17.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 322/1

1.

COSAC džiaugiasi Tarybos sprendimu skelbti informaciją apie tai, kurios valstybės narės dalyvauja rengiant Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) misijas ir kuriose iš jų, ir ragina Tarybą tęsti šią pažangią, atvirumą skatinančią ir parlamentinę kontrolę stiprinančią praktiką.

2.1.

COSAC džiaugiasi reglamentavimo gerinimo iniciatyva ir ragina Europos Komisiją parengti integruotą visų pagrindinių jos darbo programos iniciatyvų poveikio įvertinimą, kaip siūlyta Komisijos komunikate „Reglamentavimo gerinimas augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje skatinti“ (KOM(2005) 97 galutinis).

2.2.

Siekdama padėti greičiau ir veiksmingiau suvokti dokumentus, COSAC ragina Europos Komisiją parengti vieno puslapio apimties visų poveikio įvertinimų santraukas, jas išversti į visas oficialias Bendrijos kalbas ir nedelsiant išsiųsti tiesiai valstybių narių parlamentams.

2.3.

COSAC ragina Europos Komisiją visus poveikio įvertinimus ir tvarkaraščius siųsti tiesiai valstybių narių parlamentams ir skelbti visomis oficialiomis Bendrijos kalbomis. Patvirtinti Kolegijos Europos Komisijos dokumentai privalo būti kaip įmanoma greičiau pateikiami visuomenei.

2.4.

COSAC ragina ES institucijas ir valstybes nares sukurti bendrą administracinio darbo sąnaudų apskaičiavimo metodą.

2.5.

COSAC skatina Europos Parlamentą ir Ministrų Tarybą atlikti savo pasiūlymų dėl reikšmingesnių teisės aktų pakeitimų poveikio įvertinimą. COSAC siūlo Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai susitarti, kokioms sąlygoms esant yra būtina įvertinti siūlomo pakeitimo poveikį. COSAC prašo Europos Komisijos atnaujinti poveikio įvertinimą po pirmojo svarstymo Europos Parlamente, po Tarybos bendros pozicijos priėmimo, po antrojo svarstymo Europos Parlamente ir prieš Taikinimo komiteto susirinkimą pagal bendro sprendimo procedūrą.

2.6.

COSAC pabrėžia, būtinybę objektyviai įvertinti poveikį.

2.7.

COSAC ragina Europos Komisiją sutelkti poveikio įvertinimą ties trimis Lisabonos strategijos sudedamosiomis dalimis, t. y. ties poveikiu ekonominei, socialinei ir aplinkos sritims.

2.8.

COSAC prašo Europos Komisijos parengti siūlymų dėl teisės aktų, kuriuos ji siūlo atšaukti, poveikio įvertinimą.

2.9.

COSAC ragina Europos Komisiją sukurti viešą duomenų bazę, kurioje būtų kaupiami visi kasmetės teisės aktų leidybos ir veiklos programos pasiūlymai su nuorodomis į atitinkamą jų poveikio įvertinimą ir tvarkaraščius.

3.

Siekdama sumažinti atstumą tarp piliečių ir Sąjungos, sudaryti valstybių narių parlamentams galimybę geriau kontroliuoti ministrų sprendimus ir pataisyti netoleruotiną padėtį, kai teisės aktai svarstomi ir priimami slaptai, COSAC ragina Ministrų Tarybą nedelsiant pakeisti Tarybos darbo tvarkos taisykles ir jose nustatyti, kad visi posėdžiai, kuriuose svarstomi teisės aktų projektai ir kuriuose balsuojama dėl jų, būtų vieši.

4.

Norintys dalyvauti valstybių narių parlamentai turėtų patikrinti, ar būsimuose ES teisės aktų pasiūlymuose ir kituose pasiūlymuose laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, ir taip plėtoti Amsterdamo sutarties protokole dėl valstybių parlamentų vaidmens numatytą parlamentų kontrolės funkciją, pagal kurią leidžiama išbandyti nacionalinių sistemų galimybes susitarti dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų ir įvertinti Komisijos pateiktus paaiškinimus, ir kuria norima pabrėžti Komisijai valstybių narių parlamentų vaidmenį subsidiarumo srityje.

5.

COSAC sutinka su tuo, kad norint įveikti esamą ES krizę būtinos plataus masto diskusijos, kuriose dalyvautų ne tik Europos Sąjungos institucijos ir elitas, bet ir Europos Sąjungos piliečiai. Tokios diskusijos turėtų vykti vietos, regionų, valstybių ir Europos lygiais. Valstybių narių parlamentai ir Europos Parlamentas yra atsakingi visuomenei už šias pastangas. Posėdžiuose turėtų būti siekiama skatinti, nukreipti ir apibendrinti įvairias diskusijas, padėti Europos piliečiams geriau suprasti Europą ir aiškiai apibrėžti jiems suprantamą ir priimtiną ES vaidmenį ir tikslus. Tai, savo ruožtu, paskatintų tolesnes diskusijas apie Sutarties dėl Konstitucijos ateitį.