Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52006AA0001

Nuomonė Nr. 1/2006 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios pagrindų programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.), pasiūlymo

OL C 203, 2006 8 25, p. 1–49 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

25.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 203/1

NUOMONĖ Nr. 1/2006

dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios pagrindų programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.), pasiūlymo

(pagal EB sutarties 248 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą)

(2006/C 203/01)

TURINYS

1–8

 ĮVADAS

9–13

 BENDROSIOS PASTABOS

9–12

 Komisijos pasiūlyme praleidžiama galimybė padaryti esminius pakeitimus

13

 Esminiai pasiūlymai, skirti suteikti dalyviams didesnį lankstumą ir supaprastinimą

14–90

 KONKREČIOS PASTABOS

14

 Atitiktis institucijų susitarimams dėl teisės aktų projektų rengimo

15–16

 Komisijos pareiga kontroliuoti atitiktį valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai taisyklėms

17

 Dalyvavimo taisyklių taikymas Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) finansuojamai veiklai

18–19

 Vidaus kontrolės ir išorės audito atskyrimas

20–21

 I skyrius. Įžanginės nuostatos (1–3 straipsniai)

22–81

 II skyrius. Dalyvavimas (4–38 straipsniai)

22–26

 1 skirsnis. Minimalūs reikalavimai (4–12 straipsniai)

27–57

 2 skirsnis. Tvarka (13–28 straipsniai)

58–81

 3 skirsnis. Bendrijos finansinis indėlis (29–38 straipsniai)

82–86

 III skyrius. Sklaida ir pritaikymas, naudojimosi teisės (39–52 straipsniai)

87–89

 IV skyrius. Europos investicijų bankas (53 straipsnis)

90

 V skyrius. Baigiamosios nuostatos (54 straipsnis)

91–94

 IŠVADA

Priedas „Dalyvavimo taisyklės“

EUROPOS BENDRIJŲ AUDITO RŪMAI,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 248 straipsnio 4 dalį ir 279 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 160C straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnį,

atsižvelgdami į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento (1), ypač į jo 183 straipsnį,

atsižvelgdami į 2005 m. liepos 20 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1261/2005 (2), iš dalies keičiantį 2002 m. gruodžio 23 d. Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles (3),

atsižvelgdami į Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai programą (4) ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (5) 8 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą dėl „Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios pagrindų programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.)“ (6), toliau – dalyvavimo taisyklės,

atsižvelgdami į Komisijos prašymą parengti nuomonę dėl šio pasiūlymo pagal nurodytas dalyvavimo taisyklių citatas,

atsižvelgdami į 2006 m. kovo 2 d. Audito Rūmams pateiktą Europos Parlamento prašymą parengti nuomonę dėl šio pasiūlymo,

kadangi pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 163 straipsnio 1 dalį Bendrijos tikslas – stiprinti Bendrijos pramonės mokslinį bei technologinį pagrindą ir skatinti pramonę tapti konkurencingesnę tarptautiniu mastu, kartu remiant visus mokslinius tyrimus, jei manoma, kad jie reikalingi pagal šią Sutartį,

kadangi pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 164 straipsnį papildydama valstybių narių veiklą, Bendrija imasi tokių veiksmų:

a)

skatindama įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų savitarpio bendradarbiavimą, įgyvendina mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir parodomąsias programas;

b)

skatina Bendrijos bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo srityse;

c)

skleidžia ir veiksmingai panaudoja Bendrijos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos rezultatus;

d)

skatina mokslo darbuotojus tobulintis ir laisvai judėti Bendrijoje,

kadangi pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 167 straipsnį daugiametei pamatinei programai įgyvendinti Taryba nustato įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo taisykles ir patvirtina mokslinių tyrimų rezultatų skleidimą reglamentuojančias taisykles,

kadangi pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 274 straipsnį biudžetą vykdo Komisija, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus,

kadangi vykdant Europos bendrijos steigimo sutarties 164 straipsnio a punkte ir 166 straipsnio 3 dalyje nurodytas konkrečias programas, pagal Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento 53 straipsnio 2 dalį ir jo įgyvendinimo taisyklių 36 ir 37 straipsnius Komisija biudžetą gali vykdyti centralizuotai tiesiogiai ir netiesiogiai,

kadangi savo nuomonėje Nr. 2/2004 (7) Audito Rūmai atkreipė dėmesį į integruotos vidaus kontrolės sistemos principus, pagal kuriuos, siekiant protingai užtikrinti, kad pajamos ir išlaidos bus gaunamos ir išleidžiamos laikantis galiojančių teisės nuostatų ir valdomos laikantis patikimo finansų valdymo principo, turi būti numatyta vidaus kontrolė,

kadangi savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 1/2004 (8) Audito Rūmai padarė išvadą, kad, siekiant panaikinti nereikalingą būsimos Septintosios pagrindų programos sudėtingumą, Bendrijos finansinio dalyvavimo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programose nustatymo taisyklės turi būti peržiūrėtos nuo pat pagrindinių principų, kad nebūtų apsunkinta veiksminga ir atitinkama išlaidų kontrolė,

PRIĖMĖ ŠIĄ NUOMONĘ:

ĮVADAS

Pagrindiniai Komisijos pasiūlymo dėl dalyvavimo taisyklių bruožai

1.

Septintosios pagrindų programos teisinis pagrindas yra:

—

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos ir Tarybos sprendimas dėl Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintosios branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos pagrindų programos (2007–2011 m.) – Žinių Europos kūrimas (9), toliau – Sprendimas,

—

keli Tarybos sprendimai dėl specialiųjų programų (10), kaip antai, Jungtinio tyrimų centro veiklai skirtos „Bendradarbiavimo“ (bendri moksliniai tyrimai (11), bendros technologijų iniciatyvos bei technologijų platformos ir nacionalinių programų koordinavimas), „Idėjų“, „Žmonių“ ir „Pajėgumų“ programos, ir dėl branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos pagal Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) sutartį,

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, nustatantis įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios pagrindų programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles, toliau – Dalyvavimo taisyklės, ir Tarybos reglamentas dėl tokių veiksmų pagal Euratomo sutartį.

2.

Komisijos pasiūlyme dėl Dalyvavimo taisyklių iš esmės išlaikoma ta sistema, kuri buvo nustatyta ankstesnėms mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programoms, išskyrus:

—

tam tikrus aspektus, susijusius su Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT), teikiančios Bendrijos finansavimą netirtų sričių mokslinių tyrimų projektams, įsteigimu (žr. 4a „kadangi“, 1 straipsnio 6 dalį ir 9 straipsnį. Taip pat žr. Sprendimo III priedo a dalies 4 punktą „Individualūs projektai“),

—

dotacijų teikimą Europos investicijų bankui (EIB) Rizikos pasidalijimo finansavimo priemonei finansuoti, kuriuo siekiama prisidėti prie atidėjimų sudarymo ir kapitalo paskirstymo EIB teikiant paskolas ir finansuojant garantijas Europos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklai (žr. 23 „kadangi“ ir 53 straipsnį. Taip pat žr. Sprendimo III priedo b dalį).

3.

Be to, Komisijos pasiūlyme didelis dėmesys teikiamas didesniam finansinio valdymo ir kontrolės sistemų supaprastinimui, pirmiausia:

—

siekiant supaprastinti finansuotinų išlaidų padengimą, naudojamos vienkartinės išmokos, vienodo dydžio išmokos ir vieneto sąnaudų skalės (žr. 30 straipsnį),

—

nustatoma vieninga išlaidų sistema ir padidinamos viršutinės finansavimo ribos (žr. 33 straipsnį),

—

nustatomas „garantinis fondas“ mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) netiesioginės veiklos vykdymo finansinei rizikai padengti (žr. 38 straipsnį).

4.

Dalyvavimo taisyklių aiškinamajame memorandume Komisija siūlo nemažai papildomų priemonių, pavyzdžiui, nuotolinio vertinimo įvedimą, paraiškų teikimą elektroniniu būdu ir vienos registravimo bei pagalbos sistemos Komisijoje ir nacionaliniuose informacijos centruose (NIC) įvedimą, siekdama užtikrinti veiksmingesnį Septintosios pagrindų programos valdymą. Tačiau Komisijos pasiūlyme šios priemonės nėra nurodytos. Jeigu jos nėra nurodytos teisiniame pagrinde, nėra ir garantijos, kad jos bus įgyvendintos (žr. Audito Rūmų siūlomus pakeitimus dėl 15 straipsnio 1b dalies, 16 straipsnio 3a dalies ir 17a straipsnio).

Audito Rūmų nuomonė

5.

Savo nuomonėje Audito Rūmai ypatingą dėmesį skiria Komisijos pasiūlytų priemonių pasekmėms siekiant pagal Septintąją pagrindų programą (2007–2013 m.) finansuojamos netiesioginės veiklos patikimo finansų valdymo. Jie taip pat atsižvelgia į ankstesnes Europos Parlamento ir Tarybos rezoliucijas, ypač 2003 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje (12) ir dėl 2006 m. bendrojo biudžeto (13). Kai kuriais atvejais Audito Rūmų pastabos yra pateiktos remiantis Komisijos pasiūlymu dėl Sprendimo dėl Septintosios pagrindų programos, ypač jo III priedo, kuriame apibrėžtos įvairios finansavimo schemos (žr. 1 „kadangi“).

6.

Kai Komisija 2005 m. gruodį priėmė pasiūlymą dėl Dalyvavimo taisyklių, dabartinius Finansinio reglamento ir jo įgyvendinimo taisyklių pakeitimus, kurie įsigalios 2007 metais, iš dalies buvo priėmusi tik Taryba (žr. 2 „kadangi“). Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonėje Nr. 10/2005 (14) pateiktas pastabas, Audito Rūmai mano, kad neįmanoma nustatyti, ar šis sektorinis reglamentas atitiks pakeisto Finansinio reglamento bendrąsias ir specialiąsias nuostatas.

7.

Šioje nuomonėje Audito Rūmų pateiktos pastabos ir išvada analogiškai taikytinos ir Komisijos pasiūlymui dėl „Tarybos reglamento, apibrėžiančio įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo taisykles ir nustatančio mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles, skirtas Europos atominės energijos bendrijos septintajai pagrindų programai (2007–2011 m.) įgyvendinti“ (15).

8.

Išsamūs pasiūlymai, kaip pagal šią nuomonę pakeisti Komisijos pasiūlymą, yra pateikti priede.

BENDROSIOS PASTABOS

Komisijos pasiūlyme praleidžiama galimybė padaryti esminius pakeitimus

9.

Europos Sąjungos MTTP pagrindų programos yra pagal finansavimo dydį ir dalyvių kiekį didžiausios pasaulyje daugiašalės mokslinių tyrimų programos. Jų mokslinių tyrimų projektams ir valstybėse narėse, ir asocijuotose šalyse yra skiriama nemaža dalis viešųjų lėšų. Daugeliui viešųjų mokslinių tyrimų subjektų, pavyzdžiui, universitetams, šie projektai dažnai yra vienas pagrindinių trečiųjų šalių finansavimo šaltinių.

10.

Kiekvienoje MTTP pagrindų programoje dalyvauja po kelis tūkstančius teisės subjektų, kurie vykdo įvairiausių rūšių netiesioginę veiklą. Tai daugiausia daugelio partnerių veiksmai, kuriuos vykdo kelių dalyvių konsorciumai. Kiekvienai netiesioginei veiklai Komisija su kiekvienu dalyviu sudaro sutartis ar susitarimus, nors daugelyje susitarimų iš Bendrijos biudžeto yra skiriama palyginti nedidelė finansinė parama. Kaip paaiškėjo Audito Rūmams atlikus auditus, šios didelės veiksmų įvairovės ir didelio individualių dotacijų skaičiaus pasekmė yra didelės kiekvieno išleisto euro sandorio sąnaudos (16).

11.

Be to, Audito Rūmams dalyviai nurodė, kad, jų nuomone, Bendrijos dotacijų valdymas yra pernelyg sudėtingas, pirmiausia dėl to, kad Komisija nėra priėmusi atitinkamų gairių. Paraiškų rengimas ir dalyvių telkimas į konsorciumą yra daug sąnaudų ir laiko reikalaujantis darbas, ypač atsižvelgiant į žemą vidutinį sėkmės procentą. Dalyviai taip pat skundžiasi, kad Komisijos finansavimo skyrimo procedūra trunka pernelyg ilgai ir kad Bendrijos finansavimo panaudojimo taisyklės yra nepakankamai lanksčios turint galvoje greitus pokyčius moksle. Dėl to patys naujausi mokslinių tyrimų projektai dažnai net neteikiami Europos MTTP pagrindų programoms.

12.

Nors ir pripažįstama, kad šiek tiek sudėtingumo išvengti neįmanoma, Audito Rūmai mano, kad Komisijos pasiūlyme praleidžiama galimybė padaryti esminius Septintosios pagrindų programos administracinių ir finansinių taisyklių pakeitimus. Audito Rūmų nuomone, įstatymų leidėjas, priimdamas Septintosios pagrindų programos teisinį pagrindą, turėtų vadovautis šiais bendraisiais principais:

—

Mokslinius tyrimus atlieka konkretūs mokslo darbuotojai, naudodamiesi savo mokslinėmis žiniomis ir patirtimi. Kaip ir dauguma viešojo finansavimo gavėjų, mokslo darbuotojai pirmenybę teikia tokiam finansavimui, kuris yra mažiausiai suvaržytas biurokratinių formalumų. Jų manymu, tik tokios lanksčios dotacijos suteikia jiems galimybę atlikti pačius geriausius mokslinius tyrimus ir tokiais atvejais jie patiria didesnį nuosavybės jausmą, kuris yra būtinas sėkmei. Siekiant užtikrinti šį esminį mokslo bendruomenės „papirkimą“, Septintojoje pagrindų programoje turėtų būti siekiama, kad netiesioginę veiklą vykdantys konsorciumai galėtų lanksčiau naudoti Bendrijos dotacijas.

—

Atsižvelgiant į tai, konsorciumui taip pat turi būti suteikta galimybė greitai reaguoti į išorinius ir vidinius pokyčius projekto vykdymo metu. Tai reiškia, kad turi būti sustiprinti koordinatoriaus įgaliojimai sprendimų priėmimo srityje. Koordinatorius turėtų būti atsakingas už mokslinius ir finansinius reikalus bei sugebėti priimti sprendimus ne tik dėl mokslinės programos, bet ir dėl finansinių išteklių paskirstymo pagal anksčiau visų konsorciumo dalyvių suderintas taisykles. Tuo pačiu metu koordinatorius turi užtikrinti Komisijai, kad viso projekto vykdymo metu bus išlaikyti mokslinė veiklos taikymo sritis ir teisiškai reikalaujamas europinis veiklos pobūdis. Praktikoje tai reikštų, kad dalyvį gali pakeisti tik tokie subjektai, kurie turi lygiaverčius mokslinių tyrimų pajėgumus ir mokslinę patirtį.

—

Dėl padidinto lankstumo turi būti išplėsta ir mokslinė bei finansinė atskaitomybė Komisijai tiek už vykdomą, tiek ir už baigtą netiesioginę veiklą. Tačiau tai reiškia ne papildomų pranešimų Komisijai teikimą, o turi būti pagrįsta atitinkamų specialistų peržiūros sistema, galbūt rengiant atitinkamus posėdžius. Remdamasi tokių peržiūrų rezultatais, Komisija turėtų galimybę netęsti neveiksmingos netiesioginės veiklos, kad nebūtų švaistomos viešosios lėšos.

Audito Rūmų nuomone, Dalyvavimo taisyklėse turėtų atsispindėti prielaida, kad Europos MTTP pagrindų programose dalyvaujantiems mokslo darbuotojams gali būti patikėta kuo geriau panaudoti viešąsias lėšas, tačiau laikantis tam tikrų teisiniame pagrinde nustatytų ribų, siekiant užtikrinti veiksmingą ir tinkamą Komisijos vykdomą kontrolę. Tačiau apibrėžiant šią kontrolę turi būti pripažinta, kad nesėkmės rizika yra neatsiejama nuo visų mokslinių tyrimų.

Esminiai pasiūlymai, skirti suteikti dalyviams didesnį lankstumą ir supaprastinimą

13.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau ir vykdant anksčiau Audito Rūmų pateiktas rekomendacijas, šioje nuomonėje nurodomos tos sritys, kuriose Komisijos pasiūlymas gali būti nepakankamas siekiant suteikti Septintosios pagrindų programos dalyviams didesnį lankstumą ir supaprastinamą. Svarbiausios iš šių sričių yra:

—

centralizuoto ir ex ante juridinių asmenų patikrinimo organizavimas (žr. 34–36 dalis),

—

reikalavimas, kad Komisijos tarnybos naudotų bendras duomenų bazes ir keistųsi duomenimis elektroniniu būdu (žr. 41 ir 42 dalis),

—

lankstesnės netiesioginės veiklos valdymo struktūros taikymas, kai Komisija sudaro dotacijos sutartį su koordinatoriumi, veikiančiu kitų dalyvių vardu, arba kai Komisijos sprendimu Komisija skiria dotaciją nepasirašydama sutarties pagal privatinę teisę (žr. 45–55 dalis),

—

peržiūrų (arba posėdžių) kaip netiesioginės veiklos kontrolės priemonės naudojimas (geriausia, jei tai darytų atitinkami specialistai) (žr. 56 dalį),

—

vieningos išlaidų atlyginimo sistemos, kuri leistų dalyviams skaidriai, aiškiai ir paprastai administruojamu būdu nustatyti Bendrijos finansinį indėlį, nustatymas (žr. 63–70 dalis),

—

skatinimas naudotis netiesioginės veiklos rezultatais, skleisti juos ir perduoti nuosavybės teises (žr. 82–84 dalis).

KONKREČIOS PASTABOS

Atitiktis institucijų susitarimams dėl teisės aktų projektų rengimo

14.

Šį reglamentą būtų lengviau skaityti, jei visi atitinkami sąvokų apibrėžimai būtų pateikti 2 straipsnyje „Sąvokų apibrėžimai“ (17). Siekiant išvengti painiavos ir skirtingų apibrėžimų plitimo, ankstesnių MTTP pagrindų programų sąvokų apibrėžimai turėtų būti keičiami tik tuomet, jeigu iš tikrųjų ketinama daryti esminius pakeitimus.

Komisijos pareiga kontroliuoti atitiktį valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai taisyklėms

15.

Pagal Sutarties 87 ir 88 straipsnius Komisija yra atsakinga už nuolatinę visų valstybėse narėse esamų pagalbos sistemų kontrolę, kadangi iš principo valstybės pagalba yra draudžiama (žr. 3 „kadangi“). Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai taisyklių 5.12 punkte yra nustatytos didžiausios leistinos ribos: „Jei teikiami ir Bendrijos finansavimas, ir valstybės pagalba, bendra oficiali parama pramonės moksliniams tyrimams negali viršyti 75 %, o ikikonkurencinės plėtros veiklai –50 %“ (taip pat žr. 72 ir 73 dalis).

16.

„Pajėgumų“ specialiojoje programoje konkrečiai numatyta, kad pagal Septintąją pagrindų programą yra finansuojamos viešosios ir privačios „mokslinių tyrimų infrastruktūros“. Be to, Sprendimo III priede nustatyta, kad finansuojant tokias infrastruktūras MTTP pagrindų programos finansavimas bus derinamas su kitomis ES (pirmiausia struktūrinių fondų) ir nacionalinėmis priemonėmis (18). Kaip patvirtino Audito Rūmų auditai, esamų Komisijos mechanizmų visų lygių valstybės pagalbai moksliniams tyrimams ir plėtrai kontroliuoti nepakanka norint užtikrinti, kad būtų laikomasi Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai taisyklėse apibrėžtų ribų, kai pagal Septintąją pagrindų programą kofinansuojama veikla. Be to, kaip nurodyta ankstesnėje Audito Rūmų nuomonėje dėl struktūrinių veiksmų (19), Komisija nebeturi išsamios informacijos apie tokios veiklos, kuri valdoma kartu, įgyvendinimą, už kurį atsako nacionalinės ar regioninės valdžios institucijos, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų projektų finansavimas, parama inovacijų ir technologijų perdavimui arba mokslinių tyrimų infrastruktūroms. Kaip Audito Rūmai jau minėjo nuomonėje dėl Finansinio reglamento (20), Komisija didelį dėmesį turėtų skirti galimiems pavojams, kylantiems dėl to, kad vienam veiksmui iš Bendrijos biudžeto skiriamos įvairios dotacijos. Todėl Audito Rūmai rekomenduoja, kad Komisija sukurtų atitinkamas kontrolės priemones, siekdama užtikrinti atitiktį valstybės pagalbos taisyklėms tais atvejais, kai mokslinių tyrimų veikla finansuojama iš kelių šaltinių.

Dalyvavimo taisyklių taikymas Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) finansuojamai veiklai

17.

Pagal Komisijos pasiūlymą, remiantis 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu Nr. 58/2003 (21), Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT) veiks kaip patariamasis organas, kurį, siekiant suteikti administracinę struktūrą, papildys vykdomoji agentūra. Audito Rūmai sutinka su Komisija, kad Dalyvavimo taisyklės turėtų būti taikomos ir EMTT finansuojamai veiklai (22) siekiant užtikrinti, kad Sprendimo III priedo a dalyje nurodytoms įvairioms schemoms teikiamam visų rūšių Bendrijos finansavimui būtų taikomi tokie patys principai. Audito Rūmai taip pat mano, kad siūloma struktūra suteiks pakankamą garantiją, kad bus užtikrintas EMTT mokslinis savarankiškumas ir kad jos valdymo struktūra gali būti suderinta ir įgyvendinta pakankamai greitai (23). Tačiau Audito Rūmai rekomenduoja, kad Dalyvavimo taisyklių taikomumas būtų aiškiai nurodytas teisiniame pagrinde (žr. 4a „kadangi“ ir 1 straipsnį).

Vidaus kontrolės ir išorės audito atskyrimas

18.

Audito Rūmų, kaip Europos Sąjungos išorės auditoriaus, teisės tiesiogiai kyla iš Sutarties 248 straipsnio 2 dalies ir Audito Rūmai, kaip Komisijos išorės auditorius, neturėtų būti laikomi vidaus kontrolės sudėtine dalimi. Todėl Dalyvavimo taisyklėse skirtingi vidaus kontrolės ir išorės audito mechanizmai turėtų būti aiškiai atskirti (24) (žr. 16 „kadangi“).

19.

Be to, Audito Rūmai rekomenduoja pateikti nuorodas į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (25), į Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2185/1996 (26) dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje ir į Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 (27) ir Reglamentą (Euratomas) Nr. 1074/1999 (28) dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų. Pažymėtina, kad šie reglamentai yra taikomi tik Komisijai (žr. 15 „kadangi“, 16 „kadangi“ ir 19 straipsnio 8a dalį).

I skyrius. Įžanginės nuostatos (1–3 straipsniai)

Reikia patikslinti „netiesioginės veiklos“ sąvokos apibrėžimą

20.

Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių 38 „kadangi“ dalyje reikalaujama nurodyti, kokio tipo tiesioginę ar netiesioginę veiklą tyrimų srityje Bendrija gali finansuoti. Tačiau, Audito Rūmų nuomone, 1 straipsnyje pateiktas „netiesioginės veiklos“ apibrėžimas nėra visiškai tikslus, kadangi šis reglamentas bus taikomas ne tik Sprendimo III priedo a dalyje nurodytoms finansavimo schemoms. Tačiau Komisija siūlo, kad iš III priedo b dalyje nurodytų finansavimo schemų šis reglamentas būtų taikomas tik dotacijoms EIB.

21.

Anksčiau Audito Rūmai jau yra nurodę pavojų, kad netiesioginės MTTP veiklos naudojimas gali sutrukdyti įprastines viešųjų pirkimų procedūras. Tai, savo ruožtu, taip pat gali apsunkinti tikrinimą, ar Komisija laikosi kiekvienai programai nustatytos didžiausios leistinos administracinių išlaidų ribos (29). Todėl Audito Rūmai rekomenduoja 2 straipsnyje paaiškinti „netiesioginės veiklos“ apibrėžimą, išvardinant įvairias netiesiogines veiklos formas, kokios jos gali būti pagal Finansinį reglamentą, t. y. dotacijos, stipendijos ir premijos, honorarai ir narystės mokesčiai, taip pat viešieji pirkimai (30) (žr. 1 straipsnį, 2 straipsnio 12 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnį ir 53 straipsnį). Lygiai taip pat atitinkamai turėtų būti pakeistas Sprendimo III priedas (31) (taip pat žr. 27 dalį). Priešingu atveju teisinis pagrindas gali sukelti neaiškumų dėl to, kokios nuostatos yra taikytinos skirtingoms netiesioginės veiklos formoms, ypač viešiesiems pirkimams.

II skyrius. Dalyvavimas (4–38 straipsniai)

1 skirsnis. Minimalūs reikalavimai (4–12 straipsniai)

Turi būti patikslinti minimalūs dalyvavimo reikalavimai

22.

Audito Rūmų nuomone, didelis konsorciumo dalyvių skaičius dažnai reiškia bereikalingą biurokratiją ir pernelyg didelę administracinę naštą. Tai ypač tinka „Integruotų projektų“ ir „Kompetencijos tinklų“ koordinatoriams (32). Todėl rekomenduotina, kad Dalyvavimo taisyklėse būtų paaiškinta, kad svarbiausia aplinkybė turėtų būti veiksmingo įgyvendinimo principas, ypač tais atvejais, kai dalyvių kiekis ir rūšys viršija minimalius teisinius reikalavimus (žr. 9 „kadangi“).

23.

Komisijos pasiūlymas dėl minimalių teisinių reikalavimų netiesioginėje veikloje dalyvaujančių nepriklausomų juridinių subjektų kiekiui ir jų įsteigimo vietai yra arba gali būti interpretuojami kaip per daug ribojantys. Audito Rūmai rekomenduoja, kad šios sąlygos būtų apibrėžtos aiškiau (žr. 5 ir 7 straipsnius).

24.

Be to, 10 straipsnyje Komisija turėtų patikslinti reikalavimus, kuriuos turi atitikti vieninteliai netiesioginės veiklos dalyviai. Pirmiausia reikėtų paaiškinti, ar ši nuostata taikoma tik Europos ekonominių interesų grupėms (EEIG) ir tarptautinėms Europos interesų organizacijoms, ar taip pat ir kitoms juridinių subjektų rūšims.

Nuostatų, užtikrinančių EMTT finansavimo portabilumą, nebuvimas

25.

Pagal Komisijos pasiūlymą dotacijų sutartys iš esmės bus pasirašomos su juridiniais asmenimis, o ne su konkrečiais mokslo darbuotojais. Priešingai nei kitose Septintosios pagrindų programos dalyse, dotacijos netirtų sričių moksliniams tyrimams EMTT yra skiriamos konkretaus mokslo darbuotojo ar mokslinių tyrimų grupės mokslinių tyrimų veiklai finansuoti. Dėl to kiltų sunkumų užtikrinti, kad jei konkretus mokslo darbuotojas pereis į kitą mokslinių tyrimų organizaciją, bus perkelta ir dotacija netirtų sričių moksliniams tyrimams (žr. 9 straipsnio 2 dalį).

26.

Audito Rūmų nuomone, tai galima išspręsti Komisijos ir juridinio subjekto, kuriame dirba mokslo darbuotojas (darbuotojai), pasirašytose dotacijų sutartyse arba Komisijos sprendime dėl dotacijos skyrimo. Šiuose dokumentuose galėtų būti numatyta sąlyga, kad dotacijos suteikimas priklauso nuo to, ar tame juridiniame subjekte dirba konkretus mokslo darbuotojas, ir kad jei šis konkretus mokslo darbuotojas išeina į kitą valstybėje narėje ar asocijuotoje šalyje įsteigtą organizaciją, dotacija taip pat bus perkelta, jei mokslo darbuotojas to prašo ir jei Komisija sėkmingai patikrina ir patvirtina naujojo dalyvio veiklos ir finansinius pajėgumus (žr. 34–36 dalis).

2 skirsnis. Tvarka (13–28 straipsniai)

Bendrijos finansavimui kitomis priemonėmis nei pagal kvietimus teikti paraiškas skirtomis dotacijomis taikomoms taisyklėms trūksta aiškumo

27.

Komisijos pasiūlyme Sprendimo III priede yra numatytos dotacijų naudojimo išimtys pagal Finansinio reglamento 160 straipsnį (įgyvendinimo taisyklių 229 straipsnio 3 dalį). Šios išimtys apima visą Bendrijos finansavimą, teikiamą kitomis priemonėmis nei pagal kvietimus teikti paraiškas skirtomis dotacijomis, tai yra:

—

sutartyje nustatytų ir konkurse atrinktų prekių ar paslaugų viešaisiais pirkimais,

—

po konkursų teikiamomis mokymosi, mokslinių tyrimų ar mokymo stipendijomis ir premijomis (33),

—

narystės mokesčiais organizacijoms,

—

honorarais nepriklausomiems ekspertams.

28.

Šios išimtys, kurioms yra taikomos Finansiniame reglamente nustatytos taisyklės, turėtų būti aiškiai išvardytos Sprendimo III priedo a dalies 3 punkte „Koordinavimo ir paramos veikla“ (žr. 31 išnašą) ir Dalyvavimo taisyklių 14 straipsnyje (taip pat žr. 21 dalį). Be to, Audito Rūmai rekomenduoja, kad Komisija nurodytų, kurios Finansinio reglamento nuostatos yra taikytinos kiekvienai 14 straipsnyje nurodytai išimčiai, ir paaiškintų, kokiu mastu yra netaikomos kitos šio reglamento nuostatos.

Dalyvavimo taisyklėse nenurodyti horizontalūs atrankos ir finansavimo skyrimo kriterijai

29.

Audito Rūmų nuomone, Komisijos pasiūlyme dėl specialiųjų programų pateikti atrankos ir finansavimo skyrimo kriterijai nesuteikia tvirto pagrindo įvertinimui atlikti (žr., pavyzdžiui, specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ 6 straipsnio 3 dalį (34)). Todėl šie kriterijai ir jų taikymas turės būti sukonkretinti vėlesniame etape, kiekvienos specialiosios programos (metinėje) darbo programoje, ir tokiu atveju Europos Parlamentas neturės galimybės prisidėti prie jų apibrėžimo.

30.

Siekdami labiau suderintų ir skaidresnių taisyklių, Audito Rūmai pageidautų, kad šiame reglamente būtų nurodyti horizontalūs atrankos ir finansavimo skyrimo kriterijai. Tuomet šiuos horizontalius kriterijus būtų galima papildyti specialiosiose ar darbo programose.

31.

Be to, Audito Rūmai rekomenduoja, kad prie 15 straipsnyje nurodytų vertinimo principų ir atrankos bei finansavimo skyrimo kriterijų būtų numatyti:

—

specialūs kriterijai EMTT finansuojamiems netirtų sričių moksliniams tyrimams (taip pat žr. Sprendimo III priedo a dalies 4 punktą „Individualūs projektai“),

—

nuotoliniai vertinimai (t. y. decentralizuoti vertintojų darbo vietoje) kaip priemonė įtraukti į dalyvavimą aukštos kompetencijos vertintojus ir pagreitinti vertinimus, kaip nurodyta aiškinamajame memorandume,

—

paraiškų pašalinimas bet kuriuo metu, įskaitant derybų etapą (kuris vyksta po įvertinimo procedūros), jei jos pažeidžia esminius etikos principus.

Komisija turi nustatyti ir priimti įgyvendinimo taisykles ir tvarką

32.

Audito Rūmai sutinka su pasiūlymu, kad Komisija turėtų nustatyti konkretesnes taisykles ir tvarką, taikomas skirtingiems etapams (iki pat dotacijų skyrimo) ir naudojimuisi nepriklausomų ekspertų paslaugomis. Siekiant išvengti bereikalingos biurokratijos, šiose taisyklėse ir tvarkoje turėtų būti atitinkamai atsižvelgta į atskirų finansavimo mechanizmų ir netiesioginės veiklos rūšių skirtumus. Be to, Audito Rūmų nuomone, tokias taisykles turi priimti Komisija kaip institucija: tuomet jos būtų privalomos visoms Septintąją pagrindų programą įgyvendinančioms Komisijos tarnyboms ir, siekiant skaidrumo, būtų paskelbtos (35) (žr. 13 „kadangi“).

33.

Be to, priešingai nei Komisijos pasiūlyme, Audito Rūmai rekomenduoja, kad tokios taisyklės būtų taikomos ir derybų etapui, kuris vyksta po paraiškų atrankos, padarytos remiantis nepriklausomų ekspertų atliktu lyginamuoju įvertinimu, ir iki dotacijos suteikimo (36) (žr. 16 straipsnį ir 17 straipsnio 4a dalį). Taisyklės turėtų užtikrinti, kad derybų metu Komisija nepakeistų mokslinės taikymo srities, išskyrus atvejus, kai tai rekomenduota vertinimo rezultatuose.

Rekomenduotinas centralizuotas ir ex ante juridinių subjektų patikrinimas ir patvirtinimas

34.

Lygiai taip pat Audito Rūmai sutinka su pasiūlymu, kad Komisija turėtų nustatyti konkretesnes taisykles ir tvarką MTTP pagrindų programų dalyvių egzistavimui, teisiniam statusui ir veiklos bei finansiniam pajėgumui patikrinti (žr. 14 „kadangi“ ir 16a straipsnį). Atliekant tai reikėtų pasirūpinti, kad prašymai pateikti dokumentus ir susiję atliktini patikrinimai būtų proporcingi esamai finansinei rizikai. Be to, turi būti atsižvelgta į tam tikrų juridinių subjektų (pavyzdžiui, valstybės įstaigų ar MVĮ) galimybes pateikti prašomą informaciją. Audito Rūmai mano, kad tokias taisykles turėtų priimti Komisija kaip institucija, kad būtų nustatyta bendra sistema ir kad jos būtų privalomos visoms Septintąją pagrindų programą įgyvendinančioms Komisijos tarnyboms (ir vykdomosioms agentūroms). Tačiau siekiant visapusiškai laikytis Finansinio reglamento, turi būti numatyta nuostata, kad Komisija turi ne tik patvirtinti jų egzistavimą ir teisinį statusą, bet ir patikrinti dalyvių veiklos ir finansinį pajėgumą.

35.

Beveik visi MTTP pagrindų programose dalyvaujantys juridiniai subjektai dalyvauja kelių rūšių netiesioginėje veikloje, kurias dažnai administruoja skirtingos Komisijos tarnybos. Kaip parodė Audito Rūmų auditai, dažnai tai reiškia, kad kelis kartus prašoma pateikti tą pačią informaciją. Todėl Audito Rūmai rekomenduoja sukurti centralizuotą ex ante patikrinimo sistemą. Tokia sistema suteiktų galimybę patikrinimą atlikti nepriklausomai nuo paraiškų vertinimo (37). Audito Rūmų nuomone, turėtų būti taikomi šie bendrieji principai:

—

patikrinimas turėtų būti atliekamas remiantis atitinkamais juridinio subjekto pateiktais patvirtinančiaisiais dokumentais, leidžiančiais patikrinti jo egzistavimą ir teisinį statusą bei jo finansinį ir veiklos pajėgumą,

—

šiuos dokumentus juridinis subjektas turi atnaujinti periodiškai arba kai tik Komisija to paprašo (38),

—

siekiant išvengti dvigubo tikrinimo, Komisija turėtų patvirtinti sėkmingą patikrinimą, ir visos Septintąją pagrindų programą įgyvendinančios Komisijos tarnybos (ir vykdomosios agentūros) tokį patvirtinimą iki vėlesnio pranešimo pripažįsta pakankamu visoms to paties juridinio subjekto pateiktoms paraiškoms.

36.

Atlikdama tai, Komisija turėtų nustatyti bendrą sistemą, papildančią atsakingų leidimus duodančių pareigūnų išsamų ir suderintą požiūrį į rizikos vertinimą, kaip nustatyta Finansinio reglamento 118 straipsnyje (įgyvendinimo taisyklių 182 straipsnis). Savo ruožtu tai turėtų sumažinti banko garantijų poreikį. Be to, siūlomas pakeitimas užtikrintų suderintą požiūrį Komisijos viduje, išvengiant bereikalingų biurokratinių kliūčių MTTP pagrindų programos dalyviams sudarymo ir pagreitinant derybas dėl atrinktų paraiškų. Centrinės duomenų bazės, kaip tokios patikrinimo sistemos dalies, sukūrimas taip pat leistų veiksmingiau saugoti Bendrijų finansinius interesus (žr. 20 „kadangi“ ir 16a straipsnį).

Dotacijų skyrimas pagal Komisijos sprendimą

37.

Nuo 2002 metų Komisija nustatė nemažai priemonių, skirtų supaprastinti dotacijų skyrimo pagal MTTP pagrindų programas procedūras (39). Pirmiausia Komisija kaip institucija, pasinaudodama įgaliojimo priemone, reikiamus įgaliojimus sprendimų priėmimo srityje perdavė konkretiems Komisijos nariams, kurie juos perdavė generaliniams direktoriams. Septintojoje pagrindų programoje Komisija siūlo dar labiau supaprastinti dotacijų skyrimo procedūrą, t. y. daugiau nereikalauti Komisijos sprendimo (žr. 16 straipsnio 8 dalį).

38.

Tačiau Audito Rūmai mano, kad dotacijos turėtų būti teikiamos pagal Komisijos sprendimus, kadangi pagal Finansinį reglamentą (40) Komisijos sprendimų procedūros naudojimas yra išankstinė sąlyga sutarti dėl suderintų vienodo dydžio sumų netiesioginėms išlaidoms, nustatytoms pagal įprastinę dalyvio išlaidų apskaitos praktiką, viršijančioms Finansiniame reglamente nustatytą 7 % ribą (žr. 69–70 dalis).

Nepriklausomiems ekspertams taikomų taisyklių paaiškinimas

39.

Komisija naudojasi nepriklausomų ekspertų paslaugomis paraiškų netiesioginei veiklai, vykdomos veiklos, pagrindų programų ir jų specialiųjų programų kūrimo, įgyvendinimo ir rezultatų vertinimui ir kontrolei. Todėl, Audito Rūmų nuomone, 17 straipsnyje turi būti paminėta „kontrolės veikla“, kad jis atitiktų siūlomas 27 straipsnio nuostatas.

40.

Atsižvelgdami į EMTT finansavimo ypatumus, Audito Rūmai rekomenduoja į 17 straipsnį įtraukti specialią sąlygą dėl ekspertų skyrimo paraiškoms dėl netirtų sričių mokslinių tyrimų vertinti. Audito Rūmų nuomone, už tai turėtų būti atsakinga EMTT Mokslo taryba ar kompetentingi jos pakomitečiai. Toks skirtingas požiūris ne tik atskirs EMTT finansavimą nuo tų pagrindų programos dalių, kurias tiesiogiai valdo Komisija, bet ir aiškiau apibūdins Mokslo tarybos atsakomybę paraiškų atrankos srityje (taip pat žr. 17 dalį).

Dalyvavimo taisyklėse turi būti numatytas naudojimasis bendromis duomenų bazėmis ir keitimasis duomenimis elektroniniu būdu

41.

Audito Rūmų nuomone, Komisijos IT sistemos turėtų leisti kompiuterizuotai apdoroti sandorius kiekviename procedūros etape (41). Nepaisant jos ilgalaikio įsipareigojimo įgyvendinti tokią sistemą, Komisijai nuolat nepavyksta to padaryti (42).

42.

Todėl Audito Rūmai rekomenduoja Dalyvavimo taisyklėse konkrečiai nurodyti pareigą sukurti integruotas duomenų bazes ir bendrą kompiuterizuotą sistemą (žr. 17a straipsnį). Šiame kontekste Audito Rūmai sveikina Komisijos ketinimą numatyti paraiškų teikimą elektroniniu būdu ir vieningą registracijos priemonę (37), kaip nurodyta aiškinamajame memorandume, ir rekomenduoja šią nuostatą įtraukti į Dalyvavimo taisykles (žr. 16 ir 17a straipsnius).

Dotacijų sutarčių pavyzdžiuose turi būti atsižvelgiama į finansavimo priemonių ypatumus

43.

Atsižvelgdami į ypač skirtingą Sprendimo III priede siūlomų finansavimo schemų pobūdį, Audito Rūmai rekomenduoja kiekvienai skirtingai MTTP veiklai ir netiesioginei veiklai nustatyti konkrečius sutarčių pavyzdžius (žr. 19 straipsnį).

44.

Be to, atsižvelgdami į 17 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad Komisija patvirtina nepriklausomų ekspertų skyrimo laiško pavyzdį, Audito Rūmai mano, kad Dalyvavimo taisyklėse turi būti numatyta, kad Komisija oficialiai patvirtina konkrečius dotacijų sutarčių modelius, kad užtikrintų suderinamumą tarp visų Komisijos tarnybų (43).

Per daug sudėtinga netiesioginės veiklos valdymo struktūra

45.

Nuo pat Europos MTTP pagrindų programų vykdymo pradžios netiesioginės veiklos dalyvių ir Komisijos teisiniams santykiams nustatyti Bendrija naudojo privatinės teisės sutartis (arba dotacijų sutartis). Iš pradžių tokiu metodu buvo siekiama sustiprinti koordinavimą tarp įvairių šalių juridinių subjektų ir dar labiau skatinti daugiašalį bendradarbiavimą. Tačiau tai sukėlė tokią situaciją, kad dalyviai laiko save sutarties su Komisija dalyviais arba Komisija yra laikoma aktyviu konsorciumo dalyviu. Tai kiekvienam netiesioginės veiklos dalyviui de facto taip pat suteikė veto teisę, dėl kurios naudojimo dažnai netenkama lankstumo, kuris yra būtinas mokslinių tyrimų sėkmei.

46.

Audito Rūmų nuomone, Komisija neturėtų tiesiogiai dalyvauti atskirų netiesioginės veiklos rūšių valdyme. Toks Komisijos vaidmens interpretavimas labai prisideda prie biurokratinių sunkumų, dėl kurių apgailestauja daugelis MTTP pagrindų programų donorų. Kiekvienas konsorciumas, atsižvelgdamas į konkrečius savo poreikius, turėtų pats apibrėžti savo vidaus sprendimų priėmimo struktūrą, o atskiri dalyviai – susitarti vieni su kitais dėl visų atitinkamų netiesioginės veiklos valdymo klausimų.

47.

Todėl Audito Rūmai siūlo supaprastintą netiesioginę veiklą vykdančių konsorciumų valdymo struktūrą, atitinkančią ankstesnius pasiūlymus (44). Audito Rūmų nuomone, kiekvieno konsorciumo dalyvio konkrečios teisės ir pareigos bet kuriam kitam konsorciumo dalyviui turėtų būti apibrėžtos konsorciumo susitarime arba prireikus – bet kokiame kitame rašytiniame susitarime. Be to, Audito Rūmai mano, kad dotacijų skyrimo kontekste Komisija turėtų sudaryti dotacijos sutartį su koordinatoriumi, veikiančiu kitų dalyvių vardu (žr. 23 straipsnį).

48.

Didžiausias dabartinio Komisijos pasiūlymo trūkumas yra tai, kad dotacijos sutartyje pateikiama su atskirais dalyviais susijusi informacija, o taip bereikalingai apsunkinamas dotacijų valdymas ir padidinamas poreikis dažniau keisti sutartį, jei keičiasi dalyvių sudėtis. Be to, pagal Komisijos pasiūlymą visi dalyviai yra su Komisija sudarytos dotacijos sutarties šalys, taigi kiekvienam dalyviui de facto suteikiama veto teisė.

49.

Todėl Audito Rūmai rekomenduoja taip pakeisti 19 straipsnį, kad dotacijos sutartyje būtų nurodyti tik esminiai netiesioginės veiklos kaip visumos elementai, pavyzdžiui:

—

trukmė,

—

mokslinės ir techninės pareigos,

—

visų numatytų išlaidų biudžetas,

—

maksimalus Bendrijos finansinis indėlis.

Visi kiti dalykai, taip pat ir kiekvienam dalyviui skirti konkretūs finansiniai aspektai, turėtų būti apibrėžti konsorciumo susitarime. Taigi po derybų dėl atrinktos paraiškos, bet iki dotacijos sutarties pasirašymo ar dotacijos skyrimo Komisijos sprendimu, turėtų būti sudarytas konsorciumo susitarimas (žr. 23 straipsnį ir 24 straipsnio 2 dalį).

50.

Iš Komisijos pasiūlymo neaišku, kaip teisiškai dalyviai prisijungia prie dotacijos sutarties. Pirmiausia neaišku, kaip dotacijos sutartis gali įsigalioti, jei ne visi dalyviai įgalioja koordinatorių (t. y. suteikia jam mandatą) dar iki dotacijos sutarties pasirašymo. Pagal Audito Rūmų siūlomą alternatyvią struktūrą šis koordinatoriaus ir dalyvių susitarimas (pagal kurį koordinatorius įgaliojamas veikti kaip kitų dalyvių teisinis atstovas ir jų vardu sudaryti teisiškai įpareigojančią dotacijos sutartį) turi būti numatytas konsorciumo susitarime.

Atsižvelgiant į dotacijos sutartį, dalyvių teisės ir pareigos turi būti nustatytos konsorciumo susitarime

51.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Dalyvavimo taisyklėse turėtų būti paaiškinta, kad dotacijos sutartis nėra vienintelis dalyvių teisių ir pareigų šaltinis, kad konsorciumo susitarime gali būti nustatytos papildomos teisės ir pareigos dalyvių tarpusavio santykiuose (žr. 24 straipsnį). Visų pirma, atsižvelgiant į dotacijos sutarties pavyzdį, konsorciumo susitarimuose turėtų būti numatyta:

—

nuostatos dėl konsorciumo teisinio atstovavimo ir vidaus organizacijos, konfidencialumo priemonių ir vidaus ginčų sprendimo, įskaitant nuostatas dėl dalyvių išėjimo, pašalinimo ar pakeitimo,

—

visi išsamūs su konkrečiais dalyviais susiję finansiniai aspektai, įskaitant numatytų išlaidų biudžeto paskirstymą, maksimalaus Bendrijos finansinio indėlio paskirstymą, naudojamų dotacijų formas ir nuostatas dėl kiekvieno dalyvio pranešimų apie išlaidas ir jų skaičiavimo,

—

papildomos taisyklės, susijusios su netiesioginėje veikloje įgytų žinių nuosavybe, šios nuosavybės perdavimu, naudojimosi teisėmis, sklaida ir pritaikymu, įskaitant priemones dėl intelektinės nuosavybės teisių.

52.

Audito Rūmai rekomenduoja, kad Komisija nustatytų konkrečius konsorciumo susitarimų pavyzdžius, taip nurodydama bendrą standartą. Tačiau konsorciumui turėtų būti palikta galimybė pritaikyti šį pavyzdį savo reikmėms. Taigi priešingai nei dotacijų sutarčių pavyzdžių atveju, formalus Komisijos konsorciumo susitarimų pavyzdžių patvirtinimas nėra laikomas būtinu (žr. 24 straipsnio 3 dalį). Vis dėlto Komisija turėtų teikti informaciją, paramą ir mokymą, kaip parengti tokius konsorciumų susitarimus; tai galėtų vykti derybų etape.

Koordinatoriai turi turėti galimybę perduoti savo administracinę ir valdymo veiklą subrangovui

53.

Matydami MTTP pagrindų programų administracinių priemonių sudėtingumą, kai kurie juridiniai subjektai (įskaitant tuos, kurie moksliniu požiūriu yra pagrindiniai dalyviai) nenori prisiimti koordinatoriaus vaidmens. Tai ypač pasakytina apie viešuosius universitetus ir MVĮ, kurios dažnai neturi reikiamų administracinės paramos struktūrų. Todėl, Audito Rūmų nuomone, koordinatorius turėtų turėti galimybę perduoti administracines ir valdymo funkcijas išorės paslaugų teikėjams, jei konsorciumo susitarime kiti dalyviai sutinka tai perduoti kitiems subjektams (žr. 25 straipsnio 3 dalį) (45).

Konsorciumo sudėties pakeitimai turi būti daromi sąžiningai, skaidriai ir konkurencingai

54.

Audito Rūmų nuomone, nors ir pripažįstama, kad juridiniai subjektai, kurie prisijungia prie vykdomos veiklos, turėtų būti atrenkami sąžiningai, skaidriai ir konkurencingai, reikalavimas skelbti „kvietimus dalyvauti konkurse“ (46) būtų susijęs su pernelyg didelėmis organizavimo sąnaudomis ir laiku. Praktikoje daugeliui konsorciumų būtų neįmanoma pakeisti savo sudėtį taikant tokią tvarką. Todėl Audito Rūmai rekomenduoja išbraukti 26 straipsnio 3 dalį. Vis dėlto, Audito Rūmų nuomone, pareiga sąžiningai, skaidriai ir konkurencingai atrinkti juridinius subjektus, kurie prisijungia prie jau vykdomos veiklos, turėtų būti nustatyta dotacijų susitarimų pavyzdžiuose (žr. 19 straipsnio 1a dalį).

55.

Komisija turėtų turėti teisę prieštarauti konsorciumo sudėties pakeitimui tik tais atvejais, jei dėl tokio pakeitimo kiltų pavojus veiklos mokslinei taikymo sričiai ir teisiškai reikalaujamam europiniam veiklos pobūdžiui. Visais kitais atvejais tai turėtų būti palikta netiesioginėje veikloje dalyvaujančių juridinių subjektų atsakomybei (žr. 26 straipsnio 4 dalį).

Dalyvavimo taisyklėse turi būti aiškiai nustatyta, kad viena iš netiesioginės veiklos kontrolės priemonių yra peržiūros

56.

Audito Rūmai rekomenduoja paaiškinti teisinę Komisijos pareigą kontroliuoti, kaip įgyvendinama netiesioginė veikla ir programa, kuri taip pat taikytina ir ankstesnėms MTTP pagrindų programoms (taip pat žr. Sprendimo 7 straipsnį) (47). Audito Rūmų nuomone, tarp Komisijos kontrolės veiklos priemonių kaip alternatyvi kontrolės priemonė turėtų būti aiškiai numatytos peržiūros (arba posėdžiai) (žr. 19 straipsnio 4 dalį ir 27 straipsnio 2 dalį). Be to, tokios peržiūros galėtų būti naudojamos tuomet, kai reikia įvertinti galimą veiklos ar konkretaus juridinio subjekto dalyvavimo nutraukimą (žr. 18 straipsnio 5 dalį). Ekspertų paskyrimo paraiškoms vertinti kontekste (žr. 40 dalį) Audito Rūmai mano, kad EMTT finansuojamų netirtų sričių mokslinių tyrimų kontrolė turėtų būti pavesta EMTT Mokslo tarybai arba jos kompetentingiems pakomitečiams (žr. 27 straipsnio 6 dalį).

Programos kontrolės rezultatai turi būti pristatyti iš valstybių narių atstovų sudarytam programos komitetui

57.

Kaip parodė Audito Rūmų auditai, programų komitetai vaidina svarbų vaidmenį kontroliuojant MTTP pagrindų programas. Todėl Audito Rūmai mano, kad Dalyvavimo taisyklėse turėtų būti nustatyta, kad Komisijos atliktos programos kontrolės, įskaitant ankstesnių MTTP pagrindų programų kontrolę, rezultatai turi būti pristatomi iš valstybių narių atstovų sudarytam programos komitetui, kaip nustatyta Europos bendrijos steigimo sutarties 202 straipsnyje (žr. 17 „kadangi“ ir 27 straipsnį).

3 skirsnis. Bendrijos finansinis indėlis (29–38 straipsniai)

Audito Rūmai pritaria pasiūlymams supaprastinti finansavimo sistemas

58.

Audito Rūmai pritaria pasiūlymams supaprastinti finansavimo sistemas (48). Tačiau Dalyvavimo taisyklėse Komisija turėtų aiškiai nurodyti, kokioms veiklos rūšims kokios dotacijų rūšys bus taikomos, kiekvienai konkrečiai veiklai nurodant išlaidų rūšis (t. y. tiesioginės ar netiesioginės), ar bus taikomas nustatyto dydžio finansavimas (įskaitant vieneto sąnaudų skalę) ar vienkartinės išmokos. Audito Rūmų nuomone, teisinis pagrindas šiuo požiūriu turi būti aiškus, kad nuo pat Septintosios pagrindų programos pradžios dalyviams būtų suteiktas teisinis tikrumas dėl finansinių taisyklių (žr. 30 straipsnį).

Vienkartinės išmokos visai veiklai turi būti skiriamos tik jei tai būtina

59.

Atsižvelgdami į daugelio netiesioginės veiklos rūšių mastą, Audito Rūmai mano, kad vienkartines išmokas tikslinga teikti kiekviename projekte aiškiai apibrėžtiems darbo paketams, galbūt susiejant tai ir su tam tikrų tarpinių rezultatų pasiekimu. Tokios vienkartinės išmokos taip pat turėtų būti nustatytos remiantis išsamia derybų procedūra. Praktinė vienkartinių išmokų naudojimo problema kyla mokėjimo metu, kai Komisija turės įvertinti, kokiu mastu šie darbo paketai buvo įgyvendinti kaip sutarta. Pirmiausia sunkumų įgyvendinant tokią schemą iškiltų tais atvejais, jei darbo paketų įvykdymas vėluotų, būtų tik dalinis ar vietoje jo būtų įvykdyta kita veikla. Vienkartinių išmokų visai veiklai, įskaitant tų išmokų, kurios 35 straipsnyje yra siūlomos „Kompetencijos tinklams“, kontekste Audito Rūmai rekomenduoja laikytis atidesnio požiūrio (taip pat žr. 78–79 dalis).

60.

Kadangi Komisija nepateikė išsamesnio pasiūlymo, Audito Rūmai siūlo, kad vienkartinių išmokų skyrimas būtų apribotas – jos būtų skiriamos tik „koordinavimo ir paramos veiklai“ bei „mokslo darbuotojų mokymo ir kilimo karjeros laiptais veiklai“, nurodytai Sprendimo III priedo a dalyje (žr. Dalyvavimo taisyklių 30 straipsnio 1 dalį). Audito Rūmai skatina Komisiją tęsti svarstymus dėl platesnio vienkartinių išmokų visai veiklai naudojimo. Tai galėtų būti numatyta teisinėje bazėje po Dalyvavimo taisyklių tarpinio įvertinimo (žr. 54 straipsnį).

61.

Be to, 30 straipsnio 2 dalyje pateiktas Komisijos pasiūlymas, kaip skaičiuoti Bendrijos finansinį indėlį, yra nenuoseklus ir turėtų būti paaiškintas, vartojant tikslius terminus (pavyzdžiui, „maksimalus Bendrijos finansinis indėlis“, kuris turi būti nustatytas remiantis „numatytų išlaidų biudžetu“) (49).

Turi būti užtikrintas „ne pelno siekimo“ principo laikymasis

62.

Pagal Komisijos pasiūlymą dėl Finansinio reglamento pakeitimo visą „netiesioginę veiklą“ bus galima laikyti dotacijos gavėja; tokiu būdu iš principo atskiri dalyviai veikloje, kurioje dalyvauja daug partnerių, galėtų gauti pelno (50). Todėl Dalyvavimo taisyklių 31 straipsnyje turėtų būti paaiškintas „ne pelno siekimo“ principo taikymas kiekvienam netiesioginės veiklos dalyviui.

Išlaidų atlyginimą reglamentuojančios taisyklės turi būti pagrįstos dalyvio apskaitos principais ir išlaidų apskaitos praktika

63.

Audito Rūmai rekomenduoja, kad 31 straipsnio 3 dalies c punkte būtų numatyti šalies, kurioje yra įsteigtas juridinis subjektas, apskaitos principai ir įprastinė dalyvio „išlaidų apskaitos praktika“. Be to, Audito Rūmų nuomone, nuorodos į „vienintelį tikslą – pasiekti netiesioginės veiklos tikslus ir laukiamus jos rezultatus“ pakanka užtikrinti, kad bus atlygintos tik veiklai vykdyti būtinos išlaidos.

64.

Audito Rūmų nuomone, neatlygintinomis išlaidomis laikytini tik grąžinami netiesioginiai mokesčiai. Praktikoje kai kurie dalyvaujantys juridiniai subjektai (pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos, fondai, asociacijos) ir fiziniai asmenys neturi galimybės susigrąžinti netiesioginių mokesčių, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) (51). Todėl tai yra dalyvio sąnaudos ir tokiais atvejais negrąžinami netiesioginiai mokesčiai taip pat turėtų būti atlyginami (žr. 31 straipsnio 3e dalį).

65.

Finansiniame reglamente įtvirtinti patikimo finansų valdymo principai nebūtinai yra vieni iš dalyvio apskaitos principų ar naudojami jo išlaidų apskaitos praktikoje. Todėl Audito Rūmai rekomenduoja išbraukti 31 straipsnio 3 dalies c punkto paskutinio sakinio dalį.

Alternatyvus pasiūlymas, kaip skaidriai, aiškiai ir paprastai administruojamu būdu nustatyti Bendrijos finansinį indėlį

66.

Keletą kartų MTTP pagrindų programose Audito Rūmai jau yra siūlę supaprastintą finansuotinų išlaidų padengimo sistemą (52). Audito Rūmų nuomone, išlaidų apskaičiavimo ir pranešimo apie jas bei Bendrijos finansinio indėlio nustatymo sistema turėtų būti pagrįsta vieninga išlaidų sistema (žr. 94 dalį), taikoma visoms finansavimo schemoms ir būti pakankamai lanksti, kad ja galėtų naudotis netiesioginėje veikloje dalyvaujantys visų rūšių juridiniai subjektai. Be to, siekiant, kad sistema būtų skaidri, aiški ir paprastai administruojama, pranešant apie patirtas išlaidas turėtų būti kuo daugiau taikoma įprastinė dalyvio (išlaidų) apskaitos praktika.

Trys tiesioginių išlaidų kategorijos

67.

Tokioje supaprastintoje sistemoje turėtų būti numatytos trys tiesioginių išlaidų kategorijos („personalo išlaidos“, „kelionės ir pragyvenimo išlaidos“ ir „kitos konkrečios išlaidos“), kurias nesunku nustatyti ir išskirti iš bet kurio dalyvio (išlaidų) apskaitos sistemos.

—

„Personalo išlaidos“ yra pagrindinė tiesioginių išlaidų, patiriamų vykdant netiesioginę veiklą, kategorija. Ji yra skirta dalyvaujančio juridinio subjekto tiesiogiai samdomų darbuotojų atlyginimo ir susijusiems mokesčiams padengti, atsižvelgiant į darbo sutartyse nustatytas ribas ir sąlygas. Tokioje sistemoje, kuri yra pagrįsta faktiškai patirtų išlaidų atlyginimu, būtina pagrįsti prie netiesioginės veiklos prisidedančių darbuotojų darbo laiką, kad būtų galima tinkamai paskirstyti atitinkamas personalo išlaidas. Komisija turėtų apibrėžti visiems dalyviams taikytinus minimalius reikalavimus dėl darbo laiko registravimo. Pagal Komisijos pasiūlymą Audito Rūmai taip pat rekomenduoja atsižvelgti į supaprastintą apskaičiavimo metodą, pavyzdžiui, naudoti biudžetines išlaidas, vidutines išlaidas ar vienetų skales, konkrečioms kategorijoms nustatytas normas – jei jos yra nustatytos pagal įprastinę dalyvio išlaidų apskaitos praktiką ir jei jos labai nenukrypsta nuo faktinių išlaidų.

—

„Kelionės ir pragyvenimo išlaidos“ yra siūlomos kaip antra kategorija, pirmiausia todėl, kad tokios išlaidos gali sudaryti didelę visų tam tikros veiklos išlaidų dalį. Audito Rūmai vėlgi rekomenduoja supaprastintą apskaičiavimo metodą, pasinaudojant vienetų skalėmis, jei jos yra nustatytos pagal įprastinę dalyvio išlaidų apskaitos praktiką ir jei jos labai nenukrypsta nuo faktinių išlaidų arba, kaip alternatyva, jei tokias vienetų skales nustato Komisija.

—

Visoms kitoms tiesioginėms išlaidoms apibūdinti Audito Rūmai siūlo įvesti trečią kategoriją – „Kitos konkrečios išlaidos“. Ši kategorija galėtų būti naudojama išimtinėms išlaidoms, pavyzdžiui, ilgalaikei įrangai, brangiems vartojimo reikmenims, subrangovams, bei vartojimo mokesčiams padengti, jei dotacijos sutartyje buvo numatytas planuojamų finansuotinų išlaidų tokiems dalykams biudžetas. Šiame kontekste paraiškų vertinimo ir derybų metu bus vertinamas šiai kategorijai priskirtų išlaidų tinkamumas, būtinumas ir pagrįstumas; tai turi būti suderinta su Komisija dotacijos sutartyje. Dėl to dalyviams bus suteiktas teisinis tikrumas, kad jiems bus atlygintos šios patirtos išlaidos, neviršijančios numatytų išlaidų biudžeto. Kaip alternatyva šiai išlaidų kategorijai priskirtinų išlaidų finansavimui taip pat gali būti naudojamos vienkartinės išmokos.

Netiesioginės išlaidos, pagrįstos suderintomis nustatyto dydžio sumomis

68.

Iš Komisijos pasiūlymo neaišku, kokios nustatyto dydžio sumos bus taikomos netiesioginėms finansuotinoms išlaidoms padengti (t. y. ar ši nustatyto dydžio norma atitinka Šeštojoje pagrindų programoje naudotą pavyzdį –20 % visų išlaidų nustatyto dydžio sumą, ar Finansiniame reglamente nustatytą bazinį dydį –7 % tarifą). Taip pat neaiškios ir aplinkybės, kurioms esant dalyviai gali pasirinkti tokią nustatyto dydžio sumos sistemą.

69.

Priešingai nei Komisijos pasiūlyme, Audito Rūmai mano, kad dalyviai turėtų turėti galimybę nurodyti tokias nustatyto dydžio sumas, kokios atitiktų įprastinę jų išlaidų apskaitos praktiką (žr. 38 dalį). Tokių sumų „pagrįstumas“ turėtų būti įrodytas derybų dėl paraiškų metu, remiantis dalyvių apskaitos informacija; jį turi patvirtinti išorės auditorius, teikiantis audito sertifikatą (34a straipsnis).

70.

Audito Rūmų nuomone, tokių suderintų nustatyto dydžio sumų naudojimas gerokai supaprastintų Komisijai teikiamus pranešimus apie išlaidas. Tik leidus dalyviams naudoti savo išlaidų apskaitos sistemą faktinėms jų patirtoms išlaidoms apskaičiuoti ir pranešti, jie galės dalyvauti veikloje visapusiškai laikydamiesi ir savo vidaus taisyklių, ir Dalyvavimo taisyklių. Praktikoje tai reikštų, kad dalyviai gali prašyti atlyginti tas netiesioginių išlaidų sumas, kurios yra žymiai didesnės už 20 % tiesioginių išlaidų, patirtų vykdant ankstesnes MTTP pagrindų programas (53).

Viršutinių finansavimo ribų padidinimas yra pateisinamas tik nustatant vieningą išlaidų sistemą

71.

Priešingai nei ankstesnėse MTTP pagrindų programose, 33 straipsnyje Komisija siūlo valstybinėms įstaigoms, vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigoms, mokslinių tyrimų organizacijoms ir MVĮ padidinti viršutines finansavimo ribas (t. y. atlyginimo procentus) nuo 50 % iki 75 %, ir tuo pačiu metu nustatyti Septintosios pagrindų programos vieningą išlaidų atlyginimo sistemą. Praktiškai tai reiškia, kad nebebus tęsiamos Papildomų išlaidų (PI) sistema, kurią daugiausia naudojo valstybės įstaigos ir aukštojo mokslo įstaigos, ir Visų išlaidų (VI) sistema. Anksčiau Audito Rūmai jau yra kritikavę PI sistemą, kadangi ji neleidžia patikrinti dalyvių dalies kofinansavime ir, praktiškai ją įgyvendinant, dažnai diskriminuodavo subjektus palyginti su tais juridiniais subjektais, kurie naudojo VI sistemą (54).

72.

Todėl Audito Rūmai visapusiškai remia Komisijos pasiūlymą, kadangi:

—

viršutinės finansavimo ribos atitinka valstybės pagalbos taisyklėse nustatytas ribas (žr. 15 dalį),

—

bendras poveikis dalyvių finansavimui turėtų būti neutralus ar netgi naudingas tiems juridiniams subjektams, kurie ankstesnėse MTTP pagrindų programose laikėsi PI sistemos taisyklių.

Tradicinės PI sistemos panaikinimo pasekmės dalyvių finansavimui bus kompensuotos padidinant viršutines finansavimo ribas. Tokiu būdu Komisijos pasiūlymu siekiama išvengti tokios situacijos, kad Septintojoje pagrindų programoje būtų paprasčiausiai numatytas didesnis finansavimas palyginti su ankstesnėmis MTTP pagrindų programomis, nors mokslinių tyrimų pastangos iš esmės yra tokios pačios.

73.

Audito Rūmai mano, kad Komisijos pasiūlymas iki 100 % visų finansuotinų išlaidų finansuoti tam tikras netiesioginės veiklos sritis pateisinamas tik valdymo ir mokymo veiklai ir kad Dalyvavimo taisyklėse turėtų būti aiškiai nurodyta, kad ši norma jokiomis aplinkybėmis negali būti pradėta taikyti apibendrintai (žr. 33 straipsnio 4 dalį).

Nuostatos dėl pranešimų apie išlaidas ir audito sertifikatų nėra pakankamai aiškios

74.

Audito Rūmų nuomone, turi būti pranešama apie visas kiekvieno laikotarpio išlaidas, tokiu būdu užtikrinant, kad Komisija turės galimybę patikrinti netiesioginės veiklos bendro finansavimo veiksmingumą (žr. 34 straipsnį).

75.

Audito Rūmai mano, kad Dalyvavimo taisyklėse turėtų būti nurodyta audito sertifikatų taikymo sritis ir turinys (žr. 34a straipsnį) (55). Pagal Finansinį reglamentą (56) ir Dalyvavimo taisykles, audito sertifikatai turi užtikrinti, kad:

—

dalyvio nurodytos išlaidos yra finansuotinos,

—

išlaidos, palūkanos, uždirbtos gavus išankstinį finansavimą, ir įplaukos buvo nustatytos teisingai ir yra pagrįstos tinkamais patvirtinamaisiais dokumentais.

76.

Audito sertifikatus turi teikti išorės auditorius, o valstybės įstaigose – kompetentingas valstybės pareigūnas. Išorės auditorius turi laikytis reikalavimų, nustatytų remiantis 1984 m. balandžio 10 d. Aštuntąja Tarybos direktyva 84/253/EEB (57). Valstybės pareigūno kompetenciją nustato nacionaliniai teisės aktai ir atitinkamos institucijos. Audito sertifikatą teikiantis išorės auditorius, o valstybės įstaigų atveju – kompetentingas valstybės pareigūnas turi būti nepriklausomas nuo dalyvio, kuris yra atsakingas už auditoriaus atranką.

77.

Audito sertifikatai yra esminis Komisijos vidaus kontrolės elementas. Audito Rūmų nuomone, tai suponuoja, kad Komisija turi teisę susipažinti su išorės auditorių dokumentais ir darbo dokumentais. Dotacijų sutarčių pavyzdžiuose ir susitarimuose su išorės auditoriumi turėtų būti numatyta tokia pareiga leisti susipažinti su informacija.

„Kompetencijos tinklams“ neturėtų būti taikomos specialios finansavimo taisyklės

78.

Audito Rūmų nuomone, Kompetencijos tinklams neturėtų būti taikomos specialios taisyklės, todėl reikėtų išbraukti 35 straipsnį (taip pat žr. 59 dalį). Taip pat neaišku, kokiu būdu Komisija nustatė vienkartinės išmokos dydį – 23 500 eurų per metus vienam mokslo darbuotojui. Nėra jokių nuorodų, kad toks dydis buvo nustatytas atlikus įrodymais paremtą šiuo metu pagal Šeštąją pagrindų programą vykdomų Kompetencijos tinklų esminės išlaidų struktūros įvertinimą. Be to, dirbtinai nustatytų sumų įtvirtinimas diskriminuoja tuos juridinius subjektus, kurie yra įsteigti tose valstybėse narėse ar asocijuotose šalyse, kuriose yra aukštesnis nominalus darbo užmokesčio dydis.

79.

Be to, siūlomas finansavimo mechanizmas neatitinka tikslo remti tinkle dalyvaujančių subjektų integraciją, kaip nustatyta Sprendimo III priedo a dalies 2 punkte „Kompetencijos tinklai“. Kaip šiuo metu Dalyvavimo taisyklėse nustatyta, mechanizmas aiškiai numato, kad kofinansuojama mokslinių tyrimų veikla, o ne tokia veikla, kuria prisidedama prie veiklos, vykdomos ilgesnio bendradarbiavimo kontekste, integracijos.

„Garantinis fondas“ neišspręs gavėjų patiriamų sunkumų

80.

Iš Audito Rūmų patirties matyti, kad pagrindinės administracinės problemos, su kuriomis dalyviai susiduria santykiuose su Komisija, yra nestandartizuoti Komisijos tarnybų reikalavimai tikrinant dalyvių teisinį ir finansinį gyvybingumą bei daugybė ir dažnai kartojamų prašymų pateikti informaciją (žr. 34–36 dalis).

81.

Tačiau garantinio fondo sukūrimas neišspręs šių dalyvių sunkumų, be to, nepanašu, kad jis būtų efektyvus (žr. 20 „kadangi“ ir 38 straipsnį) (58).

—

Pirma, net ir sukūrus tokį mechanizmą, negalima apeiti Finansinio reglamento 118 straipsnyje (įgyvendinimo taisyklių 182 straipsnyje) nustatytų reikalavimų dėl banko garantijų (59). Jie atsiranda pirmiausia dėl Bendrijos teikiamo išankstinio finansavimo (paprastai –80 % metinių išmokų).

—

Antra, garantinis fondas būtų draudiminė priemonė, ir finansiškai stabilūs dalyviai turės dengti riziką, kurią sukelia potencialiai silpnesni dalyviai, daugiausia MVĮ. Ši rizika bus paskirstyta visai pagal MTTP pagrindų programą finansuojamai veiklai, ir peržengs tų veiksmų, kuriuose dalyvaus įmokas fondui mokantys dalyviai, ribas.

—

Trečia, Komisijos pasiūlyme labai diskriminuojami skirtingų rūšių juridiniai subjektai, tokiu būdu neskatinant MTTP pagrindų programose dalyvauti ne viešųjų subjektų (60). Tai taip pat sumažina moksliniams tyrimams skirtino finansavimo sumą.

—

Ketvirta, tokių atvejų, kai juridiniai subjektai nevykdė savo pareigų Bendrijoms pagal ankstesnes pagrindų programas, yra labai mažai.

—

Penkta, garantinis fondas padengs trečiųjų asmenų finansinę riziką Bendrijos biudžetui, nukreipdamas lėšas nuo mokslo.

—

Galiausiai Komisijos pasiūlyme nepaaiškinama, kas nutinka su lėšomis, kurių neprireikia įsipareigojimų nevykdančių dalyvių padarytiems nuostoliams padengti. Audito Rūmų nuomone ir pagal biudžetinius metinį ir universalumo principus, kurie yra Finansinio reglamento pagrindas, lėšų perteklius, kuris negali būti priskirtas prie pagrindų programos pajamų, taip pat negali būti skirtas ir moksliniams tyrimams (61).

Todėl Audito Rūmai rekomenduoja išbraukti 20 „kadangi“ ir 38 straipsnį.

III skyrius. Sklaida ir pritaikymas, naudojimosi teisės (39–52 straipsniai)

Naudojimosi įgytomis žiniomis teisių suteikimas susijusiems subjektams

82.

Pramonės dalyvių atveju atitinkamų pirminių žinių netiesioginei veiklai savininkas paprastai būna ne dalyvaujantys juridiniai subjektai, o kitas tai pramonės grupei priklausantis subjektas. Audito Rūmų nuomone, ir atsižvelgiant į 46 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą pritaikyti įgytas žinias, naudojimosi įgytomis žiniomis teisės taip pat turėtų būti suteiktos su netiesioginės veiklos dalyviais susijusiems subjektams, tačiau laikantis tam tikrų sąlygų (žr. 42 straipsnį ir 49–50 straipsnius). Pirmiausia susijusi įmonė privalo:

—

būti įsteigta valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje,

—

suteikti abipuses naudojimosi teises į visas savo turimas pirmines žinias, kurių reikia, kad būtų galima naudoti įgytas žinias,

—

pagal 3 straipsnį vykdyti konfidencialumo įsipareigojimus.

Audito Rūmų pasiūlymas suteikti susijusiems subjektas abipuses naudojimosi teises panaikintų šį specifinį stabdį ir padidintų pramonės dalyvavimą MTTP pagrindų programose.

Skatinimas taikyti bendros nuosavybės įgytas žinias

83.

Audito Rūmų nuomone, nuostata, kad bendrasavininkiai gali taikyti bendros nuosavybės įgytas žinias, yra konstruktyvi, kadangi ji užkerta kelią tokiai situacijai, kai dėl kai kurių konsorciumo narių nesutikimo duoti leidimą apsaugoti žinias, bendros nuosavybės įgytos žinios būtų apskritai netaikomos. Tačiau Komisijos pasiūlymas gali padidinti riziką, kad jei nėra iš anksto sudaromas susitarimas, dalyviai organizuos savo darbą taip, kad išvengtų bendros nuosavybės, o tai reiškia, kad dalyviai gali būti mažiau linkę bendradarbiauti. Audito Rūmų nuomone, konsorciumui turėtų būti palikta teisė susitarti dėl to, kaip elgtis su tokia bendra nuosavybe pagal šį reglamentą, dotacijos sutartį ir konsorciumo susitarimą. Todėl Audito Rūmai rekomenduoja 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti pareigą sudaryti bendros nuosavybės sutartį ir išbraukti 40 straipsnio 2 dalies b punktą, taip skatinant dalyvius sudaryti bendros nuosavybės sutartį.

Pranešti Komisijai apie nuosavybės perdavimą turėtų būti reikalaujama tik esant tam tikroms aplinkybėmis

84.

Audito Rūmų nuomone, nebūtina Komisiją visada informuoti apie nuosavybės perdavimą. Tačiau jei perdavimas neatitinka Europos ekonomikos konkurencingumo didinimo ar etikos principų, Komisijai apie tai turėtų būti iš anksto pranešta. Audito Rūmai rekomenduoja, kad Komisija nustatytų taisykles, reglamentuojančias tokius atvejus. Visais kitais atvejais dėl nuosavybės perdavimo turėtų tartis dalyviai (žr. 42 ir 43 straipsnius).

Jokių naudojimosi teisių apribojimų ar panaikinimų po dotacijos skyrimo

85.

Audito Rūmų nuomone, būtų netikslinga ir nereikalinga leisti riboti ar nesinaudoti pirminėmis žiniomis (t. y. visomis intelektinės nuosavybės teisėmis, kurių reikia netiesioginei veiklai vykdyti ar rezultatams naudoti), kurioms yra taikomos naudojimosi teisės (žr. 48 straipsnį). Toks specialių pirminių žinių ribojimas ar neleidimas reikštų, kad netiesioginės veiklos neįmanoma įvykdyti pagal pradinį pasiūlymą arba kad įgytų žinių neįmanoma paskleisti.

86.

Be to, visiems netiesioginės veiklos dalyviams turėtų būti suteiktos naudojimosi teisės (žr. 49 straipsnį). Tik tuomet, jei reikia išsamesnių sąlygų tokioms naudojimosi teisėms, gali būti išreikštas poreikis gauti aiškų prašymą ir suinteresuotoms šalims sudaryti atitinkamą susitarimą. Audito Rūmų nuomone, susijusiems subjektams abipusiškumo pagrindais taip pat turėtų būti suteiktos naudojimosi teisės, kaip išdėstyta pirmiau (žr. 82 dalį).

IV skyrius. Europos investicijų bankas (53 straipsnis)

Būtina paaiškinti „Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę“

87.

Pagal Komisijos siūlymą, pateiktą Sprendimo III priedo b dalyje, Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė yra dotacijų teikimas Europos investicijų bankui (EIB). Tačiau, Audito Rūmų nuomone, būtinas platesnis paaiškinimas dėl EIB paskolų ir garantijų finansavimo veiklos taikymo srities (62) (žr. 23 „kadangi“ ir 53 straipsnį).

88.

Rizikos pasidalijimo finansinės priemonės kontekste Audito Rūmai taip pat rekomenduoja paaiškinti, ar visos Dalyvavimo taisyklių dalys yra taikytinos EIB teikiamoms dotacijoms (įskaitant III skyriaus „Sklaida ir pritaikymas, naudojimosi teisės“ nuostatas).

89.

Be to, pagal Komisijos pasiūlymą, Bendrijos finansinė parama EIB bus teikiama remiantis tik Finansinio reglamento nuostatomis. Tačiau reikėtų išsamiau paaiškinti, pagal kokias taisykles EIB teiks savo paskolas ir garantijų finansavimą. Audito Rūmų nuomone, EIB turėtų jas teikti ir administruoti laikydamasis savo taisyklių, atsižvelgdamas į bendrą orientaciją ir principus, Komisijos nustatytus dotacijos sutartyje (žr. 53 straipsnio 2 ir 3 dalis).

V skyrius. Baigiamosios nuostatos (54 straipsnis)

90.

Atsižvelgiant į tai, kad Septintoji pagrindų programa yra suplanuota septynerių metų laikotarpiui, Dalyvavimo taisyklėse reikėtų numatyti galimybę po tam tikro laikotarpio jas peržiūrėti ir prireikus pataisyti. Siūlomu tarpiniu vertinimu pirmiausia turėtų būti vertinama, ar buvo pasiekta užsibrėžto administracinių ir finansinių aspektų supaprastinamo ir, prireikus, turėtų būti siūloma, kokių papildomų priemonių reikėtų imtis (žr. 54 straipsnį).

IŠVADA

91.

Audito Rūmai mano, kad daugelyje sričių Komisijos pasiūlymas yra svarbus žingsnis link supaprastinamo ir lankstumo, kuris yra būtinas norint ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai įgyvendinti Septintąją pagrindų programą.

92.

Tačiau dėl pirmiau išdėstytų priežasčių ne visuomet buvo laikytasi tų principų ir kriterijų, kuriais reikėtų vadovautis, todėl Komisija praleido galimybę pasiekti reikiamo supaprastinamo. Visų pirma, Audito Rūmų nuomone, kai kurie Komisijos pasiūlymai yra nepagrįsti ir kelia pavojų, kad bus bereikalingai apsunkintas Septintosios pagrindų programos valdymas.

93.

Kitose srityse, kuriose reikia didesnio supaprastinamo ir lankstumo, Audito Rūmai rekomenduoja padaryti papildomus pakeitimus, pavyzdžiui:

—

organizuoti centralizuotą ir ex ante dalyvaujančių juridinių asmenų patikrinimą ir patvirtinimą (žr. 34–36 dalis),

—

reikalauti, kad Komisijos tarnybos naudotų bendras duomenų bazes ir keistųsi duomenimis elektroniniu būdu (žr. 41 ir 42 dalis),

—

taikyti lankstesnę netiesioginės veiklos valdymo struktūrą (žr. 45–55 dalis),

—

naudoti peržiūras (arba posėdžius) kaip netiesioginės veiklos kontrolės priemonę (geriausia, jei tai darytų atitinkami specialistai) (žr. 56 dalį),

—

nustatyti vieningą išlaidų atlyginimo sistemą, kuri leistų dalyviams skaidriai, aiškiai ir paprastai administruojamu būdu nustatyti Bendrijos finansinį indėlį (žr. 63–70 dalis),

—

skatinti naudotis netiesioginės veiklos rezultatais, skleisti juos ir perduoti nuosavybės teises (žr. 82–84 dalis).

94.

Komisijos pasiūlyme dėl Dalyvavimo taisyklių yra pateikiama keletas tokios supaprastintos sistemos elementų, pirmiausia įvedant vieningą išlaidų sistemą, tačiau nesukuriama skaidri, aiški ir paprastai administruojama sistema, pagal kurią būtų apskaičiuojamos ir pranešamos išlaidos bei nustatomas Bendrijos finansinis indėlis. Siūlomos išlaidų atlyginimo sistemos pasekmė būtų pernelyg sudėtinga sistema, kurią patikrinti Komisijai būtų labai sunku. Be to, nėra pakankamo tarpusavio ryšio tarp siūlomos išlaidų atlyginimo struktūros ir (išlaidų) apskaitos informacijos, kurią turi dalyviai. Dėl to, jei įstatymų leidėjas nepriims svarbių pakeitimų, dalyviai ir toliau bus nepatenkinti, o Septintojoje pagrindų programoje ir toliau bus pernelyg dažnai deklaruojamos dalyvių išlaidos.

Šią nuomonę Audito Rūmai priėmė Liuksemburge 2006 m. balandžio 5 d. įvykusiame Audito Rūmų posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas

Hubert WEBER

(1)  OL L 248, 2002 9 16 (pataisyta OL L 25, 2003 1 30).

(2)  OL L 201, 2005 8 2, p. 3.

(3)  OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

(4)  OL C 45, 1996 2 17, p. 5.

(5)  OL L 336, 1994 12 23, p. 156.

(6)  COM(2005) 705 galutinis.

(7)  OL C 107, 2004 4 30, p. 1. Taip pat žr. Komisijos veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos, COM(2006) 9 galutinis, 2006 m. sausio 17 d. (ypač 1 priede nurodytą veiksmą Nr. 1).

(8)  OL C 99, 2004 4 23, p. 1.

(9)  Žr. Komisijos pasiūlymą COM(2005) 119 galutinis.

(10)  Žr. Komisijos pasiūlymus COM(2005) 439 galutinis, COM(2005) 440 galutinis, COM(2005) 441 galutinis, COM(2005) 442 galutinis, COM(2005) 443 galutinis, COM(2005) 444 galutinis, COM(2005) 445 galutinis, 2005 m. rugsėjo 21 d.

(11)  Komisijos pasiūlyme bendri moksliniai tyrimai yra suskirstyti į devynias paprogrames: „Sveikata“, „Maistas, žemės ūkis ir biotechnologijos“, „Informacijos ir ryšių technologijos“, „Nanomokslai, nanotechnologijos, medžiagų ir naujos gamybos technologijos“, „Energetika“, „Aplinka (įskaitant klimato kaitą)“, „Transportas (įskaitant aeronautiką)“, „Socialiniai ir ekonomikos mokslai bei humanitariniai mokslai“ ir „Saugumas ir erdvė“.

(12)  Komisijos darbo dokumentas „2003 finansinių metų Europos Sąjungos biudžeto įvykdymo patvirtinimo tolesnė priežiūra: Tarybos rekomendacijos Nr. 5665/05“ (COM(2005) 448 galutinis, 2005 m. rugsėjo 19 d.) ir Europos Parlamento rekomendacijos – Wynn pranešimas (COM(2005) 449 galutinis, 2005 m. rugsėjo 19 d.).

(13)  Savo 740 pakeitimu Europos Parlamentas iš 02 01 02 11 biudžeto eilutės „Kitos valdymo išlaidos“ 10 % asignavimų perkėlė į rezervą, kuris bus atiduotas tuomet, kai Komisija parodys pakankamas pastangas supaprastinti savo procedūras ir padaryti jas veiksmingesnes pagal Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 1/2004 pateiktas rekomendacijas.

(14)  OL C 13, 2006 1 18. Žr. 12 dalį.

(15)  COM(2006) 42 galutinis, 2006 m. vasario 7 d.

(16)  Žr. specialiąją ataskaitą Nr. 1/2004, 74, 78 ir 79 dalis.

(17)  Komisijos pasiūlyme keletas sąvokų apibrėžimų yra pateikta kituose Dalyvavimo taisyklių straipsniuose (pavyzdžiui, „sklaidos“, „naudojimosi teisių“ arba „pritaikymo“ sąvokos yra apibrėžtos 1 straipsnyje, o „juridinio subjekto“ sąvoka –4 straipsnyje), tačiau kai kurie iš jų nevisiškai atitinka jų vartojimą kitose teisinio pagrindo dalyse (pavyzdžiui, 1 straipsnyje siūlomas „netiesioginės veiklos“ apibrėžimas). Kitais atvejais sąvokos yra vartojamos teisiniame pagrinde, tačiau jų apibrėžimas nepateikiamas (pavyzdžiui, 9 straipsnyje vartojama „netirtų sričių mokslinių tyrimų projektų“ sąvoka, 23 ir 25 straipsniuose vartojama „koordinatoriaus“ sąvoka, 31 straipsnyje vartojama „įplaukų“ sąvoka).

(18)  Tais atvejais, kai dalyvauja subjektai iš šalių kandidačių, III priede nustatyta, kad pagal tokias pačias sąlygas iš stojimo į ES pasiruošimui skirtų finansinių priemonių gali būti suteikta papildoma parama.

(19)  Žr. Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2005, 10 ir 11 dalis.

(20)  Žr. Audito Rūmų nuomonę Nr. 10/2005, 46 ir 47 dalis.

(21)  OL L 11, 2003 1 16, p. 1.

(22)  Žr. Sprendimo III priedo a dalies 4 punktą „Individualūs projektai“.

(23)  Kai EMTT vykdomajai agentūrai pavedami Komisijos pagal sutartis turimi įgaliojimai, turi būti taikomas Finansinio reglamento 54 straipsnis. Visų pirma turi būti aiškiai apibrėžtos ir visapusiškai prižiūrimos deleguotos įgyvendinimo funkcijos (taip pat žr. 40 dalį).

(24)  Apie skirtingą išorės audito ir vidaus kontrolės vaidmenį taip pat žr. Audito Rūmų pasiūlymą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos, apibūdintą Audito Rūmų nuomonėje Nr. 2/2004.

(25)  OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

(26)  OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(27)  OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(28)  OL L 136, 1999 5 31, p. 8.

(29)  Žr. specialiąją ataskaitą Nr. 1/2004, 18 ir 78 dalis.

(30)  Žr. Finansinio reglamento 160 straipsnį (įgyvendinimo taisyklių 229 straipsnio 3 dalį).

(31)  a skyriaus 3 punkto „Koordinavimo ir paramos veikla“ paskutinis sakinys yra toks: „Ši veikla taip pat gali būti įgyvendinama ne tik kvietimais teikti paraiškas, bet ir kitomis priemonėmis“. Jis turėtų būti pakeistas ir išdėstytas taip: „Laikantis taikytinų Finansinio reglamento ir jo įgyvendinimo taisyklių nuostatų, be dotacijų, ši veikla taip pat gali būti įgyvendinama: sutartyje nustatytų ir konkurse atrinktų prekių ar paslaugų viešaisiais pirkimais; po konkursų teikiamomis mokymosi, mokslinių tyrimų ar mokymo stipendijomis ir premijomis; narystės mokesčiais organizacijoms; arba honorarais nepriklausomiems ekspertams“.

(32)  Taip pat žr. Audito Rūmų pasiūlymą dėl konsorciumo, kuriame daug partnerių vykdo netiesioginę veiklą, supaprastintos valdymo struktūros (žr. 45–52 dalis).

(33)  Tačiau Komisijos pasiūlyme dėl 14 straipsnio trūksta konkrečios nuostatos dėl stipendijų ir premijų (taip pat žr. 30 straipsnio 1 dalį).

(34)  Žr. pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ (COM(2005) 440 galutinis, 2005 m. rugsėjo 21 d., 6 straipsnio 3 dalį: „Darbo programoje nurodomi kriterijai, pagal kuriuos vertinami netiesioginės veiklos pagal finansavimo schemas pasiūlymai ir atrenkami projektai. Tokie kriterijai bus nustatomi kompetencijai, poveikiui ir įgyvendinimui, o remiantis šiomis pagrindinėmis nuostatomis darbo programoje gali būti toliau nurodomi ar išplečiami papildomi reikalavimai, svertiniai koeficientai ir ribinės vertės.“

(35)  Taip pat žr. specialiąją ataskaitą Nr. 1/2004, 88, 92 ir 128 dalis.

(36)  Pažymėtina, kad terminas „atranka“ reiškia tai, kad Komisija, remdamasi vertinimo rezultatais, parengia sąrašą paraiškų, kurios atitiko minimalias vertinimo ribas (galbūt ir rezervo sąrašą, jei derybų metu atsirastų tam tikro papildomo finansavimo) ir sąrašą paraiškų, kurias reikia atmesti (tos, kurių negalima finansuoti; kurios nepasiekė minimalių vertinimo ribų; kurių negalima finansuoti dėl riboto biudžeto).

(37)  Specialioji ataskaita Nr. 1/2004, 92 ir 122 dalys.

(38)  Pažymėtina, kad pradžiai Komisija galėtų sukurti pirmąjį patvirtinančiųjų dokumentų sąrašą pasinaudodama savo archyvu, kuriame yra tie dokumentai, kurių buvo prašyta iš visų juridinių subjektų, dalyvavusių ankstesnėse MTTP pagrindų programose.

(39)  Specialioji ataskaita Nr. 1/2004, 66 dalis.

(40)  Žr. Finansinio reglamento 117 straipsnį (įgyvendinimo taisyklių 181 straipsnis).

(41)  Šie etapai pirmiausia apima: elektroninį paraiškų teikimą, ekspertų nustatymą ir atranką, paraiškų vertinimą ir atranką, derybas dėl paraiškų, dotacijų skyrimą ir valdymą, projekto rezultatų (pavyzdžiui, pranešimų ir finansinių ataskaitų) gavimą ir bendravimą su dalyviais.

(42)  Specialioji ataskaita Nr. 1/2004, 86 ir 138 dalys; Audito Rūmų 2004 finansinių metų metinė ataskaita, 6.10 dalis.

(43)  Specialioji ataskaita Nr. 1/2004, 111 dalis.

(44)  Specialioji ataskaita Nr. 1/2004, 115 dalis.

(45)  Komisija galėtų padengti išlaidas už rangovų teikiamas paslaugas atsižvelgdama į „valdymo ir mokymo“ veiklai nurodytas normas, kaip nustatyta 33 straipsnio 4 dalyje.

(46)  Sąvoka „kvietimas dalyvauti konkurse“ jau buvo vartota Šeštojoje pagrindų programoje, tačiau jos teisinis apibrėžimas nebuvo pateiktas. Po to Komisija nustatė neoficialias gaires, kaip reikėtų vykdyti tokius „kvietimus dalyvauti konkurse“ (apibendrintai kalbant tai yra tokia pati procedūra kaip ir kvietimas teikti paraiškas). Komisija nepateikė informacijos apie tai, kiek kartų tokia procedūra iki šiol faktiškai yra vykdyta.

(47)  Specialioji ataskaita Nr. 1/2004, 62 dalis.

(48)  Audito Rūmų 2004 finansinių metų metinė ataskaita, 6.47 dalis; Specialioji ataskaita Nr. 1/2004, 36–39 ir 139 dalys.

(49)  Pažymėtina, kad šiuos skaičiavimus turi atlikti dalyvis, atsižvelgdamas į konkrečių atskirų dalyvių vykdomą skirtingą veiklą (pavyzdžiui, valdymo ir mokymo veiklas, kurių kofinansavimo normos yra skirtingos), įvairų vienkartinių išmokų arba nustatyto dydžio sumų panaudojimą, atsižvelgiant į konkrečią veiklą, konkrečias dalyvaujančių juridinių subjektų išlaidų struktūras ir skirtingas viršutines finansavimo normas, nustatytas 33 straipsnyje. Žinoma, šis esminis principas taip pat taikytinas finansuotinų išlaidų padengimui, kaip nustatyta 31 straipsnyje.

(50)  Audito Rūmų nuomonė Nr. 10/2005, 44 dalis.

(51)  Komisijos pasiūlymas nefinansuoti tik „identifikuojamų“ netiesioginių mokesčių gali paskatinti dalyvius savo pranešimuose apie išlaidas nuslėpti PVM.

(52)  Audito Rūmų 2001 finansinių metų metinė ataskaita, 4.47 dalis; Specialioji ataskaita Nr. 1/2004, 36–40 ir 115 dalys ir Nuomonė Nr. 3/2005, 13 dalis.

(53)  Specialioji ataskaita Nr. 1/2004, 30–33 dalys.

(54)  Specialioji ataskaita Nr. 1/2004, 23–26 dalys.

(55)  Nuomonė Nr. 2/2004, V dalis: „Vidaus kontrolės sistemų pagrindas turėtų būti eilė kontrolės procedūrų; kiekviename lygyje turi būti siekiama konkrečiai apibrėžtų tikslų, kuriuose atsižvelgiama į kitų darbą. Prie prašymų atlyginti tam tikrą ribą viršijančias išlaidas turėtų būti pridėtas nepriklausomo auditoriaus audito sertifikatas ir ataskaita, sudaryti remiantis bendraisiais modelio ir turinio standartais.“

(56)  Žr. Finansinio reglamento 117 straipsnį (įgyvendinimo taisyklių 180 straipsnio 2 dalį).

(57)  OL L 126, 1984 5 12, p. 20.

(58)  Nuomonė Nr. 2/2004, VIII dalis: „Vidaus kontrolės sistemoms būtina atitinkama pusiausvyra tarp tam tikros biudžeto srities kontrolės sąnaudų ir patikrinimų naudos, kurią jie suteikia iki priimtino lygio apribodami nuostolių ir pažeidimų riziką.“

(59)  Audito Rūmų siūlomi pakeitimai konsorciumų savarankiškumui padidinti (žr. 18, 19 ir 23–26 straipsnius) ir Komisijos atliekami dalyvių egzistavimo, teisinio statuso ir veiklos bei finansinio pajėgumo patikrinimai (žr. 16a straipsnį) turėtų tokiu mastu sumažinti galimą pavojų Bendrijos biudžetui, kad daugeliu atvejų atsakingas leidimus duodantis pareigūnas gali nereikalauti trečiosios šalies kolegialios garantijos arba neatšaukiamos ir besąlygiškos jungtinės garantijos (kuri pagal Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių 182 straipsnio 3 dalį yra privaloma, jei išankstinis finansavimas sudaro daugiau kaip 80 % visos dotacijos sumos).

(60)  Pažymėtina, kad 38 straipsnio 2 dalyje Komisija siūlo, kad prie garantinio fondo neturi prisidėti šie subjektai: valstybinės įstaigos, juridiniai subjektai, kurių dalyvavimą netiesioginėje veikloje garantuoja valstybė narė arba asocijuotoji šalis, aukštojo ir vidurinio mokslo įstaigos, dalyvaujantiems veikloje, skirtoje remti mokslo darbuotojų mokymą ir kilimą karjeros laiptais, netirtų mokslinių tyrimų sričių veikloje ir konkrečių grupių naudai, išskyrus veiklą MVĮ naudai, skirtoje veikloje.

(61)  Taip pat žr. nuomonę Nr. 10/2005, 20 ir 22 dalis.

(62)  Pirmiausia reikėtų paaiškinti, ar, remiantis Sprendimo III priedo tekstu, tai taip pat taikoma veiklai, nepatenkančiai į Septintosios pagrindų programos taikymo sritį, pavyzdžiui, EUREKA projektams, arba ar veiklai, išskyrus tą, kuri nurodyta III priede (t. y. jungtinėms technologijų iniciatyvoms, dideliems projektams – įskaitant Eurika projektus, ir naujoms mokslinių tyrimų infrastruktūroms) gali būti teikiamos EIB paskolos ir garantijų finansavimas.

PRIEDAS

„DALYVAVIMO TAISYKLĖS“

COM(2005) 705 galutinis. REGLAMENTAS

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

nustatantis įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios pagrindų programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.)

(tekstas svarbus EEE)

AUDITO RŪMŲ

Nuomonėje Nr. 1/2006

siūlomi pakeitimai

(žr. Nuomonės Nr. 1/2006 dalį)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

 

 

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 167 straipsnį ir 172 straipsnio antrą pastraipą,

 

 

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą (1),

 

 

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

 

 

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę (3),

 

 

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (4),

 

 

KADANGI:

 

 

(1)

Septintoji pagrindų programa buvo patvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. […/…/EB] dėl Septintosios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo veikos programos (2007–2013 m.) (5).

 

5

 

Komisija atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas pagrindų programos ir specialiųjų programų, įskaitant susijusius finansinius aspektus, įgyvendinimas.

 

6

(2)

Septintoji pagrindų programa įgyvendinama pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (6), toliau – Finansinis reglamentas, ir Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias finansinio reglamento vykdymo taisykles (7), toliau – vykdymo taisyklės.

(2)

Septintoji pagrindų programa turi būti įgyvendinama pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (6), toliau – Finansinis reglamentas, ir Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias finansinio reglamento vykdymo taisykles (7), toliau – vykdymo taisyklės.

 

(3)

Septintoji pagrindų programa taip pat įgyvendinama pagal valstybės pagalbos, visų pirma valstybės pagalbos, skiriamos moksliniams tyrimams ir plėtrai, taisykles (8).

(3)

Septintoji pagrindų programa taip pat turi būti įgyvendinama pagal valstybės pagalbos, visų pirma valstybės pagalbos, skiriamos moksliniams tyrimams ir plėtrai, taisykles (8).

15, 16

(4)

Įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo taisyklėse turėtų būti numatyti nuoseklūs ir skaidrūs pagrindai, kad būtų užtikrintas veiksmingas Septintosios pagrindų programos įgyvendinimas ir pagerintos galimybės jos dalyviams ta programa pasinaudoti.

 

 

 

[naujas 4a„kadangi“ ] Šis reglamentas taip pat taikomas Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) finansuojamai veiklai.

2, 17

(5)

Septintojoje pagrindų programoje turėtų būti skatinamas Bendrijos atokiausių regionų, taip pat įvairių įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų, dalyvavimas.

 

 

(6)

Siekiant darnumo ir skaidrumo, turėtų būti taikomas labai mažų, mažų bei mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžimas, pateiktas Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (9).

 

 

(7)

Todėl tikslinga leisti dalyvauti ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims, jeigu pastarieji gali naudotis teisėmis ir prisiimti įsipareigojimus. Dalyvaujant fiziniams asmenims, bus užtikrinta, kad mokslinės kompetencijos ir gebėjimų kūrimas ir vystymas nebus apribotas Bendrijos finansavimu, skirtu vien tik juridinių asmenų projektams, todėl MVĮ, kurios nėra juridiniai asmenys, taip pat galės dalyvauti.

(7)

Todėl tikslinga leisti dalyvauti ne tik juridiniams, jeigu pastarieji gali naudotis teisėmis ir prisiimti įsipareigojimus bet taip pat ir fiziniams asmenims, jeigu pastarieji gali naudotis teisėmis ir prisiimti įsipareigojimus. Dalyvaujant fiziniams asmenims, bus užtikrinta, kad mokslinės kompetencijos ir gebėjimų kūrimas ir vystymas nebus apribotas Bendrijos finansavimu, skirtu vien tik juridinių asmenų projektams, todėl MVĮ, kurios nėra juridiniai asmenys, taip pat galės dalyvauti.

 

(8)

Reikia nustatyti minimalius dalyvavimo reikalavimus, taikomus visais atvejais ir atsižvelgiant į pagal Septintąją pagrindų programą vykdomos netiesioginės veiklos ypatumus. Visų pirma, turi būti nustatytos taisyklės, reglamentuojančios dalyvių skaičių ir jų įsisteigimo vietą.

 

 

(9)

Tikslinga leisti dalyvauti bet kuriam juridiniam subjektui, jeigu jis atitinka minimalius reikalavimus. Didesnis nei minimalus dalyvavimas turėtų užtikrinti veiksmingą atitinkamos netiesioginės veiklos atlikimą.

(9)

Tikslinga leisti dalyvauti bet kuriam juridiniam subjektui, jeigu jis atitinka minimalius reikalavimus. Didesnis nei minimalus Minimalius teisinius reikalavimus viršijantis dalyvavimas neturėtų užtikrinti pabloginti veiksmingą atitinkamos netiesioginės veiklos atlikimą įgyvendinimo.

22, 23, 24

(10)

Septintojoje pagrindų programoje reikėtų skatinti dalyvauti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje Europoje siekiančias plėtoti tarptautines organizacijas, kurias daugiausiai sudaro valstybės narės ar asocijuotos šalys.

 

 

(11)

Atsižvelgiant į Sutarties 164 ir 170 straipsniuose nurodyto tarptautinio bendradarbiavimo tikslus, taip pat turėtų būti numatytas trečiosiose šalyse įsisteigusių juridinių subjektų bei tarptautinių organizacijų dalyvavimas. Tačiau tikslinga reikalauti, kad tokį dalyvavimą pateisintų didesnis tokių dalyvių indėlis, kurį sudarytų Septintosios pagrindų programos tikslų įgyvendinimas.

 

 

 

[naujas 11a„kadangi“] Komisija turėtų įgyvendinti Septintąją pagrindų programą laikydamasi integruotos vidaus kontrolės principų.

 

(12)

Atsižvelgiant į minėtus tikslus, reikia nustatyti sąlygas ir reikalavimus, skirtus teikti Bendrijos finansavimą netiesioginę veiklą vykdantiems dalyviams.

(12)

Atsižvelgiant į minėtus tikslus, reikia nustatyti sąlygas ir reikalavimus, skirtus teikti Bendrijos finansavimą pagal kuriuos netiesioginę veiklą vykdantiems dalyviams bus teikiamas Bendrijos finansavimas, numatytas Sprendimo [.../...], nustatančio Septintąją pagrindų programą, III priedo a dalyje.

 

(13)

Reikia, kad be Finansiniame reglamente ir vykdymo taisyklėse nustatytų taisyklų ir procedūrų, Komisija nustatytų taisykles ir procedūras, reglamentuojančias pasiūlymų teikimą, vertinimą, atranką ir finansavimo skyrimą. Visų pirma turėtų būti nustatytos nepriklausomų ekspertų paslaugas reglamentuojančios taisyklės.

(13)

Reikia, kad b Be Finansiniame reglamente ir vykdymo taisyklėse bei šiame reglamente nustatytų taisyklių ir procedūrų, Komisija nustatytų turi nustatyti ir patvirtinti taisykles ir procedūras, reglamentuojančias pasiūlymų teikimą, vertinimą, atranką ir derybas bei finansavimo skyrimą. Visų pirma šiose taisyklėse turėtų būti numatytos nustatytos nuostatos, reglamentuojančios nepriklausomų ekspertų paslaugas.

32, 33

(14)

Tikslinga, kad be taisyklų ir procedūrų, nustatytų Finansiniame reglamente ir vykdymo taisyklėse, Komisija nustatytų taisykles ir procedūras, reglamentuojančias pagal Septintąją pagrindų programą dalyvaujančiųjų netiesioginėje veikloje teisinio ir finansinio pajėgumo vertinimą.

(14)

Tikslinga, kad b Be taisyklių ir procedūrų, nustatytų Finansiniame reglamente ir vykdymo taisyklėse, Komisija turėtų nustatyti ir patvirtinti taisykles ir procedūras, reglamentuojančias pagal Septintąją pagrindų programą dalyvaujančiųjų netiesioginėje veikloje teisinio ir finansinio pajėgumo vertinimą egzistavimo, teisinio statuso ir veiklos bei finansinių pajėgumų patikrą.

34, 35, 36

(15)

Todėl Finansinis reglamentas ir vykdymo taisyklės, inter alia, reglamentuoja Bendrijos finansinių interesų apsaugą, kovą su sukčiavimu ir pažeidimais, Komisijai priklausančių sumų susigrąžinimo tvarką, pašalinimą iš sutarčių ir finansavimo procedūrų bei susijusias nuobaudas ir Komisijos bei Audito Rūmų auditą ir patikrinimus pagal Sutarties 248 straipsnio 2 dalį.

(15)

Todėl Finansinis reglamentas, jo ir vykdymo taisyklės ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr.  2 988 /1995  (10), inter alia, reglamentuoja Bendrijos finansinių interesų apsaugą, kovą su sukčiavimu ir pažeidimais, Komisijai priklausančių sumų susigrąžinimo tvarką, pašalinimą iš sutarčių ir finansavimo procedūrų bei susijusias nuobaudas ir Komisijos bei Audito Rūmų auditą ir patikrinimus pagal Sutarties 248 straipsnio 2 dalį.

19

(16)

Kiekvienai veiklai sudarytoje sutartyje turi būti numatyta, kad Komisija arba Komisijos įgaliotas atstovas atliks priežiūrą bei finansinę kontrolę, Audito rūmai atliks auditus, o Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliks patikrinimus vietose Tarybos reglamente Nr. 2185/96 nustatyta tvarka.

(16)

Kiekvienai veiklai sudarytoje sutartyje turi būti numatyta, kad Komisija arba Komisijos įgaliotas atstovas atliks priežiūrą bei finansinę kontrolę, Audito rūmai atliks auditus, o Europos kovos su sukčiavimu tarnybos a (OLAF) atliks patikrinimus vietose Tarybos reglamentuose Nr. 2185/96, Nr. 1073/99 ir Nr. 1074/99 nustatyta tvarka.

Sutartyje taip pat turi būti numatyta, kad Audito rūmai atliks auditus; pagal Sutarties 248 straipsnio 2 dalį jie gali atlikti auditus vadovaudamiesi savo taisyklėmis.

18, 19

(17)

Komisija turi tikrinti netiesioginę veiklą, vykdomą pagal Septintąją pagrindų programą ir pagal Septintąją pagrindų programą ir specialiąsias programas.

(17)

Komisija turėtų tikrinti, kaip įgyvendinama netiesioginę veiklą, vykdomą pagal Septintąją pagrindų programą ir pagal Septintąją oji pagrindų programą a, ir specialiąsias osios programa os ir baigiamos ankstesnės pagrindų programos.

Savo tikrinimo veiklos rezultatus Komisija pristatyto iš valstybių narių atstovų sudarytam komitetui, kuriam pirmininkauja Komisija.

57

(18)

Mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisyklės turi užtikrinti, kad, jei reikia, dalyviai saugotų veiklos metu atsiradusią intelektinę nuosavybę, taip pat naudotų ir platintų tokios veiklos rezultatus.

(18)

Mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisyklės turi užtikrinti, kad, jei reikia, dalyviai ir su jais susiję subjektai saugotų veiklos metu atsiradusią intelektinę nuosavybę, taip pat naudotų ir platintų tokios veiklos rezultatus.

 

(19)

Atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės savininkų teises, šios taisyklės turi būti parengtos taip, kad užtikrintų, jog dalyviai galėtų naudotis visa būtina informacija, kurią jie pateikia projektui, ir žiniomis, kurias jie įgyja projekto metu vykdydami tiriamąją veiklą, kad galėtų atlikti mokslinius tyrimus arba pritaikyti sukauptas žinias.

(19)

Atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės savininkų teises, šios taisyklės turi būti parengtos taip, kad užtikrintų, jog dalyviai ir su jais susiję subjektai galėtų naudotis visa būtina informacija, kurią jie pateikia projektui, ir žiniomis, kurias jie įgyja projekto metu vykdydami tiriamąją veiklą, kad galėtų atlikti mokslinius tyrimus arba pritaikyti sukauptas žinias.

 

(20)

Bus panaikintas Šeštojoje pagrindų programoje nustatytas reikalavimas tam tikriems dalyviams prisiimti finansinę atsakomybę už konsorciumo partnerius. Priklausomai nuo rizikos, susijusios su tam tikrų sumų nesusigrąžinimu, laipsnio, Bendrijos finansinio indėlio dalis gali būti neišmokama, kad būtų kompensuotos sumos, kurias turi grąžinti, bet negrąžina, įsipareigojimų nevykdantys partneriai. Dalyviai, kurie privalės prisiimti finansinę atsakomybę už kitus dalyvius, turės sumokėti įmoką rizikai išvengti, kurios Komisija neišmokės pervesdamas likusias lėšas.

(20)

Bus panaikintas Šeštojoje pagrindų programoje nustatytas reikalavimas tam tikriems dalyviams prisiimti finansinę atsakomybę už konsorciumo partnerius. Priklausomai nuo rizikos, susijusios su tam tikrų sumų nesusigrąžinimu, laipsnio, Bendrijos finansinio indėlio dalis gali būti neišmokama, kad būtų kompensuotos sumos, kurias turi grąžinti, bet negrąžina, įsipareigojimų nevykdantys partneriai. Dalyviai, kurie privalės prisiimti finansinę atsakomybę už kitus dalyvius, turės sumokėti įmoką rizikai išvengti, kurios Komisija neišmokės pervesdamas likusias lėšas.

34, 35, 36, 80, 81

(21)

Bendrijos finansavimas bendroms įmonėms ar kitoms struktūroms, įkurtoms pagal Sutarties 171 straipsnį arba pagal Sutarties 169 straipsnį, neįtraukiamas į šio reglamento taikymo sritį.

(21)

Bendrijos finansavimas bendroms įmonėms ar kitoms struktūroms, įkurtoms pagal Sutarties 171 straipsnį arba pagal Sutarties 169 straipsnį, neįtraukiamas į šio reglamento taikymo sritį.

 

(22)

Šiame reglamente atsižvelgiama į pagrindines teises ir ypač laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų.

(22)

Kiekvienoje veikloje, kuriai taikomas Šiame šis reglamente as, turėtų būti atsižvelgiama į pagrindines teises ir ypač laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų.

 

(23)

Bendrija gali suteikti dotaciją Europos investicijų bankui (EIB) skatinti privataus sektoriaus investicijas į tinkamus plataus masto mokslinius tyrimus, padidindama banko pajėgumą valdyti riziką; dotacija jam leis i) suteikti didesnį EIB paskolų su tam tikra rizika skaičių ir ii) finansuoti rizikingesnę, nei būtų galima be tokios Bendrijos paramos, Europos MTTP veiklą.

(23)

Bendrija gali suteikti dotaciją Europos investicijų bankui (EIB) skatinti privataus sektoriaus investicijas į tinkamus plataus masto mokslinius tyrimus, nurodytus Sprendimo [.../...], nustatančio Septintąją pagrindų programą, III priedo b dalyje, padidindama banko pajėgumą valdyti riziką; dotacija jam leis i) suteikti didesnį EIB paskolų su tam tikra rizika skaičių ir ii) finansuoti rizikingesnę, nei būtų galima be tokios Bendrijos paramos, Europos MTTP veiklą.

2

(24)

Bendrija gali suteikti finansinę paramą, kaip nustatyta Finansiniame reglamente, inter alia, naudodama šias priemones:

(24)

Bendrija gali suteikti finansinę paramą, kaip nustatyta Finansiniame reglamente, inter alia, naudodama šias priemones:

 

a)

viešuosius pirkimus, sutartyje nustatydama kainą konkurse atrinktoms prekėms ar paslaugoms,

a)

viešuosius pirkimus, sutartyje nustatydama kainą konkurse atrinktoms prekėms ar paslaugoms,

 

b)

dotacijas,

b)

dotacijas,

 

c)

mokėdama narystės mokesčius organizacijoms,

c)

mokėdama narystės mokesčius organizacijoms,

 

d)

mokėdama honorarus nepriklausomiems ekspertams, kaip nustatyta šio reglamento 17 straipsnyje.

d)

mokėdama honorarus nepriklausomiems ekspertams, kaip nustatyta šio reglamento 17 straipsnyje.

 

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

 

 

I SKYRIUS

Įžanginės nuostatos

 

 

1 straipsnis

1 straipsnis

 

Dalykas

Dalykas ir taikymo sritis

 

Šiame reglamente nustatomos įmonių, mokslinių tyrimų centrų, universitetų ir kitų juridinių subjektų dalyvavimo veikloje, kurią vykdo vienas ar daugiau dalyvių pasinaudodami finansavimo programomis, nustatytomis Sprendimo [.../...], nustatančio Septintąją pagrindų programą, III priedo a dalyje, toliau – netiesioginė veikla, taisyklės.

[1.] Šiame reglamente nustatomos įmonių, mokslinių tyrimų centrų, universitetų ir kitų juridinių subjektų dalyvavimo veikloje, kurią vykdo vienas ar daugiau dalyvių pasinaudodami finansavimo programomis, nustatytomis Sprendimo [.../...], nustatančio Septintąją pagrindų programą, III priedo e a dalyje, toliau – netiesioginė veikla, taisyklės, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytą išimtį.

20, 21

Jame taip pat nustatomos taisyklės pagal taisykles, nustatytas Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, toliau – Finansinis reglamentas, ir Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2 342/2002, toliau – vykdymo taisyklės, dėl Bendrijos finansavimo, teikiamo Septintosios pagrindų programos netiesioginės veiklos dalyviams.

[2.] Jame taip pat nustatomos taisyklės pagal taisykles, nustatytas Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, toliau – Finansinis reglamentas, ir Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, toliau – vykdymo taisyklės, dėl Bendrijos finansavimo, teikiamo Septintosios pagrindų programos netiesioginės veiklos dalyviams.

 

Kalbant apie pagal Septintąją pagrindų programą vykdomų mokslinių tyrimų rezultatus, šiame reglamente nustatytos taisyklės, skirtos paskelbti įgytas žinias tinkamais būdais, kurie skiriasi nuo tokios informacijos apsaugos formalumų, įskaitant įgytų žinių skelbimą bet kuriomis priemonėmis, toliau – sklaida.

[3.] Kalbant apie pagal Septintąją pagrindų programą vykdomų mokslinių tyrimų rezultatus, šiame reglamente nustatytos taisyklės, skirtos paskelbti įgytas žinias tinkamais būdais, kurie skiriasi nuo tokios informacijos apsaugos formalumų, įskaitant įgytų žinių skelbimą bet kuriomis priemonėmis, toliau – sklaida.

 

Be to, jame nustatomos taisyklės tiesiogiai ar netiesioginiai pritaikyti įgytas žinias tolesnėje mokslinių tyrimų veikloje, išskyrus susijusią netiesioginę veiklą, tobulinant, kuriant ir parduodant produktą ar procesą arba kuriant ir teikiant paslaugą, toliau – pritaikymas.

[4.] Be to, jame nustatomos taisyklės tiesiogiai ar netiesioginiai pritaikyti įgytas žinias tolesnėje mokslinių tyrimų veikloje, išskyrus susijusią netiesioginę veiklą, tobulinant, kuriant ir parduodant produktą ar procesą arba kuriant ir teikiant paslaugą, toliau – pritaikymas.

 

Šiame reglamente nustatytos įgytoms ir pirminėms žinioms taikomos taisyklės dėl licencijų ir dėl jų naudotojų teisių, toliau – naudojimosi teisės.

[5.] Šiame reglamente nustatytos įgytoms ir pirminėms žinioms taikomos taisyklės dėl licencijų ir dėl jų naudotojų teisių, toliau – naudojimosi teisės.

 

 

[6.] Šis reglamentas taikomas Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) finansuojamai veiklai.

2, 17

 

[7.] Šis reglamentas taikomas Europos investicijų bankui (EIB) teikiamoms dotacijoms, kuriomis siekiama prisidėti prie atidėjimų sudarymo ir kapitalo paskirstymo jam teikiant paskolas ir finansuojant garantijas veiklai, nurodytai Sprendimo [.../...], nustatančio Septintąją pagrindų programą, III priede.

 

 

[8. perkelta iš 21 „kadangi“] Šis reglamentas netaikomas Bendrijos finansavimas ui bendroms įmonėms ar kitoms struktūroms, įkurtoms pagal Sutarties 171 straipsnį arba pagal Sutarties 169 straipsnį, nurodytoms Sprendimo [.../...], nustatančio Septintąją pagrindų programą, III priedo b dalyje neįtraukiamas į šio reglamento taikymo sritį.

 

2 straipsnis

 

14

Sąvokų apibrėžimai

 

 

Šiame reglamente, šalia Finansiniame reglamente ir vykdymo taisyklėse pateiktų apibrėžimų, taikomi ir šie apibrėžimai:

 

 

1)

„įgytos žinios“ – veiklos metu sukurti saugomi arba nesaugomi rezultatai, įskaitant informaciją. Tokie rezultatai apima teises, susijusias su autorių teisėmis, dizaino teisėmis, patento teisėmis, augalų veislių nuosavybės teisėmis ar panašiomis apsaugos formomis;

 

 

2)

„pirminės žinios“ – informacija, kurią dalyviai sukaupė prieš pasirašydami dotacijos sutartį, taip pat autorinės teisės ir kitos tokiai informacijai taikomos intelektinės nuosavybės teisės, dėl kurių suteikimo buvo pateiktas prašymas prieš sudarant dotacijos sutartį ir kurios yra reikalingos vykdyti netiesioginę veiklą arba naudotis netiesioginės veiklos rezultatais;

2)

„pirminės žinios“ – informacija, kurią dalyviai sukaupė prieš pasirašydami sudarydami dotacijos sutartį, taip pat autorinės teisės ir kitos tokiai informacijai taikomos intelektinės nuosavybės teisės ar jų pritaikymas, dėl kurių suteikimo buvo pateiktas prašymas prieš sudarant dotacijos sutartį ir kurios yra reikalingos kurių reikia vykdyti netiesioginę veiklą arba naudotis netiesioginės veiklos rezultatais įgytomis žiniomis;

 

3)

„mokslinių tyrimų organizacija“ – nepelno organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra vykdyti mokslinius arba techninius tyrimus;

3)

„mokslinių tyrimų organizacija“ – juridinis subjektas, įregistruotas kaip nepelno organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra vykdyti mokslinius arba techninius tyrimus;

 

4)

„trečioji šalis“ – valstybė, kuri nėra valstybė narė;

 

 

5)

„asocijuotoji šalis“ – tai trečioji šalis, kuri yra tarptautinio susitarimo su Bendrija šalis, to susitarimo pagrindu ar laikydamasi jame nurodytų sąlygų moka finansinius įnašus į visą Septintąją pagrindų programą ar jos dalį;

 

 

6)

„tarptautinė organizacija“ – tarpvyriausybinė organizacija, išskyrus Europos bendriją, turinti juridinio asmens statusą pagal tarptautinę viešąją teisę, taip pat tokių tarptautinių organizacijų įsteigtos specializuotosios agentūros;

 

 

7)

„tarptautinė Europos interesų organizacija“ – tarptautinė organizacija, kurios narių daugumą sudaro Europos bendrijos valstybės narės ar asocijuotosios šalys, ir kurių pagrindinis tikslas – skatinti Europos mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą;

7)

„tarptautinė Europos interesų organizacija“ – tarptautinė organizacija, kurios narių daugumą sudaro Europos bendrijos valstybės narės ar asocijuotosios šalys arba šių valstybių ir šalių viešosios mokslinių tyrimų organizacijos ar nacionalinės finansavimo agentūros, ir kurių pagrindinis tikslas – skatinti Europos mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą;

 

8)

„tarptautinio bendradarbiavimo šalis partnerė“ – trečioji šalis, kurią Europos Komisija priskiria prie šalių, kuriose gaunamos mažos pajamos, žemesnės vidutinės ar aukštesnės vidutinės pajamos, ir kuri tokia pripažįstama darbo programose;

 

 

9)

„valstybinė įstaiga“ – juridinis subjektas, tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę viešąją teisę, ir tarptautinės organizacijos;

 

 

10)

„MVĮ“ – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės 2003 m. gegužės 6 d. Rekomendacijos 2003/361/EB versijoje nurodyta reikšme;

 

 

11)

„darbo programa“ – Komisijos priimtas planas specialiajai programai įgyvendinti, kaip nurodyta Sprendimo [.../...] 3 straipsnyje;

 

 

12)

„finansavimo programos“ – Bendrijos finansavimo, skirto netiesioginei veiklai, mechanizmai, kaip nustatyta Sprendimo […/…] III priedo a dalyje;

12)

„finansavimo programos“ – Bendrijos finansavimo, skirto netiesioginei veiklai, mechanizmai, kaip nustatyta nurodytai Sprendimo […/…] III priedo e,  a dalyje , mechanizmai;

20, 21

13)

„MTTP vykdytojas“ – juridinis subjektas, atliekantis mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą konkrečių mokslinių tyrimų projektų grupių naudai.

13)

„MTTP vykdytojas“ – juridinis subjektas, atliekantis mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą konkrečių mokslinių tyrimų projektų grupių, nurodytų Sprendimo […/…] III priedo a dalies 6 skirsnyje, naudai.

 

3 straipsnis

 

 

Konfidencialumas

 

 

Pagal dotacijos sutartyje, paskyrimo laiške arba kontrakte nustatytas sąlygas, Komisija ir dalyviai duomenis, žinias ir jiems pateiktus dokumentus laiko konfidencialiais.

 

 

II SKYRIUS

Dalyvavimas

 

 

1 SKIRSNIS

MINIMALŪS REIKALAVIMAI

 

 

4 straipsnis

 

 

Bendrieji principai

 

 

1.

Valstybėje narėje, asocijuotoje arba trečiojoje šalyje įsteigta įmonė, mokslinių tyrimų centras arba kitas juridinis subjektas gali dalyvauti netiesioginėje veikloje, jeigu atitinka minimalius šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, įskaitant nurodytus 12 straipsnyje.

 

 

Tačiau, vykdant netiesioginę veiklą, nurodytą 5 straipsnio 1 dalyje ir 7, 8 arba 9 straipsniuose, kai minimalūs reikalavimai gali būti įvykdyti nedalyvaujant valstybėje narėje įsteigtam juridiniam subjektui, turi būti kreipiamas didesnis dėmesys į Sutarties 163 ir 164 straipsniuose nustatytų tikslų pasiekimą.

Tačiau, vykdant netiesioginę veiklą, nurodytą 5 straipsnio 1 dalyje ir 7, 8 arba 9 straipsniuose, kai minimalūs reikalavimai gali būti įvykdyti nedalyvaujant valstybėje narėje įsteigtam juridiniam subjektui, turi būti kreipiamas didesnis dėmesys į.Sutarties 163 ir 164 straipsniuose nustatytų tikslų pasiekimą.

 

Juridinis subjektas – fizinis arba juridinis asmuo, įkurtas pagal savo įsisteigimo vietos nacionalinę teisę arba pagal Bendrijos arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir kuris veikdamas savo vardu, gali naudotis teisėmis bei vykdyti įsipareigojimus.

[ Juridinis subjektas – fizinis arba juridinis asmuo, įkurtas pagal savo įsisteigimo vietos nacionalinę teisę arba pagal Bendrijos arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir kuris veikdamas savo vardu, gali naudotis teisėmis bei vykdyti įsipareigojimus.]

 

 

Tačiau, vykdant netiesioginę veiklą, nurodytą 5 straipsnio 1 dalyje ir 7, 8 arba 9 straipsniuose, kai minimalūs reikalavimai gali būti įvykdyti nedalyvaujant valstybėje narėje įsteigtam juridiniam subjektui, turi būti kreipiamas didesnis dėmesys į Sutarties 163 ir 164 straipsniuose nustatytų tikslų pasiekimą.

 

2.

Fizinių asmenų atveju, gyvenamoji vieta laikoma įsisteigimo vieta.

[ 2.

Fizinių asmenų atveju, gyvenamoji vieta laikoma įsisteigimo vieta. ]

 

3.

Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras, toliau – JTC, gali dalyvauti netiesioginėje veikloje tokiu pat pagrindu ir naudodamasis tomis pačiomis teisėmis ir pareigomis, kaip ir valstybėje narėje įsteigtas juridinis subjektas.

 

 

5 straipsnis

 

22, 23, 24

Minimalūs reikalavimai

 

 

1.

Minimalūs netiesioginės veiklos reikalavimai:

1.

Minimalūs dalyvavimo netiesioginės je veiklos je reikalavimai:

 

a)

privalo dalyvauti mažiausiai trys juridiniai subjektai, kiekvienas iš jų turi būti įsteigtas valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, o du iš jų negali būti įsteigti toje pačioje valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje;

a)

privalo dalyvauti mažiausiai trys juridiniai subjektai, kiekvienas iš jų turi būti įsteigtas valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, o du iš jų negali būti įsteigti toje pačioje valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyse;

 

 

b)

tarp šalių, kuriose yra įsteigti šie juridiniai subjektai, turi būti ne mažiau kaip trys skirtingos valstybės narės arba asocijuotos šalys;

 

b)

pagal 6 straipsnį visi trys juridiniai subjektai turi būt nepriklausomi vienas nuo kito.

b c)

pagal 6 straipsnį visi mažiausiai trys juridiniai subjektai turi būti nepriklausomi vienas nuo kito.

 

2.

Kai vienas iš dalyvių yra JTC, tarptautinė Europos interesų organizacija arba pagal Bendrijos teisę įsteigtas subjektas, 1 pastraipos a punkte laikoma, kad jis yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, nei kiti toje pačioje veikloje dalyvaujantys dalyviai.

 

 

6 straipsnis

 

 

Nepriklausomumas

 

 

1.

Du juridiniai subjektai laikomi nepriklausomais vienas nuo kito, kai jie vienas kito tiesiogiai arba netiesiogiai nekontroliuoja arba kai vieno tiesiogiai arba netiesiogiai nekontroliuoja tas pats subjektas, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja kitą.

 

 

2.

Pirmoje pastraipoje minima kontrolė gali būti tokia:

 

 

a)

kai tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma daugiau kaip 50 % juridinio subjekto nominalios akcijų emisijos vertės arba dauguma to subjekto akcininkų ar dalininkų balsavimo teisių;

 

 

b)

kai tiesiogiai ar netiesiogiai, faktiškai ir teisiškai, naudojamasi sprendžiamąja galia valdant juridinį subjektą.

 

 

3.

Tačiau tokie santykiai tarp juridinių subjektų nelaikomi kontroliuojančiais santykiais:

 

 

a)

tai pačiai valstybinei investicinei korporacijai, instituciniam investuotojui arba rizikos kapitalo bendrovei tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 % akcijų emisijos nominalios vertės arba didžioji akcininkų ir dalininkų balsavimo teisių dalis;

 

 

b)

juridiniai subjektai priklauso tai pačiai valstybinei institucijai arba yra jos prižiūrimi.

 

 

7 straipsnis

 

22, 23, 24

Netiesioginė veikla, susijusi su tarptautinio bendradarbiavimo šalimis partnerėmis

 

 

Bendradarbiavimo projektams, kuriuose tarptautinio bendradarbiavimo šalys partnerės dalyvauja lygiomis teisėmis su valstybėmis narėmis ir asocijuotomis šalimis, kaip nurodyta darbo programoje, taikomi šie minimalūs reikalavimai:

Bendradarbiavimo projektams, nurodytiems Sprendimo […/…] III priedo a dalies 1 skirsnyje, kuriuose tarptautinio bendradarbiavimo šalys partnerės dalyvauja lygiomis teisėmis su valstybėmis narėmis ir asocijuotomis šalimis, kaip nurodyta darbo programoje, taikomi šie minimalūs reikalavimai:

 

a)

turi dalyvauti mažiausiai keturi juridiniai subjektai,

a)

turi dalyvauti mažiausiai keturi juridiniai subjektai,

 

b)

mažiausiai du a punkte nurodyti juridiniai subjektai turi būti įsteigti valstybėse narėse arba asocijuotose šalyse, tačiau du subjektai negali būti įsteigti toje pačioje valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje,

b)

mažiausiai du tarp šalių, kuriose yra įsteigti a punkte nurodyti dalyvaujantys juridiniai subjektai, turi būti įsteigti ne mažiau kaip dvi valstybėse narėse arba asocijuotose šalyse, tačiau du subjektai negali būti įsteigti toje pačioje valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje,

 

c)

mažiausiai du a punkte nurodyti juridiniai subjektai turi būti įsteigti tarptautinio bendradarbiavimo šalyse partnerėse, tačiau du subjektai negali būti įsteigti toje pačioje tarptautinio bendradarbiavimo šalyje partnerėje,

c)

mažiausiai du tarp šalių, kuriose yra įsteigti a punkte nurodyti dalyvaujantys juridiniai subjektai, turi būti įsteigti ne mažiau kaip dvi tarptautinio bendradarbiavimo šalyse partnerėse, tačiau du subjektai negali būti įsteigti toje pačioje tarptautinio bendradarbiavimo šalyje partnerėje,

 

d)

visi keturi a punkte nurodyti juridiniai subjektai pagal 6 straipsnį turi būti nepriklausomi vienas nuo kito.

d)

visi ne mažiau kaip keturi a punkte nurodyti iš dalyvaujančių juridiniai ų subjektai ų pagal 6 straipsnį turi būti nepriklausomi vienas nuo kito.

 

8 straipsnis

 

 

Koordinavimo ir paramos veikla, mokslo darbuotojų mokymas ir kilimas karjeros laiptais

 

 

Minimalus reikalavimas, taikomas koordinavimo ir paramos veiklai ir veiklai, skirtai mokslo darbuotojų mokymui ir kilimui karjeros laiptais, – vieno juridinio subjekto dalyvavimas.

 

 

Pirma pastraipa netaikoma tais atvejais, kai vykdoma mokslinių tyrimų projektų koordinavimo veikla.

 

 

9 straipsnis

 

2

Netirtų sričių mokslinių tyrimų projektai, vykdomi mokslinių tyrimų bendruomenės iniciatyva

 

 

Minimalus reikalavimas, taikomas netiesioginei veiklai remti netirtų sričių mokslinių tyrimų projektus, vykdomus mokslinių tyrimų bendruomenės iniciatyva, kuriuos finansuoja Europos mokslinių tyrimų taryba, – vieno juridinio subjekto, įsteigto valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, dalyvavimas.

[1.] Minimalus reikalavimas, taikomas netiesioginei veiklai remti netirtų sričių mokslinių tyrimų projektus, vykdomus mokslinių tyrimų bendruomenės iniciatyva, kuriuos finansuoja Europos mokslinių tyrimų taryba, kurie nurodyti Sprendimo […/…] III priedo a dalies 4 skirsnyje,– vieno juridinio subjekto, įsteigto valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, dalyvavimas.

 

 

[2.] Komisija imasi atitinkamų priemonių užtikrinti dotacijų netirtų sričių mokslinių tyrimų projektams, vykdomiems mokslinių tyrimų bendruomenės iniciatyva, kuriuos finansuoja Europos mokslinių tyrimų taryba, portatyvumą tarp valstybėse narėse arba asocijuotose šalyse įsteigtų juridinių subjektų.

25, 26

10 straipsnis

 

24

Vieninteliai dalyviai

 

 

Kai netiesioginės veiklos minimalius reikalavimus atitinka keletas juridinių subjektų, kurie kartu sudaro vieną juridinį subjektą, pastarasis, jeigu yra įsteigtas valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, netiesioginėje veikloje gali dalyvauti kaip vienintelis dalyvis.

Kai netiesioginės veiklos minimalius reikalavimus atitinka keletas juridinių subjektų, kurie kartu sudaro vieną juridinį subjektą, kaip, pavyzdžiui, Europos ekonominių interesų grupės (EEIG) arba tarptautinės Europos interesų organizacijos, pastarasis, jeigu yra įsteigtas valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, netiesioginėje veikloje gali dalyvauti kaip vienintelis dalyvis.

 

11 straipsnis

 

 

Trečiosiose šalyse įsteigtos tarptautinės organizacijos ir juridiniai subjektai

 

 

Trečiosiose šalyse įsteigtos tarptautinės organizacijos ir juridiniai subjektai gali dalyvauti netiesioginėje veikloje, jeigu jie atitinka šiame skyriuje nustatytus minimalius reikalavimus, taip pat specialiosiose programose arba atitinkamose darbo programose nurodytus reikalavimus.

 

 

12 straipsnis

 

 

Papildomi reikalavimai

 

 

Be šiame skyriuje nustatytų minimalių reikalavimų, specialiosiose arba darbo programose gali būti išdėstyti reikalavimai dėl mažiausio dalyvių skaičiaus.

 

 

Jose taip pat gali būti pagal netiesioginės veiklos pobūdį ir tikslus nustatyti papildomi reikalavimai, taikomi dalyvių tipui ir, jei reikia, jų įsisteigimo vietai.

 

 

2 SKIRSNIS

PROCEDŪROS

 

 

1 POSKIRSNIS

KVIETIMAI TEIKTI PARAIŠKAS

 

 

13 straipsnis

 

 

Kvietimai teikti paraiškas

 

 

1.

Komisija skelbia netiesioginei veiklai skirtus kvietimus teikti paraiškas pagal atitinkamose specialiosiose ir darbo programose nustatytus reikalavimus.

1.

Komisija skelbia netiesioginei veiklai skirtus kvietimus teikti paraiškas pagal atitinkamose specialiosiose ir darbo programose nustatytus reikalavimus.

20, 21

Be vykdymo taisyklėse numatyto informavimo, Komisija skelbia kvietimus teikti paraiškas Septintosios pagrindų programos interneto puslapiuose, taip pat naudojasi informaciniais kanalais bei valstybių narių ir asocijuotų šalių įsteigtais informaciniais centrais.

 

 

2.

Jei reikia, Komisija kvietimuose teikti paraiškas nurodo, kad dalyviams nereikia sudaryti konsorciumo sutarties.

 

 

14 straipsnis

 

20, 21, 27, 28

Išimtys

 

 

Komisija neskelbia kvietimų teikti paraiškas šiai veiklai:

Vadovaudamasi Finansiniu reglamentu ir jo vykdymo taisyklėmis, Komisija neskelbia kvietimų teikti paraiškas šiai veiklai:

 

a)

pagal vykdymo taisykles, koordinavimo ir paramos veiklai, kurią vykdys specialiosiose programose ar darbo programose nurodyti juridiniai subjektai, kai specialiojoje programoje leidžiama, kad darbo programoje būtų nurodyti gavėjai,

a)

pagal vykdymo taisykles, koordinavimo ir paramos veiklai, kurią vykdys specialiosiose programose ar darbo programose nurodyti juridiniai subjektai, kai jei specialiojoje programoje leidžiama, kad darbo programoje būtų nurodyti gavėjai,

 

b)

koordinavimo ir paramos veiklai, kurią sudaro įsigijimas ar paslauga, kai taikomos Finansiniame reglamente nurodytos viešųjų pirkimų taisyklės,

b)

koordinavimo ir paramos veiklai, kurią sudaro sutartyje nustatytos ir pasirinktos prekės ar paslaugos įsigijimas ar paslauga, kai taikomos Finansiniame reglamente nurodytos atsižvelgiant į viešųjų pirkimų taisyklė es,

 

 

c)

koordinavimo ir paramos veiklai, susijusiai su po konkursų teikiamomis mokymosi, mokslinių tyrimų ar mokymo stipendijomis ir premijomis;

 

c)

su nepriklausomų ekspertų paskyrimu susijusiai koordinavimo ir paramos veiklai,

c d)

su nepriklausomų ekspertų paskyrimu susijusiai koordinavimo ir paramos veiklai,

 

d)

kitai veiklai, jeigu taip numatyta Finansiniame reglamente arba vykdymo taisyklėse.

d e)

kitai veiklai, įgyvendinamai remiantis Tarybos ir Europos Parlamento (arba Tarybos, pasikonsultavusios su Europos Parlamentu) sprendimais, nurodytais Sprendimo [.../...], nustatančio Septintąją pagrindų programą, III priedo b dalyje. jeigu taip numatyta Finansiniame reglamente arba vykdymo taisyklėse.

 

2 POSKIRSNIS

PARAIŠKŲ VERTINIMAS

2 POSKIRSNIS

PARAIŠKŲ VERTINIMAS, ATRANKA BEI DERYBOS IR DOTACIJŲ SKYRIMAS

 

15 straipsnis

15 straipsnis

30, 31

Vertinimas, atranka ir finansavimo skyrimas

Vertinimas o principai bei , atranka os ir finansavimo skyrimas o kriterijai

 

1.

Komisija vertina visas po kvietimo teikti paraiškas pateiktas paraiškas, remdamasi specialiojoje ir darbo programoje išdėstytais vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo kriterijais.

1.

Komisija vertina visas po kvietimo teikti paraiškas pateiktas paraiškas dėl netiesioginės veiklos, remdamasi šiame reglamente, specialiojoje ir darbo programoje išdėstytais vertinimo principais , bei atrankos ir finansavimo skyrimo kriterijais.

 

Darbo programoje gali būti numatyti išsamesni kriterijai arba išsamesnė kriterijų taikymo tvarka.

 

 

 

[1a.] Išsamesni atrankos ir finansavimo skyrimo kriterijai pirmiausia gali būti nustatomi netirtų sričių moksliniams tyrimams, kuriuos finansuoja Europos mokslinių tyrimų taryba.

31

 

[1b.] Jei tai numatyta darbo programose ar kvietimuose teikti paraiškas, gali būti atliekamas nuotolinis vertinimas

4, 31

2.

Paraiška, pažeidžianti pagrindinius etikos principus arba neatitinkanti specialiojoje programoje, darbo programoje ar kvietime teikti paraiškas nustatytų reikalavimų, neatrenkama. Tokia paraiška gali būti bet kuriuo metu pašalinama iš vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo procedūrų.

2.

Paraiška, pažeidžianti pagrindinius etikos principus arba neatitinkanti specialiojoje programoje, darbo programoje ar kvietime teikti paraiškas nustatytų reikalavimų, dalyvavimui negali būti neatrenkama. ir Tokia paraiška gali būti bet kuriuo metu pašalinama iš vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo procedūrų.

31

3.

Paraiškos atrenkamos pagal vertinimo rezultatus.

3.

Paraiškos atrenkamos pagal vertinimo rezultatus.

 

16 straipsnis

16 straipsnis

32, 33

Paraiškų teikimo, vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo tvarka

Paraiškų teikimo, vertinimo, atrankos, derybų ir finansavimo skyrimo tvarka

 

1.

Komisija priima ir paskelbia taisykles, reglamentuojančias paraiškų teikimo tvarką, taip pat susijusią vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo tvarką. Visų pirma, Komisija nustato išsamias dviejų etapų paraiškų teikimo tvarkos taisykles ir dviejų pakopų vertinimo tvarkos taisykles.

1.

Komisija priima ir paskelbia taisykles, reglamentuojančias paraiškų teikimo tvarką, taip pat susijusią vertinimo, atrankos, derybų ir finansavimo skyrimo tvarką. Visų pirma, Komisija nustato išsamias dviejų etapų paraiškų teikimo tvarkos taisykles ir dviejų pakopų vertinimo tvarkos taisykles.

 

2.

Kai kvietime teikti paraiškas nurodyta dviejų etapų paraiškų teikimo tvarka, antrajam etapui prašoma pateikti tik tas išsamias paraiškas, kurios pagal vertinimo kriterijus buvo atrinktos pirmajame etape.

 

 

3.

Jeigu kvietimuose teikti paraiškas nurodyta dviejų pakopų vertinimo tvarka, toliau vertinamos tik tos paraiškos, kurios pagal ribotą kriterijų skaičių buvo atrinktos pirmojoje pakopoje.

 

 

 

[3a.] Išskyrus atvejus, kai darbo programoje nurodyta kitaip, paraiškos dėl netiesioginės veiklos turi būti teikiamos elektroniniu būdu.

4

4.

Komisija priima ir skelbia taisykles, siekdama užtikrinti, kad būtų nuolatos tikrinamas netiesioginės veiklos dalyvių juridinis statusas bei finansinis pajėgumas.

4.

Komisija priima ir skelbia taisykles, siekdama užtikrinti, kad būtų nuolatos tikrinamas netiesioginės veiklos dalyvių juridinis statusas bei finansinis pajėgumas.

 

 

[4a.; perkelta iš 15 straipsnio 3 dalies] Paraiškos dėl netiesioginės veiklos atrenkamos pagal remiantis lyginamąja vertinimo rezultatus ų analize.

 

 

[5.] Apie vertinimo rezultatą dalyviams pranešama raštu.

Jei netiesioginę veiklą siūlo konsorciumas, vertinimo rezultatas ir informacija apie paraiškos atranką gali būti perduodami tik koordinatoriui.

 

 

[6.] Dėl atrinktų paraiškų Komisija, prireikus, gali susitarti su dalyviais iš dalies pakeisti mokslinį, veiklos ir finansinį netiesioginės veiklos aspektus, laikydamasi darbo programoje ir kvietime teikti paraiškas nustatytų ribų ir atsižvelgdama į paraiškos vertinimo rezultatus.

 

 

[7.] Taikydama 16a straipsnyje nustatytą patikrinimo tvarką Komisija užtikrina, kad dalyviai turi veiklos ir finansinių pajėgumų, kurių reikia ar gali prireikti netiesioginei veiklai vykdyti.

 

 

[8.] Komisija skiria dotacijas toms paraiškoms, dėl kurių buvo sėkmingai baigtos derybos.

Visos kitos paraiškos atmetamos.

37, 38

 

16a straipsnis

34, 35, 36, 42

 

Netiesioginės veiklos dalyvių egzistavimo, teisinio statuso bei veiklos ir finansinio pajėgumo tikrinimas

 

 

Komisija atsako už netiesioginės veiklos dalyvių egzistavimo, teisinio statuso bei veiklos ir finansinio pajėgumo tikrinimą.

Tikrinimas atliekamas remiantis atitinkamais dalyvio pateiktais pagrindžiančiais dokumentais, patvirtinančiais jo egzistavimą bei teisinį statusą ir jo finansinį bei veiklos pajėgumą.

Šie dokumentai turi būti periodiškai arba Komisijai paprašius atnaujinami.

Siekiant išvengti dvigubo tikrinimo, Komisija patvirtina sėkmingą patikrinimą, kuris iki vėlesnio pranešimo laikomas pakankamu visoms to paties dalyvio pateiktoms paraiškoms.

Šiam tikslui Komisija sukuria vieningą tikrinimo ir patvirtinimo sistemą bei patvirtina ir paskelbia specialias taisykles.

 

17 straipsnis

 

39

Nepriklausomų ekspertų skyrimas

 

 

1.

Komisija skiria nepriklausomus ekspertus, kad jie padėtų atlikti vertinimą, kaip reikalaujama pagal Septintąją pagrindų programą ir specialiąsias programas.

1.

Komisija skiria nepriklausomus ekspertus, kad jie padėtų atlikti vertinimą įvertinti netiesioginę ir priežiūros veiklą, kaip reikalaujama pagal Septintąją pagrindų programą ir specialiąsias programas.

 

14 straipsnyje nurodytai koordinavimo ir paramos veiklai nepriklausomi ekspertai skiriami tik tuo atveju, jei Komisija mano, kad tai yra būtina.

14 straipsnyje nurodytai koordinavimo ir paramos veiklai nepriklausomi ekspertai skiriami tik tuo atveju, jei Komisija mano, kad tai yra būtina.

 

2.

Skiriant nepriklausomus ekspertus, atsižvelgiama į tai, ar jie turi paskirtoms užduotims vykdyti tinkamus gebėjimus ir žinias.

 

 

Nepriklausomi ekspertai atrenkami remiantis individualiems asmenims skirtais kvietimais teikti kandidatūras arba nacionalinių mokslinių tyrimų agentūroms, institutams ar įmonėms skirtais kvietimais, siekiant sudaryti tinkamų kandidatų sąrašus.

 

 

Prireikus Komisija gali atrinkti bet kurį į tuos sąrašus neįtrauktą reikiamus gebėjimus turintį asmenį.

 

 

Skiriant nepriklausomų ekspertų grupes, imamasi reikiamų priemonių, kad būtų išlaikyta tinkama lyčių pusiausvyra.

 

 

 

[2a.] Ekspertus netirtų sričių mokslinių tyrimų vertinimui ir priežiūrai skiria Komisija, remdamasi Europos mokslinių tyrimų tarybos Mokslo tarybos pasiūlymu.

40

3.

Paskirdama nepriklausomą ekspertą, Komisija imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad šis ekspertas nepatektų į interesų konfliktą, susijusį su tuo klausimu, kuriuo jis prašomas pateikti savo nuomonę.

3.

Paskirdama nepriklausomą ekspertą, Komisija imasi būtinų atitinkamų priemonių užtikrinti, kad šis ekspertas nepatektų į interesų konfliktą, susijusį su tuo klausimu, kuriuo jis prašomas pateikti savo nuomonę.

 

4.

Komisija patvirtina skyrimo laiško pavyzdį, toliau – skyrimo laiškas, į kurį įtraukta deklaracija, kad nepriklausomas ekspertas paskyrimo metu nėra patekęs į jokį interesų konfliktą, ir kad jis įsipareigoja pranešti Komisijai apie bet kokį interesų konfliktą, jeigu toks kiltų tuo metu, kai jis teikia nuomonę arba vykdo pareigas. Komisija sudaro Bendrijos ir nepriklausomo eksperto skyrimo laišką.

 

44

 

[4a.] Komisija patvirtina ir paskelbia taisykles, reglamentuojančias nepriklausomų ekspertų skyrimą ir naudojimąsi jų paslaugomis.

32, 33

5.

Komisija reguliariai skelbia kiekvienoje specialiojoje programoje dalyvavusių nepriklausomų ekspertų sąrašą, pasitelkdama bet kurią tinkamą žiniasklaidos priemonę.

5.

Komisija reguliariai skelbia kiekvienoje pagrindų programoje ir jos specialiojoje siose programoje se dalyvavusių nepriklausomų ekspertų sąrašą ir funkcijas, pasitelkdama bet kurią tinkamą žiniasklaidos priemonę.

 

 

17a straipsnis

4, 41, 42

 

Duomenų bazės ir elektroninis keitimasis duomenimis

 

 

[1.] Komisija imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog duomenys, susiję su visa pagal Septintąją pagrindų programą finansuojama netiesiogine veikla, būtų įtraukti ir apdoroti integruotose duomenų bazėse ir bendroje kompiuterinėje sistemoje.

 

 

[2.] Komisija skatina elektroninį keitimąsi duomenimis visais paraiškų ir dotacijų valdymo aspektais.

 

3 POSKIRSNIS

ĮGYVENDINIMAS IR DOTACIJŲ SUTARTYS

3 POSKIRSNIS

NETIESIOGINĖS VEIKLOS IR DOTACIJŲ SUTARČIŲ Į ĮGYVENDINIMAS IR DOTACIJŲ SUTARTYS

 

18 straipsnis

18 straipsnis

 

Bendroji dalis

Bendroji dalis Dotacijų sutarčių įgyvendinimo nuostatos

 

1.

Dalyviai įgyvendina netiesioginę veiklą ir imasi būtinų ir pagrįstų priemonių. Tos pačios netiesioginės veiklos dalyviai ją įgyvendina veikdami Bendrijos labui bendrai ir pavieniui.

 

 

2.

Komisija pagal 19 straipsnio 7 dalyje numatytą pavyzdį ir atsižvelgdama į susijusios finansavimo programos savybes parengia Bendrijos ir dalyvių dotacijos sutartį.

2.

Komisija pagal 19 straipsnio 7 dalyje numatytą pavyzdį ir atsižvelgdama į susijusios finansavimo programos savybes parengia Bendrijos ir dalyvių dotacijos sutartį.

 

3.

Dalyviai neprisiima su dotacijos sutartimi nesuderinamų įsipareigojimų.

 

 

4.

Jeigu vienas dalyvis nevykdo įsipareigojimų, kiti dalyviai vykdo dotacijos sutartį be papildomo Bendrijos finansavimo, išskyrus tuos atvejus, kai Komisija aiškiai atleidžia juos nuo to įsipareigojimo.

 

 

5.

Jeigu veiklos vykdyti neįmanoma arba jeigu dalyvis nebegali jos vykdyti, Komisija užtikrina, kad veikla būtų baigta.

5.

Jeigu veiklos vykdyti neįmanoma arba jeigu dalyvis nebegali jos vykdyti, pagal 21 straipsnį Komisija užtikrina, kad veikla būtų baigta.

56

6.

Dalyviai užtikrina, kad Komisijai būtų pranešta apie bet kokį įvykį, kuris galėtų turėti neigiamos įtakos netiesioginės veiklos įgyvendinimui arba Bendrijos interesams.

 

 

19 straipsnis

19 straipsnis

43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50

Į dotacijos sutartį įtraukiamos bendrosios nuostatos

Į dotacijos sutartį įtraukiamos b Bendrosios dotacijų sutarčių nuostatos

 

1.

Dotacijos sutartyje nustatomos dalyvių teisės ir pareigos Bendrijos atžvilgiu pagal Sprendimą [.../...], šį reglamentą, Finansinį reglamentą ir vykdymo taisykles ir pagal bendrus Bendrijos teisės principus.

 

 

Pagal tokias pačias sąlygas joje taip pat nustatomos juridinių subjektų, kurie tampa dalyviais jau vykdant netiesioginę veiklą, teisės ir pareigos.

Pagal tokias pačias sąlygas joje taip pat nustatomos juridinių subjektų, kurie tampa dalyviais jau vykdant netiesioginę veiklą, teisės ir pareigos.

 

 

[1a. perkelta iš 18 straipsnio 2 dalies] Kiekvienai netiesioginei veiklai, išskyrus nurodytąją 14 straipsnyje, Komisija, pasinaudodama pagal 19 straipsnio 7 dalyje numatytą ais pavyzd įžiais, ir atsižvelgdama į susijusios finansavimo programos savybes parengia Bendrijos ir dalyvių vardu veikiančio koordinatoriaus dotacijos sutartį.

 

2.

Jei reikia, dotacijos sutartyje numatoma, kuri Bendrijos finansinio indėlio dalis bus skiriama padengti finansuotinas išlaidas, o kuri – nustatyto dydžio sumas (įskaitant vieneto sąnaudų skalę) ar vienkartines išmokas.

2.

Jei reikia, d Dotacijos sutartyje numatoma nurodoma veiklos trukmė, mokslinis ir techninis darbas, kuris bus vykdomas, visų numatytų išlaidų biudžetas ir , kuri maksimalus Bendrijos finansinio s indėlio s į netiesioginę veiklą dalis bus skiriama padengti finansuotinas išlaidas, o kuri – nustatyto dydžio sumas (įskaitant vieneto sąnaudų skalę) ar vienkartines išmokas.

 

3.

Dotacijos sutartyje nurodoma, dėl kokių konsorciumo sudėties pakitimų būtina iš anksto skelbti konkurencinį kvietimą.

3.

Dotacijos sutartyje nurodoma, dėl kokių konsorciumo sudėties pakitimų būtina iš anksto skelbti konkurencinį kvietimą.

 

4.

Dotacijos sutartyje reikalaujama, kad Komisijai būtų teikiamos periodinės ataskaitos apie susijusios netiesioginės veiklos įgyvendinimo eigą.

4.

Dotacijos sutartyje reikalaujama, kad Komisijai būtų teikiamos periodinės ataskaitos apie susijusios netiesioginės veiklos įgyvendinimo eigą , ir, prireikus, joje gali būti numatyta, kad atitinkamos netiesioginės veiklos įgyvendinimui įvertinti yra atliekamos peržiūros.

56

5.

Jei reikia, dotacijos sutartyje gali būti numatyta, kad Komisijai iš anksto turi būti pranešta apie įgytų žinių nuosavybės perdavimą trečiajai šaliai.

5.

Jei reikia, dotacijos sutartyje gali būti numatyta, kad Komisijai iš anksto turi būti pranešta apie įgytų žinių nuosavybės perdavimą trečiajai šaliai.

 

6.

Jeigu dotacijos sutartyje reikalaujama, kad dalyviai vykdytų trečiajai šaliai naudą teikiančią veiklą, dalyviai apie tai turi plačiai paskelbti ir trečiąsias šalis atrinkti skaidriai, teisingai ir nešališkai. Jeigu darbo programoje numatyta, dotacijos sutartyje nustatomi kriterijai atrinkti tokią trečiąją šalį. Komisija pasilieka teisę pateikti prieštaravimą dėl atrinktos trečiosios šalies.

 

 

7.

Pagal šį reglamentą Komisija nustato dotacijos sutarties pavyzdį.

7.

Pagal šį reglamentą Komisija nustato ir patvirtina dotacijos sutarties pavyzdį žius kiekvienai finansavimo schemai, nurodytai Sprendimo [.../...], nustatančio Septintąją pagrindų programą, III priedo a dalyje.

 

8.

Dotacijos sutartyje atsispindi Europos mokslininkų chartijoje ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekse (11) nustatyti principai. Jei reikia, joje atkreipiamas dėmesys į sinergiją su visų lygių švietimu, ryžtą ir sugebėjimą skatinti dialogą ir debatus mokslo klausimais ir mokslinių tyrimų rezultatų temomis su platesne publika, t.y. ne tik su mokslo bendruomene, veiklą, kuria siekiama didinti moterų vaidmenį moksliniuose tyrimuose, ir veiklą, nukreiptą į socialinius ir ekonominius mokslinių tyrimų aspektus.

8.

Dotacijos sutartyje ies pavyzdžiuose atsispindi Europos mokslininkų chartijoje ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekse (11) nustatyti principai. Jei reikia, joje atkreipiamas dėmesys į sinergiją su visų lygių švietimu, ryžtą ir sugebėjimą skatinti dialogą ir debatus mokslo klausimais ir mokslinių tyrimų rezultatų temomis su platesne publika, t.y. ne tik su mokslo bendruomene, veiklą, kuria siekiama didinti moterų vaidmenį moksliniuose tyrimuose, ir veiklą, nukreiptą į socialinius ir ekonominius mokslinių tyrimų aspektus.

 

 

[8a. perkelta iš 16 „kadangi“] Kiekvienai veiklai sudarytoje Dotacijų sutartyje ies pavyzdžiuose turi būti numatyta oma, kad Komisija arba Komisijos įgaliotas atstovas atliks priežiūrą bei finansinę kontrolę, Audito rūmai atliks auditus, o Europos kovos su sukčiavimu tarnybos a (OLAF) atliks patikrinimus vietose Tarybos reglamentuose Nr. 2185/96 , Nr. 1073/99 ir Nr 1074/99 nustatyta tvarka.

19

20 straipsnis

 

 

Naudojimosi teisių, pritaikymo ir sklaidos nuostatos

 

 

1.

Dotacijos sutartyje nustatomos tos dalyvių pareigos dėl naudojimosi teisių, pritaikymo ir sklaidos, kurios nebuvo nustatytos šiame reglamente.

1.

Dotacijos sutartyje nustatomos tos dalyvių teisės ir pareigos dėl naudojimosi teisių, pritaikymo ir sklaidos, kurios nebuvo nustatytos šiame reglamente.

 

Todėl joje reikalaujama, kad Komisijai būtų pateiktas įgytų žinių pritaikymo ir sklaidos planas.

 

 

2.

Dotacijos sutartyje gali būti tiksliai apibrėžtos sąlygas, pagal kurias dalyviai gali nesutikti, kad tam tikri Komisijos įgalioti atstovai atliktų įgytų žinių pritaikymo ir sklaidos technologinį auditą.

 

 

21 straipsnis

 

 

Sutarties nutraukimo nuostatos

 

 

Dotacijos sutartyje tiksliai apibrėžiamos visos sutarties arba jos dalies nutraukimo priežastys, visų pirma, susijusios su reglamento nesilaikymu, sutarties nevykdymas arba pažeidimas, taip pat pasekmės dalyviams, jeigu sutarties nesilaiko kiti dalyviai.

 

 

22 straipsnis

 

 

Specialiosios nuostatos

 

 

1.

Vykdant netiesioginę veiklą, kuria remiamos esamos mokslinių tyrimų infrastruktūros ir, tam tikrais atvejais, naujos mokslinių tyrimų infrastruktūros, dotacijos sutartyje gali būti numatytos specialios nuostatos, susijusios su konfidencialumu, viešumu, naudojimosi teisėmis ir įsipareigojimais, galinčiais turėti įtakos besinaudojantiesiems infrastruktūra.

 

 

2.

Vykdant netiesioginę veiklą, kuria remiamas mokslo darbuotojų mokymas ir kilimas karjeros laiptais, dotacijos sutartyje gali būti nustatytos specialios nuostatos, susijusios su konfidencialumu, naudojimosi teisėmis ir įsipareigojimais, susijusiais su mokslo darbuotojais, turinčiais naudos iš šios veiklos.

 

 

3.

Vykdant netiesioginę veiklą saugumo ir kosmoso mokslinių tyrimų srityje, dotacijos sutartyje gali būti numatytos specialios nuostatos, susijusios su konfidencialumu, informacijos įslaptinimu, naudojimosi teisėmis, įgytų žinių nuosavybės teisės perleidimu ir jų pritaikymu.

 

 

4.

Jei reikia, į dotacijos netiesioginei veiklai, susijusiai su saugumo klausimais, nenurodytais 3 dalyje, sutartį gali būti įtrauktos ir kitos specialiosios nuostatos.

 

 

 

[5.; perkelta iš 47 straipsnio] Vykdant mokslinių tyrimų bendruomenės iniciatyva netirtų sričių mokslinių tyrimų veiklą, dalyviai aktyviai užtikrina dotacijos sutartyje gali būti numatytos specialios nuostatos dėl sklaidos. įgytų žinių sklaidą, atsižvelgdami į intelektinės nuosavybės teisių apsaugos svarbą, greitos sklaidos naudą, konfidencialumą ir dalyvių teisėtus interesus.

 

23 straipsnis

23 straipsnis

45, 46, 47, 48, 49, 50

Pasirašymas ir prisijungimas

Pasirašymas ir prisijungimas vykdant netiesioginę veiklą, kurioje dalyvauja daug partnerių

 

Dotacijos sutartis įsigalioja, kai ją pasirašo koordinatorius ir Komisija.

[1.] Dotacijos sutartis įsigalioja, kai ją pasirašo koordinatorius, veikiantis kitų dalyvių vardu, ir Komisija.

 

Ji taikoma kiekvienam oficialiai prie jos prisijungusiam dalyviui.

Ji taikoma kiekvienam oficialiai prie jos konsorciumo susitarimo prisijungusiam dalyviui.

 

 

[2.] [ Konsorciumo sudėtis keičiama tik Komisijai davus pritarimą raštu, kaip nustatyta 26 straipsnio 4 dalyje. ]

 

4 POSKIRSNIS

KONSORCIUMAI

 

 

24 straipsnis

 

51, 52

Konsorciumo susitarimai

 

 

Jeigu kvietime teikti paraiškas nenurodyta kitaip, visi juridiniai subjektai, norintys dalyvauti netiesioginėje veikloje, sudaro susitarimą, toliau – konsorciumo susitarimą, reglamentuojantį šiuos klausimus:

[1.] Jeigu Išskyrus atvejus, kai kvietime teikti paraiškas nenurodyta kitaip, visi juridiniai subjektai, norintys dalyvauti netiesioginėje veikloje, sudaro susitarimą, toliau – konsorciumo susitarimą as , reglamentuojantį šiuos klausimus: .

 

 

Jame, atsižvelgiant į dotacijos sutartyje įtvirtintas nuostatas, gali būti nustatytos papildomos netiesioginės veiklos dalyvių teisės ir pareigos, reglamentuojantį čios šiuos klausimus:

 

a)

konsorciumo vidaus organizaciją,

a)

konsorciumo teisinį atstovavimą ir vidaus organizaciją, konfidencialumo priemones ir vidaus ginčų sprendimą, įskaitant nuostatas dėl bet kurio dalyvio išėjimo, pašalinimo ar pakeitimo;

 

b)

Bendrijos finansinio indėlio paskirstymą,

b)

numatytų išlaidų biudžeto paskirstymą, Bendrijos finansinio indėlio paskirstymą, naudojamų dotacijų formas pagal 30 straipsnio 1 dalį ir nuostatas dėl pranešimų apie išlaidas ir jų skaičiavimo pagal 30 straipsnio 2 dalį;

 

c)

papildomas taisykles, susijusias su sklaida ir pritaikymu, įskaitant atitinkamas intelektinės nuosavybės teises,

c)

papildomas taisykles, susijusias su netiesioginėje veikloje įgytų žinių nuosavybe, šios nuosavybės perdavimu, naudojimosi teisėmis, sklaida ir pritaikymu, įskaitant atitinkamas intelektinės nuosavybės teises, ;

 

d)

vidaus ginčų sprendimą.

d)

vidaus ginčų sprendimą.

 

 

[2.] Visi dalyviai, norintys dalyvauti netiesioginėje veikloje, sudaro konsorciumo susitarimą iki tol, kol koordinatorius pasirašo dotacijos sutartį.

 

 

[3.] Pagal šį reglamentą Komisija nustato konsorciumo susitarimo pavyzdžius kiekvienai finansavimo schemai, nurodytai Sprendimo [.../...], nustatančio Septintąją pagrindų programą, III priedo a dalyje.

 

25 straipsnis

 

45, 46, 47, 48, 49, 50

Koordinatorius

 

 

1.

Netiesioginėje veikloje norintys dalyvauti juridiniai subjektai iš visų dalyvių turi paskirti vieną koordinatorių, kuris pagal šį reglamentą, Finansinį reglamentą, vykdymo taisykles ir dotacijos sutartį atliktų šias funkcijas:

1.

Netiesioginėje veikloje norintys dalyvauti juridiniai subjektai iš visų savo dalyvių tarpo turi paskirti vieną koordinatorių, kuris pagal šį reglamentą, Finansinį reglamentą, vykdymo taisykles ir dotacijos sutartį atliktų šias funkcijas:

 

a)

užtikrintų, kad dotacijos sutartyje nurodyti juridiniai subjektai, kaip joje numatyta, atliktų būtinus prisijungimo prie šios sutarties formalumus,

a)

užtikrintų, kad dotacijos sutartyje nurodyti netiesioginėje veikloje dalyvaujantys juridiniai subjektai , kaip joje numatyta, atliktų būtinus prisijungimo prie šios sutarties formalumus vykdytų savo pareigas pagal dotacijos sutartį ir konsorciumo susitarimą,

 

b)

gautų Bendrijos finansavimą ir jį paskirstytų,

b)

gautų Bendrijos finansavimą ir jį paskirstytų pagal konsorciumo susitarime nurodytas nuostatas,

 

c)

pagal 36 straipsnį gerai tvarkytų pinigines sąskaitas, registruotų informaciją ir praneštų Komisijai, kaip paskirstytas Bendrijos finansavimas,

c)

pagal 24 straipsnio b punktą ir 36 straipsnį gerai tvarkytų pinigines sąskaitas, registruotų informaciją ir praneštų Komisijai, kaip paskirstytas Bendrijos finansavimas,

 

d)

užtikrintų veiksmingą ir teisingą dalyvių ir Komisijos keitimąsi informacija.

d)

užtikrintų veiksmingą ir teisingą pranešimą apie mokslinius ir techninius rezultatus bei darbo pažangą dalyvių ams ir, pagal 19 straipsnio 4 dalį, Komisijos ai. keitimąsi informacija.

 

 

e)

nutrauktų juridinių subjektų dalyvavimą, jei dalyvis nevykdo savo pareigų pagal dotacijos sutartį ar konsorciumo susitarimą.

2.

Koordinatorius nurodomas dotacijos sutartyje.

2.

Koordinatorius nurodomas dotacijos sutartyje konsorciumo susitarime.

 

Jeigu paskiriamas kitas koordinatorius, šį paskyrimą turi patvirtinti Komisija.

Jeigu paskiriamas kitas koordinatorius, šį paskyrimą turi patvirtinti Komisija.

 

 

[3.] Jeigu tai numatyta konsorciumo susitarime, pagal 33 straipsnio 4 dalį koordinatorius gali savo administracinę ir valdymo veiklą perduoti subrangovui.

53

26 straipsnis

 

54, 55

Konsorciumo sudėties pasikeitimai

 

 

1.

Netiesioginės veiklos dalyviai gali siūlyti, kad būtų priimtas arba pašalintas dalyvis.

1.

Netiesioginės veiklos dalyviai gali siūlyti sutikti, kad būtų priimtas naujas dalyvis arba pašalintas esamas dalyvis laikantis atitinkamų konsorciumo susitarime įtvirtintų nuostatų.

 

2.

Juridinis subjektas, prisijungęs prie vykdomos veiklos, prisijungia ir prie dotacijos sutarties.

2.

Juridinis subjektas, prisijungęs prie vykdomos veiklos, prisijungia ir prie dotacijos sutarties bei konsorciumo susitarimo.

 

3.

Jei numatyta dotacijos sutartyje, konsorciumas skelbia konkurencinį kvietimą ir jį plačiai reklamuoja naudodamasis specialia informavimo parama, ypač Septintosios pagrindų programos interneto svetainėmis, specialistams skirta spauda bei bukletais ir valstybių narių bei asocijuotų valstybių informavimui ir paramai įsteigtais nacionaliniais informacijos centrais.

3.

Jei numatyta dotacijos sutartyje, konsorciumas skelbia konkurencinį kvietimą ir jį plačiai reklamuoja naudodamasis specialia informavimo parama, ypač Septintosios pagrindų programos interneto svetainėmis, specialistams skirta spauda bei bukletais ir valstybių narių bei asocijuotų valstybių informavimui ir paramai įsteigtais nacionaliniais informacijos centrais.

55

Konsorciumas vertina pasiūlymus pagal pradinei veiklai taikytus kriterijus, pasitelkdamas savo paskirtus nepriklausomus ekspertus, atitinkamai vadovaudamasis 15 straipsnyje ir 17 straipsnyje nustatytais principais.

Konsorciumas vertina pasiūlymus pagal pradinei veiklai taikytus kriterijus, pasitelkdamas savo paskirtus nepriklausomus ekspertus, atitinkamai vadovaudamasis 15 straipsnyje ir 17 straipsnyje nustatytais principais.

 

4.

Apie sudėties pasikeitimą konsorciumas turi pranešti Komisijai, kuri per 45 dienas nuo pranešimo gavimo gali paprieštarauti šiam pasikeitimui.

4.

Apie sudėties pasikeitimą konsorciumas turi pranešti Komisijai, kuri per 45 dienas nuo pranešimo gavimo gali paprieštarauti šiam pasikeitimui.

 

Konsorciumo sudėties pasikeitimai, susiję su pasiūlymais dėl kitų dotacijos sutarties pakeitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su sudėties pasikeitimu, turi būti raštu patvirtinti Komisijos.

[ Konsorciumo sudėties pasikeitimai, susiję su pasiūlymais dėl kitų dotacijos sutarties pakeitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su sudėties pasikeitimu, turi būti raštu patvirtinti Komisijos. ]

 

5 POSKIRSNIS

PROGRAMŲ IR NETIESIOGINĖS VEIKLOS KONTROLĖ IR INFORMACIJOS PRANEŠIMAS

 

 

27 straipsnis

27 straipsnis

39, 56

Kontrolė

Kontrolė ir peržiūra

 

Komisija tikrina, kaip vykdoma netiesioginė veikla, remdamasi periodinėmis eigos ataskaitomis, kurios teikiamos pagal 19 straipsnio 4 dalį.

[1.] Komisija tikrina, kaip vykdoma netiesioginė veikla, remdamasi periodinėmis eigos ataskaitomis, kurios teikiamos pagal 19 straipsnio 4 dalį.

 

Visų pirma, Komisija tikrina, kaip įgyvendinamas įgytų žinių pritaikymo ir sklaidos planas, pateiktas pagal 20 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą.

...

 

 

[2.] Komisija taip pat gali periodiškai ar po jos baigimo peržiūrėti netiesioginę veiklą.

Tokios peržiūros taip pat gali būti atliekamos siekiant nustatyti, ar netiesioginės veiklos nereikia nutraukti pagal 18 straipsnio 5 dalį.

 

Šiais tikslais Komisijai gali padėti pagal 17 straipsnį paskirti nepriklausomi ekspertai.

Šiais tikslais Komisijai gali padėti pagal 17 straipsnį paskirti nepriklausomi ekspertai.

 

Komisija tikrina, kaip vykdoma Septintoji pagrindų programa, specialiosios programos ir, jei reikia, ankstesnės pagrindų programos, o jai padeda pagal 17 straipsnį paskirti nepriklausomi ekspertai. Be to, Komisija gali steigti pagal 17 straipsnį paskirtų nepriklausomų ekspertų grupes, kurios konsultuotų Bendrijos mokslinių tyrimų politikos įgyvendinimo klausimais.

[3.] Komisija tikrina, kaip vykdoma Septintoji pagrindų programa, specialiosios programos ir, jei reikia, ankstesnės pagrindų programos, o jai padeda pagal 17 straipsnį paskirti nepriklausomi ekspertai. Be to, Komisija gali steigti pagal 17 straipsnį paskirtų nepriklausomų ekspertų grupes, kurios prašyti konsultuotų acijų Bendrijos mokslinių tyrimų politikos įgyvendinimo klausimais.

 

 

[4. perkelta iš aukščiau] Šiais tikslais Komisijai gali padėti pagal 17 straipsnį paskirti nepriklausomi ekspertai.

 

 

[5.] Iš valstybių narių atstovų sudarytam komitetui, kuriam pirmininkauja Komisija, Komisija pristato savo kontrolės veiklos pagal šio straipsnio 1–3 dalis rezultatus.

57

 

[6.] Už netirtų sričių mokslinių tyrimų, kuriuos finansuoja Europos mokslinių tyrimų taryba, kontrolę atsako EMTT Mokslo taryba arba kompetentingi jos pakomitečiai.

56

28 straipsnis

 

 

Teiktina informacija

 

 

1.

Pateikus prašymą, Komisija valstybei narei arba asocijuotajai šaliai teikia turimą naudingą informaciją apie įgytas žinias, sukauptas vykdant netiesioginę veikla, jeigu atitinkamos šios sąlygos:

 

 

a)

susijusi informacija yra svarbi viešajai politikai,

 

 

b)

dalyviai nepateikia pagrįstų pakankamų priežasčių, kad susijusi informacija nebūtų suteikta.

 

 

2.

Teikiant informaciją kaip numatyta 1 dalyje, jokiu atveju perduodant informaciją gavėjui, negali būti perduotos Komisijos arba dalyvių teisės ir pareigos.

 

 

Tačiau gavėjas tokią informaciją laiko konfidencialia, išskyrus kai ji tampa vieša arba visuomenei ją pateikia dalyviai, arba jeigu ji buvo suteikta Komisijai be konfidencialumo apribojimų.

 

 

3 SKIRSNIS

BENDRIJOS FINANSINIS INDĖLIS

 

 

1 POSKIRSNIS

TEISĖ GAUTI FINANSAVIMĄ IR DOTACIJŲ FORMOS

 

 

29 straipsnis

 

 

Teisė gauti finansavimą

 

 

1.

Jei toliau nurodyti juridiniai subjektai dalyvauja nurodytoje veikloje, tai veiklai gali būti teikiamas Bendrijos finansavimas:

 

 

a)

valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje įsteigtas arba pagal Bendrijos teisę įkurtas juridinis subjektas,

 

 

b)

tarptautinė Europos interesų organizacija,

 

 

c)

tarptautinio bendradarbiavimo šalyje partnerėje įsteigtas juridinis subjektas.

 

 

2.

Kai dalyvauja tarptautinės organizacijos, bet ne tarptautinės Europos interesų organizacijos, arba juridinis subjektas trečiojoje šalyje, bet ne tarptautinio bendradarbiavimo šalyje partnerėje, gali būti suteiktas Bendrijos finansavimas, jeigu vykdomos šios sąlygos:

 

 

a)

į specialiąsias programas arba atitinkamą darbo programą įtraukiama tam tikslui skirta nuostata,

 

 

b)

tai svarbu vykdant netiesioginę veiklą,

 

 

c)

toks finansavimas teikiamas pagal dvišalius mokslinius ir technologinius susitarimus arba Bendrijos ir šalies, kurioje įsteigtas juridinis subjektas, susitarimus.

 

 

30 straipsnis

 

 

Dotacijų formos

 

3, 58, 59, 60, 61

1.

Septintosios pagrindų programos III priedo a dalyje nustatytas Bendrijos finansavimas, skirtas dotacijoms, grindžiamas finansuotinų išlaidų padengimu.

1.

Septintosios pagrindų programos III priedo a dalyje nustatytas ą Bendrijos finansavimas ą, skirtas ą dotacijoms, grindžiamas sudaro visas ar dalinis finansuotinų išlaidų padengimu as.

 

Tačiau Bendrijos finansavimas gali būti teikiamas vienodo dydžio išmokų forma, įskaitant vieneto sąnaudų skalę, arba vienkartinės išmokos forma, arba finansuotinos išlaidos gali būti padengiamos derinant vienodo dydžio ir vienkartines išmokas.

Tačiau Bendrijos finansavimas gali būti teikiamas vienodo dydžio išmokų forma, įskaitant vieneto sąnaudų skalę, arba vienkartinės išmokos forma, arba finansuotinos išlaidos gali būti padengiamos derinant vienodo dydžio ir vienkartines išmokas.

 

 

Vienkartinės išmokos visai netiesioginei veiklai gali būti skiriamos tik koordinavimo ir paramos veiklai ir mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros plėtros veiklai.

60

Bendrijos finansavimas taip pat gali būti teikiamas stipendijų arba premijų forma.

Bendrijos finansavimas taip pat gali būti teikiamas stipendijų arba premijų forma.

 

2.

Nors Bendrijos finansavimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į visos netiesioginės veiklos sąnaudas, jis grindžiamas kiekvieno dalyvio praneštomis išlaidomis.

2.

Nors Maksimalus Bendrijos finansavimas netiesioginei veiklai apskaičiuojamas nustatomas atsižvelgiant į atliktą veiklą ir visos netiesioginės veiklos sąnaudas, jis grindžiamas kiekvieno dalyvio praneštomis išlaidomis numatytų išlaidų biudžetu.

61

31 straipsnis

 

 

Finansuotinų išlaidų padengimas

 

 

1.

Dotacijas turi bendrai finansuoti dalyviai.

1.

Netiesioginę veiklą, kuriai iš Bendrijos biudžeto buvo skirta D dotacijas , turi bendrai finansuoti dalyviai.

 

Bendrijos teikimas finansavimas finansuotinoms išlaidoms padengti neturi teikti pelno.

Bendrijos teikimas finansavimas finansuotinoms išlaidoms padengti neturi teikti pelno. Tai, ar buvo gautas pelnas, sprendžia kiekvienas dalyvis.

62

2.

Įvykdžius veiklą išmokant dotaciją bus atsižvelgiama į įplaukas.

2.

Įvykdžius veiklą išmokant dotaciją bus atsižvelgiama į įplaukas, kaip nustatyta 33 straipsnio 5 dalyje.

 

3.

Tam, kad būtų laikomos finansuotinomis, netiesioginės veiklos vykdymo išlaidos turi atitikti tokias sąlygas:

3.

Tam, kad būtų laikomos finansuotinomis, kiekvieno dalyvio netiesioginės veiklos vykdymo išlaidos turi atitikti tokias sąlygas:

 

a)

jos turi būti faktinės,

 

 

b)

jos turi būti patirtos veiklos vykdymo metu, išskyrus galutines ataskaitas, jeigu taip buvo numatyta dotacijos sutartyje,

 

 

c)

jos turi būti apibrėžtos remiantis įprastiniais dalyvio apskaitos ir valdymo principais bei praktika vieninteliu tikslu – pasiekti veiklos tikslus ir laukiamus rezultatus, laikantis ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principų,

c)

jos turi būti apibrėžtos ir panaudotos remiantis įprastiniais šalies, kurioje yra įsteigtas juridinis subjektas, dalyvio apskaitos ir valdymo principais bei dalyvio išlaidų apskaitos praktika ir buvo patirtos vieninteliu tikslu – pasiekti veiklos tikslus ir laukiamus rezultatus, laikantis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų,

63, 65

d)

jos turi būti įtrauktos į dalyvio sąskaitas ir sumokėtos, o trečiųjų šalių indėlio atveju – į trečiųjų šalių sąskaitas,

d)

jos turi būti įtrauktos į dalyvio sąskaitas ir sumokėtos, o trečiųjų šalių indėlio atveju – į trečiųjų šalių sąskaitas,

 

e)

į jas negali būti įtrauktos nefinansuotinos išlaidos, ypač nustatyti netiesioginiai mokesčiai, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, muitus, mokėtinas palūkanas, nuostatas dėl galimų nuostolių ir rinkliavų, valiutų keitimo išlaidas, išlaidos, susijusios su kapitalo grąža, deklaruojamos arba patirtos išlaidos, arba kitos Bendrijos projekto padengtosios išlaidos, skolos ir skolų aptarnavimo mokesčiai, nepagrįstai didelės išlaidos ir kitos išlaidos, neatitinkančios a–d punktuose nurodytų reikalavimų.

e)

į jas negali būti įtrauktos nefinansuotinos išlaidos, ypač grąžinami nustatyti netiesioginiai mokesčiai, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, muitus, mokėtinas palūkanas, nuostatas dėl galimų nuostolių ir rinkliavų, valiutų keitimo išlaidas, išlaidos, susijusios su kapitalo grąža, deklaruojamas arba patirtos išlaidos, arba kitos Bendrijos projekto padengtosios išlaidos, skolos ir skolų aptarnavimo mokesčiai, nepagrįstai didelės išlaidos ir kitos išlaidos, neatitinkančios a–d punktuose nurodytų reikalavimų.

64

a punkte nurodytam tikslui vidutinės išlaidos personalui gali būti naudojamos, jeigu jos atitinka dalyvio valdymo principus ir apskaitos praktiką ir iš esmės ne daug skiriasi nuo faktinių išlaidų.

a punkte nurodytam tikslui vidutinės išlaidos personalui gali būti naudojamos, jeigu jos atitinka dalyvio valdymo principus ir apskaitos praktiką ir iš esmės ne daug skiriasi nuo faktinių išlaidų.

 

32 straipsnis

32 straipsnis

66, 67, 68, 69, 70

Tiesioginės finansuotinos išlaidos ir netiesioginės finansuotinos išlaidos

Tiesioginės finansuotinos išlaidos ir netiesioginės finansuotinos išlaidos

 

1.

Finansuotinas išlaidas sudaro išlaidos, tiesiogiai priskiriamos veiklai, toliau – tiesioginės finansuotinos išlaidos, ir jei reikia, išlaidos, kurios nėra tiesiogiai priskiriamos veiklai, bet kurios tiesiogiai susijusios su tiesioginėmis finansuotinomis išlaidomis, priskiriamomis tai veiklai, toliau – netiesioginės finansuotinos išlaidos.

 

 

 

[1a.] Tiesiogines išlaidas gali sudaryti personalo, kelionių ir pragyvenimo bei kitos specifinės išlaidos.

67

 

[1b.] Personalo išlaidos apima dalyvio tiesiogiai įdarbinto personalo atlyginimo ir susijusias išlaidas.

Jos apskaičiuojamos remiantis dalyvio įrašais apie faktiškai personalo praleistą laiką netiesioginei veiklai vykdyti.

Dalyvis gali specifinėms darbuotojų kategorijoms nustatyti vidutines išlaidas ar vienetines skales, jei jos yra nustatomos remiantis įprastine jo išlaidų apskaitos praktika.

 

 

[1c.] Netiesioginėje veikloje dalyvaujančio personalo kelionės ir pragyvenimo išlaidos apskaičiuojamos kaip faktinės išlaidos, patirtos ar pagrįstos vienetinėmis skalėmis, jei jos yra nustatomos remiantis įprastine dalyvio išlaidų apskaitos praktika arba pagrįstos Komisijos nustatytomis vienetinėmis skalėmis.

 

 

[1d.] Kitos specifinės išlaidos, įskaitant ilgalaikių įrengimų, naudojimo mokesčių, vartojimo reikmenų, subrangos, gali būti finansuojamos tik tuomet, jei tai numatyta dotacijos sutartyje.

 

2.

Kad būtų padengtos netiesioginės išlaidos, dalyvis gali pasirinkti, kad jam būtų išmokėtos vienodo dydžio sumos už visas tiesiogines finansuotinas išlaidas, išskyrus tiesiogines finansuotinas subrangos išlaidas.

2.

Kad būtų padengtos netiesioginės išlaidos, dalyvis gali apskaičiuoti faktines išlaidas arba gali pasirinkti, kad jam būtų išmokėtos vienodo dydžio sumos už visas tiesiogines finansuotinas personalo išlaidas, išskyrus tiesiogines finansuotinas subrangos išlaidas , jei jos yra nustatytos remiantis įprastine jo išlaidų apskaitos praktika.

68, 69, 70

3.

Dotacijos sutartyje gali būti numatyta, kad netiesioginių finansuotinų išlaidų padengimas ribojamas iki didžiausio tiesioginių finansuotinų išlaidų procento, išskyrus tiesiogines finansuotinas subrangos išlaidas, ypač kai vykdoma koordinavimo ir paramos veikla, ir, jei reikia, mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros plėtros veikla.

3.

Dotacijos sutartyje gali būti numatyta, kad netiesioginių finansuotinų išlaidų padengimas ribojamas iki didžiausio tiesioginių finansuotinų personalo išlaidų procento, išskyrus tiesiogines finansuotinas subrangos išlaidas, ypač kai vykdoma koordinavimo ir paramos veikla, ir jei reikia, mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros plėtros veikla.

68

33 straipsnis

 

3, 71, 72, 73

Viršutinės finansavimo ribos

 

 

1.

Bendrijos finansavimas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklai gali siekti daugiausia 50 % visų finansuotinų išlaidų.

 

 

Tačiau kai tokią veiklą vykdo valstybinės įstaigos, vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos ir MVĮ, tokia riba gali siekti daugiausia 75 % visų finansuotinų išlaidų.

 

71, 72

2.

Bendrijos finansavimas demonstravimo veiklai gali siekti daugiausia 50 % visų finansuotinų išlaidų.

 

 

3.

Bendrijos finansavimas veiklai, kurią sudaro netirtų sričių mokslinių tyrimų veikla, koordinavimo ir paramos veikla ir mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros plėtros veikla, gali siekti daugiausia 100 % visų finansuotinų išlaidų.

 

 

4.

Bendrijos finansavimas valdymo ir audito sertifikatams ir kitai veiklai, neįtrauktai į 1, 2 ir 3 pastraipas, gali siekti daugiausia 100 % visų finansuotinų išlaidų.

4.

Bendrijos finansavimas valdymo veiklai (įskaitant ir audito sertifikatams us) ir mokymo veiklai, kuri nėra įtraukta į mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros plėtros, koordinavimo, tinklų kūrimo ir sklaidos finansavimo programą, ir kitai veiklai, neįtrauktai į 1, 2 ir 3 pastraipas, gali siekti būti daugiausia 100 % visų finansuotinų išlaidų.

73

Į kitą pirmojoje pastraipoje nurodytą veiklą, inter alia, įtrauktas mokymas vykdant veiklą, kuri nėra įtraukta į mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros plėtros, koordinavimo, tinklų kūrimo ir sklaidos finansavimo programą.

Į kitą pirmojoje pastraipoje nurodytą veiklą, inter alia , įtrauktas mokymas vykdant veiklą, kuri nėra įtraukta į mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros plėtros, koordinavimo, tinklų kūrimo ir sklaidos finansavimo programą.

 

5.

Siekiant nustatyti Bendrijos finansavimo dydį 1 ir 4 dalyse nurodytiems tikslams turi būti atsižvelgiama į finansuotinas išlaidas, iš jų atėmus įplaukas.

5.

Siekiant nustatyti Bendrijos finansavimo dydį 1 ir 4 dalyse nurodytiems tikslams turi būti atsižvelgiama į finansuotinas išlaidas , iš jų atėmus ir įplaukas.

 

6.

1–5 dalys atitinkamai taikomos netiesioginės veiklos atvejais, kai visai netiesioginei veiklai naudojamos vienodo dydžio sumų išmokos ir vienkartinės išmokos.

6.

1–5 dalys atitinkamai taikomos netiesioginės veiklos atvejais, kai visai netiesioginei veiklai naudojamos vienodo dydžio sumų išmokos ir vienkartinės išmokos.

 

34 straipsnis

34 straipsnis

74

Finansuotinų išlaidų pranešimas ir auditas

Finansuotinų i Išlaidų pranešimas ir auditas

 

1.

Komisijai turi būti periodiškai pateikiamos ataskaitos apie finansuotinas išlaidas, palūkanas, uždirbtas gavus išankstinį finansavimą, ir įplaukas, susijusias su netiesiogine veikla ir, jei reikia, jos turi būti patvirtintos audito sertifikatu, remiantis Finansiniu reglamentu ir vykdymo taisyklėmis.

1.

Komisijai turi būti periodiškai pateikiamos ataskaitos pranešama apie visas finansuotinas išlaidas, palūkanas, uždirbtas gavus išankstinį finansavimą, ir įplaukas, susijusias su netiesiogine veikla ir, jei reikia, jos turi būti patvirtintos audito sertifikatu, remiantis Finansiniu reglamentu ir vykdymo taisyklėmis.

 

Turi būti pranešta apie su konkrečia veikla susijusio bendro finansavimo egzistavimą ir, jei reikia, jis turi būti patvirtintas veiklos pabaigoje.

Turi būti pranešta apie su konkrečia veikla susijusio bendro finansavimo egzistavimą ir, jei reikia, jis turi būti patvirtintas veiklos pabaigoje.

 

2.

Jei veiklą vykdo valstybinės įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos ir aukštojo ir vidurinio mokslo įstaigos, 1 pastraipoje reikalaujamą audito sertifikatą gali nustatyti kompetentingas valstybės pareigūnas.

2.

Jei veiklą vykdo valstybinės įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos ir aukštojo ir vidurinio mokslo įstaigos, 1 pastraipoje reikalaujamą audito sertifikatą gali nustatyti kompetentingas valstybės pareigūnas.

 

 

34a straipsnis

69, 75, 76, 77

 

Audito sertifikatai

 

 

[1.] Pranešamos išlaidos turi būti patvirtintos pagal Finansinį reglamentą ir vykdymo taisykles.

 

 

[2.] Pagal šį reglamentą ir dotacijos sutarties nuostatas audito sertifikatai užtikrina, kad:

75

 

a)

dalyvio nurodytos išlaidos yra finansuotinos,

 

 

b)

išlaidos, palūkanos, uždirbtos gavus išankstinį finansavimą, ir įplaukos buvo nustatytos teisingai ir yra pagrįstos tinkamais patvirtinamaisiais dokumentais.

 

 

[3.] Audito sertifikatus pateikia išorės auditorius, o valstybės įstaigoms – kompetentingas valstybės pareigūnas.

Išorės auditorius turi laikytis pagal 1984 m. balandžio 10 d. Aštuntąją Tarybos direktyvą 84/253/EEB nustatytų reikalavimų. Valstybės pareigūno kompetenciją nustato nacionaliniai teisės aktai ir atitinkamos institucijos.

Audito sertifikatą teikiantis išorės auditorius, o valstybės įstaigų atveju – kompetentingas valstybės pareigūnas turi būti nepriklausomas nuo dalyvio, kuris yra atsakingas už auditoriaus atranką.

76

 

[4.] Komisija gali susipažinti su šių audito sertifikatų patvirtinamaisiais dokumentais.

77

35 straipsnis

35 straipsnis

59, 78, 79

Kompetencijos tinklai

Kompetencijos tinklai

 

1.

Jeigu darbo programoje nenurodyta kitaip, Bendrijos finansavimas kompetencijos tinklams teikiamas išmokant vienkartinę sumą, apskaičiuotą pagal mokslo darbuotojų, kurie bus įtraukti į kompetencijos tinklus, skaičių ir veiklos trukmę.

1.

Jeigu darbo programoje nenurodyta kitaip, Bendrijos finansavimas kompetencijos tinklams teikiamas išmokant vienkartinę sumą, apskaičiuotą pagal mokslo darbuotojų, kurie bus įtraukti į kompetencijos tinklus, skaičių ir veiklos trukmę.

 

2.

Pagal 1 pastraipą vienkartinė išmokama suma yra 23 500 EUR per metus vienam mokslo darbuotojui.

2.

Pagal 1 pastraipą vienkartinė išmokama suma yra 23 500 EUR per metus vienam mokslo darbuotojui.

 

Šią sumą pagal Finansinį reglamentą ir vykdymo taisykles koreguoja Komisija.

Šią sumą pagal Finansinį reglamentą ir vykdymo taisykles koreguoja Komisija.

 

3.

Darbo programoje nustatomas didžiausias dalyvių skaičius ir, jei reikia, didžiausias mokslo darbuotojų skaičius, kuris gali būti naudojamas apskaičiuojant didžiausią vienkartinės išmokos sumą pagal 1 pastraipą. Tačiau dalyviai, kurių yra daugiau arba mažiau, nei nustatyta siekiant apskaičiuoti finansavimo dydį, atitinkamai gali dalyvauti.

3.

Darbo programoje nustatomas didžiausias dalyvių skaičius ir, jei reikia, didžiausias mokslo darbuotojų skaičius, kuris gali būti naudojamas apskaičiuojant didžiausią vienkartinės išmokos sumą pagal 1 pastraipą. Tačiau dalyviai, kurių yra daugiau arba mažiau, nei nustatyta siekiant apskaičiuoti finansavimo dydį, atitinkamai gali dalyvauti.

 

4.

Pagal 1 pastraipą mokamų vienkartinių išmokų mokėjimai atliekami periodiškai.

4.

Pagal 1 pastraipą mokamų vienkartinių išmokų mokėjimai atliekami periodiškai.

 

Tos periodinės išmokos mokamos remiantis Jungtinės veiklos programos laipsniško įgyvendinimo įvertinimus pasitelkiant mokslinių tyrimų išteklių ir pajėgumų integravimo įvertinimus, atliktus pagal konsorciumo sutartus ir dotacijos sutartyje nurodytus vykdymo rodiklius.

Tos periodinės išmokos mokamos remiantis Jungtinės veiklos programos laipsniško įgyvendinimo įvertinimus pasitelkiant mokslinių tyrimų išteklių ir pajėgumų integravimo įvertinimus, atliktus pagal konsorciumo sutartus ir dotacijos sutartyje nurodytus vykdymo rodiklius.

 

2 POSKIRSNIS

MOKĖJIMAS, PASKIRSTYMAS, SUSIGRĄŽINIMAS IR GARANTIJOS

 

 

36 straipsnis

 

 

Mokėjimas ir paskirstymas

 

 

1.

Bendrijos finansavimas teikiamas dalyviams per koordinatorių.

 

 

2.

Koordinatorius atlieka registraciją tam, kad būtų galima bet kuriuo metu nustatyti, kokia Bendrijos lėšų dalis paskirta kiekvienam dalyviui.

 

 

Paprašytas, koordinatorius perduoda šią informaciją Komisijai.

 

 

37 straipsnis

 

 

Susigrąžinimas

 

 

Remdamasi Finansiniu reglamentu, Komisija gali priimti susigrąžinimo sprendimą.

 

 

38 straipsnis

38 straipsnis

3, 80, 81

Neišmokėtos sumos, skirtos rizikai išvengti

Neišmokėtos sumos, skirtos rizikai išvengti

 

1.

Priklausomai nuo rizikos, susijusios su tam tikrų Bendrijai priklausančių sumų nesusigrąžinimu, Komisija gali neišmokėti nedidelės Bendrijos finansinio indėlio sumos visiems netiesioginės veiklos dalyviams, siekdama padengti jai priklausančias ir įsipareigojimų nevykdančių netiesioginės veiklos dalyvių negrąžintas sumas.

1.

Priklausomai nuo rizikos, susijusios su tam tikrų Bendrijai priklausančių sumų nesusigrąžinimu, Komisija gali neišmokėti nedidelės Bendrijos finansinio indėlio sumos visiems netiesioginės veiklos dalyviams, siekdama padengti jai priklausančias ir įsipareigojimų nevykdančių netiesioginės veiklos dalyvių negrąžintas sumas.

 

2.

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma:

2.

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma:

 

a)

valstybinėms įstaigoms, juridiniams subjektams, kurių dalyvavimą netiesioginėje veikloje garantuoja valstybė narė arba asocijuotoji šalis, ir aukštojo ir vidurinio mokslo įstaigoms,

a)

valstybinėms įstaigoms, juridiniams subjektams, kurių dalyvavimą netiesioginėje veikloje garantuoja valstybė narė arba asocijuotoji šalis, ir aukštojo ir vidurinio mokslo įstaigoms,

 

b)

dalyvaujantiems veikloje, skirtoje remti mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros plėtrą, netirtų mokslinių tyrimų sričių veikloje ir konkrečių grupių naudai, išskyrus veiklą MVĮ naudai, skirtoje veikloje.

b)

dalyvaujantiems veikloje, skirtoje remti mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros plėtrą, netirtų mokslinių tyrimų sričių veikloje ir konkrečių grupių naudai, išskyrus veiklą MVĮ naudai, skirtoje veikloje.

 

a ir b punktuose nurodyti dalyviai atsako už savo skolas.

a ir b punktuose nurodyti dalyviai atsako už savo skolas.

 

3.

Neišmokėtos sumos sudaro Septintajai pagrindų programai priskiriamas įplaukas, kaip numatyta Finansinio reglamento 18 straipsnio 2 dalyje.

3. Neišmokėtos sumos sudaro Septintajai pagrindų programai priskiriamas įplaukas, kaip numatyta Finansinio reglamento 18 straipsnio 2 dalyje.

 

4.

Pasibaigus pagrindų programai apskaičiuojamos sumos, reikalingos kompensuoti neapmokėtas rizikos išlaidas. Šias išlaidas viršijančios sumos grąžinamos pagrindų programai, jos sudaro atidėtąsias įplaukas.

4.

Pasibaigus pagrindų programai apskaičiuojamos sumos, reikalingos kompensuoti neapmokėtas rizikos išlaidas. Šias išlaidas viršijančios sumos grąžinamos pagrindų programai, jos sudaro atidėtąsias įplaukas.

 

III SKYRIUS

Sklaida ir pritaikymas, naudojimosi teisės

 

 

1 SKIRSNIS

ĮGYTOS ŽINIOS

 

 

1 POSKIRSNIS

NUOSAVYBĖ

 

 

39 straipsnis

 

 

Įgytų žinių nuosavybė

 

 

1.

Įgytos žinios yra Bendrijos nuosavybė šiais atvejais:

 

 

a)

vykdant koordinavimo ir paramos veiklą, kurią sudaro įsigijimas ar paslauga, kai taikomos Finansiniame reglamente nurodytos viešųjų pirkimų taisyklės,

a)

vykdant koordinavimo ir paramos veiklą, kurią sudaro prekių ar paslaugų įsigijimas ar paslauga, kai taikomos atsižvelgiant į Finansiniame reglamente ir jo vykdymo taisyklėse nurodyto as viešųjų pirkimų taisyklė es,

 

b)

vykdant su nepriklausomais ekspertais susijusią koordinavimo ir paramos veiklą.

 

 

2.

Iš darbo, atliekamo pagal kitą netiesioginę veiklą, kuri skiriasi nuo 1 dalyje nurodytos veiklos, įgytos žinios yra tas įgytas žinias kuriantį darbą atliekančių dalyvių nuosavybė.

 

 

3.

Jeigu darbuotojai ar kitas dalyviui dirbantis personalas turi teisę pareikalauti teisių į įgytas žinias, dalyvis užtikrina, kad tomis teisėmis būtų galima naudotis laikantis dalyvio įsipareigojimų pagal dotacijos sutartį.

 

 

40 straipsnis

 

83

Bendra įgytų žinių nuosavybė

 

 

1.

Tais atvejais, kai keli dalyviai kartu atlieka darbą, kuriantį įgytas žinias, ir kai jų atitinkamos darbo dalys negali būti nustatytos, tokių žinių nuosavybė yra bendra.

1.

Tais atvejais, kai keli dalyviai kartu atlieka darbą, kuriantį įgytas žinias, ir kai jų atitinkamos darbo dalys negali būti nustatytos, tokių žinių nuosavybė yra bendra.

Tokiais atvejais atitinkami dalyviai sudaro bendros nuosavybės sutartį, reglamentuojančią tokios bendros nuosavybės paskirstymą ir naudojimosi sąlygas.

 

2.

Jeigu nebuvo sudaryta bendros nuosavybės sutartis dėl tokios bendros nuosavybės paskirstymo ir sąlygų, kiekvienas iš savininkų turi teisę išduoti neišimtines licencijas trečiajai šaliai be teisės į sublicenciją, jeigu vykdomi šie reikalavimai:

2.

Jeigu netiesioginės veiklos dalyviai nebuvo sudaryta bendros nuosavybės tokios sutarties nesudarė, dėl tokios bendros nuosavybės paskirstymo ir sąlygų, kiekvienas iš bendrasavininkių turi teisę išduoti neišimtines licencijas trečiajai šaliai be teisės į sublicenciją, jeigu vykdomi šie reikalavimai:

 

a)

kitiems bendrasavininkiams turi būti pranešta iš anksto,

a)

kitiems bendrasavininkiams turi būti pranešta ama iš anksto, .

 

b)

kitiems bendrasavininkiams turi būti suteikta teisinga ir pagrįsta kompensacija.

b)

kitiems bendrasavininkiams turi būti suteikta teisinga ir pagrįsta kompensacija.

 

 

[3.] Pagal šį reglamentą Komisija nustato bendros nuosavybės sutarties pavyzdį.

 

41 straipsnis

 

 

Konkrečių grupių įgytų žinių nuosavybės teisė

 

 

Veiklai, iš kurios konkrečios grupės gauna naudos, netaikomos 39 straipsnio 2 dalis ir 40 straipsnio 1 dalis. Šiais atvejais įgytų žinių nuosavybės teisė priklauso konkrečios grupės, gaunančios naudos iš tos veikos, nariams, jeigu dalyviai nėra susitarę kitaip.

Veiklai, iš kurios konkrečios grupės, nurodytos Sprendimo [.../...], nustatančio Septintąją pagrindų programą, III priedo a dalies 6 skirsnyje, gauna naudos, netaikomos 39 straipsnio 2 dalis ir 40 straipsnio 1 dalis. Šiais atvejais įgytų žinių nuosavybės teisė priklauso konkrečios grupės, gaunančios naudos iš tos veikos, nariams, jeigu dalyviai nėra susitarę kitaip.

 

Kai įgytų žinių savininkai nėra tokios grupės nariai, jie užtikrina, kad pagal dotacijos sutarties techninį priedą grupei būtų suteiktos visos teisės į įgytas žinias, kurių reikia įgytoms žinioms pritaikyti ir skleisti.

Kai įgytų žinių savininkai nėra tokios grupės nariai, jie užtikrina, kad pagal dotacijos sutarties techninį priedą grupei būtų suteiktos visos išimtinės teisės į įgytas žinias, kurių reikia įgytoms žinioms pritaikyti ir skleisti.

 

42 straipsnis

 

82, 84

Įgytų žinių perdavimas

Įgytų žinių nuosavybės ir naudojimosi teisių perdavimas

 

1.

Kai dalyvis perduoda įgytų žinių nuosavybės teisę, jis perduoda perėmėjui dotacijos sutartyje numatytus įsipareigojimus, visų pirma susijusius su naudojimosi teisės suteikimu, sklaida ir pritaikymu.

1.

Kai dalyvis perduoda įgytų žinių nuosavybės teisę, jis perduoda perėmėjui šiame reglamente, dotacijos sutartyje ir konsorciumo susitarime numatytus savo įsipareigojimus, visų pirma susijusius su naudojimosi teisės suteikimu, sklaida ir pritaikymu.

 

 

[1a.] Įgytos žinios taip pat yra prieinamos su dalyviais susijusiems subjektams, atliekantiems tas įgytas žinias kuriantį darbą, jei susijusi bendrovė yra:

a)

įsteigta valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje,

b)

suteikia abipuses naudojimosi teises į visas savo turimas pirmines žinias, kurių reikia, kad būtų galima naudoti įgytas žinias,

c)

pagal 3 straipsnį vykdo konfidencialumo įsipareigojimus.

 

2.

Laikantis konfidencialumo įsipareigojimų, jeigu reikalaujama, kad dalyvis perduotų naudojimosi teises, jis turi iš anksto įspėti tos pačios veiklos dalyvius, taip pat suteikti pakankamai informacijos, susijusios su naujuoju įgytų žinių savininku, kad dalyviai galėtų naudotis savo naudojimosi teisėmis pagal dotacijos sutartį.

2.

Laikantis konfidencialumo įsipareigojimų, j Jeigu reikalaujama, kad dalyvis ketina perduotų i naudojimosi teises, jis turi iš anksto įspėti tos pačios veiklos dalyvius, taip pat suteikti pakankamai informacijos, susijusios su naujuoju perėmėju įgytų žinių savininku, kad kiti dalyviai galėtų naudotis savo naudojimosi teisėmis pagal dotacijos sutartį.

 

Tačiau kiti dalyviai, raštu pateikę sutikimą, gali atsisakyti savo teisių į atskirą išankstinį pranešimą, kai vieno dalyvio nuosavybės teisė perduodama konkrečiai nurodytai trečiajai šaliai.

Tačiau kiti dalyviai, raštu pateikę sutikimą, gali atsisakyti savo teisių į atskirą išankstinį pranešimą, kai vieno dalyvio nuosavybės teisė perduodama konkrečiai nurodytai trečiajai šaliai.

 

 

[2a.] Tos pačios veiklos dalyviams išankstinio pranešimo pateikti nereikia, praėjus [vieneriems] metams po

a)

netiesioginės veiklos įvykdymo arba

b)

atitinkamų įgytų žinių savininko dalyvavimo pasibaigimo.

 

3.

Po pagal 2 dalies pirmą pastraipą pateikto pranešimo, kiti dalyviai gali prieštarauti nuosavybės teisės perdavimui, pagrįsdami savo prieštaravimą tuo, jog jis gali neigiamai paveikti jų naudojimosi teises.

3.

Po pagal šio straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą pateikto pranešimo, kiti kiekvienas kitas dalyviai s gali prieštarauti nuosavybės teisės perdavimui, pagrįsdami savo prieštaravimą tuo, jog jis gali neigiamai paveikti jų naudojimosi teises.

 

Kai kiti dalyviai įrodo, kad jų teisės bus neigiamai paveiktos, numatytas perdavimas neįvyksta kol susiję dalyviai nepasiekia susitarimo.

Kai kuris nors iš kiti ų dalyviai ų įrodo, kad jų teisės bus neigiamai paveiktos, numatytas perdavimas neįvyksta kol susiję dalyviai nepasiekia susitarimo.

 

4.

Jei reikia, dotacijos sutartyje gali būti numatytas papildomas reikalavimas, kad Komisijai iš anksto būtų pranešta apie numatytą įgytų žinių nuosavybės teisės perdavimą trečiajai šaliai.

4.

Jei reikia, dotacijos sutartyje gali būti numatytas papildomas reikalavimas, kad Komisijai turi būti iš anksto būtų pranešta apie kiekvieną numatytą įgytų žinių nuosavybės arba naudojimosi teisių teisės perdavimą trečiajai šaliai, kuri nėra įsteigta valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje.

 

43 straipsnis

 

84

Europos konkurencingumo ir etikos principų apsauga

 

 

Komisija gali nesutikti, kad būtų perduota įgytų žinių nuosavybės teisė arba įgytoms žinioms būtų išduota išimtinė licencija juridiniam subjektui, įsteigtam neprisijungusioje prie Septintosios programos trečiojoje šalyje, jeigu tai neatitinka Europos ekonomikos konkurencingumo didinimo interesų ar etikos principų.

Pagal šio reglamento 42 straipsnio 4 dalį Komisija gali nesutikti, kad būtų perduota įgytų žinių nuosavybės teisė arba įgytoms žinioms būtų išduota išimtinė licencija trečiajai šaliai juridiniam subjektui, kuri nėra įsteigtam neprisijungusioje prie Septintosios programos trečiojoje šalyje valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, jeigu ji mano, kad tai neatitinka Europos ekonomikos konkurencingumo didinimo interesų ar etikos principų.

 

Tokiai atvejais, nuosavybės teisės neperduodamos arba neišduodama išimtinė licencija, jeigu Komisija nėra įsitikinusi, kad bus imtasi atitinkamų apsaugos priemonių.

 

 

2 POSKIRSNIS

APSAUGA, SKELBIMAS, SKLAIDA IR PRITAIKYMAS

 

 

44 straipsnis

 

 

Įgytų žinių apsauga

 

 

1.

Jeigu įgytos žinios gali būti pritaikomos pramonėje ar komercijoje, jos savininkas nustato deramą ir veiksmingą jų apsaugą pagal atitinkamas teisės aktų nuostatas, ir tinkamai atsižvelgdamas į teisėtus dalyvių interesus, visų pirma komercinius, vykdant susijusią netiesioginę veiklą.

 

 

Jeigu dalyvis remiasi teisėtu interesu, jis privalo bet kuriuo atveju įrodyti, kad patirs neproporcingai didelę žalą.

Jeigu dalyvis remiasi teisėtu interesu, jis privalo bet kuriuo atveju įrodyti, kad patirs neproporcingai didelę žalą.

 

2.

Kai įgytų žinių savininkas nesaugo jam priklausančių įgytų žinių ir jų neperduoda kitam dalyviui pagal 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, žinios negali būti skleidžiama iki tol, kol nepranešama Komisijai.

 

 

Tokiu atveju Komisija, dalyviui sutikus, gali perimti tų įgytų žinių nuosavybės teisę ir priimti pakankamas ir veiksmingas apsaugos priemones. Toks dalyvis gali atsisakyti duoti sutikimą tik tuomet, jeigu gali įrodyti, kad jam bus padaryta labai didelė žala.

Tokiu atveju Komisija, dalyviui sutikus, gali perimti tų įgytų žinių nuosavybės teisę ir priimti pakankamas ir veiksmingas apsaugos priemones. Toks dalyvis gali atsisakyti duoti sutikimą tik tuomet, jeigu gali įrodyti, kad jam bus padaryta labai didelė žala.

 

45 straipsnis

 

 

Nuoroda į Bendrijos finansinę paramą

 

 

Visuose leidiniuose, dalyvio ar jo vardu pateiktoje patento paraiškoje arba kitaip platinant įgytas žinias, nurodoma, kad susijusios įgytos žinios buvo sukauptos pasinaudojus Europos Bendrijų finansine parama.

 

 

Šios nuorodos sąlygos turi būti nustatytos dotacijos sutartyje.

 

 

46 straipsnis

 

 

Pritaikymas ir sklaida

 

 

1.

Dalyviai pritaiko jiems priklausančias įgytas žinias arba užtikrina, kad jos būtų pritaikomos.

 

82

2.

Kiekvienas dalyvis užtikrina, kad jam priklausančios įgytos žinios būtų kuo greičiau paskleistos. Jeigu jis to nepadaro, įgytas žinias gali skleisti Komisija.

2.

Kiekvienas dalyvis užtikrina, kad jam priklausančios įgytos žinios būtų kuo greičiau paskleistos. Jeigu jis to nepadaro, įgytas žinias gali skleisti Komisija.

 

3.

Sklaidos veikla turi būti suderinama su įgytų žinių savininko intelektinės nuosavybės teisėmis, konfidencialumu ir teisėtais interesais.

3.

Sklaidos veikla turi būti suderinama su įgytų žinių savininko intelektinės nuosavybės teisėmis, konfidencialumu o pareigomis ir įgytų žinių savininko teisėtais interesais dėl įgytų žinių apsaugos ar galimos apsaugos.

 

4.

Susijusiems dalyviams iš anksto pranešama apie sklaidos veiklą.

 

 

Po pranešimo, bet kuris iš dalyvių gali prieštarauti, jeigu jis mano, kad jo teisėtiems interesams, susijusiems su įgytomis žiniomis, gali būti padaryta neproporcingai didelė žala. Tokiais atvejais sklaidos veikla nevykdoma, jeigu nesiimama atitinkamų veiksmų apsaugoti teisėtus interesus.

Po pranešimo, per dalyvių konsorciumo susitarime arba bet kokiame kitame rašytiniame susitarime sutartą laiką bet kuris iš dalyvių gali prieštarauti, jeigu jis mano, kad jo teisėtiems interesams, susijusiems su įgytomis žiniomis ar pirminėmis žiniomis, gali būti padaryta neproporcingai didelė žala. Tokiais atvejais sklaidos veikla nevykdoma, jeigu nesiimama atitinkamų veiksmų apsaugoti teisėtus interesus.

 

47 straipsnis

47 straipsnis

 

Su netirtų sričių mokslinių tyrimų veikla susijusi sklaida

Su netirtų sričių mokslinių tyrimų veikla susijusi sklaida

 

Vykdant netirtų sričių mokslinių tyrimų veiklą, dalyviai aktyviai užtikrina įgytų žinių sklaidą, atsižvelgdami į intelektinės nuosavybės teisių apsaugos svarbą, greitos sklaidos naudą, konfidencialumą ir dalyvių teisėtus interesus.

[ perkelta į 22 straipsnio 5 dalį] Vykdant netirtų sričių mokslinių tyrimų veiklą, dalyviai aktyviai užtikrina įgytų žinių sklaidą, atsižvelgdami į intelektinės nuosavybės teisių apsaugos svarbą, greitos sklaidos naudą, konfidencialumą ir dalyvių teisėtus interesus.

 

2 SKIRSNIS

NAUDOJIMOSI PIRMINĖMIS IR ĮGYTOMIS ŽINIOMIS TEISĖS

 

 

48 straipsnis

 

85

Pirminė informacija

 

 

Dotacijos sutartyje dalyviai gali apibrėžti, kokių pirminių žinių reikia netiesioginei veiklai ir jei reikia, neįtraukti konkrečių pirminių žinių.

Dotacijos Konsorciumo susitarime sutartyje dalyviai gali apibrėžti, kokių pirminių žinių reikia netiesioginei veiklai ir jei reikia, neįtraukti konkrečių pirminių žinių.

 

49 straipsnis

 

82, 86

Principai

 

 

1.

Visi prašymai suteikti naudojimosi teises pateikiami raštu.

1.

Visi prašymai suteikti naudojimosi teises pateikiami raštu.

 

 

[1a.] Laikoma, kad naudojimosi teisės pagal 50, 51 ir 52 straipsnius yra suteiktos dalyviams ir su jais susijusiems subjektams, jei:

a)

šie subjektai visiems dalyviams ir su jais susijusiems subjektams suteikia abipuses naudojimosi teises,

b)

tokie susiję subjektai vykdo visus įsipareigojimus Komisijai ir kitiems dalyviams pagal šį reglamentą, dotacijos sutartį, konsorciumo susitarimą ir visus kitus rašytinius dalyvių susitarimus.

 

2.

Jeigu su įgytų arba pirminių žinių savininku nesusitarta kitaip, naudojimosi teisės nesuteikia teisės išduoti sublicencijų.

 

 

3.

Išimtinės įgytų ir pirminių žinių licencijos gali būti išduodamos, jeigu visi kiti dalyviai duoda sutikimą raštu, kad jie atsisako naudojimosi teisių.

 

 

4.

Nepažeidžiant 3 dalies, bet koks susitarimas, kuriame dalyviams arba trečiosioms šalims suteikiamos teisės naudotis įgytomis arba pirminėmis žiniomis, turi būti toks, kad jame būtų užtikrina, kad kiti dalyviai išlaikytų potencialias naudojimosi teises.

 

 

5.

Tos pačios veiklos dalyviai kuo greičiau informuoja vieni kitus apie teisių naudotis pirminėmis žiniomis apribojimus ar kitus suvaržymus, kurie galėtų smarkiai pakenkti teisę suteikti naudojimosi teises.

 

 

6.

Dalyvio pasitraukimas iš netiesioginės veiklos negali paveikti jo įsipareigojimo suteikti tokias teises naudotis kitiems tos pačios veiklos dalyviams pagal dotacijos sutartyje sąlygas ir tvarką.

 

 

50 straipsnis

 

82

Naudojimosi teisės, skirtos netiesioginės veiklos įgyvendinimui

 

 

1.

Naudojimosi įgytomis žiniomis teisės suteikiamos kitiems tos pačios netiesioginės veiklos dalyviams, jeigu reikia, kad tie dalyviai ir toliau dirbtų toje netiesioginėje veikloje.

1.

Naudojimosi įgytomis žiniomis teisės suteikiamos kitiems tos pačios netiesioginės veiklos dalyviams ir su jais susijusiems subjektams, jeigu to reikia, kad tie dalyviai ir toliau galėtų dirbtų i toje netiesioginėje veikloje.

 

Tokios naudojimosi teisės suteikiamos nemokamai.

 

 

2.

Naudojimosi pirminėmis žiniomis teisės suteikiamos kitiems tos pačios netiesioginės veiklos dalyviams, jeigu reikia, kad tie dalyviai ir toliau dirbtų toje netiesioginėje veikloje, jeigu susijęs dalyvis turi teisę tokias teises suteikti.

2.

Naudojimosi pirminėmis žiniomis teisės suteikiamos kitiems tos pačios netiesioginės veiklos dalyviams ir su jais susijusiems subjektams, jeigu to reikia, kad tie dalyviai ir toliau galėtų dirbtų i toje netiesioginėje veikloje, jeigu susijęs dalyvis turi teisę tokias teises suteikti.

 

Tokios naudojimosi teisės suteikiamos nemokamai, jeigu prieš pasirašydami dotacijos sutartį visi dalyviai nesusitarė kitaip.

Tokios naudojimosi teisės suteikiamos nemokamai, jeigu prieš pasirašydami dotacijos sutartį visi dalyviai konsorciumo susitarime nesusitarė kitaip.

 

Tačiau MTTP vykdytojai suteikia teises naudotis pirminėmis žiniomis nemokamai.

 

 

51 straipsnis

 

 

Pritaikymui skirtos naudojimosi teisės

 

 

1.

Dalyvaujantieji toje pačioje netiesioginėje veikloje naudojasi teisėmis naudotis įgytomis žiniomis, jeigu jos reikia įgytoms žinioms pritaikyti.

1.

Dalyvaujantieji toje pačioje netiesioginėje veikloje ir su jais susiję subjektai naudojasi teisėmis naudotis įgytomis žiniomis, jeigu jos reikia įgytoms žinioms pritaikyti.

 

Tokios naudojimosi teisės suteikiamos teisingomis ir priimtinomis sąlygomis arba nemokamai.

Tokios naudojimosi teisės suteikiamos teisingomis ir priimtinomis sąlygomis arba nemokamai, jeigu konsorciumo susitarime nesusitarta kitaip.

 

2.

Tos pačios netiesioginės veiklos dalyviai naudojasi teisėmis naudotis pirminėmis žiniomis, jeigu jos reikia pritaikyti įgytas žinias, jeigu susijęs dalyvis turi teisę suteikti tokias teises.

2.

Tos pačios netiesioginės veiklos dalyviai ir su jais susiję subjektai naudojasi teisėmis naudotis pirminėmis žiniomis, jeigu jos ų reikia netiesioginėje veikloje įgytoms žinioms pritaikyti įgytas žinias, jeigu susijęs atitinkamas dalyvis ir su juo susiję subjektai turi teisę suteikti tokias teises.

 

Tokios naudojimosi teisės suteikiamos teisingomis ir priimtinomis sąlygomis arba nemokamai.

Tokios naudojimosi teisės suteikiamos teisingomis ir priimtinomis sąlygomis arba nemokamai , atsižvelgiant į konsorciumo susitarime sutartas sąlygas.

 

3.

Gali būti prašoma suteikti naudojimosi teises pagal 1 arba 2 dalį neilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui:

3.

Gali būti prašoma suteikti naudojimosi teises pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ne ilgesniam nei [vienerių] metų laikotarpiui:

 

a)

pasibaigus netiesioginei veiklai,

 

 

b)

susijusių pirminių arba įgytų žinių savininkui nutraukus dalyvavimą.

 

 

Tačiau dalyviai gali susitarti dėl skirtingų laikotarpių.

 

 

4.

Visiems savininkams laikantis susitarimo, teisės naudotis įgytomis žiniomis suteikiamos MTTP vykdytojams, sutarus dėl teisingų ir pagrįstų sąlygų tam, kad būtų toliau vykdoma mokslinių tyrimų veikla.

 

 

5.

MTTP vykdytojai nemokamai suteikia teises naudotis pirminėmis žiniomis, kurių reikia netiesioginės veiklos metu sukauptų įgytų žinių pritaikymui.

 

 

52 straipsnis

 

 

Papildomos nuostatos dėl naudojimosi teisių, skirtų netirtų sričių mokslinių tyrimų veiklai ir veiklai, iš kurios gauna naudos konkrečios grupės

 

 

1.

Vykdant netirtų sričių mokslinių tyrimų veiklą, teisės naudotis įgytomis ir pirminėmis žiniomis, skirtos įgyvendinti veiklą ir pritaikyti, yra nemokamos, nepaisant 50 ir 51 straipsnio nuostatų.

 

 

2.

Kai iš netiesioginės veiklos gaunančiai naudą konkrečiai grupei atstovauja juridinis subjektas, kuris dalyvauja netiesioginėje veikloje vietoje tos grupės, minėtas juridinis subjektas turi teisę išduoti sublicenciją, atsižvelgiant į jam suteiktas naudojimosi teises, savo nariams, įsisteigusiems valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje.

 

 

IV SKYRIUS

Europos investicijų bankas

 

2, 20, 21, 87, 88, 89

53 straipsnis

 

 

1.

Bendrija gali skirti dotaciją Europos investicijų bankui (EIB), kad padengtų paskolų, kurias išduoda EIB remdamas mokslinių tyrimų tikslų, nustatytų Septintojoje pagrindų programoje (rizikos pasidalijimo finansinė priemonė), įgyvendinimą, riziką.

1.

Bendrija gali skirti dotaciją Europos investicijų bankui (EIB), kad prisidėtų prie atidėjimų sudarymo ir kapitalo paskirstymo jam teikiant paskolas ir finansuojant garantijas remiant veiklą, įgyvendinamą remiantis Tarybos ir Europos Parlamento (arba Tarybos, pasikonsultavusios su Europos Parlamentu) sprendimais, nurodytą Sprendimo [.../...], nustatančio Septintąją pagrindų programą (rizikos pasidalijimo finansinė priemonė), III priedo b dalyje. .padengtų paskolų, kurias išduoda EIB remdamas mokslinių tyrimų tikslų, nustatytų Septintojoje pagrindų programoje, įgyvendinimą, riziką.

 

2.

EIB teikia šias paskolas laikydamasis teisingumo, skaidrumo, nešališkumo ir vienodo požiūrio principų.

2.

Atsižvelgdamas į dotacijos sutartyje Komisijos nustatytą bendrą kryptį ir principus, EIB teikia ir administruoja šias paskolas ir garantijas laikydamasis savo taisyklių teisingumo, skaidrumo, nešališkumo ir vienodo požiūrio principų.

89

3.

Komisija turi teisę prieštarauti prieš rizikos pasidalijimo finansinės priemonės, skirtos kai kurioms paskoloms, naudojimą, atsižvelgdama į sąlygas, apibrėžtas pagal darbo programas sudarytoje dotacijos sutartyje.

3.

Komisija turi teisę prieštarauti prieš rizikos pasidalijimo finansinės priemonės naudojimą , skirtos kai kurioms ai paskoloms veiklai, naudojimą, atsižvelgdama į sąlygas, apibrėžtas pagal darbo programas sudarytoje dotacijos sutartyje.

89

V SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

 

 

54 straipsnis

 

60, 90

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

 

 

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

 

 

 

Šis reglamentas gali būti peržiūrėtas atsižvelgiant į ne vėliau kaip iki 2010 metų Komisijos atliktą tarpinį vertinimą.

 

Priimta Briuselyje,

 

 

Europos Parlamento vardu

Tarybos vardu

 

 

Pirmininkas

Pirmininkas

 

 

(1)  OL C […], […], p. […].

(2)  OL C […], […], p. […].

(3)  OL C […], […], p. […].

(4)  2005 m. balandžio mėn. Europos Parlamento nuomonė ir [...] Tarybos sprendimas.

(5)  OL C […], […], p. […].

(6)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(7)  OL L 357, 2002 12 31, p. 1, su pakeitimais Komisijos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1261/2005 (OL 201, 2005 8 2, p. 3).

(8)  Šiuo metu Bendrijos programa valstybės paramai, skirtai mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai, OL C 45, 1996 2 17, p. 5. Taip pat žr. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 8 straipsnį (žr. OL L 336, 1994 12 23).

(9)  OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(10)  OL C […], […], p. […].

(11)  OL L 75, 2005 3 22, p. 67.

Top