24.8.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 197/1

—

pabrėžia būtinybę demografines tendencijas regionų, miestų ir bendruomenių lygmeniu vertinti skirtingai, kadangi valstybėse narėse tuo pat metu taip pat vyksta skirtingi ir iš dalies priešingos krypties procesai, be to, galima įžvelgti tam tikrus pavyzdžius, būdingus įvairių Europos regionų vystymuisi. Ateityje regionams, miestams ir bendruomenėms bus reikalingos jiems pritaikytos politinės strategijos ir gairės, paremtos realistiškomis gyventojų prognozėmis;

—

mano, kad demografiniai pokyčiai turi tapti horizontalia politikos tema, siekiant laiku užkirsti kelią ilgalaikei rizikai, įžvelgti galimybes ir jomis pasinaudoti. Tam taip pat būtina išgirsti nemalonią tiesą ir viešuosiuose debatuose atsižvelgti į visus veiksnius. Tinkamą atsaką galima kurti tik tada, kai politikai ir plačioji visuomenė gyventojų skaičiaus mažėjimą kaip ir bendrą visuomenės senėjimą laikys negrįžtamu struktūriniu faktu;

—

pabrėžia, kad demografinio iššūkio nereikėtų laikyti vien tik neigiamu reiškiniu. Viena vertus, gimsta mažiau vaikų, nei būtina gyventojų skaičiaus atsinaujinimui — ilgainiui tai taps Europos visuomenių problema, kuriai spręsti reikia ieškoti sprendimo. Tačiau, kita vertus, žmonės gyvena ilgiau ir ilgiau išlieka sveiki, o tai yra gera žinia. Be to, reikia pripažinti, kad pagyvenę žmonės gali atlikti svarų vaidmenį visuomenėje ir šią nuostatą reikia pripažinti šioje diskusijoje. Be to, ekonomiškai klestinčios didmiesčių aglomeracijos turi naudos iš migracijos srautų, kurie šiuo metu dar gali išlyginti mažą gimstamumą.

1.

itin palankiai vertina Komisijos iniciatyvą toliau tęsti diskusiją dėl žaliosios knygos „Demografiniai pokyčiai skatina naują kartų vienybę“, kurioje pabrėžiama pasikeitusi perspektyva — iššūkį paversti galimybe. Komisijos požiūris, paremtas keitimusi patirtimi ir Europos debatų dėl veiksmų demografinių pokyčių srityje, kurie kas dveji metai bus apibendrinti Europos demografijos forume, yra svarbus įnašas remiant valstybių narių bei vietos ir regionų valdžios institucijų pastangas. Regionų bendradarbiavimo tinklų kūrimas ir parama jiems Europos lygmeniu, taip pat geriausios praktikos pavyzdžių naudojimas bei sklaida bus didžiulis indėlis į konstruktyvią ir perspektyvią diskusiją šia tema;

2.

remia bendras Komisijos strategijas, skirtas sukurti Europą, kuri:

3.

mano, kad demografiniai pokyčiai turi tapti svarbiausia politikos tema, siekiant laiku užkirsti kelią ilgalaikei rizikai, įžvelgti galimybes ir jomis pasinaudoti. Tam taip pat būtina išgirsti nemalonią tiesą ir viešuosiuose debatuose susipažinti su visais faktais. Tinkamą atsaką galima kurti tik tada, kai politikai ir plačioji visuomenė gyventojų skaičiaus mažėjimą kaip ir bendrą visuomenės senėjimą laikys negrįžtamu struktūriniu faktu;

4.

pabrėžia, kad demografinio iššūkio nereikėtų laikyti vien tik neigiamu reiškiniu. Viena vertus, gimsta mažiau vaikų, nei būtina gyventojų skaičiaus atsinaujinimui — ilgainiui tai taps Europos visuomenių problema, kuriai spręsti reikia ieškoti sprendimo. Tačiau, kita vertus, žmonės gyvena ilgiau ir ilgiau išlieka sveiki, o tai yra gera žinia. Be to, reikia pripažinti, kad pagyvenę žmonės gali atlikti svarų vaidmenį visuomenėje ir šią nuostatą reikia pripažinti šioje diskusijoje. Be to, ekonomiškai klestinčios didmiesčių aglomeracijos turi naudos iš migracijos srautų, kurie šiuo metu dar gali išlyginti mažą gimstamumą. Kita vertus, daugelyje kaimo vietovių demografiniai pokyčiai vyksta kur kas greičiau dėl to, kad jaunimas masiškai išvyksta, o atvyksta daug pagyvenusių žmonių, išėjusių į pensiją. Tačiau šios tendencijos paaštrina tuštėjančių kilmės regionų problemas;

5.

pritaria Komisijos nuostatai, kad reikia išsaugoti kiekvienos kartos teises. Tai aiškiai pripažįstama 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikate „Skatinti kartų solidarumą“. Vaikai ir jaunimas turi turėti galimybę pasinaudoti visuomenės teikiamais privalumais plačiąja prasme. Prie jų priskirtina parama jų šeimoms, aukšto lygio vaikų priežiūros ir ugdymo įstaigų kūrimas ir išlaikymas, profesinis rengimas ir užimtumo perspektyvos. Viduriniajai kartai reikia pagalbos ir paramos rūpinantis vaikais ir juos auklėjant bei slaugant ir prižiūrint vyresniosios kartos asmenis. Pagaliau pagalbos reikia vyresnio amžiaus asmenims, kad jie galėtų kuo savarankiškiau ir aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime;

6.

mano, kad Komisijos minėti veiksniai, lemiantys demografinius pokyčius, yra pagrindiniai. Vienai moteriai tenkančio vidutinio vaikų skaičiaus sumažėjimas, didėjantis senų ir labai senų žmonių skaičius bendrame gyventojų skaičiuje, ilgesnė ir toliau ilgėjanti gyvenimo trukmė ir tik dalinis šios gyventojų struktūros pokyčių išlyginimas dėl imigracijos yra svarbiausios Europos vystymosi tendencijos. Tačiau valstybių narių lygmeniu surinkti duomenys leidžia daryti tik ribotą išvadą dėl faktinių vystymosi tendencijų;

7.

pabrėžia būtinybę demografines tendencijas regionų, miestų ir bendruomenių lygmeniu vertinti skirtingai, kadangi valstybėse narėse tuo pat metu irgi vyksta skirtingi ir iš dalies priešingos krypties procesai, be to, galima įžvelgti tam tikrus pavyzdžius, būdingus įvairių Europos regionų vystymuisi. Ateityje regionų, miestų ir bendruomenių politinės strategijos ir gairės, turi būti paremtos realistiškomis, mažoms teritorijoms pritaikytomis gyventojų prognozėmis, kurios turėtų užtikrinti lygias galimybes visiems;

8.

pakartoja ankstesnį požiūrį, išdėstytą nuomonėje dėl žaliosios knygos „Demografiniai pokyčiai skatina naują kartų vienybę“. Jis pastebi, kad Komisijos komunikatuose Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe ir Skatinti kartų solidarumą įtraukti svarbūs jo nuomonės aspektai;

9.

pritaria Komisijos nuomonei, kad visų pirma valstybės narės yra atsakingos už konkretų atsaką į demografinius iššūkius. Tačiau jis pabrėžia ypatingą regionų ir vietos valdžios institucijų atsakomybę įveikiant demografinius iššūkius. Demografinių pokyčių padarinius ypač jaučia miestai ir bendruomenės;

10.

labai pritaria Europos Komisijai pasiekti naują kartų susitarimą. Tai reiškia:

11.

mano, kad būtina atkreipti dėmesį į reformas, kurios jau pradėtos įgyvendinti nacionaliniu ir Europos lygmeniu, kaip antai atnaujinta Lisabonos strategija dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, Stabilumo ir augimo paktas, tvaraus vystymosi strategija, sanglaudos politika ir atvirasis koordinavimo metodas. Tačiau jis atkreipia dėmesį į tai, kad nepakanka vien nurodyti, jog reikia ir toliau dėti pastangas taip pat ir įvardijant penkias pagrindines politikos kryptis, norint sukurti pagrindines sąlygas būtiniems metodams, kurie taikomi Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu;

12.

pasigenda Komisijos komunikate nacionalinės, regionų ir vietos politikos vaidmens aprašymo. Demografinės tendencijos pirmiausia yra regionų ir vietos lygmens pokyčiai. Regionų komiteto nuomone, komunikate perteikiamas požiūris, paremtas duomenų rinkimu nacionaliniu ir Europos lygmeniu, kad šias problemas reikia spręsti visų pirma šiuose lygmenyse, yra klaidinantis. Veikiau priešingai: tai trukdo nustatyti didėjančius regionų skirtumus, įskaitant tuos, kuriuos lėmė valstybėse narėse vykstanti vidaus migracija;

13.

labai pritaria Komisijos ketinimui kas dveji metai rengti Europos demografijos forumą, kurio išvados bus pateikiamos Metinio pranešimo apie pažangą atskirame skyriuje. Tačiau jis mano, kad vienpusiškas dėmesio sutelkimas į ilgesnę gyvenimo trukmę nėra tinkamas. Veikiau būtina įvairius demografinių pokyčių aspektus apibrėžti neišskiriant nė vieno;

14.

pabrėžia, kad demografiniai pokyčiai teikia didelių galimybių pagerinti pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę siūlant naujus produktus bei paslaugas ir tokiu būdu sukurti Europoje naujas darbo vietas, užtikrinti ekonomikos augimą bei pagerinti Europos konkurencingumą. Tai apima visas veiklos sritis, skatinančias nepriklausomą ir aktyvų pagyvenusių žmonių gyvenimą: amatus, pramonę, prekybą, visuomenines asociacijas, tokiuose sektoriuose kaip turizmas, kultūra, paslaugas, susijusias su namų ruoša, judumo užtikrinimu ar finansais;

15.

pritaria, kad pagyvenusių žmonių poreikiai ir vad. „sidabrinės ekonomikos“ galimybės taip pat turi būti labiau įtrauktos Europos lygiu, jas taip pat reikia įtraukti ir į Lisabonos strategiją;

16.

pastebi, kad pagrindinėms demografinėms tendencijoms Europos lygmeniu būdingi labai dideli regioniniai skirtumai. Skirtingos tendencijos persipina viena su kita ir lemia, kad vieni Europos regionai iš to laimi (pvz., didmiesčių regionai Londonas ir Miunchenas), o kiti — pralaimi (pvz., Rytų Vokietija arba Vakarų Lenkijos regionai). Šios tendencijos kelia grėsmę teritorinei sanglaudai. Vykstant šiems demografiniams pokyčiams, gyventojų skaičiaus tendencijoms taip pat turi įtakos migrantų srautai iš Bendrijai nepriklausančių šalių. ES vykstantys vidiniai migracijos procesai taip pat sustiprina plataus masto tendencijas, migrantus vis labiau traukia pirmiausia klestinčios didmiesčių aglomeracijos. Šių skirtingų pokyčių pasekmė — vienu metu vykstantys gyventojų didėjimo ir mažėjimo procesai;

17.

pritaria Komisijos nuostatai, kad atsižvelgiant į demografinius pokyčius pokyčius naujovių diegimo gebėjimų ir kvalifikacijos sąsaja įgauna dar didesnę svarbą. Moterims, ypač motinoms, ateityje turi būti sudaryta galimybė pritaikyti savo kvalifikaciją atsižvelgiant į savo norus bei poreikius. Be to, švietimo sistemos ir įmonės jau šiandien turi prisitaikyti prie didėjančio pagyvenusių žmonių ir asmenų, susijusių su migranto statusu, skaičiaus ir glaudžiai bendradarbiaudamos diegti naujas visą gyvenimą trunkančio mokymosi formas;

18.

šeimos pareigų ir profesinės veiklos derinimas yra svarbi teritorijų konkurencingumo, kurį turi paremti Europos užimtumo politika, prielaida; ji taip pat atlieka svarbų vaidmenį rengiant Europos strategiją, palankią demografinei raidai;

19.

palankiai vertina Komisijos pateiktą komunikatą „Skatinti kartų solidarumą“. Vis dėlto RK atkreipia dėmesį į tai, kad priemonės šeimoms paremti ir asmeniniam gyvenimui su profesine veikla suderinti, nebūtų vienintelis politinis demografinių pokyčių problemų sprendimas. Dauguma regionų, atsižvelgdami į demografinę raidą, turi imtis konkrečių veiksmų: sumažinti paslaugas arba pritaikyti infrastruktūrą. Nors šeimos politikos priemonės ir yra būtinos, tačiau jų poveikis demografinei raidai juntamas ne iš karto. Be to, daugelyje regionų kvalifikuotų jaunų žmonių emigracija yra didesnė problema, nei regione likusiems gyventojams tenkantis esamas gimimų skaičius;

20.

palankiai vertina komunikate „Skatinti kartų solidarumą“ minėto „Aljanso už šeimą“ kūrimo idėją, kuriuo siekiama skatinti būtinus geros praktikos pavyzdžių ir išsamios informacijos mainus, tačiau primygtinai siūlo šio „Aljanso už šeimą“ nelaikyti tik gimstamumą skatinančia priemone. Veikiau tai turėtų būti viena iš daugelio priemonių demografinių pokyčių keliamiems sunkumams spręsti. Regionų komitetas ir su juo susijusios vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų būti įtrauktos į Aljanso darbą; jos patvirtina, kad yra pasirengusios konstruktyviai bendradarbiauti ir teikti pasiūlymus dėl tolesnio Europos kartų politikos formavimo;

21.

pabrėžia regioninius demografinio vystymosi skirtumus. Augantys regionai yra visų pirma patrauklūs jauniems žmonėms, moterims ir žmonėms, vienaip ar kitaip susijusiems su migranto statusu. Socialiniai skirtumai šiuose regionuose didėja dėl išskyrimo, kuris, viena vertus, lemia didesnės integracijos būtinybę, kita vertus, didesnes pastangas kuriant ir gerinant senėjančiai visuomenei tinkančią infrastruktūrą, siekiant išvengti pernelyg didelės socialinės atskirties;

22.

pripažįsta, kad visuomenės ateičiai lemiamą reikšmę turi imigrantų integracija. Komitetas mano, kad nepaisant didesnių pastangų švietimo srityje, siekiant geriau panaudoti jaunosios kartos potencialą reikia aukštos kvalifikacijos darbo jėgos iš valstybių, esančių ne Europoje. Didžiulė konkurencija dėl aukštos kvalifikacijos darbo jėgos turės tik nedidelį poveikį demografinei raidai;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad tuštėjančiuose regionuose ne tik mažėja gyventojų, pirmiausia juos palieka jauni (ypač 20-30 metų amžiaus) žmonės, moterys, taip pat išsilavinę gyventojai. Kitaip nei augantys regionai, tuštėjantys regionai nėra patrauklūs migrantams. Todėl Europos regionuose kyla labai skirtingos problemos, nors makrolygiu tendencijos yra panašios;

24.

atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atkreipia dėmesį į slaugos problemą ateityje. Tuštėjantys regionai praranda neproporcingai daug aktyvių gyventojų. Tačiau priklausomumas dėl senyvo amžiaus didėja netolygiai. Ypač atsižvelgiant į namuose teikiamos privačios slaugos paslaugas jaunų žmonių emigracija dar labiau paaštrins problemas, susijusias su būsima parama žmonėms, kuriems reikalinga slauga. Kaip tik todėl regionuose, kuriuose mažėja gyventojų, didesnę svarbą įgaus viešojo sektoriaus arba nepriklausomų subjektų teikiamos socialinės paslaugos;

25.

mano, kad yra būtina atkreipti dėmesį į labai skirtingas tendencijas, būdingas regionų lygmeniui, ir sukurti reikiamus duomenų rinkimo pagrindus, siekiant įvertinti šias tendencijas. Vietos, regionų ir šalies mastu surinkti duomenys turi būti palyginami. „Socialinės demografinės stebėsenos“ forma tai turėtų tapti nuolatiniu uždaviniu;

26.

pabrėžia ypatingas tendencijas, būdingas Vidurio ir Rytų Europos valstybėms narėms ir buvusios Rytų Vokietijos žemėms. Šiuose regionuose gimstamumo mažėjimo ir demografinių veiksnių struktūrinių pokyčių poveikis šiuo metu yra didžiausias, be to, šie procesai vyksta tiesiog pašėlusiu greičiu. Šiems regionams būdingos tendencijos daugumoje kitų Europos regionų išryškės vėliau arba jos nebus tokios skausmingos. Regionų komitetas vertina paramą šiems regionams, pavyzdžiui, įgyvendinant Komisijos iniciatyvą Regionai už ekonominius pokyčius, kaip tinkamą būdą įveikti demografinius pokyčius visoje Europoje;

27.

atkreipia dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria mažumų kultūra valstybėse narėse, kurių kultūra ir kalba gali būti itin pažeidžiama dėl išbandymų, susijusių su gyventojų judėjimu ir demografiniais pokyčiais. Bendruomenių ir šeimų sudėties pasikeitimai lemia įpročių ir kalbų vartojimo pasikeitimą; tokius pasikeitimus bendruomenės turi planuoti ir jiems pasirengti. Komitetas prašo už daugiakalbystę atsakingo Komisijos nario užtikrinti, kad tokia nuostata būtų pripažinta ES socialinėje ir kultūros politikoje, ir skatinti geriausią praktiką, susijusią su iniciatyva mažumų kalboms paremti;

28.

pabrėžia, kad dabartinis demografinis iššūkis yra unikalus Europos istorijoje. Nėra gatavų ir išmėgintų receptų, kaip Europos visuomenės galėtų tinkamai reaguoti į minėtas tendencijas. Iki šiol tik Japonija sukaupė panašios patirties. Todėl Regionų komitetas pritaria atviram Komisijos požiūriui į šį klausimą;

29.

pabrėžia, kad Komisijos komunikate pernelyg daug dėmesio skiriama ilgesnei žmonių gyvenimo trukmei ir su tuo susijusioms pasekmėms. Neaptariama tokia pat svarbi tema kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas ir su tuo susiję šių regionų restruktūrizacijos klausimai. Net jei šiuos klausimus veikiau reikia spręsti nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, vis dėlto ten, kur jie susiję su infrastruktūra, juos reikia aptarti būtinoje diskusijoje dėl struktūrinių fondų naudojimo;

30.

esant šioms aplinkybėms, įžvelgia būtinumą persvarstyti vienpusišką Europos strategijų orientavimą į augimą. Regionai, kuriuose mažėja gyventojų, privalo prisitaikyti prie pakitusių vystymosi strategijų; infrastruktūra, pritaikyta mažesniam gyventojų skaičiui, turi finansiškai apsimokėti ir išlikti, o regioninėse strategijose reikia daugiau dėmesio skirti sumažėjusio gyventojų skaičiaus poreikiams. Tai nereiškia, kad reikės mažiau investuoti, veikiau kitaip investuoti. Ekonomikos ir visuomenės vystymo klausimai mažėjant gyventojų skaičiui ir esant dideliems regionų skirtumams, visų pirma yra kokybės, o ne kiekybės klausimai. Tai reiškia, kad įgyvendinant iki šiol tik į augimą orientuotą politiką reikia atsižvelgti į sumažėjimą ir pertvarkymą;

31.

pastebi, kad reikia šių bendrųjų politinių sąlygų, siekiant sėkmingai įveikti demografinių pokyčių iššūkius:

32.

mano, kad būtina teikti paramą regioniniu mastu suderintoms ir skirtingoms strategijoms, leidžiančioms gyventojams kuo geriau pasinaudoti visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, IRT ir švietimo paslaugomis;

33.

pabrėžia, kad demografiniai pokyčiai verčia kitaip pažvelgti į profesinį kelią. Svarbu, kad ekonomikos sektorius ir valdžios institucijos geriau pasinaudotų vyresnių darbuotojų patirtimi. Labai svarbu, kad pagyvenusiems žmonėms paskutiniais jų darbinio gyvenimo metais būtų leista naudotis lankstesne darbo organizavimo tvarka. Tokios iniciatyvos kaip darbas namie, lankstus darbo laikas ir palaipsnis išėjimas į pensiją yra esminės galimybės, galinčios paskatinti pagyvenusius žmones ilgiau dirbti. Europos visuomenė, o pirmiausiai darbdaviai ir darbuotojai, turėtų sukurti naujus darbo paskirstymo per visą gyvenimą modelius, siekiant, viena vertus, suteikti geresnes darbo perspektyvas jaunesniems darbuotojams, kita vertus, skatinti amžių atitinkantį užimtumą;

34.

ragina stiprinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi kaip pilietinę teisę ir kaip reikalavimą, kad piliečiai gebėtų prisitaikyti prie nuolat kintančių ekonomikos ir visuomenės poreikių;

35.

pastebi, kad regionuose, kuriuose mažėja gyventojų, atsiranda būtinybė pritaikyti visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą, infrastruktūrą ir visuomeninį gyvenimą prie gyventojų skaičiaus ir besikeičiančios bei mažėjančios paklausos. Sunkumai, su kuriais po paskutinės plėtros bangos susidūrė Vidurio ir Rytų Europos valstybės, taip pat buvusi Rytų Vokietija, rodo, kad į infrastruktūros sumažinimą ir restruktūrizavimą orientuotos politinės priemonės gali turėti įtakos regionų konkurencingumui ateityje;

36.

mano, kad būtina peržiūrėti EŽŪFKP ir struktūrinius fondus ir apskritai įvertinti, ar įveiktos demografinių pokyčių pasekmės. Todėl jis džiaugiasi Komisijos pranešimu, iki 2008 m. pabaigos priimti komunikatą, kuriame bus siūlomi būdai, kaip geriau atsižvelgti į senėjančios visuomenės poreikius ir skirti ypatingą dėmesį galimam struktūrinių fondų vaidmeniui šioje srityje;

37.

esant šioms aplinkybėms, rekomenduoja peržiūrėti struktūrinių fondų ir EŽŪFKP vaidmenį siekiant patikrinti, ar priemonėse buvo pakankamai atsižvelgta į augančių ir tuštėjančių regionų poreikius. Be to, Regionų komitetas prašo atlikti šį vertinimą tokiu metu, kad jo rezultatus būtų galima pateikti dar pirmoje finansavimo laikotarpio pusėje. RK tikisi, kad Komisija į trečiojo tikslo programas/Interreg IV c prioritetus įtrauks ir demografinių pokyčių klausimą;

38.

atkreipia dėmesį į tai, kad miestų regionai, kuriuose yra daug migrantų, susiduria su didžiulėmis skirtingoms gyventojų grupėms iškylančiomis integracijos problemomis. Demografinis poveikis gyventojų grupėms yra nevienodas. Jaunų žmonių, vienaip ar kitaip susijusių su migranto statusu, integracija bus svarbiausias Europos visuomenių ateities klausimas. Miestų regionai pirmiausia susidurs su sparčiai besikeičiančia įvairių gyventojų grupių sudėtimi;

39.

rekomenduoja, atsižvelgiant į šiuos rezultatus, Europos lygmeniu nustatyti regionų ir vietos lygmeniui būdingas problemas ir tendencijas, reikalaujančias skirtingų atsakymų ir strategijų. Priede pateikti atvejų tyrimai padės spręsti šį klausimą.