52006DC0874

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 9.1.2007

KOM(2006) 874 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA

5-oji Komisijos tradicinių nuosavų išteklių tikrinimo sistemos veikimo (2003–2005 m.) ataskaita (2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 18 straipsnio 5 dalis)

1. ĮVADAS |

Kas treji metai Europos Parlamentui ir Tarybai teikiama tradicinių nuosavų išteklių (toliau – TNI) tikrinimo sistemos veikimo ataskaita[1]. Teisės aktai, kuriais remiantis tikrinama TNI sistema, yra 2000 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimas 2000/597/EB, EURATOMAS[2], 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas Nr. 1150/2000[3] ir 1999 m. gegužės 10 d. Tarybos reglamentas Nr. 1026/1999[4]. Ši ataskaita yra 5-oji tokia ataskaita[5]. Joje aprašomas ir nagrinėjamas TNI tikrinimo sistemos veikimas 2003–2005 m., atsiskaitoma už Komisijos šiuo laikotarpiu atliktą tikrinimo veiklą, vertinami įgyvendinti veiksmai ir daromos išvados[6]. Ataskaitoje taip pat pateikiami tolesni su šiais tikrinimais susiję finansiniai, teisminiai ir teisiniai veiksmai. Galiausiai šioje ataskaitoje apžvelgiami kitų Komisijos veiksmų, kuriais pirmiausia aptariamu laikotarpiu siekta pagerinti lėšų išieškojimą ir parengti šalis stojimui į ES, rezultatai. Šios ataskaitos priede apibrėžiami tikrinimų tikslai ir nurodoma, kaip Bendrijos lygiu veikia tikrinimo sistema. | Tradiciniai nuosavi ištekliai: muito mokesčiai, importuojant trečiųjų šalių kilmės produktus mokėtini žemės ūkio mokesčiai ir cukraus mokesčiai. |

2. KOMISIJOS TIKRINIMO VEIKLA 2003–2005 M. Komisijos tikrinimai vietoje atliekami remiantis tikslia metodologija, kurios tikslas yra tikrinti procedūrų atitiktį Bendrijos standartams. Tikrinimai planuojami metinėje tikrinimų programoje, į kurią įtraukiami keli vienoje ar keliose valstybėse narėse vykdytino tikrinimo klausimai. Tikrinimai įgyvendinami ir vyksta taikant visiems tikrinimams bendras procedūras, įskaitant valstybėms narėms iš anksto nusiųstų klausimynų naudojimą, vietoje naudotinų kontrolinių sąrašų sudarymą siekiant užtikrinti tikrinimo nuoseklumą ir ataskaitos rengimą po tikrinimų. |

2.1. Pagrindiniai tikrinimo veiklos rezultatai |

2003–2005 m. Komisija pagal Reglamento Nr. 1150/2000 18 straipsnio 2 ir 3 dalis atliko 73 tikrinimus (2000–2002 m. – 65): 70 bendrųjų tikrinimų ir 3 savarankiškus. Devyni iš šių tikrinimų vykdyti taikant Bendrojo audito susitarimo (Joint Audit Arrangement)[7] metodą. Buvo nustatyti 297 pažeidimai (2000–2002 m. – 304): 130 finansinį poveikį turinčių pažeidimų (43,80 % pažeidimų), 101 teisinį poveikį turintis pažeidimas (34 %) ir 66 kiti pažeidimai (22, 20 %). Komisija priėmė reikiamas priemones dėl nustatytų pažeidimų finansinių pasekmių. | Atlikus 73 tikrinimus nustatyti 297 pažeidimai, kurių finansinis poveikis yra 127 mln. EUR (be delspinigių). Bendrasis audito susitarimas: specialus bendrojo tikrinimo metodas, kai valstybės narės vidaus audito tarnybos tikrinimą (auditą) atlieka pagal Komisijos patvirtintą metodologiją. |

2.1.1. Su muitinės procedūrų valdymo klausimais susiję tikrinimai | Vietoje tikrintos šios muitinės procedūros: - elektroninės muitinės deklaracijos, - laikinasis įvežimas perdirbti, - Bendrijos oro tranzitas, - žuvininkystės produktų importas, - muitinės sandėlis ir - keli labai konkretūs klausimai. Laikinasis įvežimas perdirbti: muitinės procedūra, leidžianti nemokant importo muitų importuoti trečiųjų šalių kilmės produktus, kurie bus eksportuoti juos perdirbus. Supaprastintas Bendrijos oro tranzitas: tranzitas, kai oro bendrovės vietoj tranzito deklaracijų naudoja orlaivio manifestus. Muitinės sandėlis: muitinės procedūra, leidžianti sandėliuoti trečiųjų šalių krovinius nemokant importo muitų. |

2003 ir 2004 m. Komisija pradėjo tikrinimo veiklą, susijusią su „elektroniniu būdu pateiktų muitinės deklaracijų“ valdymu. Veikla vykdyta visose valstybėse, kurios 2003 m. buvo Sąjungos narės, išskyrus Nyderlandus ir Liuksemburgą. Nustatyta tam tikrų pažeidimų, bet apskritai valstybėse narėse įdiegtos sistemos buvo patenkinamo lygio. Komisija rekomendavo plėtoti kompiuterines programas siekiant geriau valdyti muitų mokėjimą ir rinkti nuosavus išteklius. Be to, 2003 m. (NL), 2004 m. (FR, IE, IT, AT) ir 2005 m. (DE, UK) buvo atliktas laikinojo įvežimo perdirbti procedūros tikrinimas; nustatyti keli šios muitinės procedūros valdymo ir tikrinimo trūkumai, kai kurie iš jų turėjo finansines pasekmes. Suinteresuotosios valstybės narės pranešė Komisijai, kad priėmė reikiamas priemones. 2004 m. Vokietijoje, Liuksemburge ir Jungtinėje Karalystėje atlikus supaprastintų procedūrų Bendrijos oro tranzito srityje tikrinimą, nustatyti dideli šių procedūrų valdymo ir tikrinimo trūkumai. Po to šiose trijose valstybėse imtasi griežtų priemonių siekiant pagerinti padėtį. Tačiau 2004 m. patikrinus žuvininkystės produktų įvežimą ir importą į Bendriją[8], o 2005 m. atlikus muitinės sandėlių tikrinimą[9], didelių pažeidimų nenustatyta. Pastebėti tik kai kurie trūkumai, susiję su tam tikrų konkrečių žuvininkystės produktams taikomų muitinės procedūrų (laikinojo įvežimo perdirbti, išleidimo į laisvą apyvartą konkrečiu tikslu) priežiūra ir muitinės sandėlių tikrinimu. Galiausiai reikėtų pažymėti, kad 2004 m. Ispanijoje atliktas C cukraus eksporto iš Kanarų salų (savarankiškas) tikrinimas, 2005 m. Austrijoje tikrinti lengvatiniai režimai, 2004 m. Nyderlanduose atliktas išleidimo į laisvą apyvartą tikrinimas. Komisija konkrečių pastabų dėl procedūrų valdymo tikrintose valstybėse narėse neturi. |

2.1.2. Su apskaitos klausimais susiję tikrinimai |

Atskirų sąskaitų valdymas yra klausimas, dažnai įtraukiamas į Komisijos visose valstybėse narėse atliekamus tikrinimus[10]. Iš tikrųjų šios sąskaitos yra vertingas informacijos šaltinis apie tai, kaip administracijos vykdo įsipareigojimą valdyti TNI (muitų nustatymas, garantijų valdymas, lėšų išieškojimo priežiūra, anuliavimas, beviltiškų skolų nurašymas). 2003–2005 m. vykdyti su šiuo klausimu susiję tikrinimai patvirtino, kad daugiausia daroma pavienių klaidų. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse klaidos daromos nuolat, todėl pradėtos pažeidimų nagrinėjimo procedūros (žr. 2.2.2 punktą). 2004 ir 2005 m. buvo atliktas konkretus su 2004 m. į Sąjungą įstojusiomis valstybėmis narėmis susijęs tikrinimas. Praktiškai įvertintos šių valstybių TNI rinkimo sistemos. Atliktų tikrinimų rezultatai leido tvirtinti, kad apskritai susijusios valstybės narės yra gerai pasirengusios ir kad įdiegtos išteklių rinkimo sistemos yra tinkamos, nors nustatytos kelios nuolat daromos ir pavienės klaidos, pirmiausia susijusios su muitų įrašymo į sąskaitas, muitinės skolų įrašymo į A ir B sąskaitas ar kai kurių sumų perdavimo Komisijai terminais. Tačiau reikia pažymėti, kad dauguma šių klaidų padarytos pirmaisiais narystės mėnesiais ir kad nuo to laiko, siekdamos jas ištaisyti, susijusios valstybės jau gerokai patikslino procedūras, kompiuterines muitų mokėjimo ar apskaitos sistemas. | TNI apskaitą valstybės narės vykdo dviem būdais: - A sąskaita atidaroma išieškotoms ar garantuotoms sumoms (šios sumos sumokamos į Sąjungos biudžetą, - B sąskaita atidaroma neišieškotoms sumoms ir garantuotoms sumoms, kurios buvo užginčytos. TNI surinkimo sistema: visos sistemos ir procedūros, kurias valstybės narės įvedė siekdamos užtikrinti TNI nustatymą, įtraukimą į apskaitą, išieškojimą ir sumokėjimą. Muitų įrašymas į sąskaitas: muitų sumos įrašymas į muitinių apskaitos knygas. |

Be to, reikia pažymėti, kad 2004 m. savarankiškas tikrinimas buvo atliktas Nyderlanduose. Šio tikrinimo tikslas buvo vietoje patikrinti minėtos valstybės pateiktus duomenis, susijusius su prašymu atleisti nuo beviltiškų ir nurašytų skolų perdavimo. Atlikusi šį tikrinimą, Komisija galėjo pagrįsti savo sprendimą atmesti du iš trijų prašymų. Galiausiai 2005 m. savarankiškas tikrinimas buvo atliktas Danijoje, siekiant patikrinti šios valstybės atliekamų dažnų TNI sumų, kurios Komisijai turi būti mokamos nuo 2001 m. gruodžio mėn., patikslinimų priežastis ir tikslumą. | Prašymas atleisti nuo beviltiškų skolų perdavimo ir nurašymo: procedūra, kuri leidžia Komisijai patikrinti, ar skola tapo beviltiška dėl valstybės narės kaltės, ar ne. Atmetus prašymą, suma turi būti sumokėta Komisijai. |

2.2. Veiksmai, kurių imtasi atlikus Komisijos tikrinimus 2.2.1 Teisiniai veiksmai Jei per valstybėse narėse atliktus tikrinimus nustatoma, kad nacionaliniuose įstatymuose ar administraciniuose teisės yra klaidų arba spragų, jos raginamos imtis būtinų priemonių, įskaitant teisės aktus ar įstatymus, kad būtų įgyvendinti Bendrijos reikalavimai. Šie taisymai muitinės ir finansų srityje yra tiesioginė ir svarbi Komisijos tikrinimo išdava. Be to, nustatyti pažeidimai yra pagrindinis informacijos šaltinis apie sunkumus, su kuriais taikydamos muitinės teisės aktus susiduria valstybės narės ir kurie daro poveikį nuosaviems ištekliams. |

2.2.2 Teisminiai veiksmai |

Kai kuriais teisiniais klausimais valstybių narių ir Komisijos nuomonės išsiskiria. Todėl neišspręstus klausimus Komisija gali svarstyti, tik įgyvendindama Sutarties 226 straipsnyje numatytą pažeidimų nagrinėjimo procedūrą. Iki 2005 m. gruodžio 31 d. pradėtos nagrinėti 25 bylos, pasiekusios įvairius procedūros etapus (oficialus įspėjimas, pagrįsta nuomonė, bylos perdavimas Teisingumo Teismui) ir susijusios su 10 valstybių narių. Išvados, kurias Teisingumo Teismas pateiks apsvarstęs pažeidimų nagrinėjimo procedūras, turi leisti išaiškinti ginčytinus klausimus ir padaryti galą skirtingam aiškinimui. | Iki 2005 m. gruodžio 31 d. pradėtos nagrinėti 25 ginčytinos bylos. |

Komisijai pradėjus pažeidimų nagrinėjimo procedūras, 2005 m. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas priėmė kelis svarbius sprendimus. Viena vertus, dviejuose 2005 m. balandžio 14 d. sprendimuose prieš Vokietiją ir Nyderlandus[11] jis patvirtino Komisijos poziciją ir padarė išvadą, kad šios dvi šalys pavėluotai įrašė į sąskaitas ir perdavė mokėtinas muitų sumas, nes tranzito operacijų tarpuskaita atlikta nesilaikant teisės aktuose numatytų terminų. Paskelbus šiuos sprendimus Komisija reikalauja iš Nyderlandų ir Vokietijos sumokėti atitinkamai beveik 2,4 mln. EUR ir 11,4 mln. EUR delspinigių. Kita vertus, 2005 m. lapkričio 15 d. sprendime[12] Teisingumo Teismas patvirtino Komisijos poziciją, pagal kurią valstybės narės Bendrijos biudžeto atžvilgiu turi būti laikomos atsakingomis už klaidas, kurias jos padaro nustatydamos muitus. Dėl to valstybė narė Komisijai turi sumokėti sumas, kurios negalėjo būti nustatytos (taigi ir išieškotos) kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms padarius klaidą. | Komisijos pozicija buvo patvirtinta trijuose 2005 m. EBTT sprendimuose, dėl Bendrijos tranzito ir dėl finansinių valstybių narių klaidų pasekmių. Kai nėra atliekama tranzito tarpuskaita: tranzitas, kai vežami neapmuitinti ir neapmokestinti kroviniai neatvyko į paskirties vietą. Šiuo atveju muitai ir mokesčiai turi būti įrašyti į sąskaitą ir išieškoti. 2006 m. Komisijos pozicija buvo patvirtinta sprendime dėl muitų įrašymo į sąskaitas laikotarpio. Tikrinimai a posteriori: valstybių narių muitinių tikrinimai, vykdomi ne mokant muitus už krovinius, o vėliau. TIR knygelės: jos leidžia vežti neapmuitintus ir neapmokestintus krovinius per įvairias TIR (tarptautinio kelių transporto) konvenciją pasirašiusiose šalis. 2006 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismas patvirtino Komisijos poziciją keliose bylose dėl garantuotų arba išieškotų, bet į Sąjungos biudžetą nesumokėtų sumų. |

2006 m. vasario 23 d. sprendime[13] Teisingumo Teismas taip pat patvirtino Komisijos poziciją dėl laikotarpio, per kurį muitai turi būti įrašomi į sąskaitas, kai valstybės narės atlieka tikrinimus a posteriori. Antai muitai į sąskaitas turi būti įrašomi ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tada, kai muitinės institucijos gali apskaičiuoti muitų sumą, o ne vėliau (pavyzdžiui, skolininko teisėms į gynybą užtikrinti skirtos procedūros pabaigoje); muitų įrašymas į sąskaitas jokiais atvejais neturi trukdyti įgyvendinti šių teisių į gynybą. Taip pat reikia pažymėti, kad Komisijos poziciją Teismas patvirtino 2006 m. spalio 5 d.; jis padarė išvadą, kad kai kurios valstybės narės be pagrindo atsisakė mokėti į Bendrijos biudžetą tam tikrų kategorijų sumas – iš dalies pagal mokėjimo dalimis planą išieškotas TNI sumas (Belgija[14]) ir per tranzito operacijas, kurių tarpuskaita nebuvo atlikta, vykdomas kaip Bendrijos tranzitas, garantuotas bei neužginčytas muitų sumas (Belgija[15]) arba sumas TIR knygelėse (Vokietija[16] ir Belgija[17]). Tą pačią dieną Teisingumo Teismas dėl neįvykdytos pareigos pateikti įrodymus atmetė ieškinį prieš Nyderlandus, kartu pripažindamas, kad valstybės narės turi pranešti apie pažeidimą iš karto apie tai sužinojusios, taigi prireikus prieš pasibaigiant nustatytam laikotarpiui (TIR konvencijos 11 straipsnio 1 dalis); ta pati nuostata mutatis mutandis galioja mokėjimo prašymui (TIR konvencijos 11 straipsnio 2 dalis). Teisingumo Teismas mano, kad šis prašymas laikytinas pranešimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1150/2000 2 straipsnį[18]. Be to, Teisingumo Teismas pripažįsta, kad valstybės narės su nuosavų išteklių nustatymu susijusius patvirtinamuosius dokumentus privalo saugoti tiek, kiek reikia nustatymui pataisyti ir jo tikrinimui atlikti[19]. |

2.2.3 Finansiniai veiksmai |

Komisijai pateikus pastabas savarankiškų ar bendrų tikrinimų ataskaitose, Audito Rūmams atlikus tikrinimus arba Komisijai atlikus kitus tikrinimo veiksmus, aptariamu laikotarpiu (2003–2005 m.) Komisijai sumokėtos papildomos sumos (sumos be delspinigių) siekia daugiau nei 127 mln. EUR. Be to, dėl pavėluoto per Komisijos ar Audito Rūmų tikrinimus nustatytų nuosavų išteklių perdavimo reikalauta sumokėti delspinigius pagal Reglamento Nr. 1150/2000 11 straipsnį. 2003–2005 m. visa valstybių narių sumokėta delspinigių suma siekia daugiau nei 77 mln. EUR[20]. |

2.3. Komisijos veiksmai siekiant padidinti TNI išieškojimą |

Be valstybėse narėse vietoje atliekamų tikrinimų Komisija turi keletą kitų priemonių, kurios jai leidžia prižiūrėti TNI išieškojimo veiklą. Tinkamai naudojant šias priemones galima veiksmingai padidinti minėtą išteklių išieškojimą. Iki 2005 m. Bendrijos veiksmai, kuriais siekiama prižiūrėti lėšų išieškojimą, pirmiausia buvo įgyvendinami remiantis pavienėmis analizėmis, atliktomis remiantis valstybių narių pagal Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 5 dalį pateikta informacija, t.y. pranešimais apie sukčiavimo atvejus ir pažeidimus, kurių suma didesnė nei 10 000 EUR. Remdamasi šia informacija Komisija prižiūrėjo lėšų išieškojimą iki galutinės tarpuskaitos, kontroliuodama su tam tikrais tipiniais atvejais („B pavyzdys“)[21] susijusį išieškojimą ir pateikdama ataskaitą. Paskutinė tokia Komisijos ataskaita biudžeto valdymo institucijai buvo pateikta 2005 m. sausio 7 d.[22]. Tačiau, kaip joje nurodyta, tokios ataskaitos toliau nebus rengiamos. Iš tikrųjų 2004 m. iš dalies pakeitus Reglamentą Nr. 1150/2000 valstybės narės raginamos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo skolos (atlikus vertinimą, peržiūrą ar pateikus apeliacinį skundą) pripažinimo beviltiška, pranešti Komisijai apie visas neišieškotas didesnes nei 50 000 EUR sumas. Taigi visos valstybės narės turi pranešti apie šiuos atvejus, taip leisdamos Komisijai susidaryti geresnį vaizdą apie visą valstybių narių vykdomą išieškojimo veiklą. 2003–2005 m. Komisija dėl įdiegtos naujos duomenų bazės OWNRES, iš dalies pakeistų taisyklių dėl beviltiškų skolų nurašymo, Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su finansinių valstybių narių klaidų pasekmėmis, ir stojančiųjų šalių stebėsenos galėjo sustiprinti išieškojimo veiklos valstybėse narėse priežiūrą. |

2.3.1 Nurašytų beviltiškų skolų nagrinėjimas |

Valstybės narės turi imtis priemonių, būtinų siekiant Sąjungai perduoti TNI, išskyrus atvejus, kai išteklių (galutinai beviltiškos sumos) išieškojimas neįmanomas dėl force majeure arba kitų valstybėms nepriskiriamų priežasčių. 2003–2005 m. 13 valstybių narių Komisijai perdavė 176 bylas, kurių suma – beveik 39 mln. EUR. Kalbant apie prašymų tvarkymą, Komisija tuo pačiu laikotarpiu išnagrinėjo 309 bylas (senus dar neišspręstus ir naujus atvejus), kurių bendra suma didesnė nei 166 mln. EUR. Atmestų bylų (kurių sumos turi būti sumokėtos į Sąjungos biudžetą) yra 62, jų suma didesnė nei 41 mln. EUR. Priimant 2004 m. lapkričio 16 d. Reglamentą Nr. 2028/2004 pirmiausia siekta sudaryti sąlygas valstybėms narėms geriau suprasti sąvoką „galutinai beviltiškos sumos“. | Tirdama praneštus atvejus Komisija siekia įvertinti valstybių kruopštumą vykdant lėšų išieškojimą. Šia priemone siekiama paskatinti jas tinkamai įgyvendinti savo veiklą. Komisijai atmetus prašymą, aptariama suma turi būti sumokėta į Sąjungos biudžetą. Iš pradžių nagrinėti tik tie atvejai, kurių suma viršydavo 10 000 EUR. Priėmus 2004 m. lapkričio 16 d. Reglamentą Nr. 2028/2004, ši riba padidinta iki 50 000 EUR.. |

2.3.2 Su muitų nustatymu susijusių klaidų, dėl kurių prarandami TNI, nagrinėjimas |

Kadangi valstybių narių užduotis yra geriausiomis sąlygomis rinkti TNI, Komisija išreiškė nuomonę, kad valstybės narės turi prisiimti atsakomybę už TNI, prarastus dėl jų pačių klaidų, ir sumokėti kompensaciją į Sąjungos biudžetą. Šį požiūrį minėtame 2005 m. lapkričio 15 d. sprendime Komisija prieš Daniją patvirtino Teisingumo Teismas. Jis aiškiai pripažįsta, kad valstybių narių pareiga nustatyti TNI taikomą Bendrijų muitą (paskui jį pervesti į Sąjungos biudžetą) atsiranda tuomet, kai įgyvendintos muitinės teisės aktuose numatytos sąlygos. Todėl nėra būtina nustatymą atlikti faktiškai. Valstybė narė nuo pareigos perduoti aptariamus nuosavus išteklius atleidžiama tik tuo atveju, jei įgyvendintos Reglamento Nr. 1150/2000 17 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos (t.y. force majeure atveju arba jei valstybė narė gali įrodyti, kad išieškoti negali dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių). Taigi remiantis šia Teisingumo Teismo praktika aišku, kad valstybės narės turi prisiimti atsakomybę dėl finansinių savo klaidų pasekmių. Dėl šios Teismo praktikos valstybės narės negalės daugiau atsisakyti (kaip dažnai būdavo anksčiau) į Sąjungos biudžetą pervesti dėl savo klaidos nenustatytų muitų sumas. | Teisingumo Teismas patvirtino, kad valstybės narės turi prisiimti atsakomybę už finansines savo klaidų nustatant muitus pasekmes. |

2.3.3. Nauja duomenų bazė OWNRES |

Pagal Reglamentą Nr. 1150/2000 valstybės narės Komisijai turi persiųsti informaciją apie sukčiavimo atvejus ir pažeidimus, kai muitų sumos didesnės nei 10 000 EUR. Ši informacija persiunčiama naudojant OWNRES. Atsižvelgdama į pastebėtas problemas pranešant apie sukčiavimo atvejus ir pažeidimus, Komisija įdiegė naują internetinę duomenų bazę (OWNRES). Todėl šiuo metu valstybės narės turi naudingesnę priemonę, leidžiančią tiesiogiai perduoti Komisijai (ir atnaujinti) duomenis apie sukčiavimus ir pažeidimus. Nauja bazė pradėjo veikti nuo 2003 m. liepos mėn. Naudodamosi ja valstybės narės, kaip pagrindinės programos valdytojos, prisiima visą atsakomybę už gerą duomenų valdymą. Ši duomenų bazė leidžia Komisijai gauti visą informaciją, būtiną lėšų išieškojimui prižiūrėti ir tikrinimams vietoje parengti. Perduotus duomenis taip pat analizuoja Kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF). Kadangi pastaraisiais metais Komisijai kilo abejonių dėl valstybių narių perduotų duomenų patikimumo, ji nusprendė palyginti į valstybių narių (ES- 15) B sąskaitas įrašytas didesnes nei 10 000 EUR sumas su atitinkamomis OWNRES sumomis. Gauti rezultatai netenkino. Iš tikrųjų pagrindinėmis datomis laikant 2001 m. gruodžio 31 d. ir 2003 m. gruodžio 31 d., atitinkamai sutapo tik 32 % ir 50 % duomenų. Valstybių narių primygtinai paprašiusi pagerinti per OWNRES pateikiamos informacijos kokybę, Komisija 2005 m. atliko naują palyginimą (ES-25). Šį kartą rezultatai buvo daug geresni – sutapo vidutiniškai 90 % duomenų, o daugiau nei pusės valstybių narių duomenys atitiko 100 %. | Duomenų bazė OWNRES: duomenų bazė, į kurią duomenis įveda valstybės narės ir kurioje patalpinami visi valstybių narių nustatyti sukčiavimo atvejai bei pažeidimai, siekiantys didesnę nei 10 000 EUR sumą. |

2.4. Stojančiųjų valstybių stebėsenos veikla |

2003 m., dešimt naujųjų valstybių narių besirengiant stojimui į ES, Komisija kiekvienoje iš jų apsilankė stebėsenos, ypač TNI, tikslais. Šie stebėsenai skirti apsilankymai ir šių valstybių sudaryti apskaitos modeliai suteikė Komisijai pakankamą garantiją, kad šalys turi administracinių pajėgumų taikyti Bendrijos TNI acquis. 2004 ir 2005 m. atliktų tikrinimų vietoje rezultatai leido padaryti išvadą, kad apskritai šios valstybės narės yra gerai pasirengusios, įdiegtos išteklių rinkimo sistemos veikia tinkamai. Prie šių patenkinamų rezultatų neabejotinai prisidėjo įvairi techninė pagalba ir Komisijos tarnybų apsilankymai stebėsenos tikslais. 2004 ir 2005 m. buvo tęsiama Rumunijai ir Bulgarijai taikoma techninės pagalbos ir stebėsenos programa, panaši į 2004 m. į Sąjungą įstojusioms valstybėms taikytą programą, siekiant kuo geriau padėti pasirengti narystei. Programa tęsiama 2006 m. |

3. TIKRINIMO SISTEMOS VERTINIMAS |

2003–2005 m. pastebėti tradicinių nuosavų išteklių tikrinimo sistemos pažeidimai, kaip ir ankstesniais finansiniais metais, patvirtina, kad Komisijai tikrinimai gali būti labai naudingi. Atlikusi tikrinimus, Komisija įgyvendina tokias tradicines priemones kaip netinkamų nacionalinių procedūrų taisymas valstybėse narėse, dokumentų apskaitos tvarkymas (nepažeidžiant senaties termino), pavienis pastebėtų pažeidimų taisymas, Bendrijos teisės aktų aiškinimas, bendrai vykdomas Bendrijos teisės aktų tobulinimas, jei juos taikant atsiranda nuolatinių trukdžių nuolatinių problemų atveju ir kt. Pastebimas atliktų tikrinimų vietoje poveikis yra finansinis, tačiau ne tik tai rodo šių tikrinimų svarbą. Iš tikrųjų reglamentavimo gerinimui įtaką gali daryti konkretus leidimus suteikiančio pareigūno atliekamas visos iš valstybių narių surinktos informacijos tikrinimas ir tikrinimas po analizės; taip deramai atsižvelgiama į Sąjungos finansinius interesus. |

4. IšVADOS |

2003–2005 m. gauti rezultatai patvirtina Komisijos atliekamų TNI tikrinimų būtinybę. Ši tikrinimo veikla leidžia iš tiesų užtikrinti vienodą valstybių narių vertinimą tiek kalbant apie muitinės ir apskaitos teisės aktų taikymą, tiek apie Sąjungos finansinių interesų apsaugą. Ateityje Komisija ketina: tęsti tikrinimų vietoje tradiciją, kartu tobulinant tikrinimo metodus (audito priemones ir kt.); toliau didinti lėšų išieškojimo veiklos priežiūrą valstybėse narėse, pirmiausia diegiant kompiuterines programas, leidžiančias lengviau tvarkyti Komisijai perduotas, su nurašytomis beviltiškomis skolomis susijusias bylas. tęsti stojančiųjų šalių stebėsenos veiklą, siekiant užtikrinti, kad šių šalių tradicinių nuosavų išteklių rinkimo sistemos ne vėliau kaip jų stojimo dieną atitiktų Bendrijos reikalavimus. | Turėtų būti tęsiami tradiciniai tikrinimo veiksmai ir toliau stiprinama išieškojimo veiklos valstybėse narėse priežiūra. |

[1] Reglamento Nr. 1150/2000 18 straipsnio 5 dalis.

[2] OL L 253, 2000 10 7, p. 42–46.

[3] OL L 130, 2000 5 31, p. 1–9, su daliniais pakeitimais, padarytais 2004 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2028/2004 (OL L 352, 2004 11 27, p. 1).

[4] OL L 126, 1999 5 20, p. 1.

[5] COM (93) 691, 1994 1 4 (1-oji 1989–1992 m. ataskaita); COM (97) 673, 1997 12 1 (antroji 1993–1996 m. ataskaita); COM (01) 32, 2001 2 5 (3-ioji 1997–1999 m. ataskaita); COM(03) 345, 2003 6 11 (4-oji 2000–2002 m. ataskaita).

[6] Ataskaitoje aptariami Bendrijos institucijų (Komisijos ir Audito Rūmų) atlikti tikrinimai. Ji neapima valstybių narių atliktų tikrinimų, jų rezultatai skelbiami metinėje pagal Sutarties 280 straipsnį rengiamoje ataskaitoje.

[7] Danijoje, Nyderlanduose ir Austrijoje atlikti tikrinimai.

[8] BE, DE, GR, ES, FR, IT, PT, UK, FI, SE.

[9] BE, DK, DE, GR, ES, FR, IE, IT, PT, NL, UK, FI, SE.

[10] Šis klausimas įtraukiamas į kiekvieną tikrinimą, papildomai prie pagrindinio klausimo.

[11] Byla C-460/01 Komisija prieš Nyderlandus ir byla C-104/02 Komisija prieš Vokietiją .

[12] Byla C- 392/02 Komisija prieš Daniją .

[13] Byla C-546/03 Komisija prieš Ispaniją .

[14] Byla C-378/03 Komisija prieš Belgiją .

[15] Byla C-275/04 Komisija prieš Belgiją .

[16] Byla C-105/02 Komisija prieš Vokietiją.

[17] Byla C-377/03 Komisija prieš Belgiją .

[18] Byla C-312/04 Komisija prieš Nyderlandus.

[19] Byla C-275/04 Komisija prieš Belgiją .

[20] Šie skaičiai, pirmiausia 2005 m., yra tik daliniai, nes po Komisijos tikrinimų atliktas skolų išieškojimas priklausė nuo nacionalinių apskaitos informacijos, kuri būtina išduodant vykdomąjį raštą dėl lėšų išieškojimo, rinkimo procedūrų.

[21] Be tipinio B pavyzdžio atskirai kontroliuojamos kelios konkrečios lėšų išieškojimo bylos (vadinamos „ne B pavyzdžio atvejais“).

[22] COM(2004) 850, 2005 1 7.