52005DC0636

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 8.12.2005

KOM(2005) 636 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Glaudesnė Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos partnerystė{SEC(2005)1590}{SEC(2005)1613}

TURINYS

I- Gairės 3

I-1 Įžanga 3

I-2 Partnerystė 4

I-3 Uždaviniai 4

I-4 Komisijos veiksmų pasiūlymai 5

I-5 ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų aukščiausiojo lygio susitikimas 10

I-6 Išvados 10

I- Gairės

I-1 Įžanga

Pasaulyje susiduriant su naujomis grėsmėmis ir galimybėmis, Europos Sąjunga (ES), būdama vienu didžiausių pasaulio veikėjų, turi tvirtinti ryšius su artimiausiais savo partneriais. Pirmoje vietoje yra Lotynų Amerika, su kuria mus sieja bendras įsipareigojimas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir daugiašališkumo. Europai reikia visų draugų, kad ji galėtų įtvirtinti šias bendrąsias vertybes. Pasaulyje nėra daug kitų regionų, su kuriais sudaryti tikrą sąjungą būtų tiek daug priežasčių. Iš tiesų, atsižvelgiant į jų bendrą istoriją ir kultūrą, Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika gali geriau nei kiti regionai viena kitą suprasti ir tokiu būdu turi daugiau galimybių kartu didinti veiksmų potencialą. Taigi abi šalys yra suinteresuotos tapti privilegijuotomis sąjungininkėmis tarptautinėje arenoje. Todėl Komisija šiuo komunikatu bei jo išsamiu priedu ketina stiprinti ES ir Lotynų Amerikos partnerystę, atnaujindama pastarąjį dešimtmetį vykdomą strategiją. Šie santykiai labai pagerėjo 1995 m. paskelbus bendrąją politiką apie dviejų regionų santykius.

ES, kurią sudaro dvidešimt penkios valstybės narės ir kuri turi bendrą piniginį vienetą, tapo pirmuoju užsienio investuotoju Lotynų Amerikoje. ES yra didžiausia paramos teikėja šiam regionui bei didžiausia daugelio šalių, ypač Mercosur narių, prekybos partnerė. Surengus tris ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų aukščiausio lygio susitikimus (1999 m. Rio, 2002 m. Madride ir 2004 m. Gvadalacharoje) buvo sustiprintas politinis dialogas. Šiuo komunikatu galima remtis rengiant 2006 m. gegužės mėn. Vienoje vyksiantį ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų aukščiausio lygio susitikimą.

Daugelis Lotynų Amerikos šalių priėmė demokratinę sistemą ir pradėjo vykdyti ambicingas ekonomines ir socialines reformas. Regionas pasižymi didžiuliu vystymosi potencialu bei tarptautinėje arenoje iškyla kaip augantis regionas. Vis dėlto šis regionas turi spęsti svarbius uždavinius, kaip nurodyta neseniai parengtoje Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) ataskaitoje, be to destabilizuojantys veiksniai galiausiai gali pakenkti abiejų regionų partnerystei. Remdamasi savo patirtimi, ES galėtų padėti stiprinti stabilumą, saugumą bei tvarų vystymąsi Lotynų Amerikoje.

Tuoj bus pradėtas naujasis Bendrijos paramos, kuria regionams bus suteiktos didelės lėšos, programavimo laikotarpis (2007–2013 finansinės perspektyvos) bei rengiamas ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų aukčiausio lygio susitikimas, vyksiantis 2006 m. gegužės mėn. Vienoje. Šis ciklas netrukus bus užbaigtas asociacijos susitarimu su paregioniais (Mercosur, Andų bendrijos ir Centrinės Amerikos) bei Ekonominės partnerystės susitarimu su Karibais. Toje geografinėje teritorijoje ES veikia per savo atokiausius regionus, ir tai yra svarbu išnaudoti siekiant pagerinti bendradarbiavimą su Lotynų Amerika bei Karibais, ypač geriau koordinuojant finansines priemones. Be to, reikia atsižvelgti į naujus pokyčius, susijusius su Lotynų Amerikos integracija. Taigi svarbu siūlyti pagrindines orientacines temas apmąstymui ateityje.

Komisija nori pranešti, kad Europa domisi regionu. Būtų klaidinga manyti, kad ES yra pernelyg įsitraukusi į su vidine plėtra, santykiais su kaimyninėmis šalimis ar kitais pasaulio įvykiais susijusią veiklą. Taip manant kyla klausimas dėl ES įvaizdžio, atsižvelgiant į jos struktūrų sudėtingumą, veiklos priemones ir veiksmų priemones. Komisija ketina dar kartą patvirtinti, kad asociacija su Lotynų Amerika yra ne tik svarbi, bet ir būtina bei naudinga abiems regionams šiuo metu ir ateityje. Jei Europa yra pasirengusi intensyviau bendradarbiauti su Lotynų Amerikai, ji tikisi tokio pat atsako.

ES ir Lotynų Amerikos sąjunga taip pat apima Karibų šalis, dalyvavusias ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų aukščiausio lygio susitikimuose ir su kuriomis ES po Lomės ir po jos sekusios Kotonu konvencijos palaiko ilgalaikius santykius. Komisija šiuo klausimu 2006 m. pradžioje ketina priimti komunikatą.

Šio dokumento priede Komisija pateikia siūlomos strategijos partnerystei tarp šių dviejų regionų stiprint išsamų aprašymą. Komisija kviečia Tarybą ir Europos Parlamentą apsvarstyti šios strategijos išsamų pristatymą. Rekomendacijos pateikiamos toliau bei paaiškinamos priede.

I-2 Partnerystė

ES ir Lotynų Amerika Rio aukščiausio lygio susitikimo metu įsipareigojo kurti „regioninę strateginę partnerystę“ siekdamos glaudžių ryšių politikos, ekonomikos bei kultūros srityse. Priede pateikiamas išsamesnis šios partnerystės stiprinimo priežasčių aprašymas.

Komisija siūlo suteikti naują impulsą ES ir Lotynų Amerikos partnerystei, kuri šiuo metu susiduria su daugeliu užduočių. Jos tikslas ateityje:

- naudojantis „asociacijos susitarimų tinklu“ įsteigti glaudesnę strateginę partnerystę (į juos įtraukiant laisvosios prekybos susitarimus), įtraukiančią visas regiono šalis ir prisidedančia prie viso regiono integracijos;

- vesti rimtą politinį dialogą kuriuo būtų sustiprinta šių dviejų regionų įtaka tarptautinėje arenoje;

- plėsti veiksmingą sektorių dialogą (pvz., socialinė sanglauda ar aplinkosauga) siekiant nuolat mažinti nelygybę ir skatinti tvarų vystymąsi;

- prisidėti kuriant stabilią bei iš anksto žinomą sistemą, kuria remiantis būtų galima padėti Lotynų Amerikos šalims pritraukti didesnes europiečių investicijas, kuriomis ilgainiui būtų skatinamas ekonomikos vystymasis;

- paramą bei bendradarbiavimą geriau pritaikyti pagal susijusių šalių poreikius;

- skatinant švietimą bei kultūrą didinti savitarpio supratimą.

Tokia politika reikalauja nuolatinio abiejų šalių įsipareigojimo bei rimtų pastangų.

I-3 Uždaviniai

ES veiksmų priemonės turi būti pritaikytos prie naujųjų Lotynų Amerikos realijų:

- ES ir Lotynų Amerikos ryšius formuojantis integracijos procesas tobulėja, kaip rodo neseniai įkurta Pietų Amerikos tautų bendrija;

- Integracijos procesas dar neužbaigtas, o padaryta pažanga skiriasi įvairiuose regionuose;

- Kiekviena regiono šalis siekia savų užsienio politikos tikslų regioniniu bei tarptautiniu lygiu;

- Ypatingą dėmesį reikėtų skirti svarbioms šalims, tokioms kaip Brazilija ir Meksika, nes jos regione atlieka svarbų vaidmenį.

Priede išsamiau pateikiami uždaviniai, su kuriais susiduria ES ir Lotynų Amerikos partnerystė.

- Sujungti dviejų pasaulio veikėjų pajėgas: svarstyti bendrus veiksmus siekiant pagerinti abiejų regionų politinį dialogą, kurio galutinis tikslas – jų įtakos pasaulyje stiprinimas.

- Skatinti subalansuotą ekonomiką bei prekybą: strateginei partnerystei svarbu, kad augtų prekyba tarp šių regionų. Nepaisant gerokai padidėjusio prekybos bei investicijų srauto tarp šių regionų pastaraisiais penkiolika metų, jų augimo potencialas nėra pakankamai išnaudotas.

- Lotynų Amerika – vis dar regionas, kuriame vyksta konsolidacija: siekiant išvengti pavojingo ilgalaikio sąstingio Lotynų Amerikoje, ES turi remti jos pastangas, ypač socialinės nelygybės, skurdo bei atskirties, migracijos, demokratinio valdymo, neteisėtų narkotikų bei organizuoto nusikalstamumo ir aplinkosaugos srityse.

- Reikėtų labiau atsižvelgti į Lotynų Amerikos įvairovę: nors palaikoma viso regiono integracija, Komisijos nuomone jau reikėtų plėsti tarpusavio ryšius su tam tikromis šalimis vystant individualius ryšius konkrečiais politiniais klausimais bei vedant dialogus apibrėžtomis temomis.

I-4 Komisijos veiksmų pasiūlymai

Komisija siūlo:

(1) spartinti ir apibrėžti politinį dialogą su Lotynų Amerikos partneriais;

(2) sukurti palankias sąlygas prekybai ir investicijoms;

(3) remti regiono šalių pastangas stiprinti stabilumą ir gerovę;

(4) glaudžiau bendradarbiauti ir didinti tarpusavio supratimą.

I-4.1 Stiprinti ir apibrėžti politinį dialogą.

Siekiant suartinti dviejų regionų pozicijas bendrų interesų klausimais būtina stiprinti politinį dialogą. Komisija ypač pageidauja tiksliau nustatyti temas ir geriau apibrėžti jų turinį atsižvelgiant į diskusijų partnerius: Aukščiausio lygio susitikimus, ministrų susitikimus (su Rio grupe, subregionų grupėmis, įskaitant Karibų salas bei šalis, su kuriomis sudaryti asociacijos susitarimai).

Komisija rekomenduoja:

- su susijusiais Lotynų Amerikos partneriais pagal poreikius (abiejų regionų, dvišaliu ar subregionų lygiu) pritaikyti politinius dialogus apibrėžtomis temomis (pvz., Jungtinių Tautų reformos tema, kaip išlaikyti taiką, išvengti konfliktų ir krizių tam tikrose regiono šalyse);

- parinkti tam tikrą temų skaičių;

- politinius dialogus rengti aukšto rango pareigūnų posėdžių metu (sudarant Troiką);

- su tam tikromis šalimis (pagal poreikius) reguliariai rengti aukšto rango pareigūnų politinio dialogo neoficialius posėdžius.

I-4.2 Sukurti palankias sąlygas prekybai ir investicijoms .

Stipresnė strateginė partnerystė turėtų padėti kurti palankias sąlygas ekonomikai tarp abiejų regionų: Lotynų Amerikoje tai galėtų reikšti technologijos perdavimą, gamybos padidėjimą, infrastruktūrų plėtrą ir rinkos įvairovę. ES būtų naudinga plėsti bei stiprinti savo rinkos padėtį bei tęsti dinamišką investicijų politiką.

Šiuo atžvilgiu Komisija įsipareigoja toliau:

- stiprinti daugiašalę prekybos sistemą;

- stiprinti esamus asociacijos susitarimus, ypač su Meksika ir Čile;

- vesti derybas dėl abiejų regionų asociacijos susitarimų ir laisvosios prekybos;

- palengvinti Lotynų Amerikos įmonių patekimą į Europos rinką;

- aptarti kliūtis prekybai ir investicijoms.

- makroekonomikos dialogu skatinti makroekonomikos stabilumą, kuris yra pagrindinis prekybos ir investicijų skatinimo veiksnys.

Komisija skatins:

- Europos pažangiausių sektorių vaidmenį regiono vystyme, ypač remiantis mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programų iniciatyvomis;

- palankias sąlygas Europos įmonėms Lotynų Amerikoje, spartindama reglamentavimo dialogą, kad būtų priimta teisinė sistema ir bendrosios taisyklės, įskaitant transporto, energijos, informacijos ir ryšių technologijų, maisto saugos sritis, taip pat sveikatos ir fitosanitarijos klausimus.

I-4.3 Veikti kartu siekiant stabilumo ir gerovės.

1.4.3.1 Kurti vieningesnę visuomenę: visų labui skatinti didesnę socialinę sanglaudą.

Gvadalacharos aukščiausiojo lygio susitikimo metu ES ir Lotynų Amerika nusprendė, kad socialinė sanglauda bus jų bendras tikslas ir santykių pagrindas. Atsižvelgiant į globalizaciją, skatinant socialinę sanglaudą numatoma kurti vieningesnę bendruomenę kiekvienam (įskaitant skurdžiausius) suteikiant tikrą galimybę naudotis pagrindinėmis teisėmis, įsidarbinti, pasinaudoti ekonomikos augimu bei pažanga socialinėje srityje ir tokiu būdu visapusiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

Komisija siūlo, kad vykdant bet kokią veiklą kartu su Lotynų Amerikos šalimis socialinė sanglauda taptų tos veiklos nuolatiniu, nuosekliu ir konkrečiu tikslu. Todėl ypač svarbu:

- užmegzti konkretų dialogą socialinės sanglaudos tema,

- vystymosi bendradarbiavimo srityje socialinei sanglaudai teikti pirmenybę,

- stiprinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis institucijomis,

- skatinti susijusių veikėjų dalyvavimą.

Be to, Komisija turėtų padėti rengti Socialinės sanglaudos forumą (kas dvejus metus), kad būtų galima išplatinti gautus rezultatus. Forumas turėtų įtraukti valdžios institucijas, pilietinę visuomenę, privatų sektorių bei tarptautines organizacijas.

1.4.3. 2. Stiprinti demokratinį valdymą bei sukurti Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinę asamblėją.

Komisija toliau prisidės prie valstybės modernizavimo Lotynų Amerikoje:

- skatins bendradarbiavimą, kuriuo stiprinamas valdymas ir skatinama piliečių, ypač skurdžiųjų, integracija;

- į savo veiklą įtrauks pilietinę visuomenę ir skatins piliečių (ypač moterų) dalyvavimą politiniuose projektuose bei politinių partijų veikloje;

- rems EP pageidavimą įsteigti transatlantinę Europos ir Lotynų Amerikos asamblėją.

1.4.3.3. Stiprinti saugumą, ypač kovą su narkotikais, bendros atsakomybės pagrindu.

ES 2005–2012 metams priėmė kovos su nelegalių narkotikų vartojimu, gamyba bei prekyba strategiją[1]. Kova su narkotikų prekyba ir kitais nusikaltimais taip pat apima kovą su korupcija bei pinigų plovimu.

Komisija toliau laikysis atsakomybės dalijimosi su tarptautinėmis organizacijomis principo bei teiks pagalbą Lotynų Amerikai kovoje su narkotikais. Panaudodama finansines paskatas, numatytas susitarimuose su Lotynų Amerikos šalimis, ji skatins tinkamą finansinį, mokesčių ir teismų valdymą.

1.4.3.4. Skatinti glaudesnę regioninę integraciją.

– Integracijos procesas Lotynų Amerikoje.

Lotynų Amerikos šalys pradėjo regioninės integracijos procesą, kuris turėjo didelį poveikį. Lotynų Amerika šiuo atžvilgiu pirmauja besivystančių šalių tarpe. Komisijos teikiamos paramos Lotynų Amerikos vystymuisi prioritetas yra regioninė integracija.

Be to, Komisijos nuomone, būtų pravartu su Lotynų Amerikos partneriais apsvarstyti visos Lotynų Amerikos regioninės integracijos strategijos galimybę. Tai būtų ilgalaikė strategija, kuri nepakenktų šiuo metu galiojančiam įsipareigojimui dėl subregionų integracijos proceso.

Komisija tikisi:

- toliau remti skirtingus regioninės integracijos procesus, kurie sudaro regiono vystymosi pagrindą;

- Vienoje vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo metu nuspręsti, ar derybų metu padaryta pažanga sydaro sąlygas sudaryti asociacijos ir laisvosios prekybos su Mercosur narėmis susitarimus;

- kad šis susitikimas suteiks progą įvertinti regioninės integracijos Andų bendrijoje ir Centrinėje Amerikoje pažangą ir nustatyti, ar įvykdytos sąlygos siekiant artimiausiu metu pradėti derybas dėl asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimų su šiais dviem regionais.

– Teritorinė integracija ir tarpusavio sąveika.

Lotynų Amerikos sudėtinga geografinė konfigūracija trukdo jos teritorinei integracijai. Jei infrastruktūra būtų veiksmingesnė, Lotynų Amerikos eksportuotojai galėtų gerokai padidinti prekybos apimtis. Komisija ketina skatinti Europos bei Lotynų Amerikos finansų institucijas remti teritorinę integraciją naudojantis infrastruktūrų tinklų sąveika, ypač energijos, vandens, transporto, telekomunikacijų bei mokslinių tyrimų srityse; taip pat reikia atkreipti dėmesį į susisiekimo galimybes su Karibų jūros valstybėmis ir jų viduje.

Komisija siūlo pasidalinti patirtimi dėl infrastruktūrų tinklų sąveikos ir skatina EIB skirti pagalbą pagal būsimą „Lotynų Amerikos infrastruktūros“ programą.

1.4.3.5. Skatinti tvarų vystymąsi.

Komisija mano, kad ilgalaikė ES ir Lotynų Amerikos gerovė didžiąja dalimi priklauso nuo tinkamo gamtinių išteklių valdymo ir nuo kompetencijos užtikrinti darnų ekonomikos vystymąsi.

Komisija skatins:

- dialogą aplinkosaugos aspektų bei tvaraus vystymosi tema;

- organizuoti aplinkos ministrų susirinkimą rengiantis Aukščiausiojo lygio susitikimams;

- gilias tarptautinių organizacijų diskusijas, ypač klimato pokyčių klausimais.

1.4.3.6. Konfliktų prevencija bei bendras krizių valdymas.

Atsižvelgiant į Europos reikšmę Lotynų Amerikoje (diplomatinės atstovybės, ekonominių bei kultūrinių ryšių, bendradarbiavimo vystymosi srityje požiūriu), abu regionai galėtų numatyti politinio dialogo konfliktų prevencijos bei krizių valdymo temomis pradžią.

Susijusių šalių prašymu ES turėtų būti aktyvesnė konfliktų prevencijos bei krizių valdymo Lotynų Amerikoje klausimais. Ji galėtų:

- pasidalinti savo patirtimi šiais klausimais;

- remti šalių bei regionų organizacijų pastangas;

- šiuo klausimu užmegzti dialogą ir struktūrinį bendradarbiavimą su Amerikos valstybių organizacija ir Rio grupe;

- imtis stabilumo priemonių.

I-4.4 Glaudžiau bendradarbiauti ir didinti tarpusavio supratimą.

I-4.4.1. Tiksliau paskirstyti paramą bei bendradarbiavimą vystymosi labui

2007–2013 m. Komisijos paramos bei bendradarbiavimo politikos tikslas – kova su skurdu.

Atsižvelgdama į paramos ir bendradarbiavimo politiką 2007–2013 m., Komisija siūlo:

- sutelkti dėmesį svarbiausioms temoms;

- didžiąją lėšų dalį skirti skurdo mažinimui mažas pajamas gaunančiose šalyse (įskaitant žemesnėje nei vidutines pajamas gaunančių šalių kategorijoje esančias šalis);

- vykdyti abiems pusėms svarbią tikslinę veiklą kartu su aukštesnėje nei vidutines pajamas gaunančių šalių kategorijoje esančiomis šalimis;

- toliau bendradarbiauti su Mercosur , Andų bendrijos ir Centrinės Amerikos narėmis subregionų integracijos srityje;

- sutelkti visoms Lotynų Amerikos šalims skirtą regioninį programavimą strateginių regioninių interesų srityje;

- užtikrinti, kad lėšos skirstomos pagal regiono svarbą.

Komisija primena, kad būtina didinti Europos teikiamos paramos koordinavimą, ypač bendradarbiavimo matomumą.

I-4.4.2. Regione atspindėti tam tikrų veikėjų konkretų vaidmenį

Glaudesnės partnerystės tarp ES ir Lotynų Amerikos strategijoje taip pat turi būti atsižvelgta į regiono didžiųjų šalių svarbą ir jų ypatingą vaidmenį. Tai ypač svarbu Brazilijos ir Meksikos atžvilgiu.

Komisija siūlo pradėti konkretų politinį dialogą su tam tikromis ypatingą vaidmenį atliekančiomis regiono šalimis ir atitinkamai suderinti su bendradarbiavimu susijusią veiklą.

I-4.4.3. Švietimo srityje kurti bendrą ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų aukštojo mokslo erdvę

Po Gvadalacharos aukščiausiojo lygio susitikimo Komisija suteikia pirmenybę kurti bendrą ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų aukštojo mokslo erdvę. Jos tikslas 2007–2013 m. į Europos universitetus per metus pakviesti per 4000 Lotynų Amerikos studentų ir dėstytojų.

I-4.4.4. Didinti abiejų regionų matomumą bei skleisti informaciją apie Europą.

Tam tikri nuomonės apklausos tyrimai rodo gana skurdžias Lotynų Amerikos gyventojų žinias apie ES[2]. Apie Lotynų Amerikos šalis nedaug žinoma ir daugelyje ES šalių. Šiuo atveju būtina, kad abipusis supratimas taptų abiejų regionų tikslu. Reikėtų apsvarstyti priemones, kuriomis būtų galima sustiprinti matomumą, ypač kultūros srityje.

Komisija numato įtvirtinti patirties bei geros praktikos perdavimą kultūrinio bendradarbiavimo srityje tarp Lotynų Amerikos šalių bei Europos Sąjungos regionų. Ji pataria apie kiekvienų metų gegužės 9 dieną (Europos dienos minėjimas) visose Lotynų Amerikos šalyse, kuriose ji turi savo atstovybę, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybių narių ambasadomis, rengti Europos savaitę.

I-5 ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų aukščiausiojo lygio susitikimas

Komisijos nuomone, 2006 m. gegužės 12 d. Vienoje įvyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo temos išlieka tos pačios kaip Gvadalacharos deklaracijos temos – socialinė sanglauda, regioninė integracija, daugiašališkumas, tačiau jas reikėtų sukonkretinti. Komisija pageidauja šio susitikimo metu nuspręsti, ar derybų metu padaryta pažanga sudaro sąlygas sudaryti asociacijos su Mercosur narėmis susitarimus. Šis susitikimas suteiks progą įvertinti regioninės integracijos Andų bendrijoje ir Centrinėje Amerikoje pažangą, remiantis bendrą įvertinimą pateikusios darbo grupės išvadomis ir rekomendacijomis, ir nustatyti ar įvykdytos sąlygos siekiant artimiausiu metu pradėti derybas dėl asociacijos susitarimo su šiais dviem regionais. Be to, Komisija pateiks pagalbos teikimo ir bendradarbiavimo programą 2007–2013 metams. Ji skatins socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę bendradarbiauti šiame susitikime. Ji ketina atkreipti ypatingą dėmesį į pasaulio problemas, ypač kovą su narkotikais.

I-6 Išvados

Per paskutinį dešimtmetį ES ir Lotynų Amerika įsipareigojo strateginės partnerystės būdu tvirtinti ryšius. Šiame komunikate Komisija pateikia rekomendacijas, kurių įgyvendinimas priklausys nuo visų susijusiųjų veikėjų. Komisija kviečia Tarybą ir Europos Parlamentą apsvarstyti rekomendacijas, atsižvelgiant į šio dokumento priede pateiktą visą pranešimą. Komisijos nuomone, tai reikėtų aptarti su Lotynų Amerikos partneriais. Ji tikisi šiuo dokumentu suteikti peno apmąstymams bei diskusijoms apie ES ir Lotynų Amerikos sąjungos ryšių gilinimą.

[1] ˇr.:http://europa.eu.int:8082/comm/external_relations/drugs/docs/strategy_05_12.pdf

[2] “European Union perception in Latin America”, Focus Eurolatino - CJD/Latinobarómetro – 2004 ir 2005