52005PC0588

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 23.11.2005

KOM(2005) 588 galutinis

2005/0238 (COD)

.

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA …/…/EB

dėl uosto valstybės atliekamos kontrolės

(Išdėstyta nauja redakcija)(pateiktas Komisijos){SEK(2005) 1499}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1) PASIūLYMO APLINKYBėS

- Pasiūlymo motyvai ir tikslai

1) iš pagrindų pakeisti Direktyvą 95/21/EB dėl uosto valstybės atliekamos laivų kontrolės.

Šios direktyvos tekste buvo daryta daug pakeitimų, todėl jis pasidarė labai sudėtingas. Iš pagrindų pakeitus direktyvą, taps aiškesnės ir suprantamesnės jos nuostatos, vadovaujantis Komisijos skelbiama geresnės teisės aktų leidybos politika.

2) sustiprinti ir pagerinti uosto valstybės atliekamos kontrolės sistemos veiksmingumą.

Pastarasis tikslas išplaukia iš tam tikrų Komisijos prisiimtų įsipareigojimų ir iš kitų institucijų išdėstytų prašymų, ypač po to, kai 2002 m. lapkričio mėnesį nuskendo tanklaivis Prestige. Iš tikrųjų 2002 m. gruodžio 3 d. Komisija priėmė Komunikatą (2002 m. gruodžio 3 d. COM(2002) 681 galutinis) dėl jūrų saugos sustiprinimo nuskendus tanklaiviui Prestige , o 2002 m. gruodžio 6 d. Taryba paskelbė išvadas, susijusias su laivų sauga ir taršos prevencija, kuriose ji „ragina Komisiją, kai tik ši galės, pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama sustiprinti uosto valstybės atliekamos kontrolės procedūras“. Galiausiai pabrėžtina, kad Europos Parlamentas 2004 m. balandžio 27 d. priimtoje rezoliucijoje, atlikus darbą laikinajai komisijai dėl jūrų saugos sustiprinimo (komisija MARE), taip pat pasisakė už laivų tikrinimo Europos Sąjungos uostuose pagerinimą ir sugriežtinimą.

- Bendrosios aplinkybės

Esamos nuostatos išdėstytos Direktyvoje 95/21/EB ir vienas po kito priimtuose jos pakeitimuose. Vienas siūlomos priemonės tikslų kaip tik ir yra sujungti šiuos elementus suvestiniame tekste.

Be to, pasiūlymu siekiama:

- pakeisti tam tikras nuostatas siekiant arba jas supaprastinti ar patikslinti (pavyzdžiui, išsamaus patikrinimo atvejais), arba sugriežtinti (tai ypač susiję su nuostatomis dėl locmanų vaidmens nustatant trūkumus ir taisyklėmis, draudžiančiomis įplaukti į Bendrijos uostus reikalavimų neatitinkantiems laivams).

- įtraukti tam tikras naujas nuostatas, susijusias su sritimis, kurioms nebuvo taikoma uosto valstybės kontrolė (pavyzdžiui, jūrų saugos sritis), atsižvelgiant į nesenus tarptautinės ir Bendrijos teisės pokyčius.

- Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Direktyva 95/21/EB.

- Ryšys su kitomis Sąjungos politikos kryptimis ir tikslais

Laivų kontrolės sugriežtinimas turės tiesioginės įtakos aplinkai, nes sumažės nelaimingų atsitikimų pavojus, vadinasi, ir galimos taršos dėl šių atsitikimų pavojus.

Be to, ši priemonė dėl sumažėjusio nelaimingų atsitikimų ir taršos pavojaus turės teigiamų ekonominių pasekmių. Šiais pakeitimais taip pat siekiama jūrų transporto sektoriaus dalyviams sukurti teisingesnę konkurencinę aplinką apribojant reikalavimų neatitinkančių laivų, kuriems bus taikomos griežtesnės sankcijos, nesąžiningą konkurenciją ir mažiau kontroliuojant kokybiškų laivų eksploatuotojus.

Galiausiai nustatydama gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose kontrolę bei griežtesnes taisykles, susijusias su jūreivių skundų priėmimu ir nagrinėjimu, ši priemonė prisideda prie Europos Sąjungos socialinės politikos įgyvendinimo.

2) KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO įVERTINIMAS

- Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Naudoti konsultacijų metodai, pagrindiniai susiję sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas

Komisija, remdamasi savo tarnybų darbo dokumentais, į kuriuos įėjo išsamus sąrašas klausimų dėl numatomų pakeitimų, 2004 m. gegužės mėnesį ir 2005 m. vasario mėnesį surengė nemažai konsultacinių susitikimų su valstybių narių ir jūrų pramonės atstovais.

Gautų atsakymų santrauka ir kaip į juos buvo atsižvelgta

Konsultacijų ir atliktų poveikio tyrimų rezultatas patvirtino, kad:

- siekiant teisės aktų aiškumo ir supaprastinimo, naudinga iš pagrindų pakeisti esamą direktyvos tekstą;

- būtina sugriežtinti priemones, susijusias su laivais, keliančiais didžiausią pavojų, ypač sugriežtinant draudimo įplaukti į Bendrijos uostus taisykles;

- svarbu sukurti naują laivų tikrinimo sistemą, užtikrinančią, kad joks laivas negalės išvengti kontrolės, ir kad skirsis laivų tikrinimo dažnumas sudarant palankesnes sąlygas kokybiškiems laivams, kad sudarant nepateisinamas kliūtis nebūtų trukdoma jų konkurencingumui.

Surinkti duomenys ir išsamios poveikio tyrimo išvados pateikiami pridedamame dokumente SEC…/… .

- Tyrimo atlikimas ir taikymas

Aptariamos mokslo ir (arba) tyrimo sritys

Jūrų sauga, žmonių gyvybės apsauga, aplinkos apsauga ir saugumas.

Naudota metodologija

Komisijos dalyvavimas Paryžiaus memorandumo ekspertų grupėse, su tam tikrais klausimais susiję tyrimai, patikėti Europos jūrų saugos agentūrai (EJSA) (pavyzdžiui, nuo direktyvos įsigaliojimo dienos draudimo įplaukti į Bendrijos uostus taikymo rezultatas, naujos laivų tikrinimo sistemos galimų poveikių tyrimas), informacijos iš Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės duomenų bazės rinkimas ir analizavimas.

Pagrindinės organizacijos ir (arba) pagrindiniai ekspertai, su kuriais buvo konsultuotasi

Europos Parlamento laikinosios komisijos darbai, susiję su jūrų saugos sustiprinimu 2002 m. nuskendus tanklaiviui Prestige (komisijos išvados „MARE“).

EJSA ir Paryžiaus memorandumo ekspertai.

Gautų nuomonių, į kurias buvo atsižvelgta, santrauka

Buvo paminėta egzistuojant galimų didelių pavojų, kurių pasekmės būtų nepataisomos. Vieningai pripažinta, kad tokių pavojų esama.

Paryžiaus memorandumo ekspertų nuomonė leido nustatyti problemų apimtį ir atskleisti galimus praktinius sunkumus, pavyzdžiui, tikrinant laivus inkarvietėse. Naujai tikrinimo sistemai įdiegti sudarytos ekspertų grupės darbai leido apibrėžti būsimos tikrinimo sistemos pagrindus.

EJSA atlikti tyrimai atskleidė galiojančių teisės aktų spragas, ypač susijusių su draudimo įplaukti į Bendrijos uostus priemonių taikymu, todėl buvo nuspręsta siūlyti šiuo atžvilgiu sugriežtinti esamą sistemą. EJSA sukaupta patirtis valdant ro-ro tipo keleivinių laivų apžiūros (taikant Direktyvą 99/35/EB) duomenų bazę leido pasiūlyti supaprastinti ir suderinti panašias abiejų direktyvų nuostatas.

Tyrimo rezultatų paskelbimas visuomenei

Ekspertizės aspektai aprašyti poveikio tyrime. Be to, Paryžiaus memorandumo interneto svetainėje ( http://www.parismou.org/) ir EJSA interneto svetainėje ( http://www.emsa.eu.int/) pateikiama informacija apie uosto valstybės taikomą kontrolę (juodieji sąrašai laivų, kuriems uždrausta įplaukti į Bendrijos uostus, juodasis sąrašas valstybių, su kurių vėliava plaukiojantys laivai sulaikomi dažniausiai).

- Poveikio įvertinimas

Surinkti duomenys ir išsamios poveikio tyrimo išvados pateikiamos pridedamame dokumente SEC … / … ; šio priedo santrauka išdėstoma toliau.

1 galimybė: status quo ante

Paliekama esama sistema. Tačiau status quo neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos išsakytų prašymų, taip pat Komisijos įsipareigojimų, prisiimtų nuskendus tanklaiviui Prestige . Esama sistema verčia valstybes nares taikyti nuostatas, kurios yra pasenusios tarptautinės teisės arba padėties Europos Sąjungoje pokyčių atžvilgiu. Tai lemia neigiamas pasekmes aplinkos apsaugos ir socialinėje srityje. Ekonominiu požiūriu dėl esamos sistemos administracijos nepatiria papildomų administracinių išlaidų, tačiau išlieka nepalanki konkurencija, kurią reikalavimų neatitinkantys laivai primeta kokybiškiems laivams.

2 galimybė: išspręsti problemą sustiprinant valstybių narių bendradarbiavimą.

Valstybių narių bendradarbiavimas, tiesioginis ar remiantis Paryžiaus memorandumu, teisiniu atžvilgiu galimas tik tose srityse, kur netaikoma direktyva. Tačiau taip bendradarbiaujant galėtų susidaryti skirtumas tarp Bendrijos taisyklių ir procedūrų, taikomų pagal tarpvyriausybinius susitarimus, kuris nepaprastai trukdytų veiksmingai ir darniai atlikti uosto valstybei kontrolę. Taigi socialinėje, aplinkos apsaugos ir ekonomikos srityse susidarytų neigiamų pasekmių, juo labiau kad kai kurios valstybės narės nėra Paryžiaus memorandumo šalys.

3 galimybė: supaprastinti ir patobulinti galiojančius teisės aktus

Atlikus vien tik „techninius“ direktyvos pakeitimus, išlieka esama sistema ir siūlomi tik tiksliniai pakeitimai, atitinkantys nustatytus poreikius. Taigi išlaidos aplinkos apsaugos, socialinėje ir ekonomikos srityje būtų mažesnės. Tačiau nauda būtų mažesnė nei ėmusis ryžtingų priemonių, aprašytų 4 galimybėje, ypač ekonomikos srityje, nes, nors sankcijos reikalavimų neatitinkantiems laivams ir sugriežtinamos palengvinant draudimą įplaukti į Bendrijos uostus, tačiau nevisiškai atliepiamas tikslas skatinti kokybišką jūrų transportą.

4 galimybė: pakeisti galiojančią sistemą

Kiekybiniu principu pagrįstą galiojančią sistemą(valstybė narė patikrina 25 % į jos uostus įplaukiančių laivų) reikėtų pakeisti principu, labiau orientuotu į kokybę ir bendrai taikomu visoje Europos Sąjungoje. Taikant naująją tikrinimo sistemą būtų galima pasiekti geresnį išlaidų ir veiksmingumo santykį, sutelkiant kontrolės priemones į pavojingus laivus ir supaprastinant kokybiškų laivų tikrinimą; tai turėtų teigiamų pasekmių aplinkos apsaugos, socialinėje ir ekonomikos srityje nepatiriant nuostolių.

Šis poveikio įvertinimas įtrauktas į Komisijos teisėkūros ir darbo programą; Komisijos ataskaitą galima rasti jos interneto svetainėje adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/impact/index_en.htm .

3) TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

- Siūlomų priemonių santrauka

Siūloma:

- Direktyvą 95/21/EB dėl uosto valstybės atliekamos laivų kontrolės ir vieną po kito priimtus jos pakeitimus sujungti į vieną tekstą,

- padaryti tam tikrus pakeitimus siekiant atnaujinti direktyvą, ją papildyti ir sugriežtinti, kad padidėtų jūrų sauga ir saugumas jose, jūreivių ir aplinkos apsauga.

- Teisinis pagrindas

Sutarties 80 straipsnio 2 dalis.

- Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas taikomas, jei pasiūlymas nepatenka į Bendrijos išimtinės kompetencijos sferą.

Pasiūlymo tikslų valstybės narės negali tinkamai įgyvendinti dėl toliau išvardytų priežasčių.

Atskira valstybių narių veikla yra iš esmės nesuderinama su uosto valstybės kontrolės tikslais, kuri tame pačiame geografiniame regione siekia užtikrinti darnią laivų kontrolės veiklą.

Be to, vienas iš regiono lygio tikslų yra sumažinti išlaidas ir koordinuota veikla optimizuoti priemones, būtinas veiksmingai laivų kontrolei. Uosto valstybei atliekant ne tokią griežtą kontrolę kokioje nors valstybėje narėje, padidėtų grėsmė saugumui ir kiltų pavojus, kad plėtosis „patogūs uostai“, taip sukuriant Bendrijoje nepriimtiną konkurencijos iškraipymą.

Pasiūlymo tikslus gali geriau įgyvendinti Bendrija dėl toliau išvardytų priežasčių.

Pasiūlymu yra sugriežtinamos jau esamos direktyvos nuostatas.

Bendrijos veikla užtikrina darnų tikrinimo procedūrų taikymą, ypač įdiegiant kvalifikacijos normas ir inspektorių rengimo programas, valstybių narių keitimąsi informacija naudojantis bendra informacijos sistema ir vienos valstybės narės priemonių taikymą kitose valstybėse narėse (pavyzdžiui, draudimo įplaukti į Bendrijos uostus srityje).

Esamos direktyvos taikymo sritis lieka ta pati.

Taigi pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

- Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau išvardytų priežasčių.

Tikslus ir išsamus į pasiūlymą įtrauktų priemonių pobūdis yra būtinas siekiant, kad Europos Sąjungoje būtų taikomos vienodos laivų tikrinimo taisyklės.

Pasiūlyme derinami didesnis veiksmingumas draudžiant reikalavimų neatitinkantiems laivams įplaukti į Bendrijos uostus ir geresnis esamų išteklių panaudojimas kuo mažiau baudžiant kokybiškų laivų eksploatuotojus.

- Priemonių pasirinkimas

Siūloma(-os) priemonė(-ės): direktyva.

Kitos priemonės nebūtų tinkamos dėl toliau išvardytų priežasčių.

Pirmiausia reikia iš pagrindų pakeisti esamą direktyvą. Be to, savireguliacijos galimybė nesvarstytina, nes uosto valstybės kontrolės tikslas – valdžios institucijos turi tikrinti, ar laikomasi privalomų saugos normų, ir vienodai bei proporcingai bausti už jų nesilaikymą. Rekomendacija nesiūlytina, nes ji neleidžia nustatyti privalomų tikslų ir reikalauti, kad valstybės narės jų siektų.

4) POVEIKIS BIUDžETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Bendrijos biudžetui.

5) PAPILDOMA INFORMACIJA

- Modeliavimas, bandomasis ir pereinamasis laikotarpis

Pasiūlymas buvo arba bus susijęs su pereinamuoju laikotarpiu.

- Supaprastinimas

Pasiūlymu supaprastinamas teisinis pagrindas ir valdžios institucijoms (nacionalinėms ir Europos) taikomos administracinės procedūros.

Vadovaujantis Europos Sąjungos politikos tikslais siekti geresnės teisės aktų leidybos, buvo patobulintas teksto išdėstymas: kiek galima panaikinta toje pačioje ar kitose nuostatose pasikartojanti informacija. Be to, siekiant, kad tekstas taptų aiškesnis, nuostatos, susijusios su tikrinimo procedūromis ar techniniais aspektais, buvo nukeltos į priedą, kad pagrindinėse direktyvos nuostatose liktų tik principai, tikslai ir esminiai dalykai.

Siekiant aiškumo ir atsižvelgiant į daugybę įvairios svarbos pakeitimų, padarytų direktyvą keičiant iš pagrindų, pagrindiniai siūlomi pakeitimai, suskirstyti į atskiras temas pagal tikslus, pateikiami toliau.

Supaprastinama panaikinant tam tikrus pasenusiais laikomus įpareigojimus (pavyzdžiui, procedūras, taikomas tais atvejais, kai laive nėra ISM liudijimų), taip pat suderinant procedūras ir priemones, taikomas pagal kitas direktyvas (suderinant ro-ro tipo keleivinių laivų apžiūrą ir išsamius patikrinimus, nustatytus Direktyvoje 95/21/EB).

Pasiūlymas įtrauktas į Komisijos programą, skirtą Bendrijos acquis atnaujinimui ir supaprastinimui.

- Persvarstymas / pakeitimas / laikinojo galiojimo sąlyga

Į pasiūlymą įeina persvarstymo sąlyga.

- Teisės aktų nuostatų pakeitimas

Pasiūlymu numatomas galiojančių teisės aktų nuostatų pakeitimas.

- Europos ekonominė erdvė

Šis akto projektas priklauso sričiai, kuriai taikomas EEE susitarimas, todėl jis turi būti taikomas Europos ekonominei erdvei.

- Išsamus pasiūlymo straipsnių paaiškinimas

1) Užtikrinti geresnį kontrolės sistemos taikymą Europos Sąjungos uostuose ir inkarvietėse (10 ir 13 straipsniai).

Kalbant apie uostus, reikia ypač užtikrinti, kad uosto valstybės kontrolė būtų vienodai atliekama visose Europos Sąjungos valstybėse. Todėl draudimo įplaukti į Bendrijos uostus sistema bus grindžiama laivų sulaikymu visose valstybėse narėse, o ne tik Paryžiaus memorandumo uostuose, kaip nustatyta galiojančioje direktyvoje. Pasiūlyme taip pat patikslinamos laivų tikrinimo inkarvietėse taisyklės.

2) Sugriežtinti locmanams įpareigojimus perdavinėti pranešimus (17 straipsnis)

Direktyvoje jau nustatyta, kad locmanai privalo pranešti apie pastebėtus trūkumus (nesklandumus, sutrikimus). Nuskendus tanklaiviui Prestige paaiškėjo, kad dėl aiškios teisinės bazės nebuvimo atviroje jūroje netoli Baltijos buvę locmanai neperdavė informacijos. Todėl esamos nuostatos pakeistos siekiant, kad šis įpareigojimas būtų taikomas ir locmanams, esantiems atviroje jūroje, įskaitant ir tranzitu plaukiančių laivų locmanus. Be to, siūloma pakeisti direktyvos nuostatas, kad valstybės narės galėtų geriau sekti locmanų ir uostų administracijų siunčiamus signalus.

3) Išplėsti ir supaprastinti draudimo įplaukti į Bendrijos uostus sistemą (10 straipsnis)

Draudimas įplaukti į Bendrijos uostus yra labai veiksminga ir pamokanti kovos su reikalavimų neatitinkančiais laivais priemonė. Dabartinės taisyklės bus:

- išplėstos taikant visiems laivams: statistika rodo, kad dažniausiai Europos Sąjungoje sulaikomi biriųjų krovinių ir krovininiai laivai;

- supaprastintos: šiuo metu nustatyti kriterijai yra nelabai aiškūs, ir sudėtinga juos taikyti. Jie bus aiškiai išdėstyti, nes pasiūlymas remsis dviem paprastais kriterijais: blogas eksploatuotojo laivo valdymas, pasireiškiantis tuo, kad laivas nuolat sulaikomas, o jo būklė labai nepagerėja, ir menka vėliavos valstybės kontrolė, atsižvelgiant į tai, kad tokia valstybė yra juodajame ir pilkajame Paryžiaus memorandumo sąrašuose.

- sugriežtintos: siekiant kovoti su piktnaudžiavimu, kuris jau pastebėtas įgyvendinant direktyvą, ypač su pernelyg greitai panaikinamais draudimais rimtai nepatikrinus laivo būklės, nustatomas trumpiausias draudimo įplaukti į Bendrijos uostus laikotarpis. Pakartotinai sulaikomiems laivams bus taikomos griežtesnės sankcijos; jiems gali būti net visiškai uždrausta įplaukti į Europos Sąjungos uostus.

4) Sugriežtinti reikalavimus, susijusius su kontroliuoti įpareigotomis administracijomis ir su inspektorių kompetencija (4 ir 16 straipsniai)

Vadovaujantis tarptautine teise uosto valstybė gali vykdyti kontrolę tik pati visiškai nepažeisdama taisyklių, kurių reikalauja laikytis į jos uostus įplaukiančių užsienio laivų. Direktyvoje bus primenamas šis minimalus reikalavimas, taikomas Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Be to, atitinkamiems laivams esant uoste, kompetentingos institucijos turi būti pasirengusios atlikti privalomą tikrinimą nepaisydamos, jei reikia, savaitgalių ir švenčių dienų, siekiant neleisti, kad atitinkami laivai galėtų išvengti vienokio ar kitokio tikrinimo.

Galiausiai yra numatyta sugriežtinti reikalavimus, susijusius su inspektorių profesiniu išsilavinimu, reikalaujant, kad valstybės narės reguliariai tikrintų jų kompetenciją, ypač atsižvelgdamos į naujas taisykles, nustatytas direktyvos pakeitimuose arba tarptautinėse sutartyse. Komisija, padedama EJSA, taip pat sukurs suderintą inspektorių kvalifikacijos ir rengimo programą, kad išsiplėtusioje Europos Sąjungoje būtų pasiektas aukštas inspektorių kompetencijos lygis.

5) Patobulinti tikrinimų planavimą, rengimą ir vykdymą (7 ir 18 straipsniai)

Atsižvelgiant į nuostatų, susijusių su administracijų bendradarbiavimu, sugriežtinimą, uostų ir kitų įstaigų gauti pranešimai prieš laivui įplaukiant į valstybės narės uostą turi būti nedelsiant perduoti inspektoriams, kad pastarieji galėtų geriau suplanuoti tikrinimus ir jiems pasirengti.

Galiausiai yra numatyta, kad tikrinimą vykdydamas inspektorius patikrina, ar ištaisyti ankstesniame uoste nustatyti trūkumai.

6) Patobulinti išsamaus tikrinimo sistemą (8 straipsnis)

Išsamaus patikrinimo sistema patobulinta praktiniu aspektu: laivus, kurie yra išsamiai patikrintini, inspektorius iš anksto įspės, jog uoste jie bus išsamiai patikrinti, todėl šie turi imtis atitinkamų priemonių, kad būtų pasirengę tokiam patikrinimui.

Be to, siekiant, kad praktiškai būtų paprasčiau išsamiai patikrinti laivus, tokia tikrinimo sistema taikoma atitinkamų kategorijų laivams nuo vienodo minimalaus amžiaus (12 metų).

7) Sugriežtinti su žmogiškaisiais ištekliais susijusias nuostatas (12 straipsnis)

Paryžiaus memorandumo statistika atskleidžia daugybę trūkumų, susijusių su kvalifikacija bei su jūrininkų gyvenimo ir darbo sąlygomis laivuose. Nuostatos sugriežtina kontrolę šiais atžvilgiais, ypač siekiant kovoti su nerimą keliančiu suklastotų liudijimų padaugėjimu. Be to, jūrininkų skundai dėl įgulos saugos ir sveikatos, gyvenimo sąlygų ir apskritai dėl laivo saugos bei taršos prevencijos bus sistemingai nagrinėjami, o jūrininkai informuojami apie veiksmų, kurių jie ėmėsi, rezultatus.

8) Kontrolė saugos srityje (7 straipsnis)

Jūrų transportui ypač gresia teroro aktai ar kita nusikalstama veika. Siekiant prisidėti taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo, į direktyvą buvo įtrauktos Paryžiaus memorandumo lygiu nustatytos tikrinimo procedūros.

9) Skirti daugiau dėmesio su laivais ir jų eksploatuotojais susijusios informacijos skaidrumui ir skelbimui (20 straipsnis)

Siekdama skatinti laivų eksploatuotojus, kuriems buvo taikytos nuobaudos, daugiau nenusižengti, Komisija, tarpininkaujant Europos jūrų saugos agentūrai, numato paskelbti juodąjį laivų, kurie nuolat sulaikomi ar kuriems nuolat uždraudžiama įplaukti į Bendrijos uostus, savininkų sąrašą. Vadovaujantis tokiais pat principais taip pat bus paskelbtas ir nuolat atnaujinamas juodasis sąrašas laivų, kuriems uždrausta įplaukti į Bendrijos uostus pagal direktyvos nuostatas.

10) Palengvinti Komisijos atliekamą valstybių narių direktyvos vykdymo kontrolę (23 straipsnis)

Esamos nuostatos, neleidžiančios Komisijai patenkinamai kontroliuoti, kaip valstybės narės vykdo direktyvą, bus patobulintos siekiant leisti Komisijos vardu veikiančiai Europos jūrų saugos agentūrai elektronine forma gauti tikslius laivų judėjimo duomenis. Tuo remiantis bus galima atlikti išsamią sistemos veikimo valstybių narių uostuose analizę; tai leis, pavyzdžiui, atsižvelgiant į judėjimą optimizuoti tikrinimo išteklius arba išvengti galimo „patogių uostų“ atsiradimo.

11) Naujos tikrinimo sistemos įdiegimas (5 straipsnis)

Dabartinės uosto valstybės kontrolės sistemos ramstis – tai grynai kiekybinė riba (uosto valstybė privalo patikrinti 25% įplaukiančių laivų), kuri ne tik leidžia daugeliui laivų išsprūsti iš kontrolės tinklo, bet kartais verčia administracijas atlikti nepateisinamus tikrinimus tik tam, kad būtų pasiekta ši riba. Siūloma priemone nustatomas bendras tikslas, kuriuo siekiama patikrinti visus Sąjungos uostuose sustojančius laivus, dažniau tikrinant didesnį pavojų keliančius laivus ir rečiau – kokybiškus laivus.

Naujoji tikrinimo sistema leis palengvinti kokybiškų laivų tikrinimą atsižvelgiant į kriterijus, susijusius su pačiu laivu ir vėliava, su kuria jis plaukioja (ypač su faktu, kad vėliavos valstybė taiko TJO savanoriško audito sistemą). Tačiau pabrėžtina, kad naujoji sistema neturi susilpninti esamos sistemos, taip sumažinant saugumą. Ypač svarbu, kad naująja sistema turi būti siekiama ne sumažinti išteklius, valstybių narių skiriamus uosto valstybės kontrolei, o stengtis juos geriau panaudoti.

Šis principas yra paprastas, bet jį įgyvendinti sudėtinga: iš tikrųjų tokia sistema numato, kad, siekiant išvengti „patogių uostų“ atsiradimo, turi būti sukurtas objektyvus mechanizmas, garantuojantis nešališką ir kontroliuojamą valstybių narių atliekamų tikrinimų skaičiaus pasiskirstymą.

Paryžiaus memorandume ir EJSA – kur buvo sukurta speciali darbo grupė – dabar atliekama tokio mechanizmo taisyklių analizė.

Todėl šiame etape buvo pasiūlyta į direktyvą įrašyti šios naujos tikrinimo sistemos principus ir jos pagrindinius elementus: nustatyti laivams taikomą rizikos tipą, nedidelės rizikos tipo laivų skatinimo priemones ir pritaikyti esamas procedūras, susijusias su tikrinimu ir patikrinimų kontrole.

Nustačius visus naujosios sistemos elementus ir praktines taikymo taisykles, vėlesni direktyvos pakeitimai, kurie pasirodys esą būtini, bus įtraukti taikant komitologijos procedūrą.

Tačiau, kol šios techninio pobūdžio taisyklės bus priimtos ir įsigalios Bendrijos lygiu, ir toliau bus taikoma esama sistema, ir valstybės narės privalės patikrinti 25 % į jų uostus įplaukiančių atskirų laivų.

2005/0238 (COD)

ê 95/21/EB

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA …/…/EB

[data]

ê 2001/106/EB, 1 str. 1 p. (pritaikytas)

dėl uosto valstybės atliekamos laivybos kontrolės

ê 95/21/EB (pritaikytas)

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 84 straipsnio 2 dalį Ö 80 straipsnio 2 dalį Õ ,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[2],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[3],

laikydamiesi Sutarties 189c Ö 251 Õ straipsnyje nustatytos tvarkos[4],

kadangi:

ò nauja

1. 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/21/EB dėl uosto valstybės atliekamos laivybos kontrolės[5] buvo keletą kartų iš esmės keičiama. Kadangi ji turi būti iš dalies keičiama dar kartą, siekiant aiškumo reikėtų ją išdėstyti nauja redakcija.

ê 95/21/EB 1 konstatuojamoji dalis

2. Bendrija labai susirūpinusi dėl laivininkystės avarijų ir jūrų bei valstybių narių pakrančių taršos.

ê 95/21/EB 2 konstatuojamoji dalis

3. Bendrija taip pat susirūpinusi dėl gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose.

ê 95/21/EB 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

1993 m. sausio 25 d. savo posėdyje Taryba priėmė išvadas, raginančias Bendriją ir valstybes nares užtikrinti veiksmingesnį atitinkamų tarptautinių jūrų saugumo ir aplinkos apsaugos standartų taikymą ir vykdymą bei priimtų naujų priemonių įgyvendinimą;

ê 95/21/EB 4 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

1993 m. birželio 8 d. savo rezoliucijoje dėl bendros jūrų saugumo politikos[6] Taryba ragino Komisiją kiek galima greičiau pateikti Tarybai konkrečių veiksmų rekomendacijas ir oficialius pasiūlymus dėl laivų tikrinimo kriterijų, įskaitant laivo sulaikymo taisyklių derinimą ir galimybę paskelbti patikrinimų rezultatus bei atsisakyti suteikti teisę įplaukti į Bendrijos uostus;

ê 95/21/EB 5 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

4. Saugumą, taršos prevenciją ir gyvenimo bei darbo sąlygas laivuose galima veiksmingai pagerinti labai sumažinus reikalavimų neatitinkančių laivų skaičių Bendrijos vandenyse, Ö o tai bus pasiekta Õ jiems griežtai taikant tarptautines konvencijas, kodeksus ir rezoliucijas.

ê 95/21/EB 6 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

5. Paprastai vėliavos valstybė turėtų kontroliuoti, ar laivai laikosi tarptautinių saugumo, taršos prevencijos ir gyvenimo bei darbo sąlygų laivuose standartų reikalavimų. Įgyvendinant tarptautinius standartus ir užtikrinant jų vykdymą vis didesnis Ö tam tikras Õ vėliavos valstybių skaičius daro Ö darė Õ rimtų nusižengimų; o dėl to uosto valstybė nuo šiol taip pat turi Ö turėtų Õ kontroliuoti, ar laikomasi tarptautinių saugumo, taršos prevencijos ir gyvenimo bei darbo sąlygų laivuose standartų reikalavimų.

ê 95/21/EB 7 konstatuojamoji dalis

6. Valstybėms narėms suderintais metodais veiksmingai taikant minėtus tarptautinius standartus jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse plaukiojantiems ir jų uostais besinaudojantiems laivams būtų išvengta konkurencijos sąlygų iškraipymo.

ò nauja

7. Laivybos pramonė yra neapsaugota nuo teroro aktų. Reikėtų veiksmingai įgyvendinti transporto saugumo priemones, o valstybės narės turėtų aktyviai kontroliuoti, kaip laikomasi saugumo taisyklių, atlikdamos saugumo patikrinimus.

ê 95/21/EB 8 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Bendrijos teisės bendrosios nuostatos dėl patikrinimo tvarkos suderinimo yra esminės užtikrinant vienodą vienos iš pagrindinių Bendrijos transporto ir aplinkos apsaugos politikos dalių - laivybos saugumo ir taršos prevencijos principų - taikymą;

ê 95/21/EB 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Tarybos direktyvos priėmimas yra tinkama priemonė nustatyti uosto valstybės kontrolės priemonių teisinę sistemą ir suderintas taisykles bei kriterijus;

ê 95/21/EB 11 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

8. Turėtų būti pasinaudota 1982 m. sausio 26 d. Paryžiuje pasirašyto Paryžiaus susitarimo memorandumo (SM) dėl uosto valstybės kontrolės sukaupta taikymo patirtimi.

ò nauja

9. Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) 1406/2002[7], turėtų teikti reikiamą paramą, siekdama užtikrinti suderintą ir veiksmingą uosto valstybės atliekamos kontrolės sistemos įgyvendinimą. EMSA turėtų ypač prisidėti kuriant suderintą Bendrijos uosto valstybės kontrolės inspektorių kvalifikacijos ir mokymo sistemą.

ê 95/21/EB 12 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

10. Jeigu kiekviena valstybė narė per metus patikrintų bent 25 % Ö vieną ketvirtadalį Õ į jos uostus įplaukiančių atskirų užsienio laivų, tai praktiškai reikštų, kad bet kuriuo metu didelis Bendrijos teritorijoje eksploatuojamų laivų skaičius buvo patikrintas.

ò nauja

11. Tačiau veiksmingu uosto valstybės kontrolės režimu turėtų būti siekiama užtikrinti, kad visi į Europos Sąjungos teritorijoje esantį uostą atplaukiantys laivai būtų reguliariai tikrinami, neapsiribojant dabartiniu tikslu patikrinti ketvirtadalį įplaukiančių laivų kiekvienoje valstybėje narėje. Tikrinimo metu daugiausia dėmesio reikėtų skirti standartų neatitinkantiems laivams; kokybės reikalavimus atitinkantiems laivams, t. y. tiems, kurių patikrinimo rezultatų įrašai yra patenkinami, arba kurie plaukioja su valstybės, atitinkančios Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) valstybių narių audito schemos reikalavimus, vėliava, turėtų būti atlyginta juos rečiau tikrinant. Šios tikrinimo naujovės turėtų būti įtrauktos į Bendrijos uosto valstybės atliekamos kontrolės režimą, kai tik bus apibrėžti įvairūs jo aspektai, remiantis tikrinimo pastangų pasidalijimo schema, pagal kurią kiekviena valstybė narė sąžiningai prisideda siekiant Bendrijos tikslo įgyvendinti išsamią kontrolės sistemą.

ê 95/21/EB 13 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Turėtų būti imtasi kitų pastangų sukurti tobulesnę atrankos sistemą;

ê 95/21/EB 14 konstatuojamoji dalis (pritaikyta)

12. Uosto valstybės patikrinimų taisyklės ir tvarka, įskaitant laivų sulaikymo kriterijus, turėtų būti derinamos siekiant užtikrinti nuolatinį jų veiksmingumą visuose uostuose, kas taip pat labai sumažintų pasirinktiną naudojimąsi tam tikrais paskirties uostais, kai norima išvengti tinkamos kontrolės.

ò nauja

13. Pasiekę nustatytą amžiaus ribą, tam tikrų kategorijų laivai kelia didelį avarijų ar taršos pavojų, todėl jie turėtų būti išsamiai tikrinami; reikėtų nustatyti išsamias tokio patikrinimo taisykles.

ê 95/21/EB 15 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Komisijos komunikate, pavadintame „Bendra jūrų saugumo politika“, išspausdinta avarijų, sulaikymų ir trūkumų statistika bei metinė susitarimo memorandumo (SM) ataskaita rodo, kad tam tikrų kategorijų laivus būtina tikrinti nuodugniau;

ê 2001/106/EB 4 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

14. Kai kurie laivai dėl jų blogos būklės, vėliavos ar istorijos kelia grėsmę jūrų saugumui ir jūros aplinkai; ypač didelę grėsmę kelia laivai, plaukiantys su vėliava tos valstybės, kuri supratimo memorandumo metinėje ataskaitoje paskelbtame juodajame sąraše yra apibūdinta kaip „kelianti ypač didelę grėsmę" arba „kelianti didelę grėsmę“. Todėl tiems laivams turėtų būti uždrausta įplaukti į Bendrijos uostus, nebent įrodoma, kad laivas gali būti saugiai eksploatuojamas Bendrijos vandenyse. Reikia Ö Reikėtų Õ priimti gaires, nustatančias uždraudimo ir jo panaikinimo tvarką. Siekiant užtikrinti skaidrumą, reikia viešai skelbti sąrašą tų laivų, kuriems uždrausta įplaukti į Bendrijos vandenis.

ò nauja

15. Siekiant sumažinti tam tikroms administracijoms ir bendrovėms dėl pakartotinių patikrinimų padidėjusį darbo krūvį, pagal 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 1999/35/EB dėl privalomų patikrinimų sistemos, užtikrinančios saugų ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų, kuriais teikiamos reguliarios paslaugos, plaukiojimą[8] atliktas ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų patikrinimas, kuris tenkina priimančiąją valstybę, turėtų būti pripažįstamas kaip išsamus patikrinimas pagal uosto valstybės atliekamos kontrolės sistemą.

ê 95/21/EB 16 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

16. Atitinkamų konvencijų nuostatų nesilaikymas turi būti ištaisytas. Tuo atveju, jeigu Ö nustatyti laikymosi Õpažeidimai kelia aiškų pavojų saugumui, sveikatai arba aplinkai, laivai, kuriems reikia imtis ištaisomųjų veiksmų Ö reikia taikyti ištaisomuosius veiksmus Õ, turi būti sulaikyti tol, kol ištaisomas neatitikimas Ö ištaisomi trūkumai Õ .

ê 95/21/EB 17 konstatuojamoji dalis

17. Siekiant užkirsti kelią nepagrįstiems sprendimams, leidžiantiems be reikalo sulaikyti laivą arba jį gaišinti, turėtų būti suteikta teisė apeliacine tvarka apskųsti kompetentingų institucijų priimtus sprendimus sulaikyti laivą.

ê 95/21/EB 18 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Patikrinimo uosto įrengimai gali būti tokie, kad kompetentinga institucija bus priversta leisti laivui plaukti prie atitinkamų remonto įrenginių, jeigu laivas laikysis nustatytų tokio nuplaukimo sąlygų; Nustatytų reikalavimų nesilaikantys laivai nesiliautų kėlę grėsmės saugumui, sveikatai arba aplinkai ir dėl to, kad laivai nebus sutvarkyti pagal atitinkamas konvencijų nuostatas, komerciniu požiūriu jie atsidurs palankesnėje padėtyje ir dėl to jiems turėtų būti uždrausta įplaukti į visus Bendrijos uostus;

ê 95/21/EB 19 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Gali susiklostyti aplinkybės, kai laivui, kuriam buvo atsisakyta suteikti teisę įplaukti į Bendrijos uostą, turi būti suteiktas leidimas įplaukti; Tokiomis aplinkybėmis laivui turėtų būti leista įplaukti į konkretų uostą tik tuomet, jeigu buvo imtasi visų atsargumo priemonių, užtikrinančių saugų įplaukimą;

ê 95/21/EB 20 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Atsižvelgiant į konvencijose nustatytus sudėtingus reikalavimus laivų konstrukcijai, įrangai ir laivo įgulos komplektavimui, į inspektorių priimtų sprendimų galimus rimtus padarinius ir į būtinybę, kad inspektoriai priimtų visiškai bešališkus sprendimus, patikrinimus turi atlikti tik labai kompetentingi ir patyrę įgalioti valstybės tarnybos pareigūnai arba kiti atitinkami asmenys;

ò nauja

18. Tarp valdžios institucijų ir inspektorių, atliekančių uosto valstybės kontrolę, ir patikrinimo uostų ar tikrinamų laivų neturėtų būti jokio interesų konflikto ar susijusių interesų. Inspektoriai turėtų būti pakankamai kvalifikuoti ir baigę tinkamus mokymus, kad galėtų palaikyti ir tobulinti savo įgūdžius atlikti patikrinimus. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti kurdamos ir skatindamos naudoti suderintą Bendrijos inspektorių kvalifikacijos ir mokymo sistemą.

ê 95/21/EB 21 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

19. Locmanai ir uosto administracija gali Ö turi turėti galimybę Õ suteikti naudingos informacijos apie Ö laivuose aptiktus trūkumus Õ tokių laivų ir jų įgulos trūkumus.

ò nauja

20. Skundai dėl gyvenimo ir darbo laivuose sąlygų turėtų būti tiriami. Skundą pateikęs asmuo turėtų būti informuojamas apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi dėl to skundo.

ê 95/21/EB 22 konstatuojamoji dalis

21. Valstybių narių kompetentingos institucijos ir kitos institucijos bei organizacijos turi bendradarbiauti siekdamos užtikrinti veiksmingą paskesnių priemonių taikymą laivams, turintiems trūkumų, kuriems leista toliau plaukti, ir siekdamos keistis informacija apie uostuose esančius laivus.

ê 95/21/EB 23 konstatuojamoji dalis (pritaikyta)

ð naujas

22. ð Kadangi patikrinimų duomenų bazė yra esminė uosto valstybės atliekamos kontrolės dalis, valstybės narės turi užtikrinti, kad ji būtų atnaujinama atsižvelgiant į Bendrijos reikalavimus. ï Pagal susitarimo memorandumo (SM) nuostatas sukurta informacijos sistema „Sirenac E“ teikia daug šiai direktyvai taikyti būtinos papildomos informacijos;

ê 95/21/EB 24 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

23. Informacijos apie tarptautinių saugumo, sveikatos ir jūrų aplinkos apsaugos standartų reikalavimų neatitinkančius laivus Ö ir jų operatorius ar bendroves Õ paskelbimas gali būti veiksminga atgrasymo priemonė krovinio siuntėjams, verčianti atsisakyti tokių laivų paslaugų, ir paskata laivų savininkams imtis ištaisomųjų veiksmų nelaukiant, kol jie bus priversti tai padaryti;.

ê 95/21/EB 25 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

24. Visas laivų, kurių patikrinimas duoda pagrindą juos sulaikyti, patikrinimo išlaidas Ö ir su draudimo įplaukti panaikinimu susijusias išlaidas Õ turėtų padengti savininkas arba operatorius.

ê 95/21/EB 26 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Tam, kad, atsižvelgus į susitarimo memorandumo (SM) pokyčius ir remiantis sukaupta patirtimi, būtų padedama Komisijai pritaikyti valstybės narės patikrinimo įsipareigojimus ir priimti priedus, jeigu jie reikalingi atsižvelgus į konvencijų, protokolų, kodeksų ir rezoliucijų pakeitimus, kuriuos priima atitinkamos tarptautinės organizacijos ir susitarimo memorandumą (SM), šios direktyvos įgyvendinimui turėtų būti naudojamas 1993 m. rugsėjo 13 d. Tarybos direktyvos 93/75/EEB dėl minimalių reikalavimų į Bendrijos uostus ir arba iš jų plaukiantiems laivams, gabenantiems pavojingus arba aplinką teršiančius krovinius[9] 12 straipsnio pagrindu įkurtas komitetas.

ê 2001/106/EB 18 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

25. Ö Šiai Õ direktyvai 95/21/EB įgyvendinti būtinos priemonės Ö turėtų Õ turi būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[10].

ò naujas

26. Kadangi siūlomo veiksmo tikslų, tai yra sumažinti galimybę nustatytų reikalavimų neatitinkantiems laivams plaukioti Bendrijos vandenyse patobulinus Bendrijos jūrų laivų patikrinimo sistemą ir parengti priemones, numatančias prevencinius veiksmus jūrų taršos srityje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl priemonių masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

27. Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios yra iš esmės pakeistos palyginti su ansktesne direktyva. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas nustatyta ankstesnėje direktyvoje.

28. Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nurodytais XVII priedo B dalyje,

ê 95/21/EB (pritaikytas)

ð nauja

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Šios direktyvos tikslas – padėti kuo labiau Ö iš esmės Õ sumažinti galimybę nustatytų reikalavimų neatitinkantiems laivams plaukioti valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse:

a) su visų šalių vėliavomis plaukiojantiems laivams griežtinti reikalavimus laikytis tarptautinių ir atitinkamų Bendrijos teisės aktų, susijusių su jūrų saugumu, ð saugia laivyba ï , jūrų aplinkos apsauga ir gyvenimo bei darbo sąlygomis,

b) nustatyti uosto valstybės bendrus laivų kontrolės kriterijus ir derinti patikrinimo ir sulaikymo tvarką, kurią nustatant reikia deramai atsižvelgti į valstybių narių laivybos institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimo memorandumą (SM) dėl uosto valstybės kontrolės.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

ê 95/21/EB (pritaikytas)

Šioje direktyvoje, įskaitant jos priedus:

ê 2001/106/EB, 1 str. 2 p. (pritaikytas)

1. „ Konvencijos “ – tai Ö toliau išvardytos konvencijos kartu su jų protokolais ir pakeitimais bei susijusiais privalomais kodeksais jų naujausia redakcija Õ:

ê 2001/106/EB 1 str. 2 p. (pritaikytas)

a) Ö 1966 m. Õ Tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo (LL);

b) Ö 1974 m. Õ Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS);

c) 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos bei jos 1978 m. protokolas (Marpol 73/78);

d) 1978 m. Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (JRAB 78);

e) 1972 m. Konvencija dėl tarptautinių taisyklių laivų susidūrimams jūroje išvengti (Colreg 72);

f) 1969 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų matmenų nustatymo (ITC 69);

g) 1976 m. Konvencija dėl prekybinės laivybos minimalių normų (TDO Nr. 147);

h) 1992 m. Tarptautinė konvencija dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą (CLC 92),.

ê 2001/106/EB, 1 str. 2 p. (pritaikytas)

è1 2002/84/EB 4 str. 1 p. a pap.

kartu su šių konvencijų protokolais ir pakeitimais bei susijusiais privalomais kodeksais, è1 jos naujausia redakcija ç.

ê 2001/106/EB 1 str. 2 p. (pritaikytas)

è1 2002/84/EB 4 str. 1 p. b pap.

2. „Ö Paryžiaus Õ susitarimo memorandumas “ – tai 1982 m. sausio 26 d. Paryžiuje pasirašytas susitarimo memorandumas dėl uosto valstybės kontrolės, è1 jo naujausia redakcija ç.

ê 95/21/EB

3. „ Laivas “ – tai bet koks jūrų laivas, plaukiojantis ne su uosto valstybės vėliava, kuriam taikoma viena ar daugiau konvencijų.

4. „ Jūros įrenginys “ – tai valstybės narės kontinentiniame šelfe arba virš jo eksploatuojama stacionari arba plūduriuojanti platforma.

ò nauja

5. „ Inkaravimo vieta “ – tai vieta uoste ar kitoje uosto jurisdikcijoje esančioje teritorijoje, tinkamoje laivams nuleisti inkarą.

ê 95/21/EB

6. „ Inspektorius “ – tai valstybės sektoriaus darbuotojas arba kitas asmuo, valstybės narės kompetentingos institucijos deramai įgaliotas atlikti uosto valstybės patikrinimus ir atsakingas tai kompetentingai institucijai.

ò nauja

7. „ Kompetentinga institucija “ – tai laivybos institucija, atsakinga už uosto valstybės atliekamą kontrolę pagal šią direktyvą.

8. „ Saugios laivybos kompetentinga institucija “ – tai laivybos apsaugos kompetentinga institucija, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 725/2004[11] 2 straipsnio 7 dalyje.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

ð nauja

9. „ Patikrinimas “ – tai ð inspektoriaus ï apsilankymas laive, ð kuriuo siekiama patikrinti, ar laivas atitinka reikiamas konvencijas ir taisykles, atliekant bent 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus patikrinimus. ï siekiant patikrinti atitinkamų liudijimų ir kitų dokumentų galiojimą bei laivo būklę, jo įrangą bei įgulą ir jos gyvenimo bei darbo sąlygas.

10. „ Išplėstinis patikrinimas “ – tai patikrinimas, kai Ö 7 Õ straipsnio Ö 4 Õ dalyje nurodytomis aplinkybėmis laivas, jo įranga ar įgula kaip visuma arba, jeigu reikia, kaip atskiros dalys yra atidžiai Ö apžiūrimi Õ tikrinami, ir šis patikrinimas apima laivo konstrukciją, įrangą, įgulos sukomplektavimą, gyvenimo ir darbo sąlygas laive bei laivo eksploatavimo tvarkos laikymąsi.

11. „ Išsamus patikrinimas “ – tai 7 straipsnyje apibrėžtas patikrinimas, ð kurio metu tikrinami bent VIII priedo C dalyje išvardyti objektai. Išsamų patikrinimą gali papildyti išplėstinis patikrinimas, kai tam yra akivaizdus pagrindas pagal 7 straipsnio 4 dalį ï.

ò nauja

12. „ Skundas “ – tai informacija ar ataskaita, pateikta laivo kapitono, įgulos nario, profesinės įstaigos, asociacijos, profesinės sąjungos ar bet kokio asmens, suinteresuoto laivo saugumu, įskaitant įgulos saugumą ar pavojų sveikatai, darbo ir gyvenimo laive sąlygas ir taršos prevenciją.

ê 95/21/EB

13. „ Sulaikymas “ – tai oficialus draudimas laivui išplaukti į jūrą dėl to, kad buvo nustatyti trūkumai, dėl kiekvieno iš kurių arba kartu dėl visų laivas nėra tinkamas plaukioti.

ò nauja

14. „ Draudimo įplaukti įsakymas “ – tai laivo kapitonui ir už laivą atsakingai bendrovei skirtas dokumentas, kuriuo pranešama, kad laivui nebus leista įplaukti į Bendrijos uostus.

ê 95/21/EB

15. „ Eksploatavimo nutraukimas “ – tai oficialus draudimas toliau eksploatuoti laivą dėl to, kad buvo nustatyti trūkumai, dėl kiekvieno iš kurių arba kartu dėl visų tolesnis laivo eksploatavimas kelia pavojų.

ò nauja

16. „ Bendrovė “ – tai bendrovė, kuri yra laivo savininkė, arba kita organizacija ar asmuo, pavyzdžiui, valdytojas arba laivo be įgulos frachtuotojas, kurie prisiima laivo savininko atsakomybę eksploatuoti šį laivą ir kurie, prisiimdami tokią atsakomybę, sutinka prisiimti visus Tarptautiniame saugos valdymo (ISM) kodekse nustatytus įsipareigojimus ir atsakomybę.

17. „ Pripažinta organizacija “ – tai klasifikacinė bendrovė ar kita privati organizacija, vėliavos valstybės administracijos vardu atliekanti teisės aktais nustatytas užduotis.

18. „ Teisės aktų nustatytas liudijimas “ – tai vėliavos valstybės arba jos vardu pagal tarptautines konvencijas išduotas liudijimas.

19. „ Klasės liudijimas “ – tai pripažintos organizacijos išduotas dokumentas, patvirtinantis laivo tinkamumą tam tikrai paskirčiai ar naudojimui pagal tos pripažintos organizacijos nustatytas taisykles ir nuostatus.

20. „ Patikrinimų duomenų bazė “ – centrinė informacinė sistema, skirta uosto valstybės atliekamų patikrinimų duomenims.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

ð nauja

3 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma kiekvienam laivui, ð atplaukiančiam į valstybės narės uostą ar inkaravimo vietą, ï ir jo įgulai.

a) įplaukiančiam į valstybės narės uostą arba į jūros įrenginį, arba

b) stovinčiam su nuleistu inkaru prie tokio uosto arba prie tokio jūros įrenginio.

ð Taikydama šią direktyvą valstybė narė taip pat gali įgyvendinti įgaliojimus pagal tarptautinę teisę tikrinti ir sulaikyti laivą, esantį jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse arba šalia valstybės narės jurisdikcijai priklausančių priekrantės ar kitų įrenginių arba išmetusius inkarą prie tokių įrenginių. ï

Jokia šio straipsnio nuostata neturi įtakos valstybės narės teisei įsikišti pagal atitinkamas tarptautines konvencijas.

2. Laivams, kurių bruto talpa mažesnė kaip 500, valstybės narės taiko atitinkamos konvencijos taikytinus reikalavimus, o toje srityje, kurioje konvencijos nuostatos netaikomos, imasi tokių būtinų veiksmų, kurie užtikrintų, kad atitinkami laivai nekeltų akivaizdžios grėsmės saugumui, sveikatai arba aplinkai. Taikydamos šios dalies nuostatas valstybės narės vadovaujasi Ö Paryžiaus Õ susitarimo memorandumo 1 priedu.

3. Valstybės narės, tikrindamos laivą, plaukiojantį su konvencijos nepasirašiusios valstybės vėliava, užtikrina, kad tokiam laivui ir jo įgulai būtų taikoma tvarka, kuri nėra palankesnė nei tvarka, taikoma laivui, plaukiojančiam su konvenciją pasirašiusios valstybės vėliava.

4. Ši direktyva netaikoma žvejybos, karo, pagalbiniams laivams, mediniams primityvios konstrukcijos laivams, valstybiniams laivams, nenaudojamiems komerciniais tikslais, ir pramoginėms jachtoms, nenaudojamoms verslui.

ê 2001/106/EB 1 str. 3 p. (pritaikytas)

4 straipsnis

Ö Valstybių narių pareigos Õ

Patikrinimo institucija

ò nauja

1. Valstybė narė imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų teisiška įgaliota užsienio laivuose atlikti šioje direktyvoje numatytus patikrinimus pagal tarptautinę teisę.

ê 2001/106/EB 1 str. 3 p.

ð nauja

ð 2. ï Valstybės narės laivams patikrinti išlaiko atitinkamas nacionalines jūrų administracijas (toliau – kompetentingas institucijas), kuriose dirba reikalingas skaičius darbuotojų, visų pirma kvalifikuotų inspektorių, ir imasi visų atitinkamų priemonių užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos atliktų savo pareigas kaip nustatyta šioje direktyvoje. ð Jos visų pirma įdarbina ir išlaiko reikiamą darbuotojų skaičių, įskaitant kvalifikuotus inspektorius, atsižvelgdamos į laivų eismo apimtį ir pobūdį kiekviename uoste. ï

ð Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad inspektoriai galėtų atlikti išsamius privalomus patikrinimus pagal 8 straipsnį ir I priedo A.1. dalį. ï

ê 95/21/EB

5 straipsnis

Patikrinimo įsipareigojimai

ò nauja

1. Kiekviena valstybė narė atlieka patikrinimus, kurie kartu su kitų valstybių narių ir Paryžiaus susitarimo memorandumą pasirašiusių šalių atliekamais patikrinimais užtikrina, kad visi į Europos Sąjungos uostus ar inkasavimo vietas atplaukiantys laivai būtų patikrinti. Šios pastangos užtikrina, kad didesnį pavojų keliantys laivai būtų nuodugniau ir dažniau tikrinami.

Tikrinimo tvarka, nustatyta siekiant pirmoje pastraipoje minėto tikslo, apima II priede aprašytus elementus.

2. Išsamias 1 dalyje numatytų patikrinimų taisykles priima Komisija, vadovaudamasi 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

ê 2001/106/EB 1 str. 4 p. (pritaikytas)

ð nauja

Ö 3. Õ 1. ð Kol 2 dalyje numatytos priemonės dar nėra įsigaliojusios, ï 2 dalyje ir 7 straipsnyje paminėtų laivų patikrinimų skaičius, kuriuos per vienerius metais turi surengti kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, turi sudaryti bent 25 % į jos uostus įplaukiančių laivų bendrojo vidutinio skaičiaus, nustatyto pagal paskutinių trejų kalendorinių metų statistikos duomenis ð . Šis metinis skaičius – paskutinių trejų kalendorinių metų vidurkis, apskaičiuotas pagal turimus statistinius duomenis. Nuo laikotarpio, pagal kurį apskaičiuojamas vidurkis, pabaigos neturi būti praėję daugiau nei metai iki patikrinimų metų pradžios. ï

ò nauja

4. Pasirinkdama tikrintinus laivus kompetentinga institucija laikosi I priede nurodytų taisyklių.

ê 2001/106/EB 1 str. 4 p.

2. a) Pagal 7a straipsnio nuostatas kompetentinga institucija užtikrina, kad kiekvienas laivas, kuriame neatliekamas išsamus patikrinimas ir kurio atrankos faktorius „Sirenac" informacinėje sistemoje yra didesnis kaip 50, būtų atliekamas patikrinimas pagal 6 straipsnio reikalavimus, tačiau su sąlyga, kad nuo paskutinio patikrinimo supratimo memorandumo regione esančiame uoste praėjo ne mažiau kaip vienas mėnuo.

b) Pasirinkdama tikrinti kitus laivus, kompetentinga institucija pirmenybę nustato tokia tvarka:

- pirmiausia patikrinti pasirenkami I priedo I dalyje nurodyti laivai nepriklausomai nuo jų atrankos faktoriaus,

- I priedo II dalyje nurodyti laivai patikrinti pasirenkami mažėjimo tvarka priklausomai nuo pirmenybės pagal «Sirenac» informacinėje sistemoje nurodytą jų atrankos faktoriaus intervalą.

3. Valstybės narės netikrina laivų, kuriuos per ankstesnius šešis mėnesius yra patikrinusi kita valstybė narė, jeigu:

- laivas nenurodytas I priede,

- atlikus ankstesnį patikrinimą nebuvo nustatyta jokių trūkumų,

- nėra akivaizdaus pagrindo atlikti patikrinimą,

- laivui netaikomos 2 dalies a punkto nuostatos.

ê 95/21/EB

4. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos konvencijose konkrečiai numatytiems su laivo eksploatacija susijusiems valdymo įrenginiams.

5. Valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja, siekdamos nustatyti prioritetus ir sukurti tvarką, leidžiančią veiksmingiau pasirinkti laivus, kurie atrodo neatitinkantys nustatytų reikalavimų.

Bet kokie šio straipsnio pakeitimai, išskyrus 1 jo dalyje nurodytą skaičių 25 %, daromi pagal 19 straipsnio nuostatas.

ò nauja

6 straipsnis

Išankstiniai pranešimai apie laivų atvykimą

Laivo, atplaukiančio į valstybės narės uostą ar inkasavimo vietą, operatorius, atstovas ar kapitonas apie atvykimą praneša pagal III priedą.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

ð nauja

Ö 7 Õ 6 straipsnis

Patikrinimo tvarka

1. Kompetentinga institucija užtikrina, kad inspektorius bent:

a) nustatyta apimtimi patikrintų Ö liudijimus ir dokumentus,visų pirma IV Õ priede išvardytus, ð kurie pagal Bendrijos saugumo jūroje teisės aktus ir tarptautines Konvencijas turi būti laive ï;

ð b) patikrintų, kai tinka, ar ankstesnio valstybės narės ar Paryžiaus susitarimo memorandumą pasirašiusios šalies atlikto patikrinimo metu aptikti trūkumai buvo ištaisyti; ï

Ö c) Õ (b) įsitikintų, ar bendroji laivo būklė Ö ir higienos sąlygos Õ , įskaitant mašinų skyrių ir gyvenamąsias patalpas bei higienos sąlygas, Ö yra patenkinamos Õ .

ò nauja

2. Kai laivui buvo leista išplaukti iš uosto su sąlyga, kad aptikti trūkumai bus ištaisyti kitame uoste, patikrinimo kitame uoste metu tikrinama tik tai, ar šie trūkumai buvo ištaisyti.

Tačiau inspektorius, vadovaudamasis savo kaip specialisto vertinimu, gali nuspręsti atlikti išsamesnį patikrinimą, kuris apimtų papildomus tikrinimus.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

Ö 3. Õ 2. Inspektorius gali patikrinti ir visus kitus, Ö IV Õ II priede neišvardintus liudijimus ir dokumentus, kuriuos pagal konvencijas yra privaloma laikyti laive.

Ö 4. Õ 3. Kai, atlikus 1, 2 Ö ir 3 Õ dalyse nurodytą patikrinimą, yra akivaizdus pagrindas manyti, kad laivo būklė, jo įranga arba įgula iš esmės neatitinka tam tikrų konvencijos reikalavimų, atliekamas išplėstinis patikrinimas, įskaitant ir išplėstinį laivo įrangos eksploatavimo taisyklių laikymosi patikrinimą.

„Akivaizdus pagrindas“ egzistuoja tuomet, kai inspektorius randa įrodymų, kurie jo, kaip specialisto, vertinimu yra pakankami, kad jis galėtų atlikti išplėstinį laivo, jo įrangos arba laivo įgulos patikrinimą.

„Akivaizdaus pagrindo“ pavyzdžiai pateikti Ö V priede ir VII priedo C dalyje Õ III priede.

Ö 5. Õ 4. Taip pat laikomasi Ö VI Õ IV priede nurodytų atitinkamų laivų kontrolės procedūrų ir Ö gairių Õ.

ò nauja

Tačiau, kai VI priedo 4 punkte nurodyta tvarka ir gairės skiriasi nuo galiojančių Bendrijos teisės aktų, valstybės narės neturi priimti jokių nacionalinės teisės nuostatų ar administracinių priemonių, dėl kurių būtų įgyvendinamos Bendrijos teisės aktams prieštaraujančios procedūros ar patikrinimo tvarka. Valstybės narės užtikrina, kad šalies kompetentingos institucijos būtų tinkamai informuotos apie atitinkamą tvarką ir gaires, kurios turi būti įgyvendinamos laikantis Bendrijos teisės aktų, taip pat tikrina, ar jos tinkamai įgyvendinamos.

6. Atlikdamas saugumo tikrinimą laive inspektorius vadovaujasi VII priede pateikiama tvarka.

ê 2001/106/EB, 1str. 5 p. (pritaikytas)

Ö 8 Õ 7 straipsnis

Privalomas Išsamus tam tikrų laivų patikrinimas

ê 2001/106/EB 1 str. 5 p. (pritaikytas)

ð nauja

1. Laive, priklausančiame kuriai nors iš Ö VIII priedo B punkte Õ V priedo A skirsnyje išvardintų kategorijų, išsamų patikrinimą galima atlikti po 12 mėnesių nuo paskutinio išsamaus patikrinimo ð valstybės narės ar ï Ö Paryžiaus Õ susitarimo memorandumą pasirašiusios valstybės uoste.

ê 2001/106/EB, 1str. 5 p. (pritaikytas)

ð nauja

2. Pasirinkus tokį laivą patikrinti pagal Ö I priedo A.2 punktą Õ 5 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas, atliekamas išsamus patikrinimas. Tačiau laikotarpiu tarp dviejų išsamių patikrinimų galima rengti Ö 7 Õ 6 straipsnyje numatytus patikrinimus.

3. a) Laivo, kuriam taikomos 1 dalies nuostatos, operatorius ar kapitonas kiekvieno uosto, į kurį tas laivas įplaukia nuo paskutinio išsamaus patikrinimo praėjus daugiau kaip 12 mėnesių, praneša valstybės narės kompetentingai institucijai visą V priedo B skirsnyje nurodytą informaciją. Ši informacija pateikiama ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatomo atplaukimo, o jei plaukimas užtruks mažiau kaip tris dienas — prieš išplaukiant iš ankstesnio uosto.

b) Jei ð 1 dalyje nurodytas ï laivas nesilaiko ð 6 straipsnyje numatytų pranešimo reikalavimų ï a punkte nustatyto reikalavimo, paskirties ð ar inkaravimo ï uoste atliekamas išsamus jo patikrinimas.

Ö 3. Õ 4. Ö Laikydamosi 9 Õ 7a straipsnio Ö nuostatų Õ valstybės narės užtikrina, kad laive, kuriam taikomos Ö 1 Õ 3 dalies nuostatos ir kurio atrankos faktorius yra 7 ar didesnis Ö , kaip nurodyta I priede, Õ pirmajame uoste, aplankytame praėjus daugiau kaip 12 mėnesių nuo Ö ankstesnio Õ paskutinio išsamaus patikrinimo būtų atliktas išsamus patikrinimas.

ê 2001/106/EB 1 str. 5 p. (pritaikytas)

Tais atvejais, kai valstybės narės negali laiku padidinti savo pajėgumų taip, kad atliktų visas reikalaujamus papildomus patikrinimus, visų pirma dėl problemų, susijusių su inspektorių paieška ir apmokymu, iki 2003 m. sausio 1 d. joms leidžiama patikrinimo tarnybas kurti etapais. Roterdamo uostui šis laikotarpis gali būti pratęstas dar šešiems mėnesiams. Komisija informuos valstybes nares apie visus pratęsimus pagal šios dalies nuostatas.

Ö 4. Õ 5. Išsamūs patikrinimai atliekami pagal Ö VIII priedo C punkte Õ V priedo C skirsnyje pateiktas procedūras.

6. Tais atvejais, kai egzistuoja rizika, kad Susitarimo memorandumo pakeitimai ar pakeitimų projektai gali susiaurinti šiame straipsnyje numatytą įpareigojimą rengti išsamius patikrinimus, Komisija skubiai pateiks pagal 18 straipsnio nuostatas sudarytam Komitetui projektą tokių priemonių, kurių paskirtis — pakartotinai nustatyti šios direktyvos tikslus atitinkančias atrankos faktoriaus vertes.

ê 2001/106/EB, 1str. 6 p. (pritaikytas)

ð nauja

Ö 9 Õ 7a straipsnis

Procedūra, taikoma tuomet, kai tam tikrų laivų patikrinimo negalima atlikti

1. Jei dėl su veikla susijusių priežasčių valstybė narė negali atlikti didesnį kaip 50 atrankos faktorių turinčio laivo patikrinimo pagal Ö I priedo Õ 5 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas arba privalomo išsamaus patikrinimo pagal Ö 8 straipsnio 3 dalies Õ 7 straipsnio 4 dalies nuostatas, valstybė narė nedelsdama praneša ð kompetentingoms kito uosto institucijoms, jei tai valstybės narės ar Paryžiaus susitarimo memorandumą pasirašiusios valstybės uostas ï „Sirenac“ informacinei sistemai, kad toks patikrinimas nebuvo atliktas.

2. Kas šešis mėnesius apie tokius atvejus pranešama Komisijai, kartu nurodant priežastis, dėl kurių nebuvo atlikti atitinkamų laivų patikrinimai. ð Valstybės narės taip pat nurodo visų per tuos šešis mėnesius atliktų patikrinimų skaičių, kaip nurodyta 8 straipsnio 2 dalyje ir I priedo A.1 punkte. ï

ð Šiuos pranešimus reikia pateikti per keturis mėnesius nuo to laikotarpio, apie kurį pateikiami duomenys. ï

3. Per bet kuriuos ð trejus ï vienerius kalendorinius metus ð iš eilės ï neatlikti patikrinimai ð , nurodyti 1 dalyje, ï negali sudaryti daugiau kaip 5 % į tos valstybės narės uostus per vienerius metus atplaukiančių laivų, kuriuos galima pasirinkti patikrinti pagal 1 dalies nuostatas, vidutinio skaičiaus ð per minėtą laikotarpį. ï ,kuris nustatomas pagal paskutinių trejų kalendorinių metų, kurių statistiniai duomenys yra prieinami, statistinius duomenis.

ê 2001/106/EB, 1str. 6 p. (pritaikytas)

4. 1 dalyje Ö nurodytų Õ laivų Ö privalomas Õ patikrinimas pagal Ö I priedo A.1 punkto Õ 5 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas arba privalomas išsamus patikrinimas pagal Ö 8 straipsnio 2 dalies Õ 7 straipsnio 4 dalies nuostatas atliekamas kitame Bendrijos įplaukimo uoste.

5. Prireikus iki 2008 m. liepos 22 d., atsižvelgiant į Komisijos vertinimus, 3 dalyje paminėta 5 % dalis Ö pakeičiama 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta Õnustatyta tvarka.

ê 2001/106/EB, 1str. 7 p. (pritaikyta) (pritaikytas)

ð nauja

Ö 10 Õ 7b straipsnis

Kai kuriems laivams taikomos draudimo įplaukti priemonės

1. Valstybė narė užtikrina, kad ð bet kuriam ï vienai iš XI priedo A skirsnyje paminėtų kategorijų priklausančiam laivui ð , atitinkančiam IX priedo A punkto kriterijus, ï nebus leista įplaukti į jos uostus ð ir inkaravimo vietas ï, išskyrus ð 15 straipsnio 6 dalyje paminėtus atvejus. ï 11 straipsnio 6 dalyje paminėtus atvejus, jeigu laivas:

arba

– plaukioja su valstybės, kuri įtraukta į supratimo memorandumo metinėje ataskaitoje pateiktą juodąjį sąrašą, vėliava ir

– per paskutinius 24 mėnesius buvo daugiau kaip du kartus sulaikytas Susitarimo memorandumą pasirašiusios valstybės uoste,

arba

– plaukioja su valstybės, kuri Susitarimo memorandumo metinėje ataskaitoje pateiktame juodajame sąraše pripažinta „keliančia ypač didelę grėsmę“ arba „keliančia didelę grėsmę“, vėliava ir

– per paskutinius 36 mėnesius buvo daugiau kaip vieną kartą sulaikytas Susitarimo memorandumą pasirašiusios valstybės uoste.

ê 2001/106/EB 1 str. 7 p. (pritaikytas)

ð nauja

Draudimas įplaukti taikomas iš karto po to, kai ð laivas išplaukia iš inkaravimo vietos ar uosto ï laivui suteikiamas leidimas išplaukti iš to uosto, kuriame jis buvo sulaikytas atitinkamai antrą arba trečią kartą ir ð kuriame buvo duotas draudimo įplaukti įsakymas ï .

2. Ö Taikydamos Õ 1 dalies nuostatas, valstybės narės laikosi Ö IX Õ XI priedo B Ö punkte Õ skirsnyje nustatytos procedūros.

3. Komisija kas šešis mėnesius skelbia informaciją apie tuos laivus, kuriems pagal šio straipsnio nuostatas buvo uždrausta įplaukti į Bendrijos uostus.

ê 2001/106/EB, 1str. 8 p. (pritaikytas)

Ö 11 Õ 8 straipsnis

Patikrinimo ataskaita, skirta laivo kapitonui

Baigęs patikrinimą, išplėstinį patikrinimą ar išsamų patikrinimą, inspektorius parengia ataskaitą pagal Ö X Õ IX priedo reikalavimus. Patikrinimo ataskaitos kopija pateikiama laivo kapitonui.

ò nauja

12 straipsnis

Skundai

Visi skundai, susiję su sąlygomis laive, turi būti išnagrinėti.

Kai kompetentinga institucija mano, kad skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas, ji informuoja skundo pateikėją apie tokį sprendimą ir jo priežastis.

Skundą pateikusio asmens tapatybė atitinkamo laivo kapitonui arba savininkui neturi būti atskleista. Inspektorius užtikrina pokalbių su įgulos nariais konfidencialumą.

Valstybės narės praneša vėliavos valstybės administracijai apie skundus, kurie nėra akivaizdžiai nepagrįsti, ir apie veiksmus, kurių buvo imtasi, taip pat prireikus pateikia pranešimo kopiją Tarptautinei darbo organizacijai (TDO).

ê 95/21/EB (pritaikytas)

Ö 13 Õ 9 straipsnis

Trūkumų pašalinimas ir laivo sulaikymas

ê 2001/106/EB, 1str. 9 p. a pap. (pritaikytas)

1. Kompetentinga institucija turi įsitikinti, kad bet kokie trūkumai, patvirtinti arba užfiksuoti atliekant 5 straipsnio 2 dalyje arba 7 straipsnyje nurodytą patikrinimą, yra arba bus pašalinti pagal konvencijų reikalavimus.

ê 95/21/EB

2. Uosto valstybės, kurioje tikrinamas laivas, kompetentinga institucija dėl saugumui, sveikatai arba aplinkai pavojų keliančių aiškių trūkumų užtikrina, kad laivas būtų sulaikytas arba jo eksploatacija, kurios metu buvo atskleisti trūkumai, būtų nutraukta. Įsakymas sulaikyti laivą arba nutraukti jo eksploataciją galioja tol, kol nepašalinamas pavojus arba kol pirmiau minėta institucija nenustato, kad laivas, laikydamasis tam tikrų būtinų sąlygų, gali išplaukti į jūrą arba kad nesukeliant grėsmės keleivių arba įgulos saugumui ir sveikatai ar kitiems laivams, tą laivą vėl galima pradėti eksploatuoti arba nustato, kad nėra pernelyg didelės grėsmės padaryti žalą jūros aplinkai.

ò nauja

3. Nepažeidžiant saugos sumetimais pagal Reglamentą (EB) Nr. 725/2004 nustatytų apribojimų, kompetentingos institucijos sulaikymo įsakyme gali būti:

a) nurodymas laivui likti tam tikroje vietoje arba plaukti į tam tikrą inkaravimo ar stovėjimo nuleidus inkarą vietą; ir

b) nurodytos aplinkybės, kurioms esant laivo kapitonas gali plukdyti laivą iš nurodytos vietos dėl saugumo ar taršos prevencijos priežasčių.

ê 2001/106/EB, 1str. 9 p. b pap. (pritaikytas)

ð nauja

Ö 4. Õ 3. Naudodamasis savo kaip specialisto teise priimti sprendimą sulaikyti laivą ar ne, inspektorius vadovaujasi Ö XI Õ VI priede nurodytais kriterijais.

Laivą reikia sulaikyti, Ö Jei patikrinimo metu nustatoma, kad laive Õ jame nėra veikiančios reiso duomenų registravimo sistemos tais atvejais, kai ji yra būtina pagal ð Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2002/59/EB[12] ï XII priedo reikalavimus. Ö kompetentinga institucija užtikrina, kad laivas būtų sulaikytas Õ .

Jei ð sulaikymą pateisinančių trūkumų ï šio trūkumo negalima pašalinti sulaikymo uoste, kompetentinga institucija gali leisti laivui plaukti į ð artimiausią nuo sulaikymo uosto remonto įmonę ï artimiausią tinkamą uostą, kur tą trūkumą galima pašalinti, arba Ö ji gali Õ pareikalauti pašalinti ð trūkumus ï trūkumą ne vėliau kaip per 30 dienų ð , remiantis pagal Paryžiaus susitarimo memorandumą parengtomis gairėmis. ï Tokiu atveju Ö taikomos 15 Õ 11 straipsnyje nustatytos procedūros.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

Ö 5. Õ 4. Ypatingomis aplinkybėmis, kai bendroji laivo būklė aiškiai neatitinka nustatytų reikalavimų, kompetentinga institucija tokio laivo patikrinimą gali laikinai sustabdyti, kol atsakingos šalys imsis būtinų veiksmų užtikrinti, kad laivas atitiktų atitinkamus konvencijų reikalavimus.

ê 2001/106/EB, 1str. 9 p. c pap. (pritaikytas)

Ö 6. Õ 5. Tuo atveju, kai, atlikus 5 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnyje nurodytus patikrinimus, nusprendžiama sulaikyti laivą, kompetentinga institucija nedelsdama raštu, nusiųsdama kartu patikrinimo ataskaitą, informuoja Ö vėliavos valstybės administraciją Õ valstybės, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, administraciją (toliau – vėliavos valstybės administracija) arba konsulą ar, jeigu jo nėra, artimiausią valstybės diplomatinį atstovą apie visas aplinkybes, kurios verčia imtis būtinų intervencinių veiksmų. Be to, esant reikalui, taip pat informuojamas paskirtas Ö ekspertas Õ arba laivo liudijimus išduodančios pripažintos organizacijos.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

Ö 7. Õ 6. Šios direktyvos nuostatos neprieštarauja papildomiems konvencijų reikalavimams, susijusiems su pranešimo ir ataskaitos pateikimo tvarka uosto valstybės kontrolės atveju.

Ö 8. Õ 7. Pagal šios direktyvos nuostatas vykdant uosto valstybės kontrolę, imamasi visų įmanomų veiksmų, kad laivas nebūtų nepagrįstai sulaikomas ar gaišinamas. Kai laivas nepagrįstai sulaikomas ar gaišinamas, jo savininkui arba operatoriui už bet kokius patirtus nuostolius arba padarytą žalą suteikiama teisė gauti kompensaciją. Įrodymus dėl kiekvieno tariamai nepagrįsto sulaikymo arba nepagrįsto gaišinimo pateikia laivo savininkas arba operatorius.

ò nauja

9. Siekdama išvengti grūsties uoste, kompetentinga institucija gali leisti sulaikytam laivui plaukti į kitą uosto dalį, jei tai yra saugu. Tačiau į grūsties uoste riziką neatsižvelgiama priimant sprendimus dėl laivo sulaikymo ar paleidimo.

Uosto vadovybė bendradarbiauja su kompetentinga institucija, kad būtų lengviau sutalpinti sulaikytus laivus uoste.

ê 98/25/EB 1 str. 2 p.

9a straipsnis

Tvarka, taikoma tuo atveju, kai nėra ISM liudijimų

1. Kai patikrinimo metu nustatoma, jog laive, kuriam Bendrijos teritorijoje patikrinimo metu yra taikomas Tarptautinis saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo (ISM) kodeksas, nėra atitikties dokumento ar saugaus valdymo liudijimo, išduoto remiantis ISM kodeksu, kopijos kompetentinga institucija privalo užtikrinti laivo sulaikymą.

2. Nepaisant 1 dalyje nurodytų dokumentų nebuvimo, jeigu patikrinimo metu nerandama jokių kitų trūkumų, duodančių pagrindą sulaikyti laivą, kompetentinga institucija gali atšaukti sulaikymo įsakymą siekdama išvengti grūsties uoste. Priėmusi tokį sprendimą, kompetentinga institucija privalo nedelsdama apie tai informuoti kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

3. Valstybės narės privalo imtis būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad visiems laivams, kuriems leista palikti valstybės narės uostą esant 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, būtų draudžiama įplaukti į visus Bendrijos uostus, išskyrus 11 straipsnio 6 dalyje numatytas situacijas, tol, kol laivo savininkas ar operatorius tinkamai įrodys valstybės narės, kurioje buvo duotas įsakymas sulaikyti laivą, kompetentingai institucijai, jog laivas turi galiojančius liudijimus, išduotus pagal TSLV kodeksą. Nustačius 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus trūkumus, kurių negalima ištaisyti uoste, kuriame laivas yra sulaikytas, taikomos ir atitinkamos 11 straipsnio nuostatos.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

Ö 14 Õ 10 straipsnis

Teisė Ö pateikti Õ apeliacinį skundą

ê 2001/106/EB 1 str. 10 p.

1. Laivo savininkas ar operatorius arba jo atstovas valstybėje narėje turi teisę apeliacine tvarka apskųsti kompetentingos institucijos priimtą sprendimą sulaikyti laivą ar neleisti jam įplaukti. Apeliacinio skundo pateikimas nesustabdo sprendimo sulaikyti laivą ar neleisti jam įplaukti.

ê 95/21/EB

2. Laikydamosi savo nacionalinės teisės aktų valstybės narės šiuo tikslu nustato ir palaiko atitinkamą tvarką.

3. Kompetentinga institucija 1 dalyje nurodyto laivo kapitoną deramai informuoja apie teisę pateikti apeliacinį skundą.

ò nauja

4. Kai laivo kapitonui, operatoriui ar jo atstovui pateikus apeliacinį skundą ar prašymą sulaikymo ar draudimo įplaukti įsakymas yra atšaukiamas ar pakeičiamas:

a) valstybės narės užtikrina, kad patikrinimų duomenų bazė būtų nedelsiant atitinkamai atnaujinta,

b) valstybė narė, kurioje buvo išleistas sulaikymo ar draudimo įplaukti įsakymas, per 24 valandas nuo tokio sprendimo užtikrina, kad pagal 19 straipsnį paskelbta informacija būtų ištaisyta.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

ð nauja

Ö 15 Õ 11 straipsnis

Priemonės, kurių imamasi po patikrinimų ir po laivo sulaikymųo

1. Kai patikrinimo uoste negalima pašalinti Ö 13 Õ 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų trūkumų, kompetentinga tos valstybės narės institucija atitinkamam laivui gali leisti plaukti į laivo kapitono ir atitinkamos institucijos pasirinktą ð nuo sulaikymo uosto arčiausiai esančią laivų remonto įmonę, kur galima imtis tolesnių veiksmų, ï arčiausią prieinamą laivų remonto įmonę, jeigu laikomasi vėliavos valstybės kompetentingos institucijos nustatytų sąlygų, kurioms pritaria pirmiau minėta valstybė narė. Šios sąlygos užtikrina galimybę laivui plaukti nekeliant grėsmės keleivių arba įgulos saugumui ir sveikatai, kitiems laivams arba užtikrina, kad nebus pernelyg didelės grėsmės jūros aplinkai.

ò nauja

2. Kai sprendimas siųsti laivą į remonto įmonę priimamas todėl, kad nesilaikoma TJO rezoliucijos A. 744(18) dėl laivo dokumentų arba laivo konstrukcinių gedimų ar trūkumų, kompetentinga institucija gali pareikalauti sulaikymo uoste atlikti reikiamus storio matavimus prieš leidžiant laivui išplaukti.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

Ö 3. Õ 2. 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis valstybės narės patikrinimo uosto kompetentinga institucija apie visas laivo plaukimo sąlygas informuoja valstybės, kurioje yra laivų remonto įmonė, kompetentingą instituciją, Ö 13 straipsnio 6 dalyje Õ 9 straipsnio 5 dalyje paminėtas šalis ir bet kokią kitą instituciją, kuriai reikia apie tai pranešti.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos šalys informuojamos laikantis susitarimo memorandumo (SM) 2 priede numatytos tvarkos.

Tokį pranešimą gaunanti valstybės narės kompetentinga institucija informuoja pranešimą atsiuntusią instituciją apie veiksmus, kurių imtasi.

4. Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad Ö į jokį Bendrijos uostą nebūtų suteikta teisė įplaukti Õ į jūrą plaukiantiems 1 dalyje nurodytiems laivams:

Ö a) Õ (i) neatitinkantiems sąlygų, nustatytų kurios nors valstybės narės kompetentingos institucijos tikrinimo uoste; arba

Ö b) Õ (ii) atsisakantiems laikytis taikomų konvencijų reikalavimų neplaukiant į nurodytą laivų remonto įmonę,.

nebūtų suteikta teisė įplaukti į jokį Bendrijos uostą, Ö Toks draudimas galioja Õ , kol laivo savininkas arba operatorius, patenkindamas valstybės narės, kurioje buvo nustatyta, kad laivas neatitinka nustatytų reikalavimų, kompetentingos institucijos reikalavimus nepateikia įrodymų, Ö patvirtinančių, Õ kad laivas visiškai atitinka visus taikomų konvencijų reikalavimus.

5. 4 dalies Ö a punkte Õ i papunktyje nurodytomis aplinkybėmis valstybės narės, kurioje buvo nustatyta, kad laivas neatitinka nustatytų reikalavimų, kompetentinga institucija nedelsdama įspėja visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

Šio straipsnio 4 dalies Ö b punkte Õ ii papunktyje nurodytomis aplinkybėmis valstybės narės, kurioje yra laivų remonto įmonė, kompetentinga institucija nedelsdama įspėja visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

Prieš atsisakydama suteikti leidimą įplaukti į uostą valstybė narė gali prašyti pasitarti su atitinkamo laivo vėliavos valstybės administracija.

6. Nepaisant Ö Nukrypdama nuo Õ 4 dalies nuostatų, uosto valstybės atitinkama institucija dėl susiklosčiusių force majeure aplinkybių arba dėl svarbesnių saugumo sumetimų, arba siekdama sumažinti arba minimizuoti taršos pavojų, arba tam, kad būtų pašalinti trūkumai, gali suteikti leidimą įplaukti į konkretų uostą, jeigu laivo savininkas, operatorius arba kapitonas pirmiau minėtos valstybės narės kompetentingos institucijos reikalavimu įgyvendino lygiavertes priemones, užtikrinančias saugų įplaukimą į uostą.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

ð nauja

Ö 16 Õ 12 straipsnis

Inspektoriams keliami profesiniai reikalavimai

1. Patikrinimus atlieka tik Ö XII Õ VII priede apibrėžtus kvalifikacijos kriterijus atitinkantys inspektoriai ð , kurie yra kompetentingos institucijos įgalioti atlikti uosto valstybės kontrolę ï.

2. Kai uosto valstybės kompetentinga institucija negali užtikrinti atitinkamo profesinių žinių lygio, šios kompetentingos institucijos inspektoriui gali padėti bet koks kitas asmuo, turintis atitinkamą žinių lygį.

3. ð Kompetentinga institucija, ï uosto valstybės kontrolę vykdantys inspektoriai ir jiems padedantys asmenys negali turėti komercinių interesų nei patikrinimo uoste, nei tikrinamuose laivuose, ir šie inspektoriai negali būti įdarbinti nevyriausybinėse organizacijose, išduodančiose Ö teisės aktų nustatytus Õ arba Ö klasės Õ klasės liudijimus laivams arba atliekančiose būtinus tyrimus pirmiau minėtų liudijimų išdavimui, o taip pat negali dirbti tokių organizacijų vardu.

4. Kiekvienas inspektorius turi turėti savo kompetentingos institucijos pagal ð Komisijos direktyvą 96/40/EB[13] ï nacionalinės teisės aktus išduotą asmens dokumentą Ö – tapatybės kortelę Õ , kuriame nurodyta, kad inspektorius turi įgaliojimus atlikti patikrinimus.

ê 95/21/EB

Bendras tokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento modelis nustatomas laikantis 19 straipsnyje numatytos tvarkos.

ò nauja

5. Valstybės narės užtikrina, kad prieš suteikiant inspektoriams įgaliojimus atlikti patikrinimus ir vėliau kas penkerius metus būtų tikrinama jų kompetencija ir žinios, kaip nurodyta XII priede.

6. Valstybės narės užtikrina, kad inspektoriai baigtų tinkamus mokymus, susijusius su uosto valstybės kontrolės režimo pasikeitimais, numatytais šioje direktyvoje ir konvencijų pakeitimuose.

7. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija rengia ir skatina suderintą Bendrijos inspektorių kvalifikacijos ir mokymo sistemą.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

ð nauja

Ö 17 Õ 13 straipsnis

Locmanų ir uosto institucijų pranešimai

1. ð Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad locmanai, padedantys laivą pastatyti į stovėjimo vietą arba jį išplukdyti iš šios vietos arba dirbantys į valstybės narės uostą išplaukiančiuose ar tranzitu per jos teritoriją plaukiančiuose laivuose ï Valstybių narių locmanai, padedantys laivą pastatyti į stovėjimo vietą arba jį išplukdyti iš šios vietos arba dirbantys į valstybės narės uostą išplaukiančiuose laivuose nedelsdami informuotųja atitinkamai uosto valstybės arba pakrantės valstybės kompetentingą instituciją, kai atlikdami įprastas savo pareigas jie nustato Ö defektus Õ trūkumus, galinčius pažeisti saugų laivų plaukiojimą arba galinčius kelti grėsmę ar daryti žalą jūros aplinkai.

2. Kai uosto institucijos, atlikdamos savo įprastas pareigas, nustato, kad jų uoste esantis laivas turi laivo saugumą galinčių pažeisti Ö defektų Õ trūkumų arba kad toks laivas kelia pernelyg didelę žalos jūros aplinkai grėsmę, tokia institucija nedelsdama informuoja atitinkamos uosto valstybės kompetentingą instituciją.

ò nauja

3. Valstybės narės reikalauja, kad locmanai ir uosto valdžios institucijos naudotų XIII priede pateikto pavyzdžio ar lygiavertę ataskaitą, kai įmanoma, elektronine forma.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų veiksmų locmanų ar uosto valdžios institucijų nurodytiems defektams ištaisyti.

Kiekvienais metais valstybės narės pateikia Komisijai 1 ir 2 dalių įgyvendinimo ataskaitą, įskaitant išsamią informaciją apie priemones, kurių buvo imtasi locmanų ir uosto valdžios institucijų nurodytiems defektams ištaisyti.

ê 95/21/EB (pritaikyta)

ð nauja

18 14 straipsnis

Bendradarbiavimas

1. Kiekviena valstybė narė ð užtikrina, kad uosto institucijos ir kitos susijusios institucijos ar įstaigos pateiktų kompetentingai uosto valstybės kontrolės institucijai šią turimą informaciją: ï , siekdama užtikrinti, kad jos kompetentinga institucija galėtų gauti visą atitinkamą informaciją apie į jos uostus įplaukiančius laivus, numato jos kompetentingos institucijos, uosto institucijų ir kitų atitinkamų institucijų arba komercinių organizacijų bendradarbiavimo nuostatas.

ð – informaciją, praneštą pagal III priedą; ï

ð – informaciją apie laivus, kurie nesilaikė pranešimo reikalavimų pagal šią direktyvą ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/59/EB[14] ir 2002/59/EB[15], taip pat, jei reikia, Reglamentą (EB) Nr. 725/2004/EB; ï

ð – informaciją apie laivus, kurie išplaukė į jūrą nesilaikydami Direktyvos 2000/59/EB 7 ir 10 straipsnių; ï

ð – informaciją apie laivus, kuriems atsisakyta išduoti leidimą įplaukti į uostą ar kurie buvo išsiųsti iš uosto dėl saugos priežasčių. ï

ê 2001/106/EB, 1str. 11 p. (pritaikytas)

ð nauja

2. Valstybės narės nenustoja taikyti jų kompetentingos institucijos ir visų kitų valstybių narių kompetentingų institucijų keitimosi informacija ir bendradarbiavimo nuostatų ir palaiko veiklai nustatytus ryšius tarp jų kompetentingos institucijos ir Komisijos bei Ö patikrinimų duomenų bazės. Õ „Sirenac E“ informacinės sistemos, įkurtos St Malo, Prancūzijoje.

ð Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad patikrinimų duomenų bazė būtų atnaujinama atsižvelgiant į reikalavimus, susijusius su šia Direktyva. ï

Atlikdami 5 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnyje nustatytus patikrinimus, inspektoriai naudojasi su laivų patikrinimu susijusia informacija, saugoma valstybinėse ir privačiose duomenų bazėse, kurias galima pasiekti per „Equasis“ informacinę sistemą.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

ð nauja

3. ð Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad su patikrinimais susijusi informacija būtų nedelsiant perkelta į patikrinimų duomenų bazę. ï

Šio straipsnio 2 Ö Šioje Õ dalyje nurodyta informacija – tai ð X ir XIV prieduose nurodyta informacija ir visa informacija, reikalinga pasirenkant laivą pagal 5 straipsnio 4 dalį. ï

ê 1999/97/EB, 1 str. 2 p. (pritaikytas)

Ö 19 Õ 15 straipsnis

Ö Informacijos Õ paskelbimas apie laivo sulaikymą

ê 1999/97/EB 1 str. 2 p. (pritaikytas)

ð nauja

1. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija Ö imasi Õ būtinų priemonių užtikrinti, ð kad būtų skelbiama informacija apie patikrinimus, sulaikymus ir draudimus įplaukti pagal XIV priedą. ï kad VIII priedo I dalyje nurodyta informacija apie šios valstybės narės uoste per ankstesnį mėnesį sulaikytus laivus arba laivus, kuriems uždrausta įplaukti į šios valstybės narės uostą, būtų skelbiama bent kartą per mėnesį.

ê 2001/106/EB 1 str. 12 p.

2. „Sirenac“ sistemoje pateikiama VIII priedo I ir II dalyse nurodyta informacija bei Direktyvos 94/57/EB 15 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija apie klasės pakeitimus, laikinus atšaukimus ar panaikinimus. Atlikus patikrinimą arba panaikinus sprendimą sulaikyti laivą, ši informacija kaip įmanoma greičiau paskelbiama per „Equasis“ informacinę sistemą.

ê 1999/97/EB 1 str. 2 p.

3. Valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja, siekdamos sukurti atitinkamas 2 dalyje numatytas technines priemones.

4. Prireikus „Sirenac“ informacinė sistema keičiama siekiant įgyvendinti pirmiau nurodytus reikalavimus.

ê 2001/106/EB, 1str. 13 p. (pritaikytas)

Ö 2. Õ 5. Šio straipsnio nuostatos neturi jokio poveikio atsakomybę Ö reglamentuojantiems nacionaliniams teisės aktams Õ .

ò nauja

20 straipsnis

Laivų operatorių ir bendrovių veiklos juodasis sąrašas

Komisija sudaro ir kiekvienais metais paskelbia juodąjį sąrašą, kuriame pateikiami laivų operatorių ir bendrovių veiklos rezultatai vadovaujantis XV priede nurodyta tvarka ir kriterijais.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

Ö 21 Õ 16 straipsnis

Išlaidų apmokėjimas

1. Jeigu Ö 7 ir 8 Õ 6 ir 7 straipsniuose nurodyti patikrinimai patvirtina arba nustato konvenciją pažeidžiančius trūkumus, leidžiančius laivą sulaikyti, visas kiekvieno įprasto ataskaitinio laikotarpio patikrinimų išlaidas padengia laivo savininkas arba operatorius ar jo atstovas uosto valstybėje.

2. Visas valstybės narės kompetentingos institucijos išlaidas dėl patikrinimų, atliekamų pagal Ö 15 straipsnio 4 dalies ir 10 straipsnio Õ 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, apmoka laivo savininkas arba operatorius.

ê 2001/106/EB, 1 str. 14 p. (pritaikytas)

Ö 3. Õ 2a. Sulaikius laivą dėl trūkumų ar dėl to, kad jis neturi visų galiojančių liudijimų pagal 9 straipsnio ir VI priedo reikalavimus, visas išlaidas, susijusias su laivo sulaikymu uoste, apmoka laivo savininkas arba operatorius.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

Ö 4. Õ 3. Laivas būna sulaikytas tol, kol neapmokamos visos išlaidos arba kol nepateikiama pakankamai garantijų, kad išlaidos bus apmokėtos.

ê 2001/106/EB, 1 str. 15 p. (pritaikytas)

Ö 22 Õ 17 straipsnis

Įgyvendinimo kontrolės duomenys

ê 2001/106/EB 1 str. 15 p. (pritaikytas)

ð nauja

Valstybės narės Komisijai pateikia Ö XVI Õ X priede nurodytą informaciją. Informacijos pateikimo periodiškumas nurodytas tame priede.

ò nauja

Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad Komisija turėtų neribotas galimybes naudotis visais 18 straipsnio 2 dalyje nurodytoje patikrinimų duomenų bazėje administruojamais duomenimis.

23 straipsnis

Valstybių narių atitikties ir veiklos monitoringas

Siekdama užtikrinti veiksmingą šios direktyvos įgyvendinimą ir stebėti Bendrijos uosto valstybės kontrolės režimo bendrą veikimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 2 straipsnio b dalies i punktą, Komisija renka būtiną informaciją ir lankosi valstybėse narėse.

ê 2001/106/EB, 1 str. 15 p. (pritaikytas)

Ö 24 Õ 18 straipsnis

Ö Komitetas Õ

ê 2002/84/EB, 4 str. 2 p. (pritaikytas)

1. Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas pagal 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002[16], įsteigiančio Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS), 3 straipsnio nuostatas.

ê 2001/106/EB 1 str. 15 p. (pritaikytas)

2. Ö Kai daromos Õ nuorodos į šią dalį, Ö taikomos Õ Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsnių nuostatos, Ö atsižvelgiant į Õ to sprendimo 8 Ö straipsnį Õ .

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

Ö 25 Õ 19 straipsnis

Pakeitimų tvarka

ê 2001/106/EB, 1 str. 16 p. (pritaikytas)

Laikantis Ö 24 straipsnio 2 dalyje Õ 18 straipsnio 2 dalyje nustatytos Ö nurodytos Õ tvarkos ši direktyva gali būti iš dalies keičiama, neišplečiant jos taikymo srities, Ö siekiant Õ :

ê 2001/106/EB 1 str. 16 p. (pritaikytas)

ð nauja

a) suderinti įsipareigojimus, Ö nurodytus Õ (išskyrus jo 1 dalyje nurodytus 25 %) ð 5–17 ir 19–22 ï straipsniuose ir tuose straipsniuose nurodytuose prieduose, remiantis šios direktyvos įgyvendinimo metu įgyta patirtimi bei atsižvelgiant į Ö Paryžiaus Õ susitarimo memorandumo pokyčius;

ê 95/21/EB (pritaikytas)

ð nauja

b) Ö pritaikyti Õ priedus atsižvelgiant į įsigaliojusius ð Bendrijos teisės aktų saugumo jūroje ir saugios laivybos srityje, ï atitinkamų tarptautinių organizacijų konvencijų, protokolų, kodeksų ir rezoliucijų bei Ö Paryžiaus Õ susitarimo memorandumą pakeitimus.;

ê 2002/84/EB, 4 str. 3 p. a pap. (pritaikytas)

ð nauja

c) ð iš dalies pakeisti sąvokų apibrėžimus ir ï pagal atnaujinti 2 straipsnyje nurodytą straipsnio 1 dalį siekiant tarptautinių konvencijų, Ö susijusių su Õ šios direktyvos tikslais, sąrašą.

ê 2002/84/EB, 4 str. 3 p. b pap.

2 straipsnyje nurodytų tarptautinių dokumentų pakeitimai gali būti pašalinami iš šios direktyvos taikymo srities laikantis Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 5 straipsnio.

ò nauja

26 straipsnis

Naujojo patikrinimų režimo integravimas į Bendrijos teisę

24 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka galima priimti papildomas priemones, kuriomis siekiama:

- nustatyti kiekvieno rizikos parametro vertę; vėliavos valstybės veiklos, aspektų, susijusių su klasifikacinių bendrovių ir bendrovės veikla, vertė turi būti didesnė, nei kitų kriterijų;

- nustatyti rizikos parametrų derinius, atitinkančius kiekvieną bendros laivo rizikos lygį;

- parengti kriterijus ir tvarką, susijusią su patikrinimų tipais ir apimtimi;

- parengti principus ir būdus, susijusius su valstybių narių atliekamų patikrinimų įsipareigojimais.

Kiekvienais metais Komisija peržiūri laivo rizikos parametrų įgyvendinimą ir, prireikus, laikydamasi 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos teikia pasiūlymą pakoreguoti parametrus atsižvelgdama į sukauptą patirtį ar siektinus politikos tikslus.

ê 2001/106/EB, 1 str. 17 p. (pritaikytas)

Ö 27 Õ 19a straipsnis

Ö Sankcijos Õ Baudos

Valstybės narės nustato Ö sankcijų Õ baudų sistemą už nacionalinės teisės nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus, bei imasi visų būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti tų Ö sankcijų Õ baudų taikymą. Numatytos Ö sankcijos Õ nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

ê2001/106/EB 3 str. (pritaikytas)

ð nauja

Ö 28 straipsnis Õ

Ö Persvarstymas Õ

Ne vėliau kaip ð 18 mėnesių po to, kai pasibaigia šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas, ï iki 2006 m. liepos 22 d. Komisija persvarstys šios direktyvos įgyvendinimą. Apžvalgoje inter alia bus įvertintas kiekvienos valstybės narės uosto valstybės kontrolės inspektorių skaičius bei atliktų patikrinimų skaičius, įskaitant privalomus išsamius patikrinimus.

Apžvalgos išvadas Komisija pateiks Europos Parlamentui bei Tarybai ir apžvalgos pagrindu priims sprendimą dėl poreikio teikti pasiūlymą padaryti direktyvos ar kitų šios srities teisės aktų pakeitimų.

ê

29 straipsnis

Įgyvendinimas ir pranešimas

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo 31 straipsnyje nustatytos datos, įgyvendina [...] straipsnius ir [...] priedų [...] punktus [straipsniai ar jų sudėtinės dalys ir priedų punktai, kurių turinys pasikeitė palyginus su ankstesne direktyva]. Priimtų nuostatų tekstus ir minėtų nuostatų bei šios direktyvos atitikimo lentelę jos nedelsdamos pateikia Komisijai

2. Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad nuorodos, esančios dabartiniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, į direktyvą(-as), kurią(-as) panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Valstybės narės turi nuspręsti, kaip daryti tokią nuorodą ir kaip suformuluoti tą teiginį.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

4. Be to, Komisija nuolat informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie valstybių narių pažangą įgyvendinant šią direktyvą.

30 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 95/21/EB su pakeitimais, padarytais XVII priedo A dalyje išvardytomis direktyvomis, yra panaikinama nuo [nauja redakcija išdėstytos direktyvos įsigaliojimo data] nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų dėl XVII priedo B dalyje išvardytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal XVIII priede pateiktą atitikmenų lentelę.

31 straipsnis Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

[…] straipsniai ir […] priedų [...] punktai [straipsniai ar jų sudėtinės dalys ir priedų punktai, kurių turinys pasikeitė palyginus su ankstesne direktyva taikomi nuo [nauja redakcija išdėstytos direktyvos įsigaliojimo dienos].

32 straipsnis

Subjektai, kuriems skirta direktyva

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, […].

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas […] […]

ê 98/42/EB, 1 str. 2 p. ir priedo 1 9. (pritaikytas)

I PRIEDAS

LAIVŲ, KURIE TURI BŪTI TIKRINAMI, PIRMUMO TVARKA Ö ATRANKA Õ

(kaip nurodyta 5 straipsnio 4 1dalyje)

ò naujas

A. Patikrinimo įsipareigojimai

1. Kompetentinga institucija užtikrina, kad kiekvienas uoste ar inkaravimo vietoje esantis laivas, kuriame neatliekamas išsamus patikrinimas ir kurio atrankos faktorius patikrinimų duomenų bazėje yra didesnis kaip 50, būtų patikrinamas, tačiau su sąlyga, kad nuo paskutinio patikrinimo, kurį atliko valstybė narė ar Paryžiaus susitarimo memorandumą pasirašiusi valstybė, praėjo ne mažiau kaip vienas mėnuo.

2. Pasirinkdama tikrinti kitus laivus, kompetentinga institucija pirmenybę nustato tokia tvarka:

a) pirmiausia patikrinti pasirenkami šio priedo B.I dalyje nurodyti laivai nepriklausomai nuo jų atrankos faktoriaus;

b) B.II dalyje nurodyti laivai patikrinti pasirenkami mažėjimo tvarka priklausomai nuo pirmenybės pagal patikrinimų duomenų bazėje nurodytą jų atrankos faktoriaus intervalą, su sąlyga, kad nuo paskutinio patikrinimo Europos Sąjungos valstybės narės ar Paryžiaus susitarimo memorandumą pasirašiusios valstybės regione esančiame uoste ar inkaravimo vietoje praėjo ne mažiau kaip vienas mėnuo.

3. Valstybė narė netikrina laivų, kuriuos per paskutinius šešis mėnesius patikrino kuri nors Europos Sąjungos valstybė narė ar Paryžiaus susitarimo memorandumą regiono valstybė, su sąlyga, kad:

a) laivo, kuriame neturi būti atliekamas išsamus patikrinimas, atrankos faktorius yra mažesnis nei 7,

b) laivui nėra teikiama didžiausia pirmenybė pagal B.I dalį,

c) atlikus ankstesnį patikrinimą nebuvo nustatyta jokių trūkumų,

d) nėra akivaizdaus pagrindo atlikti patikrinimą,

e) laivui netaikomos 2 dalies a punkto nuostatos.

4. Pagal Direktyvos 1999/35/EB[17] 6 ir 8 straipsnius priimančiosios šalies atliktas ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų patikrinimas turi būti laikomas išplėstiniu patikrinimu arba išsamiu patikrinimu ir atitinkamai registruotas patikrinimų duomenų bazėje. Aptikus trūkumų, kurie akivaizdžiai kelia pavojų saugai, sveikatai ar aplinkai, laivas sulaikomas pagal 13 straipsnį.

B. LAIVAI, KURIE TURI BūTI TIKRINAMI PIRMUMO TVARKA

ê 98/42/EB, 1 str. 2 p. ir priedo 1 p. (pritaikytas)

ð nauja

Ö B. Õ I. SVARBIAUSI FAKTORIAI

Nepaisant atrankos faktoriaus vertės, toliau nurodytų laivų tikrinimui teikiama didžiausia pirmenybė:

1. Laivai, apie kuriuos locmanai arba uosto institucijos pranešė, kad jie turi Ö defektų Õ trūkumų, galinčių sutrukdyti saugų laivų plaukiojimą, (pagal Direktyvą 93/75/EEB[18] ir jos 13 straipsnį) Ö arba kelia pavojų aplinkai pagal šios direktyvos 17 straipsnį Õ .

2. Laivai, nesilaikantys ð atitinkamų pranešimo reikalavimų, ï Direktyvoje 93/75/EEB nustatytų įpareigojimų ð nurodytų šios direktyvos 6 straipsnyje, Direktyvoje 2000/59/EB, Direktyvoje 2002/59/EB ir, prireikus, Reglamente (EB) Nr 725/2004. ï

3. Laivai, dėl kurių gauta ataskaita ar pranešimas iš kitos valstybės narės.

ò nauja

4. Laivai, apie kuriuos valstybė narė pranešė, kad jie neatitinka Laivybos įplaukiant į Baltijos jūrą rekomendacijų, pateiktų TJO rezoliucijos MSC.138(76) priede.

ê 98/42/EB, 1 str. 2 p. ir priedo 1 p. (pritaikytas)

è1 1999/97/EB 1 str. 3 p. ir priedo 1 p. a pap.

ð nauja

5. 4. Laivai, dėl kurių gauta laivo kapitono, įgulos nario arba kito saugiu laivo eksploatavimu, gyvenimo ir darbo sąlygomis laive arba taršos prevencija teisėtai suinteresuoto asmens ar organizacijos ataskaita arba skundas, išskyrus atvejus, kai atitinkama valstybė narė ataskaitą arba skundą laiko akivaizdžiai nepagrįstu; ataskaitą arba skundą įteikusio asmens tapatybė atitinkamo laivo kapitonui arba savininkui neturi būti atskleista.

6. 5. Laivai, kurie:

a) plaukdami į uostą, susidūrė su kitu laivu ar užplaukė ant seklumos,

b) buvo apkaltinti įtariamu žalingų medžiagų arba nuotekų pašalinimo nuostatų pažeidimu,

c) manevravo chaotiškai arba nesaugiai, taip pažeisdami TJO patvirtintas laivybos kelių taisykles arba saugios laivybos praktiką bei procedūras, arba

d) kitais atvejais buvo valdomi taip, kad kėlė grėsmę žmonėms, turtui ar aplinkai.

7. 6. Laivai, kuriems priskirta klasė dėl priežasčių, susijusių su saugumu, per ankstesnius šešis mėnesius ð po paskutinio patikrinimo Europos Sąjungos ar Paryžiaus susitarimo memorandumo regione ï buvo laikinai ar è1 visiškai çatšaukta.

ò nauja

8. Laivai, kurių liudijimus išdavė anksčiau pripažintos organizacijos, kurių pripažinimas buvo atšauktas pagal Direktyvos XX/XX dėl laivus tikrinančių bei apžiūrinčių organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų 9 straipsnį.

ê 2001/106/EB, 1 str. 19 p. (pritaikytas)

ð nauja

Ö B. Õ II. BENDRAS ATRANKOS FAKTORIUS

ð Kompetentinga institucija pasirenka žemiau nurodytus laivus mažėjimo tvarka priklausomai nuo pirmenybės pagal patikrinimų duomenų bazėje nurodytą jų atrankos faktoriaus intervalą. ï Toliau nurodytų laivų tikrinimui teikiama pirmenybė.

1. Laivai, į valstybės narės uostą įplaukiantys pirmą kartą arba po 12 mėnesių ar ilgesnio nesilankymo. Taikydamos šiuos kriterijus, valstybės narės atsižvelgia ir į Ö Paryžiaus Õ susitarimo memorandumo narių atliktus patikrinimus. Kai tam nėra tinkamų duomenų, valstybės narės remiasi prieinamais „Sirenac“ duomenimis Ö patikrinimų duomenų bazėje Õ ir patikrina tuos laivus, Ö kurie neregistruoti šioje duomenų bazėje. Õ kurie nebuvo įregistruoti "Sirenac" duomenų bazėje nuo šios duomenų bazės sukūrimo 1993 m. sausio 1 d.

2. Jokioje valstybėje narėje per ankstesnius šešis mėnesius nepatikrinti laivai.

3. Laivai, kurių pagal konvencijų nuostatas išduotus Ö teisės aktų nustatytus Õ laivų konstrukcijos ir įrangos bei klasifikacijos liudijimus yra išdavusi organizacija, nepripažinta pagal [Tarybos direktyvą 94/57/EB].

4. Laivai, plaukiantys su valstybės, Ö kurios sulaikymo rodikliai, apskaičiuoti pagal paskutinių trejų kalendorinių metų patikrinimų duomenis, registruotus patikrinimų duomenų bazėje, patenka į Õ įtrauktos į Ö Paryžiaus Õ susitarimo memorandumo kasmetinės ataskaitos juodąjį sąrašą, vėliava.

5. Laivai, kuriems iš valstybės narės uosto ð ar inkaravimovietos ï buvo leista išplaukti tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui:

a) kad trūkumai būtų pašalinti iki išplaukimo;

b) kad trūkumai būtų pašalinti kitame uoste;

c) kad trūkumai būtų pašalinti per 14 dienų;

d) trūkumai, kurių atžvilgiu nurodytos kitos sąlygos.

Atsižvelgiama į tai, kad buvo imtasi su laivu susijusių veiksmų ir visi trūkumai pašalinti.

6. Laivai, kurių trūkumai buvo užfiksuoti per ankstesnį patikrinimą, atsižvelgiant į trūkumų skaičių.

7. Ankstesniame uoste ar ð inkaravimovietoje ï sulaikyti laivai.

8. Laivai, plaukiojantys su šalies, kuri nėra ratifikavusi visų atitinkamų šios direktyvos 2 straipsnyje nurodytų tarptautinių konvencijų, vėliava.

9. Laivai, ð kurių veiklos rezultatų lygį klasifikacinės bendrovės lentelėje „3 metų sulaikymų rodikliai pagal klasifikacinę bendrovę“, skelbiamoje pagal Paryžiaus susitarimo memorandumą, apibūdina kaip „žemą“ arba „labai žemą“. ï kuriuos klasifikacinė bendrovė priskyrė aukštesnio už vidutinį trūkumų koeficiento klasei.

ê 2001/106/EB, 1 str. 19 p. (pritaikytas)

ð nauja

10. Ö VIII priedo B dalyje Õ V (A) priede išvardintų kategorijų laivai.

11. Senesni nei 13 metų laivai.

Nustatydama pirmiau išvardytų laivų tikrinimo eiliškumą, kompetentinga institucija atsižvelgia į bendrą atrankos faktorių, pateiktą „Sirenac“ informacinėje sistemoje pagal Susitarimo memorandumo I priedo I skirsnį. Bendras atrankos faktorius neturi būti mažesnis nei 3, 4, 8, 9, 10 ir 11 punktams nustatytų verčių suma.

Tačiau Apskaičiuojant bendrą atrankos faktorių 8 straipsnio 3 dalyje 7 straipsnio 4 dalyje, į 10 punktą neatsižvelgiama.

ð Taikant 4 ir 9 straipsnius, Paryžiaus susitarimo memorandume apibrėžti sąrašai įsigalioja kiekvienais kitais kalendoriniais metais po tų metų, kurių statistiniai duomenys pateikiami, liepos 1d. ï

ò naujas

II PRIEDAS

Pagrindiniai Bendrijos uosto valstybės atliekamų patikrinimų režimo elementai(kaip nurodyta 5 straipsnio 2 dalyje)

Bendrijos uosto valstybės atliekamų patikrinimų režimą sudaro šie elementai:

I. BENDRA LAIVO RIZIKA

Bendra laivo rizika nustatoma pagal šių parametrų derinius:

a) Laivo tipas

Manoma, kad keleiviniai laivai, naftos ir cheminių medžiagų tanklaiviai, dujų tanklaiviai ir biriųjų krovinių laivai kelia didesnį pavojų.

b) Laivo amžius

Manoma, kad senesni laivai kelia didesnį pavojų.

c) Vėliavos valstybės veikla

i) Manoma, kad laivai, plaukiantys su valstybės, kurios sulaikymų rodikliai ES ir Paryžiaus susitarimo memorandumo regione yra aukšti, kelia didesnį pavojų.

ii) Manoma, kad laivai, plaukiantys su valstybės, kurios sulaikymų rodikliai ES ir Paryžiaus susitarimo memorandumo regione yra žemi, kelia mažesnį pavojų.

iii) Manoma, kad mažesnį pavojų kelia laivai, plaukiantys su valstybės, kurioje buvo atliktas nepriklausomas auditas pagal privalomų TJO priemonių įgyvendinimo kodeksą, ir jo rezultatai parodė, kad laikomasi atitinkamų reikalavimų, vėliava.

d) Pripažinta organizacija

i) Manoma, kad laivai, kuriems liudijimus išdavė pripažintos organizacijos, kurių veiklos rezultatų lygis, susijęs su sulaikymo rodikliais ES ir Paryžiaus susitarimo memorandumo regione, yra žemas arba labai žemas, kelia didesnį pavojų.

ii) Manoma, kad laivai, kuriems liudijimus išdavė pripažintos organizacijos, kurių veiklos rezultatų lygis, susijęs su sulaikymo rodikliais ES ir Paryžiaus susitarimo memorandumo regione, yra aukštas, kelia mažesnį pavojų.

iii) Manoma, kad laivai, kuriems liudijimus išdavė pagal Tarybos direktyvą 94/57/EB pripažintos organizacijos, kelia mažesnį pavojų.

e) Bendrovės veikla

i) Manoma, kad didesnį pavojų kelia laivai, priklausantys bendrovei, kurios veiklos rezultatų lygis, susijęs su laivų trūkumų ir sulaikymo rodikliais Europos Sąjungoje ir Paryžiaus susitarimo memorandumo regione, yra žemas arba labai žemas.

ii) Manoma, kad mažesnį pavojų kelia laivai, priklausantys bendrovei, kurios veiklos rezultatų lygis, susijęs su laivų trūkumų ir sulaikymo rodikliais Europos Sąjungoje ir Paryžiaus susitarimo memorandumo regione, yra aukštas.

f) Patikrinimų Europos Sąjungoje ir Paryžiaus susitarimo memorandumo regione istorija

i) Manoma, kad daugiau nei vieną kartą sulaikyti laivai kelia didesnį pavojų.

ii) Manoma, kad mažesnį pavojų kelia laivai, kurie nebuvo sulaikyti per paskutinius 36 mėnesius ir kuriuose buvo aptikta nedaug trūkumų.

Atsižvelgiant į pirmoje pastraipoje nurodytus rizikos parametrus nustatoma tokia bendra laivo rizika:

- didelė rizika

- standartinė rizika

- maža rizika

Nustatant bendrą riziką, daugiau dėmesio skiriama šiems parametrams: vėliavos valstybės veiklos rezultatų lygis, pripažintų organizacijų ir bendrovių veiklos rezultatų lygis.

II. LAIVų PATIKRINIMAI

Į Bendrijos uostus atplaukiantys laivai periodiškai tikrinami reguliariais laiko tarpais ir gali būti papildomai tikrinami esant nenumatytoms aplinkybėms.

1. Periodiški patikrinimai

Laikotarpį tarp periodiškų patikrinimų lemia bendra laivo rizika. Laikotarpis tarp periodiškų didelės rizikos laivų patikrinimų neturi būti ilgesnis, nei 6 mėnesiai. Laikotarpis tarp kitokiai rizikos grupei priklausančių laivų periodiškų patikrinimų didėja mažėjant rizikos lygiui.

Valstybės narės periodiškai tikrina:

- Visus didelės rizikos laivus, kurie per paskutinius 6 mėnesius nebuvo tikrinti Europos Sąjungoje ar Paryžiaus susitarimo memorandumo regiono uoste. Didelės rizikos grupei priskiriami laivai gali būti tikrinami nuo penkto mėnesio.

- Visus standartinės rizikos laivus, kurie per paskutinius 12 mėnesius nebuvo tikrinti Europos Sąjungoje ar Paryžiaus susitarimo memorandumo regiono uoste. Standartinės rizikos grupei priskiriami laivai gali būti tikrinami nuo dešimto mėnesio.

- Visus mažos rizikos laivus, kurie per paskutinius 36 mėnesius nebuvo tikrinti Europos Sąjungoje ar Paryžiaus susitarimo memorandumoregiono uoste. Mažos rizikos grupei priskiriami laivai gali būti tikrinami nuo dvidešimt ketvirto mėnesio.

2. Papildomi patikrinimai

Esant toliau nurodytoms nenumatytos aplinkybėms, laivai gali būti tikrinami neatsižvelgiant į tai, kiek laiko praėjo nuo paskutinio periodiško patikrinimo.

- Laivai, kuriems priskirta klasė dėl priežasčių, susijusių su saugumu, po paskutinio patikrinimo Europos Sąjungos ar Paryžiaus susitarimo memorandumo regione buvo laikinai ar visiškai atšaukta.

- Laivai, kurių liudijimus išdavė anksčiau pripažinta organizacija, kurios pripažinimas buvo atšauktas po paskutinio patikrinimo Europos Sąjungos ar Paryžiaus susitarimo memorandumo regione.

- Laivai, dėl kurių gauta ataskaita ar pranešimas iš kitos valstybės narės.

- Laivai, kurie nėra įrašyti patikrinimų duomenų bazėje.

- Laivai, kurie:

- plaukdami į uostą, susidūrė su kitu laivu ar užplaukė ant seklumos,

- buvo apkaltinti įtariamu žalingų medžiagų arba nuotekų pašalinimo nuostatų pažeidimu arba

- manevravo chaotiškai arba nesaugiai, taip pažeisdami TJO patvirtintas laivybos kelių taisykles arba saugios laivybos praktiką bei procedūras,

- kitais atvejais buvo valdomi taip, kad kėlė grėsmę žmonėms, turtui ar aplinkai, arba

- nesilaikė TJO priimtų laivybos rekomendacijų.

- Laivai, apie kuriuos locmanai arba uosto valdžios institucijos pranešė, kad jie turi defektų, galinčių sutrukdyti saugiai plaukioti arba kelti pavojų aplinkai pagal šios direktyvos 17 straipsnį.

- Laivai, nesilaikantys atitinkamų pranešimo reikalavimų, nurodytų šios direktyvos 6 straipsnyje, Direktyvoje 2000/59/EB, Direktyvoje 2002/59/EB ir, prireikus, Reglamente (EB) Nr. 725/2004.

- Laivai, apie kuriuos gauta laivo kapitono, įgulos nario arba kito saugiu laivo eksploatavimu, gyvenimo ir darbo sąlygomis laive arba taršos prevencija teisėtai suinteresuoto asmens ar organizacijos ataskaita arba skundas, išskyrus atvejus, kai atitinkama valstybė narė ataskaitą arba skundą laiko akivaizdžiai nepagrįstu.

- Laivai, nuo kurių ankstesnio sulaikymo praėjo daugiau nei trys mėnesiai.

- Laivai, kurie remiantis pranešimais turi neištaisytų trūkumų.

- Laivai, kurie remiantis pranešimais kelia problemų dėl krovinių, ypač nuodingų ir pavojingų.

- Laivai, kurie buvo valdomi taip, kad kėlė grėsmę žmonėms, turtui ar aplinkai.

3. Patikrinimų apimtis

Periodiško ar papildomo patikrinimo metu tikrinamos iš anksto nustatytos kiekvieno laivo sritys, kurios skiriasi priklausomai nuo laivo tipo, patikrinimo tipo ir ankstesnės uosto valstybės kontrolės rezultatų. Periodiški patikrinimai turi būti išsamesni, kai laivai priklauso didelės rizikos grupei ar kelia didesnį pavojų dėl tipo ar amžiaus, taip pat kai pakartotinai tikrinami laivai, kuriems pagal XII priedą buvo taikytas draudimas įplaukti.

Patikrinimų duomenų bazėje bus nurodyti elementai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant rizikos sritis, kurias reikia kiekvieną kartą patikrinti.

III. SU PATIKRINIMAIS SUSIJę VALSTYBIų NARIų įSIPAREIGOJIMAI

Valstybės narės turi tinkamai prisidėti siekiant tikslo patikrinti visus nustatytus kriterijus atitinkančius į ES uostus atplaukiančius laivus.

Valstybė narė turi atlikti reikalaujamą visų patikrinimų dalį Paryžiaus susitarimo memorandumo regione. Ši dalis nustatyta remiantis į tam tikros valstybės narės uostus atplaukiančių laivų skaičiaus ir viso į valstybes nares atplaukiančių laivų skaičiaus santykiu.

Vertinant, kaip valstybė narė vykdo pirmiau nurodytą tikslą, taip pat atsižvelgiama į neatliktų periodiškų patikrinimų skaičių.

Turi būti parengtas tinkamas teisingo patikrinimų pasidalijimo tarp valstybių narių mechanizmas.

ò nauja

III PRIEDAS

Pranešimas

(kaip nurodyta 6 straipsnyje)

1. Į valstybės narės uostą ar inkaravimovietą plaukiančio laivo, kuriam remiantis 8 straipsnio 1 dalimi gali būti atliktas išsamus patikrinimas, operatorius, atstovas ar kapitonas toliau nurodytą informaciją praneša uosto valdžios institucijai ar šiuo tikslu paskirtai kitai valdžios institucijai arba įstaigai likus bent trims dienoms iki numatomo atvykimo į uostą ar inkaravimo vietą arba prieš išplaukdamas iš ankstesnio uosto ar inkaravimo vietos, jei numatoma kelionė truks mažiau nei tris dienas:

a) laivo identifikavimo duomenis (pavadinimą, šaukinį, TJO identifikavimo numerį arba mobilųjį jūrų laivo atpažinimo (MMSI) kodą);

b) numatomą buvimo uoste trukmę;

c) Apie tanklaivius:

i. Konfigūraciją: viengubo korpuso, viengubo korpuso su atskirto švaraus balasto tanku, dvigubo korpuso;

ii. Krovinių ir balasto skyrių tankų būklę: pilni, tušti, inertizuoti;

iii. Krovinio tūrį ir pobūdį;

d) veiksmus, kuriuos numatyta atlikti paskirties uoste ar inkaravimovietoje (krovimas, iškrovimas, kiti veiksmai);

e) suplanuotus įstatymais nustatytus patikrinimus, apžiūros ir didelės apimties techninės priežiūros ir remonto darbus, kuriuos numatyta atlikti laivui stovint paskirties uoste ar inkaravimovietoje;

f) paskutinio išsamaus patikrinimo Paryžiaus susitarimo memorandumo regione datą.

2. Kitų į valstybės narės uostą plaukiančių laivų operatoriai, atstovai ar kapitonai praneša apie atvykimą pagal Direktyvos 2002/59/EB 4 straipsnį.

3. Gavusi pirmiau nurodytą informaciją atsakinga uosto valdžios institucija ar įstaiga perduoda ją uosto valstybės kontrolės kompetentingai institucijai. Kai įmanoma, naudojama elektroninė forma.

4. Šio priedo taikymo tikslais valstybių narių parengta tvarka ir formatai turi atitikti reikiamas Direktyvos 2002/59/EB nuostatas dėl pranešimų apie laivus.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

Ö IVÕ II PRIEDAS

LIUDIJIMŲ IR DOKUMENTŲ SĄRAŠAS

Ö( kaip Õ nurodyta 6 7 straipsnio 1 dalyje)

ê 95/21/EB

1. Tarptautinis tonažo pažymėjimas (1969 m.)

2. – Keleivinio laivo saugumo liudijimas,

- Krovininio laivo konstrukcijos saugumo liudijimas,

- Krovininio laivo įrangos saugumo liudijimas,

- Krovininio laivo radiotelegrafo įrangos saugos liudijimas,

- Krovininio laivo radiotelefono saugos liudijimas,

- Krovininio laivo radijo saugos liudijimas,

ê 1999/97/EB, 1 str. 4 p. a pap. (pritaikytas)

- Ö Išimtinis Õ liudijimas, įskaitant, kai tai reikalinga, krovinių sąrašą,

ê 95/21/EB

- Krovininio laivo saugumo liudijimas,

ò nauja

3. Tarptautinis laivo apsaugos liudijimas (ISSC),

4. Laivo istorijos tęstiniai įrašai (CSR),

ê 95/21/EB

5. 3. Tarptautinis tinkamumo vežti suskystintas dujas be taros liudijimas,

- Tinkamumo vežti suskystintas dujas be taros liudijimas,

6. 4. Tarptautinis tinkamumo vežti pavojingas chemines medžiagas be taros liudijimas;

- Tinkamumo vežti pavojingas chemines medžiagas be taros liudijimas,

7. 5. Tarptautinis teršimo nafta prevencijos liudijimas,

8. 6. Tarptautinis teršimo prevencijos liudijimas vežti nuodingas skystas medžiagas be taros,

9. 7. Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas (1966 m.),

- Tarptautinis krovininės vaterlinijos išimties liudijimas,

10. 8. Naftos registravimo knyga, I ir II dalys.

11. 9. Krovinių registravimo knyga.

ê 2001/106/EB, 1 str. 20 p. a pap.

ð nauja

12. 10. Minimalaus saugaus įgulos komplektavimo dokumentas.

13. 10a. Pagal JRAB konvenciją išduoti atestatai ð ar kiti dokumentai ï.

ê 95/21/EB

14. 11. Sveikatos pažymėjimai, (žr. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 73 dėl jūrininkų sveikatos patikrinimo).

ò nauja

15. Darbų laive planavimo grafikas (TDO konvencija Nr. 180 ir JRAB 95).

16. Jūrininkų darbo ir poilsio valandų apskaitos dokumentas (TDO konvencija Nr. 180).

ê 95/21/EB

17. 12. Stovumo duomenys.

ê 98/42/EB, 1 str. 2 p. ir priedo 2.1. p.

18. 13. Atitikties dokumento ir saugaus valdymo liudijimo, išduotų pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą (SOLAS, IX skyrius) kopijos.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

19. 14. Atitinkamos Ö pripažintos organizacijos Õ išduoti laivo korpuso stiprumo ir mašinų pažymėjimai (būtinas tik tada, jeigu Ö pripažintos organizacijos Õ yra priskirtas kokiai nors klasei).

ê 98/42/EB, 1 str. 2 p. ir priedo 2.2. p.

ð nauja

20. 15. Pavojingas prekes vežančių laivų specialių reikalavimų atitikties dokumentas.

21. 16. Greitaeigio laivo saugumo liudijimas ir leidimas eksploatuoti greitaeigį laivą.

22. 17. Specialus pavojingų prekių sąrašas, krovinio deklaracija arba detalus krovinių išdėstymo planas.

23. 18. Laivo žurnalas bandymų ir mokymų ð , įskaitant saugumo mokymus, ï registravimui bei žurnalas gelbėjimo priemonių ir įrenginių patikrinimo ir eksploatacijos ð , taip pat gaisro gesinimo įrangos ir priemonių ï registravimui.

24. 19. Specialios paskirties laivo saugumo liudijimas.

25. 20. Kilnojamojo jūrinio gręžimo įrenginio saugumo liudijimas.

26. 21. Naftos tanklaiviams – naftos šalinimo kontrolės ir paskutinės kelionės su balastu kontrolės sistemos registravimo įrašų.

27. 22. Įgulos narių sąrašas, gaisro kontrolės planas, o keleiviniams laivams – laivo gelbėjimo planas.

28. 23. Avarinių veiksmų planas laivo užteršimo nafta atveju.

29. 24. Apžiūrų ataskaitų bylos (biriųjų krovinių laivams ir naftos tanklaiviams).

30. 25. Ankstesnių uosto valstybės kontrolės patikrinimų ataskaitos.

31. 26. Ro-ro keleiviniams laivams – informacija apie didžiausią A/A santykį.

32. 27. Vežti grūdus leidžiantis dokumentas.

33. 28. Krovinių tvirtinimo vadovas.

ê 1999/97/EB, 1 str. 4 p. b pap.

34. 29. Šiukšlių tvarkymo planas ir šiukšlių registravimo knyga.

35. 30. Sprendimų patvirtinimo sistema keleivinių laivų kapitonams.

36. 31. Paieškos ir gelbėjimo bendradarbiavimo planas nustatytais maršrutais plaukiojantiems keleiviniams laivams.

37. 32. Eksploatacinių apribojimų sąrašas keleiviniams laivams.

38. 33. Biriųjų krovinių laivo knygelė.

39. 34. Pakrovimo ir iškrovimo planas biriųjų krovinių laivams.

ê 2001/106/EB, 1 str. 20 p. b pap.

40. 35. Draudimo polisas arba bet kuri kita finansinė garantija, apdraudžianti civilinę atsakomybę dėl teršimo nafta padarytos žalos (1992 m. Tarptautinė konvencija dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą).

ò nauja

41. Liudijimai, kurių reikalaujama pagal Direktyvą 2006/XX/EB dėl laivų savininkų civilinės atsakomybės ir finansinių garantijų.

42. Liudijimas , kurio reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. XXXX/2006 dėl keleivių vežėjų jūra ir vidaus vandens keliais atsakomybės įvykus nelaimingiems atsitikimams.

ê 98/42/EB, 1 str. 2 p. ir priedo 3 p. (pritaikytas)

è1 2001/106/EB 1 str. 21 p.

Ö V Õ III PRIEDAS

PAVYZDŽIAI, KAD YRA „AKIVAIZDUS PAGRINDAS“ ATLIKTI IŠPLĖSTINĮ PATIKRINIMĄ

(kaip nurodyta 7 6 straipsnio 3 dalyje)

1. I priedo B.I dalyje ir B.II dalies 3, 4 punktuose, 5 punkto b papunktyje, 5 punkto c papunktyje è1 ir 8 punkte ç nurodyti laivai.

2. Netinkamai pildyta naftos registravimo knyga.

3. Tikrinant liudijimus ir kitus dokumentus (žr. 6 straipsnio 1 dalies a punktą ir to paties straipsnio 2 dalį) buvo nustatyti netikslumai.

ê 98/42/EB, 1 str. 2 p. ir priedo 3 p. (pritaikytas)

4. Požymiai, kad įgulos nariai nesugeba įvykdyti 1994 m. lapkričio 22 d. Ö Europos Parlamento ir Tarybos Õ direktyvos Ö 2001/25/EB Õ 94/58/EB dėl minimalaus jūrininkų parengimo[19] 8 Ö 17 straipsnyje išdėstytų Õ reikalavimų Ö dėl susižinojimo laive Õ .

ò nauja

5. Atestatas buvo gautas nesąžiningai arba jo turėtojas nėra tas asmuo, kuriam tas atestatas buvo išduotas.

6. Laivo kapitonas, vadovaujantis pareigūnas arba eilinis jūrininkas turi JRAB konvencijos neratifikavusios šalies išduotą atestatą.

ê 98/42/EB, 1 str. 2 p. ir priedo 3. p. (pritaikytas)

7. 5. Įrodymai, kad darbas su kroviniais ir kiti darbai atliekami nesaugiai arba nesilaikant TJO Ö gairių Õ , pavyzdžiui, deguonies kiekis į krovinių tankus tiekiamose inertinėse dujose yra didesnis už didžiausią nustatytą lygį.

8. 6. Kai tanklaivio kapitonas nepateikia naftos šalinimo kontrolės ir paskutinės kelionės su balastu kontrolės sistemos registravimo įrašų.

9. 7. Nėra atnaujinto įgulos narių sąrašo arba įgulos nariai nežino savo pareigų kilus gaisrui arba davus įsakymą palikti laivą.

10. 8. Klaidingų nelaimės signalų paskelbimas, po kurio neseka tinkamas jų nutraukimas.

11. 9. Nėra pagal konvencijas reikalaujamų pagrindinių įrengimų ir įrenginių.

12. 10. Itin antisanitarinės sąlygos laive.

13. 11. Inspektoriaus bendras įspūdis ir pastebėjimai, liudijantys, kad egzistuoja rimti laivo korpuso ar struktūriniai būklės pablogėjimai ar defektai, kurie gali kelti riziką laivo struktūrai, sandarumui ar atsparumui atmosferos sąlygoms.

14. 12. Informacija ar įrodymai, kad laivo kapitonas nėra susipažinęs su esminėmis priemonėmis, susijusiomis su laivų saugumu ar taršos prevencija, arba, kad tokių priemonių nebuvo imtasi.

ò nauja

15. Nėra darbo laive planavimo grafiko ar jūrininkų darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumento.

ê 98/42/EB, 1 str. 2 p. ir priedo 4 p. (pritaikytas)

ð nauja

Ö VI Õ IV PRIEDAS

LAIVŲ KONTROLĖS PROCEDŪROS

(nurodyta 7 6 straipsnio 5 dalyje)

1. Saugaus įgulų komplektavimo principai (TJO rezoliucija Ö A.890(21) su pakeitimais Õ). 481 (XII)) ir priedai, kurie yra Minimalaus saugaus įgulos komplektavimo dokumento turinys (1 priedas) ir Saugaus įgulų komplektavimo principų taikymo rekomendacijos (2 priedas).

2. Tarptautinio pavojingų krovinių vežimo jūra kodekso nuostatos.

3. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) leidinys „Darbo sąlygų laive tikrinimas: rekomenduojama tvarka“.

4. Paryžiaus susitarimo memorandumo I priedas „Uosto valstybės kontrolės tvarka“ ð ir Paryžiaus susitarimo memorandume paskelbtos atitinkamos instrukcijos ar gairės. ï

ò nauja

5. JTO rezoliucija MSC.159(78) (priimta 2004 m. gegužės 21 d.) „Laikinos gairės kontrolės ir atitikties priemonių laivybos saugumui stiprinimo“.

ò nauja

VII PRIEDAS

Laivų saugumo aspektų kontrolės tvarka

(kaip nurodyta 7 straipsnio 6 dalyje)

A. Prieš lipant į laivą.

1. Šios gairės taikomos tik Reglamento (EB) 725/2004 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse paminėtiems laivams, jei jie neplaukioja su patikrinimą atliekančios uosto valstybės vėliava.

2. Inspektoriai turi žinoti uosto patalpų, kuriose laivas tikrinamas, apsaugos lygį.

3. Prieš lipant į laivą inspektorių gautos ataskaitos ar skundai, susiję su sauga, turi būti perduoti kompetentingai saugios laivybos tarnybai[20], kuri priims sprendimą, ar teikti pirmenybę saugumo patikrinimui, kurį atlieka tinkamai įgaliotas saugumo pareigūnas.

4. Nors už laivo saugą atsako laivo kapitonas, jis neturi teisės uždrausti tinkamai įgaliotam inspektoriui patekti į laivą ir atlikti patikrinimą. Kapitonas gali mėginti saugumo sumetimais apriboti privalomą uosto valstybės kontrolės patikrinimą. Jei inspektorius mano, kad toks apribojimas nepagrįstas, jis turėtų pasitarti su kompetentinga saugumo tarnyba.

5. Inspektoriai turėtų būti informuoti, kad laive, kurio apsaugos lygis 3, nustatytos apsaugos priemonės gali apriboti uosto valstybės kontrolės „saugumo“ patikrinimo apimtis.

Pavyzdžiui, gali būti uždraustos nepaprastosios padėties pratybos. Tam tikromis aplinkybėmis kompetentinga saugumo tarnyba gali apriboti uosto valstybės kontrolės veiklą.

B. Pradinis patikrinimas

Pradinio patikrinimo metu inspektorius:

1. eidamas link laivo, lipdamas į laivą ir vaikščiodamas laive turėtų atkreipti dėmesį į saugumo aspektus, apibrėžtus atitinkamose Paryžiaus susitarimo memorandumo gairėse, atsižvelgdamas į nustatytą uosto ir laivo apsaugos lygį. Inspektoriai nėra įpareigoti tikrinti saugumo sistemos, jie turėtų atsižvelgti tik į tuos aspektus, su kuriais susiduria įprasto darbo laive metu;

2. turėtų patikrinti, ar Tarptautinis laivo apsaugos liudijimas (ISSC) arba laikinas ISSC yra laive, galioja ir yra išduotas laivo administracijos, jos įgaliotos organizacijos arba administracijos prašymu yra išduotas kitos valstybės;

3. turėtų paklausti kapitono, kokio apsaugos lygio laikomasi laive, ir patvirtinti, kad lygis yra bent toks pat, kokį nustatė uostas;

4. tikrindamas kitus dokumentus, turėtų paprašyti pateikti įrodymus, kad saugumo mokymai vykdomi tinkamais laiko tarpais, t. y. bent kas 3 mėnesius ir taip pat pasikeitus įgulos nariams (Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos (ISPS) kodekso A dalies 13 skirsnis ir B dalies 13.6 ir 13.7 punktai), ir paprašyti informacijos apie bet kokias su laivu susijusias pratybas;

5. turėtų patikrinti duomenis apie bent 10 paskutinių atvykimų į uostą, įskaitant bet kokias laivo–uosto ar laivo–laivo sąveikas, kiekvienu atveju tikrinant:

- laivo apsaugos lygį, visas specialias ar papildomas saugumo priemones, kurių buvo imtasi,

- ar buvo taikomos tinkamos laivo saugumo priemonės vykdant veiklą „iš laivo į laivą“;

6. turėtų įvertinti, ar pagrindinis laivo personalas sugeba veiksmingai bendrauti tarpusavyje.

C. Akivaizdus pagrindas

1 Pradinio uosto valstybės kontrolės (UVK) patikrinimo metu inspektorius gali nustatyti, kad egzistuoja akivaizdus pagrindas taikyti papildomas saugumo kontrolės priemones , jei:

1.1. ISSC negalioja arba jo galiojimo terminas yra pasibaigęs;

1.2. Laivo apsaugos lygis yra žemesnis, negu uosto;

1.3. Nebuvo vykdomi su laivo saugumu susiję mokymai;

1.4. Duomenys apie paskutines 10 laivas–uostas ar laivas–laivas sąveikų yra neišsamūs;

1.5. Yra įrodymų ar pastebėjimų, kad pagrindinis laivo personalas nesugeba veiksmingai bendrauti tarpusavyje;

1.6. Pastebėjimuose pateikiama įrodymų, kad egzistuoja rimtų trūkumų saugumo srityje;

1.7 Gauta su saugumu susijusi informacija iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, ataskaita ar skundas;

1.8 Laivas turi kelintą kartą iš eilės išduotą laikiną Tarptautinį laivo apsaugos liudijimą (ISSC), ir profesionalia inspektoriaus nuomone vienas iš tikslų, kurių siekė laivo vadovybė ar bendrovė, prašydama išduoti tokį liudijimą, yra išvengti visiškos atitikties SOLAS74 XI-2 skyriaus ir ISPS kodekso A dalies reikalavimams, pasibaigus pirmą kartą išduoto laikino liudijimo galiojimui. ISPS kodekso A dalyje nurodytos aplinkybės, kada galima išduoti laikiną liudijimą.

2. Jei pirmiau minėtomis aplinkybėmis nustatomas akivaizdus pagrindas, inspektorius nedelsdamas informuoja kompetentingą saugumo tarnybą (nebent inspektorius yra ir tinkamai įgaliotas saugumo pareigūnas). Tuomet kompetentinga saugumo tarnyba, atsižvelgdama į apsaugos lygį pagal SOLAS XI skyriaus 9 taisyklę, sprendžia, kokių reikia papildomų kontrolės priemonių.

3. Tinkamai įgaliotas saugumo pareigūnas gali nustatyti kitokį, nei pirmiau minėtas, akivaizdų pagrindą.

D. Papildomos kontrolės priemonės

1. Jei laive nėra galiojančio Tarptautinio laivo apsaugos liudijimo (ISSC) ar laikino ISSC, inspektorius sulaikys laivą ir taikys šios direktyvos XI priede pateiktą sulaikymo tvarką.

2. Sprendimą dėl visų kitų kontrolės priemonių priima kompetentinga saugumo tarnyba. Jos išvardytos SOLAS 74 XI-2 skyriuje.

3. Vadovaudamasi taikytinais Bendrijos teisės aktų, nacionalinės teisės aktų ir susitarimų reikalavimais, kompetentinga saugumo tarnyba prieš priimdama sprendimą arba laukdama, kol tinkamai įgaliotas saugumo pareigūnas galės patekti į laivą, gali paprašyti inspektoriaus atlikti tolesnį patikrinimą.

Šis patikrinimas turėtų apsiriboti tokiais veiksmais:

a) patikrinimu, ar laive yra saugumo planas ir laivo saugumo pareigūnas (SSO);

b) patikrinimu, ar laivo kapitonas ir personalas, ypač saugumo pareigūnas, budintis pareigūnas ir asmuo, atsakingas už patekimo kontrolę, yra susipažinę su pagrindinėmis laivo saugumo procedūromis;

c) patikrinimu, ar laivo saugumo pareigūnas susisiekė su uosto saugumo pareigūnu;

d) patikrinimu, ar egzistuoja laivo saugumo sistemos priežiūros įrašai, pavyzdžiui:

- saugumo veiklos ataskaitos ir vidinio audito duomenys,

- duomenys, susiję su periodišku laivo saugumo įvertinimu;

- duomenys, susiję su periodiška laivo saugumo plano peržiūra;

- informacija apie laivo saugumo plano pakeitimų įgyvendinimą;

- duomenys apie laive esančios saugumo įrangos techninę priežiūrą, kalibravimą ir bandymą, įskaitant laivo įspėjimo apie pavojų sistemos bandymus.

e) įrašų apie toliau pateikiamus aspektus patikrinimu:

- grėsmes saugumui,

- saugumo pažeidimus,

- pasikeitusius apsaugos lygius,

- ryšius, tiesiogiai susijusius su laivo saugumu.

4. Kai vienintelis būdas patikrinti ar ištaisyti trūkumus yra peržiūrėti atitinkamus laivo saugumo plano reikalavimus, išimties tvarka suteikiama galimybė susipažinti su konkrečiomis plano dalimis, susijusiomis su trūkumais, tačiau tik gavus laivo vėliavos valstybės ar kapitono sutikimą. Šios konkrečios dalys yra išvardytos ISPS kodekso A dalyje.

5. Tam tikros plano nuostatos, susijusios su konfidencialia informacija, negali būti tikrinamos, nebent gavus vėliavos valstybės sutikimą.

Šios konkrečios dalys yra išvardytos ISPS kodekso A dalyje.

6. Jei kompetentinga saugumo tarnyba imasi papildomų kontrolės veiksmų, kuriais apribojama patikrinimo apimtis ar trukdoma baigti uosto valstybės kontrolės „saugumo“ patikrinimą, inspektorius turėtų susisiekti su kompetentinga saugumo tarnyba ir pasistengti užbaigti saugumo patikrinimą, kai laivui suteikiamas leidimas plaukti. Laikomasi principo, kad laivas neturi būti negrįstai gaišinamas. Tačiau faktas, kad buvo nustatyta saugumo pažeidimų, paprastai yra pateisinamas pagrindas inspektoriui baigti pradinį saugumo patikrinimą arba jį toliau tęsti, jei egzistuoja akivaizdus pagrindas atlikti išplėstinį su saugumu nesusijusių aspektų patikrinimą.

7. Jei kompetentinga saugumo tarnyba nusprendžia laivą išsiųsti, inspektorius turėtų užtikrinti, kad kompetentinga saugumo tarnyba būtų tinkamai informuota apie galimas pasekmes saugumui ar aplinkai, jei laivas išplauks iš stovėjimo vietos ir (arba) į jūrą. Viena iš tokių pasekmių gali būti rizika, atsiradusi dėl krovimo darbų sustabdymo. Kompetentinga saugumo tarnyba sprendimus dėl reikalingų veiksmų turėtų priimti atsižvelgdama į riziką.

8. Jei laivas sulaikomas dėl su saugumu nesusijusių priežasčių, tačiau vėliau išsiunčiamas anksčiau, nei suteikimas leidimas plaukti po sulaikymo, sulaikymas prilyginamas draudimui įplaukti pagal 10 straipsnį .

ê 2001/106/EB, 1 str. 22 p. (pritaikytas)

Ö VIII Õ V PRIEDAS

Ö IŠSAMAUS LAIVŲ PATIKRINIMO TVARKA Õ

Ö (kaip nurodyta 8 straipsnyje) Õ

ò nauja

A. PRIEMONėS, PADEDANčIOS ATLIKTI IšSAMų PATIKRINIMą

Gavusi išankstinį laivo, kuriam gali būti taikomas išsamus patikrinimas, pranešimą kompetentinga institucija turi nedelsdama informuoti laivo vadovybę, ar bus atliekamas išsamus patikrinimas.

Laivo operatorius ar kapitonas užtikrina, kad darbo tvarkaraštyje būtų numatyta pakankamai laiko išsamiam patikrinimui atlikti.

Nepažeisdamas saugumo sumetimais taikomų kontrolės priemonių, laivas lieka uoste ar inkaravimovietoje, kol baigiamas patikrinimas.

ê 2001/106/EB, 1 str. 22 p. (pritaikytas)

ð nauja

B.A. LAIVŲ, KURIEMS ATLIEKAMAS IŠSAMUS PATIKRINIMAS, KATEGORIJOS (nurodyta8 7 straipsnio 1 dalyje)

1. Ilgiau kaip ð 12 ï 10 metų eksploatuojami dujų ir cheminių medžiagų tanklaiviai (laivo amžius nustatomas pagal laivo saugumo liudijimuose nurodytą laivo pastatymo datą).

2. Ilgiau kaip 12 metų eksploatuojami biriųjų krovinių laivai (laivo amžius nustatomas pagal laivo saugumo liudijimuose nurodytą laivo pastatymo datą).

3. Didesnės, kaip 3000 Ö BT Õ tonų bendrosios talpos ir ilgiau kaip ð 12 ï 15 metų eksploatuojami naftos tanklaiviai (laivo amžius nustatomas pagal laivo saugumo liudijimuose nurodytą laivo pastatymo datą).

4. Ilgiau kaip ð 12 ï 15 metų eksploatuojami keleiviniai laivai, išskyrus keleivinius laivus, paminėtus 1999 balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 1999/35/EB dėl privalomos inspektavimo sistemos, užtikrinančios saugų ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų, kuriais teikiamos reguliarios paslaugos, plaukiojimą 2 straipsnio a ir b dalyse.

ê 2001/106/EB 1 str. 22 p.

B. INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI KOMPETENTINGAI INSTITUCIJAI

(kaip nurodyta 7 straipsnio 3 dalies a punkte)

A. Pavadinimas.

B. Vėliava.

C. TJO identifikavimo numeris (jei yra).

D. Visa krovininė talpa.

E. Laivo saugumo liudijimuose nurodyta laivo pastatymo data.

F. Apie tanklaivius:

F.a. konfigūracija: viengubo korpuso, viengubo korpuso su atskirto švaraus balasto tanku, dvigubo korpuso.

F.b. Krovinių ir balasto skyrių tankų: pilni, tušti, inertizuoti.

F.c. Krovinio tūris ir pobūdis.

G. Tikėtinas atvykimo į paskirties uostą ar į locmanų stotį laikas pagal kompetentingos institucijos reikalavimus.

H. Numatoma buvimo uoste trukmė.

I. Operacijos, kurias numatyta atlikti paskirties uoste (krovimas, iškrovimas, kitos).

J. Planiniai įstatymais nustatyti patikrinimai ir apžiūros bei didelės apimties techninės priežiūros ir remonto darbai, kuriuos numatyta atlikti laivui stovint paskirties uoste.

C. TAM TIKRŲ LAIVŲ KATEGORIJŲ IŠSAMAUS PATIKRINIMO PROCEDŪROS (nurodytos 8 straipsnio 4 dalyje 7 straipsnio 5 dalyje)

Toliau išvardyti punktai, atsižvelgiant į praktines galimybes juos realizuoti arba į visus apribojimus, susijusius su žmonių, laivo ar uosto saugumu, turi būti išsamaus patikrinimo dalis. Inspektoriai turi žinoti, kad reikalavimas surengti bandymus, turinčius tiesioginės įtakos tam tikriems tuo metu laive atliekamiems darbams, pvz., darbui su kroviniais, gali trukdyti jas saugiai atlikti.

ê 2001/106/EB, 1 str. 22 p. (pritaikytas)

1. VISI LAIVAI ( A skirsnio Ö B punkto Õ kategorijos )

ê 2001/106/EB 1 str. 22 p. (pritaikytas)

ð nauja

- ð Imituotas pagrindinės jėgainės gedimas (elektros tiekimo sistemos gedimo testas) ï elektros tiekimo sistemos gedimas ir avarinio generatoriaus įjungimas,

- avarinio apšvietimo patikrinimas,

- avarinio gaisrinio siurblio, kai prie gaisro gesinimo pagrindinio vamzdyno prijungtos dvi gaisrinės žarnos, veikimo išbandymas,

- triumo siurblių veikimo bandymas,

- vandeniui nelaidžių durų uždarymas,

- vienos šoninės gelbėjimosi valties nuleidimas į vandenį,

- avarinio nuotolinio išjungimo bandymas, pavyzdžiui, katilų, ventiliacijos ir degalų siurblių,

- vairo pavaros, įskaitant pagalbinę vairo pavarą, išbandymas,

- radijo įrenginių avarinio energijos šaltinio patikrinimas,

- mašinų skyriaus separatoriaus patikrinimas, ir pagal galimybes, išbandymas.

2. DUJŲ IR CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ TANKLAIVIAI

ê 2001/106/EB, 1 str. 22 p. (pritaikytas)

Be išvardytų 1 skirsnyje Ö C dalies 1 punkte, Õ šie punktai taip pat turi būti įtraukt į dujų ir cheminių medžiagų tanklaivių išsamų patikrinimą:

ê 2001/106/EB 1 str. 22 p.

- krovinių tankų stebėjimo ir saugos priemonės (temperatūros, slėgio bei nuotėkio),

- deguonies analizės ir sprogiųjų dujų koncentracijos nustatymo prietaisai, įskaitant jų kalibravimą. Cheminių medžiagų aptikimo įrangos (dumplių) buvimas su konkretaus krovinio vežimui reikalingu atitinkamų dujų aptikimo vamzdelių skaičiumi,

- evakuacijos iš kajutės rinkiniai kiekvienam laive esančiam asmeniui, tinkamos apsaugoti kvėpavimo takus ir akis (jeigu būtina pagal produktų sąrašą, išvardintą atitinkamai Tarptautiniame tinkamumo liudijime arba Tinkamumo vežti suskystintas dujas be taros liudijime),

- patikrinama, ar vežami produktai įrašyti atitinkamai Tarptautiniame tinkamumo liudijime arba Tinkamumo vežti pavojingas chemines medžiagas be taros arba suskystintąsias dujas be taros liudijime),

- denyje sumontuoti stacionarūs gaisro gesinimo įrenginiai, gaisrą gesinantys putomis arba sausosiomis ar kitomis medžiagomis, kurios reikalingos atsižvelgiant į vežamą produktą.

3. BIRIŲJŲ KROVINIŲ LAIVAI

ê 2001/106/EB, 1 str. 22 p. (pritaikytas)

Be išvardytų Ö C dalies 1 punkte Õ 1 skirsnyje, šie punktai taip pat turi būti įtraukti į biriųjų krovinių laivų išsamų patikrinimą:

ê 2001/106/EB 1 str. 22 p.

- ar nėra denyje sumontuotų mechanizmų pagrindų korozijos,

- ar nedeformuoti liukų dangčiai ir (arba) ar nėra jų korozijos,

- ar nėra skersinių pertvarų įtrūkimų ar vietinės korozijos,

- priėjimas prie krovinių triumų,

- ar laive yra toliau išvardyti dokumentai, peržiūrėti tuos dokumentus ir įsitikinti, kad vėliavos valstybė ar klasifikacinė bendrovė yra juos patvirtinusi:

(1) struktūros apžiūrų ataskaitos,

(2) būklės įvertinimo ataskaitos,

(3) storio matavimų ataskaitos,

(4) TJO rezoliucijoje A.744(18) nurodytas aprašomasis dokumentas.

4. NAFTOS TANKLAIVIAI

ê 2001/106/EB, 1 str. 22 p. (pritaikytas)

Be išvardytųjų Ö C dalies 1 punkte Õ 1 skirsnyje, šie punktai taip pat turi būti įtraukti į naftos tanklaivių išsamų patikrinimą:

ê 2001/106/EB 1 str. 22 p.

- denyje sumontuota stacionari putų sistema,

- visa gaisrų gesinimo įranga,

- mašinų skyriaus, siurblinės ir gyvenamųjų patalpų automatinių priešgaisrinių sklendžių patikrinimas,

- inertinių dujų slėgio ir deguonies kiekio jose patikrinimas,

- balasto tanko: per tanko liuką ar nuo tanko denio pirmiausia patikrinamas bent vienas krovinių skyriaus balasto tankas; jei inspektorius nustato, kad yra aiškus pagrindas tęsti patikrinimą, padaromas atitinkamas įrašas,

- ar laive yra toliau išvardyti dokumentai, peržiūrėti tuos dokumentus ir įsitikinti, kad vėliavos valstybė ar klasifikacinė bendrovė yra juos patvirtinusi:

(1) struktūros apžiūrų ataskaitos,

(2) būklės įvertinimo ataskaitos,

(3) storio matavimų ataskaitos,

(4) TJO rezoliucijoje A.744(18) nurodytas aprašomasis dokumentas.

5. KELEIVINIAI LAIVAI, KURIEMS NETAIKOMA DIREKTYVA 1999/35/EB

ê 2001/106/EB, 1 str. 22 p. (pritaikytas)

Be nurodytų C 1 skirsnyje, Ö C dalies 1 punkte, Õ šie punktai taip pat gali būti išsamaus keleivinių laivų patikrinimo dalimi:

ê 2001/106/EB, 1 str. 22 p.

- gaisro aptikimo ir signalizacijos sistemų išbandymas,

- bandymas, ar tinkamai užsidaro priešgaisrinės durys,

- keleivių informavimo priemonių veikimo patikrinimas,

- priešgaisriniai mokymai, kurių metu bent jau turi būti parodyti visi gaisrininkų įrangos rinkiniai ir turi dalyvauti už maitinimą atsakinga įgulos dalis,

- demonstravimas, kad svarbiausi įgulos nariai yra susipažinę su įgulos veiksmų planu avarijos metu.

Jeigu manoma, kad tai reikalinga, gavus laivo kapitono arba operatoriaus sutikimą, tikrinimą galima toliau tęsti laivui plaukiant į valstybės narės uostą arba iš jo. Inspektoriai neturi kliudyti eksploatuoti laivo ir neturi sudaryti situacijų, kurios, kapitono požiūriu, gali kelti pavojų keleivių, įgulos ir laivo saugumui.

ê 2001/106/EB, 1 str. 22 p. (pritaikytas)

Ö IX Õ XI PRIEDAS

ò nauja

NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU DRAUDIMU ĮPLAUKTI Į BENDRIJOS UOSTUS

(kaip nurodyta 10 straipsnyje)

ê 2001/106/EB 1 str. 25 p.

A. LAIVŲ, KURIEMS GALIMA ATSISAKYTI IŠDUOTI LEIDIMĄ ĮPLAUKTI Į BENDRIJOS UOSTUS, KATEGORIJOS

(nurodyta 7b straipsnio 1 dalyje)

1. Dujų ir cheminių medžiagų tanklaiviai.

2. Biriųjų krovinių laivai.

3. Naftos tanklaiviai.

4. Keleiviniai laivai.

ò nauja

A. DRAUDIMO ĮPLAUKTI KRITERIJAI (kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalyje)

1. Draudimas įplaukti gali būti taikomas laivui, kuris plaukioja su vėliava valstybės, kuri pagal sulaikymų rodiklius yra juodajame ar pilkajame sąraše, kaip apibrėžta Paryžiaus susitarimo memorandume, ir kuris per paskutinius 36 mėnesius Europos Sąjungos valstybės ar SM pasirašiusios valstybės uoste buvo daugiau nei du kartus sulaikytas arba jį buvo uždrausta eksploatuoti pagal Tarybos direktyvą 99/35/EB;

2. Taikant 1 dalį, Paryžiaus susitarimo memorandume apibrėžtas sąrašas įsigalioja kiekvienų metų liepos 1d.

ê 2001/106/EB, 1 str. 25 p. (pritaikytas)

ð nauja

B. PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU ATSISAKYMU IŠDUOTI LEIDIMĄ ĮPLAUKTI Į BENDRIJOS UOSTUS (nurodyta 10 straipsnio 1 dalyje 7b straipsnio 10 dalyje)

1. Esant Ö A punkte Õ 7b straipsnyje nurodytoms sąlygoms, ð inkaravimovietos ar ï uosto, kuriame laivas sulaikytas atitinkamai antrą arba trečią kartą, kompetentinga institucija turi raštu informuoti kapitoną bei laivo savininką arba operatorių, ð kad bus išleistas draudimo įplaukti įsakymas, kuris įsigalios iš karto po to, kai laivas paliks uostą ar inkaravimovietą ï apie įsakymą neleisti laivui įplaukti. ð Draudimo įplaukti įsakymas įsigalioja iš karto, kai laivas palieka uostą ar inkaravimovietą pašalinus trūkumus, dėl kurių laivas buvo sulaikytas. ï

2. Kompetentinga institucija turi informuoti ð pateikia draudimo įplaukti įsakymo kopiją ï vėliavos valstybės administracijai, suinteresuotai pripažintai organizacijai, kitoms valstybėms narėms ð ir SM pasirašiusioms šalims ï, Komisijai, Centre administratif des affaires maritimes ir Ö Paryžiaus Õ susitarimo memorandumo sekretoriatui. ð Kompetentinga institucija taip pat atnaujina patikrinimų duomenų bazę ir nedelsdama įtraukia informaciją apie draudimą įplaukti. ï

Įsakymas neleisti įplaukti įsigalioja iš karto, kai tik laivui suteikiamas leidimas išplaukti iš uosto pašalinus trūkumus, dėl kurių laivas buvo sulaikytas.

ò nauja

3. Draudimo įplaukti įsakymas atšaukiamas tik praėjus trims mėnesiams nuo jo išleidimo dienos arba kai tenkinamos 4–10 dalies sąlygos.

Jei tam pačiam laivui antrą kartą atsisakoma leisti įplaukti, laikotarpis pailgėja iki dvylikos mėnesių. Bet koks paskesnis laivo sulaikymas Bendrijos uoste lemia tai, kad laivui visam laikui uždraudžiama įplaukti į Bendrijos uostus ar inkaravimovietas .

ê 2001/106/EB 1 str. 25 p.

ð nauja

4.2. Norint, kad įsakymas neleisti įplaukti būtų atšauktas, savininkas arba operatorius turi paduoti oficialų prašymą valstybės narės kompetentingai institucijai, davusiai įsakymą neleisti įplaukti. Kartu su tuo prašymu reikia pateikti vėliavos valstybės ð dokumentą ï liudijimą, ð išduotą po tinkamai vėliavos valstybės administracijos įgalioto eksperto apsilankymo laive, ï nurodantį, kad laivas visiškai atitinka jam taikomas tarptautinių konvencijų nuostatas. ð Vėliavos valstybės administracija pateikia kompetentingai institucijai apsilankymą laive patvirtinančius įrodymus. ï

5. Tam tikrais atvejais kartu su prašymu atšaukti įsakymą neleisti įplaukti reikia pateikti laivo klasę patvirtinusios klasifikacinės bendrovės ð dokumentą ï liudijimą, ð parengtą po klasifikacinės bendrovės eksperto apsilankymo laive ï, kuriame nurodyta, kad laivas atitinka tos bendrovės nustatytus atitinkamos klasės normatyvus. ð Klasifikacinė bendrovė pateikia kompetentingai institucijai apsilankymą laive patvirtinančius įrodymus. ï

6.3. Draudimo įplaukti įsakymas gali būti atšauktas ð praėjus pirmiau 3 dalyje nurodytam trijų mėnesių laikotarpiui ir ï , jei valstybės narės kompetentingos institucijos, davusios įsakymą neleisti įplaukti, inspektoriai šalių susitarimu pasirinktame uoste ð ar inkaravimovietoje atlikus ï pakartotinį patikrinimą. atlieka pakartotinį patikrinimą ir jei pateikiama pakankamai įrodymų valstybei narei įtikinti, kad laivas visiškai atitinka jam taikomus tarptautinių konvencijų reikalavimus.

ê 2001/106/EB, 1 str. 25 p. (pritaikytas)

ð nauja

Jei šalių susitarimu pasirinktas uostas yra Bendrijoje Jei šalių susitarimu pasirinktas uostas ar inkaravimovieta yra valstybėje narėje, paskirties uosto ð tos valstybės ï kompetentinga institucija, gavusi tos valstybės narės, kurios kompetentinga institucija ð kompetentingos institucijos, kuri ï davė įsakymą neleisti įplaukti, sutikimą ð prašymą ï , gali leisti laivui plaukti į ð šalių susitarimu pasirinktą uostą siekiant pakartotinai atlikti patikrinimą. ï tą paskirties uostą, bet tik tam, kad ten būtų atliktas patikrinimas, ar laivas atitinka 2 dalies sąlygas. ð Tokiais atvejais, kol neatšauktas draudimo įplaukti įsakymas, uoste neatliekami jokie krovimo darbai. ï

ò nauja

7. Jei laivo sulaikymo, dėl kurio išleistas draudimo įplaukti įsakymas, priežastis buvo konstrukcijos trūkumai, tą įsakymą išleidusi kompetentinga institucija gali pareikalauti, kad pakartotinio patikrinimo metu būtų sudaryta galimybė apžiūrėti tam tikras patalpas, įskaitant krovinių patalpas ir tankus.

8. Pakartotinį patikrinimą atlieka kompetentinga valstybės narės institucija, kuri išleido draudimo įplaukti įsakymą, arba, gavus šios kompetentingos institucijos sutikimą, paskirties uosto kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija gali pareikalauti, kad apie pakartotinį patikrinimą jai būtų pranešta prieš daugiausiai 14 dienų. Valstybei narei turi būti pateikti įrodymai, kad laivas visiškai atitinka taikytinus tarptautinių konvencijų reikalavimus.

ê 2001/106/EB, 1 str. 25 p. (pritaikytas)

9. Pakartotinis patikrinimas prilygsta išsamiam patikrinimui, kurio metu reikia patikrinti bent V VIII priedo C skirsnyje Ö punkte Õ nurodytus atitinkamus punktus.

ê 2001/106/EB 1 str. 25 p.

10. Visas šio išsamaus patikrinimo išlaidas apmoka savininkas arba operatorius.

ê 2001/106/EB, 1 str. 25 p. (pritaikytas)

ð nauja

11.4. Jei valstybę narę tenkina išsamaus patikrinimo rezultatas pagal 2 Ö VIII priedo C punkto Õ dalies reikalavimus, įsakymas neleisti įplaukti turi būti atšauktas Ö , o laivo bendrovei apie tai turi būti pranešta raštu. Õ Apie tai laivo savininkui ar operatoriui turi būti pranešta raštu.

ê 2001/106/EB, 1 str. 25 p. (pritaikytas)

ð nauja

12. Kompetentinga institucija apie savo sprendimą taip pat turi pranešti vėliavos valstybės administracijai, suinteresuotai klasifikacinei bendrovei, kitoms valstybėms narėms, ð kitoms Paryžiaus susitarimo memorandumą pasirašiusioms šalims, ï Komisijai, Centre administratif des affaires maritimes ir Paryžiaus susitarimo memorandumo sekretoriatui. ð Kompetentinga institucija taip pat atnaujina patikrinimų duomenų bazę ir nedelsdama įtraukia informaciją apie draudimo įplaukti atšaukimą. ï

5 13 . Informacija apie tuos laivus, kuriems nebuvo leista įplaukti į Bendrijos uostus, turi būti įtraukiama į „Sirenac“ sistemą Ö patikrinimų duomenų bazę Õ bei skelbiama pagal 15 19 straipsnio ir VIII XIV priedo nuostatas.

XII PRIEDAS

Tarptautiniai ir Bendrijos reikalavimai dėl reiso duomenų registravimo sistemų

Toliau išvardintų klasių laivuose, įplaukiančiuose į Bendrijos valstybės narės uostą, turi būti sumontuota reiso duomenų registravimo įranga, atitinkanti TJO rezoliucijos A.861(20) nurodytus eksploatavimo normatyvus bei Tarptautinės elektronikos komisijos (IEC) standarte Nr. 61996 pateiktus bandymo standartus:

a) 2002 m. liepos 1 d. arba vėliau pastatyti keleiviniai laivai,

b) iki 2002 m. liepos 1 d. pastatyti ro-ro keleiviniai laivai ne vėliau kaip 2002 m. liepos 1 d. arba vėliau atliekamos pirmojo patikrinimo metu,

c) iki 2002 liepos 1 d. pastatyti keleiviniai laivai, išskyrus ro-ro keleivinius laivus, ne vėliau kaip 2004 m. sausio 1 d.,

d) 2002 m. liepos 1 d. arba vėliau pastatyti 3000 tonų ir didesnės bendrosios talpos laivai, išskyrus keleivinius laivus.

Iki 2002 m. liepos 1 d. pastatytuose toliau išvardytų klasių laivuose, įplaukiančiuose į Bendrijos valstybės narės uostą, turi būti sumontuota reiso duomenų registravimo sistema, atitinkanti TJO standartų reikalavimus:

a) 20000 tonų ir didesnės bendrosios talpos kroviniai laivai ne vėliau kaip TJO nustatytą dieną, o jei TJO nėra priėmusi sprendimo tuo klausimu — ne vėliau kaip 2007 m. sausio 1 d.,

b) 3 000 tonų ir didesnės bendrosios talpos, bet ne didesnės kaip 20 000 tonų bendrosios talpos krovininiai laivai ne vėliau kaip TJO nustatytą dieną, o jei TJO nėra priėmusi sprendimo tuo klausimu - ne vėliau kaip 2008 m. sausio 1 d.

ê 2001/106/EB, 1 str. 25 p. (pritaikytas)

ð nauja

Ö X Õ IX PRIEDAS

Patikrinimo ataskaita

(kaip nurodyta 11 8 straipsnyje)

Patikrinimo ataskaitoje turi būti bent tokios dalys:

I. Bendroji informacija

1. Ataskaitą parengusi kompetentinga institucija

2. Patikrinimo data ir vieta

3. Patikrinto laivo pavadinimas

4. Vėliava

5. Laivo tipas ð (nurodytas saugaus valdymo liudijime) ï

6. TJO numeris

7. Šaukinys

8. Tonažas (BT)

9. Visa krovininė talpa (tam tikrais atvejais)

10. Laivo pastatymo metai, pagal laivo saugumo liudijimuose nurodytą laivo pastatymo datą

11. Ö Pripažinta organizacija ar pripažintos organizacijos Õ klasifikacinė bendrovė ar klasifikacinės bendrovės, prireikus išdavusios laivui tam tikros klasės liudijimus, jei jie yra.

12. Ö Pripažinta organizacija ar pripažintos organizacijos Õ klasifikacinė bendrovė ar klasifikacinės bendrovės ir (arba) kokia nors kita šalis, vėliavos valstybės vardu išdavusi tokiam laivui liudijimus pagal konvencijas.

13. Laivo savininko ar operatoriaus pavadinimas ir adresas

14. Jei laivas veža skystus ar kietus krovinius be taros – už laivo pasirinkimą ir už frachto tipą atsakingo frachtuotojo pavadinimas ir adresas.

15. Patikrinimo ataskaitos rengimo pabaigos data

16. Nuoroda, kad išsami informacija apie patikrintus ar sulaikytus laivus gali būti paskelbta.

II. Informacija apie patikrinimą

1. Liudijimai, išduoti taikant atitinkamas tarptautines konvencijas, atitinkamą liudijimą (liudijimus) išdavusi institucija ar organizacija, nurodant išdavimo ir galiojimo pabaigos datą

2. Laivo dalys ar elementai, kurių patikrinimas buvo atliktas (išplėstinis patikrinimas ar išsamus patikrinimas)

ò nauja

3. Paskutinės tarpinės ar metinės apžiūros uostas ir data bei apžiūrą atlikusios organizacijos pavadinimas.

ê 2001/106/EB 1 str. 25 p.

4. 3. Patikrinimo rūšis (patikrinimas, išplėstinis patikrinimas, išsamus patikrinimas)

5. 4. Trūkumų pobūdis

6. 5. Kokių priemonių imtasi

III. Papildoma informacija, pateikiama sulaikymo atveju

1. Įsakymo sulaikyti laivą data

2. Įsakymo sulaikyti laivą atšaukimo data

3. Trūkumų, dėl kurių buvo duotas įsakymas sulaikyti laivą, pobūdis (tam tikrais atvejais pateikiamos nuorodos į konvencijas)

4. Informacija apie paskutinį tarpinį ar metinį patikrinimą

4. 5. Nurodymas, ar atitinkamą apžiūrą atlikusi klasifikacinė bendrovė arba kita privati organizacija buvo atsakinga už trūkumus, kurie vieni ar kartu su kitais trūkumais sąlygojo sulaikymą

5. 6. Kokių priemonių imtasi.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

Ö XI Õ VI PRIEDAS

LAIVO SULAIKYMO KRITERIJAI

(nurodyta 9 13 straipsnio 3 4 dalyje)

Įvadas

ê 95/21/EB (pritaikytas)

Prieš nuspręsdamas, ar patikrinimo metu aptikti trūkumai duoda pagrindą sulaikyti atitinkamą laivą, inspektorius turi atsižvelgti į toliau 1 ir 2 skirsniuose Ö punktuose Õ paminėtus kriterijus.

3 skirsnyje Ö punkte Õ pateikiami trūkumų pavyzdžiai, kurių nustatymas savaime yra pakankamas pagrindas sulaikyti atitinkamą laivą (žr. 913 straipsnio 4 dalį).

ê 98/42/EB, 1 str. 2 p. ir priedo 5.1 p. (pritaikytas)

Kai laivo sulaikymo pagrindas yra atsitiktinė žala, patirta laivui plaukiant į uostą, sulaikymo įsakymas neskelbiamas, jeigu:

a) 1. buvo tinkamai atsižvelgta į SOLAS 74 I/11 taisyklės c punktą dėl pranešimo vėliavos valstybės administracijai, paskirtam Ö ekspertui Õ arba atitinkamą liudijimą išdavusiai pripažintai organizacijai;

b) 2. prieš įplaukiant į uostą, laivo kapitonas ar savininkas pateikė uosto valstybės kontrolės institucijai informaciją apie avarijos aplinkybes ir patirtą žalą bei informaciją apie reikalaujamą pranešimą vėliavos valstybės administracijai;

c) 3. laivas ėmėsi atitinkamų ištaisomųjų veiksmų, tenkinančių minėtą instituciją; ir

d) 4. gavusi pranešimą apie ištaisomųjų veiksmų užbaigimą, minėta institucija užtikrino, kad trūkumai, kurie akivaizdžiai kėlė pavojų saugumui, sveikatai arba aplinkai, yra pašalinti.

ê 95/21/EB

1. PAGRINDINIAI KRITERIJAI

Priimdamas savo, kaip pareigūno, sprendimą, ar laivas turėtų būti sulaikytas, inspektorius privalo vadovautis šiais kriterijais:

Laikas:

Laivai, negalintys saugiai išplaukti į jūrą, turi būti sulaikyti pirmo patikrinimo metu neatsižvelgiant į tai, kiek laiko laivas stovės uoste.

Kriterijus:

Laivas sulaikomas, jeigu jo trūkumai yra pakankamai rimti, kad inspektorius turėtų sugrįžti ir įsitikinti, ar prieš laivui išplaukiant jie buvo pašalinti.

Būtinybė, kad inspektorius sugrįžtų į laivą – tai trūkumų rimtumo patvirtinimas. Tačiau nebūtinai šios priemonės turi būti imamasi kiekvienu atveju. Ji reiškia, kad institucija vienu ar kitu būdu, geriausiai apsilankydama dar kartą, turi patikrinti, ar prieš laivui išplaukiant buvo pašalinti trūkumai.

2. Pagrindinių kriterijų taikymas

Spręsdamas, ar nustatyti laivo trūkumai yra pakankamai rimti, kad laivas būtų sulaikytas, inspektorius vertina, ar:

1. laive yra atitinkami, galiojantys dokumentai;

2. laivo įgula atitinka Minimalaus saugaus įgulos komplektavimo dokumento reikalavimus.

Atlikdamas patikrinimą inspektorius turi įvertinti, ar laivas ir (arba) įgula sugeba:

3. būsimos kelionės metu saugiai plaukti ir valdyti laivą;

4. būsimos kelionės metu saugiai pakrauti, iškrauti ir vežti krovinį bei stebėti jo būklę;

5. būsimos kelionės metu saugiai eksploatuoti mašinų skyrių;

6. būsimos kelionės metu užtikrinti tinkamą laivo varomąją galią ir vairavimą;

7. būsimos kelionės metu veiksmingai užgesinti gaisrą bet kokioje laivo dalyje, jeigu tai būtų reikalinga;

8. būsimos kelionės metu sparčiai ir saugiai palikti laivą bei imtis gelbėjimo veiksmų, jeigu tai būtų reikalinga;

9. būsimos kelionės metu užkirsti kelią aplinkos taršai;

10. būsimos kelionės metu užtikrinti tinkamą laivo stovumą;

11. būsimos kelionės metu užtikrinti tinkamą laivo hermetiškumą;

12. būsimos kelionės metu susiklosčius avarinei padėčiai perduoti ir priimti pranešimus;

13. būsimos kelionės metu laive užtikrinti saugias ir sanitarijos reikalavimus atitinkančias sąlygas;

ê 2001/106/EB, 1 str. 23 p. a pap.

14. teikti kiek įmanoma daugiau informacijos avarijos atveju.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

Jeigu nesugebama įvykdyti kurio nors iš šių reikalavimų, turi būti labai atidžiai svarstoma (atsižvelgiant į nustatytus trūkumus), ar laivo nereikėtų sulaikyti. Pagrindu sulaikyti laivą gali būti ir keletas mažesnių trūkumų.

3. Siekiant padėti inspektoriui lengviau naudotis šiomis Ö gairėmis Õ toliau pateikiamas trūkumų, laikomų tokiais rimtais, kad jų nustatymas sudaro pagrindą sulaikyti atitinkamą laivą, sąrašas, sugrupuotas pagal atitinkamas konvencijas ir (arba) kodeksus. Šis sąrašas nėra išsamus.

ê 98/42/EB, 1 str. 2 p. ir priedo 5.2. p.

Tačiau trūkumai, duodantys pagrindą sulaikyti pagal STCW 78 konvencijos sritis, išvardintas 3.8 punkte, yra vienintelis sulaikymo pagrindas pagal šią konvenciją.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

è1 2001/106/EB 1 str. 23 p. b pap.

ð nauja

3.1. Bendrosios nuostatos

è1 Laive nėra galiojančių liudijimų ir dokumentų ç , būtinų pagal atitinkamus dokumentus. Tačiau laivai, plaukiojantys su konvencijos (atitinkamo dokumento) nepasirašiusių arba kito atitinkamo dokumento neįgyvendinusių valstybių vėliava, neprivalo turėti konvencijoje ar kitame atitinkamame dokumente reikalaujamų liudijimų. Todėl būtinų liudijimų neturėjimas pats savaime neturėtų būti laivo sulaikymo priežastimi; tačiau taikant „ne palankesnių sąlygų“ sąlygą yra privalu, kad prieš išplaukdamas laivas iš esmės atitiktų nuostatas.

3.2. Sritys pagal Solas konvenciją (nuorodos pateiktos skliausteliuose)

1. Neveikia arba netinkamai veikia eigos bei kiti esminiai laivo mechanizmai, taip pat elektros įrengimai.

2. Nepakankama švara mašinų skyriuje, per didelis alyvuoto vandens kiekis triumuose, vamzdžių izoliacijos, įskaitant išmetamųjų dujų vamzdžius mašinų skyriuje, užterštumas alyva, netinkamai veikiantys triumo sausinimo įrengimai.

3. Neveikia arba netinkamai veikia avarinis generatorius, apšvietimas, baterijos ir jungikliai.

4. Neveikia arba netinkamai veikia pagrindinė ir pagalbinė vairo pavara.

5. Nėra asmeninių gelbėjimosi priemonių bei gelbėjimosi plaustų bei valčių ir jų nuleidimo įrengimų, jų yra nepakankamas kiekis ar jie yra stipriai susidėvėję.

6. Nėra gaisro aptikimo sistemos, priešgaisrinių signalizacijų, gaisro gesinimo įrangos, stacionarių gaisro gesinimo įrengimų, ventiliacijos vožtuvų, automatinių priešgaisrinių sklendžių, greitai užsidarančių įtaisų, jie neatitinka reikalavimų arba yra stipriai susidėvėję, kai šių įrengimų negalima naudoti pagal paskirtį.

7. Nėra tanklaivių krovinių denio priešgaisrinės apsaugos sistemos, ji stipriai susidėvėjusi, neveikia ar netinkamai veikia.

8. Nėra žibintų, signalinių figūrų arba garso signalus perduodančių įrengimų, jie neatitinka reikalavimų arba yra stipriai susidėvėję.

9. Nėra radijo įrangos, skirtos nelaimės ir saugumo pranešimams perduoti, ji neveikia ar netinkamai veikia.

10. Nėra laivavedybos prietaisų, jie neveikia ar netinkamai veikia, atsižvelgiant į SOLAS Ö V/16.2 taisyklę Õ V/12 taisyklės o punktą.

11. Nėra patikslintų navigacinių žemėlapių ir (arba) visų kitų atitinkamų jūrinių leidinių, būtinų plaukiant numatomu maršrutu, atsižvelgiant į tai, kad vietoje žemėlapių gali būti naudojama ð patvirtinto tipo Elektroninių žemėlapių rodymo ir informacijos sistema (ECDIS), kurios veikimas grindžiamas oficialiais duomenimis. ï elektroniniai žemėlapiai.

12. Krovininių siurblių skyriuose nėra kibirkštis sulaikančios išmetamųjų dujų ventiliacijos (Solas II-2 poskyrio 59 taisyklės 3.1 punktas).

ê 98/42/EB, 1 str. 2 p. ir priedo 5.3 p. (pritaikytas)

13. Rimtas neatitikimas eksploatavimo reikalavimams, nustatytiems Ö Paryžiaus Õ susitarimo memorandumo I priedo 5.5 punkte.

14. Įgulos narių skaičius, sudėtis arba jų atestavimas neatitinka saugaus įgulos komplektavimo dokumento reikalavimų.

ê 2001/106/EB 1 str. 23 p. c pap.

15. Neįgyvendinta sustiprintos apžiūros programa pagal SOLAS 74 XI skirsnio 2 taisyklę.

16. Nėra reiso duomenų registravimo prietaiso arba jei jis neveikia tais atvejais, kai jį naudoti yra privaloma.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

3.3. Sritys pagal IBC kodeksą (nuorodos pateiktos skliausteliuose)

1. Vežamos tinkamumo liudijime nepaminėtos medžiagos arba nėra krovinio informacijos (16.2).

2. Nėra arba sugadinti aukšto slėgio saugos įtaisai. (8.2.3)

3. Elektros įrenginiai nėra iš esmės saugūs arba neatitinka kodekso reikalavimų (10.2.3).

4. Užsidegimo šaltiniai rizikingose vietose, nurodytose 10.2 (11.3.15).

5. Specialių reikalavimų pažeidimai (15).

6. Viršytas didžiausias leistinas krovinio kiekis tanke (16.1).

7. Nepakankama šilumai jautrių produktų apsauga nuo šilumos (16.6).

3.4. Sritys pagal IGC kodeksą (nuorodos pateiktos skliausteliuose)

1. Vežamos tinkamumo liudijime nepaminėtos medžiagos arba nėra krovinio informacijos (18.1).

2. Nėra gyvenamųjų arba pagalbinių patalpų uždarymo įtaisų (3.2.6.).

3. Pertvara laidi dujoms (3.3.2).

4. Oro šliuzo trūkumai (3.6).

5. Nėra greitai užsidarančių vožtuvų arba jie su trūkumais (5.6).

6. Nėra apsauginių vožtuvų arba jie su trūkumais (8.2).

7. Elektros įrenginiai nėra iš esmės saugūs arba neatitinka kodekso reikalavimų (10.2.4).

8. Neveikia krovinių skyriaus ventiliatoriai (12.1).

9. Neveikia krovinių tankų slėgio signalizacija (13.4.1).

10. Dujų aptikimo ir (arba) nuodingų dujų aptikimo agregatų trūkumai (13.6).

11. Medžiagos, kurios turi būti inhibuojamos, vežamos be galiojančio inhibitoriaus liudijimo (17/19).

3.5. Sritys pagal Konvenciją dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo

1. Apgadinimai, korozija arba taškinė korozija deniuose ir korpuse esančiuose dideliuose apkalų plotuose bei susijusiose standinamosiose detalėse, ir tai daro įtaką laivo tinkamumui plaukioti arba jo atsparumui išlaikyti vietines apkrovas, išskyrus atvejus, kai buvo atlikti derami laikinieji remonto darbai, kad laivas galėtų plaukti į uostą, kur būtų atliekamas jo kapitalinis remontas.

2. Pripažintas nepakankamo stovumo atvejis.

3. Nėra pakankamos ir patikimos informacijos pagal nustatytą formą, leidžiančios laivo kapitonui greitai ir paprastais būdais išdėstyti krovinius ir paskirstyti balastą laive taip, kad saugi stovumo atsarga būtų išlaikyta visais atvejais bei kintančiomis sąlygomis ir kad nebūtų sukurtas joks laivo konstrukcijai nepriimtinas įtempis.

4. Nėra uždaromųjų įtaisų, liukų uždarymo įrengimų ir vandeniui nelaidžių durų nebuvimas, jie yra stipriai susidėvėję arba turi trūkumų.

5. Laivas perkrautas.

6. Nėra grimzlės ženklo arba jo neįmanoma įskaityti.

3.6. Sritys pagal Marpol konvencijos I priedą (nuorodos pateiktos skliausteliuose)

1. Nėra vandens, kuriame yra naftos, filtravimo įrangos, naftos pašalinimo stebėjimo ir kontrolės sistemos arba priemonių, signalizuojančių, kad vandenyje yra 15 mln. d. naftos, jos yra stipriai susidėvėjusios arba neveikia.

2. Likusi triumo nuotekų ir (arba) šlamo nusodinimo bako talpa yra per maža būsimam reisui.

3. Nėra naftos registravimo knygos (20 (5)).

4. Sumontuotas neleistinas pašalinimo apvedamasis vamzdynas.

ê 2001/106/EB 1 str. 23 p. d pap.

5. Nėra patikrinimo ataskaitos bylos arba ji neatitinka Marpol konvencijos 13 G taisyklės 3 dalies b punkto reikalavimų.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

3.7. Sritys pagal Marpol konvencijos II priedą (nuorodos pateiktos skliausteliuose)

1. Nėra Procedūrų ir tvarkos vadovo.

2. Krovinys nesuskirstytas kategorijomis (3 (4)).

3. Nėra krovinių registravimo knygos (9 (6)).

4. Į naftą panašios medžiagos vežamos nesilaikant reikalavimų arba neturint atitinkamai pataisyto liudijimo (14).

5. Sumontuotas neleistinas pašalinimo apvedamasis vamzdynas.

ò nauja

3.8. Sritys pagal Marpol konvencijos V priedą

1. Nėra šiukšlių tvarkymo plano.

2. Nėra šiukšlių registravimo knygos.

3. Laivo personalas nesupažindintas su šiukšlių tvarkymo plane numatytais šalinimo (išmetimo) reikalavimais.

ê 95/21/EB

ð nauja

3.9. Sritys pagal JRAB konvenciją ir ð Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/25/EB ï

ê 98/42/EB, 1 str. 2 p. ir priedo 5.4. p. (pritaikytas)

ð nauja

1. Jūrininkai neturi atestatų, tinkamų atestatų, galiojančių lengvatinių leidimų arba negali pateikti dokumentinių įrodymų, kad vėliavos valstybės administracijai yra pateiktas prašymas dėl patvirtinimo.

ð 2. Įrodymai, kad atestatas buvo gautas nesąžiningai arba jo turėtojas nėra tas asmuo, kuriam tas atestatas buvo išduotas. ï

3. 2. Nesilaikoma vėliavos valstybės administracijos saugaus įgulų komplektavimo reikalavimų.

4. 3. Laivavedybos arba mašinų skyriaus budėjimų tvarka neatitinka vėliavos valstybės administracijos laivui nustatytų reikalavimų.

5. 4. Budėjimo pamainoje nėra asmens, kuris turi kvalifikaciją valdyti įrangą, būtiną saugiai laivybai, saugiam radijo ryšiui ar taršos jūroje prevencijai.

6. 5. Nepateikiami įrodymai dėl profesinio jūreivių tinkamumo pareigoms, susijusioms su laivo saugumu ir taršos prevencija.

7. 6. Nėra galimybės sudaryti reiso pradžioje pirmąją budėjimo pamainą bei po jos būsimas pamainas iš pakankamai pailsėjusių bei kitais atžvilgiais budėjimui tinkamų asmenų.

ê 95/21/EB

ð nauja

3.10. Sritys pagal TDO (Tarptautinės darbo organizacijos) konvencijas

1. Nepakankamas maisto kiekis, kad jo užtektų plaukiant į kitą uostą.

2. Nepakankamas geriamo vandens kiekis, kad jo užtektų plaukiant į kitą uostą.

3. Itin antisanitarinės sąlygos laive.

4. Nėra apšildymo laivo, plaukiojančio rajonuose, kuriuose gali būti labai žema temperatūra, gyvenamosiose patalpose.

5. Koridoriai (gyvenamosios patalpos) labai šiukšlinos, užgriozdintos įranga ar kroviniu arba dėl kitų priežasčių nesaugios.

ð 6. Yra akivaizdžių įrodymų, kad budinčio ir kito personalo tarnybos metu darbingumui pirmą budėjimo pamainą ar paskesnių budėjimų metu trukdo nuovargis. ï

3.11. Sritys, kurios neduoda pagrindo sulaikyti laivą, tačiau pagal kurias, pavyzdžiui, turi būti laikinai sustabdyti krovimo darbai

Inertinių dujų sistemos, su kroviniu susijusios įrangos arba mechanizmų neveikimas arba netinkamas veikimas (netinkama priežiūra) laikoma pakankamu pagrindu nutraukti krovimo darbus.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

è1 Klaidų ištaisymas 95/21/EB (OL L 291, 1996 11 14, p. 42)

Ö XII Õ VII PRIEDAS

MINIMALŪS REIKALAVIMAI INSPEKTORIAMS

è 1 (nurodyta 16 12 straipsnio 1 ir 5 dalyje) ç

ò nauja

1. Inspektoriai turi turėti pakankamai teorinių žinių apie laivus ir jų eksploatavimą ir praktinės patirties šioje srityje. Jie turi sugebėti kompetentingai priversti vykdyti tarptautinių konvencijų reikalavimus ir reikiamas uosto valstybės kontrolės procedūras. Šios žinios ir kompetencija priversti vykdyti tarptautinius ir Bendrijos reikalavimus turi būti įgytos pagal tinkamai dokumentais įformintas mokymo programas, įskaitant egzaminus ir pakartotinį žinių patvirtinimą 16 straipsnyje nurodytais laiko tarpais.

ê 95/21/EB (pritaikytas)

1. Inspektorius privalo būti valstybės narės kompetentingos institucijos įgaliotas atlikti uosto valstybės kontrolę.

2. Ö Inspektorius mažiausiai turi Õ arba:

ò nauja

a) būti įgijęs tinkamą kvalifikaciją jūrų ar jūreivystės mokymo įstaigoje ir turi turėti tinkamos darbo jūroje patirties, kaip diplomuotas laivo pareigūnas, turintis ar turėjęs galiojantį atestatą, išduotą pagal JRAB II/2 arba III/2 taisykles; arba

ê 95/21/EB (pritaikytas)

ð nauja

b)c) būti išlaikęs laivo konstruktoriaus, inžinieriaus mechaniko arba su jūros sritimis susijusio inžinieriaus egzaminą ð , pripažintą kompetentingos institucijos, ï ir šias pareigas ėjęs bent penkerius metus; ð arba ï

Ö c) turėti atitinkamą universitetinį išsilavinimą ar lygiavertį parengimą ir būti baigęs mokymus ir įgijęs kvalifikaciją laivų saugumo inspektorių mokykloje. Õ

ê 95/21/EB (pritaikytas)

3. Inspektorius turi būti bent metus išdirbęs vėliavos valstybės inspektoriumi, atliekančiu apžiūras ir liudijimų išdavimą pagal konvencijų nuostatas.

4. a ir b papunkčiuose Ö 2 dalies a punkte Õ nurodyti inspektoriai turi būti ne mažiau kaip penkerius metus dirbę jūroje denio arba mašinų skyriuje.

- ir turi būti įgijęs:

a) kapitono atestatą, suteikiantį tam asmeniui teisę vadovauti 1600 BT arba didesnės talpos laivui (žr. JRAB, II/2 taisyklę); arba

b) vyriausiojo mechaniko atestatą, suteikiantį jam teisę eiti šias pareigas 3000 kW arba didesnio galingumo pagrindinės jėgainės, (žr. JRAB, III/2 taisyklę); arba

c) išlaikęs laivo konstruktoriaus, inžinieriaus mechaniko arba su jūros sritimis susijusio inžinieriaus egzaminą ir šias pareigas ėjęs bent penkerius metus ,;

- a ir b papunkčiuose nurodyti inspektoriai turi būti ne mažiau kaip penkerius metus dirbę jūroje denio arba mašinų skyriuje.

Arba:

Inspektorius turi:

- turėti atitinkamą universitetinį išsilavinimą ar lygiavertį parengimą,

- būti apmokytas ir įgijęs kvalifikaciją laivų saugumo inspektorių mokykloje,

- būti bent dvejus metus išdirbęs vėliavos valstybės inspektoriumi, atliekančiu apžiūras ir liudijimų išdavimą pagal konvencijų nuostatas.

5.3. Ö Inspektorius turi sugebėti Õ Sugebėjimas bendrauti su jūrininkais žodžiu ir raštu dažniausiai jūroje vartojama kalba.

4. Pakankamas tarptautinių konvencijų nuostatų ir uosto valstybės kontrolės atitinkamų procedūrų išmanymas.

6.5. Pirmiau minėtų kriterijų neatitinkantys inspektoriai taip pat priimtini, jeigu šios direktyvos priėmimo dieną jie dirba valstybės narės kompetentingoje institucijoje vykdydami uosto valstybės kontrolę.

ò nauja

7. Kai valstybėje narėje 7 straipsnio 5 dalyje minėtus patikrinimus atlieka uosto valstybės inspektoriai; šie inspektoriai turi turėti tinkamą kvalifikaciją, įskaitant pakankamai teorinių žinių ir praktinės patirties saugios laivybos srityje. Paprastai reikalavimai yra tokie:

a) gerai išmanyti saugios laivybos principus ir kaip jie taikomi vykdant tikrinamą veiklą;

b) turėti pakankamai praktinių žinių apie apsaugos technologijas ir metodus;

c) išmanyti patikrinimų principus, procedūras ir metodus;

d) turėti praktinių žinių apie tikrinamą veiklą.

ò nauja

XIII PRIEDAS

Locmano ar uosto administracijos pranešimas uosto ar pakrantės valstybei

(kaip nurodyta 17 straipsnio 1 dalyje)

Data |

Uostas/padėtis |

Informacija apie laivą

Pavadinimas |

TJO numeris |

Šaukinys |

Vėliava |

Defektai

Aprašymas |

1 |

2 |

3 |

4 |

5 |

6 |

… |

Reiso duomenys

Iš (uosto / inkaravimovietos) | Data |

Į (uostą / inkaravimovietą) | Data |

Kompetentingos institucijos inicijuoti veiksmai

Aprašymas |

1 |

2 |

3 |

4 |

5 |

6 |

… |

Locmano / uosto atstovo vardas ir pavardė:

Kompetentinga institucija:

ê 2001/106/EB, 1 str. 24 p. (pritaikytas)

Ö XIV Õ VIII PRIEDAS

Informacijos, susijusios su laivų sulaikymu ir tikrinimu Ö , sulaikymu ir draudimu įplaukti Õ valstybių narių uostuose, skelbimas

(nurodyta 19 15 straipsnio 1 dalyje)

ò nauja

1. Valstybės narės per 72 valandas po to, kai buvo baigtas patikrinimas, panaikintas sprendimas sulaikyti laivą ar išleistas draudimo įplaukti įsakymas, viešoje tinklavietėje paskelbia toliau 3.1 ir 3.2 punktuose išvardytą informaciją.

2. Komisija reguliariai tinklavietėje skelbia informaciją apie tuos laivus, kuriems pagal 10 ir 15 straipsnių nuostatas buvo neleista įplaukti į Bendrijos uostus.

ê 2001/106/EB, 1 str. 24 p. (pritaikytas)

ð nauja

3.I. Pagal 19 15 straipsnio 1 dalį skelbiamoje informacijoje turi būti:

a) laivo pavadinimas,

b) TJO numeris,

c) laivo tipas,

d) tonažas (BT),

e) laivo pastatymo metai, pagal laivo saugumo liudijimuose nurodytą laivo pastatymo datą,

f) laivo ð bendrovės ï savininko ar operatoriaus pavadinimas ir adresas,

g) jei laivas veža skystus ar kietus krovinius be taros – už laivo pasirinkimą ir už frachto tipą atsakingo frachtuotojo pavadinimas ir adresas,

h) vėliavos valstybė,

- klasifikacinė bendrovė ar klasifikacinės bendrovės, prireikus išdavusios laivui tam tikros klasės liudijimus, jei jie yra,

- klasifikacinė bendrovė ar klasifikacinės bendrovės ir/arba kokia nors kita šalis, vėliavos valstybės vardu išdavusi tokiam laivui liudijimus pagal konvencijas, nurodant išduotus liudijimus,

ò nauja

i) informacija apie klasės ir teisės aktais nustatytus liudijimus, išduotus pagal atitinkamų tarptautinių konvencijų nuostatas, informacija apie kiekvieną nurodytą liudijimą išdavusią valdžios instituciją ar organizaciją, taip pat išdavimo data ir galiojimo terminas,

ê 2001/106/EB, 1 str. 24 p. (pritaikytas)

ð nauja

- paskutinio išsamaus patikrinimo data ir uostas, tam tikrais atvejais nurodant, ar buvo duotas įsakymas sulaikyti laivą,

j) paskutinės ð tarpinės ar metinės ï ypatingosios apžiūros ð , susijusios su pirmiau i punkte minėtais sertifikatais, ï uostas ir data bei apžiūrą atlikusios ð valdžios institucijos ar ï organizacijos pavadinimas,

- sulaikymų skaičius per paskutinius 24 mėnesius,

k) ð data ï , sulaikymo šalis, ir uostas ð ar inkaravimovieta ï ,

- sulaikymo atšaukimo data,

- sulaikymo trukmė, nurodyta dienomis,

- nustatytų trūkumų skaičius ir aiškiai bei tiksliai nurodytos sulaikymo priežastys,

- priemonės, kurių po sulaikymo ėmėsi kompetentinga institucija arba tam tikrais atvejais klasifikacinė bendrovė,

- kai laivui draudžiama įplaukti į Bendrijos teritorijoje esantį uostą – aiškiai ir tiksliai nurodyta tokios priemonės taikymo priežastis,

- nurodymas, ar atitinkamą apžiūrą atlikusi klasifikacinė bendrovė arba kita privati organizacija buvo atsakinga už trūkumus, kurie vieni ar kartu su kitais trūkumais sąlygojo sulaikymą,

- priemonės, kurių imtasi dėl laivo, kuriam leista plaukti į atitinkamą artimiausią remonto įmonę, ar kuriam buvo uždrausta įplaukti į kurį nors Bendrijos uostą.

4. II. ð Pagal 19 straipsnį skelbiant informaciją apie sulaikytus laivus, turi būti nurodoma ï Į informaciją apie patikrintus laivus, skelbiamą remiantis 15 straipsnio 2 dalimi, įtraukiama:

- laivo pavadinimas,

- TJO numeris,

- laivo tipas,

- tonažas (BT),

- laivo pastatymo metai,

- laivo savininko ar operatoriaus pavadinimas ir adresas,

- jei laivas veža skystus ar kietus krovinius be taros – už laivo pasirinkimą ir už frachto tipą atsakingo frachtuotojo pavadinimas ir adresas,

- vėliavos valstybė,

- klasifikacinė bendrovė ar klasifikacinės bendrovės, prireikus išdavusios laivui tam tikros klasės liudijimus, jei jie yra,

- klasifikacinė bendrovė ar klasifikacinės bendrovės ir/arba kokia nors kita šalis, vėliavos valstybės vardu išdavusi tokiam laivui liudijimus pagal konvencijas, nurodant išduotus liudijimus,

- patikrinimo šalis, uostas ir data,

- trūkumų skaičius ir pobūdis.

Ö a) sulaikymų skaičius per paskutinius Õ ð 36 ï 24 Ö mėnesius Õ ,

Ö b) sulaikymo atšaukimo data, Õ

Ö c) sulaikymo trukmė, nurodyta dienomis, Õ

Ö d) aiškiai ir tiksliai nurodytos sulaikymo priežastys, Õ

Ö e) nurodymas, jei tinka, ar apžiūrą atlikusi pripažinta organizacija buvo atsakinga už trūkumus, kurie vieni ar kartu su kitais trūkumais sąlygojo sulaikymą, Õ

Ö f) priemonės, kurių imtasi dėl laivo, kuriam leista plaukti į atitinkamą artimiausią remonto įmonę, Õ

Ö g) kai laivui draudžiama įplaukti į Bendrijos teritorijoje esantį uostą, aiškiai ir tiksliai nurodomos tokios priemonės taikymo priežastys, Õ

ò nauja

XV PRIEDAS

Operatorių ir bendrovių juodasis sąrašas

(kaip nurodyta 20 straipsnyje)

Operatorių ir bendrovių juodajame sąraše pateikiami toliau nurodytų operatorių ir bendrovių pavadinimai ir adresai:

- laivų operatorių ir bendrovių, eksploatuojančių laivą ar laivus, kuriems per paskutinius 12 mėnesių buvo uždrausta įplaukti į valstybės narės uostą,

- laivų operatorių ar bendrovių, eksploatuojančių laivyną, kurio daugiau nei vienas laivas per paskutinius 12 mėnesių buvo sulaikytas valstybės narės uoste,

- laivų operatorių ar bendrovių, kurių bent vienas laivas per paskutinius 12 mėnesių buvo sulaikytas valstybės narės uoste daugiau nei kartą.

- ê 2001/106/EB, 1 str. 25 p. (pritaikytas)

ð nauja

Ö XVI Õ X PRIEDAS

Duomenys apie įgyvendinimo priežiūrą taikant 17 straipsnį

Ö (kaip nurodyta 22 straipsnyje) Õ

1. Ne vėliau kaip iki ð liepos ï balandžio 1 d. kiekviena valstybė narė turi pateikti Komisijai tokius praėjusiųjų metų duomenis:

1.1. Jos vardu veikiančių inspektorių skaičius, įgyvendinant uosto valstybės atliekamą laivybos kontrolę.

Šią informaciją Komisijai reikia pateikti naudojantis šia lentele Ö (1) (2). Õ

Uostas/zona | Visu etatu dirbančių inspektorių skaičius Ö (A) Õ | Ne visu etatu dirbančių inspektorių skaičius Ö (B) Õ | Perskaičiavimas Ö iš B Õ į visu etatu dirbančių inspektorių skaičių Ö (C) Õ | ð Iš viso ï ð (A+C) ï |

Uostas X…. |

Uostas Y…. |

IŠ VISO |

(1) Jei inspektoriai atlieka uosto valstybės patikrinimus dirbdami ne visą darbo dieną, inspektorių skaičius turi būti perskaičiuojamas į visą dieną dirbančių inspektorių skaičių. ð Kai tas pats inspektorius dirba daugiau nei viename uoste ar geografinėje zonoje, atitinkamas darbo ne visą dieną laikas turi būti skaičiuojamas kiekviename uoste. ï

Ö (2) Õ Šią informaciją reikia pateikti nacionaliniu lygiu ir apie atitinkamos valstybės narės kiekvieną uostą atskirai. Šiame priede „uostas“ – tai atskiras uostas ar inspektoriaus ar inspektorių grupės aptarnaujama geografinė zona, kuriai tam tikrais atvejais priklauso keli uostai. Tas pats inspektorius gali dirbti daugiau nei viename uoste arba geografinėje zonoje.

1.2. Bendras skaičius laivų, kurie įplaukė į visus atitinkamos valstybės uostus. ð Šis skaičius – tai užsienio laivų, kuriems taikoma ši direktyva ir kurie įplaukė į tam tikros šalies uostus, skaičius, skaičiuojant įplaukiančius laivus tik vieną kartą. ï

2. Valstybės narės:

a) kas ð tris ï šešis mėnesius pateikia Komisijai į jų uostus įplaukusių arba uosto administracijai apie savo atvykimą į inkaravimovietą pranešusių pavienių laivų, išskyrus ð keleivinius ir krovininius ï reisinius keltus, judėjimo sąrašą, kuriame ð kiekvieno laivo judėjimo atveju ï nurodytas tų laivų TJO numeris ir atvykimo data, arba ð taip pat uostas ar inkaravimovieta. Šis sąrašas pateikiamas lentelės forma skaičiuoklės programoje, kad pirmiau minėtą informaciją galima automatiškai peržiūrėti ir apdoroti. Sąrašą reikia pateikti per keturis mėnesius nuo to laikotarpio, apie kurį pateikiami duomenys, ï

ð ir ï

b) perduoda į „Sirenac“ sistemą kiekvieną dieną į jos uostus atvykusių laivų, išskyrus reisinius keltus, TJO numerius ir atvykimo datas. ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios direktyvos taikymo pradžios valstybės narės turi pateikti Komisijai ð atskirus ï a ir b punktuose paminėtų ð keleivinių ï reisinių keltų ð ir krovininių reisinių keltų ï sąrašąus. Vėliau šis sąrašas pateikiamas kiekvieną kartą, kai tų keltų tarnybose kas nors keičiasi. ð Sąraše nurodomas kiekvieno laivo TJO numeris, pavadinimas ir nuplauktas maršrutas. Šis sąrašas pateikiamas lentelės forma skaičiuoklės programoje, kad pirmiau minėtą informaciją galima automatiškai peržiūrėti ir apdoroti.. ï

é

XVII PRIEDAS

A dalis

Panaikinta direktyva su vėlesniais pakeitimais

(kaip nurodyta 30 straipsnyje)

Tarybos direktyva 95/21/EB (OL L 157, 1995 7 7, p. 1) |

Tarybos direktyva 98/25/EB (OL L 133, 1998 5 7, p. 19) |

Komisijos direktyva 98/42/EB (OL L 184, 1998 6 27, p. 40) |

Komisijos direktyva 1999/97/EB (OL L 331, 1999 12 23, p. 67) |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/106/EB (OL L 19, 2002 1 22, p. 17) |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/84/EB (OL L 324, 2002 11 29, p. 53) | tik 4 straipsnis |

B dalis

Direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas (nurodyta 30 straipsnyje)

Direktyva | Direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminai |

Direktyva 95/21/EB | 1996 m. birželio 30 d. |

Direktyva 98/25/EB | 1998 m. liepos 11 d. |

Direktyva 98/42/EB | 1998 m. rugsėjo 30 d. |

Direktyva 1999/97/EB | 2000 m. gruodžio 13 d. |

Direktyva 2001/106/EB | 2003 m. liepos 22 d.[21] |

Direktyva 2002/84/EB | 2003 m. lapkričio 23 d. |

_____________

é

XVIII PRIEDAS

ATITIKMENų LENTELė

Direktyva 95/21/EB | Ši direktyva |

1 straipsnio įvadiniai žodžiai | 1 straipsnio įvadiniai žodžiai |

1 straipsnio pirma įtrauka | 1 straipsnio a punktas |

1 straipsnio antra įtrauka | 1 straipsnio b punktas |

2 straipsnio įvadiniai žodžiai | 2 straipsnio įvadiniai žodžiai |

2 straipsnio 1 dalies įvadiniai žodžiai | 2 straipsnio 1 dalies įvadiniai žodžiai |

2 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka | 2 straipsnio 1 dalies a punktas |

2 straipsnio 1 dalies antra įtrauka | 2 straipsnio 1 dalies b punktas |

2 straipsnio 1 dalies trečia įtrauka | 2 straipsnio 1 dalies c punktas |

2 straipsnio 1 dalies ketvirta įtrauka | 2 straipsnio 1 dalies d punktas |

2 straipsnio 1 dalies penkta įtrauka | 2 straipsnio 1 dalies e punktas |

2 straipsnio 1 dalies šešta įtrauka | 2 straipsnio 1 dalies f punktas |

2 straipsnio 1 dalies septinta įtrauka | 2 straipsnio 1 dalies g punktas |

2 straipsnio 1 dalies aštunta įtrauka | 2 straipsnio 1 dalies h punktas |

2 straipsnio 2 dalis | 2 straipsnio 2 dalis |

- | 2 straipsnio 3 dalis |

2 straipsnio 3 dalis | 2 straipsnio 4 dalis |

2 straipsnio 4 dalis | 2 straipsnio 5 dalis |

- | 2 straipsnio 6 dalis |

2 straipsnio 5 dalis | 2 straipsnio 7 dalis |

- | 2 straipsnio 8 dalis |

- | 2 straipsnio 9 dalis |

2 straipsnio 6 dalis | 2 straipsnio 10 dalis |

2 straipsnio 7 dalis | 2 straipsnio 11 dalis |

2 straipsnio 8 dalis | 2 straipsnio 12 dalis |

- | 2 straipsnio 13 dalis |

2 straipsnio 9 dalis | 2 straipsnio 14 dalis |

- | 2 straipsnio 15 dalis |

2 straipsnio 10 dalis | 2 straipsnio 16 dalis |

- | 2 straipsnio 17 dalis |

- | 2 straipsnio 18 dalis |

- | 2 straipsnio 19 dalis |

3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įvadiniai žodžiai | 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įvadiniai žodžiai |

3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirma įtrauka | 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas |

3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antra įtrauka | 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktas |

3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa | 3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |

3 straipsnio 2–4 dalys | 3 straipsnio 2–4 dalys |

- | 4 straipsnio 1 dalis |

4 straipsnis | 4 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa |

- | 4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |

- | 5 straipsnio 1–3 dalys |

5 straipsnio 1 dalis | 5 straipsnio 4 dalis |

- | 5 straipsnio 5 dalis |

5 straipsnio 2–5 dalys | - |

- | 6 straipsnis |

6 straipsnio 1 dalies įvadiniai žodžiai | 7 straipsnio 1 daliesįvadiniai žodžiai |

6 straipsnio 1 dalies a punktas | 7 straipsnio 1 dalies a punktas |

- | 7 straipsnio 1 dalies b punktas |

6 straipsnio 1 dalies b punktas | 7 straipsnio 1 dalies c punktas |

- | 7 straipsnio 2 dalis |

6 straipsnio 2 dalis | 7 straipsnio 3 dalis |

6 straipsnio 3 dalis | 7 straipsnio 4 dalis |

6 straipsnio 4 dalis | 7 straipsnio 5 dalis |

7 straipsnio 1 ir 2 dalys | 8 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies pirma pastraipa |

7 straipsnio 3 dalies a punktas | - |

7 straipsnio 3 dalies b punktas | 8 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |

7 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa | 8 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa |

7 straipsnio 4 dalies antra pastraipa h | - |

7 straipsnio 5 dalis | 8 straipsnio 4 dalis |

7 straipsnio 6 dalis | - |

7a straipsnio 1 dalis | 9 straipsnio 1 dalis |

7a straipsnio 2 dalis | 9 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa |

- | 9 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |

7a straipsnio 3–5 dalys | 9 straipsnio 3–5 dalys |

7b straipsnio 1 ir 2 dalys | 10 straipsnio 1 ir 2 dalys |

7b straipsnio 3 dalis | - |

8 straipsnis | 11 straipsnis |

- | 12 straipsnis |

9 straipsnio 1 ir 2 dalys | 13 straipsnio 1 ir 2 dalys |

- | 13 straipsnio 3 dalis |

9 straipsnio 3–7 dalys | 13 straipsnio 4–8 dalys |

- | 13 straipsnio 9 dalis |

9a straipsnis | - |

10 straipsnio 1–3 dalys | 14 straipsnio 1–3 dalys |

- | 14 straipsnio 4 dalis |

11 straipsnio 1 dalis | 15 straipsnio 1 dalis |

- | 15 straipsnio 2 dalis |

11 straipsnio 2 dalis | 15 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa |

11 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa | - |

11 straipsnio 3 dalies antra pastraipa | 15 straipsnio 3 dalies antra pastraipa |

11 straipsnio 4–6 dalys | 15 straipsnio 4–6 dalys |

12 straipsnio 1–3 dalys | 16 straipsnio 1–3 dalys |

12 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa | 16 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa |

12 straipsnio 4 dalies antra pastraipa | - |

- | 16 straipsnio 5–7 dalys |

13 straipsnio 1 dalis | 17 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |

- | 17 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |

13 straipsnio 2 dalis | 17 straipsnio 2 dalis |

- | 17 straipsnio 3 dalis |

14 straipsnio 1 dalis | 18 straipsnio 1 dalis |

14 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa | 18 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa |

- | 18 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |

14 straipsnio 2 dalies antra pastraipa | 18 straipsnio 2 dalis trečia pastraipa |

14 straipsnio 3 dalis | 18 straipsnio 3 dalis |

15 straipsnio 1 dalis | 19 straipsnio 1 dalis |

15 straipsnio 2–4 dalys | - |

15 straipsnio 5 dalis | 19 straipsnio 2 dalis |

- | 20 straipsnis |

16 straipsnio 1 ir 2 dalys | 21 straipsnio 1 ir 2 dalys |

16 straipsnio 2a dalis | 21 straipsnio 3 dalis |

16 straipsnio 3 dalis | 21 straipsnio 4 dalis |

17 straipsnis | 22 straipsnio pirma pastraipa |

- | 22 straipsnio antra pastraipa |

- | 23 straipsnis |

18 straipsnis | 24 straipsnis |

19 straipsnis | 25 straipsnis |

- | 26 straipsnis |

19a straipsnis | 27 straipsnis |

Direktyvos 2001/106/EB 3 straipsnis. | 28 straipsnis |

20 straipsnis | 29 straipsnis |

- | 30 straipsnis |

21 straipsnis | 31 straipsnis |

22 straipsnis | 32 straipsnis |

I priedas | I priedas |

- | II priedas |

- | III priedas |

II priedas | IV priedas |

III priedas | V priedas |

IV priedas | VI priedas |

- | VII priedas |

V priedas | VIII priedas |

VI priedas | XI priedas |

VII priedas | XII priedas |

VIII priedas | XIV priedas |

IX priedas | X priedas |

X priedas | XVI priedas |

XI priedas | IX priedas |

XII priedas | - |

- | XIII priedas |

- | XV priedas |

- | XVII priedas |

- | XVIII priedas |

__________________

TEISINĘ GALIĄ TURINTI FINANSINĖ PAŽYMA

PASIŪLYMO PAVADINIMAS:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl uosto valstybės atliekamos kontrolės.

VEIKLA PAGRĮSTO VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Politikos sritis: Energetika ir transportas

Veiklos rūšys: Jūrų ir upių transportas, intermodalumas.

BIUDŽETO EILUTĖS

Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės ir administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)), įskaitant pavadinimus: netaikoma

Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė: netaikoma

Biudžetinės charakteristikos ( jei reikia, įterpti eilučių ): netaikoma

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

PI/NPI | DIF[22]/NDIF[23] | TAIP/NE | TAIP/NE | TAIP/NE | Nr. […] |

PI/NPI | DIF/NDIF | TAIP/NE | TAIP/NE | TAIP/NE | Nr. […] |

IŠTEKLIŲ APŽVALGA

Finansiniai ištekliai

Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | n metai | n +1 | n + 2 | n +3 | n +4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

Veiklos išlaidos[24] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1 | a | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą[25] |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4 | c | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

BENDRA ORIENTACINĖ SUMA |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Mokėjimų asignavimai | b+c | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administravimo išlaidos[26] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5 | d | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.324 |

Administravimo išlaidos, nepriskiriamos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6 | e | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Bendra orientacinė priemonės finansinių išlaidų suma

Iš viso ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.324 |

Iš viso MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.324 |

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

Pagal siūlomą teisės akto projektą bendras valstybių narių finansavimas nėra numatytas.

mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

Bendrą finansavimą teikianti įstaiga | n metai | n + 1 | n + 2 | n + 3 | n + 4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

…………………… | f | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Iš viso ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a+c+d+e+f | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Suderinamumas su finansinėmis programomis

Pasiūlymas atitinka esamas finansines programas.

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, teks pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą gali tekti taikyti tarpinstitucinio susitarimo nuostatas[27] (t. y. panaudoti lankstumo priemonę arba pertvarkyti finansines perspektyvas).

Finansinis poveikis pajamoms:

Pasiūlymas neturi finansinio poveikio pajamoms.

( Pasiūlymas turi finansinį poveikį, poveikis pajamoms yra toks:

Pastaba: visa išsami su įtakos pajamoms skaičiavimo metodais susijusi informacija ir pastabos turėtų būti pateikti atskirame priede.

mln. EUR (vienos dešimtosios tikslumu)

Prieš taikant priemonę [n-1 metai] | Padėtis pritaikius priemonę |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 0.5 | 0.5 | 0.5 | 0.5 | 0.5 | 0.5 |

CHARAKTERISTIKOS IR TIKSLAI

Ilgalaikiai ir trumpalaikiai darbai

Uosto valstybės kontrolės tikslas – kompetentingoms institucijoms atliekant patikrinimus valstybės uostuose įsitikinti, ar atplaukiantys laivai atitinka taikytinas tarptautines konvencijas ir nekelia pavojaus laivybos saugumui, jūrų aplinkai ir gyvenimo bei darbo sąlygoms laive.

Šiuo metu būtina patikslinti, supaprastinti ir patobulinti Bendrijos teisės aktus uosto valstybės kontrolės srityje. Šis tikslas taip pat yra teisinė būtinybė atsižvelgti į tarptautinių ir Bendrijos teisės aktų bei Paryžiaus memorandumo pokyčius, taip pat į uosto valstybės kontrolės taisyklių taikymo naujosiose valstybėse narėse padarinius; šis tikslas kartu yra ir politinis imperatyvas atsižvelgti į naujas Europos Sąjungos politikos kryptis, kurios įgyvendinamos pagal Lisabonos strategiją, ir tobulinti Europos Sąjungos teisės aktus.

Bendrijai dalyvaujant sukurta pridėtinė vertė, pasiūlymo derėjimas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija.

Vienašališki valstybių narių veiksmai iš esmės yra nesuderinami su uosto valstybės kontrolės tikslais, kuriais siekiama tam tikrame geografiniame regione užtikrinti, kad kontrolė laivuose būtų vykdoma suderintai. Be to, regiono mastu vienas iš tikslų yra sumažinti išlaidas ir koordinuotais veiksmais optimizuoti veiksmingai laivų kontrolei atlikti reikalingų resursų panaudojimą. Jei viena valstybė narė uosto valstybės kontrolę atlieka ne taip griežtai, kaip kitos, padidėja saugumo rizika, taip pat kyla pavojus, kad tam tikruose uostuose bus sukurtos palankesnės sąlygos, dėl kurių kils Bendrijoje nepriimtino konkurencijos iškraipymo pavojus.

Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai veikla pagrįsto valdymo sistemos atžvilgiu

Komisijos siūlomą Direktyvos 95/21/EB dėl uosto valstybės atliekamos kontrolės pakeitimą sudaro tokie elementai:

- suvestinis Direktyvos 95/21/BE ir jos pakeitimų tekstas, išdėstytas nauja redakcija,

- politinių reikalavimų, kuriuos laivybos saugumui padidinti po PRESTIGE avarijos iškėlė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, įgyvendinimas,

- daugelio direktyvos nuostatų atnaujinimas, atsižvelgiant į tarptautinių konvencijų ir susitarimų, taip pat Bendrijos teisės aktų pokyčius,

- priemonių, kuriomis siekiama padėti geriau taikyti šią direktyvą ir kontroliuoti jos taikymą, įgyvendinimas, ypač skatinant aktyvesnį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija,

- tam tikrų galiojančių nuostatų sugriežtinimas, ypač siekiant nustatyti griežtesnes sankcijas standartų neatitinkantiems laivams: tai visų pirma susiję su draudimo įplaukti dėl pakartotinių sulaikymų taikymo srities išplėtimu ir sugriežtinimu,

- tam tikros nuostatos, kuriomis siekiama supaprastinti reikalavimus atitinkančių laivų patikrinimus,

- naujos patikrinimų sistemos principų parengimas, ypač atsižvelgiant į apribojimus, su kuriais susiduriama taikant esamą režimą.

Įgyvendinimo metodai (preliminarūs)

Toliau pateikti priemonei įgyvendinti pasirinktą(-us) metodą(-us)[29].

( Centralizuotas valdymas

Tiesioginis Komisijos

( Netiesioginis, deleguojant:

( Vykdomosioms agentūroms

( Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 str.

( Nacionalinei(-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai(-oms), teikiančiai(-čioms) visuomenines paslaugas.

( Pasidalijamas arba decentralizuotas valdymas

( Kartu su valstybėmis narėmis

( Kartu su trečiosiomis šalimis

( Bendras valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Atitinkami komentarai:

STEBĖJIMAS IR VERTINIMAS

Pagal vieną iš šios direktyvos projekto nuostatų reikalaujama, kad valstybės narės praneštų apie nacionalines įgyvendinimo priemones (NĮP), kurias jos priima direktyvoms perkelti į nacionalinę teisę.

Nepranešus apie tokias NĮP (taip pat pateikus neišsamią informaciją), automatiškai pradedama pažeidimų procedūra pagal Sutarties 226 straipsnį.

Europos jūrų saugumo agentūra padės stebėti direktyvos įgyvendinimą valstybėse narėse.

Vertinimas:

Ex-ante vertinimas

Komisija poveikio vertinimo metu daugiausiai dėmesio skyrė pagrindinėms priemonėms, numatytoms šioje direktyvoje, kurios gali turėti poveikį operatoriams ir jūrų administracijoms, ypač siekdama įvertinti, ar dėl numatytų priemonių padidės laivų, kuriems taikomos minėtos priemonės, skaičius.

Poveikis įvairiems susijusiems subjektams yra toks:

- ES institucijoms: šiuo pasiūlymu sugriežtinamos šiuo metu galiojančios nuostatos informacijos skelbimo srityje (juodieji sąrašai) ir direktyvos įgyvendinimo priežiūra. Faktiškai šias užduotis bus patikėta vykdyti Europos jūrų saugumo agentūrai.

- jūrų reikalų administracijai, atsakingai už uosto valstybės kontrolę: kol bus įgyvendintas naujasis patikrinimų režimas, šis pasiūlymas iš esmės neturi įtakos už uosto valstybės kontrolę atsakingų administracijų veiklai.

- uosto administracijai: uosto administracijos vaidmuo siekiant geriau įgyvendinti uosto valstybės kontrolę išaugs, ypač uostams ir patikrinimo centrams keičiantis informacija. Įgyvendindama šias administracinio ir logistinio pobūdžio priemones, uosto administracija vietos lygmeniu turės papildomų išlaidų, tačiau jos būtinos siekiant visiškai ir veiksmingai taikyti direktyvą.

- locmanų tarnyboms: Siūloma priemonė atitinka aiškų Transporto ministrų tarybos reikalavimą, suformuluotą po PRESTIGE avarijos. Jos kiekybinio poveikio, t. y. laivų, apie kuriuos bus pranešama, skaičiaus, neįmanoma numatyti.

- laivų operatoriams: iš esmės įgyvendinus šį pasiūlymą pagerės reikalavimus atitinkančių laivų operatorių konkurencingumas (mažiau patikrinimų, pagerės įplaukimo į uostus planavimas, taip pat inspektorių profesinė kompetencija ir sumažės neteisingų ar nepagrįstai priimamų sprendimų rizika).

- jūrininkams: naujos nuostatos užtikrins geresnę skundų, susijusių su gyvenimo ir darbo sąlygomis laive, nagrinėjimo tvarką.

Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex–post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

Netaikoma

Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

Netaikoma

KOVOS SU SUKčIAVIMU PRIEMONėS

Netaikoma

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1 Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal jų finansines išlaidas: netaikoma

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai |

Pareigūnai arba laikinas personalas10 (06 01 01) | A*/AD | 0.5 | 0.5 | 0.5 | 0.5 | 0.5 | 0.5 |

B*, C*/AST | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Personalas, finansuojamas11 pagal XX 01 02 str. | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Kitas personalas, finansuojamas12 pagal XX 01 04/05 str. | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

IŠ VISO | 0.5 | 0.5 | 0.5 | 0.5 | 0.5 | 0.5 |

8.2.2 Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas. Užduotys

Bendrijos uosto valstybės kontrolės sistemos pakeitimai išplečia Bendrijos kompetenciją saugios laivybos srityje. Siekiant užtikrinti tinkamą direktyvos įgyvendinimo stebėseną, reikia papildomų žmogiškųjų išteklių, atitinkančių ½ A kategorijos pareigūno etato.

8.2.3 Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

( Šiuo metu programos valdymui skirtos pareigybės gali būti pakeistos arba joms skirtas laikas pratęstas.

( Pareigybės, preliminariai skirtos n metų MPS/PBP vykdyti.

( Pareigybės, kurių bus prašoma kitos MPS/PBP procedūros metu.

Pareigybės, kurios bus perskirstytos, naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas).

( Pareigybės, reikalingos n metams, tačiau nenumatytos tų metų MPS/PBP.

8.2.4 Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 04/05 – Administracinės valdymo išlaidos)

mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

1. Techninė ir administracinė pagalba (įskaitant atitinkamas išlaidas personalui) | 0 |

Vykdomosios agentūros13 | 0 |

Kita techninė ir administracinė pagalba | 0 |

- intra muros | 0 |

- extra muros | 0 |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | 0 |

8.2.5 Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau |

Pareigūnai ir laikinas personalas (06 01 01) | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 |

Personalas, finansuojamas pagal XX 01 02 str. (pagalbinis personalas, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, personalas, dirbantis pagal sutartis ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Iš viso žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms, (NEĮSKAIČIUOTOMS į orientacinę sumą) | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai

(108 000 € * 0.5 = 54 000 €)

Apskaičiuota – Personalas, finansuojamas pagal XX 01 02 str.

Netaikoma

8.2.6 Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

Metai n | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

XX 01 02 11 01 – Misijos | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0* |

XX 01 02 11 02 – Susitikimai ir konferencijos | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

XX 01 02 11 03 – Komitetai14 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

2. Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

3. Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms, (NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą) | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

*neturi jokios įtakos dabartiniam misijoms skirtam biudžetui.

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Netaikoma

[1] OL C[…], […], p. […].

[2] OL C[…], […], p. […].

[3] OL C[…], […], p. […].

[4] OL C[…], […], p. […].

[5] OL L 157, 1995 7 7, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/84/EB (OL L 324, 2002 11 29, p. 53).

[6] OJ No C 271, 7. 10. 1993, p. 1.

[7] OL L 208, 2002 8 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 724/2004 (OL L 129, 2004 4 29, p. 1).

[8] OL L 138, 1999 6 1, p. 1.

[9] OL L 247, 1993 10 5, p. 19.

[10] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[11] OL L 129, 2004 4 29, p. 6.

[12] OL L 208, 2002 8 5, p. 10.

[13] OL L 196 , 1996 8 7, p. 8.

[14] OL L 332, 2000 12 28, p. 81.

[15] OL L 208, 2002 2 5, p. 10.

[16] OL L 324, 2002 11 29, p. 1.

[17] OL L 138, 1999 6 1, p. 1.

[18] OL L 247, 1993 10 5, p. 19.

[19] OL L 136, 2001 5 18, p. 17.

[20] Valstybės paskirta institucija, atsakinga už saugos priemonių taikymą.

[21] Pagal Direktyvos 2001/106/EB 3 straipsnį „Ne vėliau kaip iki 2006 m. liepos 22 d. Komisija persvarstys šios direktyvos įgyvendinimą. Apžvalgoje i nter alia bus įvertintas kiekvienos valstybės narės uosto valstybės kontrolės inspektorių skaičius bei atliktų patikrinimų skaičius, įskaitant privalomus išsamius patikrinimus. Apžvalgos išvadas Komisija pateiks Europos Parlamentui bei Tarybai ir apžvalgos pagrindu priims sprendimą dėl poreikio teikti pasiūlymą padaryti direktyvos ar kitų šios srities teisės aktų pakeitimų“.

[22] Diferencijuoti asignavimai.

[23] Nediferencijuoti asignavimai.

[24] Išlaidos, nepriklausančios atitinkamos xx antraštinės dalies xx01 skyriui.

[25] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 04 straipsnį.

[26] Išlaidos pagal xx 01 skyrių, nepriskiriamos xx 01 04 arba xx 01 05 straipsniams.

[27] ˇr. tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[28] Jei būtina, t. y. jei veiksmas trunka ilgiau nei 6 metus, reikėtų pridėti papildomų skilčių.

[29] Jei nurodomas daugiau nei vienas metodas, papildomą išsamią informaciją pateikti šio punkto atitinkamų komentarų skiltyje.

9 Kaip apibūdinta 5.3 skirsnyje.

10 Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

11 Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

12 Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

13 Prie atitinkamos(-ų) vykdomosios(-ųjų) agentūros(-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią teisinę galią turinčią finansinę pažymą.

14 Nurodyti komiteto tipą ir kuriai grupei jis priklauso.