52006DC0417

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 20.7.2006

KOM(2006) 417 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

Europos politika jaunimo dalyvavimo ir informavimo klausimaisBaltosios knygos dėl naujo postūmio Europos jaunimui tęsinys:Bendrųjų jaunimo dalyvavimo ir informavimo tikslų įgyvendinimas, skatinant juos būti aktyviais Europos piliečiais{SEK(2006) 1006}

1. ĮŽANGA

1.1. Svarbiausias laikas – dabar

Europos Sąjungos (ES) tikslų atžvilgiu jaunimo politika yra nepaprastai svarbi ( ji yra susijusi ir su Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, ir su pilietiškumo stiprinimo programomis, ją vykdant siekiama palengvinti jaunų žmonių patekimą į darbo rinką ir kartu ugdyti aktyvų jų pilietiškumą.

Jaunimas nėra nei statiška, nei vienarūšė grupė, o jų reikalavimai ir raiškos priemonės nuolat kinta. Jaunų žmonių dalis Europoje mažėja, į suaugusiųjų gyvenimo tarpsnį jie įžengia vėliau. Jaunimo karjeros keliai tampa vis labiau individualizuoti, o jų patekimas į darbo rinką ne visada būna lengvas. Be to, jaunimo domėjimasis visuomenės reikalais tolydžio silpsta, todėl ilgainiui gali iškilti pilietiškumo deficito problema.

Šio dokumento tikslas ( įvertinti valstybių narių veiklą siekiant bendrų jaunimo dalyvavimo ir informavimo tikslų, kuriuos 2003 m. pagal jaunimo Atviro koordinavimo metodą priėmė Taryba, ir pateikti tolesnius pasiūlymus šiai veiklai gerinti. Taip pat pridedamas Tarnybų darbo dokumentas, kuriame išsamiai nagrinėjamos valstybių narių nacionalinės ataskaitos dėl dalyvavimo ir informavimo.

Šios ataskaitos taip pat yra platesnės veiksmų programos, kurią Europos Sąjunga vykdo siekdama suartinti Europą ir jos piliečius, dalis, be to, jos pasirodo svarbiu debatų dėl ES ateities momentu[1].

Komisija neseniai Baltojoje knygoje dėl Europos komunikacijos politikos[2] ir vadinamajame D plane, skirtame demokratijai, dialogui ir diskusijoms[3] dar kartą patvirtino, kad piliečiams, ir ypač jaunimui, būtina suteikti galimybę naudotis priemonėmis, leidžiančiomis aktyviai dalyvauti priimant Europos masto sprendimus ir stiprinti atsakomybės už Europos projektą jausmą. Šis pasiryžimas buvo patvirtintas aukščiausiu politiniu lygmeniu[4], o į procesą įsitraukė ir patys jauni žmonės, išreikšdami norą vaidinti didesnį vaidmenį Europos Sąjungos raidoje ir kartu tapti aktyvesniais Europos piliečiais[5]. Į šį jų norą būtina atsiliepti, todėl turėtų būti toliau stiprinamas jaunimo įtraukimo į Europos reikalus principas, jau 2001 m. pabrėžtas jaunimui skirtoje Komisijos Baltojoje knygoje[6].

Nuo to laiko, kai buvo priimta jaunimo klausimams skirta Baltoji knyga, buvo parengtos kelios su jaunimu susijusios iniciatyvos. Tai rodo, kad jaunimo politikos svarba Europoje ir valstybėse narėse vis didėja.

Pažymėtina, kad plėtojant Baltosios knygos nuostatas 2002 m. buvo priimta Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistema[7], pagal kurią valstybės narės susitarė pirmiausia įtraukti jaunimą į tam tikras pagrindines jaunimo politikos sritis ( sustiprinti jų socialinę ir profesinę integraciją, taip pat skatinti juos tapti aktyviais ir atsakingais piliečiais.

Kalbant apie Europos bendradarbiavimo sistemos aktyvaus pilietiškumo dėmenį, valstybės narės susitarė daugiausia dėmesio skirti keturiems su jaunimu susijusiems dalykams, kuriems bus taikomas atviras koordinavimo metodas (AKM): dalyvavimui, informavimui, savanoriškai veiklai ir geresniam jaunimo pažinimui bei supratimui. 2003 m. valstybės narės nustatė bendrus dalyvavimo ir informavimo[8], o 2004 m. ( savanoriškos veiklos[9] ir geresnio jaunimo pažinimo[10] tikslus. Pagal jaunimo AKM valstybės narės įsipareigojo teikti ataskaitas apie skirtingų prioritetų vykdymą ketverių metų laikotarpiu. Taigi, šis komunikatas ženklina svarbų jaunimo politikos momentą – Komisija gavo pirmąsias įgyvendinimo ataskaitas. Patirtis, sukaupta rengiant pirmąsias dalyvavimo ir informavimo prioritetų ataskaitas, bus naudinga rengiant ataskaitas apie du likusius prioritetus ( savanorišką veiklą (2006 m. pabaigoje) ir geresnį jaunimo pažinimą bei supratimą (2008 m. pabaigoje). Pateiktos ataskaitos taip pat bus naudingos 2009 m. pabaigoje atliekant Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos bendro pobūdžio vertinimą.

Jaunimo įtraukimas į tam tikrų pagrindinių jaunimo politikos sričių veiklą, jaunimui skirtoje Baltojoje knygoje įvardijamas kaip antrasis kertinis jaunimo politikos plėtojimo ramstis, buvo dar kartą patvirtintas 2005 m., priimant Europos jaunimo paktą[11] ir pabrėžiant atnaujintoje Lisabonos strategijoje numatytą jaunimo įtraukimą į profesinį ir visuomeninį gyvenimą.

Jaunimo politikos sistemą papildo programa „JAUNIMAS“ – vertinga priemonė skatinant jaunimą būti aktyviais Europos piliečiais ir integruojant juos į visuomenę. Ateityje šiuos tikslus sutvirtins programa „Veiklus jaunimas“.

1.2. Bendras padėties vertinimas

Savo ataskaitose valstybės narės pripažįsta sverto efekto, pagal kurį jaunimas daro teigiamą poveikį visai visuomenei, reikšmę. Tai patvirtina kartų suartinimo ir gyvenimo ciklo metodų svarbą jaunimo politikoje.

Valstybės narės pripažįsta, kad Europos dalyvavimo ir informavimo prioritetai suteikė naują postūmį nacionalinei jaunimo politikai ir toliau lieka labai svarbūs ugdant aktyvų jaunimo pilietiškumą.

Tačiau jos taip pat pabrėžia, kad reikia toliau dėti pastangas, o procesas bus sėkmingas tik tuomet, jei valstybės narės, laikydamosi subsidiarumo principo, toliau bendradarbiaus viena su kita ir su savo šalies regionine bei vietos valdžia.

Siekiant užtikrinti tvarų politikos vystymą ir pilietinę demokratiją, būtina visais lygiais įtraukti jaunus žmones, ypač tuos, kurie turi mažiau galimybių, į politikos formavimo ir įgyvendinimo veiklą. Todėl būtina toliau plėtoti jau dabar vykstantį dialogą tarp jaunų žmonių ir Europos institucijų.

2. JAUNIMO INFORMAVIMAS

2.1. Bendrų informavimo tikslų įgyvendinimas

2.1.1. Galimybės jauniems žmonėms naudotis informacija

Nors valstybės narės parengė keletą jaunimo informavimo priemonių, tik apie 12 valstybių sukūrė informavimo strategiją, į kurią įtraukti visi jaunimą dominantys klausimai ir visi lygiai: viet os, regioninis, nacionalinis bei Europos.

Valstybės narės pabrėžia, kad informacinės interneto svetainės jaunimui yra pagrindinė informacijos sklaidos priemonė. Nacionaliniai jaunimo portalai šiuo metu veikia 19-oje valstybių narių. 2003 m. sukurtas Europos jaunimo portalas ir jame pateiktos nuorodos į nacionalinius portalus sulaukė didelės sėkmės. Valstybės narės teigia, kad tai sustiprino bendradarbiavimą tarp ministerijų ir mainus jaunimo informacijos srityje.

Valstybės narės išreiškia aiškų norą toliau plėtoti personalizuotus informacijos biurus ir spręsti klausimą, kaip mažai galimybių turinčiam jaunimui suteikti galimybių naudotis informacijos šaltiniais, pavyzdžiui, tokiomis informacinės visuomenės priemonėmis kaip internetas.

Turinio atžvilgiu informacija buvo daugiausia skirta laisvalaikiui, jaunimo organizacijoms ir savanoriškai veiklai, kartais per mažai informuojant apie dalyvavimą, švietimą, darbą ir keliavimą Europoje.

Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje) nacionalinė konsultavimo, informacijos ir paramos tarnyba jaunimui „Connexions Direct“ (CXD) konsultuoja telefonu, žinutėmis, internetu, elektroniniu paštu. Slovėnijoje jaunimo informavimo ir konsultavimo centrai ypatingą dėmesį skiria čigonų tautybės jaunimui. Kipre ir Ispanijoje sukurti mobilūs padaliniai, skirti informuoti kaimo vietovių jaunimą.

2.1.2. Informacijos kokybė

Dauguma valstybių narių, siekdamos užtikrinti jaunimo informavimo tarnybų teikiamos informacijos kokybę, laikosi Europos jaunimo informavimo chartijos.

Gerinant jaunimą konsultuojančių darbuotojų įgūdžius ir keliant jų kvalifikaciją labai svarbus vaidmuo tenka ryšių užmezgimui ir palaikymui. Tokie Europos tinklai kaip EURODESK, ERYICA ir EYCA vaidina svarbų vaidmenį rengdamos mokymo kursus savo nariams.

Prancūzijoje 32 nacionalinės valdžios institucijų finansuojami jaunimo informacijos centrai turi savo personalo mokymo sistemą, užtikrinančią atitinkamus kokybės standartus. Be Europos jaunimo informavimo chartijoje numatytų standartų, taikomi ir papildomi nacionaliniai kokybės standartai. Europos jaunimo informacijos tinklai sudarė iniciatyvų kokybei užtikrinti rinkinį.

2.1.3. Jaunimo dalyvavimas informavimo srities veikloje

Šiam bendram tikslui įgyvendinti valstybės narės nesiėmė jokių priemonių. Tačiau iš kelių nacionalinių ataskaitų matyti, kad kartais konsultuojamasi su jaunimu ar jaunimo organizacijomis dėl informavimo strategijų ar informacinės medžiagos rengimo.

Slovakijoje jaunimo informavimo centrai bendradarbiauja su savanoriais, kurie platina su jaunimo reikalais susijusią informaciją mokyklose, universitetuose ir kitur.

2.2. Kylantys sunkumai

Valstybių narių patiriamus sunkumus galima suskirstyti į tokias grupes:

1. Su metodologija susijusios problemos: kai kurioms valstybėms narėms ypač sunku nustatyti atskaitos tašką ir rodiklius, pagal kuriuos būtų vertinama pažanga.

2. Dalyvių veiklos koordinavimas: sunkus uždavinys lieka įvairių už jaunimo klausimus atsakingų institucijų veiklos koordinavimo gerinimas.

3. Išteklių trūkumas, ypač vietos lygmeniu.

2.3. Pagrindiniai tolesnio bendradarbiavimo uždaviniai

Apskritai valstybės narės ragina toliau siekti prisiimtų bendrų tikslų ir vykdyti numatytą veiklą. Pagrindiniai iššūkiai artimiausioje ateityje ( sukurti nuoseklią nacionalinę informavimo strategiją, labiau sutelkti nacionalines jaunimo tarybas, daugiau dėmesio skirti mažiau galimybių turintiems jauniems žmonėms ir skleisti informaciją apie Europos jaunimo informavimo chartiją.

3. JAUNIMAS IR DEMOKRATINIAI PRINCIPAI

3.1. Bendrų dalyvavimo tikslų įgyvendinimas

Ataskaitų analizė rodo tam tikrą nacionalinių jaunimo politikos programų konvergenciją, nes jaunimo dalyvavimą skatinantys veiksmai dabar vykdomi labiau koordinuotai.

Bendri jaunimo dalyvavimo tikslai dažniausiai įgyvendinami toliau išvardytais būdais.

3.1.1. Stiprinančios priemonės

Buvo patobulinta teisinė bazė jaunimo dalyvavimo srityje. Kai kurios valstybės narės priėmė įstatymus, kitos parengė strateginius veiksmų planus ar susitarė dėl naujų įsipareigojimų jaunų žmonių konsultavimo srityje.

Airija priėmė jaunimo įstatymą, Čekija ( jaunimo koncepciją, Portugalija ( nacionalinę jaunimo reformų programą, Švedija ( vyriausybės potvarkį „Galia spręsti“, Estija ir Slovėnija ( strateginius planus, Latvija ( politinę jaunimo programą, Slovakija ( jaunimo dalyvavimo planą, o Italija skyrė lėšų specialiai jaunimo politikai remti.

3.1.2. Dalyvavimo ir atstovavimo struktūrų rėmimas

Buvo imtasi veiksmų dalyvavimo struktūroms remti ir partnerių dialogui jaunimo reikalų srityje skatinti. Nacionalinės jaunimo tarybos dabar veikia beveik visose valstybėse narėse, ypač sparčiai daugėja narių regioniniame ir vietos lygmenyse. Taip pat buvo kuriamos kitokio pobūdžio struktūros, pvz., jaunimo parlamentai ar konkrečius klausimus sprendžiančios jaunimo komisijos. Vis dėlto reikėtų glaudesnės sąveikos tarp vietos, regioninio, nacionalinio ir Europos lygių.

Per pastaruosius dvejus metus dažniau rengiamos reguliarios konsultacijos, susitikimai ir pasikeitimai nuomonėmis tarp jaunimo ir sprendimų priėmėjų. Kai kuriais atvejais šios dialogo galimybės buvo oficialiai patvirtintos partnerystės sutartimis.

Kai kurios šalys paskyrė valstybės kontrolierių arba jaunimo reikalų korespondentą ministerijose, kurios priima sprendimus jaunimui svarbiais klausimais, kitos valstybės pasirinko horizontalios veiklos metodą, pvz., įvairių ministerijų atstovų pasitarimus.

Iš nacionalinių ataskaitų matyti, kad reikia dėti daugiau pastangų vietos lygmeniu ir kad būtina šalinti kliūtis, trukdančias tam tikroms jaunimo grupėms dalyvauti.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti jaunimo konsultavimui juos dominančiais klausimais sisteminiu ir struktūriniu būdu. Tai turėtų būti taikoma ne tik klausimams, susijusiems su AKM ar Europos jaunimo paktu, bet ir visoms kitoms sritims, kuriose jaunimo indėlis galėtų būti svarus.

Kai kurios valstybės paskyrė konkrečius asmenis jaunimo reikalams kuruoti: pvz., Suomija ( valstybės kontrolierių, Jungtinė Karalystė ( nacionalinį jaunimo korespondentą, Lietuva ( jaunimo reikalų koordinatorius savivaldybėse.

Kitos valstybės įsteigė konsultacines struktūras: pvz., jaunimo komisijas ir vietines tarybas Liuksemburge ir Belgijoje , jaunimo parlamentus Kipre ir Maltoje , jaunimo dalyvavimo struktūras Graikijoje ir Ispanijoje , struktūrą mažai galimybių turinčiam jaunimui Vokietijoje , struktūras kaimo jaunimui Lenkijoje , jaunimo projektų paramos centrus Austrijoje .

Kalbant apie jaunimo dalyvavimą pilietinės demokratijos procese reikia pasakyti, kad jaunimo domėjimas šiais klausimais mažėja, todėl reikia nedelsiant imtis atitinkamų priemonių. Tik nedaugelis valstybių narių šią situaciją vertina rimtai.

Siekiant paskatinti jaunus žmones dalyvauti rinkimuose, imamasi įvairių priemonių:

- Nyderlanduose organizuojamas paralelinis balsavimas paaugliams;

- Suomijoje įvestas balsavimas rinkimuose nuo 16 metų;

- Prancūzijoje automatiškai įtraukiama į rinkėjų sąrašus;

- Belgijoje , Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje naudojamas internetas.

3.1.3. Projektų rėmimas

Bendrieji visuomeninės veiklos rėmimo principai yra tokie: i) jauni žmonės turi būti pagrindiniai jiems skirtų projektų dalyviai, ii) vertingiausias mokymosi būdas yra mokymasis iš patirties, iii) jaunų žmonių dalyvavimą reikia skatinti visose srityse, kuriose vykdomi projektai.

Keletas valstybių narių pabrėžia, kad dėjo pastangas siekdamos suteikti veiklos galimybių ir rengti projektus mažiau galimybių turinčiam jaunimui. Parama projektams ir struktūroms, ypač jaunimo organizacijoms, yra labai svarbi. Šioje srityje programa „JAUNIMAS“ daro reikšmingą atsvaros poveikį.

Prancūzijoje įgyvendinama programa „ Envie d'agir “, kurios tikslas ( remti ir apdovanoti pirmuosius jaunų žmonių projektus ir pirmuosius projektus, sukurtus jauniems žmonėms, finansuoti naujoviškus ir kūrybiškus projektus, savanorišką veiklą ir verslo projektus. Danijoje , bendradarbiaujant su įvairiomis savivaldybėmis, jaunimo organizacijomis ar klubais, buvo parengtas projektas „Jaunimo politika Danijos savivaldybėse“, pabrėžiantis būtinybę aktyviau įtraukti jaunimą į politikos formavimo veiklą.

3.2. Kylantys sunkumai

Valstybių narių patiriamus sunkumus galima suskirstyti į tokias grupes:

1. Su metodologija susijusios problemos: kai kurioms valstybėms narėms itin sunku nustatyti atskaitos tašką ir rodiklius, pagal kuriuos būtų vertinama pažanga.

2. Tiesioginės ir netiesioginės paramos stygius : nors svarbu skirti išteklių struktūroms ir projektams remti, valdžios institucijos turi pripažinti, kad ne mažiau svarbu teikti nuolatinę paramą priimant teisės aktus, plėtojant partnerystę su jaunais žmonėmis ar taikant bendras priemones, pvz., dalyvavimo gaires.

3. Pačių jaunų žmonių nenoras dalyvauti: žinoma, jauni žmonės turi teisę nedalyvauti. Tačiau reikia labiau skatinti jaunimą įsitraukti, ypač į atstovaujamosios demokratijos procesus. Galima pasinaudoti bendraamžių, kaip patirtimi besidalijančių „ambasadorių“, įtaka. Galbūt jaunimo dalyvavimą galėtų didinti ir geresnis asmeninės bei socialinės dalyvavimo naudos pripažinimas ir rėmimas.

4. Institucinių subjektų inercija jaunimo reikalų ir kitose srityse : reikia gerinti sąveiką tarp vietos, regionų ir nacionalinio lygmenų, toliau remti jaunimo dalyvavimo struktūrų vystymą ir organizuoti jaunų žmonių dialogą kuo įvairesniais klausimais. Vietos valdžios mobilizacija yra esminis veiksnys puoselėjant vietinį jaunų žmonių dalyvavimą.

3.3. Pagrindiniai tolesnio bendradarbiavimo uždaviniai

Valstybės narės remia tolesnį priimtų bendrų tikslų ir veiklos krypčių įgyvendinimą. Jos pripažįsta, kad svarbu toliau mobilizuoti vietos valdžią, kurti tinkamus būdus plačioms konsultacijoms su jaunais žmonėmis kuo įvairesniais klausimais, taip pat naudoti informacinės visuomenės priemones sąveikiajam dalyvavimui politikoje skatinti, pvz., organizuoti „politikos internetinius dienoraščius“ (angl. – blog) , skatinti jaunimo dalyvavimą rinkimuose, kaip jau buvo aptarta Jaunimo ministrų[12], skatinti mokymąsi dalyvauti ir pilietiškumo ugdymą. Būtų galima geriau išnaudoti mokyklų teikiamas galimybes kuriant pilietinio ugdymo programas, geriau naudojant mokyklų išteklius organizuojant tokią veiklą, kuri skatina „mokytis dalyvauti dalyvaujant“.

4. AKTYVUS JAUNŲ ŽMONIŲ DALYVAVIMAS EUROPOS SĄJUNGOS RAIDOJE

4.1. Veiksmingesnis struktūrinis dialogas su jaunais žmonėmis Europos darbotvarkės temomis

Įgyvendinant Europos darbotvarkę reikmė aktyviai dirbti siekiant įtraukti jaunus žmones į Europos politikos kryptis formuojančius debatus ir dialogą taip pat labai svarbi ( tai ne kartą pabrėžė Komisija ir valstybės narės.

Konsultacijų procesas dėl 2001 m. jaunimui skirtos Baltosios knygos, nuolatiniai susitikimai su jaunimo organizacijomis, Europos jaunimo savaitė, konsultacijos Europos jaunimo portale, pirmininkaujančios šalies jaunimo renginiai ir kiti valstybėse narėse vykę renginiai – konferencijos, kampanijos, forumai bei konsultacijos yra tik dalis pavyzdžių, rodančių Europos institucijų ir valstybių narių pastangas siekiant įgyvendinti šiuos principus bei aktyviau įtraukti jaunimą į ES raidą.

Komisija, atsižvelgdama į jaunų žmonių raginimą neseniai vykusiuose Europos forumuose suteikti jiems tęstines, patikimas ir konstruktyvias dialogo galimybes, mano, kad esamos dialogo su jaunimu Europos klausimais erdvės galėtų būti tobulinamos ir struktūrizuojamos Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis.

Reikėtų išnaudoti pirmiau išvardytų įvykių suteiktą postūmį bei tokias naujas iniciatyvas kaip D planas ir ugdyti žmonių Europos pilietybės jausmą remiant demokratinę infrastruktūrą, padedančią kurti „žmonių tiltą“ ir „veidų Europą“.

4.2. Komisijos siūlomas pagerinto struktūrinio dialogo planas

Kad dialogas būtų tęstinis, patikimas ir konstruktyvus:

- jis turi būti struktūriškai apibrėžtas atsižvelgiant į Europos jaunimo politikos darbotvarkę iki 2009 m., t. y. kiekvienu pirmininkavimo laikotarpiu turi būti nustatoma bendra tema, pirmąjį metų pirmininkavimo laikotarpį dėmesį sutelkiant į Europos jaunimo pakto prioritetus, o antrąjį ( į AKM bei kitus horizontalius jaunimo prioritetus;

ir

- jis turi būti struktūriškai apibrėžtas erdvės ir laiko atžvilgiu, t. y. nuo vietos iki Europos lygmens ( siekiant laiku ir veiksmingai prisidėti prie ES politikos formavimo, pvz., prieš prasidedant planuojamiems pirmininkaujančios šalies jaunimo renginiams, Europos jaunimo savaitei, prieš teikiant ataskaitas pagal AKM ar Lisabonos strategiją, sutarčių ratifikavimą ir Europos rinkimus.

Į jaunimo debatus, siekiant kuo didesnio jų pagrįstumo, reikėtų įtraukti kuo daugiau ir kuo įvairesnių jaunų žmonių. Todėl reikia skatinti juose dalyvauti mažai galimybių turinčius jaunuolius ir tuos, kurie nėra kokių nors organizacijų nariai. Integracija ir įvairovė turi būti pagrindiniai jaunimo NVO ir atstovaujamųjų organizacijų principai.

Į šiuos debatus reikėtų įtraukti tiesiogiai ar netiesiogiai su jaunimo klausimų sprendimu susijusius asmenis, taip užtikrinant nuoseklesnę ir visus sektorius apimančią diskusiją. Galbūt reikėtų pasitelkti savivaldybes bei mokyklas ir bendradarbiaujant su jaunimo organizacijomis (ypač su jaunimo tarybomis) drauge kurti dialogo erdves.

Vykdant 2007–2013 m. „Veiklaus jaunimo“ programą, galėtų būti remiamos tokios struktūros kaip jaunimo tarybos, skatinant jas kurti debatų erdves, taip pat ir tarptautinius jaunimo tinklus bei rengti svarbius tarptautinius renginius, kurie galėtų prisidėti prie struktūrinio dialogo matomumo ir veiksmingumo.

5. AKM TAIKYMAS

AKM SėKMė PRIKLAUSYS NUO TO, KAIP VEIKSMINGAI į JO įGYVENDINIMą įSITRAUKS JAUNIMAS. Pavyzdžiui, rengiant nacionalines ataskaitas, reikėtų konsultuotis su jaunais žmonėmis ir jų organizacijomis. Rengiant pirmąsias ataskaitas sukaupta patirtis rodo, kad to, nors ir skirtingu mastu, jau imtasi įvairiose valstybėse narėse.

Valstybės narės taip pat atkreipė dėmesį į sunkumus, susijusius su bendrųjų tikslų įgyvendinimo pažangos vertinimu ir su veiksmingu keitimusi gerąja patirtimi.

Galiausiai tvarią ir patikimą jaunimo politiką galima toliau plėtoti tik remiantis išsamia informacija apie jaunimo reikalus. Todėl būtina kartu siekti bendrojo tikslo ( geriau pažinti ir suprasti jaunimą.

Siekdama patenkinti šiuos lūkesčius ir reaguodama į 2005 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl veiklos, vykdomos pagal Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemą[13], vertinimo, Komisija pateikia pasiūlymus, leisiančius pagerinti AKM taikymo ir vertinimo būdus (žr. 6 dalį).

6. IŠVADOS

Nacionalinės dalyvavimo ir informavimo ataskaitos yra nagrinėjamos ES svarbiu metu – metu, kai jauni žmonės nori būti laikomi pagrindinių su jaunimu susijusių politikos krypčių formuotojų partneriais.

Remdamasi šiuo tyrimu Komisija siūlo patvirtinti bendrųjų dalyvavimo ir informavimo tikslų svarbą bei galiojimą ir šiek tiek pakeisti bei patobulinti priimtas veiklos gaires toliau išdėstytais būdais.

Dėl informavimo :

Gerinti jaunų žmonių galimybes naudotis informavimo paslaugomis

- Veiksmingiau koordinuojant informacines paslaugas savo teritorijose, parengti nuoseklias ir išsamias informavimo strategijas, skirtas jauniems žmonėms svarbiems klausimams spręsti;

- Skatinti informacinės visuomenės priemonių naudojimą ir naujovišką požiūrį informuojant jaunimą, įskaitant priemones, skirtas suteikti mažiau galimybių turinčiam jaunimui galimybę naudotis informacija;

Informacijos kokybė

- Toliau plėtoti individualias konsultavimo paslaugas;

- Laikytis Europos jaunimo informavimo chartijos kokybiškai informacijai užtikrinti;

Jaunų žmonių dalyvavimas informavimo srityje

- Skatinti jaunų žmonių dalyvavimą visuomenės informavimo strategijose numatytoje veikloje ir didinti jaunimo organizacijų vaidmenį propaguojant su jaunimu susijusią informaciją.

Dėl dalyvavimo:

Jaunų žmonių dalyvavimas pilietiniame gyvenime

- Užtikrinti jauniems žmonėms skirtas struktūrizuotas konsultacijas jiems rūpimais klausimais; ypač svarbu didinti nacionalinių jaunimo tarybų vaidmenį konsultacijų procese užtikrinant, kad šiose tarybose būtų atstovaujama ir jokioms organizacijoms nepriklausančio jaunimo interesams;

- Kurti vietines dalyvavimo struktūras (pvz., jaunimo tarybas), sistemingai įtraukti jaunus žmones į vietos lygio sprendimus priimančių institucijų darbą pasitelkiant regioninės ir vietos valdžios paramą;

- Aiškintis, kas trukdo tam tikroms jaunimo grupėms dalyvauti, padėti jaunimo organizacijoms veiksmingiau įtraukti į savo veiklą kuo daugiau jaunimo, taip užtikrinant atstovaujamąjį šių organizacijų pobūdį;

- Kurti dalyvavimą skatinančias priemones, pvz., dalyvavimo būdų gaires[14] ar sąveikiuosius dalyvavimo politikoje forumus internete.

Aktyvesnis jaunų žmonių dalyvavimas atstovaujamosios demokratijos sistemoje

- Parengti konkrečius veiksmus, užtikrinančius aktyvesnį jaunų žmonių dalyvavimą atstovaujamosios demokratijos institucijose, pvz., skatinti jaunimo dalyvavimą politinių partijų veikloje, jaunimo įtraukimą į partijų sąrašus ir jų pozicijų šiuose sąrašuose gerinimą, sudaryti sąlygas jaunimo dialogui su politinių partijų lyderiais pabrėžiant dalyvaujančio jaunimo atsakomybę ir skatinant jaunuolius būti „ambasadoriais“ tarp savo bendraamžių, veiksmingiau išnaudoti informacinės visuomenės priemones siekiant palengvinant balsavimo procedūrą.

Parama visoms dalyvavimą skatinančioms mokymosi formoms

- Derinti veiklą su švietimo srities veikla. Europos lygiu to galima pasiekti palaikant glaudesnius ryšius su švietimo ir mokymo įstaigomis bei taikant AKM, nacionaliniu lygiu ( mokyklose kuriant aktyvaus pilietiškumo iniciatyvas;

- Geriau suprasti įvairias jaunų žmonių dalyvavimo formas.

Dalyvavimas ES raidoje :

Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir jaunimo organizacijomis, Komisija ketina treju s metus remti nuolatinį ir struktūrinį dialogą tikra konstruktyvia partnerystės dvasia . Šiuo tikslu Komisija siūlo keletą konkrečių veiklos krypčių:

Nacionaliniu , regioniniu ir vietos lygiais

- Sukurti struktūrines dialogų ir debatų erdves, laiko atžvilgiu suderintas su Europos politikos darbotvarke, pradedant chronologiškai nuo vietos lygio, kad jauni žmonės galėtų laiku ir veiksmingai prisidėti prie ES debatų;

Europos lygiu

- Susitarti dėl prioritetinių temų, kurios bus nagrinėjamos ES lygiu iki 2009 m., t. y. socialinė įtrauktis ir įvairovė 2007 m., tarpkultūrinis dialogas 2008 m. ir tęstinio bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje perspektyvos 2009 m. Pagal dabartinę praktiką šias temas reikėtų aptarti drauge su AKM ir Europos jaunimo pakto prioritetais, taip pat ir tokiais sutartais horizontaliais prioritetais jaunimo reikalų srityje kaip kova su diskriminacija ir sveikata;

- Komisija remia neformalaus forumo idėją ( reguliarius jaunimo atstovų, pirmininkaujančios šalies pareigūnų, Europos Parlamento ir Komisijos atstovų susitikimus ( ypač pageidautina, kad jie vyktų rudenį ir pavasarį prieš Briuselyje susirenkant Švietimo, jaunimo ir kultūros taryboms. Taip būtų galima pasiekti didesnio pirmininkaujančių šalių jaunimo reikalų darbotvarkių nuoseklumo, tęstinumo ir įgyvendinimo pažangos.

- Reguliariai rengti Europos jaunimo savaitę, kurioje dalyvautų Europos Komisijos nariai ir kitų Sąjungos institucijų atstovai; prieš šį renginį, kada tik įmanoma, turėtų vykti konsultacijos Europos jaunimo portale, siekiant apibendrinti praėjusius renginius, numatyti ateities perspektyvas ir užtikrinti Europos jaunimo programos matomumą;

- Rengti susitikimus su jaunais žmonėmis, neturinčiais jokių ryšių su Europos institucijomis;

- Organizuoti specialų jaunimo klausimams skirtą Eurobarometro tyrimą (2006 m. pabaigoje);

- Kviesti Europos jaunimo forumą geriausiu būdu išnaudoti galimybes, kurias teikia Komisijos internetu reguliariai rengiamos viešos konsultacijos dėl jaunimui svarbių politikos krypčių;

- Mobilizuoti Europos informacinius tinklus remiant struktūrinį dialogą[15].

Jaunimo AKM valdymas, toliau taikomas jaunimo reikalų sričiai, turėtų būti tobulinamas. Šiuo tikslu Komisija pateikia keletą pasiūlymų:

- 2006 m. pabaigoje valstybės narės išskiria tas dalyvavimo ir informavimo veiklos kryptis, kurioms norėtų skirti daugiausia dėmesio, ir nustato veiksmų planus;

- įtraukdamos jaunimą ir jų organizacijas, valstybės narės nustato tolesnės veiklos būdus ir iki 2008 m. pabaigos parengia vertinimo ataskaitą;

- valstybėms narėms suteikiama galimybė savanoriškai dalyvauti Komisijos organizuojamame bandomajame dalyvavimo ir informavimo veiklos tarpusavio vertinime;

- valstybės narės remia regioninės ir vietos valdžios atstovų, jaunimo organizacijų ir jaunų žmonių apskritai bendruosius tikslus nacionaliniu lygiu;

- Komisija sistemingai konsultuojasi su jaunais žmonėmis, ypač Europos jaunimo forume, dėl bet kurio pasiūlymo, susijusio su AKM;

- Komisija sudaro darbo grupę, kurios užduotis – apibrėžti bendrųjų dalyvavimo ir informavimo tikslų įgyvendinimo rodiklius.

* * *

Komisija ragina Tarybą paremti šiame komunikate pateiktus pasiūlymus.

[1] Komunikatas dėl piliečių darbotvarkės (COM (2006) 211).

[2] COM (2006) 35 galutinis, 2006 2 1. Baltoji knyga dėl Europos komunikacijos politikos. Diskusijos Europoje, gyventojų dalyvavimas.

[3] COM (2005) 494 galutinis, 2005 10 13. Komunikatas dėl svarstymo laikotarpio ir D plano (COM (2006) 212).

[4] Žr. pirmininkaujančios valstybės išvadas, padarytas birželio 15(16 d. Europos Vadovų Taryboje, kuriose pritariama Europos Komisijos indėliui svarstymo laikotarpiu ir Komisija raginama toliau tęsti darbą bei didinti pastangas puoselėjant dialogą su piliečiais.

[5] „Išgirsk jaunimą“ – Jaunųjų europiečių rūpesčiai ir lūkesčiai dėl Europos Sąjungos raidos, analizė iš Standartinio Eurobarometro 63, 2005 m. gruodžio mėn.

[6] 14441/01 – COM (2001) 681 galutinis.

[7] OL C 168, 2002 7 13, p. 2.

[8] OL C 295, 2003 12 5, p. 6.

[9] Tarybos dok. 13996/04, 2004 11 15, nepublikuotas.

[10] Tarybos dok. 13997/04, 2004 11 15, nepublikuotas.

[11] Europos Vadovų Tarybos Pirmininkaujančios šalies išvadų (7619/05) 1 priedas.

[12] OL C 141, 2005 6 10, p. 3.

[13] OL C 141, 2005 6 10, p. 1.

[14] Remiantis Europos Tarybos dalyvavimo chartija (EJF).

[15] ERYICA, EURODESK ir EYCA.