52005IP0072

P6_TA(2005)0072

Ekologiški maisto produktai ir žemdirbystė

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos veiksmų plano ekologiškų maisto produktų ir žemdirbystės srityje (2004/2202(INI))

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos veiksmų plano dėl ekologinės žemdirbystės ir mitybos (KOM(2004)0415),

- atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 15 ir 16 d. Geteborgo Europos Vadovų Tarybos išvadas,

- atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 12- 14 d. Zalcburge vykusios Europos konferencijos dėl kaimo plėtros išvadas,

- atsižvelgdamas į 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų [1],

- atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 18 d. Parlamento rezoliuciją dėl lygiagretaus genetiškai modifikuotų ir įprastų bei ekologiškų kultūrų egzistavimo [2],

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

- atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ataskaitą (A6-0039/2005),

A. kadangi dėl paklausos vartotojų tarpe ir nuolat didėjančios gamintojų pasiūlos ekologiškos žemdirbystės sektorius ir gamyba Europos Sąjungoje greitai auga,

B. kadangi toks gamybos būdas skatina Europos žemės ūkio įvairovę, tokia gamyba garantuoja sveikus ir kokybiškus gaminius, tuo pačiu mažina aplinkos užterštumą, prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus jos naudojimo, apsaugodamas dirbamas žemes ir išsaugodamas ar net kurdamas darbo vietas,

C. kadangi penkiolikos valstybių narių ES dirbamos žemės plotų, skirtų ekologiškai žemdirbystei, nuo 1985 iki 2002 m. padaugėjo nuo 0,1 iki 3,3 proc., ir kadangi ekologiškai švarių produktų apyvarta Europos lygiu sudaro 11 milijardų eurų, o visame pasaulyje siekia 23 milijardus eurų,

D. kadangi prieš 1992 m., kuriais Europos Sąjunga pradėjo remti ekologišką žemdirbystę kaip žemės ūkio ir aplinkos politikos sudėtinę dalį, ekologiška žemdirbystė buvo vystoma tik privačia pačių žemdirbių ir suinteresuotų piliečių iniciatyva,

E. kadangi Reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 yra grindžiamas skatinimo ir gamybos bei pardavimų kontrolės kriterijais, kurie jau buvo suformuoti atitinkamų ekologiškos žemdirbystės asociacijų,

F. kadangi, atsižvelgiant į paskutinę Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą, finansinė parama ekologiškai žemdirbystei priklauso nuo BŽŪP antrojo ramsčio bendros sumos, ir nuo jos dalies, skirtos tik tokiai žemdirbystės formai,

G. kadangi ypatingosios ekologiškos žemdirbystės savybės, susijusios ne tik su jai keliamais aplinkos apsaugos reikalavimais, bet ir su:

a) akivaizdžiu poreikiu pardavinėti produktus kuo trumpesniais platinimo kanalais,

b) vis dar didžiulėmis galutinio produkto kainomis,

c) atitikimu aplinkos apsaugos ir sveikatos reikalavimams, kurių taip pat turi laikytis ir gamybos procese dalyvaujantys smulkūs ūkininkai bei mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ),

d) ekologiškai švarios gamybos plėtimu į tam tikrus kitus sektorius, pvz., gyvulių auginimo ir vynuogininkystės,

reikalauja nustatyti ypatingą reglamentavimo ir finansinę tvarką, kitokią negu tradicinės gamybos atveju,

H. kadangi valstybių narių parama, skiriama ekologiškos žemdirbystės plėtrai, yra labai nevienoda, ir kadangi pagal Europos veiksmų planą, kuriuo skatinima ekologiška žemdirbystė, šis skirtumas turėtų būti sumažintas,

I. kadangi galimas užterštumas genetiškai modifikuotais organizmais yra ypatingai svarbus ekologiškai žemdirbystei, ypač priemonių, kurių turi būti imtasi reglamentuojant lygiagretų genetiškai modifikuotų ir ekologiškų kultūrų egzistavimą, atžvilgiu.

Ekologiškų maisto produktų rinkos ir normų vystymas (1-3 veiksmai)

1. džiaugiasi tuo, kad Komisija pripažįsta, jog ekologiška žemdirbystė yra vienas svarbiausių naujosios BŽŪP tikslų, kurie buvo nustatyti 2003 m. birželio mėnesio Ministrų tarybos Liuksemburgo susitarime; pažymi, kad Komisija nemano, jog Europos Sąjungos biudžete svarbu numatyti finansinius arba žmogiškuosius išteklius šiam tikslui įgyvendinti; džiaugiasi Komisijos pasirinktu paklausa pagrįstu ekologiškos žemdirbystės skatinimo būdu;

2. mano, kad:

a) priemonės, kuriomis remiamas informavimo ir skatinimo kompanijos yra veiksmingos tik tuomet, kai jose atsižvelgiama į profesionalių šio veiklos sektoriaus organizacijų patirtį ir valstybių narių teisės aktus ir programas; gamintojų grupės ir kooperatyvai turi atlikti išskirtinį vaidmenį racionaliai tvarkant ekologiškai švarių produktų ir maisto produktų gamybą bei pardavimus; taip pat jie galėtų skatinti kokybišką gamybą, apdorojimą ir pardavimus platindami šiuos produktus tiesiogiai arba per prekybos grandines ir taip užtikrindami pridėtinę vertę patiems gamintojams;

b) Komisija, užtikrindama skatinančias primones, privalėtų vadovautis rinkos tyrimais ir atsižvelgti į galimas prekybos ekologiškai švariais produktais koncentracijos pasekmes bei skirti ypatingą dėmesį mažmeninei prekybai ir platinimui;

c) reikia stiprinti vartotojų, ypač vaikų ir jaunimo, informavimo kampanijas ir jungti jas su sąmoningumą didinančiomis programomis, susijusiomis su ekologiškai švarių produktų verte aplinkos apsaugos ir maistine prasmėmis; skatinimo kampanijos turėtų būti sutelktos viešosiose, ypač mokyklų, valgyklose; pasitelkiant atitinkamas Bendrijos programas reikia skatinti vartoti ekologiškai švarius produktus tiek Europos Sąjungoje, tiek ir už jos ribų;

d) vykdydama bet kokią 1 veiksme numatytą skatinimo veiklą Komisija turi tiksliai apibrėžti ir vienodai skatinti skelbti ekologiškos žemdirbystės privalumus aplinkos apsaugos aspektu bei tokių maisto produktų privalomumus žmonių sveikatos aspektu;

e) maisto produktų sektoriuje veikiantys smulkieji ūkininkai ir MVĮ, turėtų būti pagrindiniais tokių priemonių naudos gavėjais, ypač jei jie yra regioninių, daugiašalių struktūrų nariais;

f) dėl ekologiškai švarių maisto ir ne maisto produktų vidaus rinkos plėtros bus sunorminti šių produktų gamybos būdai kartu, žinoma, atsižvelgiant į šių produktų ypatybes ir tradicinius regionams būdingus gamybos būdus, bus sukurtos vienodos priežiūros ir už ekologiškai švarių produktų sertifikavimą atsakingos valstybių narių institucijos, bus pašalintos prekybos kliūtys ir Europos vartotojams teikiama išsamesnė informacija; taip pat mano, kad Bendrijos logotipe turėtų būti pateikta informacija apie produktų kilmės vietą ir regioną;

3. džiaugiasi Komisijos ketinimu toliau derinti europines ekologiškai švarių produktų ir ekologiškos gamybos normas kartu sudarant geresnes sąlygas veikti vidinei rinkai, pašalinant konkurencijos iškraipymus ir užtikrinant visiškai laisvą prekybą ekologiškai švariais produktais visoje Europos Sąjungoje; mano, kad griežtesnėmis nacionalinėms valstybių narių normomis nereikėtų užkirsti kelio laisvai prekiauti ekologiškai švariais produktais iš kitų valstybių narių, jeigu jie yra sertifikuoti ekologiškai švarūs produktai tose kitose valstybėse narėse;

4. pripažįsta didžiulę interneto - vienos iš informacijos apie ekologišką žemdirbystę sklaidos ir jos skatinimo priemonių - reikšmę ir tiki, kad itin svarbu platinti informacija susijusioms pusėms; todėl siūlo dėti rimtas pastangas, kad būtų perkeltos jau naudojamos technologijos; ir reikalauja, kad Komisija, naudodama Bendrijos lėšas, įdiegtų ūkininkams ir gamintojams, norintiems pereiti nuo tradicinės prie ekologiškos veiklos, skirtas mokymo priemones (be numatytų 6 veiksme, skirtame valstybėms narėms);

5. mano, kad reikia geriau derinti technines sąlygas, įskaitant ir gyvulių auginimo sektoriuje;

6. tiki, kad Komisija į savo pasiūlymą rengti valstybėse narėse planus nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygmeniu turi įtraukti nuostatas dėl ekologiškos žemdirbystės ūkiuose naudojamų sėklų gamybos ir daigynų, skirtų auginti ekologiškai žemdirbystei tinkamus augalus, veisimo skatinimo;

7. primena, kad Parlamentas į 2005 m. biudžetą įtraukė veiksmų planą ir skatinimo priemonėms numatė atskirą biudžeto eilutę (05 08 05 01), bei tikisi, kad 2006 m., išsiaiškinus valstybių narių poreikius, įmanomas šios biudžetinės eilutės lėšų didėjimas;

8. mano, kad veiksmų planas turi apimti rekomendaciją, plėtros pagalbos ir sąžiningos prekybos pagrindu skatinančią ekologiškai švarių produktų gamybą ir prekybą jais siekiant, kad ekologinės žemdirbystės veiksmų planas įgytų pasaulinę perspektyvą.

Valstybės pagalba ekologiškai žemdirbystei (4-6 veiksmai)

9. mano, kad būtina aiškiau apibrėžti Reglamente dėl kaimo plėtros numatytus su ekologiškai švaria gamyba susijusius veiksmus ir pagalbą, siekiant šį gamybos metodą skatinti visose valstybėse narėse; todėl mano, kad privalu atidžiai stebėti, kaip naujoji kaimo plėtros programa FEADER taikoma valstybėse narėse;

10. pabrėžia poreikį skatinti valstybės pagalbą ekologiškai žemdirbystei ir su ja susijusioms pramonės šakoms bei skatinti kokybės sistemų įdiegimą;

11. mano, jog reikėtų stengtis užtikrinti, kad pagalba pradedant ekologišką žemdirbystę, ypač jautriose zonose, nesukeltų sutrikimų ekologiškų žemės ūkio produktų tiekime; todėl perėjimas į ekologišką žemdirbystę turėtų būti remiamas vadovaujantis duomenimis apie nustatytas realizavimo vietas;

12. mano, kad perdirbimo sektoriuje, ypač pieno ir mėsos pramonėje MVĮ taikomi sveikatos ir higienos standartai turėtų būti apibrėžti derinant juos su jau esančiomis perdirbimo įmonėms taikomomis specialiomis nuostatomis;

13. mano, kad veiksmų plane turėtų būti aiškiai parodytas ekologiškos žemdirbystės indėlis tokiose srityse, kaip Nitratų direktyva [3], Buveinių direktyva [4], vandenų politika, biologinės įvairovės išsaugojimo skatinimas, taip patindėlis kuriant naujas darbo vietas;

14. mano, kad Komisija privalo skirti ypatingą dėmesį ekologinės žemdirbystės padėčiai naujose valstybėse narėse, inter alia užimtumo ir kaimo ekonomikos srityse.

Moksliniai tyrimai (7 veiksmas)

15. siūlo, kad Europos mokslinių tyrimų programoje ekologiška žemdirbystė kaip gamybos metodas, o taip pat lygiagretus ekologiškų ir įprastų bei genetiškai modifikuotų kultūrų egzistavimas, bei technologijų, kurios sudaro pavojų šiam ekologiškam gamybos metodui, įskaitant su ekologijos aspektu susijusius tyrimus dėl kultūrų rūšių ir naminių gyvulių selekcijos, turėtų būti pripažinti prioritetiniais klausimais;

16. apgailestauja, kad pateiktame veiksmų plane nenumatyta jokių specifinių priemonių skatinti tyrimus, išskyrus bendrąją deklaraciją dėl "ekologiškos žemdirbystės tyrimų skatinimo"; ragina Komisiją šiuo aspektu aiškiau apibrėžti tokias priemones numatant:

a) stipresnių studijų, analizių ir specifinės statistikos įvairiais ekologiškos žemdirbystės klausimais skatinimą,

b) išsamesnes ekologinei gyvulininkystei skirtų pašarų gamybos studijas,

c) naujų technologijų ekologinės žemdirbystės vystymui įdiegimą,

d) skirtingose valstybėse narėse vykdytų studijų ir tyrimų apie ekologinę žemdirbystę rinkimą ir skelbimą visoje Europoje ir t. t.;

ragina vykdant šiuos tyrimus atsižvelgti į (globalų arba holistinį) sisteminį požiūrį į ekologišką žemdirbystę, ypač įtraukiant vietoje vykdomas tyrimų priemones.

Normos ir kontrolė (8-21 veiksmai)

17. sveikina tobulesnių gyvūnų gerovės normų priėmimą, tačiau pabrėžia, kad tai turėtų būti derinama su parama investicijoms, nes šios normos dažnai gali pareikalauti brangiai kainuojančio modernizavimo arba naujų statinių; tuo pat metu, svarbią vietą turėtų užimti ekonomiški metodai (pvz., įvairūs filtrai, perteklinio skysčio surinkimo talpos);

18. remia Komisijos pasiūlymą dėl 9 veiksmo, kuriuo siekiama užtikrinti ekologiškos gamybos vientisumą vykdant nuostatas ir tvirtai laikantis pereinamiesiems laikotarpiams numatytų ribinių datų; tačiau prašo, kad būtų ištirti specifiniai iškylantys atvejai, pvz., gyvulininkystės srityje, kai datos nepratęsimas, taikomas ne ekologišku būdų išvestų gyvulių atveju, taptų kliūtimi kai kurių vietinių veislių atgaivinimui ir priežiūrai; kurioms kai kuriose valstybėse narėse ir taip gresia išnykimas;

19. apgailestauja, kad Komisija dar nepasiūlo jokio požiūrio dėl tradicinių vietinių įvairių rūšių sėklų ir registre nebeesančių sėklų pakeitimo, kuris ūkininkams suteikia veiksmų laisvę bei suteikia galimybę atitikti galiojančiuose teisės aktuose numatytus auginamų sėklų rūšies grynumo bei dygimo greičio reikalavimus ir kriterijus;

20. mano, kad siekiant užtikrinti ekologiškų žemės ūkio produktų patikimumą, Komisija turėtų patikrinti, kaip kiekviena valstybė narė vykdo priežiūrą privačių ir valstybinių priežiūros tarnybų pagalba, bei, jeigu būtina, taikytų bausmes už nusižengimus; be to, mano, kad Komisija turėtų parengti kasmetinę valstybių narių pranešimų apžvalgą bei informuoti Parlamentą;

21. ragina Komisiją labiau išvystyti penktąjį 10 veiksmo aspektą ir nurodyti būdą, kuriuo ji tikisi pasiekti su aplinkos apsauga susijusių teisės aktų patobulinimą atsižvelgiant į ekologišką žemdirbystę;

22. pritaria 11 veiksme siūlomam techniniais klausimais patariančios nepriklausomų ekspertų grupės sukūrimui, kurios užduotis būtų parengti technines išvadas, su sąlyga, kad suinteresuoti asmenys, t. y. žemdirbiai, perdirbančios bendrovės ir vartotojai, būtų atitinkamai įtraukti į jos veiklą;

23. mano, kad genetiškai modifikuotų organizmų problema Veiksmų plane negali būti sprendžiama vien tik nustatant ribinius dydžius, tačiau Komisija privalėtų suformuluoti, ką ji ketina daryti dėl lygiagretaus genetiškai modofikuotų ir ekologiškų rūšių egzistavimo; kas beatsitiktų, turi būti aišku, kad užteršimo, net jeigu ir netyčinio, atveju finansinė atsakomybė tenka tik tiems asmenims, kurie nelegaliai prekiavo genetiškai modifikuotais organizmais, o ne visai ūkininkavimo pramonei; reikalauja, kad tos pačios taisyklės būtų taikomos tiek Bendrijos, tiek importuotiems genetiškai modifikuotiems organizmams;

24. kvestionuoja 17 veiksmo adekvatumą, kuriuo kontrolės tarnybų akreditavimo sistemą siekiama perduoti nepriklausomai tarptautinei organizacijai, bei reikalauja, kad procese, kuris Europos ekologiškai žemdirbystei Europos piliečių akyse suteiktų teisėtumo, šis svarbus elementas išliktų Komisijos ir valstybių narių jurisdikcijoje;

25. siūlo, kad, siekiant išvengti pasikartojančių situacijų, kai asmuo, kartą jau nuteistas už sukčiavimą, suranda naują sertifikavimo instituciją, ir jam pakartotinai išduodamas sertifikatas, arba jis, ketindamas tęsti savo nesąžiningus veiksmus, persikelia iš vienos valstybės narės į kitą arba toje pramonės šakoje dirbantys asmenys nežino apie jo sukčiavimą praeityje, su kiekvienu nuosprendžiu dėl sukčiavimo, susijusio su ekologiško produkto pobūdžiu arba gamybos procesu, būtų galima susipažinti visoje Europos Sąjungoje;

26. pažymi, kad ekologinės žemdirbystės sąvoka turėtų būti siejama ne tik su gamybos būdu, bet ir su žemės ūkio metodų visuma, kuri užtikrina aplinkos ir rūšių įvairovės išsaugojimą, bei leidžia gaminti sveikus, aukštos kokybės maisto produktus; kad tarptautinės prekybos kontekste būtų išsaugotas ekologinės žemdirbystės pramonės savitumas, tarptautiniuose forumuose reikia išsikovoti tokio ekologiškos žemdirbystės apibrėžimo pripažinimą;

27. apgailestauja, kad Komisija nepristatė jokių konkrečių finansinių priemonių, susijusių su platinimo kanalų organizavimu, bei ragina suteikti paramą, įskaitant ir finansinę, gamybos, perdirbimo ir pardavimų struktūros kūrimui;

28. pabrėžia Komisijai faktą, kad ekologiškai žemdirbystei Europoje reikia tvirtos paramos parduodant ir platinant ekologiškus maisto produktus; ragina Komisiją pateikti konkretesnių pasiūlymų šiuo klausimu, turint omenyje, kad:

a) būtina spręsti dabartinę problemą, susijusią su aukšta ekologiškų žemės ūkio produktų kaina,

b) būtina skatinti sutelkti dėmesį į ekologiškų produktų tiekimą,

c) būrimasis į asociacijas ir ekologiškų produktų gamintojų organizacijų kūrimas galėtų vaidinti esminį vaidmenį palengvinant pardavimus bendrų platinimo kanalų pagalba,

d) atsižvelgiant į ekologiškai žemdirbystei būdingus ypatumus, plačios rinkos, suteikiančios pirmenybę ilgiems platinimo kanalams bei sukeliančios papildomas su aplinkos apsauga susijusias išlaidas (perdirbimui, laikymui ir pervežimui), kūrimas nėra pats tinkamiausias metodas; todėl patartina labiau skatinti trumpus platinimo kanalus, kurie tikrai prisidėtų prie geresnio platinimo bei prieinamesnių kainų, o taip pat palengvintų maisto produktų atsekimą ir patikrinimą;

***

29. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

[1] OL L 198, 1991 7 22, p. 1.

[2] OL C 91 E, 2004 4 15, p. 680.

[3] 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1).

[4] 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

--------------------------------------------------