27.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 70/21

(1)

Siekiant apsaugoti asmenis ir prekes Europos Sąjungoje, reikia užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams civiliniuose orlaiviuose nustatant civilinės aviacijos apsaugos bendrąsias taisykles. Šio tikslo turėtų būti siekiama nustatant bendrąsias taisykles ir bendruosius pagrindiniu standartus aviacijos saugumo srityje, taip pat jų laikymosi stebėsenos mechanizmus.

(2)

Civilinės aviacijos saugumo sumetimais pageidautina numatyti pagrindą vienodai aiškinti 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje pasirašytos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 priedą.

(3)

2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2320/2002, nustatantis civilinės aviacijos saugumo bendrąsias taisykles (3), buvo priimtas dėl 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių Jungtinėse Valstijose.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 2320/2002 turinį reikėtų persvarstyti atsižvelgiant į sukauptą patirtį, o patį reglamentą panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu siekiant supaprastinti, suderinti ir aiškiau suformuluoti esamas taisykles bei padidinti saugumo lygius.

(5)

Atsižvelgiant į didesnio lankstumo poreikį priimant saugumo priemones ir procedūras, kad būtų galima tinkamai reaguoti į besikeičiančius rizikos įvertinimus ir sudaryti galimybes naudoti naujas technologijas, šiame reglamente turėtų būti nustatyti pagrindiniai principai, ką reikia padaryti siekiant apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtų veiksmų nesileidžiant į techninius ir procedūrinius dalykus, kaip tie reikalavimai turi būti įgyvendinami.

(6)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas oro uostams, naudojamiems civilinei aviacijai ir esantiems valstybės narės teritorijoje, operatoriams, teikiantiems paslaugas tokiuose oro uostuose, ir subjektams, tiekiantiems prekes ir (arba) teikiantiems paslaugas tokiuose oro uostuose arba per juos.

(7)

Nepažeidžiant Konvencijos dėl nusikaltimų ir tam tikrų kitų veiksmų, padarytų orlaiviuose (1963 m., Tokijas), Konvencijos dėl kovos su neteisėtu orlaivio pagrobimu (1970 m., Haga) ir Konvencijos dėl kovos su smurtu prieš civilinės aviacijos saugumą (1971 m., Monrealis), šiame reglamente taip pat turėtų būti numatytos saugumo priemonės, taikomos Bendrijos oro vežėjų orlaiviuose ar skrydžių metu.

(8)

Kiekviena valstybė narė gali nuspręsti, ar orlaiviuose, registruotuose toje valstybėje narėje, ir oro vežėjų, turinčių tos valstybės narės išduotą licenciją, orlaiviuose turėtų būti skrydžio saugumą užtikrinančių pareigūnų.

(9)

Skirtingų tipų civilinės aviacijos srityse grėsmės lygis nebūtinai yra vienodas. Nustatant bendrus pagrindinius aviacijos saugumo standartus, reikia atsižvelgti į orlaivio dydį, naudojimo pobūdį ir (arba) skrydžių oro uostuose dažnumą, kad būtų galima leisti taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas.

(10)

Valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama, remiantis rizikos įvertinimu, taikyti griežtesnes priemones nei nustatyta šiame reglamente.

(11)

Vykdant skrydžius iš valstybės narės oro uosto į tam tikrą trečiąją šalį ar per ją, trečiosios šalys gali reikalauti taikyti priemones, kurios skiriasi nuo nurodytų šiame reglamente. Tačiau, nepažeidžiant jokių dvišalių susitarimų, kurių Šalis yra Bendrija, Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė išnagrinėti priemones, kurių reikalauja trečioji šalis.

(12)

Nors kiekvienoje valstybėje narėje aviacijos saugumu gali rūpintis dvi ar daugiau institucijų, kiekviena valstybė narė turėtų paskirti vieną instituciją, atsakingą už bendrų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo koordinavimą ir stebėseną.

(13)

Siekiant apibrėžti atsakomybę už bendrų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimą ir nustatyti, kokias priemones šiuo tikslu turi taikyti operatoriai ir kiti subjektai, kiekviena valstybė narė turėtų parengti nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą. Be to, kiekvienas oro uosto operatorius, oro vežėjas ir kitas subjektas, įgyvendinantis aviacijos saugumo standartus, turėtų parengti, taikyti ir prižiūrėti saugumo programą, kad būtų laikomasi tiek šio reglamento, tiek bet kokios taikomos nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos.

(14)

Kad galėtų stebėti, kaip laikomasi šio reglamento ir nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos, kiekviena valstybė narė turėtų parengti nacionalinę civilinės aviacijos saugumo kokybės tikrinimo programą ir užtikrinti jos įgyvendinimą.

(15)

Kad galėtų stebėti, kaip valstybės narės taiko šį reglamentą, ir teikti rekomendacijas, kaip padidinti aviacijos saugumą, Komisija turėtų atlikti patikrinimus, taip pat patikrinimus iš anksto neįspėjus.

(16)

Įgyvendinimo aktai, kuriais nustatomos bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo priemonės bei tvarka ir kuriuose yra neskelbtinos saugumo informacijos, taip pat Komisijos patikrinimų ataskaitos ir atitinkamų valdžios institucijų atsakymai turėtų būti laikomi „ES įslaptinta informacija“, kaip apibrėžta 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendime 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiančiame jos darbo Tvarkos Taisykles (4). Tie dokumentai neturėtų būti skelbiami; juos galima pateikti tik teisėtai suinteresuotiems operatoriams ir subjektams.

(17)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5).

(18)

Konkrečiai Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti sąlygas, kuriomis turėtų būti patvirtintos 4 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies keisti neesminius šio reglamento elementus ar jį papildyti, jos turėtų būti priimamos taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje.

(19)

Siekiama taikyti „vienkartinį patikrinimą“ visiems skrydžiams Europos Sąjungoje.

(20)

Šis reglamentas nepažeidžia aviacijos saugos taisyklių, įskaitant su pavojingų krovinių vežimu susijusias taisykles, taikymo.

(21)

Valstybės narės turėtų nustatyti sankcijas, taikytinas už šio reglamento nuostatų pažeidimus. Šios civilinio arba administracinio pobūdžio numatytos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(22)

Ministrų pareiškimas dėl Gibraltaro oro uosto, dėl kurio susitarta 2006 m. rugsėjo 18 d. Kordoboje įvykusiame Dialogo dėl Gibraltaro forumo pirmajame ministrų susitikime, pakeis 1987 m. gruodžio 2 d. Londone padarytą bendrą deklaraciją dėl Gibraltaro oro uosto, o visiškas jo laikymasis bus laikomas 1987 m. deklaracijos laikymusi.

(23)

Kadangi šio reglamento tikslų, būtent apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtų veiksmų ir numatyti Čikagoje pasirašytos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 priedo vienodą aiškinimo pagrindą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

a)

bendrųjų aviacijos saugumo taisyklių ir standartų nustatymas;

b)

jų laikymosi stebėsenos mechanizmai.

a)

visiems oro uostams arba oro uostų dalims, esantiems valstybės narės teritorijoje ir nenaudojamiems išimtinai kariniams tikslams;

b)

visiems operatoriams, įskaitant oro vežėjus, teikiantiems paslaugas a punkte nurodytuose oro uostuose;

c)

visiems subjektams, taikantiems aviacijos saugumo standartus ir dirbantiems oro uosto patalpose ar už jų ribų ir tiekiantiems prekes ir (arba) teikiantiems paslaugas a punkte nurodytuose oro uostuose arba per juos.

1)

„civilinė aviacija“ — bet kokia oro susisiekimo veikla, kurią vykdo civiliniai orlaiviai, išskyrus valstybės orlaivių vykdomą oro susisiekimą, kaip nurodyta Čikagoje pasirašytos Konvencijos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 3 straipsnyje;

2)

„aviacijos saugumas“ — priemonių ir žmogiškųjų bei materialinių išteklių visuma, skirta apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtų veiksmų;

3)

„operatorius“ — asmuo, organizacija ar įmonė, užsiimanti ar besisiūlanti užsiimti oro susisiekimo veikla;

4)

„oro vežėjas“ — oro susisiekimo įmonė, turinti galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti arba jos atitikmenį;

5)

„Bendrijos oro vežėjas“ — oro vežėjas, turintis galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti, išduotą valstybės narės pagal 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2407/92 dėl oro vežėjų licencijavimo (6);

6)

„subjektas“ — asmuo, organizacija ar įmonė, išskyrus operatorių;

7)

„draudžiami daiktai“ — ginklai, sprogmenys ar kiti pavojingi prietaisai, daiktai ar medžiagos, kuriuos galima panaudoti neteisėtiems veiksmams atlikti;

8)

„patikrinimas“ — techninių ar kitų priemonių, skirtų atpažinti ir (arba) aptikti draudžiamus daiktus, naudojimas;

9)

„saugumo kontrolė“ — priemonių, kuriomis galima užkirsti kelią draudžiamiems daiktams patekti į orlaivį, naudojimas;

10)

„patekimo kontrolė“ — priemonių, kuriomis gali būti užtikrinama, kad nebūtų įleidžiami pašaliniai asmenys ir (arba) transporto priemonės, naudojimas;

11)

„kontroliuojamoji zona“ — oro uosto judėjimo laukas, gretimos teritorijos ir pastatai ar jų dalys, patekimas į kuriuos yra ribojamas;

12)

„nekontroliuojamoji zona“ — oro uosto dalys, gretima teritorija ir pastatai ar jų dalys, kurie nepriklauso oro uosto kontroliuojamajai zonai;

13)

„riboto patekimo zona“ — oro uosto kontroliuojamosios zonos dalys, į kurias ne tik ribojamas patekimas, bet ir taikomi kiti aviacijos saugumo standartai;

14)

„specialiais ženklais atskirta zona“ — zona, taikant patekimo kontrolę atskirta nuo riboto patekimo zonos arba nuo kitų oro uosto riboto patekimo zonų, jei specialiais ženklais atskirta zona yra kartu ir riboto patekimo zona;

15)

„asmens patikrinimas“ — užregistruotas asmens tapatybės patikrinimas, įskaitant galimos kriminalinės praeities patikrinimą, sprendžiant, ar galima leisti asmeniui be priežiūros patekti į riboto patekimo zonas;

16)

„su persėdimu vykstantys keleiviai, perkraunamas bagažas, kroviniai ar paštas“ — keleiviai, bagažas, kroviniai ar paštas, išvykstantys ne tuo orlaiviu, kuriuo atvyko;

17)

„tranzitu vykstantys keleiviai, vežamas bagažas, kroviniai ar paštas“ — keleiviai, bagažas, kroviniai ar paštas, išvykstantys tuo pačiu orlaiviu, kuriuo jie atvyko;

18)

„potencialiai pavojingi keleiviai“ — deportuoti asmenys, keleiviai, laikomi nepageidautinais dėl su imigracija susijusių priežasčių, arba teisėtai įkalinti asmenys;

19)

„rankinis bagažas“ — bagažas, skirtas vežti orlaivio salone;

20)

„bagažo skyriuje vežamas bagažas“ — bagažas, skirtas vežti orlaivio bagažo skyriuje;

21)

„bagažo skyriuje vežamas orlaiviu vykstančių keleivių bagažas“ — registruotas tuo pačiu skrydžiu vykstančio keleivio bagažas, priimtas vežti orlaivio bagažo skyriuje;

22)

„oro vežėjo paštas“ — paštas, kurio siuntėjas ir adresatas yra oro vežėjas;

23)

„oro vežėjo medžiagos“ — medžiagos, kurių siuntėjas ir adresatas yra oro vežėjas arba kurias naudoja oro vežėjas;

24)

„paštas“ — korespondencijos siuntos ir kiti daiktai, išskyrus oro vežėjo paštą, perduoti pašto tarnybų ir skirti pristatyti pašto tarnyboms pagal Pasaulinės pašto sąjungos taisykles;

25)

„krovinys“ — bet koks turtas, išskyrus bagažą, paštą, oro vežėjo paštą, oro vežėjo medžiagas ir orlaivio atsargas, skirtas vežti orlaiviu;

26)

„reguliuojamas subjektas“ — oro vežėjas, atstovas, ekspeditorius ar kitas subjektas, užtikrinantis krovinio arba pašto saugumo kontrolę;

27)

„žinomas siuntėjas“ — siuntėjas, kuris siunčia krovinį arba paštą savo sąskaita ir kurio taikomos procedūros atitinka pakankamas bendrąsias saugumo taisykles ir standartus, dėl kurių krovinį ar paštą galima vežti bet kokiu orlaiviu;

28)

„patikimas siuntėjas“ — siuntėjas, kuris siunčia krovinį arba paštą savo sąskaita ir kurio taikomos procedūros atitinka pakankamas bendrąsias saugumo taisykles ir standartus, dėl kurių tokį krovinį galima vežti tik krovininiams skirtu orlaiviu ar tokį paštą galima vežti tik paštui skirtu orlaiviu;

29)

„orlaivio saugumo patikrinimas“ — orlaivio vidaus dalių, į kurias galėjo patekti keleiviai, bei bagažo skyriaus patikrinimas, siekiant aptikti draudžiamus daiktus arba nustatyti neteisėtą veiklą orlaivyje;

30)

„orlaivio saugumo nuodugnus patikrinimas“ — orlaivio vidaus ir prieinamų išorės dalių išsamus patikrinimas, siekiant aptikti orlaivyje draudžiamus daiktus ir nustatyti neteisėtą veiklą orlaivyje;

31)

„skrydžio saugumą užtikrinantis pareigūnas“ — valstybės įdarbintas asmuo, keliaujantis oro vežėjo, kuriam valstybė narė yra išdavusi licenciją, orlaiviu tam, kad apsaugotų tą orlaivį ir jame esančius asmenis nuo neteisėtos veiklos.

a)

patikrinimo, patekimo kontrolės ir kitokios saugumo kontrolės metodus;

b)

orlaivio saugumo patikrinimo ir orlaivio saugumo nuodugnaus patikrinimo metodus;

c)

draudžiamus daiktus;

d)

įrangos efektyvumo kriterijus ir priėmimo bandymus;

e)

personalo įdarbinimo ir mokymo reikalavimus;

f)

riboto patekimo zonų svarbiausių vietų sąvokos apibrėžimą;

g)

reguliuojamųjų subjektų, žinomų siuntėjų ir patikimų siuntėjų įsipareigojimus ir patvirtinimo tvarką;

h)

asmenų, prekių ir orlaivių kategorijas, kurioms dėl objektyvių priežasčių reikia taikyti specialias saugumo procedūras arba kuriuos reikia atleisti nuo patikrinimo, patekimo kontrolės ar kitų saugumo kontrolės procedūrų.

a)

atitinkama valstybė narė taiko atitinkamas priemones pagal 5 straipsnį arba

b)

trečiosios šalies reikalavimas susijęs tik su konkrečiu skrydžiu tam tikrą dieną.

a)

pagal 5 straipsnį tos valstybės narės taikomos saugumo priemones ir (arba)

b)

vietos procedūras, taikomas oro uostuose, į kuriuos vykdomi skrydžiai.

a)

4 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės ir procedūros, jei jose yra neskelbtinos saugumo informacijos;

b)

13 straipsnio 3 dalyje nurodytos Komisijos patikrinimų ataskaitos ir atitinkamų institucijų atsakymai.