30.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 146/73

—

Primygtinai rekomenduoja nepaliaujamai tęsti MVĮ poveikio įvertinimą priimant visus naujus ES teisės aktus ir politiką, galinčius turėti įtakos MVĮ vystymui.

—

Rekomenduoja priemones, kad MVĮ galėtų lengvai pasinaudoti finansinio tarpininkavimo institucijų ir organizacijų, atsakingų už CIP ir JEREMIE teikimą, paslaugomis. RK taip pat rekomenduoja EIB imtis daugiau iniciatyvos informuojant apie savo vaidmenį, papildomą naudą ir prieigos prie naujųjų CIP ir JEREMIE priemonių metodus.

—

Primygtinai rekomenduoja Europos Komisijai įtraukti klausimą apie regionų geriausius praktikos pavyzdžius į tolesnes diskusijas Europos lygmeniu. Regionai gali skatinti kaupti privatų kapitalą sukurdami ir finansuodami „neoficialaus kapitalo“ tinklus, rengdami privačių investuotojų susitikimus su bendrovėmis pradiniu bei steigimosi etapais.

—

Primygtinai rekomenduoja kartu su finansinėmis priemonėmis numatyti ir papildomas priemones. Regionai yra svarbūs, nes sukuria MVĮ veiklai palengvinti būtiną infrastruktūrą, pavyzdžiui, branduolius (clusters) ir profesinį mokymą. Regionai taip pat turi vertingos patirties apie verslo inkubatorius (finansuojamus ESF) derinant patalpų įrengimą ir personalo politiką, diegiant inovacijų, susisiekimo ir pasirengimo investicijoms programas. Be to, į švietimo programas būtina įtraukti verslumo pamokas. Būtent šių priemonių papildomumas užtikrina didesnę sėkmės tikimybę tiems, kurie pradeda verslą.

1.1

palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą dėl MVĮ augimo finansavimo, kuriame pateikta išsami Bendrijos ir valstybių narių sunkumų ir priemonių analizė;

1.2

pritaria Europos Vadovų Tarybos išvadoms, kuriose pabrėžiama, kad mažųjų ir vidutinių įmonių augimui labai svarbi integruota finansų rinka ir pakankamos galimybės naudotis finansavimu; Lisabonos procesas užtikrina pagrindą gerinti finansavimo sąlygas vykdant reformas nacionaliniu ir ES lygiu. Vietos ir regionų dalyvavimas yra svarbiausias, Lisabonos sėkmę lemiantis veiksnys. Siekdamas, kad būtų sukurta tikra įvairių valdžios lygių partnerystė, Regionų komitetas atliko visų Europos šalių apklausą, kurios metu buvo siekiama nustatyti, kaip vietos ir regionų valdžia dalyvauja plėtojant nacionalines reformų programas, išanalizavo vietos ir regionų valdžios institucijų aspektus nacionalinėse reformų programose ir pradėjo įgyvendinti Lisabonos stebėsenos platformą.

1.3

pripažįsta, kad, nepaisant gana didelės pažangos pastaraisiais metais, reikės numatyti dar daugiau veiklos ir daugiau priemonių, norint Europoje įgyvendinti Lisabonos darbotvarkės tikslus. Europos rizikos kapitalo rinkos iki šiol veikia neišnaudodamos viso savo potencialo. Taip yra dėl pradinio ir ankstyvojo nuosavo kapitalo finansavimo etapo rinkos nesklandumų, kuriuos lemia sunkumai rizikos kapitalo pasiūlos ir paklausos srityse. Dėl šios priežasties nėra išnaudojamas visas inovacijų potencialas, o tai lemia lėtesnį ekonomikos augimą ir žemesnį užimtumo lygį. Be to, tik nedaugelis Europos bendrovių, ankstyvajame etape naudojusių modernias technologijas, tapo savo sektoriaus lyderiais pasauliniu mastu.

1.4

pritaria Bendrijos institucijų ir valstybių narių ketinimams sukurti sąlygas, sudarančias galimybę iki 2013 m. tolygiai patrigubinti rizikos kapitalo fondų investicijas bendrovių pradiniu ir steigimosi etapais;

1.5

pripažįsta, kad įvairių valstybių narių Europoje naudojamos kapitalo ir bankininkystės sistemos labai skiriasi ir todėl jas reikia suderinti, kad MVĮ būtų sudarytos vienodos sąlygos pasinaudoti vidaus rinkos potencialu ir paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

1.6

pritaria Komisijai, kad bet kokio sėkmingo rizikos kapitalo investicijos pagrindinis aspektas yra pasitraukimo strategija. RK pritaria Komisijos teiginiui, kad daugelis Europos vertybinių popierių rinkų yra nustačiusios alternatyvias palankias galimybes, suteikiančias galimybę augančioms bendrovėms sukaupti kapitalo ir todėl palankiai vertina priemones, kurias taikant visoje ES būtų galima lengviau pasinaudoti augimo vertybinių popierių rinkomis;

1.7

pripažįsta, kad ankstyvojo finansavimo etapo spragos stabdo augimą ir naujovių diegimą ES; RK pritaria Komisijai, kad tolesnė fondų specializacija ir atitinkamos sektorių kompetencijos vystymas yra būtinos siekiant sėkmingų investicijų.

1.8

pritaria Komisijos nuomonei, kad profesionalūs rizikos kapitalo valdytojai turėtų turėti galimybę sukaupti kapitalo ir investuoti užsienyje į bendrąją rinką nepatirdami pernelyg didelių mokesčių ir sunkios biurokratinės naštos. Komitetas ragina valstybes nares imtis tinkamų priemonių, siekiant užtikrinti investicijoms per sieną sąžiningas ir vienodas konkurencijos sąlygas ir garantuoti, kad abipusiu susitarimu sumažės mokesčių ir biurokratinė našta.

1.9

palankiai vertina naująjį pasiūlymą dėl Europos patento, kuris užtikrintų mažesnes MVĮ išlaidas. Aukštos dabartinio Europos patento kainos stabdo greitą ekonominį inovacijų plėtojimą.

1.10

pripažįsta, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms bankų paskolos yra pagrindinis finansavimo šaltinis. Komitetas apgailestauja, kad įvedus Basel II didesnės rizikos komercinio skolinimosi vertinimas padidės 50 proc., o tai neabejotinai padidins skolinimosi sąnaudas savo veiklą pradedančioms arba modernizuojančioms įmonėms.

1.11

apgailestauja, kad didžiausia problema, kurią patiria finansavimo ieškanti MVĮ, yra didelių bankų pasitraukimas iš vietos rinkų kaimiškose, mažai apgyvendintose arba ekonomiškai silpnose teritorijose. Susiklosčius tokiai padėčiai, tenka pasitikėti vietose įsikūrusiais bankais, kurie specializuojasi paskolų teikimu MVĮ. Šios srities reglamentavimo pakeitimas galėtų turėti svarbų poveikį, susijusį su MVĮ finansavimo galimybėmis.

1.12

pripažįsta, kad Europai būdinga keletas kultūrinio pobūdžio ypatumų, kurie atspindi taip pat ir augimo potencialą. Turi būti remiamos mažosios ir vidutinės įmonės, siekiant pagerinti jų -elgesį rizikos atvejais ir verslumo kultūrą. Tai padės įveikti augimo kliūtis.

1.13

pripažįsta, kad reikia konkrečių, specialiai tikslinėms grupėms pritaikytų sprendimų, kad būtų galima teikti rizikos kapitalą. Regionų valdžios institucijų galimybės teikti kapitalą į rizikos kapitalo fondus yra ribotos, ir todėl Komitetas palankiai vertina galimybę, pagal kurią ERPF gali teikti kapitalą į regioninius rizikos kapitalo fondus. Viešojo finansavimo pelningomis sąlygomis numatymas keičia rizikos ir grąžos santykį privačių investuotojų atžvilgiu ir skatina juos noriau naudotis rizikos kapitalo rinka.

1.14

palankiai vertina ES priemones, numatytas Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje, Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programoje (CIP) ir JEREMIE.

1.15

palankiai vertina Europos regioninės plėtros fondo reglamentą, kuris suteikia galimybę pasinaudoti bendru ES finansavimu kuriant žinias užtikrinančią sistemą, kuri padėtų inovacijoms patekti į rinką.

1.16

pripažįsta, kad Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos investicijų fondas (EIF) nėra pritaikyti tiesioginiams ryšiams su MVĮ palaikyti, bet teikia valstybėms narėms ir jų regionams techninę pagalbą ir kapitalą, taip pat JEREMIE ir CIP priemones per tarpines finansines institucijas ir organizacijas.

1.17

pripažįsta, kad ES priemonės dažniausiai yra skirtos pradedančioms ir didelius užmojus puoselėjančioms įmonėms, neatsižvelgiant į tai, jog 75 proc. visų MVĮ yra priskiriamos kitokiai kategorijai.

2.1

rekomenduoja skatinti Komisiją siekti plataus masto sprendimų padidinti MVĮ galimybes naudotis finansavimu, kad tokio finansavimo teikimas būtų specialiai priderintas ir atitiktų kiekvienos MVĮ finansinius poreikius. Europos MVĮ įvairovė yra vienas iš pagrindinių Europos ekonomikos privalumų.

2.2

todėl primygtinai rekomenduoja nepaliaujamai tęsti MVĮ poveikio įvertinimą priimant visus naujus ES teisės aktus ir politiką, galinčius turėti įtakos MVĮ vystymui.

2.3

rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms geriau pasinaudoti rizikos kapitalo investicijų infrastruktūra ir rizikos pasidalijimo modeliais, kad privatūs investuotojai būtų skatinami naudotis MVĮ skirtomis rizikos kapitalo priemonėmis.

2.4

rekomenduoja tokias politikos kryptis, kurios atsižvelgtų į pasikeitusius principus ir skatintų rizikuoti bei padėtų pasiekti Lisabonos darbotvarkės tikslus. RK taip pat rekomenduoja, kad Komisija ir valstybės narės, vykdydamos savo politiką, atsisakytų „nesėkmės žymės“, visų pirma netyčinio bankroto atvejais.

2.5

mano, jog kredito institucijų įvairovė, kuria šiuo metu garsėja Europos mažmeninė bankininkystės rinka, atspindi finansinių produktų ir paslaugų paklausos įvairovę tarp fizinių asmenų, MVĮ, korporacijų ir vietos valdžios institucijų. Tam, kad ši paklausa būtų nuolat patenkinama, Komitetas rekomenduoja siekti, kad EB teisės aktuose numatytos nuostatos nebūtų palankesnės kuriam nors vienam konkrečiam bankininkystės modeliui arba vartotojų kategorijai nei kitiems.

2.6

rekomenduoja atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijos patirtį vykstant žinių ir geriausių praktikos pavyzdžių mainų procesui Komisijos organizuojamose teminėse darbo konferencijose ir apskritojo stalo pokalbiuose. Pagrindinių dalyvių keitimasis žiniomis valstybėse narėse yra labai svarbus aspektas norint nuolat atnaujinti informaciją apie palyginti siaurą rizikos kapitalo pasiūlos sritį.

2.7

prognozuoja, jog vykstant gyventojų senėjimui daug firmų bus išparduodama ir kad, atitinkamai, reikėtų atkreipti dėmesį į tokių perimamų (išpirktų ir supirktų) bendrovių finansavimą.

2.8

rekomenduoja priimti priemones, kurios sudarytų geresnes galimybes MVĮ — ypač mikroįmonėms — pasinaudoti bendradarbiavimo programomis pagal 7BP.

2.9

rekomenduoja imtis priemonių, kad MVĮ galėtų lengvai pasinaudoti finansinio tarpininkavimo institucijų ir organizacijų, atsakingų už CIP ir JEREMIE teikimą, paslaugomis. RK taip pat rekomenduoja EIB imtis daugiau iniciatyvos informuojant apie savo vaidmenį, papildomą naudą ir prieigos prie naujųjų CIP ir JEREMIE priemonių metodus.

2.10

rekomenduoja nuolat stebėti specifines Europos finansinės rinkos galimybes ir iššūkius, pavyzdžiui, demografinių pokyčių įtaką.

2.11

rekomenduoja suteikti EIF didesnį vaidmenį teikiant paramą regioniniams rizikos kapitalo fondams. Todėl EIF turėtų apsvarstyti galimybę dalytis žiniomis ir patirtimi su regioniniais fondais, kuriuose yra mažesnė nei minimali 35 milijonų eurų suma.

2.12

rekomenduoja derinti šiuo metu ES, nacionaliniu ir regionų lygmeniu veikiančius MVĮ informacijos centrus, kad būtų sukurtas skaidrus ir patogus vieno langelio informacijos centras. Reikėtų skatinti pasinaudoti veikiančiomis regionų institucijomis ir valstybės tarnybų interneto (e. vyriausybė) funkcijomis.

2.13

primygtinai rekomenduoja Europos Komisijai įtraukti klausimą apie regionų geriausius praktikos pavyzdžius į tolesnes diskusijas Europos lygmeniu. Regionai gali skatinti kaupti privatų kapitalą sukurdami ir finansuodami „neoficialaus kapitalo“ tinklus, rengdami privačių investuotojų susitikimus su bendrovėmis pradiniu bei steigimosi etapais.

2.14

primygtinai rekomenduoja kartu su finansinėmis priemonėmis numatyti ir papildomas priemones. Regionai yra svarbūs, nes sukuria MVĮ veiklai palengvinti būtiną infrastruktūrą, pavyzdžiui, branduolius (clusters) ir profesinį mokymą. Regionai taip pat turi vertingos patirties apie verslo inkubatorius (finansuojamus ESF) derinant patalpų įrengimą ir personalo politiką, diegiant inovacijų, susisiekimo ir pasirengimo investicijoms programas. Be to, į švietimo programas būtina įtraukti verslumo pamokas. Būtent šių priemonių papildomumas užtikrina didesnę sėkmės tikimybę tiems, kurie pradeda verslą.

2.15

rekomenduoja valstybėms narėms dėti daugiau pastangų užbaigti vidaus rinkos kūrimą ir įgyvendinti atitinkamus vidaus rinkos teisės aktus ir atsisakyti bet kokių nepagrįstų bendradarbiavimą per sieną trukdančių administracinių apribojimų — tarp jų finansinių ir eksporto kreditų draudimo kliūčių — tam, kad pagerėtų konkurencingumas ir Europos rinkos atvirumas pasaulio ekonomikos mastu;

2.16

rekomenduoja skatinti verslo angelus dalyvauti plėtojant regionų ekonomiką visoje Europoje ir atvirkščiai. Gerai žinoma, jog verslo angelai verslo įmones paprastai steigia savo regionuose, t. y. 100-150 km atstumu nuo „angelo“ gyvenamosios vietos. Verslo angelo tinklus reikėtų geriau propaguoti.

2.17

rekomenduoja naudotis atsinaujinančiais regionų fondais, užtikrinant valstybės dalyvavimą pasiūlant naudotis fondo lėšas arba fondo struktūrą, kaip svertą privataus sektoriaus investavimo pajėgumams. Naujosios valstybės pagalbos taisyklės turėtų užtikrinti galimybę regionams vystyti veiklą vadovaujantis šia ilgalaike priemone.

2.18

rekomenduoja siekti, kad ES priemonės dėl rizikos kapitalo būtų skirtos regioninėms ir nacionalinėms priemonėms paremti. Papildomas bendras finansavimas skatina masto ir kritinės masės didėjimą, kurie turi įtakos fondo dydžiui, o jo sėkmės koeficientas galėtų būti gerinamas pasinaudojant šių priemonių įvairove. Tai taip pat sudarytų sąlygas investicijoms užsienyje, padėtų suderinti programas ir sumažintų rinkos susiskaldymą ES.