52006DC0249

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 24.5.2006

KOM(2006) 249 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Skatinti padorų darbą visiems Europos Sąjungos indėlis įgyvendinant padoraus darbo pasaulyje darbotvarkę

{SEK(2006) 643}

1. ĮVADAS

2005 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų viršūnių susitikime dėl Tūkstantmečio Deklaracijos įgyvendinimo buvo patvirtinta sąžiningos globalizacijos būtinybė. Našaus užimtumo ir padoraus darbo visiems skatinimas buvo įtrauktas į nacionalinių ir tarptautinių politikos sričių tikslus. Taip buvo pabrėžtas esminis užimtumo ir užimtumo kokybės vaidmuo kovojant su skurdu ir skatinant vystymąsi: nepaisant tam tikros pažangos, pusės pasaulio darbuotojų pajamos nesiekia 2 dolerių per dieną, o pusė pasaulio gyventojų neturi jokios socialinės apsaugos[1].

Prieš viršūnių susitikimą Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas paragino didesnį dėmesį skirti globalizacijos socialiniam aspektui ir skatinti padorų darbą visiems laikantis šioje srityje nustatytos TDO strategijos[2].

Padoraus darbo skatinimas įtrauktas į TDO politinę darbotvarkę nuo 2000 m.: padoraus darbo darbotvarkėje TDO siūlo „visiems vyrams ir visoms moterims suteikti realias galimybes gauti padorų ir našų darbą laisvomis, sąžiningomis, saugiomis ir padoriomis sąlygomis“. TDO buveinėje padoraus darbo darbotvarkę patvirtino vyriausybės ir socialiniai partneriai, joje pateikiamos universalaus pobūdžio gairės, nesusietos su konkrečiu vystymosi modeliu. 2004 m. ji buvo įtraukta į Pasaulinės komisijos globalizacijos socialinės dimensijos klausimais (CMDSM) rekomendacijas.

Padoraus darbo darbotvarkė grindžiama integruotu metodu, apimančiu našų ir laisvai pasirinktą darbą, darbo teisę, socialinę apsaugą, socialinį dialogą, joje atsižvelgiama ir į lyties aspektą[3]. Taigi, ji apima „pagrindines socialines teises“, kurios yra minimalus tarptautinės bendruomenės nustatytas socialinių teisių pagrindas ir kurio įgyvendinimą remia Europos Sąjunga. Tačiau ja siekiama dar daugiau: ja siekiama ne tik užtikrinti minimalų teisių pagrindą, bet ir nukreipti vystymąsi į veiklos ir valdymo vertybes bei principus, kurie jungia ekonominį konkurencingumą ir socialinį teisingumą.

Europos vystymosi modelio esmė – derinti ekonominį konkurencingumą ir socialinį teisingumą. Aktyvi pagalba skatinant padorų darbą yra Europos socialinės darbotvarkės ir ES pastangų skleisti savo vertybes ir dalintis patirtimi bei integruotu ekonominio ir socialinio vystymosi modeliu[4] sudėtinė dalis.

Įsipareigodama skatinti padoraus darbo visiems darbotvarkę, Komisija visapusiškai atsižvelgia į pasaulyje egzistuojančių ekonominių ir socialinių padėčių ypatumus bei įvairovę. Ji pripažįsta nuoseklios strategijos, kurią partneriai lengvai įsisavintų ir kuri atitiktų nacionalines bei regionines aplinkybes ir prioritetus, būtinybę.

Šiame komunikate Komisija siūlo gaires kaip ES politikos kryptimis ir veikla daugiau prisidėti prie padoraus darbo darbotvarkės sklaidos. Pagal šias gaires reikia stiprinti Europos institucijų, valstybių narių ir visų susijusių dalyvių bendradarbiavimą.

2006 m. liepos mėn. vyksiančio JTO ekonominės ir socialinės tarybos aukščiausiojo lygio susitikimo pagrindinė tema bus padoraus darbo darbotvarkės įgyvendinimas. Padoraus darbo darbotvarkė toliau bus rengiama tarptautiniu lygiu, ir Komisija žada visapusiškai prie to prisidėti.

2. VYSTYMOSI, VALDYMO IR VEIKLOS REZULTATų VEIKSNYS

Globalizacija ir naujos technologijos bei demografiniai pokyčiai lemia žymius gamybos organizavimo ir paslaugų teikimo pasauliniu mastu bei darbo vietų sandaros ir pasiskirstymo pokyčius. Šie pokyčiai suteikė galimybę tarptautinės prekybos privalumais naudotis ir kitoms šalims ir socialinėms grupėms, ir jais galima visiems suteikti galimybę ir perspektyvą gauti padorų darbą.

Tačiau ekonomikos augimas nebūtinai pasireiškia naujų darbo vietų kūrimu ir jau esančių darbo vietų gerinimu, dėl ko sumažėtų skurdas. Daugumos besivystančių šalių ekonomikoje vyrauja šešėlinis sektorius ir vidutinės kokybės darbo vietos, egzistuoja dvilypė darbo rinka – ypač šalyse, kuriose dauguma gyventojų yra priklausomi nuo natūrinio ūkininkavimo. Šešėlinėje ekonomikoje vyrauja moterys ir jaunimas, jie turi mažai perspektyvų pajamų, mokymo ir socialinės apsaugos atžvilgiu.

Net formaliame sektoriuje užimtumo paslaugų, darbo rinkos valdymo ir socialinės apsaugos sistemų silpnumas mažina gebėjimus valdyti pokyčius.

Sparčiai augančios ekonomikos šalyse vien augimo nepakanka, kad būtų sumažintas didelės gyventojų dalies skurdas. Našumo augimas ne visada lemia atlyginimų didėjimą. Išlieka didelis prastos kokybės darbo vietų skaičius ir didelė šešėlinės ekonomikos dalis. Visose šiose šalyse ir net, kiek mažesniu mastu, pramoninėse šalyse šešėlinėje ekonomikoje dirbantiems darbuotojams iš esmės netaikoma darbo teisė ir socialinė apsauga.

Siekiant skatinti padorų darbą reikia taikyti suderintą ir visa apimantį metodą. Visų pirma reikia kovoti su pačiais didžiausiais trūkumais pagrindinių socialinių teisių srityje, pavyzdžiui, su vaikų darbu. Tačiau taip pat svarbu reikia pakeisti supratimą apie vystymąsi. Patirtis rodo, kad vaikų darbo naikinimas taip pat vyksta darant poveikį darbo rinkai, plėtojant socialinį dialogą ir socialinę apsaugą (pvz., mokant išmokas, kuriomis atgrasoma nuo vaikų darbo arba kurias gavus vaikų darbas tampa nebenaudingas, ir kuriomis skatinamas mokymas).

Siekiant mažinti skurdą, nepakanka teikti paramą pragyvenimui arba laukti augimo ir tarptautinių bendrovių įsteigimo rezultatų. Reikia kurti palankią aplinką nacionaliniams ir užsienio investuotojams, vietoje kuriantiems darbo vietas, gerinti valdymą (plėtojant socialinį dialogą), nustatyti trūkumus padoraus darbo atžvilgiu, nustatyti darbuotojus saugantį ir lygias vyrų bei moterų teises užtikrinantį teisinį pagrindą, sukurti veikiančias socialinės apsaugos, švietimo ir mokymosi visą gyvenimą sistemas, užtikrinti įmonių teisinį saugumą, mažinti korupciją ir nustatyti sąžiningas konkurencijos taisykles. Taip skatinti padorų darbą prašo ir įmonės, nes, jų manymu, atsakomybė tenka ne tik darbdaviams bet ir viešajai valdžiai, kuri taip pat turi prisiimti dalį atsakomybės[5].

Išskiriant užimtumą, užimtumo kokybę ir atitinkamas socialinės ekonomikos kryptis, padoraus darbo skatinimas yra teisingumą, socialinę sanglaudą bei ekonominės veiklos rezultatus užtikrinantis veiksnys.

Socialinio pobūdžio tikslų patvirtinimas jokiu būdu negali būti naudojamas protekcionistiniais tikslais. Tikslas yra bendra socialinė pažanga ir teisingas jos paskirstymas visų žmonių naudai.

3. ĮSIPAREIGOJIMAI IR ES POLITIKOS KRYPčIų GAIRėS

ES aktyviai įgyvendina Tūkstantmečio Deklaraciją. Savo prekybos politika ir vystymo bei išorės paramos veiksmais ji prisideda prie augimo ir tvaraus vystymosi visame pasaulyje. Ji remia pagrindinių socialinių teisių konvencijų ratifikavimą ir veiksmingą taikymą visose pasaulio šalyse[6].

Prie padoraus darbo skatinimo geriausiai ji gali prisidėti dalindamasi patirtimi ir žiniomis su tarptautinėmis organizacijomis ir plėtodama politinį dialogą su regionais bei trečiosiomis šalimis. Šiuo tikslu Komisija jau parengė konkrečias iniciatyvas, pavyzdžiui, – intensyviau bendradarbiauti su TDO, įgyvendinti bendrųjų lengvatų sistemą prekybos srityje (BLS), rengti Europos susitarimą dėl vystymosi ir inicijuoti dialogą apie užimtumą su Azijos ar Lotynų Amerikos šalimis.

3.1. Padorus darbas: Europos Sąjungos įsipareigojimas

Per ilgus gyvavimo metus ES sukūrė nuo įvairių valstybių narių padėties nepriklausomą ekonominio ir socialinio vystymosi modelį, grindžiamą bendromis vertybėmis ir principais, visų pirma Sutartyje nustatytu tikslu kartu skatinti ekonominę ir socialinę pažangą.

Bendrijos teisyne užimtumo, socialinės politikos ir lygių galimybių srityje daugeliu atvejų viršijami tarptautiniai standartai ir veiksmai, kurie yra padoraus darbo sąvokos ištakos, be to į jį įtraukti pagrindiniai šios sąvokos principai. TDO standartai sudaro daugelio valstybių narių ir Europos politikos sričių, teisės aktų ir kolektyvinių susitarimų pagrindą. Be to, TDO standartai ir veikla papildo Bendrijos teisyną tose srityse, kurių neapima (arba apima tik iš dalies) Bendrijos teisės aktai ir politikos sritys, pavyzdžiui, darbo administravimo ir darbo inspekcijos, profsąjungų laisvės, kolektyvinių derybų ir minimalių socialinės apsaugos standartų srityse.

Valstybės narės jau ratifikavo daugumą TDO konvencijų susijusių, visų pirma, su pagrindinėmis socialinėmis teisėmis, darbo inspekcija, darbo administravimu, užimtumu, socialine apsauga ir atlyginimais[7]. Daug valstybių narių pradėjo ratifikuoti naujausias konvencijas (darbo saugos ir sveikatos, darbo sąlygų). Pati naujausia konsoliduota TDO konvencija dėl darbo jūroje (2006 m.) yra labai svarbi Europos socialiniam dialogui ir būsimai Bendrijos ir valstybių narių reguliavimo veiklai.

Svarbu, kad valstybės narės tęstų atnaujintų konvencijų ratifikavimo ir taikymo procesą. Komisija skatins ir, jei tik reikia, kurs palankias sąlygas šiam procesui, atsižvelgdama į susijusias Bendrijos politikos sritis ir kompetenciją.

Padoraus darbo darbotvarkės tikslai išplėtoti Lisabonos strategijoje ir Europos socialinėje darbotvarkėje. Šiais dokumentais suteikiamas daug platesnis politinis pagrindas konkretiems veiksmams užimtumo, lygių galimybių ir socialinės sanglaudos srityse.

3.2. Geriau pažinti siekiant lengviau įtikinti ir mobilizuoti

Komisija bendradarbiaus su TDO, JTO ir kitomis organizacijomis siekdama geriau suprasti padoraus darbo problematiką, gerinti šalių partnerių gebėjimus ir kurti atitinkamus rodiklius, t. y.:

- nustatyti šioje srityje įgytą gerą patirtį ir pasiekimus;

- plėtoti padoraus darbo analizės darbus ir jo sąveiką su kitomis politikos kryptimis;

- kurti metodiką, skirtą vertinti prekybos liberalizavimo ir gamybos bei paskirstymo sistemų pasauliniu mastu, įskaitant laisvąsias ekonomines zonas, poveikį padoriam darbui; plėsti šiuo metu kartu su TDO vykdomą bandomąjį projektą siekiant įvertinti prekybos poveikį padoriam darbui;

- plėtoti prekybos poveikio tvariam vystymuisi (SIA) tyrimus;

- gerinti tyrimų, darbo ir išorės paramos programavimo veiksmų ryšį; skatinti šalių ir regionų partnerių suderintą požiūrį siekiant padėti geriau pasirinkti prioritetus ir mobilizuoti išorės pagalbą.

Šiomis aplinkybėmis didelę reikšmę turi ES mokslinių tyrimų politika, kuria skatinamos žinios ir remiamas socialinis bei ekonominis vystymasis.

Komisija remia konvencijų dėl pagrindinių socialinių teisių ratifikavimą bei taikymą ir nacionalinių padoraus darbo programų, kaip susitarta TDO buveinėje, arba lygiaverčių kelio gairių, visų pirma nacionalinių vystymosi strategijų srityje, įgyvendinimą. Komisija bendradarbiaus su TDO, JTO ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis siekdama tobulinti tyrimus ir kurti rodiklius, susijusius su padoraus darbo darbotvarkės įgyvendinimu.

Per delegacijas trečiosiose šalyse Komisija plėtos mokymą ir informavimą apie padorų darbą ir rengs regioninius seminarus siekdama stiprinti susijusių dalyvių gebėjimus.

3.3. Geriau mobilizuoti ES išorės politikos kryptis

Plėtra

Siekdamos narystės, šalys kandidatės privalo į savo teisės aktus perkelti visą Bendrijos teisyną. Perimant Bendrijos teisyną, rengimosi narystei strategija tiesiogiai prisidedama prie padoraus darbo darbotvarkės skatinimo šalyse kandidatėse. Svarbu pabrėžti šios darbotvarkės tinkamumą šalims kandidatėms atsižvelgiant į ES įsipareigojimą dėl padoraus darbo ir kai kurių TDO konvencijų bei strategijų papildomumą Bendrijos teisyno atžvilgiu. Todėl Komisija rems visų pirma šias iniciatyvas:

- skatinti profsąjungų laisvę ir kolektyvines derybas siekiant sustiprinti subjektų gebėjimus savarankiško socialinio dialogo srityje;

- stiprinti darbo administracijas, darbo inspekcijas ir socialinės apsaugos sistemų valdymą;

- kurti prevencijos strategijas darbo saugos ir sveikatos srityje.

Kaimynystės politika, regioniniai ir dvišaliai santykiai

Kaimynystė

Padoraus darbo darbotvarkė taip pat tinka šalims, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, kurios yra pradėjusios laipsniško suartėjimo su ES procesą, net jei jos neprivalo perimti Bendrijos teisyno. Kaimynystės politika prisidedama prie padoraus darbo skatinimo šiais būdais:

- įgyvendinant ES ir atitinkamų šalių patvirtintuose veiksmų planuose nustatytus tikslius įsipareigojimus dėl reformų pagrindinių socialinių teisių, užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių srityse;

- vykdant nuolatinį politinį dialogą šiais klausimais partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimais bei asociacijos susitarimais įsteigtose institucinėse struktūrose;

- įgyvendinant penkmečio darbo planą, dėl kurio susitarta Barselonos procese 2005 m. lapkričio mėn., ir kuriuo siekiama stiprinti socialinės apsaugos sistemas pietinės Viduržemio jūros pakrantės šalyse;

- kaimynystės politiką įtraukiant į šalių ir regionų strategijos dokumentus, teminį programavimą ir kitas bendradarbiavimo priemones; susijusios šalys galėtų dalyvauti kai kuriose programose ir bendradarbiauti su Bendrijos agentūromis pagal tvarką, kuria dar reikia nustatyti.

Regioniniai ir dvišaliai santykiai

Neseniai Komisija iš naujo apibrėžė strateginius santykius su Lotynų Amerika, Karibais ir Afrika. Į pasiūlymus ji įtraukė su padoriu darbu susijusius klausimus ir aktyviai juos įgyvendins.

Komisija plėtos bendradarbiavimą su Lotynų Amerika ir Karibais socialinės sanglaudos klausimais. Ji nustatė darbo programas su Čile bei Andų Bendrija ir rengia kitus dvišalio bendradarbiavimo dokumentus, visų pirma su Brazilija ir Meksika. Ji skatins ir rems visų Lotynų Amerikos šalių bendradarbiavimą šiais klausimais.

Komisija bendradarbiaus su Afrikos Sąjunga regioninės integracijos socialinio aspekto ir padoraus darbo klausimais, ir dvišaliu pagrindu bendradarbiaus su Pietų Afrika. Ji atsižvelgs į padorų darbą pagal Kotonu susitarimą ir regionines strategijas (Afrika, Karibai, Ramusis vandenynas).

Komisija taip pat įtrauks šiuos klausimus į politinį dialogą su Azijos šalimis. 2005 m. ji užmezgė dialogą su Kinija užimtumo, darbo teisės aktų, socialinio dialogo, socialinės apsaugos ir socialinės sanglaudos srityse. Užimtumo srityje ji taip pat pradėjo bendradarbiauti su Indija bei Azijos ir Europos susitikimu (ASEM), siekdama, kad padorus darbas būtų įgyvendintas visame pasaulyje.

Komisija rems socialinį dialogą ne Europos regioninės integracijos procesuose, kuriems ES siūlo paramą.

Bendradarbiavimas vystymosi tikslais

2005 m. gruodžio 20 d. Europos susitarimas dėl ES vystymosi politikos yra pagrindinis dokumentas, pagal kurį pirmą kartą suburiamos Europos institucijos ir valstybės narės, siekiant geriau, darniau ir visapusiškiau koordinuoti jų veiksmus. Šiame dokumente socialinė sanglauda ir užimtumas pripažįstami Bendrijos veiksmų sritimi, ir teigiama, kad Bendrija ir valstybės narės sieks palankių padoraus darbo sąlygų visiems.

Komisija pasitelkdama teminį programavimą ir programavimą pagal regionus ir šalis rems tokius veiksmus:

- padoraus darbo integravimą į nacionalines ir regionines vystymosi strategijas bei skurdo mažinimą;

- vis dažniau atsižvelgs į padorų darbą įgyvendindama biudžeto paramos priemones;

- kompetentingų administracijų ir pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų gerinimą;

- mažų ir vidutinių įmonių plėtrą;

- socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės įtraukimą rengiant vystymosi strategijas ir mažinant skurdą;

- socialiniam sureguliavimui skirtą išorės paramos stiprinimą prekybos liberalizavimo procese dalyvaujančiose trečiosiose šalyse ir regionuose;

- politikos nuoseklumo skatinimą ir bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis bei regioniniais partneriais.

Reglamentu (EB) Nr. 2110/2005 paraiškų dėl Bendrijos parama finansuojamų sutarčių teikėjai įpareigojami gerbti pagrindines socialines teises. Komisija ketina šią nuostatą taikyti iš Europos regioninės plėtros fondo finansuojamoms sutartims. Komisija ragina valstybes nares ir kitus paramos teikėjus sekti jos pavyzdžiu.

II priede pateikiami padorų darbą skatinančių veiksmų pavyzdžiai, kurių galima imtis programuojant išorės paramą ir atsižvelgiant į susijusių šalių padėtį ir poreikius.

Prekyba – tvaraus vystymosi veiksnys

Liberalizuojant prekybą turėtų būti prisidedama siekiant spartaus augimo, visiško užimtumo, skurdo mažinimo ir padoraus darbo skatinimo tikslų.

Bendrijos prekybos politikoje naujoji BLS ir jos speciali tvaraus vystymosi iniciatyva bei geras valdymas – BLS + (2006-2008) – yra puiki priemonė pagrindinėms socialinėms teisėms skatinti.

Taikant naująją BLS jau buvo padarytas reikšmingas poveikis, t. y., buvo pagreitintas Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų dėl pagrindinių socialinių teisių ratifikavimas.

Komisija savo iniciatyvose dėl dvišalių ar daugiašalių derybų dėl prekybos labiau išnaudos savo prekybos politikos aspektus socialiniams standartams ir padoriam darbui skatinti. Visų pirma, ji ketina:

- tobulinti ryšį tarp BSL, BSL + ir Bendrijos išorės parama;

- atsižvelgti į socialinius aspektus ir į padorų darbą bei į SIA tyrimų rekomendacijas dvišalėse ir regionų derybose dėl prekybos (įskaitant EPS su AKR šalimis, Mercosur, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą, Viduržemio jūros regiono trečiąsias šalis (MED šalys), Centrinę Ameriką);

- apjungti ES politikos kryptis ir priemones, pavyzdžiui, išorės paramą, kad būtų skatinamas padorus darbas atviros prekybos sistemos sąlygomis;

- toliau taikyti 2004 m., pateikiant prekybos politikos atnaujinimo mechanizmą, pristatytą prekybos, socialinės teisės ir užimtumo sąveikos metodą; ir skatinti kitas PPO nares taikyti šį metodą;

- skatinti PPO, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos, Tarptautinės darbo organizacijos ir kitų susijusių organizacijų bendradarbiavimą.

3.4. Skatinti tarptautinį ir daugiašalį valdymą

Būtina stiprinti tarptautinį ir daugiašalį valdymą, kad būtų skatinamas globalizacijos socialinis aspektas, ir partneriai galėtų įsisavinti padoraus darbo darbotvarkę.

Bendradarbiaujant ekonominiais ir socialiniais klausimais

Komisija pritaria neseniai tarptautinių finansinių institucijų (TFI), Tarptautinės darbo organizacijos, JTO ir PPO pradėtiems dialogams dėl jų politikos krypčių papildomumo ir nuoseklumo bei dėl vienas kitą sąlygojančių ekonominio augimo, investicijų, prekybos ir padoraus darbo. Ji kviečia šias organizacijas ir G8 kuriant ir įgyvendinant politikos kryptis, strategijas ir priemones prisidėti prie padoraus darbo skatinimo.

Ji stiprins savo bendradarbiavimą su Tarptautine darbo organizacija.

Komisija prisidės prie JTO darbo įgyvendinant 2005 m. vadovų susitikimo išvadas dėl našaus užimtumo ir padoraus darbo, o ypač prie 2006 m. JTO ekonominės ir socialinės tarybos (ECOSOC) aukščiausiojo lygio susitikimo darbo.

Geriau valdyti ekonominę migraciją

Siekiant geriau valdyti ekonominę migraciją reikia, kad kilmės, tranzito ir šalys bei regionai, į kuriuos atvykstama, bendradarbiautų su tarptautinėmis organizacijomis (Tarptautine darbo organizacija, Tarptautine migracijos organizacija, JTO).

2005 m. Komisija priėmė teisėtos ekonominės imigracijos veiksmų planą. Ji pritaria dedamoms pastangoms suderinti požiūrį į tarptautinę migraciją, pavyzdžiui, Pasaulinės komisijos ataskaita dėl tarptautinės migracijos (2005) ir Tarptautinės darbo organizacijos veiksmų planas dėl migruojančių darbuotojų (2004). Ji prisideda rengiant JTO aukščiausiojo lygio dialogą dėl migracijos ir vystymosi (2006).

Siekiant ES migracijos politika prisidėti prie vystymosi reikia sudaryti lengvesnes sąlygas finansiniams fondams patekti į kilmės šalis ir jais prisidėti prie šių šalių vystymosi, suburti išeivius, skatinti apykaitinę migraciją, mažinti neigiamas „protų nutekėjimo“ pasekmes ir atsakingai riboti įdarbinimą, dėl kurio daroma žala vystymuisi, sektoriuose, kuriuose trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, visų pirma sveikatos sektoriuje[8].

Be to, reikia padėti atitinkamų šalių valdžios institucijoms geriau valdyti migracijos srautus, apsaugoti migrantus nuo išnaudojimo ir sudaryti geresnes sąlygas jų teritorijoje gyvenantiems migrantams. Šių pastangų dalis – kova su neteisėta imigracija ir su prekyba žmonėmis.

Be to, Komisija dalijasi savo ilga patirtimi su nacionalinėmis ir regionų valdžios institucijomis laisvo darbuotojų judėjimo ir teisių skatinimo, imigracijos politikos ir migrantų integracijos srityse.

3.5. Dirbti su pilietine visuomene ir įmonėmis

Socialiniai partneriai, socialinis dialogas ir partnerystės

Komisija rems:

- socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės techninių pajėgumų stiprinimą;

- institucijų, mechanizmų ir praktikų kūrimą siekiant sudaryti lengvesnes sąlygas ir stiprinti dvišalio ir trišalio socialinio dialogo procesą;

- EBPO konsultacijų modelio pagrindu didesnį socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės dalyvių įtraukimą į pasaulinį valdymą (PPO, TFI);

- kolektyvinių susitarimų ir pasaulinių pamatinių susitarimų sudarymą.

Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA):

Komisija pripažįsta svarbų ĮSA vaidmenį, kuriuo papildomi teisės aktai, kolektyvinės derybos ir darbo sąlygų kontrolė. Ji mano, kad elgesio kodeksai ir kitos ĮSA priemonės privalo būti paremti priemonėmis, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygiu (EBPO, TDO).

Komisija toliau skatins ĮSA. Ji ragina įmones, Europos aljansą už ĮSA[9] ir kitas dalyvaujančias šalis rengti iniciatyvas, kad būtų prisidėta prie padoraus darbo skatinimo visiems.

4. IšVADOS

Padoraus darbo skatinimas yra ES pastangų, kuriomis siekiama skatinti vertybes ir savo patirtį ir jomis dalintis, dalis.

ES ir jos valstybės narės prisidėjo įtvirtinant šį tikslą 2005 m. Jungtinių Tautų vadovų susitikime.

Komisija glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamais subjektais, šalimis ir regionais partneriais bei tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis ketina ryžtingai remti šio tikslo įgyvendinimą. Ji ragina kitas ES institucijas, valstybes nares, socialinius partnerius ir visus atitinkamus subjektus bendradarbiauti skatinant padorų darbą visiems pasaulyje.

Šiuo tikslu ji sutelks savo išorės politikos kryptis, savo pagalbą vystymosi tikslu ir savo prekybos politiką. Ji ragina ne tik gerbti pagrindines socialines teises, bet ir kiekvienoje šalyje įgyvendinti ambicingas padorų darbą skatinančias programas. Siekdama nustatyti rodiklius įgyvendinamoms pastangoms tęsti ji dirbs su tarptautinėmis organizacijomis.

Iki 2008 m. vasaros Komisija parengs šiuo komunikatu pasiektų rezultatų ataskaitą.

[1] Pasaulinės užimtumo tendencijos, 2006 m. TDO; CMDSM ataskaita, 2004 m. TDO.

[2] COM(2004) 383; Tarybos išvados dėl globalizacijos socialinio aspekto, 2005 3 3, dok. Nr. 6286/05; EP ataskaita, A 6-0308/2005, 2005 11 15; 2005 3 9 EESRK ir 2005 2 23 RK nuomonės; 2004 m. gruodžio mėn. ir 2005 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvados.

[3] Pagrindinius pagalbinius dokumentus, susijusius su padoriu darbu, galima rasti I ir III prieduose;

[4] Europos vertybės globalizuotame pasaulyje, COM(2005) 525.

[5] Padorus darbas: kaip padaryti, kad jis būtų veiksmingas; darbdavių požiūris, 2002 m., OIE (Tarptautinė darbdavių organizacija).

[6] COM(2001) 416; 2003 7 21 ir 2005 3 3 Tarybos išvados; 2003 m. liepos mėn. ir 2005 m. lapkričio mėn. EP ataskaitos.

[7] http://www.ilo.org/ilolex/french/newratframeF.htm

[8] Komisijos komunikatas „Migracija ir vystymasis: keletas konkrečių orientyrų“, COM(2005) 390, 2005 9 1.

[9] Plg. COM(2006) 136.