52006SC1696

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 18.12.2006

SEK(2006) 1696

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

pridedamas prie šio dokumento KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI EB DVEJOPO NAUDOJIMO PREKIŲ IR TECHNOLOGIJŲ EKSPORTO KONTROLĖS REŽIMO PERSVARSTYMAS POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA {KOM(2006) 828 galutinis}{KOM(2006) 829 galutinis}

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

pridedamas prie šio dokumento KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI EB DVEJOPO NAUDOJIMO PREKIŲ IR TECHNOLOGIJŲ EKSPORTO KONTROLĖS REŽIMO PERSVARSTYMAS POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA

1. PAGRINDINIAI FAKTAI IR METODIKA

A) Pagrindiniai faktai

EB reglamentu dėl dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės prisidedama prie valstybių narių įsipareigojimų vykdymo MNG neplatinimo srityje. Taip yra todėl, kad dvejopo naudojimo prekės yra civilinės prekės, kurios gali būti naudojamos karo tikslais, o kai kuriais atvejais – masinio naikinimo ginklų (branduolinių, biologinių, cheminių ginklų arba raketų) gamybai arba kaip jų tiekimo priemonė.

B) Metodika

1) Tyrimo objekto apibrėžtis

Dėl GD išteklių stokos 2004 m. gruodžio mėn. pradžioje nuspręsta surengti konkursą šiam poveikio vertinimo tyrimui atlikti. 2005 m. sausio mėn. valstybės narės supažindintos su numatyta tyrimo objekto apibrėžtimi. Kvietimas teikti paraiškas paskelbtas 2005 m. kovo 2 d. Oficialiajame ES leidinyje (OLS 43).

Bendras tyrimo tikslas buvo išnagrinėti galimą įvairių ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės keitimo galimybių poveikį ir realumą, kad būtų galima atitikti JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1540 nustatytus reikalavimus ir įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas atsižvelgiant į 2004 m. valstybių narių parengtus šio reglamento įgyvendinimo savitarpio vertinimus (daugiau žr. komunikatą dėl ES režimo keitimo ir paskutinę reglamento įgyvendinimo 2000–2004 m. ataskaitą[1]).

2) Tyrimą atlikusios bendrovės atranka baigta 2005 m. liepos mėn .

2005 m. rugsėjo mėn. konsultacinė įmonė[2] pradėjo tyrimą. Galutinė ataskaita buvo pateikta 2006 m. vasario 23 d. šiuo adresu: http://ec.europa.eu/comm/trade/issues/sectoral/industry/dualuse/pr230206_en.htm.

3) Metodika

Pirmoji užduotis buvo atrinkti tam tikrą skaičių eksportuotojų. Šiuo tikslu klausimynas buvo išsiųstas maždaug 450 galimiems ES veikiantiems dvejopo naudojimo prekių eksportuotojams (įskaitant didelę dalį ES pramonės federacijų (70)). 2005 m. spalio 5 d. Prekybos generalinio direktorato tinklavietėje viešai paskelbta apie eksportuotojų ir kitų su tyrimu susijusių suinteresuotųjų šalių konsultacijas. Atliekant tyrimą konsultuotasi su suinteresuotosiomis šalimis (atrinkta apie 150 bendrovių), kurios pasirinktos remiantis eksportuotojų atsakymais į pirmąjį klausimyną. Konsultacijose dalyvavusių MVĮ ir 10 kategorijų dvejopo naudojimo prekių, išvardytų reglamento I priede[3], tiekėjų balansas buvo patenkinamas. Taip pat konsultuotasi su vežėjais ir prekybininkais. Dėl įvairių reglamento keitimo galimybių atliekant tyrimą konsultuotasi su visomis suinteresuotosiomis šalimis, kurios buvo aktyviai įtrauktos į procesą. Nuo 2006 m. sausio iki liepos mėn. pradžios valstybės narės ir kitos suinteresuotosios šalys galėjo pateikti savo nuomones dėl tyrimo rezultatų ir planuojamų tolesnių Komisijos tarnybų veiksmų (į nuomones nuodugniai atsižvelgta rengiant šį pasiūlymą). |

2. PAGRINDINėS POVEIKIO VERTINIMO TYRIME SVARSTYTOS GALIMYBėS, KOMISIJOS TARNYBų NUOMONė DėL POVEIKIO VERTINIMO IšVADų IR ATITINKAMI KOMISIJOS TARNYBų PASIūLYMAI TARYBAI

A) Užsakomajame poveikio vertinimo tyrime svarstytos galimybės, į kurias nebuvo atsižvelgta Komisijos pasiūlymuose dėl dalinio reglamento pakeitimo

1) Teisės aktų skaidrumo užtikrinimas eksportuotojams

Įgyvendinant poveikio vertinimo tyrime svarstytą galimybę buvo galima įvertinti sąnaudas, kurias valstybės narės patirtų siekdamos taikyti bendrą būtiniausią ES skaidrumo reikalavimą, susijusį su nacionalinių eksportuotojų galimybe naudotis svarbiais teisės aktais ir jų įgyvendinimą palengvinančiomis gairėmis. Padaryta išvada, kad tinklavietės neturinčios valstybės narės arba tos valstybės narės, kurių tinklavietėse nebuvo galima rasti pačios būtiniausios tyrime apibrėžtos informacijos, turėtų nedelsti ir imtis veiksmų padėčiai ištaisyti.

Prekybos GD pritarė ir kitai galimybei – išplėsti tinklavietę[4] joje pateikiant daugiau pagrindinės informacijos apie tarptautinius eksporto kontrolės režimus[5] ir siekti, kad ji taptų naudingu bei pridėtinę vertę turinčiu prieigos prie visų ES valstybių narių tinklaviečių tašku. Prekybos GD taip pat parėmė kitą svarbią rekomendaciją – Komisijoje sukurti „vieno langelio“ sistemą, kad ES ūkio subjektai vienoje vietoje galėtų naudotis visais svarbiais EB eksporto ir importo teisės aktais.

2) Galimybė išduoti visuotinius eksporto leidimus (apibrėžta reglamento 6 straipsnyje), jei eksportuotojas įgyvendina vidaus reikalavimų laikymosi programą

Svarstant šią galimybę remtasi:

- Prekybos GD surengtais pirminiais tyrimais, kurių išvados patvirtintos savitarpio vertinimuose, kuriuose pabrėžti valstybių narių taikomos praktikos skirtumai;

- tuo, kad kitos vyriausybės paskatino eksportuotojus į rekomenduojamą geriausią praktiką įtraukti vidaus reikalavimų laikymosi programą (visų pirma JAV).

Išvados parodė, kad įgyvendinant vidaus reikalavimų laikymosi programą itin gerinami eksportuotojų pajėgumai visapusiškai laikytis jiems išduotų eksporto leidimų taikymo srities ir sąlygų, visų pirma perduodant technologijas nematerialiai. Vis dėlto tyrimo trukmė buvo per trumpa, kad būtų galima išsamiai įvertinti vidaus reikalavimų laikymosi programos poveikį pramonei ir valstybių narių administracijų galimybes pradėti taikyti šią programą.

Dėl visų šių aplinkybių Prekybos GD nusprendė atmesti pirminę galimybę ir pasiūlyti iš dalies pakeisti dabartinį reglamento 8 straipsnį jame nurodant, kad vidaus reikalavimų laikymosi programa yra teigiamas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti svarstant paraiškas išduoti visuotinius eksporto leidimus.

3) Bendrojo Bendrijos eksporto leidimo dalinis pakeitimas, leidžiantis valstybėms narėms iš nusikaltėlių atimti leidimą

Ši galimybė pagrįsta tyrimais, kuriuose nagrinėta valstybių narių praktika ir baudžiamųjų sankcijų už reglamento pažeidimą taikymas. Nustatyta, kad maždaug 50 ES eksportuotojų taikytos baudžiamosios sankcijos už bendrojo Bendrijos eksporto leidimo nuostatų pažeidimus. Todėl konsultantai ir kai kurios valstybės narės padarė išvadą, kad iš dalies keisti reglamentą nebūtų pagrįsta. Pranešta ir apie kitus įgyvendinimo sunkumus, todėl Prekybos GD atmetė šią galimybę.

4) Naujų ir papildomų bendrųjų Bendrijos eksporto leidimų nustatymas (greičiausiai EU002 ir EU003)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad eksportuotojai, kuriems taikomi bendrieji nacionaliniai eksporto leidimai nacionaliniu lygiu, palyginti su kitais eksportuotojais, turi palyginamąjį pranašumą. Siekdama sudaryti vienodas sąlygas visiems ES eksportuotojams, Komisija yra pasirengusi pateikti pasiūlymus dėl naujų ir papildomų bendrųjų Bendrijos eksporto leidimų nustatymo, bet Komisijai neužteko laiko įtraukti tokius pasiūlymus į šį dokumentą. Išsamesnę informaciją galima rasti Komisijos komunikato dėl ES reglamento keitimo V priede.

5) Galimybė nustatyti ilgiausią eksporto leidimų nagrinėjimo terminą

Tyrimas parodė, kad kai kuriais atvejais eksportuotojai kenčia dėl to, kad valstybių narių administracijos smarkiai vėluoja nagrinėdamos jų eksporto leidimo paraiškas. Dėl tokio vilkinimo eksportuotojai negali eksportuoti į trečiųjų šalių rinkas (visų pirma į sparčiai augančios ekonomikos šalis, pvz., Kiniją ir Indiją), kadangi šiose rinkose veikia užsienio konkurentai, gaunantys leidimus greičiau arba jau įsisteigę šiose rinkose.

Todėl nuspręsta rekomenduoti nauja redakcija pateikiamame reglamente numatyti nuostatą, pagal kurią į savo teisės aktus valstybės narės privalo įtraukti orientacinį terminą, per kurį turi būti išnagrinėtos eksporto leidimų paraiškos arba eksportuotojų nacionalinėms valdžios institucijoms skirtos užklausos apie eksporto leidimų į sąrašą neįtrauktoms prekėms statusą, jei galutinis jų naudojimas nėra aiškus.

6) Galimybė suderinti neatitikimus šalims skirtingai interpretuojant I priede išvardytas prekes

Norint panaikinti tarp valstybių narių arba ES ir režimams priklausančių trečiųjų šalių esančius skirtumus, svarstant šiuos atvejus reikia atsižvelgti į tarptautinių eksporto kontrolės režimų nuostatas, kadangi šiais režimais apibrėžiamas kontrolės pobūdis. Vis dėlto, kadangi Europos bendrija neturi jokios įtakos derinant šiuos režimus ir nėra pageidavusi aktyvesnio vaidmens, tokių veiksmų nebuvo imtasi, bet pramonė raginama apie šiuos atvejus pranešti Komisijai, kad Komisija galėtų informuoti valstybes nares.

B) Užsakomajame poveikio vertinimo tyrime nagrinėtos galimybės, kurių pagrindu parengti Komisijos pasiūlymai dėl dalinio EB reglamento pakeitimo

1) IIIa priede apibrėžtos eksporto leidimų formos derinimas

Atliekant tyrimą padaryta išvada, jog siekiant panaikinti dėl dabartinių formuluočių kylančią dviprasmybę būtina pateikti naują reglamento redakciją. Taip visoje ES bus sudarytos vienodos sąlygos ir palengvintas teisės akto įgyvendinimas, kadangi nustatyta, jog kai kurie nacionaliniai eksporto kontrolės leidimai neatitinka IIIa priede nurodytų reikalavimų.

2) D vejopo naudojimo prekių tranzito ir perkrovimo kontrolės nustatymas

Galimybės yra grindžiamos:

- įpareigojimais, nustatytais 2004 m. balandžio mėn. priimtoje JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1540, kuri atnaujinta 2006 m.;

- tuo, kad tokia kontrolė nėra taikoma pagal reglamento 3–4 straipsnius.

Galimybės buvo grindžiamos trimis skirtingomis kontrolės formomis, kurios šiuo metu galioja keliose valstybėse narėse[6]. Pasiūlyme taikoma tranzito apibrėžtis taip pat apima perkrovimą.

Kadangi per ES teritoriją vežama daug prekybai skirtų prekių, pasiūlymas sistemingai reikalauti išankstinio leidimo visoms tranzitu į ES įvežamoms arba čia perkraunamoms dvejopo naudojimo prekėms, kurių paskirties vieta yra ne ES, buvo atmestas. Kita galimybė, pagal kurią leidimų būtų reikalaujama tik tam tikrais tranzito arba perkrovimo atvejais (įtartinais), buvo atmesta remiantis valstybių narių ir vežėjų pastabomis. Nuspręsta pasiūlyti kompetentingoms valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms suteikti galimybę perimti savo nuosavybėn tranzitu vežamas arba perkrautas dvejopo naudojimo prekes, jei yra pagrįstų įrodymų (dažniausiai remiantis žvalgybos šaltiniais), kad prekė yra neteisėtai platinama (arba ketinama tai daryti) trečiojoje šalyje.

3) Su dvejopo naudojimo prekėmis susijusios tarpininkavimo veiklos ir (arba) tarpininkavimo paslaugų teikimo kontrolės nustatymas

Svarstant įvairias galimybes atsižvelgta į tai, kad tarpininkavimo (paslauga, palengvinanti sandorius, susijusius su trečiosiose šalyse esančiomis dvejopo naudojimo prekėmis) kontrolė būtų taikoma ne ES teritorijoje esančioms prekėms, ir todėl ji būtų vykdoma pagal trečiųjų šalių teisės aktus. Tyrimas parodė, kad vykdyti tokią kontrolę būtų itin sunku. Padaryta išvada, kad kontrolė turėtų būti taikoma tik dviem ribotais atvejais:

- kai tarpininkas žino apie neteisėtą prekių kaip MNG galutinį naudojimą trečiosiose šalyse;

- kai valstybė narė, kurioje įsikūręs tarpininkas, praneša jam apie su ginklų platinimu susijusį pavojų.

Šiais atvejais operaciją norintis atlikti tarpininkas privalės prašyti leidimo.

4) Galutinio naudojimo kontrolės įgyvendinimo derinimas

Svarstyta galimybė iš reglamento 4 straipsnio 6 dalies išbraukti žodį „ prireikus “. Šis žodis riboja valstybių narių informacijos mainų apimtį: informacija apie nacionalinius įsipareigojimus, susijusius su į sąrašą neįtrauktų prekių, skirtų tam tikriems galutiniams naudotojams, kontrole, jos keičiasi tik tais atvejais, kai mano, kad tai „reikalinga“. Atlikus tyrimą nustatyta, kad valstybių narių praktikoje žodis „prireikus“ reiškė „niekada“. Komisijos atliktame tyrime taip pat patvirtintos ir papildytos užsakomojo tyrimo išvados dėl to, kad valstybių narių taikoma praktika smarkiai skiriasi, o tai ne tik iškraipo prekybą, bet ir mažina ES saugumą bei ES eksporto kontrolės sistemos veiksmingumą.

Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus pasiūlyta laikytis tarpinės pozicijos tarp apsvarstytos galimybės ir dabartinės situacijos. Pasiūlymu siekiama įpareigoti valstybes nares pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai svarbius duomenis (apie prekes ir galutinius naudotojus), susijusius su bendraisiais reikalavimais, kuriuos valstybė narė nustato savo šalies eksportuotojams, įpareigodama juos prašyti eksporto leidimo prieš eksportuojant į sąrašą neįtrauktą prekę, skirtą tam tikram galutiniam naudotojui (pagal reglamento 4 straipsnio 1–3 dalis arba 4 straipsnio 4 dalį). Be to, siekiant suvienodinti ir suderinti valstybių narių taikomą praktiką, siūloma ja nuolat keistis.

5) Bendrojo Bendrijos eksporto leidimo ir bendrojo nacionalinio eksporto leidimo naudojimo sąlygų derinimas

a) Remdamasi poveikio vertinimo tyrimu, Komisija nusprendė pateikti su bendruoju Bendrijos eksporto leidimu susijusį pasiūlymą, kuriame:

- aiškiai nurodoma, kad prieš pirmąjį prekių išsiuntimą arba mažiausiai per 30 dienų nuo jo eksportuotojams tereikės nacionalinėms valdžios institucijoms (jos atliks registraciją) pranešti apie savo ketinimą naudoti bendrąjį Bendrijos eksporto leidimą;

- atskaitomybės reikalavimai suderinami su reglamento 16 straipsnio reikalavimais;

- nurodomi kriterijai, pagal kuriuos galima uždrausti naudotis bendruoju Bendrijos eksporto leidimu.

b) Įgyvendinant galimybę, susijusią su bendrųjų nacionalinių eksporto leidimų naudojimo sąlygų derinimu, siekiama veiksmingesnio taisyklių laikymosi ir nustatomas reikalavimas registruoti visus eksportuotojus, besinaudojančius tokiais nacionaliniais leidimais.

6) Visų eksporto leidimais besinaudojančių eksportuotojų ir tiekėjų, ketinančių persiųsti naujoje V priedo redakcijoje išvardytas dvejopo naudojimo prekes Bendrijos teritorijoje, registracija (nauja 25 straipsnio redakcija)

Poveikis yra teigiamas, kadangi valstybių narių pajėgumai kontroliuoti reglamento įgyvendinimą didėja.

C) Kitos rekomendacijos, į kurias atsižvelgta pasiūlymuose dėl dalinio EB reglamento pakeitimo ir kurios nebuvo nagrinėtos užsakomajame poveikio vertinimo tyrime, tačiau kurių poveikis vertintas pačiame GD bendradarbiaujant su susijusiais GD

1) Nematerialaus technologijų perdavimo kontrolės pobūdžio aiškinimas (nauja 2 straipsnio b punkto iii papunkčio redakcija)

Pasiūlymas gali turėti tam tikro poveikio pramonei, kadangi šiuo metu nėra bendros visoje ES galiojančios apibrėžties, ir nesuderintas nematerialiųjų technologijų kontrolės vykdymo užtikrinimas. Viena iš priežasčių yra tai, kad iki šiol nebuvo aišku, ar dabartinio 2 straipsnio b punkto iii papunktis taikomas kontroliuojamų dvejopo naudojimo technologijų perdavimui per intranetą, kai jį atlieka už ES ribų esančios trečiosios šalys.

2) Nauja 7 straipsnio 2 dalies redakcija siekiama sumažinti dabar esantį pavojų, kad valstybė narė eksportuos dvejopo naudojimo prekę galutiniam naudotojui, jei tokia operacija kelia grėsmę esminiams kitos valstybės narės saugumo interesams

Prekybos GD atliktas tyrimas parodė, kad 50 % atvejų valstybių narių prašymai, pateikti kitoms valstybėms narėms pagal 7 straipsnio 2 dalį prašant sustabdyti jų esminiams saugumo interesams grėsmę keliantį eksportą, nebuvo patenkinti. Pasiūlymo pridėtinė vertė – siekiant didinti ES saugumą į dabar vykstančias dvišales konsultacijas įtraukti kitas valstybes nares, jei dvi susijusios valstybės narės negali susitarti tarpusavyje.

3) Nauja reglamento 9 straipsnio redakcija siekiama gerinti informacijos apie atsisakymus suteikti leidimą mainus ir mažinti pavojų, kad viena valstybė narė eksportuos dvejopo naudojimo prekę galutiniam naudotojui, nors kita valstybė narė tokį eksportą būtų uždraudusi

Atsižvelgiant į 2003 m. pirminius Komisijos pasiūlymus ir savitarpio vertinimų išvadas, pasiūlymais iš dalies pakeisti reglamentą siekiama:

- įgyvendinti savitarpio vertinimų rekomendacijas;

- ES režimą suderinti su tarptautinių eksporto kontrolės režimų gairėmis, kuriose raginama po tam tikro laikotarpio nuolat peržiūrėti atsisakymų suteikti leidimą galiojimą;

- sudaryti sąlygas tam, kad prireikus ES būtų galima sukurti saugią elektroninę sistemą, skirtą kontroliuojamos informacijos, įskaitant informaciją apie atsisakymus suteikti leidimą, mainams, atsižvelgiant į Komisijos tarnybų patirtį, įgytą šiuo metu naudojantis bandomąja duomenų baze.

Tokios sistemos sukūrimo sąnaudų vertinimas pateikiamas pasiūlymo dėl reglamento dalinio pakeitimo aiškinamojo memorandumo priede.

4) Naujoje 10 straipsnio redakcijoje numatyta, kad elektroniniu būdu valstybės narės gali valdyti visą eksporto leidimų išdavimo procesą

10 straipsnio daliniu pakeitimu siekiama palengvinti darbą (atsižvelgiant į pramonės prašymus).

5) Nauja 11 straipsnio redakcija, susijusi su ES kontroliuotinų prekių sąrašu . Ja siekiama suderinti reglamentą su po 2004 m. įvykusiais instituciniais pokyčiais, kadangi ne visos naujosios valstybės narės tapo tarptautinių eksporto kontrolės režimų narėmis.

6) Nauja reglamento 16 straipsnio redakcija

Be B dalies 6 punkte minėtos prievolės registruotis, siekiant patenkinti suinteresuotųjų šalių prašymus gerinti situaciją ir nustatyti proporcingus bei įgyvendinamus reikalavimus, visų pirma dėl nematerialaus technologijų perdavimo ir tarpininkavimo paslaugų teikėjų, iš dalies pakeista nuostata dėl prievolės tvarkyti registrus.

7) Nauja 19 straipsnio redakcija nustatoma kontrolinio sąrašo peržiūros komitologijos procedūra .

Tikslas – nustatyti komitologijos procedūrą, kuri būtų taikoma iš dalies keičiant kontroliuojamų prekių sąrašą (reglamento I priedas). Teigiamą poveikį pajus valstybės narės ir pramonė. Poveikis Komisijai bus iš esmės techninio ir administracinio pobūdžio.

8) Naujoje 21 straipsnio redakcijoje daroma nuoroda į baudžiamąsias sankcijas , taikytinas bent jau už rimtus reglamento ir valstybių narių priimtų jo įgyvendinimo nuostatų pažeidimus.

a) Poveikis bus naudingas, kadangi taip bus atgrasoma nuo eksporto kontrolės taisyklių pažeidimų. Pakeitimas yra atsakas į 2003 m. gruodžio 12 d. priimtoje Europos kovos su MNG platinimu strategijoje numatytą raginimą laikytis bendros politikos dėl baudžiamųjų sankcijų už neteisėtą su MNG susijusių medžiagų eksportą, tarpininkavimą jas platinant ir jų vežimą kontrabanda, ir į JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1540 nurodytą reikalavimą nustatyti tinkamas civilines arba baudžiamąsias sankcijas už tokių eksporto kontrolės taisyklių pažeidimus. Be to, pakeitimu atsižvelgiama į dabartinę valstybių narių praktiką, kuri apibrėžta remiantis 2005 m. Komisijos tarnybų tyrimu, atliktu laikantis Europos Vadovų Tarybos 2004 m. birželio mėn. deklaracijos.

b) Nauja 22 straipsnio redakcija, susijusi su tarptautiniu bendradarbiavimu

Pakeitus straipsnį bus lengviau išspręsti šiuo metu susidarančias problemines situacijas, kai, pavyzdžiui, trečiųjų šalių ir ES eksportuotojai turi pažeisti arba trečiųjų šalių įstatymus, arba laisvo dvejopo naudojimo prekių judėjimo bendrojoje rinkoje principą. Taip pat supaprastės abipusio eksporto leidimų pripažinimo procesas, o tai gali palengvinti galimybes bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis vykdyti bendrus pramoninius arba mokslinių tyrimų projektus. Bus galima nustatyti specialią eksporto kontrolės procedūrą, kuri taikoma tada, kai ES dvejopo naudojimo technologijos yra naudojamos (materialiai ir nematerialiai) su trečiosiomis šalimis susijusiuose projektuose.

9) Nauja 24 straipsnio redakcija, kuria didinamas Europos Komisijos rengiamos valstybių narių praktikos ataskaitos skaidrumas

Padidės skaidrumas, o tai bus naudinga visoms šalims.

10) Nauja 25 straipsnio redakcija dabartinis išankstinis leidimas, reikalingas persiunčiant naujoje V priedo redakcijoje nurodytas prekes, keičiamas išankstinio pranešimo sistema, laikantis dvejopo naudojimo prekių judėjimo bendrojoje rinkoje laisvės principo pagal EB sutarties 30 straipsnį .

Poveikis pramonei bus teigiamas, nes tai palengvins persiuntimą vidaus rinkoje ir nekels pavojaus saugumui, nes valstybės narės ir toliau turės galimybę dėl pagrįstų priežasčių neleisti tokio persiuntimo.

11) Persvarstymo sąlygos, laikomos gera praktika, kurios reikalaujama pagal Komisijos įsipareigojimą siekiant geresnio reglamento įgyvendinimo, nustatymas

Visoms suinteresuotosioms šalims poveikis yra teigiamas.

[1] Informaciją galima rasti Prekybos GD tinklavietėje adresu: http://ec.europa.eu/comm/trade/issues/sectoral/industry/dualuse/index_en.htm

[2] Pranešimas apie laimėtoją buvo paskelbtas Prekybos GD tinklavietėje 2005 m. rugpjūčio 10 d.

[3] Vos kelios valstybės narės sutiko Prekybos GD pranešti eksportuotojų, su kuriais galima konsultuotis, pavadinimus arba eksportuotojų, kuriems jos išduoda eksporto leidimus, skaičių. Vis dėlto bendras ES dvejopo naudojimo prekių eksportuotojų skaičius gali siekti 5000–6000. Daugiausiai leidimų išduodančiose valstybėse narėse yra maždaug po 1000 eksportuotojų. Tose valstybėse narėse, kuriose išduodamų leidimų skaičius yra vidutinis, yra po 50–100 eksportuotojų, o kai kuriose valstybėse narėse nėra nė vieno eksportuotojo.

[4] http://ec.europa.eu/comm/trade/issues/sectoral/industry/dualuse/index_en.htm.

[5] Šiuo metu tinklavietėje (http://ec.europa.eu/comm/trade/issues/sectoral/industry/dualuse/links.htm) galima rasti visų svarbių tarptautinių eksporto kontrolės režimų tinklaviečių adresus, pvz., Branduolinių tiekėjų grupės, Wassenaaro susitarimo, Australijos grupės (biologinės ir cheminės dvejopo naudojimo prekės) ir Raketų technologijos kontrolės režimo.

[6] Nustatyta, jog taikomos trys kontrolės formos:

– sistemingas ex ante leidimas;

– ex ante leidimai, reikalaujami nacionalinių valdžios institucijų tik tada, kai vykdomi sandoriai yra įtartini;

– teisinė nacionalinių valdžios institucijų galimybė sustabdyti tranzitu vežamas dvejopo naudojimo prekes ir kai kuriais atvejais konfiskuoti jas.