52006PC0029

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 26.1.2006

KOM(2006)29 galutinis

2006/0009(CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

nustatantis Bendrijos civilinės saugos mechanizmą (išdėstyta nauja redakcija) {SEK(2006)113}

.

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIūLYMO APLINKYBėS |

110 | Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai Bendrijos civilinės saugos mechanizmas [toliau – mechanizmas] 2001 m. buvo sukurtas siekiant padėti telkti civilinės saugos pagalbą ir palengvinti jos koordinavimą, jeigu Bendrijoje arba ne Bendrijoje įvyktų nepaprastas ekstremalus įvykis. Pradėjus minėtą mechanizmą naudoti paaiškėjo, kad jis laikytina paprasta, tačiau veiksminga priemone, leidžiančia glaudžiau bendradarbiauti teikiant civilinės saugos pagalbą ir geriau derinti jos teikimą. Naujausia patirtis patvirtina reikalingumą tobulinti mechanizmą, kad būtų galima plėsti jos taikymo sritį. Pagrindiniai šio pasiūlymo tikslai – patobulinti mechanizmą atsižvelgiant į patirtį, praeityje įgytą šalinant didžiųjų nelaimių pasekmes, ir sukurti teisinį pagrindą, kad Bendrija galėtų imtis papildomų veiksmų siekiant nuveikti šiandienos darbus, reikalingus imantis civilinės saugos priemonių. Pasiūlymas yra pagrįstas idėjomis, kurios pateikiamos 2005 m. balandžio 20 d. paskelbtame Komisijos komunikate „Dėl Bendrijos civilinės saugos mechanizmo tobulinimo“[1], bei pateikiant pasiūlymą buvo atsižvelgta į 2005 m. liepos 18 d. Tarybos priimtas išvadas. Pasiūlymas taip pat yra pagrįstas 2005 m. lapkričio 8 d. ES riboto naudojimo komunikatu „Solidarumo stiprinimas teikiant abipusę pagalbą“[2]. Be to, pasiūlyme atsižvelgiama į keletą Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento deklaracijų, kuriose pateikiamos Europos bendradarbiavimo civilinės saugos sektoriuje plėtros politikos kryptys. 2004 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė, kad „dabartinis bendradarbiavimas civilinės saugos sektoriuje [...] būtų išplėstas siekiant išreikšti valstybių narių valią imtis bendrų veiksmų“. 2004 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino būtinybę „iš naujo įvertinti ir plėtoti civilinės saugos priemones, įskaitant bendrą mokymą ir visuomenės informavimo derinimą“. Taryba, po Pietų Aziją nusiaubusio cunamio, priėmė Veiksmų planą, į kurį įėjo visos priemonės, kurių ėmėsi Sąjunga ir valstybės narės arba kurių ji arba valstybės narės turi imtis, įskaitant įmanomą sistemos tobulinimą ir ES priemonių, kurių ji gali nedelsiant imtis šalindama nelaimių pasekmes, plėtrą[3]. Tuo pačiu metu Europos Parlamentas paragino sukurti specialiąsias, tinkamomis priemonėmis aprūpintas visuomenines civilinės saugos grupes, kurios būtų kartu apmokomos ir būtų pasiruošusios veikti stichinių nelaimių atveju ES ir kitose pasaulio teritorijose“. 2005 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė, kad „būtų patobulintos civilinės saugos priemonės [...] ir išplėstos galimybės nedelsiant imtis veiksmų naudojant valstybių narių civilinės saugos sistemas“. Visomis minėtomis deklaracijomis buvo aiškiai nustatytos būsimo bendradarbiavimo civilinės saugos sektoriuje Europos lygiu rekomendacijos. |

120 | Bendrosios aplinkybės Pastaraisiais metais kur kas dažniau ištinka gaivalinės nelaimės, jų pasekmės pavojingesnės ir mastai didesni, dėl jų žūva žmonės, naikinama ekonominė ir socialinė infrastruktūra bei blogėja ir šiaip jau trapių ekologinių sistemų būklė. Naujos su technologijos plėtra susijusios rizikos civilinei saugai kelia sudėtingesnius uždavinius. Teroristų išpuoliai, kurie buvo įvykdyti ES, pabrėžė veiksmingo pasekmių valdymo būtinybę. Per pastaruosius trejus metus gerokai padaugėjo šalių, raginančių sukurti neatidėliotinos civilinės saugos pagalbos teikimo, sistemą. Per 2005 metų dešimt mėnesių daugiau nei 10 šalių prašė pagalbos, numatytos pagal minėtą sistemą. Sistema naudojosi valstybės narės, šalys kandidatės, besivystančios šalys, su kuriomis užmegzti partnerystės ryšiai, ir keletas turtingiausių valstybių, siekdamos susidoroti su nelaimėmis, kurių pasekmių negalėtų pašalinti minėtų valstybių nacionalinės institucijos. |

130 | Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos Dabartiniu metu bendradarbiavimą Bendrijos lygiu civilinės saugos sektoriuje reglamentuoja du teisės aktai: i) 1999 m. gruodžio 9 d. Tarybos sprendimas 1999/847/EB, nustatęs Bendrijos veiklos programą civilinės saugos srityje[4], kuri turėjo baigtis 2004 metų pabaigoje, tačiau buvo pratęsta iki 2006 metų pabaigos. Kartu buvo priimti daugiamečiai specialūs biudžetai. 2001 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimas 2001/792/EB, Euratomas, nustatantis Bendrijos mechanizmą sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti[5]. Šis teisės aktas nėra susietas su jokiais finansiniais ištekliais; jis skirtas valstybių narių ir Bendrijos įsipareigojimams, taikomiems vykdant operacijas. Šis pasiūlymas yra susijęs su Tarybos sprendimu 2001/792/EB, Euratomas. Jis iš dalies pakeičia minėtą pasiūlymą, siekiant užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą ir derinimą. |

140 | Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Ypač daug dėmesio buvo skirta siekiant užtikrinti, kad taikant kitas Bendrijos priemones ir vykdant kitų sričių politiką ta pati veikla nebūtų vykdoma du kartus, ypač jeigu ta veikla – EB humanitarinės pagalbos teikimas. |

KONSULTAVIMASIS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO įVERTINIMAS |

Konsultacijos su suinteresuotomis šalimis |

211 | Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiriamieji sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas Komisija, rengdama šį pasiūlymą, rengė viešas konsultacijas su valstybėmis narėmis, penkiomis kitomis šalimis, kurios dalyvauja programoje[6], ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Aptartinas dokumentas ir klausimynas buvo paskelbti internete bei buvo sukviestas konsultacinis pasitarimas. |

212 | Atsakymų santrauka ir kaip į juos buvo atsižvelgta Konsultuojantis buvo nustatyta, kad visuotinai pritariama siekiui tobulinti šiuo metu civilinės saugos sektoriuje taikomas priemones. Respondentai iš esmės pritarė aptartiname dokumente iškeltiems tikslams ir palaikė Komisijos požiūrį, anot kurio, būtų tobulinamos jau taikomos, o ne kuriamos naujos priemonės. Kiti suabejojo, ar siūloma forma, t.y. direktyva, būtų tinkama, ir pabrėžė poreikį atsižvelgti į bendrąją finansinę perspektyvą bei būsimąsias naujoves grįsti išsamia nuostolių analize. Vienas kitas iš respondentų iškėlė reikiamybę skleisti daugiau informacijos apie Europos civilinės saugos pagalbą. Kiti daugiau dėmesio skyrė subsidiarumo principo laikymuisi ir pridedamosios vertės ES lygiu padidinimui. Kelios valstybės narės taip pat pabrėžė būtinybę užtikrinti humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos derinimą ir papildomumą trečiosiose šalyse. Kelios suinteresuotosios šalys iškėlė ankstyvojo įspėjimo svarbą. Buvo atsižvelgta į visus šiuos atsakymus. |

213 | Nuo 2005 m. sausio 20 d. iki 2005 m. birželio 1 d. internete buvo rengiamos atviros konsultacijos. Su rezultatais galima susipažinti šiuo adresu internete http://europa.eu.int/comm/environment/civil/consult_new_instrument.htm. |

Ekspertų žinių kaupimas ir pritaikymas |

229 | Išorės ekspertų pagalba nebuvo reikalinga. Rengiant pasiūlymą buvo remiamasi patirtimi, įgyta šalinant nelaimių pasekmes (šalinant tas pasekmes naudotasi sistemomis galimybėmis). |

230 | Poveikio vertinimas Rengiant šį pasiūlymą buvo svarstytos trys pagrindinės galimybės. Pirmoji – atmesti visas teisės akto leidybos iniciatyvas. Jeigu būtų pasirinkta pirmoji galimybė, Bendrija negalėtų pasiekti Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento nustatytų politikos tikslų. Daugiausiai pastangų reikalaujanti galimybė, kurią galima rinktis minėtiems tikslams pasiekti – sukurti nuolatinę Europos civilinės saugos grupę. Kuriant valstybių narių civilinės saugos junginius, grupė Europos lygiu būtų nuolatos pasirengusi nedelsiant imtis veiksmų ištikus nelaimei. Nors ši galimybė suteikia vienokio ar kitokio pranašumo, ypač jeigu būtų svarstoma sparta, veiksmingumas, matomumas ir derinimas, vis dėl to pastaroji laikoma sunkiai įgyvendinama šiame sistemos plėtros etape dėl finansinių, administracinių ir vadybinių pasekmių, kurių ji turėtų. Trečioji galimybė – į Tarybos sprendimą, kuriuo sistema reglamentuojama, įtraukti tam tikrą skaičių pakeitimų. Šis požiūris Bendrijai leidžia gerokai išplėsti civilinės saugos sektoriaus bendradarbiavimą, tačiau kartu laikytis pragmatiškumo ir rentabilumo reikalavimų. Bendrija, laikydamasi minėto požiūrio, tebegali remtis valstybių narių civilinės saugos ištekliais, kurie tampa pagrindinėmis ES civilinės saugos pagalbos teikimo priemonėmis, ir teikti papildomą pagalbą, papildančią valstybių narių išteklius. Pasiūlymu, išvengiant su antrąja galimybe susijusių finansinių išlaidų, užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp paramos teikimo ir jos papildymo priemonių, leisiančių Bendrijai kaip visumai teikti pagalbą ištiktiesiems didžiųjų nelaimių. |

TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI |

305 | Pasiūlytų veiksmų santrauka Šiuo pasiūlymu, atsižvelgiant į Institucijų susitarimą dėl teisės aktų pakeitimo metodo, pataisomas Tarybos sprendimas 2001/792/EB, Euratomas. Į šį pasiūlymą, kuris pateikiamas kaip vientisas tekstas, įeina ir esminių pakeitimų, padarytų Tarybos sprendime 2001/792/EB, Euratomas, tekstas ir pakeistos minėto sprendimo nuostatos. Pasiūlas pakeičia ir panaikina minėtą pasiūlymą. Dėl šio pasiūlymo Bendrijos teisės aktai bus prieinamesni ir skaidresni. |

310 | Teisinis pagrindas Europos bendrijos steigimo sutarties 3 straipsnio 1 dalies u punkte numatyta, kad Bendrijos veiklos sritims priskirtinos civilinės saugos priemonės. Kadangi civilinės saugos pagalbą taip pat gali tekti teikti ištikus radiologiniam pavojui, šis pasiūlymas, be to, turi būti pagrįstas Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi. Kadangi teisinis specialus civilinės saugos pagrindas kol kas nėra parengtas, šis pasiūlymas pagrįstas Europos bendrijos steigimo sutarties 308 straipsniu ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 203 straipsniu. Vienas ir kitas minėtieji teisiniai pagrindai suteikia galimybę taikyti tokią pačią sprendimų priėmimo procedūrą, t. y. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai priima atitinkamas priemones. |

320 | Subsidiarumo principas Subsidiarumo principas taikomas tada, jeigu pasiūlymas nepriskirtinas išskirtinei Bendrijos kompetencijai. |

Pasiūlymo tikslų valstybės narės negali veiksmingai pasiekti dėl toliau nurodytos(-ų) priežasties(-čių). |

321 | Sistema buvo sukurta todėl, kad didžiųjų nelaimių sukeltos pasekmės gali būti per sunkios, kad jas pašalinti galėtų bet kokia pavienė valstybė narė. Jeigu ištiktų didžioji nelaimė, abipusė civilinės saugos pagalba turi papildyti nacionalines priemones, kurių imasi. |

Bendrijos veiksmais pasiūlymo tikslų būtų galima geriau pasiekti dėl toliau pateikiamos(-ų) priežasties(-čių). |

324 | Bendrijos galimybių teikti veiksmingą civilinės saugos pagalbą, jeigu ištiktų didžiosios nelaimės, sustiprinimas – tai politinis ir praktinis imperatyvas. Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas pripažino būtinybę užtikrinti glaudesnį civilinės saugos sektoriaus bendradarbiavimą ES lygiu. Pasiūlymas valstybėms narėms leistų veiksmingiau prisidėti prie Bendrijos civilinės saugos pagalbos ir jos galėtų gauti naudos iš glaudesnio derinimo ir bendradarbiavimo, vykdomo remiantis aiškiau apibrėžta teisine sistema. Be to, pasiūlymas valstybėms narėms leistų tikėtis, kad ištikus nelaimei iš kitų valstybių narių jos galėtų sulaukti veiksmingos ir tinkamai suderintos civilinės saugos pagalbos. |

325 | Pasiūlymas valstybėms narėms tam tikrose srityse, pvz., logistikos ir transporto, taip pat leistų gauti naudos iš masto ekonomijos ir racionaliau naudoti ne pernelyg gausius išteklius. |

327 | Kalbant trumpai, pasiūlyme numatoma tobulinti bendradarbiavimą Bendrijos lygiu siekiant prisidėti prie valstybių narių pastangų ir jas papildyti, jeigu tektų šalinti didžiųjų nelaimių pasekmes, su kuriomis susidoroti nepakanka nacionalinių pastangų |

Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. |

Proporcingumo principas Pasiūlymas proporcingumo principą atitinka dėl šios(-ių) priežasties(-čių). |

331 | Šis sprendimas neviršija to, kas reikalinga nustatytiems tikslams pasiekti. Pasiūlymas yra skirtas trūkumams, kurie buvo nustatyti praeityje imantis priemonių, aptarti ir yra pagrįstas Europos Vadovų Tarybos bei Europos Parlamento suteiktais įgaliojimais. |

332 | Bendrijai ir nacionalinės valdžios institucijoms tenka nedidelė administracinė našta ir ji nėra didesnė nei privalomoji, leisiančioji Bendrijai užtikrinti, kad sulaukus prašymo suteikti pagalbą būtų imtasi veiksmingų civilinės saugos priemonių. |

Priemonių pasirinkimas |

341 | Siūlomos priemonės: Tarybos sprendimas |

342 | Kitos priemonės nebūtų tinkamos dėl šios (-ų) priežasties (-čių). Tarybos sprendimą 2001/792/EB, Euratomas, galima pataisyti tik priėmus Tarybos sprendimą. |

POVEIKIS BIUDžETUI |

409 | Pasiūlymas neturi poveikio Bendrijos biudžetui. |

PAPILDOMA INFORMACIJA |

510 | Supaprastinimas |

511 | Pasiūlyme numatoma supaprastinti teisės aktus. |

512 | Bendrija, taikydama teisės aktų keitimo metodą, į vieną tekstą gali įtraukti ir esminius pasiūlytus Tarybos sprendimo pakeitimus, ir nepakeistas to sprendimo nuostatas. Be to, pirminis sprendimo tekstas, siekiant veiksmingesnio reglamentavimo, buvo patikslintas ir suredaguotas. Dėl to tam tikros sprendimo teksto dalys buvo išbrauktos ir pakeistos, tačiau šie pakeitimai neturėjo esminės įtakos sprendimo tekstui. |

520 | Galiojančių įstatymų panaikinimas Priėmus šį pasiūlymą, galiojantys teisės aktai bus panaikinti. |

Persvarstymo, pakeitimo, laikino galiojimo išlyga |

531 | Pasiūlyme numatyta persvarstymo straipsnis. |

540 | Pakeitimas Į šį pasiūlymą įeina pakeitimai. |

560 | Europos ekonominė erdvė Siūlomas aktas yra susijęs su Europos ekonomine erdve, ir todėl turėtų būti jai taikomas. |

570 | Išsamus pasiūlymo paaiškinimas Toliau pateikiama pagrindinių pasiūlymų santrauka. 1. Vežimas a) Dabartinė padėtis Kiekviena valstybė narė šiuo metu yra atsakinga už tai, kad pasirūpintų jos civilinės saugos pagalbos pristatymu. Prieinamų transporto priemonių trūkumas – vienintelė svarbiausia priežastis, kliudanti veiksmingai taikyti Europos civilinės saugos pagalbos priemones. Kiekvienu atveju, kai tekdavo imtis pagalbos priemonių, kelios valstybės narės pranešdavo, kad jos galėtų teikti prašomos pagalbos, tačiau neturi transporto tai pagalbai pristatyti. Tokios padėties priežasčių gali būti daug ir įvairių. Ne visos valstybių narių civilinės saugos institucijos turi oro transporto priemonių, kurias tos institucijos galėtų bet kada naudoti. Tam tikrais atvejais nėra numatyta procedūrų, kurias taikant nacionalines karines priemones būtų galima pasitelkti pristatant civilinės saugos pagalbą. Komercinių orlaivių pasitelkti dažnai neįmanoma dėl pernelyg sudėtingų ir daug laiko reikalaujančių procedūrų. Valstybės narės gali pradėti varžytis dėl tų pačių vežimo priemonių. Be to, vežimo išlaidos, palyginti su finansine pagalbos verte, tam tikrais atvejais būna pernelyg didelės. Dėl minėtų keblumų pagalba dažnai pristatoma vėliau arba apskritai nėra siunčiama, žr. poveikio įvertinimo skirsnį. Net ir tuo atveju, jeigu valstybės narės nusprendžia apmokėti vežimo išlaidas, tos išlaidos dažniausiai turi neigiamos įtakos numatomų priemonių mastui arba trukmei, t. y. jos sumažina teigiamą Bendrijos civilinės saugos priemonių poveikį. b) Pasiūlymai Bendrija turėtų stengtis užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą šioje srityje. Jeigu Bendrija teiktų finansinės ir praktinės paramos vežant civilinės saugos pagalbą, būtų galima suteikti daugiau pagalbos. Bendrijos teikiama parama skatintų bendradarbiauti ir leistų akivaizdžiau įrodyti, kad visi remiame šalis, kurios yra reikalingos pagalbos. Minėta parama kiekvienai valstybei narei leistų tikėtis, kad ji gali sulaukti Bendrijos civilinės saugos pagalbos net tuo atveju, jeigu visos kitų valstybių narių vežimo priemonės jau panaudotos, tų priemonių nepakanka arba jos nėra prieinamos. Svarbiausias dalykas – Bendrijos finansinė ir praktinė parama vežant civilinės saugos pagalbą leistų Bendrijai išgelbėti daugiau žmonių gyvybių ir užtikrintų, kad nelaimių ištiktiesiems būtų suteikta reali ir savalaikė pagalba. Dėl to į Tarybos sprendimą turėtų būti įtrauktas naujas požiūris į civilinės saugos pagalbos, kuri teikiama naudojant civilinės saugos sistemą, vežimą. Pagrindiniai principai: i) nacionalinės civilinės saugos pagalbos vežimas – svarbiausias įpareigojimas kiekvienai pagalbą teikiančiai šaliai, kuri ją teikia naudodamasi civilinės saugos sistema. Šiame pasiūlyme aiškiai nustatoma valstybių narių prievolė imtis priemonių užtikrinti, kad civilinės saugos pagalba būtų pristatoma laiku. ii) jeigu įmanoma, valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti, kad jų turimi vežimo ištekliai būtų paskirstomi tarp kelių ar daugiau valstybių narių siekiant pristatyti kuo daugiau pagalbos ir tai atlikti kuo sparčiau. iii) Bendrijos finansiniai ištekliai[7] turėtų būti naudojami kaip tam tikra apsaugos priemonė tuo atveju, jeigu nacionalinės vežimo priemonės nebūtų prieinamos, jų nepakaktų arba jomis nebūtų galima veiksmingai pristatyti pagalbos. Bendrijos finansiniai ištekliai leistų Komisijai sutelkti papildomų vežimo priemonių, kurios reikalingos imantis veiksmų sparčiai šalinti didžiųjų nelaimių pasekmes ir kurių neįmanoma pasitelkti kokiu nors kitu būdu. Išsamios papildomų vežimo priemonių pasitelkimo taisyklės bus nustatytos 13 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Europos greitojo reagavimo priemonių sistemos kūrimas a) Dabartinė padėtis Bendrijos civilinės saugos priemones įgyvendina grupės, ekspertai, kuriuos savanoriškai paskiria valstybės narės, ir tam darbui pasitelkiama valstybių narių numatyta įranga. Šiuo tikslu sprendimo 3 straipsnyje nustatoma, kad valstybės narės turi iš anksto sudaryti grupes ir numatyti ekspertus, kuriuos būtų galima pasitelkti imantis priemonių, taikomų naudojantis Bendrijos civilinės saugos sistema. 4 straipsnio d punkte nustatoma, kad Komisija turi įgyvendinti mokymo programą, į kurią įeitų kursai, pratybos ir keitimasis ekspertais, siekiant gerinti pagalbos priemones taikančių pareigūnų parengtį. Minėtų dalykų, nors jie laikytini pagrįstais, nepakanka, kad būtų sukurta Europos greitojo reagavimo priemonių sistema (šito yra prašiusi Europos Vadovų Taryba). Šią išvadą patvirtina priemonių taikymo galimybių įvertinimas (vertinant daugiausia dėmesio buvo skiriama prieinamai civilinės saugos pagalbai, kuria būtų galima pasinaudoti, jeigu Sąjungoje būtų įvykdyti keli ar keliolika pavojingų teroristų išpuolių). Atlikus įvertinimą paaiškėjo, kad priemonių taikymo galimybės keliose srityse, kuriose gali tekti remtis abipuse pagalba, nėra pakankamas[8]. Priemonių taikymo galimybių nepakankamumas turi būti pašalintas siekiant užtikrinti, kad Bendrija visomis savo išgalėmis galėtų teikti pagalbą, jeigu būtų reikalinga. Be to, praeityje įgyta patirtis įrodė, kad bet kokia savanoriška sistema, pagal kurią teikiama abipusė pagalba, yra riboto pobūdžio priemonė, ypač tuo atveju, jeigu panaši rizika vienu metu iškyla skirtingoms šalims (pvz., vienalaikiai teroristų išpuoliai visoje Sąjungos teritorijoje, miškų gaisrai, potvyniai). Kalbant trumpai, valstybių narių pagalbos gali nepakakti siekiant užtikrinti spartų civilinės saugos priemonių, skirtų visoms nelaimėms, taikymą. b) Pasiūlymai Šiame pasiūlyme nustatomos keturios naujovės siekiant įgyvendinti Sąjungos norą sukurti valstybių narių civilinės saugos sistemomis pagrįstą ES greitojo reagavimo priemonių sistemą. Pirma, jame pritariama veiksmams, dėl kurių Taryba susitarė 2004 m. gegužės 18 d., priimdama priemones, kuriomis sukuriama karinių duomenų bazių prieinamumo sistema. Pasiūlyme, remiantis šiomis priemonėmis, valstybės narės, jeigu jos atsako į prašymus suteikti pagalbą, raginamos tuos atsakymuose nurodyti informaciją apie karinių priemonių prieinamumą. Antra, pasiūlyme valstybės narės skatinamos, kaip yra prašiusi Europos Vadovų Taryba, imtis veiksmų, kad būtų kuriamos sudedamosios civilinės saugos sistemos dalys. Šios sistemos sudedamosios dalys – tai specialūs, iš anksto valstybių narių apibrėžti civilinės saugos ištekliai, kuriuos naudojant galima veiksmingai imtis priemonių teikiant pagalbą, skirstomą naudojantis sistema. Tos sistemos sudedamosiomis dalimis gali būti įranga, darbuotojai arba ir viena, ir kita. Sistemos turi būti visiškai tinkamos sąveikai užtikrinti, greitai parengiamos veiklai ir pritaikytos vykdyti pagalbines funkcijas arba atitikti pirmenybinius poreikius, kurių atsiranda ištikus nelaimėms. Kuriant minėtas sudedamąsias sistemos dalis, kitokio pobūdžio tyrimais, kurie susiję su atitinkamomis priemonėmis, naudojamomis šalinant didžiųjų nelaimių pasekmes, būtų galima išnagrinėti įmanomus sinergijos atvejus. Svarbiausias dalykas yra tas, kad sistemos sudedamąsias dalis galėtų sukurti viena valstybė narė arba kartu veikdamos kelios valstybės narės. Pastaroji pasirinktis sukurtų papildomas bendradarbiavimo galimybes, ypač mažosioms šalims, ir visoms valstybėms narėms leistų pavieniui ar kartu su kitomis valstybėmis narėmis prisidėti prie Bendrijos taikomų civilinės saugos priemonių. Kai sistemos sudedamosios dalys tampa svarbiu prieinamos pagalbos duomenų bazės elementu, Monitoringo ir informacijos centras (toliau – „MIC“), gavęs pagalbos prašymą, gali greitai atpažinti reikalingiausias sudedamąsias sistemos dalis ir pasirūpinti, kad kompetentinga(-os) valstybė(-ės) narė(-ės) nedelsdama(-os) sutelktų tas dalis. Trečia, priemonių taikymo galimybių įvertinimas įrodė būtinybę imtis dar kitų logistikai skirtų veiksmų. Bendrija šiame sektoriuje turėtų išnaudoti masto ekonomiją ir užtikrinti, kad pagrindines pagalbines funkcijas (pranešimų perdavimas ir priėmimas, mažos keliamosios galios transporto priemonių parkas, tiekiami reikmenys, techninės dirbtuvės ir t. t.) galėtų vykdyti paskirtosios tarnybos, kurios atliktų visų valstybių narių pagalbą teikiančių grupių iškeltas užduotis. Pagalbą teikiančios grupės, įdiegus minėtą tvarką, visą dėmesį galėtų sutelkti pagrindiniam darbui – jos veiktų veiksmingiau ir Europos civilinės saugos pagalba būtų teikiama racionaliau. Pagalbinės sudedamosios sistemos dalys būtų kuriamos iš valstybių narių išteklių ir atitinkamos valstybės narės jas naudotų pasitarusios su Komisija. Galiausiai pasakytina, kad nors Bendrijos civilinės saugos pagalba pirmiausiai tebeturėtų būti pagrįsta savanoriškais valstybių narių įnašais, tačiau šiame pasiūlyme yra numatyta naujos politikos sistema, leidžianti Bendrijai rentabiliai prisidėti prie valstybių narių pagalbos ir priemonių. Šia parama turi būti teikiama tokia pagalba, kurios negalima sulaukti iš šalių, kurios yra civilinės saugos pagalbos teikimo sistemos dalyvės. Minėtos paramos teikimas galėtų būti laikina specialiosios įrangos nuoma (sanitarinio lėktuvo, didelio našumo siurblių ištikus potvyniams, lėktuvų miškų gaisrams gesinti ir t. t.). Jeigu pastarasis pasiūlymas būtų taikomas, pagal 13 straipsnyje nustatytą procedūrą reikėtų kruopščiai parengti kriterijus arba ribines vertes. Juo nesiekiama pakeisti nacionalinių parengties priemonių arba numatyti Bendrijos finansinius išteklius, už kuriuos valstybės narės lygiu būtų galima įsigyti civilinės saugos įrangos. Šiuo pasiūlymu siekiama numatyti papildomas apsaugos priemones, kuriomis būtų galima pasinaudoti susiklosčius nepaprastosioms aplinkybėms ir kurios papildytų valstybių narių teikiamą pagalbą. Jeigu valstybių narių pagalba nebūtų pakankama, prieinama arba veiksminga, remdamasi šiuo pasiūlymu Bendrija galėtų patenkinti specialius humanitarinius poreikius arba išvengti nepataisomo poveikio aplinkai. Šis pasiūlymas, kuriuo visų Europos piliečių saugumą siekiama padidinti numatant papildomas saugos priemones, atitinka reikalingumo ir subsidiarumo principų reikalavimus. Pasiūlymas yra būtina prielaida, leidžianti Bendrijai, gavus vienos iš jos valstybių narių prašymą suteikti pagalbos, bet kada imtis reikiamų priemonių net tuo atveju, jeigu prašomos pagalbos negalėtų suteikti jokios kitos valstybės narės arba jeigu kitos valstybės narės teiktų nepakankamos nacionalinės pagalbos ar negalėtų jos teikti. Pasiūlyme numatomos papildomos apsaugos ir saugos priemonės, kurių negalėtų užtikrinti pavienės valstybės narės. 3. Ankstyvas įspėjimas Bendrijos parengtis imtis greitų veiksmų gaivalinių nelaimių pasekmėms šalinti priklauso nuo to, ar yra sukurtos ankstyvo įspėjimo sistemos, valstybėms narės ir stebėjimo bei informacijos centrams leidžiančios sugaištant kuo mažiau laiko imtis reikalingų veiksmų. Šios sistemos turėtų būti pritaikytos naudotis prieinamais informacijos šaltiniais, pvz., Pasauline įspėjimo apie nelaimes ir koordinavimo sistema (toliau – PĮNKS, angl. GDACS) ir UNDAC įspėjimo sistema. Bendrija, prisidėdama prie minėtų sistemų sukūrimo, valstybėms narėms turėtų padėti sutrumpinti pasirengties laiką, kurį jos sugaišta prieš imdamosi veiksmų gaivalinių nelaimių priežastims pašalinti, ir plėsti bendras ES galimybes neatidėliotinai imtis veiksmų. Taryba nedvejodama pritarė, kad šioje srityje būtų imamasi kitų darbų. Siekiant, kad būtų tęsiamas minėtos sistemos kūrimo darbas, Tarybos sprendime turi būti sukurtas atitinkamas teisinis pagrindas. Pagrindinis Bendrijos pasiūlytų veiksmų dėl ankstyvo įspėjimo tikslas – geriau apsaugoti Europos piliečius nuo didžiųjų gaivalinių nelaimių pasekmių. Atitinkami šios srities veiksmai: prieigos prie jau sukurtų ankstyvo įspėjimo sistemų užtikrinimas ir būtinas jų atnaujinimas, patikimesnis aptikimo sistemų susiejimas su įspėjimo mechanizmais, sinergijos atvejų tarp skirtingų sistemų nustatymas ir tų sistemų toks prijungimas, kad sprendimus priimantys pareigūnai galėtų lengvai jomis naudotis. 4. Trečiosiose šalyse taikomų pagalbos priemonių derinimas a) Dabartinė padėtis Pagalbą ne Bendrijos teritorijoje galima teikti savarankiškai arba prisidedant prie veiksmų, kurių imasi tarptautinė organizacija. Ištikus tam tikroms nelaimėms, civilinės saugos sistema imasi veiksmų, norėdama patenkinti humanitarinius poreikius ir prisidėti prie platesnio masto humanitarinių pastangų. Ir civilinės saugos, ir humanitarinės pagalbos sistemų teikiama pagalba būna skirta neatidėliotiniems poreikiams, kurių atsiranda ištikus didžiosioms nelaimėms, patenkinti. Veiksmai, kurių imasi civilinės saugos pagalbos grupės, paprastai būna trumpalaikio pobūdžio, o humanitarinės operacijos dažniausiai tebetęsiamos pasibaigus pavojingiausiam nelaimės etapui[9]. Komisija parengė priemones, užtikrinančias glaudų civilinės pagalbos teikimo mechanizmo ir Europos Komisijos Humanitarinės pagalbos biuro (toliau – EKHPB, angl. ECHO) bendradarbiavimą ir leidžiančias imtis visapusiškų priemonių nelaimių pasekmėms šalinti. Komisijos darbo procedūros tebeužtikrins EK Humanitarinės pagalbos biuro ir civilinės saugos sinergiją, atsižvelgiant į specialią humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos paskirtį. Šis metodas taip pat leistų tiksliau įvertinti Bendrijos ir valstybių narių indėlį teikiant humanitarinę pagalbą. Be to, taip pat buvo imtasi specialių veiksmų stengiantis užtikrinti deramą koordinavimą su Jungtinių Tautų Organizacija. 2004 m. spalio mėn. Komisija ir JT Humanitarinės pagalbos reikalų koordinavimo biuras, siekdami nustatyti pagrindinius glaudesnio bendradarbiavimo ir koordinavimo principus bei išvengti, kad tas pats darbas be reikalo nebūtų atliekamas du kartus, pasirašė susitarimą. Komisija, siekdama, kad prieinami ištekliai kuo geriau būtų panaudojami, tęs koordinavimo darbus su JT ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis. b) Pasiūlymai Patobulintas koordinavimas Komisijos lygiu – būtina sąlyga siekiant prisidėti prie bendrų koordinavimo pastangų ir užtikrinant visapusį Europos indėlį teikiant pagalbą visame pasaulyje. Dėl to Tarybos sprendimo 6 straipsnyje turėtų būti aiškiai apibrėžtas ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės, nelaimės vietoje civilinę saugą koordinuojančios grupės ir Komisijos vaidmuo bei atsakomybės sritys atsižvelgiant į to vaidmens ir atsakomybės raidą imantis praktinių veiksmų. ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, pasitarusi su Komisija, sprendžia dėl politinio pobūdžio priemonių. Pagrindinis dalykas yra tas, kad ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė su nelaimės ištikta šalimi palaiko ryšį, ypač pradiniu didžiosios nelaimės etapu, siekdama palengvinti kuo greitesnį Bendrijos pagalbos priemonių taikymą. Šiame sprendime taip pat numatoma galimybė ES Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei prašyti kitos valstybės narės, kad pastaroji imtųsi visiškos arba dalinės atsakomybės koordinuoti politinio pobūdžio priemones. Minėta galimybė gali pasirodyti besanti naudinga, pvz. tuo atveju, jeigu nelaimė ištiktų ES Tarybai pirmininkaujant vienai valstybei narei ir tos nelaimės poveikis tęstųsi pirmininkavimą perėmus kitai valstybei narei, vienu metu įvyktų kelios nelaimės arba jeigu ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė su nelaimės ištikta šalimi nebūtų užmezgusi dvišalių santykių. Kita vertus, susiklosčius minėtoms aplinkybėms ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė galėtų prašyti pagalbos iš Komisijos. Komisija, naudodamasi MIC galimybėmis ir nuolatos tardamasi su pagalbą teikiančiomis valstybėmis narėmis, nelaimės ištikta šalimi ir JT, jeigu ji dalyvauja, Europos civilinės saugos pagalbos priemonių taikymą koordinuoja operacijų vykdymo lygiu. Visos valstybės narės, teikiančios civilinės saugos pagalbą, jeigu naudojantis civilinės saugos pagalbos teikimo mechanizmu perduodamas prašymas teikti pagalbos, turėtų susisiekti su MIC, kad Komisija galėtų užtikrinti visapusišką ir nuoseklų Europos civilinės saugos priemonių taikymą imantis pasaulinių pagalbos veiksmų. Jeigu reikia, Komisija, pasitarusi ES Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare, nusprendžia sudaryti ir pasiųsti iš valstybių narių specialistų sudarytą įvertinimo ir (arba) koordinavimo grupę. Įvertinimo ir (arba) koordinavimo grupei turėtų būti suteiktas aiškus įpareigojimas ir oficialūs įgaliojimai koordinuoti civilinę saugą užtikrinančių formuočių veiklą atsižvelgiant į Bendrijos civilinės saugos pagalbos teikimo sistemą. Grupei turėtų būti suteikiamos pagrindinės logistinės priemonės, ypač ryšio įranga, leisianti grupei veiksmingai koordinuoti Europos civilinės saugos pagalbos teikimą. |

1. 2006/0009(CNS)

ê 2001/792 (pritaikytas)

ÖPasiūlymas Õ

TARYBOS SPRENDIMAS

2001 m. spalio 23 d.

nustatantis Bendrijos civilinės saugos mechanizmą sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti

(2001/792/EB, Euratomas)

Ö(išdėstyta nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE) Õ

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 308 straipsnį,

ir Ö atsižvelgdama Õ į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 203 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[10],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[11],

atsižvelgdama į Ö Europos Õ ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,[12]

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę[13],

kadangi:

ò naujas

(1) 2001 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimas 2001/792/EB, nustatantis Bendrijos mechanizmą sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti[14] turi būti iš esmės pakeistas. Siekiant aiškumo, minėtas sprendimas turėtų būti suredaguotas iš naujo.

(2) Pastaraisiais metais kur kas dažniau ištinka gaivalinės ir žmogaus sukeltos nelaimės, jų pasekmės pavojingesnės, dėl kurių jų žūva žmonės, naikinama ekonominė ir socialinė infrastruktūra bei daroma žala aplinkai.

ê 2001/792 1 konstatuojamoji dalis (pritaikyta)

ð naujas

(3) Nors Bendrijos veiksmai siekiant įgyvendinti 1991 m. liepos 8 d. Tarybos ir Taryboje susirinkusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl valstybių narių savitarpio pagalbos kilus gamtinei ar techninei nelaimei gerinimo[15] padėjo apsaugoti žmones, aplinką ir turtą, dabar reikia užtikrinti geresnę saugą dėl gamtinio, techninio, radiologinio arba ekologinio pobūdžio priežasčių susidarius ekstremalioms situacijoms, įskaitant avarinę jūrų taršą Europos Sąjungos teritorijoje ir už jos ribų, ir įtvirtinti rezoliucijos nuostatas. ð . Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) konvencija dėl pramoninių avarijų tarptautinių padarinių, kurią Bendrija patvirtino Tarybos sprendimu 98/685/EB[16], padėjo dar labiau pagerinti pramoninių avarijų prevenciją ir veiksmus joms įvykus. ï

ê 2001/792 2 konstatuojamoji dalis (pritaikyta)

(2) 2000 m. balandžio 19 d. įsigaliojo Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JTEEK) konvencija dėl valstybės ribas peržengiančio pramoninių avarijų poveikio, kurioje yra nuostatos prevencijos, parengties ekstremaliai situacijai, žmonių informavimo ir dalyvavimo, pramoninių avarijų pranešimo sistemų, reagavimo ir savitarpio pagalbos klausimais. Tarybos sprendimu 98/685/EB[17] Bendrija pritarė šiai konvencijai.

ò naujas

(4) Sprendimu 2001/792/EB, Euratomas buvo sukurta Bendrijos sistema, palengvinanti glaudesnį bendradarbiavimą imantis civilinės saugos pagalbos priemonių (toliau – „sistema“), kurią naudojant taip pat būtų atsižvelgiama į specialius atskirtų, atokiausių ir kitokių Bendrijos regionų ar salų poreikius. Per pastaruosius trejus metus gerokai padaugėjo šalių, kurios pageidavo pasinaudoti civilinės saugos pagalbos teikimo sistema. Minėta sistema turėtų būti patobulinta siekiant užtikrinti veiksmingesnį ir akivaizdų Europos solidarumo įrodymą ir leisti sukurti galimybes Europai neatidėliotinai imtis civilinės saugos priemonių, kaip kad yra paraginusi Europos Vadovų Taryba susitikimo, kuris vyko 2005 m. sausio 16 ir 17 d., išvadose ir Europos Parlamentas 2005 m. sausio 13 d. rezoliucijoje dėl cunamio sukeltos katastrofos.

ê 2001/792 3 konstatuojamoji dalis (pritaikyta)

(3) Sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą skirtas mechanizmas galėtų papildyti esamą Bendrijos veiksmų programą civilinės saugos srityje[18] sudarydamas sąlygas teikti paramą susidarius nepaprastoms ekstremalioms situacijoms, kuriose gali prireikti greito reagavimo. Jis padėtų per sustiprintą Bendrijos civilinės saugos struktūrą, kurią sudaro monitoringo ir informavimo centras ir bendra ekstremalių įvykių susižinojimo ir informavimo sistema, palengvinti mobilizuoti pagalbos teikimo komandas, ekspertus ir kitus reikalingus išteklius. Jis taip pat suteiktų galimybę rinkti oficialiai patvirtintą ekstremalių įvykių informaciją, skleisti tą informaciją valstybėms narėms ir mokytis iš pagalbos teikimo patirties.

ê 2001/792 4 konstatuojamoji dalis (pritaikyta)

(5) Kuriant mechanizmą reikėtų deramai atsižvelgti į atitinkamus Bendrijos teisės aktus ir tarptautinius įsipareigojimus. Dėl to šis sprendimas neturėtų paveikti valstybių narių savitarpio teisių ir pareigų pagal dvišales ar daugiašales tarptautines sutartis, susijusias su šio sprendimo reikalais.

ò naujas

(6) Sistema turėtų užtikrinti spartesnį civilinės saugos priemonių taikymą ištikus visų rūšių didžiosioms nelaimėms, įskaitant gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes, technologines, radiacines ir ekologines avarijas, teroristų išpuolius ir atsitiktinę jūros taršą kaip numatyta 2000 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 2850/2000/EB, nustatančiame Bendrijos bendradarbiavimo atsitiktinės arba tyčinės jūros taršos srityje pagrindus[19]. Gali susiklostyti tokia padėtis, kad ištikus visoms minėtoms nelaimėms, civilinės saugos pagalba turėtų papildyti civilinės saugos pagalbos teikimo galimybes, kurios yra prieinamos nelaimės ištiktai šaliai.

ê 2001/792 5 konstatuojamoji dalis (pritaikyta)

ð naujas

(7) Prevencija yra svarbi rūpinantis sauga nuo gamtinio, techninio ir ekologinio pobūdžio nelaimių, ir reikėtų apsvarstyti tolesnius veiksmus prevencijos srityje. ð Bendrija, prisidėdama prie ankstyvo įspėjimo sistemų sukūrimo, valstybėms narėms turėtų padėti sutrumpinti pasirengties laiką, kurį jos sugaišta reaguodamos į gaivalines nelaimes. Šios sistemos turėtų būti pritaikytos naudotis prieinamais informacijos šaltiniais. ï

ê 2001/792 7 konstatuojamoji dalis (pritaikyta)

ð naujas

(8) Valstybių narių ir Bendrijos lygmeniu reikia, kad būtų imamasi paruošiamųjų priemonių, padedančių ekstremalių situacijų metu greitai mobilizuoti pagalbos teikimo komandas, ir kad jos būtų pakankamai lanksčiai koordinuojamos, o per mokymo programas reikia užtikrinti veiksmingo reagavimo gebėjimą ir prireikus įvertinimo ir (arba) koordinavimo grupių, pagalbos teikimo komandų ir kitų išteklių teikimo darnumą. Kitos paruošiamosios priemonės apimatų informacijos apie būtinus medicinos išteklius kaupimą ir naujų technologijų naudojimo skatinimą. ð Siekiant padėti plėtoti greito reagavimo civilinės saugos pajėgumus, reikėtų apsvarstyti papildomų civilinės saugos pagalbos teikimo modulių, sudarytų iš vienos ar daugiau valstybių narių išteklių, kūrimą. ï

ê 2001/792 6 konstatuojamoji dalis

(9) Nepaprasto ekstremalaus įvykio Bendrijoje atveju arba kilus neišvengiamai jo grėsmei, kurio padariniai peržengia arba gali peržengti valstybės ribas arba dėl kurio gali tekti prašyti pagalbos iš vienos ar daugiau valstybių narių, reikia, kad per nustatytą patikimą bendrą ekstremalių įvykių susižinojimo ir informavimo sistemą būtų atitinkamai pranešama.

ê 2001/792 8 konstatuojamoji dalis (pritaikyta)

(8) Pagal subsidiarumo principą Bendrijos mechanizmas suteiktų pridėtinę vertę remiant ir papildant nacionalinę politiką civilinės saugos savitarpio pagalbos srityje. Jei prašančios valstybės narės parengtis nėra pakankama, kad ji galėtų atitinkamai reaguoti į nepaprastą ekstremalų įvykį turimų išteklių požiūriu, ta valstybė galėtų papildyti savo parengtį pasitelkdama tokį Bendrijos mechanizmą.

ê 2001/792 9 konstatuojamoji dalis (pritaikyta)

ð naujas

(10) Mechanizmas turėtų sudaryti sąlygas mobilizuoti pagalbos teikimą ir lengvinti jos koordinavimą, kad būtų galima padėti užtikrinti geresnę pirmiausia žmonių, taip pat aplinkos ir turto, įskaitant kultūros paveldą, saugą ir tuo būdu sumažinti žmonių gyvybių netektį, sužalojimus, materialinius nuostolius, ekonominę ir ekologinę žalą bei padaryti socialinės sanglaudos ir solidarumo tikslų siekimą labiau juntamą. ðSustiprintas bendradarbiavimas civilinės saugos pagalbai teikti turėtų būti paremtas Bendrijos civilinės saugos struktūra, kurią sudaro stebėjimo ir informacijos centras, ekstremalioms situacijoms skirta bendra ryšių ir informacijos sistema, valdoma Komisijos, ir operatyviniai kontaktų centrai valstybėse narėse. Jis turėtų suteikti galimybę rinkti oficialiai patvirtintą informaciją apie ekstremalią situaciją, ją skleisti valstybėms narėms ir keistis intervencijų metu sukaupta patirtimi. ï

ò naujas

(11) Operacijų vykdymo valstybių narių informacijos centrai turėtų veikti taip, kad iš jų būtų įmanoma gauti informacijos apie civilinės saugos pagalbos, kurios prašo nelaimės ištikta šalis, prieinamumą, įskaitant informaciją apie karinių išteklių ir galimybių teikti civilinės saugos pagalbą prieinamumą.

(12) Reikiamų transportų priemonių prieinamumas turi būti užtikrinamas patikimiau, siekiant Bendrijos lygiu paremti galimybių neatidėliotinai imtis priemonių sukūrimą. Bendrija turėtų remti valstybių narių pastangas ir jas papildyti, sutelkdama valstybių narių vežimo išteklius ir, jeigu reikia, surasdama papildomų vežimo priemonių.

(13) Valstybių narių, kurios prisideda šalinant nelaimės pasekmes, pagalbos priemones taikančių formuočių logistinius poreikius galima patenkinti veiksmingiau ir pigiau Bendrijos lygiu pasitelkiant papildomas sudedamąsias civilinės saugos pagalbos sistemos dalis. Bendrija turėtų užtikrinti, kad minėtas sudedamąsias dalis būtų galima panaudoti nedelsiant, siekiant veiksmingiau taikyti civilinės saugos pagalbos priemones, jeigu naudojama civilinės saugos pagalbos teikimo sistema.

(14) Galimybė Bendrijos lygiu pasitelkti papildomos pagalbos, kuri papildo valstybių narių taikomas civilinės saugos pagalbos priemones, reikalinga kaip apsauginė priemonė, ypač tuo atveju, jeigu panašios grėsmės ištiktų kelias valstybes nares.

ê 2001/792 10 konstatuojamoji dalis (pritaikyta)

(10) Izoliuoti ir atokiausi regionai bei tam tikros kitos Bendrijos sritys dažnai turi specifinių bruožų ir reikmių dėl savo geografinės padėties ir vietovės, socialinių ir ekonominių aplinkybių. Jos turi neigiamų padarinių, trukdo dislokuoti pagalbą ir pagalbos išteklius sunkindamos pagalbos ir pagalbos išteklių teikimą ir sukurdamos ypatingas pagalbos reikmes kilus rimtam nepaprastos ekstremalios situacijos pavojui.

Toks Bendrijos mechanizmas taip pat padėtų geriau reaguoti į šias situacijas ir reikmes.

ê 2001/792 11 ir 13 konstatuojamosios dalys (pritaikytos)

ð naujas

(15) Teikiant civilinės saugos pagalbą už Bendrijos ribų, mechanizmasu būtų galima Ö turėtų Õ naudotis kaip priemone, galinčia lengvinti Ö palengvinti Õ ir palaikyti Ö paremti Õ veiksmus, kurių pagal savo kompetenciją imasi Bendrija ir valstybės narės. Pagalba Ö už Bendrijos ribų gali būti Õ būtų teikiama autonomiškai arba prisidedant prie tarptautinės organizacijos vadovaujamos operacijos, o pastaruoju atveju Bendrija turėtų užmegzti ryšius su atitinkamomis pasaulinėmis ir regioninėmis tarptautinėmis organizacijomis. ðJungtinėms tautoms tose vietose, kur yra jų atstovybės, tenka pagalbos teikimo operacijų trečiosiose šalyse pagrindinio koordinatoriaus vaidmuo. Pagal šį mechanizmą teikiama civilinės saugos pagalba turėtų būti derinama su Jungtinėmis Tautomis ir kitais svarbiais tarptautiniais subjektais, kad būtų kuo geriau panaudoti turimi ištekliai ir išvengta nereikalingo pastangų dubliavimo. Geresnis civilinės saugos koordinavimas pasitelkus mechanizmą yra būtina sąlyga siekiant prisidėti prie bendrų koordinavimo pastangų ir užtikrinant visapusį Europos indėlį į visą teikiamą pagalbą. Jeigu ištinka tokios didelės nelaimės, kad pagalbą reikia teikti ir pagal mechanizmą, ir pagal 1996 m. birželio 20 d. Reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos[20], Komisija turėtų užtikrinti, kad visos Bendrijos priemonės būtų taikomos veiksmingai, darniai ir kad jos papildytų viena kitą. ï

ê 2001/792 12 konstatuojamoji dalis (pritaikyta)

ð naujas

(16) Toks Bendrijos mechanizmas tam tikromis nustatytinomis sąlygomis taip pat galėtų būti priemone, palengvinančia ir remiančia Europos Sąjungos sutarties V antraštinėje dalyje nurodytą krizių valdymą Ö , remiantis 2003 m. rugsėjo 29 d. bendrą Tarybos ir Komisijos pareiškimu dėl Bendrijos civilinės saugos mechanizmo taikymo krizėms valdyti Õ ð , taip pat priemone, palengvinančia ir remiančią konsulinį bendradarbiavimą susidarius ekstremalioms situacijoms trečiosiose šalyse ï .

ê 2001/792 14 konstatuojamoji dalis (pritaikyta)

ð naujas

(14) Tokiame mechanizme galėtų Ššalys kandidatės Ö galėtų Õ dalyvauti ir bendradarbiauti su kitomis trečiosiomis šalimis ð , kadangi tai padidintų mechanizmo našumą ir veiksmingumą ï .

ê 2001/792 15 konstatuojamoji dalis (pritaikyta)

(15) Nuolat siekiant Sutarties tikslų reikia pagerinti įvairių esamų civilinės saugos veiksmų skaidrumą bei juos vienyti ir stiprinti.

ê 2001/792 16 konstatuojamoji dalis

(17) Priemonės, kurių reikia šiam sprendimui įgyvendinti, turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[21].

ê 2001/792 17 konstatuojamoji dalis

(17) To paties komiteto naudojimas šiam mechanizmui kaip ir esamai Bendrijos veiksmų programai civilinės saugos srityje turėtų užtikrinti mechanizmo įgyvendinimo nuoseklumą ir papildomumą.

ò naujas

(18) Valstybės narės sistemos tikslų, įskaitant jos naudojimą siekiant sumažinti žūstančių žmonių skaičių ir nuostolius, veiksmingai negali siekti ir dėl to, atsižvelgiant į siūlomų veiksmų mastą arba poveikį, tų tikslų tikslingiau būtų siekti Bendrijos lygiu. Jeigu didžiosios nelaimės pasekmės viršytų nelaimės ištiktos valstybės narės galimybes teikti pagalbą, ši valstybė narė turėtų turėti galimybę naudotis Bendrijos sistema, kuri papildytų tos valstybės narės civilinės saugos išteklius. Todėl Bendrija priemonių gali imtis remdamasi EB sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytu proporcingumo principu, šis sprendimas nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant minėtų tikslų.

ê 2001/792 18 konstatuojamoji dalis

(19) Europos bendrijos steigimo sutartis ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis nesuteikia jokių įgaliojimų šiam sprendimui priimti, išskyrus tuos, kurie yra jų 308 ir 203 straipsniuose atitinkamai,

ê 2001/792

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

ê 2001/792 (pritaikytas)

ð naujas

Ö I skyriusDalykas ir taikymo sritis Õ

1 straipsnis

1. Nustatomas Bendrijos mechanizmas sustiprintam Bendrijos ir valstybių bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti susidarius greito reagavimo reikalaujančioms nepaprastoms ekstremalioms situacijoms arba iškilus neišvengiamai jų grėsmei (toliau -– mechanizmas).

2. Ö Apsauga, kurią turi užtikrinti Õ Mmechanizmas yra skirtas padėti užtikrinti geresnę Ö , skirta Õ pirmiausia žmonių, taip pat aplinkos ir turto, įskaitant kultūros paveldą, saugaią Europos Sąjungos teritorijoje ir už jos ribų dėl gamtiniųo ð ir žmogaus sukeltų nelaimių, teroro aktų ir ï , techninio, radiologinio arba ekologinio pobūdžio ekstremalių įvykių, Ö įskaitant avarinę jūrų taršą (toliau – nepaprastos ekstremalios situacijos), Õ Ö atsižvelgiant į specialias izoliuotų, atokiausių ir kitų Bendrijos regionų ar salų reikmes Õ susidarius nepaprastoms ekstremalioms situacijoms, įskaitant avarinę jūrų taršą, kaip nustatyta 2000 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 2850/2000/EB, nustatančiame Bendrijos bendradarbiavimo atsitiktinės ar tyčinės jūros taršos srityje pagrindus[22].

Mechanizmas ne Ö turi Õ dar Ö yti Õ o poveikio pareigoms pagal galiojančius Europos bendrijos ar Europos atominės energijos bendrijos teisės aktus arba galiojančius tarptautinius susitarimus.

Bendra mechanizmo paskirtis - gavus prašymą teikti pagalbą tokių ekstremalių situacijų atveju ir palengvinti valstybių narių ir Bendrijos teikiamos pagalbos koordinavimą atsižvelgiant į specialias izoliuotų, atokiausių ir kitų Bendrijos regionų ar salų reikmes.

Ö 2 straipsnis Õ

3. Mechanizmą sudaro keli Ö bent tokie Õ elementai ir veiksmai:

ê 2001/792

ð naujas

(1) valstybėse narėse pagalbai teikti susidarius ekstremalioms situacijoms esamų pagalbos teikimo komandų ir kitos paramos teikimo nustatymas, ð įskaitant kariuomenės išteklius ir pajėgumus, kuriuos galima skirti paremti civilinę saugą; ï

ê 2001/792 (pritaikytas)

(2) pagalbos teikimo komandų ir kitos paramos teikimo, ekspertų Ö , skirtų grupėms, atsakingoms už Õ įvertinimąo ir (arba) koordinavimąo, grupėms mokymo programos nustatymas ir įgyvendinimas,;

ê 2001/792

(3) mokomieji renginiai, seminarai ir eksperimentiniai projektai svarbiais pagalbos teikimo aspektais,;

ê 2001/792 (pritaikytas)

(4) Ö grupių, atsakingų už Õ įvertinimąo ir (arba) koordinavimąo grupių kūrimas ir prireikus siuntimas,;

(5) bendro monitoringo ir informavimo centro Ö (MIC) Õ Ö , su kuriuo galima susiekti ir kuris gali nedelsdamas reaguoti visą parą ir tarnauti valstybėms narėms ir Komisijai pagal mechanizmo paskirtį Õ , įkūrimas ir valdymas,;

(6) bendra ekstremalių situacijų susižinojimo ir informavimo sistema Ö (BESSIS), leidžianti MIC ir valstybių narių informacijos punktams susiekti ir keistis informacija; Õ

ò naujas

(7) ankstyvo įspėjimo sistemos sukūrimas, atsižvelgiant į prieinamus informacijos šaltinius, valstybėms narėms ir MIC leidžiantį imtis neatidėliotinų priemonių;

(8) vežimo, logistikos ir kitokios paramos priemonių sukūrimas Bendrijos lygiu;

ê 2001/792 (pritaikytas)

(9) kiti remiantys Ö rėmimo ir papildomi Õ veiksmai, pavyzdžiui, pagalbai teikti skirtų išteklių vežimo lengvinimas Ö reikalingi taikant mechanizmą Õ .

2 straipsnis

1. Susidarius nepaprastai ekstremaliai situacijai Bendrijoje arba kilus jos neišvengiamai grėsmei, kuri sukelia arba gali sukelti valstybės ribas peržengiančius padarinius arba dėl kurių gali tekti prašyti vienos ar daugiau valstybių narių pagalbos, valstybė narė, kurioje įvyko ekstremalus įvykis, nedelsdama praneša:

a) toms valstybėms narėms, kurias tas ekstremalus įvykis gali paveikti, jeigu ši pareiga pranešti dar nebuvo įvykdyta pagal atitinkamus Europos bendrijos ar Europos atominės energijos bendrijos teisės aktus arba galiojančius tarptautinius susitarimus, ir

b) Komisijai, kai manoma, kad gali tekti prašyti pagalbos per monitoringo ir informavimo centrą, kad Komisija galėtų atitinkamai informuoti valstybes nares ir aktyvinti savo kompetentingas tarnybas.

2. Toks pranešimas atitinkamai skelbiamas per susižinojimo ir informavimo sistemą.

Ö II skyrius Parengtis Õ

3 straipsnis

Kad būtų užtikrintas gebėjimas veiksmingai reaguoti į pagalbos prašymą ekstremalaus įvykio atveju, valstybės narės:

a)1. savo kompetentingose tarnybose ir visų pirma civilinės saugos tarnybose ar kitose ekstremalių situacijų tarnybose Ö Valstybės narės Õ Ö savo kompetentingose tarnybose ir visų pirma civilinės saugos tarnybose ar kitose ekstremalių situacijų tarnybose Õ iš anksto nustato pagalbos teikimo komandas, kurios galėtų būti pasirengusios arba galėtų būti tuojau surenkamos tokiai pagalbai teikti, kad Ö ir Õ praėjus maždaug 12 valandų nuo pagalbos prašymo gavimo būtų išsiunčiamos,. atsižvelgiant Ö Jos atsižvelgia Õ į tai, kad tos komandos sudėtis turėtų priklausyti nuo nepaprasto ekstremalaus įvykio tipo ir konkrečių reikmių toje ekstremalioje situacijoje;.

b)2. Ö Valstybės narės Õ atrenka ekspertus, kurie gali būti iškviesti dirbti ekstremalaus įvykio vietoje Ö kaip grupė, atsakinga už Õ įvertinimąo ir (arba) koordinavimąo grupėje;.

ò naujas

3. Valstybės narės imasi veiklos sukurti civilinės saugos priemonių taikymo sudedamąsias dalis, kurios sudarytos iš vienos arba daugiau valstybių narių išteklių ir kurias galima nedelsiant pradėti naudoti vykdant paramos teikimo funkcijas arba tenkinant pirmenybinius poreikius.

ê 2001/792 (pritaikytas)

ð naujas

Ö 4. Valstybės narės apsvarsto galimybes prireikus teikti kitą paramą, kurios būtų galima gauti iš jų kompetentingų tarnybų, pavyzdžiui, konkrečiai ekstremaliai situacijai tinkamą specializuotą personalą ir įrangą, ir pasitelkti išteklius, kuriuos gali teikti nevyriausybinės organizacijos ir kiti atitinkami subjektai. Õ

(c)5. Ö Valstybės narės Õ per šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo pateikia atitinkamą bendrą informaciją apie šias komandas, ir ekspertus, ð priemonių taikymo sudedamąsias dalis ir kitą paramą, minimą 1–4 dalyse ï , taip pat medicinos išteklius, kaip nustatyta Ö minėtus Õ 4 straipsnio e punkte, ir prireikus šią informaciją nedelsiant atnaujina; .

d) apsvarsto galimybes taip pat prireikus teikti kitą paramą, kurios būtų galima gauti iš jų kompetentingų tarnybų, pavyzdžiui, konkrečiai ekstremaliai situacijai tinkamą specializuotą personalą ir įrangą, ir pasitelkti išteklius, kuriuos gali teikti nevyriausybinės organizacijos ir kiti atitinkami subjektai;

ò naujas

6. Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad civilinės saugos pagalba būtų pristatoma laiku.

ê 2001/792 (pritaikytas)

(e)7. Ö Valstybės narės Õ šio sprendimo vykdymo tikslais paskiria kompetentingas institucijas, nustato operatyvinius informacijos punktus ir atitinkamai informuoja Komisiją.

4 straipsnis

1. Siekdama 1 straipsnyje apibrėžtų tikslų ir atlikdama jame nustatytus veiksmus, Komisija Ö atlieka tokias užduotis Õ :

a) įsteigia ir valdo monitoringo ir informavimo centrą, su kuriuo galima susiekti ir kuris gali nedelsdamas reaguoti visą parą ir tarnauti valstybėms narėms ir Komisijai pagal mechanizmo paskirtį Ö įsteigia ir valdo MIC Õ ;

b) sukuria ir valdo patikimą bendrą ekstremalių situacijų susižinojimo ir informavimo sistemą, leidžiančią monitoringo ir informavimo centrui ir valstybių narių specialiai nustatytiems informacijos punktams susiekti ir keistis informacija Ö įsteigia ir valdo BESSIS Õ ;

ò naujas

c) prisideda kuriant ankstyvo įspėjimo sistemas valstybių narių ir MIC poreikiams;

ê 2001/792 (pritaikytas)

ð naujas

c)d) sukurti Ö sukuria Õ pajėgumą mobilizuoti ir kuo skubiausiai pasiųsti nedideles ekspertų grupes, atsakingas už:

i) padėties Ö pagalbos prašančios valstybės civilinės saugos poreikių Õ įvertinimą Ö , atsižvelgiant į pagalbą, kurią gali suteikti valstybės narės ir mechanizmas; Õ valstybių narių, monitoringo ir informavimo centro ir pagalbos prašančios valstybės labui,

ii) Ö civilinės saugos Õ pagalbos teikimo operacijų įvykio vietoje koordinavimo, esant reikalui, ir ryšio palaikymo su pagalbos prašančios valstybės kompetentingomis institucijomis, esant reikalui ir atitinkamomis aplinkybėmis, palengvinimą;

d) nustato mokymo programą, kuria siekiama gerinti civilinės saugos pagalbos teikimo koordinavimą užtikrinant 3 straipsnio a punkte minėtų pagalbos teikimo komandų arba 3 straipsnio b punkte numatytos kitos paramos suderinamumą ir papildomumą ir tobulinant įvertinimo ekspertų profesinę kvalifikaciją. Ši programa turėtų apimti jungtinius kursus ir pratybas, mainų sistemą, pagal kurią asmenys galėtų būti komandiruojami dirbti kitų valstybių narių komandose;

e) rinkti informacijosą apie valstybių narių pajėgumus išlaikyti serumų ir vakcinų ar kitų būtinų medicinos išteklių gamybą ir Ö jų Õ atsargas, kurių gali prireikti teikiant pagalbą Ö , rinkimą ir kaupimą Õ nepaprasto ekstremalaus įvykio atveju, ir kaupti šią informaciją informavimo sistemoje;

f) parengti pagalbos teikimo pagal mechanizmo sistemą įgytos patirties kaupimo programosą Ö parengimą Õ ir skleisti šiosą patirtiesį Ö skleidimą Õ per informavimo sistemą;

g) skatinti naujų technologijų, įskaitant pranešimo ir perspėjimo, informacijos mainų, palydovinės technologijos naudojimo ir sprendimų priėmimo pagalbos valdant ekstremalias situacijas sistemas, įdiegimoą ir naudojimoą pagal mechanizmo paskirtį Ö skatinimą Õ ;

h) imtis priemonių lengvinti pagalbos teikimo išteklių vežimą Ö ėmimąsi Õ ir kitus paramos veiksmus. ð pajėgumų mobilizuoti papildomų transporto priemonių, reikalingų greitam reagavimui į nepaprastas ekstremalias situacijas užtikrinti, sukūrimą; ï

ò naujas

i) pagrindinės logistinės paramos teikimo specialistams galimybių sukūrimą ir logistinių ir kitokių sudedamųjų sistemos dalių, kurios padėtų valstybių narių grupėms, dalyvaujančioms Bendrijai imantis civilinės saugos pagalbos priemonių, sutelkimo palengvinimą;

j) bet kokių kitų paremiančiųjų ir papildomų veiksmų, reikalingų naudojant civilinės saugos pagalbos teikimo sistemą, ėmimąsi.

ê 2001/792 (pritaikytas)

Ö 2. Komisija nustato mokymo programą, kuria siekiama gerinti civilinės saugos pagalbos teikimo koordinavimą užtikrinant 3 straipsnio 1 dalyje minėtų pagalbos teikimo komandų, 3 straipsnio 3 dalyje minėtų priemonių taikymo sudedamųjų dalių ar 3 straipsnio 4 dalyje punkte numatytos kitos paramos suderinamumą ir papildomumą ir tobulinant 3 straipsnio 2 dalyje minėtų ekspertų profesinę kvalifikaciją. Ši programa apima jungtinius kursus ir pratybas, mainų sistemą, pagal kurią asmenys galėtų būti komandiruojami į kitas valstybes nares. Õ

Ö III skyrius Reagavimas Õ

Ö5 straipsnis Õ

Ö 1. Susidarius nepaprastai ekstremaliai situacijai Bendrijoje arba kilus jos neišvengiamai grėsmei, kuri sukelia arba gali sukelti valstybės ribas peržengiančius padarinius valstybė narė, kurioje įvyko ekstremalus įvykis, nedelsdama praneša Komisijai ir toms valstybėms narėms, kurioms tas įvykis gali turėti padarinių. Õ

Ö Pirmoji pastraipa netaikoma, jeigu ši pareiga pranešti jau buvo įvykdyta pagal atitinkamus Europos bendrijos ar Europos atominės energijos bendrijos teisės aktus arba galiojančius tarptautinius susitarimus. Õ

Ö 2. Susidarius nepaprastai ekstremaliai situacijai Bendrijoje arba kilus jos neišvengiamai grėsmei, dėl kurios gali tekti prašyti vienos ar daugiau valstybių narių pagalbos, valstybė narė, kurioje įvyko ekstremalus įvykis, nedelsdama praneša Komisijai, kai manoma, kad gali tekti prašyti pagalbos per MIC, kad Komisija galėtų atitinkamai informuoti kitas valstybes nares ir aktyvinti savo kompetentingas tarnybas. Õ

Ö 3. Tokie pranešimai atitinkamai skelbiami per BESSIS. Õ

56 straipsnis

1. Susidarius Bendrijoje Ö nepaprastai Õ ekstremaliai situacijai, valstybė narė gali prašyti pagalbos per MIC arba kitų valstybių narių tiesiogiai. Ö Prašymas turi būti Õ kiek įmanoma ją konkretusizuojant: .

Ö 7 straipsnis Õ

a) kitų valstybių narių per monitoringo ir informavimo centrą, o šiuo Ö Pagalbos prašymo per MIC Õ atveju Komisija, gavusi tokį prašymą, atitinkamai ir nedelsdama:

(1) perduoda prašymą kitų valstybių narių Ö operatyviniams Õ susižinojimo punktams,

(2) padeda mobilizuoti komandas, ekspertus, Ö priemonių teikimo sudedamąsias dalis Õ ir kitą pagalbai reikalingą paramą,

ê 2001/792

(3) renka patvirtintą informaciją apie ekstremalią situaciją ir skleidžia ją valstybėms narėms., arba

ê 2001/792 (pritaikytas)

ð naujas

b) kitų valstybių narių tiesiogiai.

Ö 8 straipsnis Õ

21. Kiekviena valstybė narė, kuriai yra skirtas pagalbos prašymas, skubiai sprendžia, ar ji gali suteikti prašomą pagalbą, ir apie tai praneša prašančiai valstybei narei per monitoringo ir informavimo sistemą Ö MIC Õ , arba tiesiogiai, o paskui, atsižvelgdama į aplinkybes, taip pat ir centrui apie jos galimos suteikti pagalbos dydį ir sąlygas. ð Jei valstybė narė prašančią valstybę narę informuoja tiesiogiai, ji atitinkamai informuoja ir MIC. ï

32. Prašančioji valstybė narė yra atsakinga už vadovavimą teikiamai pagalbai. Prašančios valstybės narės valdžios institucijos nustato gaires ir prireikus apibrėžia pagalbos teikimo komandoms patikėtų užduočių apribojimus. , nenurodydamos jų vykdymo detalių, dėl kurių Ö Dėl šių užduočių vykdymo detalių Õ paliekama spręsti pagalbą teikiančios valstybės narės paskirtam atsakingam asmeniui.

43. Kai Pprašančioji valstybė narė gali prašoyti Ö pagalbos teikimo Õ komandų vadovauti pagalbos teikimui jos vardu, ir šiuo atveju valstybiųės nariųės ir Bendrijosa pasiųstos komandos stengiasi koordinuoti savo pagalbos teikimą.

54. Ö Kai išsiunčiamos grupės, atsakingos už Õ Įįvertinimąo ir (arba) koordinavimąo, grupė turėtų Ö jos Õ palengvinati pagalbos teikimo komandų koordinavimą ir esant reikalui ir atitinkamomis aplinkybėmis palaikoyti ryšius su prašančios valstybės narės kompetentingomis valdžios institucijomis.

96 straipsnis

1. Ö Susidarius nepaprastai ekstremaliai situacijai už Bendrijos ribų Õ 5 Ö 6, 7 ir 8 Õ straipsniųo nuostatos, gavus prašymą, taip pat gali būti taikomos Ö civilinės saugos Õ pagalbos teikimui už Bendrijos ribų.

ê 2001/792 (naujas)

Tokia pagalba gali būti teikiama kaip savarankiškai teikiama pagalba arba prisidedant prie tarptautinės organizacijos teikiamos pagalbos.

Civilinės saugos pagalbos teikimo, atliekamo pagal šio mechanizmo sistemą už Bendrijos ribų, koordinavimą užtikrina valstybė narė, pirmininkaujanti Europos Sąjungos Taryboje.

ò naujas

Jeigu ištiktų tokios nelaimės, kad pagalbą reikėtų teikti ir pagal civilinės saugos pagalbos mechanizmą, ir 1996 m. birželio 20 d. Reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos, Komisija turėtų užtikrinti, kad neatidėliotinos visos Bendrijos priemonės būtų taikomos veiksmingai, darniai ir kad jos papildytų viena kitą.

2. Valstybė narė, kuriai patikėta pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai (pirmininkavimas), ypač per pradinį didžiosios nelaimės etapą, palaiko ryšį su nelaimės ištikta trečiąja šalimi, siekdama, kad civilinės saugos pagalbos priemonės būtų tinkamai koordinuojamos politinio pobūdžio veiksmais.

Jeigu reikia, ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė kitos valstybės narės gali prašyti visiškai arba iš dalies imtis atsakomybės už minėtą politinį koordinavimą ar prašyti Komisijos pagalbos.

3. Komisija, jeigu civilinės saugos pagalba kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje teikiama gavus per MIC išplatintą prašymą, pasikonsultavusi su ES Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare, užtikrina pagalbos priemonių taikymo operacijų koordinavimą štabo lygiu. Komisija, pasikonsultavusi su ES Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare, gali įsteigti koordinavimo grupę, siekdama užtikrinti ES civilinės saugos pagalbos teikimo operacijų koordinavimą vietose.

Pagalbos teikimo operacijų koordinavimas – tai koordinavimas su nelaimės ištikta šalimi ir JT, jeigu jos dalyvauja.

4. Visos valstybės narės, teikiančios civilinės saugos pagalbą kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, atsiliepdamos į prašymą, kuris buvo išplatintas per MIC, palaiko ryšį su MIC, siekdamos dalyvauti užtikrinant 3 dalyje nurodytą koordinavimą ir prisidėti prie išsamaus Bendrijos indėlio tiekiant bendrą pagalbą.

10 straipsnis

Komisija valstybių narių teikiamą civilinės saugos pagalbą gali paremti ir ją papildyti:

(1) padėdama sutelkti valstybių narių vežimo išteklius;

(2) sutelkdama papildomus vežimo išteklius, kurie reikalingi sukurti galimybę nedelsiant taikyti priemones ir kurių kitaip nebūtų įmanoma pasitelkti minėtos sistemos reikmėms;

(3) sutelkdama papildomos pagalbos, kuri kitaip nebūtų prieinama, jeigu būtų naudojama minėta sistema, ir kuri reikalinga civilinės saugos priemonių pasitelkiant tą sistemą veiksmingam taikymui užtikrinti;

(4) padėdama sutelkti logistines ir kitas sistemos sudedamąsias dalis, tinkamas paremti valstybių narių pagalbos teikimo grupes, kurios vietose taiko pagalbos priemones.

ê 2001/792 (pritaikytas)

Ö IV skyrius Baigiamosios nuostatos Õ

117 straipsnis

Šiame mechanizme gali dalyvauti Ö šalys kandidatės Õ :.

Vidurio ir Rytų Europos šalys kandidatės Europos sutartyse, jų papildomuose protokoluose ir atitinkamų Asociacijos tarybų sprendimuose nustatytomis sąlygomis,

Kipras, Malta ir Turkija remiantis su šiomis šalimis sudarytinais dvišaliais susitarimais.

ò naujas

Kitos trečiosios šalys gali bendradarbiauti imantis veiksmų pagal minėtą mechanizmą, jeigu tai nustatyta susitarimuose.

ê 2001/792 3 straipsnis (pritaikytas)

Ö 12 straipsnis Õ

Ö Šio sprendimo vykdymo tikslais valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas ir atitinkamai informuoja Komisiją. Õ

ê 2001/792 (pritaikytas)

138 straipsnis

1. Komisija su šiuo mechanizmu susijusius veiksmus atlieka 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2. Komisija taip pat 914 straipsnio 32 dalyje nustatyta tvarka nustato bendras Ö įgyvendinimo Õ taisykles, pirmiausia skirtas šiems dalykams:

a)1) pagalbos teikimui galimiems skirti ištekliams, kaip nustatyta Ö numatyta Õ 3 straipsnyje;

b)2) monitoringo ir informavimo centrui Ö MIC Õ , kaip nustatyta Ö numatyta Õ 42 straipsnio a punkte 2 dalyje;

c)3) bendrai ekstremalių situacijų komunikacijų ir informavimo sistemai BESSIS, kaip nustatyta Ö numatyta Õ 42 straipsnio b punkte 6 dalyje;

d)4) Ö grupėms, atsakingoms už Õ įvertinimąo ir (arba) koordinavimąo grupėms, kaip nustatyta Ö numatyta Õ 42 straipsnio c punkte2 dalyje, įskaitant ekspertų atrankos kriterijus;

e)5) mokymo programai, kaip nustatyta Ö numatyta Õ 42 straipsnio d punkte2 dalyje;

f)6) informacijai apie medicinos išteklius, kaip nustatyta Ö numatyta Õ 4 straipsnio c Ö 1 dalies Õ e punkte;

g)7) pagalbos teikimui Bendrijoje remiantis 1991 m. liepos 8 d. Rezoliucija, Ö kaip numatyta 6, 7 ir 8 straipsniuose, Õ taip pat pagalbos teikimui už Bendrijos ribų, kaip nustatyta Ö numatyta Õ 69 straipsnyje.

ò naujas

(8) papildoma parama Bendrijos lygiu kaip numatyta 10 straipsnyje.

ê 2001/792 (pritaikytas)

149 straipsnis

1. Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Sprendimo 1999/847/EB 4 straipsnio 1 dalį Ö Tarybos reglamento, kuriuo įkuriama Greitojo reagavimo ir pasirengimo didelio masto ekstremalioms situacijoms priemonė, pasiūlymo 13 straipsnį Õ.

ê 2001/792

2. Tais atvejais, kai daroma nuoroda į šio straipsnio šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje numatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

32. Tais atvejais, kai daroma nuoroda į šio straipsnio šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

43. Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

ê 2001/792 (pritaikytas)

ð naujas

1510 straipsnis

Komisija kas treji metai nuo ð pranešimo apie ï šįio sprendimąo įsigaliojimo įvertina jo įgyvendinimą Ö taikymą Õ ir to įvertinimo išvadas kartu su sprendimo pataisų pasiūlymais pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Ö Kartu su išvadomis tam tikrais atvejais pateikiami šio sprendimo pataisų pasiūlymai. Õ

11 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2002 m. sausio 1 d.

ê

16 straipsnis

Sprendimas 2001/792/EB, Euratomas panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą sprendimą aiškinamos kaip nuorodos į šį sprendimą, atsižvelgiant į priede pateiktą koreliacinę lentelę.

ê 2001/792

1712 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas valstybėms narėms.

Priimta

Tarybos vardu

Pirmininkas

ñ

PRIEDAS

Koreliacinė lentelė

Tarybos sprendimas 2001/792/EB, Euratomas | Šis sprendimas |

1.1 straipsnis | 1 straipsnio 1 dalis |

1.2 straipsnio pirmas sakinys | 1 straipsnio 2 dalis |

1.2 straipsnio antras sakinys | 1 straipsnio 3 dalis |

1.2 straipsnio trečias sakinys | - |

1.3 straipsnio pirma įtrauka | 2 straipsnio 1 dalis |

1.3 straipsnio antra įtrauka | 2 straipsnio 2 dalis |

1.3 straipsnio trečia įtrauka | 2 straipsnio 3 dalis |

1.3 straipsnio ketvirta įtrauka | 2 straipsnio 4 dalis |

1.3 straipsnio penkta įtrauka | 2 straipsnio 5 dalis |

1.3 straipsnio šešta įtrauka | 2 straipsnio 6 dalis |

- | 2 straipsnio 7 dalis |

- | 2 straipsnio 8 dalis |

1.3 straipsnio septinta įtrauka | 2 straipsnio 9 dalis |

2 straipsnis | 5 straipsnis |

3 straipsnio a punktas | 3.1 straipsnis |

3 straipsnio b punktas | 3.2 straipsnis |

- | 3.3 straipsnis |

3 straipsnio c punktas | 3.5 straipsnis |

3 straipsnio d dalis | 3.4 straipsnis |

- | 3.6 straipsnis |

3 straipsnio e dalis | 3.7 ir 12 straipsniai |

4 straipsnio a punktas | 4.1 straipsnio a punktas |

4 straipsnio b punktas | 4.1 straipsnio b punktas |

- | 4.1 straipsnio c punktas |

4 straipsnio c punktas | 4.1 straipsnio d dalis |

4 straipsnio d dalis | 4.2 straipsnis |

4 straipsnio e dalis | 4.1 straipsnio e dalis |

4 straipsnio f punktas | 4.1 straipsnio f punktas |

4 straipsnio g punktas | 4.1 straipsnio g punktas |

4 straipsnio h punktas | 4.1 straipsnio h punktas |

- | 4.1 straipsnio i punktas |

- | 4.1 straipsnio j punktas |

5.1 straipsnis, įvadas | 6 straipsnis |

5.1 straipsnio a punktas | 7 straipsnis |

5.1 straipsnio b punktas | 6 straipsnis |

5.2 straipsnis | 8.1 straipsnis |

5.3 straipsnis | 8.2 straipsnis |

5.4 straipsnis | 8.3 straipsnis |

5.5 straipsnis | 8.4 straipsnis |

6 straipsnio 1 dalis | 9.1 straipsnis |

6 straipsnio 2 dalis | 9.2, 9.3 ir 9.4 straipsniai |

- | 10 straipsnis |

7 straipsnis | 11 straipsnio 1 dalis |

- | 11 straipsnio 2 dalis |

8.1 straipsnis | - |

8.2 straipsnio a punktas | 13 straipsnio 1 dalis |

8.2 straipsnio b punktas | 13 straipsnio 2 dalis |

8.2 straipsnio c punktas | 13 straipsnio 3 dalis |

8.2 straipsnio d dalis | 13 straipsnio 4 dalis |

8.2 straipsnio e dalis | 13 straipsnio 5 dalis |

8.2 straipsnio f punktas | 13 straipsnio 6 dalis |

8.2 straipsnio g punktas | 13 straipsnio 7 dalis |

- | 13 straipsnio 8 dalis |

9.1 straipsnis | 14.1 straipsnis |

9.2 straipsnis | - |

9.3 straipsnis | 14.2 straipsnis |

9.4 straipsnis | 14.3 straipsnis |

10 straipsnis | 15 straipsnis |

- | 16 straipsnis |

11 straipsnis | - |

12 straipsnis | 17 straipsnis |

[1] KOM(2005) 137, 2005 4 20.

[2] SEK(2005) 1406, 2005 11 08.

[3] Komisija savo ruožtu 2005 m. balandžio 20 d. priėmė komunikatą dėl „ES atsako į nelaimes ir krizes trečiosiose šalyse stiprinimo“, KOM(2005) 153, ir komunikatą dėl „Bendrijos civilinės saugos mechanizmo tobulinimo“, KOM(2005) 137.

[4] OL L 327, 1999 12 21, p. 53.

[5] OL L 297, 2001 11 15, p. 7.

[6] Tos šalys: Bulgarija, Rumunija, Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija.

[7] Taip pat žr. 2005 m. balandžio 6 d. KOM(2005) 113, 2005 m. balandžio 20d. KOM(2005) 137 ir 2005 m. balandžio 20 d. KOM (2005) 153.

[8] 2005 m. lapkričio 8 d. SEK (2005) 1406 galutinis, 5 skirsnis.

[9] Dėl Bendrijos civilinės saugos pagalbos ir EB humanitarinės pagalbos skirtumų žr. 2005 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikato KOM(2005) 137 1.4 skirsnį.

[10] OL C […], […], p. […].

[11] OL C […], […], p. […].

[12] OL C […], […], p. […].

[13] OL C […], […], p. […].

[14] OL L 297, 2001 11 15, p. 7.

[15] OL C 198, 1991 7 27, p. 1.

[16] OL L 326, 1998 3 12, p. 1.

[17] OL L 326, 1998 12 3, p. 1.

[18] 1999 m. gruodžio 9 d. Tarybos sprendimas 1999/847/EB, sukuriantis Bendrijos veiklos programą civilinės saugos srityje (OL L 327, 1999 12 21, p. 53).

[19] OL L 332, 2000 12 28, p. 1.

[20] OL L 163, 1996 7 2, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

[21] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[22] OL L 332, 2000 12 28, p. 1.