52005IP0077

P6_TA(2005)0077

Europos Sąjungos mokslinių tyrimų rėmimo politikos gairės

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl mokslo ir technologijų — Europos Sąjungos mokslinių tyrimų rėmimo politikos gairės (2004/2150(INI))

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Mokslas ir technologija - kelias į Europos ateitį: Europos Sąjungos mokslinių tyrimų rėmimo politikos garės" (KOM(2004)0353),

- atsižvelgdamas į Pirmininkavimo išvadas dėl mokslinių tyrimų rėmimo politikos, kurioms per 2004 m. lapkričio 26- 29 d. įvykusį Konkurencingumo tarybos susirinkimą [1] pritarė didžioji delegacijų dalis,

- atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1513/2002/EB dėl Europos Bendrijos šeštosios pamatinės mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos, prisidedančios prie Europos mokslinių tyrimų srities kūrimo ir naujovių (2002-2006 m.) [2],

- atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų planą, kuriuo siekiama padidinti investicijų į mokslinius tyrimus (KOM(2003)0226),

- atsižvelgdamas į savo 2003 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją dėl investicijas į mokslinius tyrimus: veiksmų planas Europai [3],

- atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 1 d. rezoliuciją dėl Tarptautinės konferencijos atsinaujinančios energetikos klausimais (Bona, 2004 m. birželio mėn.) [4], kurioje pabrėžiamas poreikis didinti mokslinių tyrimų ir plėtros bei atsinaujinančios energetikos inovacijų finansavimą ir skelbti bei supažindinti su jų rezultatais visus visuomenės sektorius,

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus dėl moterų ir mokslo, universitetų vaidmens žinių Europoje, Europos mokslinių tyrimų srities mobilumo ir Europos mokslo darbuotojų karjeros, fundamentaliųjų mokslinių tyrimų, nanotechnologijų ir mokslinių tyrimų saugumo srityje bei Europos mokslinių tyrimų regioninės dimensijos (KOM(1999)0076, KOM(2003)0058, KOM(2001)0331, KOM(2003)0436, KOM(2004)0009, KOM(2004)0338, KOM(2004)0590, KOM(2001)0549),

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus dėl Sąjungos 2007-2013 m. finansinės perspektyvos (KOM(2004)0101, KOM(2004)0487),

- atsižvelgdamas į Europos mokslinių tyrimų tarybos ekspertų grupės, vadovaujamos F. Mayor, pranešimą [5],

- atsižvelgdamas į "Naujų šeštosios pamatinės programos priemonių veiksmingumo įvertinimą", profesoriaus R. Marimon vadovaujamos aukšto lygio ekspertų grupės pranešimą [6],

- atsižvelgdamas į W. Kok vadovaujamos aukšto lygio ekspertų grupės pranešimą dėl Lisabonos strategijos [7],

- atsižvelgdamas į penkerių metų veiklos įvertinimo pranešimą dėl informacinės visuomenės technologijų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, kurią parengė J. M. Gago [8] vadovaujama specialistų grupė,

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl iššūkių Europos informacinei visuomenei p. 2005 m. (KOM(2004)0757),

- atsižvelgdamas į aplinkos apsaugos technologijų veiksmų planą, kuriame pripažįstama, kad "tiek visuomeninių, tiek privačių lėšų investavimas į mokslinius tyrimus yra labai svarbus visai ES ekonomikai ir ypač ekologinei pramonei" (KOM(2004)0038),

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl atsinaujinančios energetikos dalies ES, kuriame ji pripažįsta, kad yra "būtina ... skatinti visuomenės paramą ... atsinaujinančios energijos moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir demonstracijai ... Europoje" (KOM(2004)0366),

- atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos ir dviejų rekomendacijų dėl leidimo trečiųjų šalių piliečiams atlikti mokslinius tyrimus Europos bendrijoje (KOM(2004)0178),

- atsižvelgdamas į Komisijos tarpžinybinės grupės paruoštą pranešimą apie technologijų platformas [9],

- atsižvelgdamas į parengiamąjį darbą, kuris atliktas rengiant naujausią veiksmų programą inovacijų srityje ir vykstančias konsultacijas, rengiant pagrindų programą konkurencingumo stiprinimo ir inovacijų klausimais,

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

- atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A6-0046/2005), kadangi:

A. pažanga kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE) yra pirmasis žingsnis Lisabonos strategijos įgyvendinimo link, įskaitant šeštąją pamatinę programą (6PP) ir kitas mokslinių tyrimų, technologijų vystymo ir demonstracinės veiklos politikos sritis, kurios tapo nauja mokslinių tyrimų varomąja jėga ir kuriomis buvo nustatytos naujos EMTE priemonės,

B. Komisija, teikdama pasiūlymus dėl naujos ES finansinės perspektyvos ir siūlydama padvigubinti septintosios pamatinės programos (7PP) biudžetą, išliko nuosekli, teikdama moksliniams tyrimams ir inovacijoms didžiausią svarbą; ir kadangi valstybės narės, kurios daugiausia moka į Bendrijos biudžetą, paprašė sumažinti Bendrijos biudžeto lėšas iki ne daugiau kaip 1 proc. Sąjungos BVP, kad 2007-2013 metų finansinėje perspektyvoje būtų galima skirti lėšas Komisijos pasiūlymui dvigubai padidinti 7PP skiriamą finansavimą,

C. W. Kok pranešime "Europos patrauklumo didinimas mokslo darbuotojams ir mokslininkams" bei "mokslinių tyrimų ir plėtros priskyrimas prioritetinėms sritims" išskiriama kaip politikos sritys, kuriose reikia imtis skubių veiksmų, ir kurios yra pagrindiniai reikalavimai siekiant Lisabonos tikslų, šiame pranešime taip pat nurodyta būtinybė laikytis holistinio požiūrio, siekiant užtikrinti tolesnę informacijos ir komunikacijos technologijų plėtrą ir jų įsisavinimą,

D. R. Marimon pranešime pritariama 6PP priemonėms ir pabrėžiama mokslinių tyrimų programų planavimo tęstinumo svarba, tačiau siūloma ir daug pataisomųjų priemonių,

E. Europos Audito Rūmų specialiajame pranešime Nr. 1/2004 dėl netiesioginių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros priemonių pagal 5PP pažymima, kad Europos mokslinių tyrimų ir plėtros pagrindų programos yra pernelyg sudėtingos ir dalyvavimas jose sudaro rimtų sunkumų, ypač mažoms organizacijoms su mažiau išplėtotomis administracinėmis struktūromis,

F. fundamentalieji moksliniai tyrimai yra ypač svarbūs siekiant sėkmingai diegti naujoves ir didinti Europos Sąjungos ilgalaikį konkurencingumą; pastaruosius dvejus metus Europoje vyksta ilgos diskusijos apie poreikį įsteigti atskirą struktūrą (Europos mokslinių tyrimų tarybą), kurios užduotis būtų Europos lygmeniu remti fundamentaliuosius mokslinius tyrimus visose mokslinę autonomiją turinčiose mokslo srityse,

G. nustatyta, kad jei ES nori pasiekti savo užsibrėžtą tikslą, t. y. 3 proc. BVP investuoti į mokslinius tyrimus, jai iki 2010 m. reikia 700 tūkst. naujų, atitinkamų žinių turinčių mokslo darbuotojų; ir kadangi sėkmingas Marijos Kiuri programos įgyvendinimas vaidina ypatingą vaidmenį remiant mokslo darbuotojas,

H. didelio greičio ir pralaidumo elektroninio ryšio tinklai ir kitos informacinių technologijų bei komunikacijos priemonės ir jų infrastruktūros vystymasis keičia mokslininkų bendravimo, bendradarbiavimo ir inovacijų kūrimo būdus, būtina teikti nuolatinę ir pakankamą paramą mokslinių tyrimų tinklo infrastruktūrai plėtoti pagal Bendrijos GEANT projektą,

I. būtina pagerinti sąlygas finansuoti mokslinius tyrimus iš privačių lėšų, kadangi du trečdaliai reikalingų mokslinių tyrimų investicijų, kurios sudaro 3 proc. BVP, turėtų ateiti iš verslo sektoriaus,

J. reikia skatinti jaunimo entuziazmą mokslo atžvilgiu ir sudaryti palankias sąlygas mokslinei karjerai, kreipiant ypatingą dėmesį į moterų dalyvavimą,

K. mokslo darbuotojų mobilumas Europos Sąjungoje, taip pat tarp ES ir trečiųjų šalių, valstybinių ir privačių mokslinių tyrimų centrų, universitetų, pramonės įmonių ir įvairių verslo sektorių yra esminis elementas, kuriant naujas žinias ir inovacijas,

L. mažai arba vidutiniškai technologijoms imlios mažos arba smulkios įmonės, tarp jų ir tradicinis verslas, turi didelį paslėptą potencialą inovacijoms, technologijų mainams ir moksliniams tyrimams, kurie yra dar mažai paliesti, tačiau turėtų būti skatinami pagal Europos mažųjų įmonių chartijos dvasią ir joje numatytus principus,

M. reikia sukurti glaudesnius ryšius tarp mokslinių tyrimų pasaulio ir pramonės, ypač MVĮ, ir ypač remiant vietos tinklus, kurie sieja vietos verslo bendruomenę su akademinėmis institucijomis; kadangi vyksta intensyvi diskusija dėl Europos technologinių iniciatyvų plėtojimo, ir Bendrijos patento įgyvendinimas yra būtina sąlyga siekiant sėkmingai įgyvendinti Europos mokslinių tyrimų politiką,

N. siekiant remti inovacijų ir geresnių mokslinių tyrimų politikos sritį, reikia atkreipti dėmesį į kitas susijusias politikos sritis, pavyzdžiui, baigti kurti vidaus rinką, nustatyti intelektinės nuosavybės režimą, kuriuo siekiama apsaugos ir konkurencijos pusiausvyros, suteiktų daugiau galimybių MVĮ ir skatintų privatų ir viešąjį sektorių investuoti į naujas technologijas ir išradimus,

O. Europos ekonomikos konkurencingumo problema iš dalies kyla iš paradokso tarp sukauptų mokslinių žinių (kurių ES netrūksta) ir nepakankamo gebėjimo paversti jas inovacijomis ir ypač pramonės produkcija; kadangi siekiant įtraukti įmones nustatant prioritetus finansinei paramai būtų galima pakeisti padėtį, todėl turi būti dedama daugiau pastangų įtraukti įmones į 7PP ir sustiprinti joje MVĮ pozicijas,

P. siekiant sustabdyti dabartinę MVĮ atskirtį būtų patartina išnagrinėti naujus konkrečiai joms pritaikytus būdus išlaikyti jų vaidmenį inovacijų procese, tarp jų:

- taikyti supaprastintas finansavimo ir valdymo taisykles, ypač nedidelės apimties veiksmams pagal principą "pirmiausia finansuoti, o įvertinti pabaigus",

- remti teminius regioninius klasterius ir jų europinį tinklą, atsižvelgiant į poreikį taip, kad didžiausia paskirtų lėšų dalis būtų atidėta inovatyvioms MVĮ (priklausomai nuo dalies, kuri skiriama klasterių / tinklo organizacijoms),

Q. būtina geriau koordinuoti ryšius tarp mokslinių tyrimų biudžeto, struktūrinių fondų ir kitų viešų ir privačių finansavimo šaltinių Europos Sąjungos, valstybių narių ir regioniniu lygmeniu.

Europa nusipelno geriau

1. atkreipia dėmesį į naujas kompetencijas mokslinių tyrimų srityje, kurias Europos Sąjungai suteikia Konstitucijos Europai (III 248-255 straipsnis) siekiant sukurti EMTE; ragina Komisiją veikti nuosekliai vadovaujantis šiuo nauju teisiniu pagrindu;

2. pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir žinios yra ypač vertinami ES, tačiau Europos mokslinių tyrimų institucijos ir pramonė kol kas negali pakankamai išnaudoti mokslo idėjų ir įžvalgų ir paversti jas komercinėmis iniciatyvomis, kurios prisidėtų prie gyventojų užimtumo didinimo; tokią padėtį galima pakeisti, jeigu mokslinių tyrimų darbotvarkėse būtų atsižvelgiama į socialines problemas ir technologinių inovacijų poreikį;

3. pritaria Komisijos komunikate pasiūlytoms plačioms ES mokslinių tyrimų politikos gairėms; pabrėžia, kad EMTE gali būti sukurta tik tada, jei didesnę mokslinių tyrimų finansavimo dalį skirs Europos Sąjunga siekdama geriau koordinuoti visos Europos, nacionalinės ir regioninės mokslinių tyrimų politikos turinį ir jos finansavimą, ir jeigu šis finansavimas papildo mokslinių tyrimų politiką valstybėse narėse ir tarp jų; tikisi, kad Komisija ir valstybės narės paseks W. Koko pranešimo žodžiais, kurie atkreipė dėmesį į mokslinių tyrimų vaidmenį siekiant įgyvendinti Lisabonos susitikimo tikslus ir suteikiant būtiną politinį impulsą ir tinkamą finansavimą 7PP priemonėms;

4. prašo visų valstybių narių ir ES institucijų, kuriant EMTE parodyti tokį patį pasiryžimą, koks buvo parodytas, kuriant bendrąją Europos rinką ir pinigų sąjungą; 7-oji ES Mokslinių tyrimų pagrindų programa turi būti ne tik "kita pagrindų programa", bet ir žymiai pagerinta bei pataisyta, kad padėtų pasiekti Lisabonos tikslus;

5. tvirtai tiki, kad norint stiprinti Europos konkurencingumą būtina skirti daugiau lėšų moksliniams tyrimams; atsižvelgdamas į naujas ES kompetencijas mokslinių tyrimų srityje ir plėtrą iki 25, o greitai - ir daugiau valstybių narių, ragina bent du kartus padidinti PP biudžetą valstybių narių BVP ir ragina valstybės narės laikyti tai minimumu, kurio negalima kvestionuoti per derybas dėl finansinės perspektyvos; prašo Komisiją paruošti 7PP projektą, suderintą su savo pasiūlymu dėl 2007-2013 m. finansinės perspektyvos ir siekti, kad būtų priimtas pasiūlymas nustatyti ES biudžetą gerokai virš 1 proc. BVP;

6. ragina valstybes nares, kurios naudojasi struktūrinių fondų parama, panaudoti didesniąją šių išteklių dalį mažinant savo atsilikimą mokslinių tyrimų srityje;

7. ragina valstybes nares dėti reikalingas pastangas siekiant Barselonos Vadovų Tarybos susitikime savo pačių nustatytų nacionalinių tikslų dėl investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą; laikosi nuomonės, kad iki 2010 m. mokslinių tyrimų finansavimas ES turėtų pasiekti 3 proc. BVP ir ypač, kad nacionaliniai valstybės biudžetai moksliniams tyrimams ir vystymuisi pasiektų atitinkamą reikalaujamą lygį; prašo Komisijos stebėti, kaip valstybės narės, ypač tos, kurios atsilieka nuo Europos vidurkio, vykdo savo įsipareigojimus;

8. pabrėžia regionų ir regioninių valdžios institucijų dalyvavimo svarbą, siekiant didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, ypač įgyvendinant regionines mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas siekiant 3 proc. tikslo (2002 m. kovo mėn. Barselonos Vadovų Taryba), ragina apsvarstyti regioninę mokslinių tyrimų dimensiją, apibrėžiant 7PP srities veiklą ir ragina valstybes nares šalinti vis dar egzistuojančias kliūtis, kai vienos ar kelių šalių pasienio regionai bendradarbiauja mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir tokiu būdu siekia sukurti bendrą ir vieningą EMTE;

9. pabrėžia būtinybę steigti aukščiausius mokslo standartus atitinkančius įvairių mokslo ir mokslinių tyrimų sričių centrus Europos universitetuose; laikosi požiūrio, kad tai gali būti daroma tik didinant visuomeninį valstybių narių ir ES finansavimą ir papildomai finansuojant iš ES lėšų studentus, kurie studijuoja universitetuose, pritraukiančiuose kitų valstybių narių piliečius;

10. pabrėžia, kad valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad ES mokslinių tyrimų finansavimas niekada nepakeistų nacionalinio finansavimo, tačiau abi finansavimo rūšys būtų naudojamos didinti bendrą finansavimą; pažymi, kad valstybėse narėse šiuo metu egzistuoja keletas svarbių nacionalinių projektų, kurie nebūtinai atitinka ES finansavimo kriterijus;

11. tiki, kad 7PP gali būti naudojamas kaip priemonė įveikti "Europos paradoksą", kai Europoje atliekama daug labai kokybiškų mokslinių tyrimų, tačiau jų rezultatų taikymas finansiškai perspektyviems produktams ir paslaugoms kurti gerokai atsilieka nuo JAV ir Japonijos;

12. ragina suderinti FP ir finansinės perspektyvos trukmės laikotarpius, jei ir kai dėl finansinių perspektyvų susitariama kas penkerius metus ir tokiu būdu jos sutampa su kiekviena Parlamento kadencija, siekiant geriau koordinuoti Komisijos planavimo veiklą; reikia numatyti programų rotacijos sistemą, įskaitant vidurio laikotarpio peržiūrėjimą, siekiant, esant reikalui, koreguoti tikslus, kartu su procedūromis, kad Europos Parlamentas galėtų pateikti nuomonę apie tokius koregavimus;

13. įsitikinęs, kad tarp 6PP ir 7PP turi būti tęstinumas, ir pritaria R. Marimon pranešime pasiūlytiems patobulinimams, ypač susijusiems su poreikiu nustatyti paprastesnes ir aiškesnes administravimo procedūras, įskaitant aiškius ir geriau orientuotus kvietimus teikti paraiškas, sumažinant didelį kiekį įvairių pavyzdinių sutarčių ir įdiegiant supaprastintą išlaidų sistemą bei būtinybę išvengti nenumatytų krūvių; mano, kad turi būti plačiai taikoma dviejų etapų vertinimo tvarka, siekiant didesnio efektyvumo ir mažinant dalyvių, ypač MVĮ ir vietos valdžios institucijų, dalyvavimo išlaidas;

14. rekomenduoja, kad siekiant biudžeto skaidrumo būtų rengiamos detalios ataskaitos apie tai, kokia finansavimo dalis skiriama įvairaus pobūdžio dalyviams, įskaitant aiškesnį įmonių suskirstymą pagal dydį;

15. mano, kad tarptautinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje turi būti stiprinamas, visų pirma įgyvendinant Europos kaimynystės politiką su ES kaimyninėmis šalimis, pavyzdžiui, Viduržemio jūros ir Balkanų šalimis, Rusija, naujomis nepriklausomomis valstybėmis ir derybų dėl stojimo metu, bet taip pat ir su AKR šalimis;

16. mano, kad 7PP turėtų reikalauti nuolatinio savo rezultatų mokslinės kokybės įvertinimo ir galėti atitinkamai pritaikyti savo temas ir procedūras;

17. primena, kad keletas ES konkurentų suteikė gerokai didesnį negu ES finansavimą ilgalaikiams mokslinių tyrimų projektams; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad ES nuostatos dėl valstybės paramos gali užkirsti kelią tokių ilgalaikių mokslinių tyrimų vykdymui; baiminasi, kad ilgainiui ES gali prarasti savo konkurencingumą, jei ilgalaikiai ir fundamentalieji moksliniai tyrimai nebus pakankamai finansuojami; ragina Komisiją nedelsiant įvertinti dabartines valstybinės paramą reglamentuojančias nuostatas tais atvejais, kai potenciali mokslinių tyrimų ekonominė nauda gali būti matoma tik ilgalaikėje perspektyvoje;

18. teigia, kad regionai turi prisidėti prie investicijų, jei norima pasiekti 3 proc. BVP tikslą, kaip buvo numatyta per 2002 m. Barselonos Europos Vadovų Tarybos susitikimą; džiaugiasi tuo, kad buvo įgyvendintos ir yra toliau skatinamos regioninės mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos šiam tikslui pasiekti; prašo atsižvelgti į regioninę mokslinių tyrimų dimensiją, nustatant veiklą pagal 7PP.

Fundamentalieji tyrimai ir Europos mokslinių tyrimų taryba

19. prašo skubiai sukurti Europos mokslinių tyrimų tarybą (EMTT), remiantis Komisijos pasiūlymu ir pasiūlymu E. Mayor ir W. Kok pranešimuose, bet prašo Komisijos tinkamai įvertinti šią organizaciją, kad nebūtų dubliavimosi su kitais, jau veikiančiais organais (Jungtiniu tyrimų centru, Mokslinių tyrimų generaliniu direktoratu ir kt.);

20. tvirtai tiki, kad EMTT turėtų Europos lygmeniu remti fundamentaliuosius mokslinius tyrimus visose mokslo srityse, taikydama aukščiausius mokslinius kriterijus bei suteikdama Europos pridėtinę vertę dėl konkurencijos Europos mastu ir didžiausio kūrybingumo skatinimo;

21. mano, kad EMTT turi būti tinkamai finansuojama ir nepriklausoma atliekant mokslinius vertinimus, tuo pačiu metu finansiškai atskaitinga savo rėmėjams, bet autonomiška vykdant savo veiklą ir atsirenkant mokslinių tyrimų projektus; prašo Komisijos 7PP biudžete numatyti papildomų finansinių priemonių sistemą EMTT įgyvendinimui, aiškiai nustatant administravimui skirtą sumą; mano, kad dėl Europos paramos neturėtų būti mažinamas nacionalinių programų finansavimas; rekomenduoja, kad EMTT nedidintų biurokratijos ir nelėtintų pasiūlymų vertinimo eigos;

22. siūlo, kad EMTT vadovautų valdyba ir mokslinis komitetas, į kurio sudėtį įeitų įvairių mokslo sričių aukšto lygio mokslininkai bei verslo ir pramonės atstovai, pavyzdžiui, įtraukiant technologijų platformas; reikia sukurti pasaulinį specialistų, kurie atliktų pasiūlymų įvertinimą, tinklą; valdančiųjų organų ir specialistų tinklo sudėtis turi atspindėti lyčių pusiausvyrą; mokslinio komiteto ir valdybos narių pasirinkimo kriterijai turi būti pagrįsti aukščiausiais mokslinės kvalifikacijos ir profesionalumo standartais siekiant išsaugoti skaidrumą ir užtikrinti EMTT prestižą; laikosi nuomonės, kad po trumpo pereinamojo laikotarpio EMTT būtų įsteigta vadovaujantis EB steigimo sutarties 171 straipsniu; mano, kad sudarant 7 PP dalyvavimo taisykles turi būti atsižvelgta į šias gaires.

Žmogiškieji ištekliai

23. ragina Europos institucijas ir valstybes nares skirti ypatingą dėmesį moterų dalyvavimui ir karjerai mokslinių tyrimų srityje skatinti, tarp jų imantis priemonių nediskriminavimui užtikrinti; siūlo imtis Europos iniciatyvų, skirtų panaikinti kultūros stereotipus ir kliūtis, trukdančias moterims pasirinkti mokslininko kelią;

24. ragina valstybes nares peržiūrėti savo švietimo sistemas, siekiant geriau pristatyti mokslo karjerą mokyklose ir universitetuose ir remti studentus, kurie norėtų pasirinkti mokslininko kelią;

25. tvirtai tiki, kad gerai sutikta Marijos Kiuri programa turėtų būti tęsiama, naudojant turimas priemones, ir turėtų užtikrinti aukščiausio lygio tarptautinių mokslininkų, tarp jų ir jaunesniosios kartos, aktyvų dalyvavimą Europos mokslinių tyrimų darbe; pripažįsta Marijos Kiuri veiksmų programos sėkmę ir rekomenduoja ženkliai padidinti jai skirtas lėšas;

26. tvirtai tiki, kad ir valstybių narių, ir Europos Sąjungos lygiu būtina sudaryti sąlygas mokslo darbuotojų mobilumui visais jų karjeros etapais siekiant, kad mobilumas mokslininkams taptų "masiniu reiškiniu" tiek žemesniame neetatiniame, tiek etatiniame darbe, įskaitant dvipusį mobilumą tarp pramonės, universitetų ir tyrimų centrų bei tarp verslo sektorių; mano, kad mokslo darbuotojų karjeros ir darbo sąlygų suderinimas ES lygmeniu yra esminiai žingsniai siekiant, kad jų mobilumas taptų EMTE ramsčiu; šiuo požiūriu pagrindinis uždavinys turėtų būti bendrųjų europinių standartų nustatymas siekiantiems akademinės karjeros ir suteikiant europinę kvalifikaciją, kuri leistų mokslo darbuotojams būti samdomiems įvairių valstybių narių universitetų ir mokslinių tyrimų institucijų;

27. prašo valstybių narių daktaro diplomų abipusio pripažinimo, siekiant pašalinti kliūtis mokslinių tyrimų darbuotojų ir mokslininkų mobilumui ir konsoliduoti bendrą Europos mokslinių tyrimų erdvę ES;

28. pabrėžia, kad pasaulinio lygio mokslinių tyrimų pastatų, laboratorijų ir infrastruktūros užtikrinimas yra ypač svarbus, didinant Europos mokslo ir mokslinių centrų patrauklumą geriausiems pasaulio mokslo tyrimų darbuotojams ir siekiant pačios geriausios mokslinių tyrimų rezultatų kokybės, todėl remia Komisijos pasiūlymą šiam tikslui skirti pakankamai lėšų; ragina Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijos forumui (ESFRI) skirti didesnį vaidmenį nustatant Europos infrastruktūros politiką;

29. ragina Europos universitetus, mokslinių tyrimų institucijas ir į mokslinius tyrimus orientuotas įmones keisti jų karjeros ir hierarchijos struktūras, kad jauni ir inovatyviausi mokslininkai būtų deramai finansiškai skatinami, suteikiant jiems galimybę gauti finansinį atlyginimą nuo gaunamo pelno ir kitas veiksmingesnes kompensacijos formas.

Technologijų perdavimas

30. mano, kad 7PP turi būti atkreiptas ypatingas dėmesys į technologines inovacijas; laikosi nuomonės, kad Europos mokslinių tyrimų politika turi būti koordinuojama su atitinkama verslo ir pramonės politika;

31. džiaugiasi Europos "technologinių platformų" ir Bendrų technologijos iniciatyvų pasiūlymais ir kaip priemone įgyvendinti strategines tam tikrų technologijos sričių mokslinių tyrimų ir vystymosi darbotvarkes; pabrėžia technologijos platformų svarbą, kaip reikšmingą priemonę apjungti pramonę, mokslinių tyrimų organizacijas, vietos institucijas ir kitus susijusius dalyvius bei pabrėžia, kad reikia ieškoti priemonių MVĮ dalyvavimui palengvinti;

32. mano, kad siekiant darnumo, moksliniai tyrimai turėtų būti susiję su politikos prioritetais;

33. rekomenduoja padidinti lėšas priemonėms, pavyzdžiui, specialių orientuotų mokslinių tyrimų projektams (STREP) ir tyrimams bendradarbiaujant (ankstesnis CRAFT), bendrai atliekamiems tyrimams, skirtiems MVĮ, taip pat jų prieinamumui, projektams turėtų būti taikomi lankstesni kriterijai ir suteikiama daugiau galimybių pasiekti gerų rezultatų; ragina valstybes nares imtis finansinių ir kitokių skatinamųjų priemonių skatinant diegti pramonės naujoves, ypač MVĮ, tarp jų ryšius su EUREKA; rekomenduoja numatyti teikti subsidijas MVĮ patentų licencijoms gauti; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę skirti kiekvieno teminio biudžeto dalį smulkių ir mažų įmonių nustatyto dydžio subsidijoms kaip rizikos kapitalo investiciją, kuriai taikoma supaprastinta ir gerai organizuota atrankos procedūra ir minimalus administravimas;

34. prašo Komisijos remti technologijos platformų ir "socialiai motyvuotų mokslinių tyrimų platformų" kūrimą, siekiant vystyti socialiai motyvuotų mokslinių tyrimų konsorciumus pagrindinėms Europos socialinės srities problemoms, t. y. bendrųjų demografinių pokyčių ir aplinkos apsaugos problemoms, spręsti;

35. remia šios programos biurokratinių priemonių, ypač susijusių su MVĮ, mažinimą;

36. prašo, siekiant skatinti inovacijas, iš anksto numatytą lėšų dalį, skirtą "bendradarbiavimą skatinantiems mokslo tyrimams", kurie yra bene svarbiausia 7PP dalis, skirti MVĮ ir mokslo tyrimų institucijų bendradarbiavimui;

37. ragina Europos institucijas ir valstybes nares kartu su vietos ir regioninės valdžios ir kitoms atitinkamoms institucijoms skatinti regioninių technologijos inkubatorių kūrimą ir naudojant visuomenines finansavimo priemones (EIF, struktūriniai ir regioniniai fondai), skatinti naudoti privatų rizikos kapitalą (svirčių efektą) steigiant regioninius rizikos kapitalo fondus, kurie, kaip visuomeniniai ir privatūs rizikos fondai, glaudžiai bendradarbiaudami su technologijų inkubatoriais, būtų pagrindinė priemonė, leidžianti efektyviai finansuoti naujųjų technologijų projektus, kuriuos diegia naujos įmonės,

38. prašo Komisijos atkreipti ypatingą dėmesį į pramonės mokslinių tyrimų padėtį, kadangi šie moksliniai tyrimai sudaro didesniąją bendrųjų lėšų, skirtų mokslo tyrimams, dalį;

39. prašo Komisijos imtis iniciatyvos teikti pasiūlymus steigti greito skenavimo sistemą MVĮ, kuri leistų joms greitai įvertinti galimybes dėl mokslinių tyrimų projektų finansavimo;

40. ypatingai rekomenduoja, kad PP skatintų mokslo grupių ir regioninių tinklų kūrimą, įtraukiant į šį procesą MVĮ ir remiant dabartines valstybių narių iniciatyvas;

41. tvirtai tiki, kad siekiant remti mokslinius tyrimus, vystymąsi ir inovacijas turi būti veiksmingiau ir koordinuočiau naudojamos kitos finansavimo priemonės ir paramos mechanizmai (EIB, struktūriniai fondai, valstybių narių visuomeniniai ir privatūs fondai bei EUREKA); todėl rekomenduoja, kad, bendradarbiaudamos su regionais, valstybės narės sukurtų sąryšį tarp struktūrinės politikos 2 tikslo veikiančių nacionalinių programų ir projektų, dėl kurių prašoma finansavimo iš PP;

42. ragina Komisiją pateikiant 7PP išaiškinti Europos pridėtinės vertės sąvoką, ir ypač paremti mokslinius tyrimus, kurių tikslai, ir tai turėtų būti akivaizdu visų valstybių narių piliečiams, gali būti geriau įgyvendinami per jungtinius Europos projektus;

43. pasisako už nacionalinių mokslinių tyrimų programų bendradarbiavimo stiprinimą; ragina Komisiją imtis iniciatyvos vadovaujantis EB sutarties 169 straipsniu;

44. prašo Komisijos sudaryti su pramonininkais sutartis skatinti strateginių sričių mokslinius tyrimus.

Teminiai prioritetai

45. mano, kad teminių prioritetų apibrėžimas, kuris bus įtrauktas į artimiausius Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus dėl 7PP; turi atspindėti Lisabonos darbotvarkės strateginius prioritetus; be to, jis turi būti parengtas remiantis aktyviu Europos, valstybinių ir regioninių valdžios institucijų, mokslinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės veikėjų, įskaitant verslo sektorių, diskusijomis;

46. mano, kad 7PP turėtų remtis 6PP tyrimų sritimis, kad būtų išlaikytas tęstinumas; tačiau pirmenybė turėtų būti teikiama svarbiausioms mokslo sritims ir technologijoms, kurios vaidina lemiamą vaidmenį didinant Europos konkurencingumą, kuriant naujas darbo vietas ir didinant gyventojų gerovę. Šiuo atžvilgiu nors ir sutinka įtraukti kosmoso mokslinius tyrimus ir palyginus naują saugumo mokslinių tyrimų sritį, tačiau mano, kad 7PP turėtų atitinkamai remti mokslinius tyrimus šiose srityse:

a) gamtos mokslų (įskaitant biotechnologijos, neurologijos, prevencinės medicinos ir visuomenės sveikatos),

b) visų esančių ir būsimų CO2 neišskiriančių energijos šaltinių, (ypač atsinaujinančios energetikos ir energijos efektyvumo),

c) informacijos ir ryšių technologijos,

d) nanotechnologijos, naujų medžiagų ir gamybos procesų,

e) chemijos;

47. mano, kad, norint kovoti su didėjančia pasauline grėsme aplinkai, yra būtina, kad Europos tyrimų politika stipriai skatintų mokslinius tyrimus ir vystymąsi gamtinių pavojų srityje;

48. laikosi nuomonės, kad ES turi skirti lėšų nepakankamai finansuojamiems ligų, nuo kurių kenčia besivystančių šalių piliečiai, tyrimams;

49. laikosi nuomonės, kad 7PP turėtų taip pat remti itin inovatyvias lėčiau besivystančių mokslo sričių ir pramonės sektorių iniciatyvas;

50. pabrėžia būtinybę Europos Sąjungai imtis konkrečių veiksmų suartinant mokslą ir piliečius, pavyzdžiui, rengiant viešas diskusijas svarbiais mokslo ir technologijų klausimais, tai turėtų atsispindėti Europos mokslinių tyrimų politikoje ir kitose pagrindų programose;

51. prašo Komisijos parodyti tinkamą susirūpinimą gyvūnų apsauga, pirmiausia remiant alternatyvas bandymams su gyvūnais ir antra, sumažinant iki minimumo bandymų su gyvūnais skaičių jos finansuojamiems projektams;

52. laikosi nuomonės, kad turi būti skiriama daugiau dėmesio tarpdisciplininių mokslo tyrimų programoms, siekiant suteikti naujų impulsų mokslo vystymuisi;

***

53. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams.

[1] Europos Vadovų Tarybos susitikimas, 2004 11 26 (anglų k.) - 14687/04 (Spauda: 323).

[2] OL L 232, 2002 8 29, p. 1.

[3] OL C 87 E, 2004 4 7, p. 60.

[4] OL C 103 E, 2004 4 29, p. 838.

[5] http://www.ercexpertgroup.org/documents/ercexpertgroup_final_report.pdf

[6] http://www.cordis.lu/fp6/instruments_review/

[7] http://europa.eu.int/comm/councils/bx20041105/kok_report_en.pdf

[8] http://europa.eu.int/comm/dgs/information_society/evaluation/pdf/5_y_a/ist_5ya_final_140105.pdf

[9] ftp://ftp.cordis.lu/pub/technology-platforms/docs/tp_report_defweb_en.pdf

--------------------------------------------------