30.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 146/19

—

mano, kad bendras būsimos ES jūrų politikos tikslas — pripažinti ir išsaugoti didelį Europos jūrų potencialą ir parengti tokią aktyvią jūrų politiką, kad būsimos kartos taip pat galėtų naudotis ekonominiais, biologiniais ir kultūriniais jūrų ištekliais;

—

prašo Komisijos pateikti Europos jūrų veiksmų planą numatant šiuos veiksmus:

1.

vandenynai ir jūros yra svarbus gyvybės Žemėje pagrindas, padedantis išsaugoti plačią biologinę įvairovę, sureguliuoti klimatą, aprūpinantis svarbiais maisto ištekliais (žuvų, dumblių, jūros gėrybių, kt.), energija ir mineralais; jūromis ir vandenynais pervežama daugiausia krovinių, visų pirma tarpkontinentinės prekybos srityje;

2.

Europos žemynas yra jūrinis ir jam reikalinga integruota jūrų politika atsižvelgiant į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos preambulę, kurioje, be kita ko, teigiama, kad „visus klausimus, susijusius su jūrų teise“ reikia derinti „tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo dvasia“, kad „jūrų erdvės problemos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir turi būti nagrinėjamos kaip visuma“, kad reikėtų „palengvinti tarptautinius santykius“ bei „skatinti teisingą ir veiksmingą“ jūrų ir vandenynų išteklių panaudojimą, „jų gyvųjų išteklių išsaugojimą, taip pat jūrų aplinkos (…) apsaugą ir išsaugojimą“;

3.

norint sukurti tinkamą Europos jūrų politiką, būtina atsižvelgti į sudėtingą ir dažnai skirtingą tikrovę, egzistuojančią įvairiose Europos geografinėse vietovėse, itin pabrėžiant gamtos įvairovę ir pakankamus išteklius, o taip pat jų panaudojimo mastą, tvarumą ir tarpusavio sąveiką;

4.

jūros ir vandenynai jau patys savaime yra vertybė žmonijai, todėl tausus jų išteklių naudojimas ir aplinkos apsauga turėtų būti tikslai, kurių Europos Sąjunga privalo aktyviai siekti;

5.

vietos ir regionų valdžios institucijos, pirmiausia pakrančių zonos, yra sukaupusios turtingą patirtį, kuri lėmė didelį susidomėjimą būsimos jūrų politikos vystymu regionų ir vietos lygiu;

1.1

palankiai vertina žaliąją knygą, kurioje stengiamasi holistiškai apžvelgti pagrindinius bendros jūrų politikos formavimo aspektus;

1.2

pritaria holistiniam požiūriui, kuriuo remiantis į bendrą Europos jūrų politiką įtraukiamos šios pagrindinės sektorių politikos kryptys: transportas, pramonė, uostai, žuvininkystė, energetika, aplinka ir turizmas;

1.3

pritaria Komisijos nuomonei, kad šis holistinis požiūris turi atsispindėti integruotame požiūryje į valdymą Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu;

1.4

pabrėžia, kad, formuojant Europos jūrų politiką, įvairiais aspektais turėtų būti atsižvelgta į šios srities tarptautinio koordinavimo būtinybę, siekiant užtikrinti tausaus jūrų ir vandenynų išteklių naudojimo veiksmingumą ir jų aplinkos apsaugą;

1.5

remia žaliosios knygos nuostatą, kad, formuojant būsimą Europos jūrų politiką, būtų atsižvelgta į kriterijus, nustatytus Lisabonos darbotvarkėje ir Teminėje jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo strategijoje;

1.6

pritaria plačioms ir ilgai trunkančioms Komisijos konsultacijoms, kuriose dalyvauja visi atitinkami suinteresuoti subjektai ir piliečiai, į kurių nuomones turėtų būti atsižvelgta rengiant būsimą Europos jūrų politiką;

1.7

pritaria, kad informacijos kaupimui ir skaidriai sklaidai teikiama svarba yra būtina veiksmingo įvairių sektorių politikos krypčių ir interesų sujungimo sąlyga;

1.8

ir toliau siūlosi atlikti svarbų partnerio vaidmenį vykstant konsultacijoms, kurias inicijavo žalioji knyga, ir pabrėžia ilgalaikės viešumo kampanijos, kurioje dalyvautų regionų ir vietos valdžios institucijos, naudą užtikrinant, kad Europos piliečiai, kuriems tokia nauja politika turės tiesioginės įtakos, ne tik suprastų, kas siūloma, bet ir būtų skatinami išdėstyti savo nuomones, mintis ir problemas;

1.9

vertina svarbą, kurią Komisija teikia jūrų veiklos valdymo regioniniam aspektui, ir pabrėžia regionų ir vietos valdžios institucijų reikšmę formuojant ir įgyvendinant būsimą Europos jūrų politiką;

1.10

mano, kad deramą dėmesį būtina skirti konkretiems vietos, regioniniams ir ekoregioniniams Europos mažesnių ir didesnių jūrų baseinų skirtumams: Baltijos jūros, Juodosios jūros, Lamanšo, Viduržemio jūros, Šiaurės jūros ir Šiaurės Atlanto vandenyno, taip pat Europos atokiausius regionus skalaujančioms jūroms: tai Atlanto vandenynas Afrikos žemyno pusėje, Karibų jūra ir Indijos vandenynas, kurie atstovauja Europos Sąjungą visame pasaulyje;

1.11

palankiai vertina Komisijos nuomonę dėl regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmens įgyvendinant naujosios jūrų politikos principus bei tikslus ir dar kartą patvirtina savo norą prisidėti rengiant būsimos politikos prioritetus ir reguliariai gauti informaciją apie šios politikos raidą;

1.12

pabrėžia, kad šiame nuomonės projekte svarstomi du pagrindiniai klausimai, į kuriuos turi būti atsakyta pirmiausia: „Kaip įgyvendinti naują Europos jūrų politiką?“ ir „Kokia būsimo integruoto požiūrio papildoma nauda, palyginti su dabartine jūrų sektoriaus politika?“;

1.13

tebemano, kad bendras būsimos ES jūrų politikos tikslas — pripažinti ir išsaugoti didelį Europos jūrų potencialą ir parengti tokią aktyvią jūrų politiką, kad būsimos kartos taip pat galėtų naudotis aplinkos, ekonominiais, biologiniais ir kultūriniais jūrų ištekliais;

1.14

įžvelgia būtinybę kaupti, tinkamai analizuoti pakankamus duomenis ir užtikrinti galimybę naudotis informacija, kad politikos formuotojai ir suinteresuoti subjektai tinkamus sprendimus priimtų remdamiesi nuolat gilėjančiu moksliniu supratimu, pažangiausiomis mokslo žiniomis, tobulais moksliniais jūros tyrinėjimais, technologijomis ir naujovėmis;

1.15

remia įvairių sektorių politikos sričių atitinkamų veikėjų dalyvavimą ir pritaria Komisijos pastangoms labiau informuoti plačiąją visuomenę apie jūrų sektoriaus apskritai ir šios politikos konkrečiai svarbą;

1.16

mano, kad integruotos Europos jūrų politikos įgyvendinimas neturėtų trukdyti jūrų sektoriaus politikos atskirų krypčių, kurios turėtų būti rengiamos aplinką tausojančiu būdu, pažangai;

1.17

pabrėžia, kad Europos jūrų politiką privaloma apibrėžti ir įgyvendinti vadovaujantis subsidiarumo ir proporcingumo principais;

1.18

remia Europos teritorinių paktų idėją ir tikisi, kad šie paktai leis lanksčiai, veiksmingai ir savanoriškai pasiekti pagrindinius ES politinius tikslus ir prioritetus bei užtikrins veiksmingą trišalių sutarčių ir susitarimų administravimą, kaip pirmiau pasiūlė Europos Komisija, kad būtų priimti paprastų žmonių rūpesčius atspindintys sprendimai;

1.19

pritaria konkrečių priemonių, skirtų svarbiausiems žaliojoje knygoje išdėstytiems tikslams pasiekti, vystymui, pavyzdžiui, užtikrinti žmonių ir bendruomenių gerovę, tausiai naudoti jūrų išteklius, vystyti tinkamo jūrų valdymo sistemą ir geriau informuoti europiečius apie Europos jūrų paveldą išsaugant vietos ir regionų kultūrų įvairovę;

1.20

mano, kad turėtų būti parengtas Europos jūrų veiksmų planas, kuriame būtų nustatytos konkrečios gairės ir numatytas trijų pakopų požiūris: kiekvienai gairei turi būti nustatytas tikslas, išsamus aprašas ir įgyvendinimo pasiūlymas, tačiau jis turėtų būti priimtas geriausiu atveju iki 2008 m., o pasiūlymai dėl finansinių priemonių — iki 2007 m.

2.1.1

parengti dabartinės nacionalinės, regioninės ir vietos lygio geriausios praktikos pavyzdžių, pirmiausia tų, kurie susiję su regioniniais ekonominiais branduoliais, mokslinių tyrimų tinklais, valstybinio ir privataus sektoriaus bendradarbiavimu, teritoriniu planavimu ir geru valdymu, katalogą ir skatinti dabartinius geros praktikos pavyzdžius bei jų perdavimą kitiems regionams ir subjektams;

2.1.2

skatinti regionus vystyti tokius geriausios praktikos pavyzdžius, kurie padėtų kurti Europos jūrininkystės kompetencijos centrus, ir remti tokią veiklą;

2.1.3

stiprinti pakrantės regionų ir salų — svarbiausių politiką apibrėžoančių, įgyvendinančių ir įvertinančių subjektų — vaidmenį;

2.1.4

kurti Europos jūrų platformą, kuri būtų skirta reguliariai, veiksmingai ir tausiai keistis Europos, nacionalinės, regioninės ir vietos lygio geriausios praktikos pavyzdžiais ir kurioje dalyvautų Komisija ir Regionų komitetas;

2.1.5

įvertinti ir koordinuoti konkrečius strateginius planus, skirtus Europos vandenynams, Šiaurės Rytų Atlanto vandenynui, Arkties vandenynui ir pusiau uždarų didesnių ir mažesnių jūrų baseinams (Viduržemio jūros, Baltijos jūros, Šiaurės jūros ir Juodosios jūros, Lamanšo), kuriuos, Komisijos siūlymu, rengia pačios valstybės narės remdamosi strateginiais planais, išdėstytais Teminėje strategijoje dėl jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo, kuria skatinamas platesnių jūrinių regionų kūrimas. Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos komisija (HELCOM) jau pradėjo rengti plataus užmojo didelį projektą — Baltijos jūrai skirtą veiksmų planą; jį būtų galima laikyti Jūrų strategijos eksperimentiniu projektu ar tyrimu, todėl toks planas turėtų būti įgyvendintas kartu su jomis;

2.1.6

remti teminius regioninius tinklus, skirtus bendrų transporto projektų vystymui, infrastruktūros stiprinimui ir pertvarkymui, aplinkos apsaugai, žvejybos veiklos koordinavimui ir komerciniam bendradarbiavimui, bei atsižvelgti į jau esamas žuvininkystės tarybas;

2.2.1

itin patobulinti regioninių duomenų bazę vietos ir regionų lygiu remiantis GIS (geografinė informacinė sistema) sistemomis ir įtraukti erdvėje integruotų palydovų, lėktuvų ir plūdurų perduodamus duomenis apie sausumą ir jūrą, pavyzdžiui, vietos jūros lygius, laivų judėjimą arba klimato duomenis, naudojamus vandenynų stebėjimo sistemoms;

2.2.2

kaupti duomenis apie atskirų jūrų išteklių ekonominius ir aplinkosauginius aspektus bei jų socialinį poveikį, kad būtų įvestas standartizuotas Europos jūrų kadastras;

2.2.3

stebėti Bendrijos vandenų žuvų išteklius ir migruojančias rūšis bei taikyti duomenų rinkimo modelį žuvų išteklių naudojimui, skatinant žuvų rinkos telematikos tinklo, sujungto su duomenų bazėmis, kūrimą;

2.2.4

įgyvendinti pasiūlymą sukurti Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą pabrėžiant nuostatą, kad šis tinklas turėtų būti skirtas esamiems ir naujiems jūriniams duomenims integruoti, kad vyktų ilgalaikis stebėsenos ir itin kokybiškas rizikos vertinimo procesas, pirmiausia dėmesį skiriant šiems klausimams: saugi laivyba, gamtinių išteklių tyrimas ir naudojimas, taip pat jūros ir jos biologinės įvairovės apsauga;

2.2.5

būsimose mokslinių tyrimų programose kur kas labiau atsižvelgti į visaapimantį požiūrį;

2.2.6

remti glaudesnius veikiančių Europos mokslinių tyrimų institutų tarpusavio ryšius, kad būtų įkurtas Europos vandenynų mokslinių tyrimų institutų tinklas bendriems Europos jūrų moksliniams tyrimams toliau skatinti. Laikantis tokios nuostatos, jūrų moksliniai tyrimai būtų aukščiausios kokybės, o Europa užimtų šios srities lyderio padėtį pasaulyje;

2.2.7

kartu naudoti mokslinių tyrimų laivus ir didelio masto įrangą Europos jūrų mokslinių tyrimų tinkle siekiant matavimo sistemų suvienodinimo, išlaidų efektyvumo ir kokybės gerinimo ir remti šį požiūrį rengiant bendrus viešuosius pirkimus, kurie galėtų būti vykdomi per Europos investicijų banką;

2.2.8

remti žaliojoje knygoje nurodytų atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, inter alia, atviros jūros vėjo ir bangų energiją, jeigu jie suderinami su kitos rūšies socialine ir ekonomine bei aplinkosaugine veikla ir interesais, ir mokslinių tyrimų ir naujovių šiame sektoriuje tolesnį įgyvendinimą;

2.2.9

tirti anglies dvideginio sekvestraciją išsekusiuose jūrų naftos ir dujų telkiniuose;

2.2.10

sustiprinti pastangas siekiant mokslinių ir technologinių laimėjimų jūrų mokslinių tyrimų srityje, susijusių, pavyzdžiui, su „mėlynąja“ biotechnologija, laivų navigacinėmis sistemomis ir turistine veikla, taip stengiantis įveikti dabartinę ir galimą būsimą grėsmę, nulemtą klimato kaitos, mažėjančių žuvų išteklių, netvaraus turizmo ir kintančių pakrantės gyventojų demografinių tendencijų, parengiant ir propaguojant lengvai prieinamas priemones, skatinančias mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą šiose veiklos srityse;

2.2.11

parengti iniciatyvas moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai tvaraus žuvų auginimo srityje skatinti, nustatant žuvų auginimo protokolus, prie kurių gamintojai turi prisijungti, kadangi žuvys yra pagrindinis maisto produktas ir žuvų auginimas yra itin ištekliams imlus procesas;

2.2.12

suintensyvinti galimos grėsmės Europos jūros aplinkai, pirmiausia dėl klimato kaitos ir kylančio jūros lygio, analizę ir stebėti tektoninę veiklą žemiau jūros lygio bei nustatyti atitinkamas priemones padėčiai ištaisyti;

2.2.13

skatinti rengti ir įgyvendinti ekologinių akvakultūrų auginimo protokolus;

2.2.14

skatinti ir propaguoti mokslinius tyrimus, padėsiančius nustatyti visų žmogaus veiklos rūšių (žvejybos, akvakultūros, sporto, turizmo ir laisvalaikio, transporto, energijos ir pan.), susijusių su jūrų ištekliais, aplinkosaugos ir socialinio tvarumo lygį;

2.3.1

pasiūlyti strategiją, kaip Europos Sąjunga galėtų išsaugoti ir padidinti rinkos dalį atskiruose jūros ekonomikos sektoriuose atsižvelgiant į konkurenciją pasaulyje, nepamirštant tvarumo, sąnaudų ir technologijų veiksnių;

2.3.2

išsamiai ištirti, kokiu mastu atskiri ekonomikos sektoriai (pvz., energetikos, transporto, turizmo, žuvininkystės ir „mėlynosios“ technologijos, laivų statybos) šiuo metu prisideda prie Europos konkurencingumo ir naujovių, pirmiausia atsižvelgiant į Lisabonos darbotvarkės tikslus ir prioritetus;

2.3.3

pateikti mokslinius duomenis, kokie atskiri ekonomikos sektoriai padės ir kokiu mastu:

2.3.4

skatinti tolesnių ryšių tarp mokslinių tyrimų institutų ir pramonės įmonių pirmiausia jūrų įmonių grupių. Jeigu būtų įsteigta Europos jūrų įmonių grupių konferencija, ji galėtų būti ideali vieta jūrų mokslininkams ir pramonės atstovams susitikti ir reguliariai bendrauti;

2.3.5

stiprinti transporto vaidmenį būsimoje jūrų politikoje atsižvelgiant į tai, kad transportas yra viena svarbiausių veiklos rūšių, susijusi ir su kita jūrine veikla;

2.3.6

remti nuostatą dėl jūrų greitkelių nustatymo atkreipiant dėmesį į tai, kad šis plataus užmojo projektas, kuris turi būti įgyvendintas iki 2010 m., suintensyvins jūrų eismą Europos jūrose ir vandenynuose. Todėl prašo Komisijos paraginti valstybes nares sparčiau įgyvendinti atidesnį taršos pagrindiniuose jūrų maršrutuose būklės aplinkos monitoringą ir mano, kad naujoji GMES technologija galėtų būti sėkmingai taikoma šiam tikslui;

2.3.7

suintensyvinti pastangas ir baigti įrengti jūrų terminalus, pradedant tais, kurie yra akivaizdžiai skirti įvairių rūšių transportui, ir atsižvelgiant į kai kurių TEN-T projektų, turinčių įtakos jūrų dimensijai, vėluojantį įgyvendinimą;

2.3.8

patobulinti uostų infrastruktūrą ir susisiekimą su salomis nustatant ir įgyvendinant reikiamas priemones, įtraukiančias ir atokiausius regionus, ir užtikrinti jiems galimybę patekti į kontinentines rinkas, kad krovinių vežimo jūra grafikai ir kainodara bei keleivinio transporto paslaugos tenkintų tiek Europos žemyną, tiek pačias to paties salyno salas, ir paspartinti antrinių tinklų kūrimą taip, kad salos ir visų pirma atokiausi regionai be nereikalingo delsimo būtų visiškai prijungti prie jūrų greitkelių;

2.3.9

toliau dirbti su valstybėmis narėmis ir jūrų regionais stiprinant, tobulinant ir vystant laivybos maršrutus ir užtikrinti, kad į juos būtų tinkamai atsižvelgta kaip į transeuropinių tinklų dalį;

2.3.10

pateikti tyrimą dėl bendros Europos laivų vėliavos sukūrimo teigiamų ir neigiamų pusių;

2.3.11

sustiprinti strateginių uostų vaidmenį kaip prioritetą kuriant būsimą jūrų politiką ir kartu pavesti atlikti tyrimą dėl pagrindinių ir antrinių uostų tarpusavio susisiekimo bei dėl galimybės tam tikras uosto veiklos rūšis perkelti į mažesnius centrus ir jas išskaidyti;

2.3.12

sukurti Europos jūrininkų profesinio mokymo mokyklų tinklą siekiant pagerinti jūrininkų parengimą ir lavinimą ir formalizuoti jūrininko profesinę veiklą kaip priemonę užtikrinant, kad Europoje būtų profesionali ir kvalifikuota darbo jėga, bei pateikti pasiūlymą dėl mokymo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi visuose jūrų sektoriuose, o ne tik jūroje;

2.3.13

užtikrinti jūrų transporto ir visų kitų jūros sektorių Europos būtinuosius užimtumo ir darbo sąlygų standartus ir užkirsti kelią piktnaudžiavimams;

2.3.14

padėti naują pagrindą koordinuotam požiūriui į tvarų jūrų turizmą ES sukurti, pirmiausia atspindint regionų poreikius, atkreipiant dėmesį į tai, kad jūrų turizmas yra vienas iš veiksnių, labiausiai prisidedančių ne tik dideliu augimo potencialu, bet ir prie vis didesnės pakrančių taršos, netausaus išteklių naudojimo ir pakrančių gamtinės aplinkos blogėjimo;

2.3.15

padėti ES toliau kurti vėjo jėgainių parkus atviroje jūroje, t.y. vystyti projektus pateikiant sprendimus, susijusius su daugialypės atsakomybės nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu sunkumais, ypač dėl kabelinių linijų arba bendros paskirties, pvz., vandens turbinų ir midijų ūkių;

2.3.16

kuo skubiau pateikti pasiūlymą, kaip įgyvendinti naujas pažangias technologijas kitose atsinaujinančių vandenyno energijos šaltinių, pavyzdžiui, potvynių ar vandenyno, srityse, atsižvelgiant į tai, kuriose veiklos srityse ES galėtų tapti strateginiu lyderiu pasaulyje;

2.3.17

reglamentuoti tradicinių jūros energijos išteklių, pavyzdžiui, naftos ir dujų, gavybą remiantis tinkamai apibrėžtais aplinkosaugos standartais ir įgyvendinti veiksmingą tokios veiklos monitoringą;

2.3.18

parengti būtinų pakrantės apsaugos priemonių planą remiantis įvairiomis kylančio vandens lygio ir besikeičiančių oro sąlygų prognozėmis; turėtų būti apsvarstyti jau parengti planai, pavyzdžiui, panašūs į tą, kuris buvo pateiktas Vedų jūros forumui;

2.3.19

mano, kad būtina skatinti tarptautinius susitarimus bendrų žuvų išteklių (migruojančių rūšių) tausiam naudojimui užtikrinti;

2.3.20

įgyvendinti mokslinių tyrimų projektus, kuriais siekiama sukurti tokias inkaro tvirtinimo sistemas, kurios užkirstų kelią Posidonia oceanica augalo naikinimui didelės svarbos teritorijose;

2.3.21

sukurti jūroje dirbantiems žmonėms skirtą viešąją pakrantės struktūrą, kuriai būtų pavestos aplinkos apsaugos inspekcijų, pasienio kontrolės, gelbėjimo tarnybų, žvejybos inspekcijų, medicininės pagalbos, civilinės saugos funkcijos.

2.4.1

pademonstruoti, kaip būtų galima sėkmingai apsaugoti ir išsaugoti dabartinę aplinką, nustatyti ir įgyvendinti bendro Europos lygio apsaugos kriterijus bei užtikrinti pakrantės ir atviros jūros ekosistemų ir buveinių kokybę;

2.4.2

toliau aiškinti, kaip Teminė jūrų aplinkos strategija ir Jūrų strategijos direktyva ateityje bus įtrauktos į būsimą bendrą jūrų politiką atsižvelgiant į Regionų komiteto pasiūlytus pataisytus terminus. Kad būtų kuo veiksmingiau, šie terminai turėtų būti derinami su kitomis pagrindinėmis ES programomis, pavyzdžiui, struktūrinių ir žemės ūkio fondų;

2.4.3

koordinuoti ir padėti jūrų regionams rasti būdus sėkmingai saugoti esamą aplinką, o svarbiausia — sukurti regionines ir (arba) nacionalines jūrų apsaugos zonas ir parengti konkrečius pasiūlymus, kaip gerokai sumažinti iš laivų išmetamas radioaktyviąsias atliekas (pirmiausia, išmetamąsias dujas, teršalus ir balastinį vandenį, nes pastarasis gali lemti nevietinių rūšių introdukciją) ir žmogaus veiklos padarytą žalą ypatingos svarbos jūros buveinėms, kurios minimos Buveinių direktyvoje; remti pastangas užtikrinant pakrantės ir atviros jūros ekosistemų ir buveinių kokybę atsižvelgiant ir į svarbų galimą ekonominės veiklos poveikį jūros aplinkos būklei, ypač išleidžiant maistingąsias medžiagas į jūrą;

2.4.4

išsamiai parengti informaciją apie tai, kur ir kaip naudotojui palankios technologijos galėtų pakeisti tipines technologijas, ir pateikti finansinių paskatų ir pagalbos programas, skatinančias tokias permainas ir padedančias jas įgyvendinti;

2.4.5

griežčiau kontroliuoti subjektus, pažeidžiančius teisinius reikalavimus ir standartus, pirmiausia neteisėtai šalinančius į jūrą atliekas, besiverčiančius nelegalia žvejyba arba neteisėtu asmenų ir prekių vežimu, ir nustatyti teisines nuobaudas už tai;

2.4.6

užtikrinti didesnę jūros maršrutų saugą ir išanalizuoti galimybę įvesti privalomas laivų vedimo paslaugas naftos tanklaiviams ir kitiems pavojingus krovinius gabenantiems laivams, o taip pat įvesti bendras privalomas laivų vedimo paslaugas tais atvejais, kai plaukiama siaurais kanalais;

2.4.7

remti iniciatyvas, kuriomis siekiama įdiegti ir(arba) tobulinti uosto įrenginius, skirtus nafta užterštam vandeniui surinkti ir taikyti technologines naujoves vežant, pakraunant ir iškraunant naftą, taip pat tam, kad būtų išvengta invazinių egzotiškų rūšių introdukcijos;

2.4.8

remti ir skatinti tarptautinius susitarimus, skirtus apsaugoti komercinės svarbos intensyviai migruojančių žuvų rūšių išteklius, turint omenyje, kad apsaugos priemonių taikymas tik Bendrijos laivynams neduoda laukiamo apsaugos poveikio;

2.4.9

padėti kurti saugomų Europos jūrų teritorijų tinklą, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių ir kaimyninių šalių stebėsenos tinklą siekiant skatinti patirties ir vadybos geriausios praktikos mainus;

2.4.10

remti iniciatyvas, skirtas parengti protokolus apie tai, kaip reikia tvarkyti ir apdoroti balastinį vandenį, nes per jį galima įvežti nevietines rūšis, kurios gali kelti grėsmę biologinei jūrų įvairovei;

2.5.1

parengti taikomų atskirų finansavimo priemonių, skirtų Europos jūrų politikai, t.y. struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos žuvininkystės fondo, visą gyvenimą trunkančio mokymosi fondo ir Bendrijos septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos, katalogą ir analizuoti priemonių veiksmingumą nustatant, ar šias priemones būtina supaprastinti, ar geriau reklamuoti;

2.5.2

pateikti Komisijos jau finansuojamų jūros sektoriaus projektų kompendiumą;

2.5.3

būsimose finansavimo programose (nuo 2014 m.) kur kas labiau atsižvelgti į visaapimantį požiūrį;

2.5.4

apsvarstyti galimybę pakoreguoti ES finansų sistemą, kad ji taptų bendra supaprastinta sistema visiems arba daugumai Europos pakrančių ir salų fondo jūrų klausimams spręsti;

2.5.5

mano, kad reikia finansiškai remti biologinės, aplinkos ir architektūros ypatingos svarbos teritorijas, kurios yra kritinėje padėtyje ir kurių ekonomika labai priklauso nuo jūrinės veiklos;

2.5.6

persvarstyti esamą ES teisinę sistemą labiau atsižvelgiant į jūrų perspektyvą, spręsti problemas, susijusias su nepakankamu politikos integravimu, ir geriau reglamentuoti dabartinę teisinę sistemą;

2.5.7

parengti ir taikyti ad hoc finansines priemones didelės aplinkosaugos ir kultūrinės svarbos teritorijose, kurioms būdinga mažo masto pakrantės žvejyba, kartais derinama su šeimos ūkiu, kai finansinės priemonės negali būti taikomos dėl ekonominių ir su dydžiu susijusių reikalavimų, kurių šios mažos įmonės neatitinka;

2.5.8

pakrantės regionams ir saloms nustatyti finansines priemones, skirtas iš dalies padengti šių regionų vykdomos veiklos sąnaudas, siekiant išsaugoti bendrą Europos Sąjungos interesą, visų pirma sprendžiant prekybos narkotikais ir žmonėmis, nelegalios imigracijos ir jūrų taršos klausimus bei kontroliuojant išskirtines ekonomines zonas;

2.5.9

toliau plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą ir įgyvendinti tarptautinės teisės nuostatas atsižvelgiant į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS);

2.6.1

ištirti, kaip teritorijų planavimas ir integruotas pakrantės zonų valdymas gali būti sėkmingai pritaikytas, remti sektorių politikos integravimą tose vietovėse, kurios gali būti naudojamos įvairiomis paskirtimis, pabrėžiant ypatingą salų atvejį;

2.6.2

jūrų sektoriui parengti tvirtą geografinę priemonę, panašią į antžeminę INSPIRE erdvinės informacijos sistemą;

2.6.3

kuo skubiau įsteigti Europos pakrančių apsaugos tarnybą, nustatant konkrečius įvairių jūrų regionų poreikius;

2.6.4

nustatyti būdus, kaip geriau panaudoti ES finansines priemones: i) artimiausiu metu padėti toms valstybėms narėms arba regionams, kuriems tiesioginį poveikį daro didėjanti nelegali imigracija, ir ii) atsižvelgiant į ilgesnę perspektyvą, padėti trečiosioms šalims pasiekti politinės ir ekonominės raidos lygį, leisiantį sustabdyti jų piliečių nelegalų atvykimą į ES teritoriją. Atsižvelgdamas į šias sąlygas, remia Europos Parlamento biudžeto komiteto pasiūlymą Maltoje įsteigti agentūrą, konkrečiai atsakingą už nelegalios migracijos ir prieglobsčio ieškančių trečiosios šalies piliečių klausimus;

2.6.5

pasiūlyti didesnę paramą vietos ir regionų valdžios institucijoms be tos, kuri jau siūloma nacionalinės valdžios institucijoms naujiems migrantų srautams, patenkantiems į jų teritoriją, administruoti;

2.6.6

atsižvelgti į vidaus dimensiją ir vidaus teritorijų, vidaus vandenų ir upių, pakrančių ir jūros zonų tarpusavio sąveiką, kad įvairūs jau užmegzti ryšiai taptų skaidrūs;

2.6.7

užtikrinti tolesnį aukščiausių saugios laivybos Europos vandenyse standartų rengimą ir įgyvendinimą, kad būtų išvengta laivų avarijų atviroje jūroje, pakrantės zonose ir uostuose;

2.6.8

įtraukti konkrečias programas ir priemones atokiausiems rajonams ir saloms atsižvelgiant į jų konkrečias sąlygas ir sunkumus, pirmiausia tokiose veiklos srityse kaip

2.6.9

parengti trumpalaikes ir vidutinės trukmės strategijas piktnaudžiavimui Europai priklausančiais vandenynais ir jūromis, visų pirma nelegaliai vežant žmones per sieną Europoje, sustabdyti;

2.6.10

išnagrinėti su veiklos vykdymu susijusius trūkumus, kuriuos lemia skirtingas jūros regionų atokumo lygis, parengiant sanglaudos koncepcija paremtą jūrų transporto politiką, kad šių regionų integracija į Europą taptų geresnė;

2.6.11

skatinti integruoto pajūrio zonų valdymo praktinę patirtį ieškant būdų, kaip sukurti ir skatinti organizacines struktūras ir metodus, skirtus nustatyti ir koordinuoti įvairius administracinius lygmenis, taip pat visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus dėl pajūrio teritorijų.

2.7.1

pasiūlyti viso proceso metu sistemingai informuoti visuomenę jūrų klausimais, taip pat apie bendrą Europos jūrinę tradiciją, kultūrą ir tapatumą;

2.7.2

pateikti pasiūlymą, kaip jūrų dimensiją integruoti į Europos kultūrų dialogo metus, kurie bus 2008 m.;

2.7.3

siekiant pagerinti visuomenės informavimą, parengti sistemingą šiuolaikinės jūrų politikos strategiją, kad ji įsitvirtintų visuomenėje ir būtų užtikrintas jos praktinis įgyvendinimas.