52006IP0242

P6_TA(2006)0242

Prekybos politikos kryptys siekiant padidinti prekybos indėlį mažinant skurdą

Europos Parlamento rezoliucija dėl prekybos ir skurdo: prekybos politikos krypčių kūrimas siekiant padidinti prekybos indėlį mažinant skurdą (2006/2031(INI))

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į Parlamento rezoliucijas: 2001 m. spalio 25 d. - dėl atvirumo ir demokratijos tarptautinėje prekyboje [1], 2001 m. gruodžio 13 d. - dėl PPO susitikimo Katare [2], 2002 m. rugsėjo 3 d. - dėl prekybos ir vystymo siekiant įveikti skurdą [3], 2003 m. sausio 30 d. - dėl bado pasaulyje ir prekybos su vargingiausiomis šalimis kliūčių panaikinimo [4], 2003 m. vasario 12 d. - dėl derybų su PPO dėl prekybos žemės ūkio produktais [5], 2003 m. gegužės 15 d. - dėl pajėgumų didinimo besivystančiose šalyse [6], 2003 m. liepos 3 d. - dėl pasiruošimo penktajai Pasaulio Prekybos Organizacijos ministrų konferencijai (Kankune, Meksikoje, 2003 m. rugsėjo 10- 14 d.) [7], 2003 m. rugsėjo 4 d. - dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl prekybos ir plėtros - pagalba besivystančioms šalims pasinaudoti prekybos nauda [8], 2003 m. rugsėjo 25 d. - dėl penktosios PPO ministrų konferencijos Kankune [9], 2005 m. vasario 24 d. - dėl veiksmų, skirtų kovoti su badu ir skurdu [10], 2005 m. gegužės 12 d. - dėl Dohos plėtros programos padėties įvertinimo, atsižvelgiant į 2004 m. rugpjūčio 1 d. [11] PPO generalinės tarybos susitarimą, 2005 m. liepos 6 d. - dėl visuotinio raginimo imtis veiksmų, kad skurdas taptų praeitimi [12], 2005 m. gruodžio 1 d. - dėl pasirengimo šeštajai PPO ministrų konferencijai Honkonge [13],

- atsižvelgdamas į savo 2005 m. kovo 9 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, numatančio bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymą [14], ir dėl 2005 m. gruodžio 1 d. pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl patentų, susijusių su farmacinių produktų, eksportuojamų į šalis, turinčias problemų visuomenės sveikatos srityje, gamyba, privalomojo licencijavimo [15],

- atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 980/2005 [16] dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo,

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus: "Paspartinti pažangą siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo - Europos Sąjungos įnašas" (KOM(2005)0132), "Pažangos, siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų, paspartinimas - plėtros finansavimas ir pagalbos veiksmingumas" (KOM(2005)0133) ir "Vystymosi politikos darna. Spartinti pažangą, siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų" (KOM(2005)0134),

- atsižvelgdamas į parlamentinių konferencijų dėl PPO 2005 m. gruodžio 12- 15 d. ir 2004 m. lapkričio 24- 26 d. galutines deklaracijas,

- atsižvelgdamas į PPO ministrų konferencijos šeštosios sesijos Honkonge 2005 m. gruodžio 18 d. galutinę deklaracija,

- atsižvelgdamas į PPO generalinės tarybos 2004 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą,

- atsižvelgdamas į ketvirtosios PPO ministrų konferencijos deklaraciją, priimtą 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje,

- atsižvelgdamas į P. Sutherland pranešimą dėl PPO ateities,

- atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje buvo nustatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT), visos tarptautinės bendruomenės iškelti kaip priemonė, skirta panaikinti skurdą,

- atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2005 m. pranešimą "Tūkstantmečio vystymosi tikslai",

- atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2005 m. aukščiausiojo lygio pasaulio valstybių vadovų susitikimo išvadas,

- atsižvelgdamas į profesoriaus D. Sachs vadovaujamos JT Tūkstantmečio projekto grupės pranešimą "Investicijos į vystymąsi: praktinis planas, siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus",

- atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas A/RES/46/121, A/RES/47/134, A/RES/49/179, A/RES/47/196, A/RES/50/107,

- atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1979 m. Konvenciją dėl moterų visų formų diskriminacijos panaikinimo ir jos papildomą protokolą,

- atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 8 d. aštuoneto Gleneagles vykusiame susitikime priimtą Aštuoneto Gleneagles komunikatą,

- atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (JTPPK) pranešimą "Mažiausiai išsivysčiusios šalys 2002 m.: kaip išvengti skurdo spąstų",

- atsižvelgdamas į JT Afrikos ekonomikos komisijos 2004 m. ekonominę ataskaitą "Afrikos prekybos potencialo išlaisvinimas",

- atsižvelgdamas į aukščiausiojo lygio pasaulio valstybių vadovų susitikime dėl veiksmų prieš badą suformuotą "Ketvertą prieš badą", po kurio 2005 m. sausio mėn. pasaulio socialiniame forume Brazilijos prezidentas Luiz Inácio Lula da Silva pradėjo visuotinį raginimą imtis veiksmų prieš skurdą,

- atsižvelgdamas į 111 vyriausybių, įskaitant visas ES valstybes nares, 2004 m. rugsėjo 20 d. pasirašytą Niujorko Deklaraciją dėl veiksmų prieš badą ir skurdą,

- atsižvelgdamas į 1996 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo dėl maisto metu prisiimtą įsipareigojimą iki 2015 m. dvigubai sumažinti badaujančių žmonių skaičių,

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

- atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0179/2006),

A. primindamas, kad kova su skurdu yra absoliutus prioritetas,

B. kadangi prekybos ir skurdo mažinimo bei vystymosi ryšys yra ypač sudėtingas ir priklauso nuo specifinių aplinkybių, kurios dažnai susijusios su įvairiais veiksniais, pavyzdžiui, vidaus rinkos dydžiu, gamtos išteklių įvairove, atstumais ir fizinėmis sąlygomis, ir ypač su vidaus politika, teigiamai arba neigiamai veikiančia išorės prekybą,

C. kadangi prekyba - tai pagrindinė vystymosi ir skurdo mažinimo priemonė, bet vis dar daugiau nei milijardo žmonių, kurių didžioji dalis gyvena mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, dienos išlaidos yra mažiau kaip 1 JAV doleris, o nuo 1,5 iki 3 milijardų žmonių gyvena žemiau 2 JAV dolerių skurdo ribos, nors Kinijos ir Indijos ekonomikos augimas labai sumažino neturtingųjų skaičių, o ypač didelio skurdo kenčiančių žmonių, kurių dienos išlaidos yra mažiau kaip 1 JAV doleris, skaičius nuo 1981 m. sumažėjo perpus - nuo 40 proc. iki 21 proc. pasaulio gyventojų,

D. kadangi užtikrinant teisingesnį gerovės paskirstymą ir naikinant skurdą, reikia demokratinio dalyvavimo ir ekonominių struktūrų pokyčių,

E. kadangi skurdas apibūdinamas kaip "tokia padėtis, kai žmogus ilgą laiką arba nuolat neturi išteklių, gebėjimų, pasirinkimo, saugumo ir galios, reikalingų pasiekti pakankamą gyvenimo lygį ir naudotis kitomis pilietinėmis, kultūrinėmis, ekonominėmis, politinėmis ir socialinėmis teisėmis",

F. kadangi bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui visose besivystančiose šalyse per pastaruosius 25 metus išaugo 30 proc., tačiau vienam žmogui tenkančių metinių pajamų tarp pasaulio skurdžiausių ir turtingiausių šalių skirtumas per tą patį laikotarpį padidėjo daugiau nei du kartus,

G. kadangi dėl spartaus gyventojų skaičiaus didėjimo besivystančiose šalyse jų ekonomikos augimas yra nepakankamas, kad BVP vienam gyventojui augimas turėtų didelę įtaką skurdo sumažėjimui mažiausiai išsivysčiusiose šalyse (MIŠ),

H. kadangi pilietinė taika yra būtina sąlyga susidaryti normaliam prekybos ir skurdo santykiui; geras valdymas, įskaitant gerą iš gamtos išteklių gaunamų pajamų valdymą, yra būtinas pilietinei taikai; kadangi eksporto orientacija į atskiras prekes, visų pirma, į deimantus, naftą, statybines miško medžiagas ir narkotinius augalus, yra susijusi su konfliktų tikimybe; kadangi per pastaruosius 15 metų 60 proc. MIŠ vyko skirtingo masto ir trukmės pilietiniai konfliktai, kurie daugeliu atvejų kilo po ekonominės stagnacijos ir nuosmukio, turėjusio ilgalaikių pasekmių nacionaliniam ir regioniniam ekonomikos augimui,

I. kadangi per pastarąjį dešimtmetį skurdžiausių valstybių dalis pasaulio prekyboje sumažėjo ir padidėjo tokių valstybių priklausomybė nuo mažos pridėtinės vertės produktų ir didelių kainų svyravimų,

J. atsižvelgdamas į būtinybę sukurti teisingos daugiašalės prekybos sistemą, kuri padėtų kovoti su skurdu, užtikrintų visišką užimtumą, stiprintų demokratiją ir skatintų tvarų vystymąsi; kadangi ši sistema turi būti pagrįsta tinkamai orientuotomis ir suderintomis taisyklėmis, kurios būtinos tam, kad besivystančios šalys galėtų veiksmingiau dalyvauti tarptautinėje prekyboje, įvairinti ekonomiką ir kovoti su globalizacijos iššūkiais, kartu užtikrindamos, kad globalizacijos nauda būtų teisingai paskirstyta,

K. kadangi vadinamosios besivystančios šalys sudaro įvairialypę grupę šalių, kurių socialinė ekonominė padėtis, gamybos struktūros ir eksporto gebėjimai labai skiriasi; kadangi didėjančios galios šalys yra pajėgesnės kovoti dėl naujų rinkų pasaulio mastu liberalizuotoje aplinkoje už labiau pažeidžiamas šalis, ypač esančias į pietus nuo Sacharos,

L. kadangi Europos prekybos politika trečiųjų šalių atžvilgiu, kuri remiasi diferencijuotu požiūriu į prekybą pagal prekybos lengvatų sistemą, skurdžiausioms šalims suteikia galimybę naudotis specialiomis ir palankiomis eksporto sąlygomis (mažesniais už įprastus muitais, bemuičiu eksportu arba mažesnio tarifo eksporto kvotomis ir kt.),

M. kadangi, pasak Pasaulio Banko, Jungtinių Tautų Aplinkosaugos komiteto ir Jungtinių Tautų vystymosi programos pranešimo, "trys ketvirtadaliai neturtingųjų gyvena kaimo vietovėse ir gali pasikliauti tik supančia aplinka",

N. kadangi MIŠ daugiau kaip 60 proc. darbo jėgos dirba žemės ūkyje ir pragyvena iš jo, nors tai yra vienas iš labiausiai iškreiptų sektorių, kadangi galimybė naudotis žemės ūkio produktais yra vienas iš svarbiausių skurdo mažinimo būdų,

O. kadangi neturtingai gyvenantiems yra sunku gauti gamtinių išteklių, pvz., vandens, žemės ar energijos, pagrindinių paslaugų, pvz., medicinos, sveikatos apsaugos ir mokslo, ir pagrindinių produktų, pvz., vaistų,

P. kadangi per pastaruosius 30 metų nuolatinis badas ir vaikų darbas besivystančiose šalyse sumažėjo per pusę, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo nuo 46 m. iki 64 m., o kūdikių mirtingumas sumažėjo nuo 18 proc. iki 8 proc.; kadangi šiuo metu 70 proc. gyventojų besivystančiose šalyse prieinamas švarus geriamasis vanduo (palyginti su 45 proc. 1980 m.),

Q. kadangi daugelio žmonių gyvenimas ir pragyvenimo šaltiniai MIŠ nėra tiesiogiai susiję su tarptautine ekonomika ir labai tikėtina, kad į eksportą orientuotas augimas taps "į uždarą žmonių grupę orientuotu augimu" tose šalyse, kurios eksportuoja pramonės gaminius, mineralinius ir naftos produktus - tai ypač akivaizdu žemės ūkio produktus eksportuojančiose MIŠ, kuriose mažėja gamintojų ir didėja mažmenininkų pelnas iš prekybos prekėmis ir žemės ūkio produktais; kadangi ekonominiam augimui reikalinga ne tik eksporto ekspansija, bet ir plačios galimybės užsidirbti, visų pirma, plėtros ryšių tarp žemės ūkio ir ne žemės ūkio veiklos stiprinimas,

R. kadangi siekiančios konkuruoti su pasaulinėmis žemės ūkio produktų kainomis skurdžiausios šalys yra raginamos sutelkti dėmesį į konkrečius produktus, skirtus tik eksportui; kadangi dėl šios priežasties plintant monokultūroms atsisakoma tradicinių maisto kultūrų, kuriomis minta vietos gyventojai, ir didėja priklausomybė nuo pagrindinių produktų importo ir nuo nekontroliuojamų svyravimų pasaulio rinkose,

S. kadangi, remiantis tyrimu pagal Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo ir JT duomenis, prekybos liberalizavimas į pietus nuo Sacharos esančioms valstybėms per pastaruosius 20 metų kainavo 272 milijardus JAV dolerių; kadangi masinis skurdas stiprina ekonomikos stagnacijos tendencijas ir daugelis regiono šalių imasi didžiulių ekonomikos reformų, siekdamos pakilti iš tokio skurdo; kadangi tarptautinės bendruomenės žinios ir parama šiuo atveju yra būtinos,

T. kadangi Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) siekiams įgyvendinti ir kovai su pasauliniu skurdu pirmiausia reikės prekybos aplinkos, kurioje besivystančios šalys turėtų realias galimybes patekti į išsivysčiusių šalių rinkas, teisingesnės prekybos praktikos, stiprių ir vykdomų aplinkos ir socialinių teisių apsaugos taisyklių, efektyvaus atleidimo nuo skolų ir visų rėmėjų pagalbos efektyvumo, o ne sumų padidinimo, siejant pagalbą su konkrečiomis ekonominių bei socialinių struktūrų reformomis ir demokratinio valdymo pagerinimu,

U. kadangi didesnis skurdžių šalių eksporto mastas yra būtina, bet nepakankama jų vystymosi sąlyga; kadangi, nors eksporto mastas padeda padidinti sukurtos gerovės mastą, jis savaime neužtikrina geresnių socialinių sąlygų vietos gyventojams, dirbantiems gamybos sektoriuje,

V. kadangi išorės prekyba gali būti svarbi socialinės ir ekonominės raidos priemonė tuomet, kai valstybės pirmiausia gali apsaugoti savo rinkas ir po to palaipsniui jas atverti, kai valstybė turi tvirtą institucinį pagrindą ir aiškias socialines ir aplinkosaugos taisykles; kadangi Afrikos MIŠ ėmėsi nuoseklesnio ir spartesnio liberalizavimo, nei Azijos MIŠ, ir kadangi pastarosioms geriau pavyksta mažinti skurdą ir plėtoti dinamiškesnį pramonės gaminių eksportą, iš dalies remiantis regioniniais prekybos ir investicijų ryšiais ir dėl jų tvirtų institucinių pagrindų,

W. kadangi išorės prekyba yra svarbi socialinės ir ekonominės plėtros priemonė; kadangi studijose, atliktose remiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Pasaulio banko ir JT duomenimis, pažymimas tiesioginis ryšys tarp šalies ekonominės laisvės ir jos gerovės,

X. kadangi liberalizavimas sumažina arba panaikina iškraipymus ir skatina didesnes investicijas, technologijų perdavimą ir ekonomikos efektyvumą, lemiamą padidėjusios konkurencijos; kadangi prekybos kliūčių šalinimas gali paskatinti besivystančias šalis perorientuoti savo gamybą, kuri leistų joms pasinaudoti žemų darbo sąnaudų ir turimų išteklių santykiniu pranašumu,

Y. kadangi išorės prekyba teikia galimybę mažinti skurdą su sąlyga, kad prekybos politika bus atsargiai įgyvendinama kartu su ją papildančia vidaus ir tarptautine politika,

Z. kadangi 1999-2001 m. prekių ir paslaugų eksportas ir importas sudarė vidutiniškai 51 proc. MIŠ BVP - daugiau už dideles pajamas gaunančias OECD šalis, kuriose ši dalis siekė 43 proc.; kadangi, siekiant tvarumo, tarptautinės prekybos naudą turi papildyti investicijos į fizinį, žmogiškąjį, socialinį ir institucinį kapitalą bei verslumas, inovacijų ir technologijų pažanga, kuri priklauso nuo tvarios ir efektyvios tarptautinės paramos bei mažesnių skolos aptarnavimo įsipareigojimų,

AA. kadangi besivystančių šalių, ypač MIŠ, įtraukimas į pasaulio prekybą yra vienas pagrindinių Dohos plėtros darbotvarkės tikslų,

BB. kadangi laisvos ir sąžiningos prekybos, laikantis aplinkosaugos ir socialinių taisyklių, puoselėjimas daugiašalėje prekybos sistemoje, sąžininga besivystančių valstybių integracija į pasaulio prekybos sistemą ir geriau veikianti PPO turi būti laikomi vienais svarbiausių ES prekybos politikos tikslų ir įsipareigojimų, nes ES yra didžiausias pasaulio prekybos blokas ir svarbiausia besivystančių šalių prekybos partnerė,

CC. kadangi, remiantis naujausiais Komisijos pateiktais pranešimais, beveik 70 proc. pasaulio tarifinių ir netarifinių kliūčių susijusios su prekyba tarp besivystančių šalių,

DD. kadangi besivystančios šalys Marakeše nutarė pradėti derybas dėl paslaugų su sąlyga, kad bus suteiktas visiškas lankstumas dėl bet kurio paslaugos sektoriaus įtraukimo ar išbraukimo iš derybų,

EE. kadangi pramoninėms valstybėms priklauso 90 proc. visų patentų ir šiuo metu galiojančios TRIPS taisyklės trukdo technologijų perkėlimui; kadangi vaistų pramonėje tai dažnai susiję su sunkumais sprendžiant visuomenės sveikatos problemas,

FF. kadangi padidėjusi prekyba paslaugų sektoriuje tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių suteikia svarbią galimybę perduoti patirtį, kuri taip pat galėtų pagerinti galimybes gauti pagrindines paslaugas, pavyzdžiui, vandenį, komunikacijas bei naudotis funkcionaliu bankininkystės ir draudimo sektoriumi,

GG. kadangi iš 1,3 milijardo skurde gyvenančių žmonių 70 proc. yra moterys; kadangi po truputį visur pasaulyje moterys neturi būtinų galimybių pagerinti jų ekonomines ir socialines sąlygas, pavyzdžiui, nuosavybės ar paveldėjimo teisių, arba negali mokytis ar dirbti, nes be to jos papildomai atsakingos už vaikus ir namus,

HH. kadangi daugelyje šalių moterys neturi tokių pat galimybių kaip vyrai naudotis švietimu, mokymu, paskolomis, technologijomis ir informacija, o tai yra būtina norint naudotis naujų besiplečiančios tarptautinės prekybos ekonomikos galimybių teikiamais privalumais,

II. kadangi besiplečiančios prekybos politikos poveikis moterims priklauso nuo moterų padėties jų vietinės, regioninės ir nacionalinės ekonomikos sistemoje ir nuo jų socialinės šeimos gerovės reprodukcijos vaidmens bei nuo socialinės paramos tarnybų; kadangi moterų užimtumas tebėra viena iš pagrindinių ekonominės nepriklausomybės sąlygų ir stipriai veikia moterų padėtį visuomenėje,

JJ. kadangi daugelyje besivystančių šalių žemiausių visuomenės sluoksnių moterys dažniausiai gauna pajamų iš nedidelių žemės ūkių arba dirbdamos eksportui skirtos tekstilės ir drabužių pramonėje,

KK. kadangi, kai tik moterys turi daugiau įtakos naudojant šeimos pajamas, jos atitinkamai daugiau investuoja į savo vaikų mokslą, sveikatos ir mitybos priežiūrą, o tai padeda kovoti su skurdu,

LL. kadangi gerovės kūrimas yra būtinas socialinei pažangai ir kadangi ES yra didžiausia eksportuotoja ir antra pagal dydį importuotoja pasaulyje ir dėl savo įtakos per PPO ir dėl dvišalių ir regioninių susitarimų formuoja tarptautinės prekybos politikos ir taisyklių metmenis,

1. įspėja, kad pasauliniai nuostoliai dėl negebėjimo panaikinti skurdą yra milžiniški dėl žmonių kančių, nestabilumo, konfliktų, besikartojančių nepaprastosios padėties atvejų, tarptautinio nusikalstamumo, prekybos narkotikais, ekonominės stagnacijos, nelegalios migracijos ir ankstyvos mirties;

2. mano, kad prekyba gali padėti sukurti realias galimybes besivystančioms šalims, ypač MIŠ, tačiau ji gali padėti panaikinti skurdą ir skatinti vystymąsi tik su sąlyga, kad kartu bus vykdoma kokybiška vidaus politika;

3. pripažįsta, kad laisvas prekių ir paslaugų judėjimas gali būti viena iš priemonių padedant neturtingoms šalims vystytis, su sąlyga, kad bus ypač atsižvelgta į jų problemas ir interesus;

4. ragina Komisiją savo tarptautinėje darbotvarkėje ypatingą dėmesį skirti prekybos taisyklių stiprinimo, plėtros teisių, aplinkosaugos ir socialinių taisyklių svarstymui, siekiant padėti panaikinti skurdą sukeliančias priežastis;

5. ragina atlikti išsamų dabartinės prekybos politikos poveikio aplinkai, opiems sektoriams, pavyzdžiui, miškininkystei ir žuvininkystei, ir skurdui besivystančiose šalyse ir ES vertinimą, taip pat padidėjusių išlaidų, su kuriomis susiduria Europos vartotojai dėl muitų apsaugos ir prekybos kliūčių dabartinėje Europos prekybos politikoje, ir vystymosi kliūčių, su kuriomis dėl tos pačios priežasties susiduria neturtingi besivystančių šalių gyventojai, išsamų poveikio vertinimą;

6. pakartoja, kad sąžininga prekyba gali būti veiksminga priemonė mažinant skurdą; tačiau mano, kad siekiant panaikinti skurdą pirmiausia reikia, kad visų aštuonių JT Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimas turėtų būti laikomas svarbiausiu uždaviniu dabartinėse derybose dėl pasaulinės prekybos sistemos ir ekonominės partnerystės sutarčių;

7. ragina besivystančias šalis įtraukti prekybą į nacionalinės plėtros ir skurdo mažinimo politiką; tačiau mano, kad turi būti parengtos tokios su prekyba susijusios priemonės, kurios nekeltų grėsmės besivystančių šalių priimtoms vidaus plėtros ir skurdo mažinimo strategijoms;

8. atkreipia dėmesį į 2005 m. gruodžio mėn. TDO komunikatą, kuriame pabrėžiamas potencialus mikrofinansų vaidmuo kovoje su skurdu ir skolų našta, taip pat mikrofinansų, kaip priemonės, galinčios padėti panaikinti vaikų darbą didinat šeimos pajamas, vaidmuo; ragina atliktį tyrimą, siekiant įvertinti mikrofinansų efektyvumą ir tikrąjį potencialą;

9. yra tvirtai įsitikinęs, kad kartu su pagalba ir atleidimu nuo skolų mokėjimo prekyba yra itin svarbi siekiant iki 2015 m. įgyvendinti Tūkstantmečio tikslus; tačiau pažymi, kad vystymosi pagalbai teikti nuo dabar iki 2015 m. reikalingi nemaži ištekliai, norint, kad šios ambicijos būtų realizuotos; todėl ragina atlikti tyrimus ir numatyti naujas finansavimo priemones, kad būtų galima siekti šių tikslų;

10. džiaugiasi 2005 m. spalio mėn. Komisijos pirmininko pranešimu, kuriame teigiama, kad jis, naudodamasis specialiomis programomis, imsis ES globalizacijos aukoms palankių veiksmų; mano, kad šias programas turėtų lydėti ES socialinių ir aplinkosaugos taisyklių ir ES teikiamų paslaugų ar į ES importuojamų produktų kontrolės sustiprinimas;

11. džiaugiasi G8 susitikime pasiektu susitarimu dėl visa apimančio finansinio ir ekonominio plano, skirto remti pažangą Afrikoje, kurioje daugiausia itin didelio skurdo, o ypač priimtu sprendimu visiškai panaikinti likusias labiausiai įsiskolinusių vargingų valstybių skolas Tarptautiniam valiutos fondui, Pasaulio bankui ir Afrikos vystymo bankui kaip būdą įgyvendinti tūkstantmečio plėtros tikslus; pabrėžia, kad ši iniciatyva turi būti taikoma ir toms besivystančioms šalims, kurios darbais įrodė, kad siekia sumažinti korupciją, padidinti skaidrumą, o dėl skolos panaikinimo atsiradusias lėšas panaudoti skurdo mažinimo strategijoms įgyvendinti;

12. džiaugiasi 2006 m. vasario 9 d. Mauricijuje Komisijos nario P. Mandelsono pranešime išreikštu pasiryžimu laikytis diferencijuoto požiūrio į vargingas valstybes, kuris remtųsi jų išsivystymo lygiu, ir išlaikyti tarifų lengvatų sistemą, pagal kurią būtų atsižvelgiama į šiuos netolygumus;

13. džiaugiasi faktu, kad prekybos santykiai tarp Europos Sąjungos ir vargingų šalių yra asimetriški pastarųjų naudai; tiki, kad tokio pobūdžio santykiai turėtų tapti pagrindu reguliuojant prekybą pasaulio mastu; ragina Komisiją įtikinti PPO nustatyti kelis skirtingus koeficientus, kuriais remiantis būtų apskaičiuojami mažesni muito mokesčiai, atsižvelgiant į atitinkamos šalių grupės padėtį;

14. ragina Komisiją paremti nuoseklią tarifų politiką, kuri leistų išlaikyti diferencijuotą prekybos politiką, pateisinančią pažeidžiamiausių šalių lūkesčius; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją išlaikyti priimtiną bendros muitų apsaugos lygį, kad būtų išsaugotas šių šalių lyginamasis pranašumas, remiantis bendrąją lengvatų sistema (BLS), kuri leidžia joms turėti pakankamai išteklių gamybos struktūroms modernizuoti;

15. primena Kotonu partnerystės susitarime nurodytą ES įsipareigojimą skatinti tvariąją plėtrą ir naikinti skurdą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalyse (AKR); ir mano, kad ES, kaip svarbi daugiašalių institucijų prekybos dalyvė, gali prisidėti prie besivystančių šalių pozicijos stiprinimo kurdama nuoseklesnę ir išsamesnę politiką pagal EB sutarties 178 straipsnį; tačiau taip pat pabrėžia svarbų kitų tarptautinių paramos teikėjų indėlį;

16. pabrėžia, kad būtina palaipsniui atleisti nuo skolų mokėjimo tas mažiau išsivysčiusias šalis, kurių vyriausybės gerbia žmogaus teises ir laikosi gero valdymo principų bei teikia pirmenybę skurdo naikinimui ir ekonomikos vystymui;

17. ragina ES imtis iniciatyvos plėtoti ir padėti įgyvendinti schemas, skirtas skolų naštai panaikinti, kad būtų pasiekti TVT;

18. pažymi, kad remiantis Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) duomenimis, 2004 m. 50 MIŠ - daugiau kaip vienas trečdalis AKR šalių - sudarė šiek tiek daugiau negu 11 proc. (742 milijonus) pasaulio gyventojų ir vos 0,6 proc. viso pasaulio BVP;

19. mano, kad būtina atsižvelgti į vargingų šalių piliečių teisę į vystymąsi, o ne tik į tų šalių režimų interesus, kad vargingos valstybės privalo priimti sprendimą dėl savo šalies plėtros strategijos bei ekonomikos politikos ir ją įgyvendinti; mano, kad teisė į industrializaciją yra plėtros teisė ir kad visos valstybės, ypač besivystančios šalys, kurių pramonės vystymasis yra pradinio etapo, turi teisę reguliuoti savo pramonę ir imtis veiksmų prieš socialinį ir aplinkos dempingą; tačiau mano, kad šiomis priemonėmis neturi būti leidžiama šioms šalims vienašališkai pažeisti savo įsipareigojimus, atsiradusius dėl tarptautinių sutarčių ir susitarimų;

20. atkreipia dėmesį į naujausius Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos ir kitų institucijų tyrimus, kurie rodo, kad plataus masto prekybos liberalizavimu mažiau išsivysčiusiose šalyse nebuvo pakankamai pasinaudota ilgam laikui ir žymiai sumažinant skurdą ir kad šis liberalizavimas prisidėjo prie besivystančių šalių, ypač Afrikos valstybių, prekybos nuosmukio; įspėja dėl padarinių šioms šalims visiškai atsisakant pajamų iš muitų ir pabrėžia, kad šios šalys turi teisę pačios nustatyti tempą, kuris joms tiktų atveriant savo rinką visuose sektoriuose;

21. mano, kad 6-osios PPO ministrų konferencijos metu buvo pasiekta šiokia tokia pažanga dėl specialiųjų produktų, specialiųjų apsaugos mechanizmų bei specialiųjų ir diferencijuotųjų sąlygų, atsižvelgiant į besivystančių šalių susirūpinimą dėl prekybos liberalizavimo ir abišališkumo poveikio; bet pabrėžia, kad dar ne viskas padaryta; pabrėžia, kad specialiosios ir diferencijuotosios sąlygos turi būti visiškai atspindėtos derybose dėl žemės ūkio ir pramonės gaminių prekybos tarifų mažinimo modulių, siekiant neturtingesnėms besivystančioms šalims duoti užtektinai laiko sustiprinti savo industrializacijos pastangas;

22. ragina besivystančių šalių vyriausybes parengti ir įgyvendinti nacionalinės plėtros strategijas, į kurias būtų įtraukta efektyviai skurdo mažinimą skatinanti prekyba; pažymi, kad šias pastangas turi paremti tarptautiniai vystymosi partneriai, kurie teiktų finansinę ir techninę pagalbą, kad būtų suformuoti valstybės ir privatūs prekybos gebėjimai;

23. ragina MIŠ vykdyti pažangų ekonomikos perėjimą, skatinti tvarų ekonomikos augimą, vis daugiau grindžiamą vidaus išteklių telkimu, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimu ir finansų rinkų panaudojimu, ir užtikrinti, kad vis didesnę dalį importo padengtų eksportas, o ne paramos srautai; pažymi, kad šiuos siekius būtų galima lengviau įgyvendinti, jeigu tarptautinė parama, atleidimas nuo skolų mokėjimo, prekybos lengvatos ir TUI bei technologijų perkėlimą skatinančios priemonės visos kartu padėtų skatinti vystymąsi ir skurdo mažinimą;

24. ragina besivystančių šalių vyriausybes, ypač žemės ūkio produktus eksportuojančias MIŠ, sutrukdyti gyventojams vis daugiau išnaudoti žemę ir skurdinti aplinką tuomet, kai ūkio dydžio ir produkcijos nepakanka namų ūkiui išlaikyti, plėtojant darbo jėgos reikalaujančias ne žemės ūkio prekes ir technologijų pokyčius išgyventi reikalingoje veikloje; pažymi, kad tai galima susieti su "į uždarą žmonių grupę orientuoto augimo" problemos sprendimu, plėtojant prekybai reikalingą infrastruktūrą, pavyzdžiui, vidaus transportą ir komunikacijas, didesnę vidaus rinkos integraciją ir naujas eksporto rūšis, įskaitant pramonės gaminius ir turizmą;

25. pabrėžia būtinybę ES toliau dalyvauti iniciatyvose, susijusiose su Bendrąja socialine atsakomybe, siekiant įtvirtinti įpareigojančias ir atskaitomybės reikalaujančias taisykles ES įmonėms, vykdančioms prekybą ir gamybą trečiosiose šalyse, kurios atitiktų žmogaus teises ir TDO standartus;

26. ragina ES į prekybos susitarimų tvarumo poveikio vertinimus įtraukti prekybos atliekomis pasekmes, siekiant nustatyti žalingų atliekų taisykles;

27. mano, kad būtina plėtoti besivystančių šalių prekybos santykius ir "Pietų ir Pietų" regioninę dimensiją, kurti vietos rinkas ir didinti prekių ir paslaugų prieinamumą gyventojams, tačiau ypač užtikrinti pagrindinių paslaugų, pavyzdžiui, geriamojo vandens, sveikatos, energetikos, transporto ir švietimo paslaugų, prieinamumą vykdant TVT atitinkančias visuomenines investicijų programas;

28. mano, kad ekonominės integracijos stoka ir didelės tarifinės ir netarifinės prekybos tarp besivystančių šalių kliūtys riboja bet kokius potencialius vystymosi veiksnius šiose šalyse; mano, kad plačiau atverta prekybos tarp pietinių šalių rinka būtų naudinga besivystančioms šalims; tačiau pabrėžia, kad MĮŠ Pietų ir Pietų prekyboje gali būti marginalizuotos, todėl pritaria regioninių TUI, technologijų perkėlimo ir palankesnio finansavimo nukreipimo iš labiau pažengusių besivystančių šalių į MIŠ bei trišalių santykių su išsivysčiusiomis šalimis mintims, taip pat specialioms regioninių susitarimų nuostatoms; pažymi, kad itin svarbu kurti regionų rinkas; mano, kad toliau pažengusios šalys turėtų rodyti gerą pavyzdį šalindamos prekybos kliūtis ir taip skatindamos skurdžių šalių prekybą;

29. sveikina Europos Sąjungos iniciatyvos "Viskas, išskyrus ginklus", kuri besivystančioms šalims suteikia galimybę eksportuoti visą jų produkciją į Europos rinką be muito mokesčių ar kvotų, įgyvendinimą; itin ragina visas išsivysčiusias šalis ir pažengusias besivystančias šalis sekti šiuo pavyzdžiu; sveikina šiuo tikslu pasiektą susitarimą paskutiniosiose PPO derybose Honkonge; tačiau apgailestauja, kad vis dar galima taikyti apribojimus produktams, kurie yra ypač svarbūs mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

30. įspėja apie realią riziką, kad iniciatyva "Viskas, išskyrus ginklus" gali būti apgaulingai iškreipta, vykdant neteisėtą trišalę prekybą, kuri pavojingai pažeistų rinkų pusiausvyrą ir kainų pelningumą, nesuteikdama realios naudos vietos gyventojams, dirbantiems skurdžių šalių gamybos sektoriuose;

31. ragina Komisiją rinkų atvėrimą derinti su tinkamomis prekybos reguliavimo priemonėmis, kad būtų išvengta šių pavojų; atsižvelgdamas į tai, siūlo į iniciatyvą "Viskas, išskyrus ginklus" įtraukti sąlygą, nustatančią, kad atitinkamų šalių eksporto apimtys negalėtų viršyti faktinių šių šalių gamybos pajėgumų; taip pat ragina Komisija kuo greičiau imtis priemonių siekiant iš esmės patobulinti geografinių ir kilmės nuorodų kontrolės priemonių kokybę;

32. ragina Komisiją siekti daugiau tarptautinių prekybos derybų skaidrumo, atsižvelgti į poreikius tų besivystančių valstybių, kurios nėra pajėgios dalyvauti keliose prekybos derybose vienu metu, ir toliau didinti techninę paramą, kad jos galėtų gilinti prekybos derybų žinias ir veiksmingiau jose dalyvauti;

33. mano, kad tinkama daugiašališkai suderinta prekybos politika yra esminė skurdo mažinimo sąlyga ir kad pagrindinius skurdo mažinimo būdus galima suskirstyti pagal tris pagrindinius aspektus:

- galimybę patekti į rinką ir vidaus bei eksporto paramos taisyklių patikslinimą;

- vystymosi lankstumo bei specialaus ir lengvatinio režimo pripažinimą, "operacionalizaciją" ir įgyvendinimą;

- vystymosi metmenų įtraukimą į platesnį priemonių, kurios nėra laikomos "klasikinėmis prekybos priemonėmis", spektrą;

34. pabrėžia, kad techninės paramos ir gebėjimų stiprinimo programos, kurioms nuolat skiriamos lėšos, yra itin svarbios, ypač padedant besivystančioms šalims apibrėžti jų prekybos interesus ir dalyvauti prekybos derybose; todėl džiaugiasi, kad patobulintas organizavimas ir didėja besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių pasitikėjimas;

35. pabrėžia prekybos dalyvių pajėgumų kūrimo svarbą siekiant stiprinti AKR šalių gebėjimus nustatyti poreikius ir strategijas, regioninės integracijos derybų ir rėmimo bei paramos šiam procesui svarbą, ypač siekiant įvairinti ir remti regioninę integraciją ir plėsti gamybą, tiekimą ir prekybos pajėgumus bei kompensuojant pritaikymo išlaidas ir didinant jų gebėjimus pritraukti investicijas, tuo pačiu metu apsaugant jaunas vietos pramonės šakas;

36. palankiai vertina tai, kad pagalbos prekybai programos taikymas išplėstas neapsiribojant mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis ir įtraukiant kitas besivystančias šalis; tačiau apgailestauja, kad ši anksčiau numatyta pagalba dabar jau priklauso nuo pagalbos gavėjams taikomų papildomų prekybos nuolaidų; pabrėžia, kad ši pagalba turėtų būti finansuojama ieškant naujų, o ne perskirstant tas lėšas, kurios jau yra numatytos kitoms vystymo iniciatyvoms, pavyzdžiui, TVT;

37. ragina Komisiją pradėti įgyvendinti specialią programą, kuria į pietus nuo Sacharos esančios valstybės būtų remiamos įvairiose srityse, pavyzdžiui, galimybių gauti vandens, vaistų ir viešųjų paslaugų ir žemės ūkio srityse, įvairiais būdais, pavyzdžiui, plečiant prekybą paslaugomis, dalijantis patirtimi;

38. džiaugiasi Komisijos parengta nauja Afrikos raidos strategija, kurioje neapsiribojama tradicine humanitarine pagalba ir siekiama ekonominės ir socialinės restruktūrizacijos, ir ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiaujant siekti ją įgyvendinti;

39. pabrėžia, kad būtina skirti tinkamą techninę paramą besivystančioms šalims; taip pat pabrėžia būtinybę skatinti silpnas ir pažeidžiamas ekonomikas įtraukti prekybos aspektą į nacionalinę vystymosi politiką ir skurdo mažinimo strategijas;

40. ragina numatyti lankstesnius pereinamuosius laikotarpius, kurie suteikiami besivystančioms šalims dėl regioniniuose susitarimuose, sudaromuose pagal Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos nuostatas, nustatytų įsipareigojimų vykdymo;

41. pažymi, kad žemės ūkis išlieka pagrindiniu pajamų ir darbo šaltinu daugelyje besivystančių šalių, ypač skurdžiausiose šalyse, todėl pabrėžia, kad ES pasiūlymas iki 2013 m. panaikinti eksporto subsidijas yra itin svarbus; reikalauja, kad kitos PPO narės imtųsi analogiškų veiksmų; ragina ES ir toliau skatinti panaikinti kitokią - dažnai aiškiai nematomą - paramą eksportui (eksporto kreditus, pagalbą maistu, valstybines įmones ir pan.) siekiant išspręsti prekybos netolygumų tarp Šiaurės ir Pietų problemą ir skurdžių šalių žemės ūkį padaryti pelningesniu;

42. palankiai vertina sprendimą iki 2013 m. panaikinti eksporto subsidijas žemės ūkiui ir dar kartą ragina sparčiau įgyvendinti jau priimtus sprendimus; tačiau kadangi šios eksporto subsidijos sudaro tik 3,5 proc. visos ES žemės ūkio paramos, ragina Komisiją tęsti diskusijas dėl vidinių žemės ūkio subsidijų ir tarifų mažinimo sąlygų visose išsivysčiusiose šalyse;

43. pabrėžia tokių prekių kaip cukrus, bananai ir medvilnė svarbą besivystančioms šalims; ragina ES siūlyti besivystančioms šalims būtiną pagalbą jų cukraus sektoriaus reformai; apgailestauja dėl to, kad Honkonge nebuvo veiksmingai išspręstos medvilnės pramonės problemos;

44. primena, kad biologinė įvairovė yra būtina, siekiant išsaugoti gamtą ir kovoti su augalų ir gyvūnų ligomis, todėl atsargus požiūris į genetiškai modifikuotus orgnanizmus (GMO), ir laisvas tradicinių sėklų naudojimas bei ūkininkavimo įgūdžiai yra teisėtas šalių ir regionų pasirinkimas;

45. ragina Komisiją nuosekliau derinti prekybos ir bendradarbiavimo politikas, suteikti tikslinę pagalbą prekybos gebėjimams didinti, siekiant užtikrinti, kad eksportas ir importas augtų ir liktų subalansuotas, kad ateityje būtų išvengta naujos skolų krizės ir padėti besivystančių valstybių vyriausybėms:

- išlaikyti ir plėtoti viešąsias paslaugas, siekiant susidoroti su didžiosiomis skurdo problemomis, pavyzdžiui, epidemijomis, neraštingumu, geriamojo vandens ir nutekamųjų vandenų valymo įrenginių stoka;

- sudaryti palankesnes sąlygas gerovei kurti, pavyzdžiui, gerinti prieigą prie energijos ir plėsti, ypač informacijos ir ryšių technologijų, infrastruktūrą;

46. mano, kad reikia atskirti komercines ir viešąsias paslaugas; pabrėžia, kad viešosioms paslaugoms, ypač suteikiančioms galimybę naudotis svarbiausiomis - sveikatos priežiūros, švietimo, geriamojo vandens ir elektros energijos - paslaugomis ir kultūrinio identiteto aspektu itin svarbioms (pavyzdžiui, vaizdo ir garso) paslaugoms neturėtų būti taikomos Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis nuostatos;

47. pabrėžia, kad ir besivystančiose šalyse svarbu plėsti paslaugų teikėjų prieigą prie rinkos, užtikrinant PPO narių gebėjimą reguliuoti savo paslaugų sektorius, kaip tai numatyta Bendrajame susitarime dėl prekybos paslaugomis, numatant galimybę taikyti išimtis svarbiausiems sektoriams, pavyzdžiui, sveikatos, švietimo ir garso bei vaizdo paslaugų; apgailestauja, kad PPO derybose iki šiol nebuvo numatyta jokios konkrečios sistemos paslaugų srityje, ypač tuose sektoriuose, kurie dėl eksporto galimybių svarbūs besivystančioms šalims; ragina siekti didesnės pažangos šioje srityje;

48. ragina Komisiją užtikrinti visišką lankstumą paslaugų srityje ir leisti visoms valstybėms į liberalizuojamų paslaugų sąrašą laisvai įtraukti arba iš jo išbraukti bet kokias paslaugas;

49. ragina Komisiją laikytis su paslaugomis siejamos prekybos politikos, kuria būtų remiamas fizinių asmenų judėjimas besivystančiose šalyse ir padedama siekti daugiau galimybių naudotis paslaugomis, galinčiomis skatinti vystymąsi ir mažinti skurdą;

50. pabrėžia būtinybę suteikti skurdžiausioms besivystančioms šalims galimybę spręsti, kiek jos atvers rinką, kad būtų apsaugotos pažeidžiamiausios valstybės leidžiant joms savarankiškai spręsti, kaip sparčiai turėtų vykti liberalizavimas;

51. pabrėžia prieinamų ir įperkamų vaistų poreikį besivystančiose šalyse, kartu atsižvelgiant į gamintojų interesus;

52. pabrėžia, kad su skurdu daugiausia susiduria moterys ("skurdo feminizacija"), todėl būtina peržiūrėti prekybos politikos poveikį lytims, kad būtų formuojama politika, stabdanti ir šalinanti marginalizaciją, pavyzdžiui, žemės nuosavybės sutelkimą vyrų rankose, vyrų migraciją į miesto vietoves ir skurdo kaimo vietovėse didėjimą, vietos rinkų naikinimą, blogai apmokamų žemos kvalifikacijos moterų darbų sutelkimą eksporto zonose ir t. t., numatant iniciatyvas ir pozityvios diskriminacijos priemones, skirtas vyriausybėms ir europiečiams priklausančioms įmonėms;

53. ragina nuolat tirti, kaip laikomasi lyčių lygybės principo plečiant prekybą ir atsižvelgti į įvairias tendencijas ir į susijusių klausimų bei veiksnių kompleksiškumą, pavyzdžiui, moterų galimybių naudotis ekonominiais ir techniniais ištekliais, jų dalyvavimo darbo rinkoje, diskriminacijos masto ir pobūdžio, prarajos tarp lyčių darbo rinkoje, moterų galimybių mokytis, jų išsilavinimo lygio, galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis bei socialiniais ir kultūrinais ištekliais klausimai;

54. pabrėžia, kad moterys turi mažiau naudos iš galimybių, kurias atveria prekybos liberalizavimas ir globalizacija, o neigiama šių procesų įtaka jas labiau veikia, todėl ragina ES vykdant su prekyba susijusias programas stengtis pagerinti moterų galimybes dalyvauti prekyboje, ypač tarptautinėje prekyboje;

55. pažymi, kad dvišalėse ir daugiašalėse prekybos derybose, kuriose valstybių narių vardu dalyvauja Komisija, mažai arba visiškai nesistengiama lyties aspektu įvertinti būsimų prekybos susitarimų įtaką, ir ragina Komisiją kuo skubiau makroekonominiu ir mikroekonominiu lygmeniu lyčių aspektu įvertinti prekybos derybose pateiktų europinių pasiūlymų įtaką;

56. ragina tarptautines ekonomines institucijas ir Komisiją imtis įgyvendinti priemones ir programas, padėsiančias skatinti moterų vaidmenį besivystančių šalių ekonominiame gyvenime ir remti verslumo dvasią pasitelkiant švietimą ir teikiant finansinę paramą, taip pat mikrokreditus;

57. mano, kad socialinis vystymas yra kertinis prekybos politikos akmuo, ir ragina atitinkamas tarptautines organizacijas ir vyriausybes visiškai pašalinti diskriminaciją, taip pat lyčių nelygybę ir kliūtis bei diskriminaciją atlygio aspektu, pripažinti teisę į mokamas motinystės atostogas ir nustatyti minimalų darbo užmokestį; ragina į konsultacijas įtraukti ir dirbančioms moterims atstovaujančias organizacijas;

58. žadina tarptautinių prekybininkų socialinės atsakomybės dvasią ir ragina atsakingas institucijas imtis specialių priemonių, padėsiančių užtikrinti nepalankiomis socialinėmis sąlygomis gyvenančių žmonių galimybes naudotis viešosiomis sveikatos priežiūros paslaugomis, gyventi tinkamomis būsto sąlygomis, turėti vandens, naudotis teisinėmis priemonėmis, mokytis, tobulintis, visą gyvenimą mokytis, sportuoti ir naudotis kultūriniais malonumais, siekiant apsaugoti juos nuo per ankstyvo mokslo nutraukimo ir padėti sklandžiai pereiti iš mokslo į profesinį pasaulį;

59. mano, kad prekybos susitarimai turi atitikti esamų tarptautinių žmogaus teisių ir moterų teisių susitarimų nuostatas, ekologinio tvarumo principą, teisę į vystymąsi ir siekį panaikinti skurdą;

60. pažymi, kad vystymosi ir skurdo mažinimo poreikiams atstovaujanti tarptautinės prekybos sistema taip pat prisidės prie socialinės pažangos ir užimtumo, kad prekybos taisyklės neturi pažeisti TDO įtvirtintų socialinių standartų, kad kova su bet kokio pobūdžio išnaudojimu darbe (priverstinio darbo ir ypač vaikų darbo draudimas) ir pagarba profesinių sąjungų laisvei yra būtina teisingos prekybos sistemai, atstovaujančiai visų interesams; pabrėžia, kad būtina tirti prekybos ir socialinių klausimų sąveiką;

61. ragina Komisiją būsimose derybose dėl tolimesnio rinkų atvėrimo atsižvelgti į nekomercinius kriterijus, kad prekybos plėtra nevyktų vietos gyventojų darbo sąlygų sąskaita; kartu ragina TDO nares susitarti dėl bendrų taisyklių taikymo besivystančioms šalims, o sprendimą dėl tikslaus šių taisyklių pobūdžio ir jų įgyvendinimo grafiko priimti bendradarbiaujant su besivystančiomis šalimis;

62. pabrėžia, kad PPO turi atsižvelgti į TDO sprendimus šioje srityje; siūlo, kad TDO priėmus sprendimą dėl sankcijų taikymo, valstybės turėtų galimybę pasitelkti prekybos priemones, pavyzdžiui, numatyti sąlygas, iš naujo įvesti muito tarifus arba imtis antidempingo priemonių;

63. pabrėžia, kad EPA derybų metu vienas iš pagrindinių klausimų turi būti skurdo mažinimas ir tvariosios plėtros skatinimas;

64. pabrėžia, kad būtina išlaikyti ir stiprinti daugiašalės prekybos pagrindus; primena, kad PPO, kaip sąžiningomis taisyklėmis pagrįstos tarptautinės prekybos sistemos kūrimo forumas, turi ypač akcentuoti besivystančių šalių derybinių pajėgumų didinimą, kad joms būtų suteikta galimybė geriau atstovauti savo prekybos interesams ir įtraukti juos į pasaulinę ekonomiką;

65. pabrėžia, jog ragina skubiai imtis plačios PPO reformos, padėsiančios didinti demokratinę atskaitomybę, skaidrumą ir patikimumą, siekiant efektyviau integruoti PPO į bendrąjį pasaulinį valdymą; ragina gerinti koordinavimą ir ryšius tarp įvairių tarptautinių institucijų, vykdančių veiklą prekybos, vystymosi ir vystymo finansavimo srityse, įskaitant Jungtinių Tautų agentūras, atsakingas už žmogaus socialinę raidą, sveikatą, darbą ir aplinką, kad būtų pasiekti TVT ir konsoliduotos pastangos panaikinti skurdą ir suteikti galimybes visiems;

66. ragina Europos Parlamentą, kaip teisėtą Europos Sąjungos piliečių atstovą, prisijungti prie tarptautinės prekybos susitarimų;

67. pabrėžia, kad kova su skurdu yra glaudžiai susijusi su žmogaus teisių apsauga, demokratinių institucijų ir demokratinio valdymo įtvirtinimu;

68. džiaugiasi 2005 m. rugsėjo 14 d. Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų aukščiausio lygio susitikime pateikta deklaracija dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų pasiekimo, kurioje siūloma apsvarstyti galimybę įvesti tarptautinės solidarumo paramos kovai su AIDS, tuberkulioze ir maliarija indėlius, padėsiančius tarptautinei bendruomenei įvykdyti savo įsipareigojimus skurdžiausioms šalims ir teisingai paskirstyti globalizacijos vaisius;

69. mano, kad įtakos gerovės didėjimui ateityje gali turėti ne tik prekyba, bet ypač ekonomikos vystymasis, investicijos į mažas ir vidutines įmones, aprūpinančias prekėmis ir paslaugomis; ypač ragina Europos investicijų banką vykdyti daugiau šioms tikslinėms grupėms numatytų programų;

70. pabrėžia paramos MIŠ šalinant biurokratines kliūtis svarbą, siekiant skatinti vietos verslą ir ieškant rinkų užsienyje, ypač dalyvaujant vietos bendruomenėms, parlamentams ir pilietinei visuomenei besivystančių šalių demokratiniuose procesuose;

71. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

[1] OL C 112 E, 2002 5 9, p. 326.

[2] OL C 177 E, 2002 7 25, p. 290.

[3] OL C 272 E, 2003 11 13, p. 277.

[4] OL C 39 E, 2004 2 13, p. 79.

[5] OL C 43 E, 2004 2 19, p. 248.

[6] OL C 67 E, 2004 3 17, p. 255.

[7] OL C 74 E, 2004 3 24, p. 861.

[8] OL C 76 E, 2004 3 25, p. 435.

[9] OL C 77 E, 2004 3 26, p. 393.

[10] OL C 304 E, 2005 12 1, p. 277.

[11] OL C 92 E, 2006 4 20, p. 397.

[12] Priimti tekstai, P6_TA(2005)0289.

[13] Priimti tekstai, P6_TA(2005)0461.

[14] OL C 320 E, 2005 12 15, p. 145.

[15] Priimti tekstai, P6_TA(2005)0454.

[16] OL L 169, 2005 6 30, p. 1.

--------------------------------------------------