visų pirma regioninė politika). Be to, atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą pateikti naują ataskaitą apie šiuos regionus, paremtą visuotiniu ir nuosekliu požiūriu į šių regionų padėties ypatumus ir jų keliamų problemų sprendimo būdus;

11.

primena, kad Komitetas palankiai įvertino 2004 m. gegužės 26 d. priimtą Komisijos komunikatą „Tvirtesnė atokiausių regionų partnerystė“ ir 2004 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos pranešimą „Tvirtesnė atokiausių regionų partnerystė: rezultatai ir perspektyvos“. Konstatuoja, kad pripažįstama unikali atokiausių regionų padėtis, kuri visiškai pateisina specialų šiems regionams taikomą režimą įvairiose Bendrijos politikos srityse, nors tokiu būdu tik iš dalies – vadinasi, nepakankamai – įvykdomi Sevilijos Europos Vadovų Tarybos įgaliojimai ir patenkinami regionų bei jų valstybių poreikiai;

12.

palankiai vertina Komisijos norą pristatyti savo atokiausiems regionams skirtos strategijos rezultatus ir ateities perspektyvas komunikate „Atokiausiems regionams skirta strategija: rezultatai ir perspektyvos“ (COM(2007) 507 galutinis) ir pridedamame darbo dokumente (SEC(2007) 1112);

13.

mano, kad ši strategija neprarado savo aktualumo ir jos potencialas toli gražu neišnaudotas, todėl reikėtų ją tęsti, plėtoti ir atnaujinti. Tai patvirtina faktas, kad atokiausių regionų statusas įtrauktas į neseniai priimtos Lisabonos sutarties 299 straipsnį;

14.

visų pirma sveikina Komisiją, kadangi naujasis komunikatas patvirtina jos susirūpinimą atokiausiais regionais, pabrėžia būtinybę pripažinti šių regionų išskirtinumą ir pažymi, kad ir toliau šiems regionams reikės skirti ypatingą dėmesį;

15.

sveikina Komisiją, kadangi, pripažindama, kad įvairiose Bendrijos politikos srityse būtina atsižvelgti į atokiausių regionų ypatumus, ji pripažįsta ir šių regionų papildomą vertę bei galimybes, kurias jie teikia ES pasaulio mastu;

16.

konstatuoja, kad 2004 m. strategijos įgyvendinimo priemonės įvertintos teigiamai ir kad svarbiausios atokiausių regionų vystymo politikos sritys pakankamai išsamiai persvarstytos ir iš naujo apibrėžtos;

17.

pabrėžia, kad atokiausių regionų patiriami sunkumai yra nuolatiniai ir būdingi visiems tokio tipo regionams neatsižvelgiant į jų pajamų lygį, ir primena, kad šiems regionams iškylančios problemos neturėtų būti vertinamos tik pagal pajamas; tai susiję su sudėtinga struktūrine padėtimi, kuri turi didelės įtakos piliečiams ir jų įmonių konkurencingumui;

18.

džiaugiasi Komisijos noru plėtoti šiems regionams skirtą Bendrijos strategiją ir kiekvieną jos kryptį atskirai įgyvendinant papildomas priemones, ir jos ketinimu atnaujinti ir išplėsti šią strategiją pritaikant ją prie būsimų pasaulinių iššūkių. Ragina Komisiją išlaikyti reikiamą nuoseklumą rengiant pasiūlymus šiose srityse;

19.

mano, kad priemonės, kurias Komisija siūlo įgyvendinti per trumpą laikotarpį siekiant palengvinti atokiausių regionų susisiekimo galimybes ir pagerinti jų konkurencingumą, apskritai yra gana neapibrėžtos arba apsiriboja tik rekomendacijomis, kaip veiksmingiau naudoti atokiausiems regionams jau skirtus išteklius;

20.

pažymi, kad minėtos priemonės regioninės įtraukties požiūriu yra konkretesnės ir įdomesnės, nors yra nepakankamos ir turėtų būti papildytos kitomis, kurios padėtų praktiškai įgyvendinti atokiausių regionų regioninės įtraukties į jų geografinę aplinką tikslą;

21.

primena, kad atokiausi regionai susiduria su dvigubu integracijos iššūkiu: vidaus rinkoje ir jiems artimoje geografinėje aplinkoje. Be to, jų geostrateginė padėtis yra didžiulis ES potencialas; jie tampa privilegijuotomis platformomis, kuriomis pasinaudodama ES gali planuoti savo išorinius veiksmus šiose teritorijose;

22.

sveikina Komisiją pradėjus darbą dėl Platesnės kaimynystės veiksmų plano, paskelbto 2004 m. komunikate, plėtojimo. Vis dėlto konstatuoja, kad reikia ir toliau dėti pastangas, visų pirma geriau koordinuoti Europos regioninės plėtros fondo (angl. FEDER) ir Europos vystymo fondo (angl. FED) veiklą, kad būtų praktiškai įgyvendintas atokiausių regionų regioninės įtraukties į jų geografinę aplinką tikslas;

23.

dėkoja Komisijai už atokiausiems regionams suteiktą informaciją rengiant ES ekonominio bendradarbiavimo susitarimus su AKR šalimis. Vis dėlto pažymi, kad minėti susitarimai dabartiniame derybų etape kelia tiesioginę grėsmę atokiausiems regionams, o juose įtvirtinamos galimybės yra susijusios su tolima ateitimi ir netgi neaiškios;

24.

apgailestauja, kad Komisija nepateikė konkrečių pasiūlymų dėl priemonių, skatinančių atokiausių regionų MVĮ išorės investicijas, nors apie tai buvo pranešusi. Tai padėtų šiems regionams geriau integruotis į jų geografinę aplinką;

25.

pastebi, kad klausimai, kuriuos Komisija nurodė kaip ateities iššūkius ES ir atokiausiems regionams ir dėl kurių ji savo komunikate iniciavo diskusiją – klimato kaita, demografiniai pokyčiai ir migracijos srautų valdymas, jūrų politika ir žemės ūkis – yra ypač svarbūs ir prioritetiniai Europos ir pasaulio darbotvarkėje bei turi didelės įtakos įvairiems ES regionams;

26.

pabrėžia, kad minėta įtaka gali būti dar didesnė atokiausiems regionams, kurie dėl savo išskirtinumo yra ypač silpni ir pažeidžiami;

27.

vis dėlto primena, kad 2004 m. gegužės mėn. Komisijos komunikatu nustatyta atokiausiems regionams skirta Bendrijos strategija buvo paremta visuotiniu ir nuosekliu požiūriu siekiant visas Bendrijos politikos sritis susieti su trimis minėtos strategijos tikslais: vidaus ir išorės pasiekiamumo gerinimas, vietos ekonominės struktūros konkurencingumo stiprinimas ir regioninė įtrauktis į jiems artimiausią geografinę aplinką;

28.

labai palankiai vertina ir remia Komisijos pastabą, kad Bendrijos veiksmų strategija, skirta atokiausiems regionams, apima vis daugiau sektorių,, ir kad visų Bendrijos politikos sričių indėlis yra svarbus šių regionų vystimuisi ir jų integracijai į vidaus rinką;

29.

pabrėžia jau minėtų trijų strateginių krypčių, kurios yra pagrindinės atokiausiems regionams skirtos Bendrijos strategijos kryptys, reikalingumą ir svarbą, taip pat tai, kad įvairių Bendrijos politikos sričių vystymas turėtų būti susietas su esama ekonomine padėtimi ir prie jos pritaikytas;

30.

mano, kad Europos darbotvarkėje atsiradus naujų iššūkių ir prioritetų ir dėl pagrindinių politikos sričių, pavyzdžiui, bendrosios žemės ūkio politikos, persvarstymo iškilo būtinybė įvertinti jų galimą poveikį trims pagrindinėms atokiausiems regionams skirtos Bendrijos strategijos kryptims, kad būtų atliktas konkretus tyrimas, kuris leistų atsižvelgti į atokiausių regionų ypatumus vykstant bendriems svarstymams apie tai, kaip ES turėtų įveikti šiuos iššūkius;

31.

pabrėžia, kad Komisija turi atlikti keturių iškeltų klausimų poveikio trims pagrindinėms strategijos kryptims įvertinimą ir, pavyzdžiui, apgailestauja, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į šį poveikį svarstydama atokiausiems regionams esminį ir lemiamą oro transporto klausimą ir savo pasiūlyme priimti direktyvą, kad aviacijos veikla būtų įtraukta į ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą nepasiūlė šiems regionams taikyti specialaus režimo;

32.

mano, kad atokiausi regionai gali labai prisidėti sprendžiant šiuos keturis klausimus, kurie dėl išskirtinės šių regionų padėties jiems ypač svarbūs;

33.

primena, kad atokiausiems regionams būdingas išskirtinis jūrinis aspektas, teikiantis ES neprilygstamų galimybių inovacijų, mokslinių tyrimų, aplinkos ir biologinės įvairovės srityje;

34.

dar kartą pabrėžia būtinybę bendrai spręsti besiplečiantį migracijos reiškinį, su kuriuo visų pirma susiduria atokiausi regionai – dinamiškos Europos Sąjungos sienos. Primena 2007 m. spalio 30 d. Adeje (Tenerifė, Ispanija) įvykusios konferencijos „Regionų ir miestų vaidmuo valdant migracijos srautus“ išvadas ir labiausiai – būtinybę nacionalinėms ir Europos valdžios institucijoms aktyviau dalyvauti valdant šį reiškinį, dalijantis finansine našta ir vertinant šio reiškinio poveikį atokiausių regionų ekonominei ir socialinei sanglaudai;

35.

yra įsitikinęs, kad valdant migracijos srautus itin svarbu stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis; primena, kad atokiausių regionų vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo skatinant šį bendradarbiavimą, kadangi jos galės veikti kaip bendradarbiavimo platformos kaimyninių trečiųjų šalių atžvilgiu šiuo tikslu naudodamos Europos Komisijos programas; ypač palankiai vertina suderintos programos bandomąją iniciatyvą, kurios tikslas – skatinti atokiausių regionų ir kaimyninių trečiųjų šalių teritorinį bendradarbiavimą;

36.

mano, kad neteisėtos imigracijos priežastis reikėtų spręsti suformuojant veiksmingą teisėtos imigracijos politiką, kovojant su šešėline ekonomika, o nelydimų nepilnamečių imigrantų srautų problemą spręsti jų kilmės vietoje skatinant švietimą ir profesinę integraciją;

37.

pritaria Komisijai, kad būtina spręsti didžiulius sunkumus, iškylančius dėl demografinio spaudimo mažuose ir susiskaldžiusiuose regionuose, ir pabrėžia, kad būtina kuo greičiau paskatinti tyrimus siekiant išanalizuoti poveikį teritorijų planavimui, darbo rinkai, švietimo ir mokymo poreikiams ir viešosioms paslaugoms šiuose regionuose bei, prireikus, pasiūlyti tinkamų priemonių;

38.

pritaria Komisijai, kad klimato kaitos problemos sprendimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos padarinių atokiausiems regionams yra svarbus uždavinys dėl jų geografinės padėties ir pažeidžiamumo, ir ragina, kad šioje srityje, siekiant išvengti neigiamos įtakos atokiausių regionų pasiekiamumui, ekonomikai ir gyventojams, taikomos specifinės priemonės būtų konkrečios ir veiksmingos;

39.

pritaria Europos Komisijai, kad žemės ūkiui tenka pagrindinis vaidmuo atokiausių regionų, kurie yra nepalankioje padėtyje dėl geografinių ir klimato veiksnių, ekonomikoje, todėl mano, kad labai svarbu sukurti šiems regionams skirtą žemės ūkio sektoriaus vystymo strategiją ir tokiu būdu įveikti dėl padidėjusios pasaulinės konkurencijos atsiradusius iššūkius;

40.

mano, kad, atsižvelgiant į tai, jog ekonominės ir socialinės sanglaudos politika yra pagrindinė priemonė, kuria remiasi atokiausiems regionams skirta Bendrijos strategija, ypač svarbu įvertinti, ar diskusijose aptariami klausimai gali turėti įtakos šių regionų ekonominei ir socialinei sanglaudai;

41.

mano, kad minėto įvertinimo rezultatai būtų naudingi persvarstant Bendrijos sanglaudos politiką po 2013 m. Be to, jie praverstų ir rengiant Teritorinės sanglaudos žaliąją knygą, kurią Komisija ketina priimti 2008 m.;

42.

todėl mano, kad naujas atokiausiems regionams skirtos Bendrijos strategijos vystymo etapas, kurį Komisija inicijuos pasibaigus konsultacijoms, neturėtų apsiriboti tik svarstomais klausimais; šie klausimai turėtų būti įtraukti į strategiją siekiant ją išplėsti, patobulinti ir atnaujinti;

43.

mano, kad atokiausių regionų, atitinkamų valstybių ir Komisijos partnerystė turėtų ir toliau atlikti pagrindinį vaidmenį vystant šiems regionams skirtą ilgalaikę Bendrijos strategiją;

44.

išreiškia tvirtą įsitikinimą, kad atokiausiems regionams vis dar reikalinga visų Bendrijos politikos sričių parama, kad būtų didinamas jų konkurencingumas ir tęsiamas konvergencijos, kalbant apie ekonomikos vystymąsi ir lygias jų gyventojų galimybes kitų Europos regionų atžvilgiu, procesas;

45.

galiausiai, išreiškia pritarimą Europos Vadovų Tarybai, kuri aukščiausiu lygiu dar kartą patvirtina ir atnaujina savo politinį įsipareigojimą atokiausiems regionams, ir pabrėžia būtinybę kuo skubiau tobulinti šiems regionams skirtą Bendrijos strategiją;

46.

ragina Komisiją toliau tobulinti atokiausiems regionams skirtą 2004 m. strategiją įgyvendinant jos komunikate paskelbtas priemones ir skatinant didesnę sanglaudą bei geresnį įvairių Bendrijos politikos sričių koordinavimą, kad naujajame etape ši strategija tikrai taptų visapusiška ir nuosekli;

47.

prašo Komisijos atlikti tarpinį tyrimą, kuris leistų įvertinti poveikį atokiausių regionų, nebesiekiančių „konvergencijos“ tikslo, ekonominiam vystimuisi, ir įvertinti ES lėšų panaudojimo poveikį kitų atokiausių regionų faktinės konvergencijos procesui;

48.

prašo Komisijos, įvertinus POSEI reformų, kurios bus atliktos 2009 m., poveikį, pasiūlyti tinkamų priemonių siekiant užtikrinti pakankamą paramą tradiciniams atokiausių regionų sektoriams, kurie yra ypač svarbūs šių regionų ekonominiam gyvybingumui;

49.

prašo Komisijos atsižvelgti į atokiausių regionų ypatumus atliekant BŽŪP būklės įvertinimą ir įgyvendinant numatytas reformas, išlaikyti jiems taikomas išimtis atsiejimo nuo gamybos apimčių ir moduliavimo atvejais bei skirti pakankamai biudžeto lėšų žemės ūkiui remti;

50.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į importo į Europos Sąjungą laipsniško liberalizavimo keliamą grėsmę, užtikrinti didesnę atokiausių regionų žemės ūkio produktų apsaugą priimant atitinkamas priemones, kuriomis būtų siekiama išvengti šių regionų žemės ūkio sektoriaus destabilizavimo, susijusio su platesniu Bendrijos rinkos atvėrimu;

51.

ragina Komisiją artimiausiu programavimo laikotarpiu parengti konkrečiai atokiausiems regionams skirtą kaimo plėtros politiką ir numatyti jai atitinkamus biudžeto išteklius;

52.

prašo Komisijos jau dabar atsižvelgti į atokiausių regionų ypatumus vykdant iniciatyvas, susijusias su keturiais komunikate svarstyti pateiktais klausimais;

53.

primena, kad atokiausi regionai suteikia Europos Sąjungai aiškų pasaulinį jūrų aspektą ir yra autentiškos gamtos laboratorijos jūrų mokslo studijoms. Todėl šiuose regionuose būtina skubiai imtis prioritetinių priemonių siekiant apsaugoti ir sustiprinti šį potencialą;

54.

prašo Komisijos skubiai priimti priemones oro transporto įtraukimo į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą neigiamam poveikiui kompensuoti siekiant, kad būtų atsižvelgta į išskirtinę atokiausių regionų padėtį;

55.

pabrėžia, kad atokiausi regionai yra visiškai priklausomi nuo oro transporto (kadangi nėra alternatyvų) tiek susisiekimui su visu pasauliu, tiek tarp skirtingų salų, ir kad bendras atokiausių regionų keliuose išmetamo CO2 kiekis yra menkas, palyginti su bendru ES išmetamų teršalų kiekiu;

56.

prašo Komisijos atskirai spręsti demografinių pokyčių ir migracijos srautų valdymo klausimus. Pabrėžia, kad tai skirtingos ir sudėtingos problemos, ypatingai svarbios atokiausiems regionams, todėl kiekvienai iš jų reikia skirti kuo daugiau dėmesio;

57.

reikalauja skubiai ir sutelktai imtis veiksmų siekiant spręsti sudėtingus atvejus, kai imigruoja nelydimi nepilnamečiai, ir prašo nacionalinių ir Europos valdžios institucijų prisiimti atsakomybę už šio reiškinio valdymą ir pasidalyti finansinę naštą;

58.

prašo Komisijos įvertinti keturių pirmiau minėtų klausimų, kurie buvo iškelti kalbant apie tris atokiausiems regionams skirtos Bendrijos strategijos kryptis, poveikį;

59.

prašo Komisijos įvertinti, ar minėti keturi klausimai gali turėti įtakos atokiausių regionų ekonominei ir socialinei sanglaudai atsižvelgiant į tai, kad ekonominės ir socialinės sanglaudos politika yra pagrindinė priemonė, kuria remiasi atokiausiems regionams skirta Bendrijos strategija.