30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 325/78

1.1

EESRK pritaria Komisijos pateiktam veiksmų planui, nes jį įgyvendinant ES viešojo administravimo institucijos skatins žiniomis pagrįstą ekonomiką, lemsiančią tvarų ekonomikos augimą, kartu kiekybiškai ir kokybiškai didinant užimtumą ir socialinę sanglaudą.

1.2

EESRK mano, kad įgyvendinant veiksmų planą būtų galima išvengti įvairių socialinių grupių marginalizacijos, atsižvelgiant ir į asmeninius, ir į užimtumo aspektus, ir pagerinti užimtumo kokybę ir stabilumą, įveikti skaitmeninę nelygybę, skatinti visuotinį vietos paslaugų prieinamumą, visapusiškai tenkinti silpnesnių grupių poreikius ir galiausiai pagerinti socialinę sanglaudą atsižvelgiant į nelygybės formas, su kuriomis susiduriama pirmą kartą. Turėtų būti imamasi atitinkamų priemonių, kad žmonės netaptų „antros rūšies piliečiais“.

1.3

Valdžios institucijos, pereinančios prie skaitmeninių paslaugų, turės tapti modernesnės gerindamos savo teikiamų paslaugų kokybę, lankstumą ir kiekybę, kad būtų efektyviai naudojami viešieji ištekliai, mažinamos sąnaudos, vartotojai būtų patenkinti, tarpusavyje koordinuojamas viešųjų administracijų darbas ir būtų mažiau biurokratijos.

1.4

EESRK primygtinai rekomenduoja nustatyti tikslus, kad būtų tenkinamas kriterijus, susijęs su prieigos prie plačiajuosčio ryšio visuotine aprėptimi, ir kad būtų skatinama naudotis internetu kaip informacijos ir komunikacijos priemone. Visuomenės pasitikėjimas šia priemone priklausys nuo apsaugos laipsnio, kurį bus įmanoma užtikrinti naudojantis ja, ir tai turės įtakos e. vyriausybei ir paslaugoms, kurios galės būti teikiamos visuomenei.

1.5

EESRK apgailestauja, kad veiksmų plane visiškai neminimas organizuotos pilietinės visuomenės vaidmuo siekiant tikslų, susijusių su visuomenės dalyvavimu demokratiškai priimant sprendimus. Organizuota pilietinė visuomenė, kaip dalyvaujamosios demokratijos ramstis, turi vaidinti pagrindinį vaidmenį būsimosios skaitmeninės demokratijos sąlygomis.

2.1

Šiame komunikate Komisija pateikia e. vyriausybės veiksmų planą, kuris priklauso iniciatyvai i2010 — Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti, ir kuris padės įgyvendinti Lisabonos darbotvarkę ir kitas Europos bendrijos politikos kryptis.

2.2

Ji mano, kad e. vyriausybės kūrimo procesą svarbu paspartinti siekiant modernizavimo ir naujovių, nes atsiranda naujų poreikių ir reikalavimų, pavyzdžiui, poreikis nenutrūkstamai gauti tarptautines viešąsias paslaugas, kurios būtinos piliečių mobilumo ir verslo galimybėms Europoje didinti.

2.3

Šiuo veiksmų planu Komisija siekia:

2.4

Veiksmų plane daugiausia dėmesio skiriama penkiems pagrindiniams e. vyriausybės tikslams, o 2010 m. nustatyti konkretūs tikslai:

Tai susiję su kovos su skaitmenine atskirtimi sunkumais ir galimybe įgyvendinti socialinės įtraukties politiką pasitelkus IRT, kad visi piliečiai, įskaitant socialiai remtinas grupes, gautų visapusišką naudą.

Todėl Komisija tikisi sukurti poveikio (naudos) matavimo sistemą, kurią sudarytų lyginamoji analizė taikant bendrus rodiklius (išmatuotus nacionaliniu ar Europos lygiu) ir atvejų analize pagrįstas mokymas taikant išmatuojamus rodiklius.

Ji taip pat ketina plačiau informuoti ir dalytis patirtimi, kad būtų užtikrintas ilgalaikis tvarumas.

3.1

Apskritai Komitetas teigiamai vertina Komisijos veiksmų planą, kuriame yra keletas plataus užmojo uždavinių, kuriuos iš tikrųjų reikia pasiekti. Komitetas pritaria komunikate apibrėžtiems tikslams ir jo politiniam savalaikiškumui, nes komunikatas paskatins siekti Lisabonos strategijos tikslų užtikrinant, kad Europa taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje.

3.2

EESRK pakartoja nuostatą (1), kad norint, jog Lisabonos tikslai taptų realiai pasiekiami, Europos Sąjunga turės pasiūlyti darnų, dinamišką ir pažangų metodą, taikomą ir Sąjungos tikslams, ir instituciniam dinamiškumui. e. vyriausybės duotas postūmis, aišku, yra naudingas siekiant šių tikslų.

3.3

Visuotinės prieigos prie plačiajuosčio ryšio įgyvendinimas yra prioritetas ir todėl tų vietovių, kuriose paklausa dar nepatenkinta, infrastruktūra turi būti patobulinta, kad būtų užtikrinta galimybė naudotis šiomis paslaugomis ir skatinama naudotis plačiajuosčiu ryšiu ir judriojo ryšio paslaugomis.

3.4

Veiksmų plane nurodytų priemonių įgyvendinimas įvairiais teritoriniais lygiais ir naudojimasis visų institucijų sukaupta patirtimi turės akivaizdžios įtakos vidaus rinkos veikimui, pirmiausia viešosioms sutartims ir tiems ES pilietybės kasdieniniams aspektams, kurie pagerins Europos visuomenės gyvenimo kokybę ir gerovę.

3.4.1

Veiksmų planas yra susijęs su Pagrindinių teisių chartijoje išdėstytomis pagrindinėmis teisėmis, pavyzdžiui, „gero administravimo“, „asmens duomenų apsaugos“, „teise naudotis įdarbinimo tarnybų paslaugomis“, „sveikatos apsaugos“ ir „galimybe naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis“.

3.4.2

EESRK tikisi, kad veiksmų plano tikslų įgyvendinimas užtikrins dabartinį šių teisių apsaugos laipsnį ir užkirs kelią tolesniam jų apsaugos griovimui, kurį sukėlė technologijų plėtra.

3.5

Reikia nemažai apsaugos priemonių visuomenės pasitikėjimui vyriausybe didinti. Šios priemonės turi būti proporcingos, pakankamos ir atitinkančios saugomų duomenų ir veiklos sąnaudas, pobūdį ir svarbą.

3.6

EESRK jau išdėstė savo nuomonę dėl būtinybės laikytis Europos politikos požiūrio į tinklų ir informacijos saugumą (2) ir mano, kad investicijos į didesnį tinklų saugumą lemia socialines sąnaudas ir išmokas, kurių rinkos kainos adekvačiai neatspindi.

3.7

Artimiausiu metu EESRK pateiks išsamesnę analizę dėl tinklų saugumo i2010 veiksmų plane  (3).

3.8

ES institucijų ir valstybių narių viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimo tvarka, užtikrinanti veiksmų plano įgyvendinamumą ateityje, turi būti sustiprinta sukuriant atitinkamas struktūras, taip pat padėsiančias veiksmingai įvertinti rezultatus.

3.9

Vertėtų sukurti įvairių viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimo struktūras, kad visuomenė galėtų naudotis naujomis paslaugomis nepriklausomai nuo to, kuri administravimo institucija jas teikia. Be to, tai leistų bendrai vystyti programas ir geriau integruoti esamus sprendimus.

3.10

EESRK pakartoja nuostatą, kad būtina Europos lygiu paskatinti Europos viešąsias paslaugas (4) (įskaitant muitinės paslaugas, Galileo programą, Europos sveikatos draudimo kortelę ir teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose, pavyzdžiui, renkant įrodymus, perduodant ir įteikiant dokumentus, bei kitas naujas paslaugas, pavyzdžiui, europinis automobilio registracijos numeris ar vairuotojo pažymėjimas) suvienijant įvairias viešojo administravimo institucijas šiuose sektoriuose.

3.11

Vienas iš veiksmų plano trūkumų yra tas, kad nepakanka viršvalstybinių ekonominių priemonių (IST, IDA), padedančių įgyvendinti plane siūlomus žmonių ir technologijų mainus. Šis klausimas yra itin aktualus naujosioms valstybėms narėms ir toms, kurios dar derasi dėl būsimos narystės ES.

3.12

Atsižvelgiant į šias sąlygas ir siekiant išvengti skirtingos ES valstybių narių pažangos spartos sprendžiant e. vyriausybės klausimus, pirmiausia turėtų būti parengta ad hoc institucinė iniciatyva apsvarstyti galimybę sukurti fondą šioms viešojo administravimo institucijoms modernizuoti ir skirtingų teisinių sąlygų klausimą — nustatant ilgesnius įgyvendinimo terminus, — kad būtų užtikrinta, jog šios administravimo institucijos laikosi plane nustatytų tikslų.

3.13

EIB ir Komisija turėtų apsvarstyti ir ekonomines priemones Europos ekonomikos augimui spartinti atsižvelgiant į šio veiksmų plano įgyvendinimą.

4.1

Dėl didėjančio IT naudojimo visuomenėje kyla ne tik vystymosi ir konkurencingumo sunkumų, bet ir socialinės ir teritorinės sanglaudos bei lygių galimybių įgyvendinimo sunkumų. Viena iš nelygybės formų, turinčių didžiausią poveikį asmenų ir regionų ateičiai, yra skaitmeninė atskirtis.

4.2

Pirmiausia turi būti užkirstas kelias skaitmeninei atskirčiai, ji sumažinta arba visiškai panaikinta. Tam prireiks skubios ir aktyvios politikos skaitmeninėms paslaugoms skatinti ir teikti, pirmiausia vietovėse, kurios atsilieka naujų technologijų srityje. Be to, konkrečioms socialinėms grupėms turėtų būti parengtos intensyvios IT raštingumo programos, įskaitant profesinį mokymą.

4.3

EESRK mano, kad reikia sukurti, administruoti, vystyti ir prižiūrėti visą reikiamą infrastruktūrą ir išteklius, įskaitant žmogiškuosius išteklius, būtinus įvairių viešojo administravimo institucijų darbui IRT mokymo ir gebėjimų ugdymo srityje remti, kad visoje ES būtų sukurta veiksminga organizacinė struktūra. Tai padėtų skatinti ir didinti skaitmeninį raštingumą ir naudojimąsi internetu.

4.3.1

Didinant skaitmeninį raštingumą reikės įvairių priemonių, pavyzdžiui, sukurti ir tinkamai prižiūrėti gerai įrengtas ir visiškai skaitmeninio raštingumo kurso dėstymui parengtas klases, parengti dėstytojus, suteikti prisijungimo pagalbą arba sėkmingai besimokantiems studentams skirti „interneto žinovo“ čekius, kurie galėtų būti panaudoti iš dalies finansuoti IRT prekių ir paslaugų (pirmiausia interneto) įsigijimą ir galimybę jomis naudotis.

4.3.2

Skaitmeninio raštingumo priemonių turinys ir paslaugos turėtų būti pagrįstos mokymo priemonių koncepcija, įgyvendinimu, priežiūra ir kontrole ir parama interneto kursų rengimui.

4.3.3

Turėtų būti remiamos tokios priemonės kaip „virtualių universitetų“ kūrimas vidutinio lygio interneto naudotojams ir mokymo priemonių įvairiomis kalbomis šiai tikslinei grupei pateikimas. Viešojo administravimo institucijų skaitmeninės paslaugos gali skatinti kalbų įvairovę, kalbų mokymąsi ir daugiakalbystę ES.

4.4

Viešojo administravimo institucijų interneto portalai turėtų atitikti aukščiausius tarptautiniu mastu pripažintus prieigos standartus. Pirmiausia turi būti laikomasi aukščiausių Internetinių tinklalapių prieinamumo iniciatyvos (WAI) standartų ir skatinamos visos teisėkūros, technologinės ir organizacinės priemonės, kurios sudaro prieigos prie IRT galimybę ir užtikrina viešojo administravimo institucijų sąveiką visoje Europos Sąjungoje.

4.5

Šalinant psichologines kliūtis, kurios kartais atskiria žmones, turi būti šalinamos ir fizinės kliūtys. EESRK laikosi nuomonės, kad galimybė patekti į fizines patalpas ir prieiga prie komunikacijos sistemų ir priemonių, ženklų kalbos teisinis pripažinimas yra svarbiausi etapai, kurie šiuo metu įgyvendinami, kad vyriausybė taptų prieinama eiliniam žmogui Europoje.

4.6

Skaidrumas reiškia, kad bus skatinamas laisvas informacijos srautas, užtikrintas objektyvumas, laiku pateikta tiksli informacija ir išvengta bet kokios neskaidrios administracijų veiklos.

4.7

Atitinkama aktuali vieša informacija yra demokratinių vyriausybės ir plačiosios visuomenės santykių pagrindas. Tai vienintelis būdas žmonėms sužinoti ką veikia valdžia, dalyvauti sprendimų priėmimo procese, įvertinti valdymą ir veiklos rezultatus.

4.8

Galiausiai svarbu nukreipti visą IRT potencialą užtikrinti geresnę valdymo formą, kuri būtų veiksmingesnė ir artimesnė žmonėms, ją taikant būtų teikiamos naudingos ir kokybiškos skaitmeninės paslaugos, o atskiri žmonės ir verslo įmonės suburiami į informacinę visuomenę.

4.9

Visose valstybėse narėse šiomis priemonėmis per tam tikrą laikotarpį turėtų būti bent jau:

4.10

ES įmonėms, pirmiausia MVĮ, teks dažnokai suteikti technologijų įdiegimo paslaugas pasitelkiant technologijų plėtros konsultantus techninėms priemonėms įgyvendinti ir teikiant profesionalias, klientų poreikius atitinkančias konsultacijas ES verslo sektoriams, pirmiausia labiausiai atsiliekantiems IRT srityje, ir nacionaliniu, regionų ir vietos lygiais steigiant „technologijų plėtros agentūras“.

4.11

Tokios priemonės turi būti paremtos kitomis priemonėmis propaguojant technologijas, susijusias su IRT mokymo ir gebėjimų ugdymo priemonėmis ir paskatomis, kad MVĮ naudotųsi kokybiška interneto prieiga ir apskritai IRT.

4.12

IRT taikymą paspartinančios priemonės gali padėti ES MVĮ integruotis į žiniomis pagrįstą ekonomiką, paskatindamos kurti naujovišką, produktyvią aplinką, užtikrindamos dinamiškesnius įmonių tinklus ir veiksmingai kurdamos, taikydamos ir perduodamos technologijas ir žinias.

4.13

ES gamybos sektoriams taikomi technologiniai ar valdymo sprendimai gali būti akivaizdžiai sparčiau rengiami: a) taikant lyginamąją analizę IRT išsivystymo laipsniui įvairiuose gamybos sektoriuose įvertinti; b) steigiant bendrus technologijų ar procesų vystymo centrus (sektorinius IRT sprendimų branduolius); c) kuriant paslaugų centrus, skirtus įvairių gamybos sektorių MVĮ, kurie juos susietų su moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra bei IRT naujovėmis (sektorių IRT dirbtuvės); d) skatinant kurti B2B (verslas verslui) ir B2C (verslas klientui) įmonių tinklus; e) skatinant kurti IRT rizikos kapitalo finansavimo mechanizmus ir panašias priemones; f) kuriant tinklalapius, kuriuose būtų pateiktas paslaugų, kurias galėtų gauti prisiregistravę sektoriai ir įmonės, sąrašas; g) kuriant MVĮ skirtus internetinius skaitmeninius forumus ir katalogus.

4.14

Turėtų būti remiamas centrų, besispecializuojančių apsaugos problemų prevencijos, sprendimo, ankstyvo nustatymo ir aktyvaus jų šalinimo, kartu su IRT moksliniais tyrimais, technologijų plėtra ir naujovėmis susijusiose srityse, steigimas siūlant konkrečius ES įmonėms ir administravimo institucijoms skirtus sprendimus, kad būtų įgytas pasitikėjimas tinklu ir paspartintas naudojimasis e. prekyba ir e. vyriausybe.

4.15

Politinės partijos ir organizuota pilietinė visuomenė jau gali sparčiai ir veiksmingai bendrauti su visuomene; jos ragina savo vyriausybes patvirtinti naujas priemones, kad naujosios komunikacijos priemonės, pirmiausia internetas, taptų įprastu būdu susisiekti su vyriausybe ir spręsti klausimus, padėtų tiesiogiai dalyvauti priimant kolektyvinius sprendimus, naudotis politinėmis teisėmis ir, atsižvelgiant į aplinkybes, netgi balsuoti.

4.16

EESRK apgailestauja, kad veiksmų plane visiškai neminimas organizuotos pilietinės visuomenės vaidmuo siekiant tikslų, pirmiausia tų, kurie susiję su aktyvesniu demokratišku piliečių dalyvavimu ir sprendimų priėmimu Europoje.

4.17

EESRK ketina remti iniciatyvą dėl prieinamumo skatinimo Europos lygiu, užtikrinti jos tolesnį įgyvendinimą ir kontrolę siekdamas sumažinti skaitmeninę atskirtį ir technologinį atsilikimą, kurį kai kuriuose visuomenės sektoriuose gali lemti e. vyriausybės įdiegimas.

4.18

Kad šis tikslas būtų pasiektas, turi būti skatinamos reformos sklandžiam informacijos srautui, komunikacijai tinklais ir tiesioginiam visuomenės ir valdžios dialogui skatinti didinant socialinį ir demokratinį kapitalą bei stiprinant viešas skaitmenines struktūras.

4.19

Demokratijos kokybė dažniausiai priklauso nuo to, kaip vyriausybė dirba. Vyriausybė turi būti šiuolaikiška, lanksti ir struktūruota atsižvelgiant į problemas, su kuriomis susiduria visuomenė, kad galėtų jas numatyti ir spręsti. Vyriausybės darbas turi būti skaidrus, kelti visuomenei pasitikėjimą ir ugdyti suvokimą, kad vyriausybė yra arti žmonių.

4.19.1

EESRK, būdamas dalyvaujamosios demokratijos šalininkas, mano, kad šis dalyvavimas skatina pilietiškumo ugdymą, gerina vadovavimo sąlygas ir politinės sistemos būklę.

4.19.2

Reikia kruopščiai įvertinti dabartinę technologijomis ir žiniomis pagrįstos visuomenės padėtį ir jos raidą taikant griežtą mokslinę ir statistinę analizę, ypatingą dėmesį skiriant konkrečius poreikius turinčių valdžios institucijų technologijų skvarbai, kad būtų aiškiai nustatytos tvirtintinos priemonės skaitmeninei atskirčiai veiksmingai pašalinti, o plačioji Europos visuomenė, o svarbiausia tokios valdžios institucijos tarpusavyje intensyviau naudotų ir taikytų IRT.