10.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 57/7

1.1

palankiai vertina šį Komunikatą ir siūlomą veiksmų planą. Juose tiksliai aprašoma dabartinė padėtis ir siūlomos priemonės, kurios padės įgyvendinti 2010 m. tikslus. Komisijos analizę vertindamas kaip teisingą, Regionų komitetas vis dėlto apgailestauja, kad ji skelbiama pavėluotai;

1.2

laikosi nuomonės, kad biologinė įvairovė — neatsiejama regiono savitumo dalis, ir pabrėžia, kad nuo jos priklauso gyvenimo ir sveikatos kokybė, laisvalaikio veiklos ir turizmo vystymas, taip pat regioninių produktų gamyba ir regioninių paslaugų teikimas;

1.3

atkreipia dėmesį, kad į Europos Sąjungą įstojus dešimčiai naujų valstybių narių, padaugėjo rūšių ir labai vertingų ekosistemų;

1.4

palankiai vertina2006 m. kovo 23-24 d. Tarybos išvadas, kuriose raginama 2010 m. tikslus įtraukti į visas politikos kryptis, formuojamas pagal Lisabonos darbotvarkę. Regionuose įgyvendinant kaimo vystymo planus paaiškėjo, kad atotrūkį tarp ekonomikos ir biologinės įvairovės galima įveikti;

1.5

pabrėžia, kad, nors biologinės įvairovės vertė pripažįstama vieningai, jos ekonominė vertė vertinama nepakankamai. Ilgainiui biologinė įvairovė taps esmine sveikatos, aukšto gyvenimo lygio ir užimtumo sąlyga;

1.6

primygtinai reikalauja, kad suinteresuotos šalys kurtų partnerystes, o piliečiams (visų pirma, vaikams), valdžios institucijoms ir verslo pasauliui būtų teikiama informacija apie biologinės įvairovės reikšmę. Taip būtų galima sutelkti visuomenės pastangas išsaugoti biologinę įvairovę ir ilgam išsaugoti ekosistemas;

1.7

apgailestauja, kad, nepaisant visų valstybių narių politinių įsipareigojimų, 2010 m. tikslus bus galima įgyvendinti dar negreitai, ir primygtinai reikalauja biologinę įvairovę įtraukti į visų valdžios lygių politinius prioritetus;

1.8

palankiai vertina vietos ir regionų valdžios institucijų veiklą, kuri rodo, kad galima sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą ir atkurti buveines (žr. priedą — CdR 159/2006 priedą);

2.1

apgailestauja, kad 2007-2013 m. finansinėse perspektyvose 2010 m. tikslams (visų prima „Natura 2000“ iniciatyvai ir kaimo vystymui) finansuoti skiriama per mažai ES lėšų. Todėl Komitetas ragina valstybes nares skirti savo regionams ir savivaldybėms lėšas, reikalingas biologinei įvairovei jų teritorijoje išsaugoti ir atkurti, visų pirma siekiant išsaugoti „Natura 2000“ tinklo vietoves. Be to, Komitetas ragina struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšas skirti projektams, kurie turės teigiamos įtakos biologinei įvairovei;

2.2

atkreipia dėmesį, kad „Natura 2000“ ekologinį tinklą bus galima sėkmingai sukurti ir išsaugoti, jei regionams pavyks surasti tinkamą pusiausvyrą tarp principo „iš viršaus į apačią“ ir lankstumo, reikalingo šiam tinklui sukurti. Būtina priimti vieningus valdymo kriterijus visoms tinklo vietovėms;

2.3

pabrėžia, kad, norint ilgam išsaugoti ekosistemas, būtina į šį tinklą įtraukti kuo daugiau vietovių, tarp jų ir jūros aplinką, ir pritaria nuomonei, kad reikalingas tankus tinklas, nes klimato kaita daro poveikį buveinėms ir rūšims; taip pat siūlo buferinėse zonose ir ekologiniuose koridoriuose įgyvendinti išsaugojimo priemones, kurios užtikrins tinkle dalyvaujančių vietovių gyvybingumą;

2.4

pastebi, kad Europos Sąjungos politika ir Bendrijos teisės aktai saugo biologinę įvairovę, tačiau daugelis valstybių narių juos dar nepakankamai gerai įgyvendina, taiko ir kontroliuoja, o nustatant naujas biologines įvairovės vietas, nepakankamai skiria dėmesio apribojimams, skirtiems darniai plėtrai užtikrinti;

2.5

rekomenduoja suderinti biologinei įvairovei skirtus europinius, nacionalinius, regioninius ir vietinius planus;

2.6

pabrėžia, kad, turint omeny tai, jog daugelio veiksmų programose valstybėms narėms numatytų atlikti priemonių negalima veiksmingai įgyvendinti be vietos ir regionų valdžios institucijų pagalbos ir jų dalyvavimo, reikėtų, kad naujajame, su biologine įvairove susijusios politikos formavimo procese, aktyviai dalyvautų regionų ir komunų atstovai ir kad jiems būtų skirti būtini ištekliai;

2.7

supranta, kokią įtaką biologinei įvairovei Europos Sąjungoje daro žemės ūkis. Žemės ūkio veiklos poveikis priklauso nuo to, kaip žemė yra naudojama. Ši veikla gali, viena vertus, biologinės įvairovės požiūriu būti labai naudinga ir sukurti saugias sąlygas daugeliui rūšių, tačiau gali būti ir pražūtinga, jei naikinamos buveinės ir teršiama aplinka. Komitetas pažymi, kad žemės ūkiui nuolat skiriama didelė Europos Sąjungos biudžeto dalis, todėl ES turi svertus, kuriais gali reguliuoti žemės naudojimą žemės ūkio sektoriuje. Jis prašo, kad 2008 m., kuomet numatyta patikslinti 2007-2013 m. finansines perspektyvas, daug daugiau lėšų būtų skirta tvariam žemės ūkiui ir gamtovaizdžio išsaugojimui;

2.8

prašo Komisijos ir valstybių narių įvertinti, kokią įtaką dabartinės subsidijos daro biologinei įvairovei, ir panaikinti biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms kenkiančias priemones, taip pat ragina dažniau taikyti biologinę įvairovę saugančias ekonomines priemones;

2.9

manytų, kad biologinės įvairovės klausimas turėtų būti aktualus ne tik įgyvendinant aplinkosaugos politiką. Šis klausimas turėtų būti nagrinėjamas įgyvendinant ir kitas Europos ir nacionalinės politikos kryptis, visų pirma transporto, energijos, žemės ūkio, žuvininkystės, turizmo ir mokslinių tyrimų politiką, taip pat pramonės ir regioninę politiką;

2.10

labai gerai supranta, kokia svarbi yra jūra ir pakrantės vandenys, kuriuose susitelkusi beveik pusė visos Europos biologinės įvairovės, ir ragina geriau informuoti valdžios institucijas ir šalis, kurių veikla yra susijusi su jūrų biologinės įvairovės politika. Todėl Komitetas pabrėžia, kad reikėtų paspartinti Direktyvos dėl jūrų buveinių įgyvendinimą, sustabdyti žuvų pergaudymą tiek Europos vandenyse, tiek ir už jų ribų, ir biologinės įvairovės klausimą būtinai įtraukti į būsimą ES jūrų politiką;

2.11

pastebi, kad galimybės priimti europinius teritorijų planavimo sprendimus yra ribotos, kadangi ši politikos sritis (be kurios neįsivaizduojamas biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas) priklauso valstybių narių kompetencijai. Komitetas primygtinai reikalauja, kad nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos, priimdamos su teritorijų planavimu susijusius sprendimus, daug dėmesio skirtų biologinės įvairovės aspektui ir būtinai atliktų strateginį galimų pasekmių aplinkai įvertinimą;

2.12

yra įsitikinęs, kad formuojant ir įgyvendinant kovos su invazinėmis svetimomis rūšimis politiką būtų galima veiksmingiau taikyti ir įgyvendinti galiojančius teisės aktus. Komitetas ragina į šį procesą labiau įtraukti regionus;

2.13

palankiai vertina projektus sukurti visuotinę, invazinėms svetimoms rūšims skirtą ES strategiją, taip pat planus įdiegti išankstinio įspėjimo sistemą; tačiau nurodo, kad, turint omenyje nepakankamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, privaloma išvengti naujos administracinės naštos kūrimo;

2.14

rekomenduoja parengti pagrindų teisės aktus kartu su svetimų rūšių sąrašais, nustatančius įvežimo, prekybos ir šių rūšių laikymo taisykles, kad ši veikla Europoje būtų koordinuota ir vieninga; taip pat pabrėžia, kad atliekant poveikio aplinkai įvertinimus būtina ištirti projektų, kurių tikslas — invazinių svetimų rūšių introdukcija arba jų naudojimas, poveikį;

2.15

primena, kad biologinės įvairovės, ypač floros ir faunos rūšių, išsaugojimas, neturėtų užkirsti kelio jų naudojimui, jeigu jis yra tinkamai reglamentuotas, stebimas ir atliekamas tvariu būdu;

2.16

rekomenduoja, išduodant leidimus naudoti genetiškai modifikuotus organizmus ir juos pateikti, griežtai laikytis atsargumo principo;

3.1

pabrėžia, kad sprendimai, priimti Biologinės įvairovės konvencijos šalių aštuntojoje konferencijoje, kuri 2006 m. kovo mėn. vyko Kuritiboje (Brazilija), atspindi didelę pažangą. Žinodamas, kad devintoji konferencija, kuriai pirmininkaus Vokietija, 2008 m. pradžioje vyks Bonoje, RK ragina ES ir valstybes nares pasinaudoti šia proga ir pateikti Komisijos komunikato dėl biologinės įvairovės įvertinimą bei surengti posėdį, į kurį būtų labiau įtrauktos vietos ir regionų valdžios institucijos, pasitelkiant ir joms atstovaujančias nacionalines asociacijas;

3.2

palankiai vertina kai kurių regionų pavyzdį pagalbos vystymuisi srityje, nes jie savo patirtį, sukauptą sprendžiant biologinės įvairovės klausimus, perduoda regionams partneriams ir remia šiuose regionuose įgyvendinamas priemones, skirtas biologinei įvairovei skatinti (žr. priedą);

3.3

pažymi, kad už biologinės įvairovės išsaugojimą Europos Sąjunga yra atsakinga visam pasauliui. Komitetas tai supranta ir rekomenduoja šią atsakomybę turėti omenyje įgyvendinant prekybos ir vystymo politiką;

4.1

supranta, kad biologinei įvairovei išsaugoti skirta politika neduos realių rezultatų, jei klimato kaitai sumažinti visame pasaulyje nebus imtasi daug darbo pareikalausiančių politinių priemonių. Komitetas mano, kad Kioto protokolo reikalavimų nevykdančios valstybės narės privalo kuo greičiau pradėti juos vykdyti. Be to, Komitetas manytų esant reikalinga sudaryti aukštus reikalavimus nustatančią tarptautinę konvenciją dėl kovos su klimato kaita, kurią turėtų pasirašyti pagrindinės valstybės gamintojos ir gamybos sektoriai;

4.2

rekomenduoja regionuose pradėti mokslinius tyrimus dėl klimato kaitos padarinių;

4.3

pažymi, kad, bandant įveikti klimato kaitos padarinius, gali būti naudinga išplėtoti biologinio kuro politiką, tačiau ši kova neduos teigiamų rezultatų, jei nebus numatyta priemonių, kuriomis būtų smarkiai mažinamas bendras kuro suvartojimas, ir jei nebus naudojamos tik tos žaliavos, technologijos ir augalai, kurie nekelia grėsmės vienos šalies ar viso pasaulio biologinei įvairovei, ir jei žemės ūkio paskirties žemės plotai nebus plečiami į didelės biologinės vertės ekosistemas;

5.1

pabrėžia, kad labai svarbu Europoje ir visame pasaulyje skleisti ir gilinti žinias biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus naudojimo srityje. Tokių žinių suteiktų valstybių narių ir regionų keitimasis patirtimi (žr. priedą); taigi, reikia stiprinti biologinės įvairovės duomenų keitimąsi visais lygmenimis, ypatingai atsižvelgiant į regionų ir vietos duomenis ir panaudojant GIS (geografinės informacijos sistemos) priemones ir erdvinių duomenų infrastruktūrą (EDI);

5.2

pabrėžia, kad žinios (visų pirma jūrininkų) apie biologinę įvairovę yra skurdžios, ir rekomenduoja šią padėtį keisti;

5.3

nurodo, kad be mokslinių žinių, kurias mini Komisija, reikėtų skirti daugiau dėmesio žmonių, gyvenančių atitinkamose vietovėse, žinioms ir kompetencijai, ir rekomenduoja apjungti mokslines ir savarankiškai įgytas žinias. Komitetas ragina žinias skleisti ir vaikams;

5.4

rekomenduoja apibrėžti komunikacijos strategijas, siekiant padidinti informuotumą ir išvystyti atsakomybės jausmą visais lygmenimis ir visose srityse, kad visi piliečiai stengtųsi saugoti biologinę įvairovę bei paskatinti mokslo bendruomenės ir valdžios institucijų informacijos mainus.

6.1

pažymi, kad iš „LIFE+“ programos ir moksliniams tyrimams skirto biudžeto biologinei įvairovei bus skiriama labai nedaug lėšų. Be to, esama pavojaus, kad valstybės narės neatsižvelgs į biologinės įvairovės svarbą naudodamosi struktūriniais fondais;

6.2

pastebi, kad Komunikate iškelti aukšti siekiai nesutampa su jiems įgyvendinti numatytomis priemonėmis;

6.3

pritaria pažangioms idėjoms skirti daugiau dėmesio biologinei įvairovei ES sprendimų priėmimo procesui ir rekomenduoja įtraukti biologinę įvairovę į kitas politikos sritis ir numatyti konkrečius įpareigojimus. Komitetas pritaria veiksmų planui, kuriame numatoma į šį procesą įtraukti ne tik valstybes nares, bet ir regionus;

6.4

yra įsitikinęs, kad Europos Sąjungoje bus skatinami bendradarbiavimo ryšiai. Būtent regionai galėtų atlikti šią bendradarbiavimo veiklą. Komitetas primena, kad įgyvendinant ES programas sukaupta vertingos bendradarbiavimo patirties ir gauta gerų rezultatų (žr. priedą);

6.5

pabrėžia būtinybę įtraukti žemės sklypų savininkus, siekiant užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą naudojant tokias priemones kaip bendradarbiavimo susitarimai;

6.6

pabrėžia, kad reikėtų aktyvesnio visuomenės dalyvavimo. Jei piliečiai nesupras biologinės įvairovės ir ekosistemų svarbos, projektai gali neatnešti pageidaujamų rezultatų. Taigi, Komitetas rekomenduoja pilietinėms iniciatyvoms skirti daugiau ES ir valstybės lėšų;

6.7

rekomenduoja, pasitelkiant „Countdown 2010“ ir „Beautiful Europe“ iniciatyvas, parengti komunikacijos strategiją, skirtą valstybėms narėms, nevyriausybinėms organizacijoms ir vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios uždavinys — skatinti įgyvendinti 2010 m. tikslus;

7.1

remia valstybių narių ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą ir pabrėžia, kad piliečiai ir savanoriai visoje Europoje yra aktyviai įtraukiami į biologinės įvairovės priežiūrą;

7.2

ragina skatinti valstybes nares pateikti savo politikos rezultatus taip, kad jie būtų suprantami ir įdomūs piliečiams ir atspindėtų regionų veiklą;

7.3

nurodo, kad regioninė priežiūra turėtų tapti nacionalinės ir tarptautinės priežiūros ir vertinimo pagrindu. Šiuo tikslu reikia sukurti veiksmingą stebėsenos sistemą, paremtą šios srities rodikliais ir periodinėmis ataskaitomis;

8.1

palankiai vertina pasiūlymą suformuoti visapusišką ES biologinės įvairovės ateities viziją ir pabrėžia, kad į šią veiklą labai svarbu įtraukti regionus;

8.2

pageidautų naujoviškos biologinės įvairovės problemos sprendimo vizijos, kuri apimtų ir po 2010 m. eisiančius metus ir kurioje būtų pabrėžiamas teigiamas ekosistemų vaidmuo aplinkai (gamtovaizdžiui).