26.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 53/16

—

mano, kad valstybėms narėms ši strategija yra reikalinga kaip svarbus pagrindų dokumentas, kad jos galėtų parengti darbuotojų sveikatą ir saugą gerinančius strateginius vystymo planus, kurie yra labai svarbūs vietos ir regionų valdžios institucijoms ir didelėms įmonėms bei MVĮ;

—

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos visose ES valstybėse narėse yra svarbus darbdavys ir todėl jų užduotis — rodyti pavyzdį darbuotojų sveikatos ir saugos iniciatyvose. Todėl Europos Komisija įgyvendindama parengtą strategiją, turėtų ypatingą dėmesį skirti vietos ir regionų valdžios institucijoms;

—

pritaria Komisijos nuomonei, kad vadovaudamosi Lisabonos strategija valstybės narės pripažino, jog darbo vietos kokybės ir darbo našumo užtikrinimas gali padėti didinti ekonomikos augimą ir užimtumą. Jei darbuotojų sveikata ir sauga nėra tinkamai rūpinamasi, gali susidaryti sąlygos neatvykimui į darbą dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat ilgalaikiam darbingumo netekimui dėl profesinių priežasčių; privalu atsižvelgti ne tik į žmogiškąjį šio reiškinio aspektą, — svarbus ir jo ekonominis poveikis. Milžiniškos sąnaudos, susijusios su darbuotojų sveikatos ir saugos problemomis, stabdo ekonomikos augimą ir neigiamai veikia ES įmonių konkurencingumą;

—

mano, kad Bendrijai ir valstybėms narėms kuo skubiau reikalingi naujausi patikimi statistiniai duomenys, taip pat duomenų rinkimo ir apdorojimo sistema, kuri perteiktų tikrąją padėtį nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų srityje, todėl šiuo atžvilgiu rekomenduoja Europos Sąjungoje pradėti darbą siekiant suderinti statistinius duomenis apie nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas.

Pranešėjas

:

Dr. Uno SILBERG (EE/STE-EA), Kose miesto tarybos pirmininkas

1.

pritaria Europos Komisijos iniciatyvai toliau dėti pastangas gerinti darbo vietos kokybę ir didinti darbo našumą ir parengti 2007-2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategiją. Šia iniciatyva siekiama gerinant darbuotojų sveikatos apsaugą ir saugą iki 2012 m. sumažinti 27 ES šalyse nelaimingų atsitikimų darbe skaičių 25 proc. Kartu tai labai padėtų užtikrinti ekonomikos augimo ir užimtumo strategijos sėkmę;

2.

mano, kad valstybėms narėms ši strategija yra reikalinga kaip svarbus pagrindų dokumentas, kad jos galėtų parengti darbuotojų sveikatą ir saugą gerinančius strateginius vystymo planus, kurie yra labai svarbūs vietos ir regionų valdžios institucijoms ir didelėms įmonėms bei MVĮ;

3.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos visose ES valstybėse narėse yra svarbus darbdavys ir todėl jų užduotis — rodyti pavyzdį darbuotojų sveikatos ir saugos iniciatyvose. Todėl Europos Komisija įgyvendindama parengtą strategiją, turėtų ypatingą dėmesį skirti vietos ir regionų valdžios institucijoms;

4.

pritaria Komisijos nuomonei, kad vadovaudamosi Lisabonos strategija valstybės narės pripažino, jog darbo vietos kokybės ir darbo našumo užtikrinimas gali padėti didinti ekonomikos augimą ir užimtumą. Jei darbuotojų sveikata ir sauga nėra tinkamai rūpinamasi, gali susidaryti sąlygos neatvykimui į darbą dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat ilgalaikiam darbingumo netekimui dėl profesinių priežasčių; privalu atsižvelgti ne tik į žmogiškąjį šio reiškinio aspektą, — svarbus ir jo ekonominis poveikis. Milžiniškos sąnaudos, susijusios su darbuotojų sveikatos ir saugos problemomis, stabdo ekonomikos augimą ir neigiamai veikia ES įmonių konkurencingumą;

5.

ragina Komisiją sujungti politines sinergijas tarp pavienių ES institucijų, valstybių narių ir ypač vietos ir regionų valdžios institucijų siekiant įgyvendinti tikslus, susijusius su darbuotojų sveikata ir sauga;

6.

mano, kad Bendrijai ir valstybėms narėms kuo skubiau reikalingi naujausi patikimi statistiniai duomenys, taip pat duomenų rinkimo ir apdorojimo sistema, kuri perteiktų tikrąją padėtį nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų srityje, todėl šiuo atžvilgiu rekomenduoja Europos Sąjungoje pradėti darbą siekiant suderinti statistinius duomenis apie nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas;

7.

mano, kad valstybėms narėms reikia turėti nacionalinę strategiją dėl saugios darbo aplinkos ir apimančios užimtumą, darbo santykius ir darbo sąlygas, kuri būtų paremta Komisijos strategija;

8.

laikosi nuomonės, kad būtina valstybėms narėms turėti veiksmingą draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų sistemą. Viena vertus, tai skatintų gerinti darbuotojų saugą, kita vertus, registruoti visus nelaimingus atsitikimus darbe bei profesines ligas;

9.

pabrėžia, kad valdant riziką reikia skirti pakankamai dėmesio prevencijos priemonėms, tačiau prevencijos negalima vertinti kaip kontrolės sudėtinės dalies. Rizikos valdymas apima ir prevencijos priemones (angl. proactive risk management), ir „gaisro gesinimo strategiją“ (angl. reactive risk management), kurios yra vienodai svarbios;

10.

atkreipia dėmesį į Komisijos teiginį, kad čia kalbama apie darbuotojų sveikatos ir saugos strategiją 2007-2012 m. Todėl minėtas dokumentas vertintinas kaip strateginis dokumentas.

11.

palankiai vertina, kad strateginio vystymo planas rengiamas (strateginis dokumentas) laikantis Bendrijos teisės nuostatų;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad 5 punkte yra prieštaravimų tarp atskirų papunkčių: užtikrinti sveikatos priežiūrą (taikant tam tikras procedūras) ir atsižvelgti į socialinius bei demografinius pokyčius (kartų aspektai). Papunktyje, kuriame kalbama apie darbuotojų reabilitaciją, naudojami labai seni duomenys (1999 m.), vargu ar jie gali praversti kuriant strategiją, apimančią laikotarpį iki 2012 m. Reikėtų remtis bent jau 2002-2006 m. strategija;

13.

stebisi, kad strateginiame dokumente nėra aiškiai suformuluoti keliami uždaviniai ir vizija. Todėl šiame dokumente neįžvelgiama nei bendro Bendrijos kryptingų veiksmų supratimo, nei tikslo. Be to, nevisiškai aišku, kokio tikslo siekiama, kokių veiksmų reikia imtis ir kam jie skirti bei ko tikimasi išsprendus problemą;

14.

mano, kad svarbu nurodyti bendras valstybių narių vertybes, sudarančias bendrų veiksmų ir tikslų įgyvendinimo pagrindą;

15.

pastebi, kad pagal strateginį dokumentą strategijos vystymo planas apima 2007-2012 metus. Taigi dokumente nurodomi vystymo plane pateiktų tikslų arba priemonių įgyvendinimo preliminari trukmė, tačiau tai nėra susieta su konkrečiais tikslais;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų nurodyti, kaip dažnai ir kokia apimtimi planai turėtų būti peržiūrimi (jei, pavyzdžiui, planai nebuvo peržiūrėti trejus metus, jie jau gali būti pasenę);

17.

labai džiaugiasi aktyviu valstybių narių dalyvavimu rengiant strateginį vystymo planą. Tačiau apgailestauja, kad rengiant strategiją nebuvo palengvintas vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas, nors šiam procesui būtinas artumas piliečiams. Šiuo požiūriu regionų ir vietos subjektai yra ne tik darbdaviai, jie taip pat gali būti atsakingi ir už politikos įgyvendinimą.

18.

pritaria, jog reikia užtikrinti, kad būtų tęsiamos strateginės kryptys, išvardytos Europos Komisijos parengtoje 2002-2006 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijoje;

19.

vertina, kad pirmiau minėta strategija buvo atkreiptas visuomenės dėmesys į darbuotojų sveikatos ir saugos svarbą, laikant jas sudėtinėmis kokybės valdymo dalimis ir esminiais ekonominio veiksmingumo bei konkurencingumo veiksniais;

20.

reiškia nuostabą, kad dabartinėje strategijoje neužsimenama nei apie kokybės valdymą kalbant apie darbuotojų sveikatą ir saugą, nei apskritai apie kokybės valdymą;

21.

pripažįsta, kad daug ES valstybių narių įmonių, tarp jų pirmaujantieji Europos koncernai, savo veikloje vadovaujasi EFQM (Europos kokybės valdymo fondas, angl. European Foundation for Quality Management) nustatyta kokybės vadybos sistema. Komitetas mano, kad reikėtų apie ją informuoti visas valstybes nares. Tai veiksmingos strategijos modelis, kurį taip pat galima taikyti darbuotojų sveikatos ir saugos srityje;

22.

ragina valstybes nares laikytis kokybės EFQM vadybos sistemoje įtvirtintų principų, tokių kaip orientavimasis į rezultatus, orientacija į klientus, vadyba ir tikslų nuoseklumas, vadyba paremta procesais ir faktais, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir jų dalyvavimas, partnerysčių kūrimas ir įmonės socialinė atsakomybė. Tai padeda siekti pažangos darbuotojų sveikatos ir saugos srityje bei derinti šią sritį reglamentuojančius teisės aktus. Kartu valstybės narės turėtų dėti pastangas suprasti pavienių interesų grupių lūkesčius visuomenėje ir juos tenkinti;

23.

mano, jog norint įvertinti dabartinę padėtį, reikia turėti pavienių valstybių narių statistinius duomenis arba bendruosius duomenis apie Europos Sąjungą kaip apie visumą, apimančius tam tikrą laiko tarpą, kad būtų galima apibūdinti tendencijas;

24.

pabrėžia, kad dabartinės padėties vertinimas turi apimti esamų rezultatų, taip pat aktualių problemų, galimybių ir pavojų, suskirstytų pagal sritis, analizę;

25.

pastebi, kad pavojai ir rizika savo prigimtimi tapo sudėtingesni ir labiau tarpusavyje susiję. Todėl būtina atlikti rizikos analizę siekiant įvertinti galimus pavojus ir atsižvelgiant į įvairias rizikos rūšis įgyvendinti rizikos valdymą. Labai svarbu dabartinę padėtį kritiškai įvertinti, nes tik šitaip galima nustatyti realius tikslus;

26.

mano, kad norint realistiškai įvertinti galimą žalą, kylančią dėl potencialios rizikos, yra labai svarbu, kad žinotume ne tik pavojų šaltinius ir jų sukeliamas pasekmes, bet ir nustatytume kriterijus, pagal kuriuos galima vertinti žalą. Vertinant žalą, reikia skirti techninius, psichologinius, sociologinius, kultūrinius ir ekonominius rizikos aspektus;

27.

pabrėžia, kad valstybės narės turėtų tiksliai apibrėžti, kaip renkama ir apibendrinama informacija, kas už tai atsako ir kokias procedūras reikia taikyti. Dažnai deklaratyviomis teisinėmis nuostatomis šie aspektai nėra aiškiai apibrėžiami, tačiau nesant visiems suprantamo teorinio ir praktinio pagrindo negalima tikėtis teigiamų rezultatų;

28.

mano, kad valstybėms narėms kuo skubiau reikia tvirto metodinio rizikos valdymo pagrindo, kuris turėtų būti parengtas laikantis mokslinių principų;

29.

konstatuoja būtinybę nuolat stebėti sąlygas ir rizikos veiksnius, kad turima informacija būtų naujausia ir būtų galima nustatyti galimus naujus rizikos veiksnius;

30.

mano, kad strategijoje reikėtų išsamiau išnagrinėti profesinių ligų klausimą. Nustatant profesinių ligų analizės kriterijus, reikia užtikrinti pakankamą lankstumą ir aiškumą, kad būtų galima klasifikuoti profesines ligas atsižvelgiant į jų atsiradimo priežastis;

31.

mano, jog svarbu, kad valstybėse narėse profesinių ligų diagnozavimas nebūtų sudėtingas ir kompensacijų išmokėjimo tvarka administraciniu požiūriu būtų kiek įmanoma paprastesnė;

32.

mano, kad veiksminga teisinė ir administracinė sistema yra nepaprastai svarbi, kadangi ji užtikrina nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos atvejo registraciją pernelyg neapsunkinant MVĮ;

33.

pritaria, kad kiekvienoje valstybėje narėje nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos būtų tiksliai apskaitomos ir būtų sudaromi strateginiai veiksmų planai saugai darbo vietoje užtikrinti, bet šios priemonės neturėtų pernelyg apsunkinti MVĮ;

34.

mano, kad valstybėse narėse būtina kontroliuoti, kaip laikomasi darbo aplinkos reikalavimų ir taisyklių, siekiant atskleisti visus trūkumus ir užkirsti kelią pavojams;

35.

teigia, kad darbo saugos valdymo trūkumai yra viena iš svarbiausių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų priežastis. Kiekviena žmogaus gyvybė ir kiekviena ligos diena — tai didžiuliai nuostoliai, kuriuos patiria kiekviena valstybė narė, kiekviena vietos ir regionų valdžios institucija, didžiosios įmonės ir MVĮ, tačiau visuomenei tenkančios išlaidos yra dar didesnės;

36.

pasigenda aiškios nuorodos į tai, kad esminė sveikos gyvensenos modelių plėtotės prielaida — sveikatai palankios arba sveikatą stiprinančios sąlygos (pagrindinės sąlygos) darbo vietoje ir visuomenėje;

37.

pageidauja, rengiant bendrą strateginę liniją įvairių valstybių narių organizacijose ir siekiant gauti objektyvius, adekvačius ir palyginamus duomenis, taikyti klasikinius, visuotinai pripažintus analizės metodus, pavyzdžiui, SWOT, PEST, GAP, FFA arba CAF;

38.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kad svarbiausias Bendrijos strategijos tikslas turi būti, ilgalaikis ir nuolatinis nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus mažinimas 2007-2012 m., ir pritaria Komisijos vertinimui, kad svarbiausias 27 ES valstybių narių tikslas minėtu laikotarpiu turėtų būti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičiaus sumažinimas 25 proc., nors toks tikslas gali pasirodyti pernelyg parodomasis;

39.

pastebi, kad strateginių tikslų paskirtis turi būti aiški. Juose turi būti aiškiai pasakyta, kokio galutinio rezultato siekiama, t.y., ko reikia pasiekti ir iki kada;

40.

pastebi, kad strateginis tikslas turi atitikti šiuos reikalavimus, sutrumpintai vadinamus SMART: jis turi būti konkretus (specific), išmatuojamas (measurable), suderinamas (agreed), realistiškas (realistic) ir apibrėžtas laiko atžvilgiu (timed). Šios savybės leidžia aiškiai apibrėžti užduotis ir išmatuojamumą, todėl reikia sutartyje numatytų matavimo skalių;

41.

atkreipia dėmesį į tai, kad strateginis tikslas turi atitikti reikalavimus, o tai reiškia, kad tikslai turi būti siejami su konkrečiu tvarkaraščiu, kad būtų galima kontroliuoti ir įvertinti jų įgyvendinimą. Su tuo susijusi trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų koncepcija, iš kurios matyti, kad pagrindinį tikslą reikia suskirstyti į mažesnius tarpinius tikslus, kad jo įgyvendinimas būtų tiksliau išmatuojamas, kontroliuojamas ir valdomas;

42.

mano, kad būtina sukurti rodiklių sistemą valstybėms narėms, kuri sudarytų pradinės padėties, siekiamo tikslo ir naudojamų priemonių veiksmingumo vertinimo pagrindą. Pagrindiniai rodiklių požymiai yra aktualumas, esmingumas, apskaičiuojamumas, tvirtumas ir išlaidų veiksmingumas;

43.

džiaugiasi, kad Komisija taikydama galiojančius teisės aktus remia MVĮ ir norėtų, kad teisės aktų sistema būtų pritaikyta prie darbo rinkos tendencijų ir supaprastinta, visų pirma kalbant apie MVĮ;

44.

pabrėžia, kad reikia nurodyti strateginiame vystymosi plane apibrėžtų priemonių įgyvendinimo mechanizmus. Tai programos, didesni projektai, strateginės investicijos arba kitos platesnio pobūdžio veiklos sritys, pavyzdžiui, kasdienės užduotys, kurias vykdant siekiama įgyvendinti iškeltus tikslus;

45.

pastebi, kad ketvirtame strateginio dokumento skyriuje pernelyg išsamiai, palyginti su kitomis temomis, aptariamas teisės aktų sistemos kūrimas. Įvairūs visuomeninio gyvenimo aspektai turėtų būti sistemingai aptariami, pavyzdžiui, remiantis vadinamuoju PESTLE principu (apimančio politinį, ekonominį, socialinį, techninį, teisinį ir aplinkos aspektus — angl. political, economic, social, technical, legal, environmental). Toks svarstymas turėtų vykti atsižvelgiant į Bendrijos bendrąją sistemą ir kiekvienos valstybės narės sąlygas, kartu jis turi apimti tokias sritis kaip politika, ekonomika, socialiniai reikalai, technologiniai aspektai, teisė ir darbo sauga;

46.

pasisako už paramą sveikatos stiprinimo programoms įmonėse kurti;

47.

primena, kad neatsiejama strateginio dokumento dalis yra finansinė struktūra ir tvarkaraštis, apimantys numatomas bendrąsias vystymo plano išlaidas ir išlaidų paskirstymą, skaičiuojant metams ar kitiems laikotarpiams;

48.

mano, kad skyriuje dėl priemonių, skirtų mažinti riziką, iškylančią darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai, planavimo ir įgyvendinimo, reikėtų pateikti standartinę formą, susijusią su finansine struktūra ir tvarkaraščiu, siekiant sudaryti sąlygas palyginti valstybių narių duomenis ir išanalizuoti juos visos Bendrijos kontekste;

49.

mano, kad vadyba, kuria siekiama užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą, apima: reikiamų koordinavimo veiksmų, susijusių su jų nustatymu, papildymu, įgyvendinimu, vertinimu ir vystymo plano baigiamosios ataskaitos pateikimu, aprašą. Būtina nurodyti, kaip organizuojamas bendradarbiavimas, darbo pasidalijimas ir dalyvaujant suinteresuotiems subjektams grįžtamosios informacijos procesas;

50.

pastebi, kad būtina aprašyti darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos struktūrą, siekiant susitarimo dėl atitinkamos srities koordinavimo, valdymo ir kitų svarbių vystymo plano aspektų ir jei norima informuoti kitas suinteresuotas šalis;

51.

atkreipia dėmesį į visame pasaulyje galiojančias Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) gaires dėl darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemų, kurios, atmetus tarptautinę darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemų standartizaciją, buvo parengtos Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) prašymu, ir kurias valstybės turi įgyvendinti nacionaliniu lygiu arba jau yra iš dalies įgyvendinusios; šios gairės dėl darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemų atspindi TDO vertybes ir priemones kalbant apie saugos ir sveikatos darbe vadybą, bei nustato svarbiausius darbo saugos vadybos sistemos, skirtos ilgam laikui pagerinti saugą ir sveikatos apsaugą darbo vietoje, reikalavimus;

52.

atkreipia dėmesį į tai, kad minėti metodologiniai pagrindai yra apibrėžti šiame dokumente:

53.

teigia, kad norint sukurti ilgalaikę veiksmingą darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą, nuolat gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą, ją turi sudaryti šie pagrindiniai elementai:

54.

pastebi, kad skyriuje apie strateginio vystymo plano struktūrą pateikiamos priemonės ir tikslai, kuriuos reikia pasiekti įgyvendinant veiksmų planą, taip pat su tuo susiję paaiškinimai. Veiksmų planas ir vystymo planas turi būti palyginami ir jų struktūra turi būti suderinta;

55.

rekomenduoja veiksmų planą pateikti lentelės forma, kurioje būtų apibrėžti kiekvieno pogrupio tikslai, rodikliai ir jiems pasiekti būtinos priemonės, taip pat veikla, kuri turi būti vykdoma kartu su įgyvendinančiais subjektais, finansuotojais, be to, finansavimo šaltiniai ir priemonės;

56.

pastebi, kad reikia numatyti papildomus sprendimus tais atvejais, kai įgyvendinant strateginį vystymo planą iškyla būtinybė keisti nustatytus tikslus bei priemones arba juos reglamentuoti. Priimant sprendimą dėl plano papildymo ar jo įgyvendinimo užbaigimo, visų pirma reikia atsižvelgti į nustatytų tikslų naudingumą, taikomų priemonių veiksmingumą, taip pat planuojamus ar įvykusius pokyčius finansavimo ir veiklos srityse;

57.

pažymi, kad pasiekus nustatytus tikslus, baigiantis laikotarpiui arba įgyvendinus strateginį vystymosi planą, būtina parengti galutinę ataskaitą;

58.

pabrėžia, kad skyriuje apie valstybes nares yra svarbu akcentuoti šiuos aspektus:

Ataskaita dėl strateginio vystymo plano įgyvendinimo savo išdėstymu ir struktūra turi atitikti vystymo planą ir jame nurodytą veiksmų planą.