52005DC0562

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 9.11.2005

KOM(2005) 562 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Komisijos nuomonė dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje {SEK(2005) 1425}{SEK(2005) 1429}

A. ĮŽANGA

a) Įžanga

2004 m. kovo 22 d. Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija pateikė paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje. 2004 m. gegužės 17 d. Ministrų Taryba paprašė Komisijos pateikti nuomonę dėl šios paraiškos pagal procedūrą, nustatytą Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnyje, kuriame teigiama, kad: „Kiekviena Europos valstybė, gerbianti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus principus, gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare. Savo paraišką ji pateikia Tarybai, kuri, pasikonsultavusi su Komisija ir gavusi absoliučia Europos Parlamento narių balsų dauguma patvirtintą pritarimą, sprendžia vieningai“.

6 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „Sąjunga yra grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais, t. y. principais, kurie valstybėms narėms yra bendri“.

Remdamasi šia teisine sistema Komisija pateikia savo nuomonę.

Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos paraiška dėl narystės yra istorinio proceso, kuriame Vakarų Balkanų šalys savo regionuose stengiasi įveikti politinę krizę ir prisijungti prie Sąjungos sukurtos taikos, stabilumo ir gerovės erdvės, dalis. „Salonikų darbotvarkėje Vakarų Balkanams“, kurią Europos Vadovų Taryba priėmė 2003 m. birželio mėn., ES pabrėžė, „ kad Vakarų Balkanų šalių integracijos į ES tempas priklauso nuo jų pačių ir kiekvienos šalies pažangos įgyvendinant reformas, t. y. nuo to, kaip bus laikomasi 1993 m. Kopenhagos Europos Vadovų Tarybos nustatytų kriterijų bei stabilizavimo ir asociacijos proceso sąlygų “.

1993 m. birželio mėn. Kopenhagoje Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad:

„Tos asocijuotosios Vidurio ir Rytų Europos šalys, kurios norės, galės tapti Europos Sąjungos narėmis. Plėtra įvyks tada, kai šalis galės prisiimti su naryste susijusius įsipareigojimus įvykdydama reikalaujamas ekonomines ir politines sąlygas.

Siekiant narystės reikalaujama, kad:

- šalis kandidatė būtų pasiekusi institucijų, užtikrinančių demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą, stabilumą;

- šalyje kandidatėje veiktų rinkos ekonomika ir ji būtų pajėgi atlaikyti konkurencijos spaudimą bei rinkos jėgas Sąjungoje;

- šalis kandidatė galėtų prisiimti narystės įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimą siekti politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų.

Sąjungos pajėgumas priimti naujus narius išsaugant Europos integracijos varomąją jėgą yra taip pat svarbi aplinkybė tiek Sąjungai, tiek šalims kandidatėms“.

1995 m. Madride Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad reikia „sukurti sąlygas laipsniškai, darniai paraiškas dėl narystės ES pateikusių šalių integracijai, ypač vystant rinkos ekonomiką, pritaikant jų administracinę struktūrą, kuriant stabilią ekonominę ir piniginę aplinką“.

Stabilizavimo ir asociacijos proceso (SAP) sąlygas Taryba apibrėžė 1997 m. balandžio 29 d. ir į jas įtraukė bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ) bei regioninį bendradarbiavimą. Šios sąlygos yra pagrindiniai SAP elementai. Jos yra įtrauktos į Stabilizavimo ir asociacijos susitarimą su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, įsigaliojusį 2004 m. balandžio mėn.

Todėl savo nuomonėje Komisija analizuoja Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pareiškimą, atsižvelgdama į šalies gebėjimus laikytis 1993 m. Kopenhagos Europos Vadovų Tarybos nustatytų kriterijų ir SAP sąlygų, ypač apibrėžtų 1997 m. balandžio 29 d. Tarybos išvadose.

Šią nuomonę Komisija parengė pagal tą patį metodą, kuriuo ji rėmėsi rengdama ankstesniąsias nuomones. Komisija išanalizavo tiek dabartinę padėtį, tiek vidutinės trukmės perspektyvas. Šios nuomonės tikslu ir iš anksto nenusprendžiant dėl būsimos stojimo datos, vidutinės trukmės perspektyva buvo apibrėžta kaip penkerių metų laikotarpis. Rengdama rekomendaciją dėl stojimo derybų pradžios Komisija skyrė ypatingą dėmesį Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos gebėjimui šiuo metu atitikti politinius kriterijus.

Ataskaita su joje esančia išsamia analize, kuria remiantis buvo parengta nuomonė, paskelbta viešai kaip atskiras dokumentas ( Analitinė ataskaita nuomonei dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos paraiškos dėl narystės ES parengti ).

b) ES ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos santykiai

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, piečiausia buvusios Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos dalis, turinti 2 milijonus gyventojų, tapo nepriklausoma 1991 m. lapkričio mėnesį. Šalis palaikė sutartinius santykius su Europos Bendrijomis nuo 1996 m. 1997 m. ji pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, prekybos susitarimus ir susitarimus dėl tekstilės gaminių, kurie įsigaliojo 1998 m. Stabilizavimo ir asociacijos susitarimas buvo pasirašytas 2001 m. balandžio mėnesį ir įsigaliojo 2004 m. balandžio 1 d.

Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai tapus nepriklausoma, pagrindinis uždavinys, siekiant užtikrinti politinį šalies stabilumą, buvo įveikti 2001 m. krizę. 2001 m. rugpjūčio 13 d. pasirašytas Ohrido pagrindų susitarimas ir nuo 2001 m. vyriausybių rodytas pasiryžimas jį įgyvendinti sudarė sąlygas stabilumui vėl užtikrinti. Pagrindų susitarime buvo reikalaujama įgyvendinti plačią teisės aktų leidybos programą, kuri buvo užbaigta 2005 m. liepos mėn. Vyriausybė šiuo metu veiksmingai įgyvendina teisės aktų sistemą, kuri toliau stiprins šalyje pasitikėjimą ir stabilumą bei kurs vis geresnę aplinką integracijai į ES.

Europos Sąjunga nuolat rėmė šį procesą. ES įsipareigojimas siekti taikos ir stabilumo šalyje atsispindėjo ir ES karinėje misijoje Concordia, kuri nuo 2003 m. kovo iki gruodžio mėn. buvo perėmusi NATO karines misijas. 2003 m. rugsėjo mėn. vyriausybės raginimu priėmusi sprendimą, 2003 m. gruodžio mėn. ES nusiuntė policijos misiją EUPOL Proxima. Ji yra įgaliota remti viešosios tvarkos įtvirtinimą ir policijos reformą. EUPOL Proxima mandatas baigsis 2005 m. gruodžio 15 d. Nuo 2001 m. šalyje taip pat buvo vykdoma Europos Sąjungos stebėsenos misija pagal 2001 m. rugpjūčio mėn. sudarytą susitarimą.

Komisija finansiškai remia Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pastangas integruotis į Europą ir pagrindinį dėmesį skirs priemonėms nuomonėje nustatytiems trūkumams įveikti. Buvo priimtos nacionalinės metinės CARDS programos, kurių lėšos 2004 m. sudaro 51 mln. EUR, o 2005 m. – 39 mln. EUR.

B. NARYSTĖS KRITERIJAI

1. POLITINIAI KRITERIJAI

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija turi tinkamai veikiančias stabilias demokratines institucijas, kurios atsižvelgia į savo kompetencijos ribas ir bendradarbiauja tarpusavyje. Nepaisant po 2002 m. rinkimų ESBO bei Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (DIŽTB) pateiktų pakartotinų rekomendacijų, 2005 m. vietiniuose rinkimuose buvo įvykdyta daug rimtų pažeidimų. ESBO ir DIŽTB rekomendacijų tinkamas įgyvendinimas laiku ir politinių partijų įsipareigojimas bus labai svarbūs užtikrinant visišką ateinančių parlamento rinkimų integralumą. Paprastai opozicija atlieka normalų vaidmenį institucijų veikloje, tačiau viena opozicinė partija nusprendė nuo 2005 m. balandžio mėn. nedalyvauti parlamento veikloje.

Buvo tvirtai įsipareigota įgyvendinti Ohrido pagrindų susitarimą, ir nuo 2001 m. pasiekta didelė pažanga šioje srityje buvo labai svarbi stiprinant šalies stabilumą. Kad būtų toliau stiprinama pasitikėjimo aplinka ir įtvirtinami pasiekimai, vyriausybė turėtų toliau veiksmingai įgyvendinti Susitarimą.

Teisinė valstybė stiprinama laipsniškai. Nuo 2001 m. krizės buvo dedamos didelės pastangos stengiantis pertvarkyti policijos sistemą. Vis dėlto dar reikia imtis papildomų veiksmų siekiant visoje teritorijoje užtikrinti teisinę valstybę. Vykdant šiuos veiksmus, reikėtų tęsti policijos reformą, kuri yra labai svarbi siekiant užtikrinti veiksmingesnį policijos darbą ir užkirsti kelią galimam incidentų padidėjimui. Reikia toliau stengtis didinti teisminės valdžios nepriklausomybę ir veiksmingumą, pirmiausia pakeičiant Konstituciją pagal Europos Tarybos rekomendacijas. Korupcijos mastas ir toliau yra didelis. Jis daro poveikį daugeliui šalies ekonominio, socialinio ir politinio gyvenimo aspektų. Todėl reikia tebestiprinti kovos su korupcija veiksmingumą.

Pagarbos pagrindinėms teisėms srityje didelių problemų nėra. Buvo įvesta įvairių konstitucinių ir teisės aktų pakeitimų, kuriais buvo užtikrinta aukšto lygio mažumų teisių apsauga. Svarbu, kad šios teisinės nuostatos būtų ir toliau tinkamai įgyvendinamos.

Šalis visapusiškai bendradarbiauja su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ). Ji ratifikavo su JAV dvišalį imuniteto susitarimą dėl Tarptautinio Baudžiamojo Teismo. Šis susitarimas yra nesuderintas su atitinkamais ES pagrindiniais principais. Šalis yra įsipareigojusi vykdyti regioninį bendradarbiavimą. Šioje srityje reikia toliau dėti pastangas, ypač stengtis išspręsti su Graikija šalies pavadinimo klausimą, kad būtų užtikrinti geri kaimynystės santykiai.

2. EKONOMINIAI KRITERIJAI

Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje politiniu mastu plačiai sutariama dėl pagrindinių ekonominės politikos elementų. Ekonomika pasiekė aukštą makroekonominio stabilumo lygį su žema infliacija, subalansuotais valstybės finansais ir mažu valstybės įsiskolinimu. Beveik užbaigtas kainų ir prekybos liberalizavimas, taip pat privatizavimas. Finansų sektorius, atrodo, yra stabilus. Darbo jėga turi solidų pagrindinį išsilavinimą, o šalies transporto ir telekomunikacijų infrastruktūra yra gana gera. Ekonominės integracijos į ES srityje padaryta didelė pažanga.

Vis dėlto rinkos ekonomikos veikimą apsunkina instituciniai trūkumai, pvz., lėtos ir sudėtingos administracinės procedūros, teismų sistemos ribotumas ir menka pažanga žemės bei nuosavybės registravimo srityje. Todėl verslo aplinka nepadeda skatinti investicijų, ypač tiesioginių užsienio investicijų, ir augimo. Be to, darbo ir finansų rinka veikia nepakankamai gerai, o tai trukdo sumažinti ypatingai aukštą nedarbo lygį ir teikti įmonėms kreditus. Vidaus ir užsienio investicijos buvo nepakankamos, todėl produktyvumo augimas buvo nedidelis, o konkurencingumas sumažėjo. Didelės apimties neoficialus sektorius stipriai iškreipia ekonomiką. Eksporto prekių struktūra yra nesuderinta. Šiuo etapu ekonomikai būtų labai sunku atlaikyti konkurencijos spaudimą bendroje rinkoje. Struktūrinės reformos, kuriomis būtų stengiamasi įveikti nustatytus trūkumus, turėtų padėti pagerinti rinkos ekonomikos veikimą ir konkurencingumą.

3. GEBėJIMAS PRISIIMTI NARYSTėS įSIPAREIGOJIMUS

Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus buvo įvertintas remiantis šiais rodikliais:

- Stabilizavimo ir asociacijos susitarime nustatyti įsipareigojimai;

- Pažanga, padaryta priimant ir įgyvendinant acquis bei užtikrinant jo vykdymą.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija padarė pažangą taikydama Stabilizavimo ir asociacijos susitarimą, tačiau reikėtų skirti tinkamą dėmesį tam, kad būtų laikomasi šiame susitarime nustatytų terminų.

Šalis dėjo dideles pastangas derindama nacionalinius teisės aktus su acquis, ypač su vidaus rinka ir prekyba susijusiose srityse. Šios pastangos turėtų būti tęsiamos. Vis dėlto šalis susiduria su esminiais sunkumais įgyvendindama teisės aktus, ypač užtikrindama jų vykdymą. Administraciniai ir teisminiai pajėgumai ir toliau yra silpni daugelyje sričių; juos reikia iš esmės sustiprinti, siekiant tinkamai taikyti acquis.

Jei Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir toliau dėtų pastangas šioje srityje, ji neturėtų turėti didelių sunkumų taikydama acquis vidutinės trukmės laikotarpiu šiose srityse:

- žuvininkystės;

- ekonominės ir pinigų politikos;

- statistikos;

- įmonių ir pramonės politikos;

- transeuropinių tinklų;

- mokslo ir mokslinių tyrimų;

- švietimo ir kultūros;

- išorės santykių;

- užsienio, saugumo ir gynybos politikos;

- finansų ir biudžeto nuostatų.

Šalis turės toliau stengtis derinti nacionalinius teisės aktu su acquis , juos veiksmingai įgyvendinti ir užtikrinti jų vykdymą vidutinės trukmės laikotarpiu šiose srityse:

- laisvo darbuotojų judėjimo;

- įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas;

- laisvo kapitalo judėjimo;

- finansinių paslaugų;

- vartotojų ir sveikatos apsaugos.

Šalis turės dėti dideles nuolatines pastangas derindama nacionalinius teisės aktus su acquis , juos veiksmingai įgyvendindama ir užtikrindama jų vykdymą vidutinės trukmės laikotarpiu šiose srityse:

- viešųjų pirkimų;

- bendrovių teisės;

- informacinės visuomenės ir žiniasklaidos;

- žemės ūkio ir kaimo plėtros;

- maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos;

- transporto politikos;

- energetikos;

- mokesčių;

- socialinės politikos ir užimtumo;

- regioninės politikos ir struktūrinių priemonių derinimo;

- teisingumo, laisvės ir saugumo;

- muitų sąjungos.

Jei šalis iš esmės nepaspartins savo veiksmų, ji gali būti nepajėgi vidutinės trukmės laikotarpiu atitikti acquis reikalavimų šiose srityse:

- laisvo prekių judėjimo;

- intelektinės nuosavybės teisės;

- konkurencijos politikos;

- finansų kontrolės.

Aplinkosaugos srityje reikės ypatingų pastangų, įskaitant dideles investicijas ir administracinių pajėgumų stiprinimą, siekiant užtikrinti teisės aktų vykdymą. Nacionaliniai teisės aktai galėtų būti visiškai suderinti su acquis tik ilgalaikėje perspektyvoje, ir tam reikės didesnių investicijų.

C. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

- Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija yra veikianti demokratinė valstybė su stabiliomis institucijomis, kurios paprastai garantuoja teisinę valstybę ir pagarbą pagrindinėms teisėms. Šalis 2001 m. pasirašė Stabilizavimo ir asociacijos susitarimą ir nuo to laiko iš esmės patenkinamai įvykdė susijusius įsipareigojimus. Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija sėkmingai įgyvendino Ohrido pagrindų susitarimo teisės aktų leidimo darbotvarkę. Tai padėjo iš esmės pagerinti politinę ir saugumo padėtį šalyje. Dabar reikia užtikrinti, kad visi šie teisės aktai būtų vykdomi. Šalis ir toliau yra įsipareigojusi vykdyti regioninį bendradarbiavimą. Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija turi dėti papildomas pastangas, ypač rinkimų proceso, policijos ir teismų sistemos reformos, taip pat kovos su korupcija srityje. Atsižvelgdama į bendrą reformomis pasiektą pažangą, Komisija mano, kad šalis žengia tinkamu keliu siekdama patenkinti 1993 m. Kopenhagos Europos Vadovų Tarybos bei Stabilizavimo ir asociacijos procese nustatytus politinius kriterijus.

- Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ėmėsi svarbių veiksmų siekdama sukurti veikiančią rinkos ekonomiką. Vidutinės trukmės laikotarpiu šalis nebus pajėgi atlaikyti konkurencijos spaudimo bei rinkos jėgų Sąjungoje. Tačiau Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija galės pasiekti šį tikslą ateityje, jeigu ryžtingai įgyvendins pradėtas ekonomines reformas.

- Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija bus pajėgi prisiimti didžiąją dalį narystės įsipareigojimų vidutinės trukmės laikotarpiu, jeigu ji dės ypatingas pastangas derindama nacionalinius teisės aktus su acquis, ypač užtikrindama jų įgyvendinimą ir vykdymą. Jei šalis iš esmės nepaspartins savo veiksmų, ji gali būti nepajėgi vidutinės trukmės laikotarpiu atitikti acquis reikalavimų laisvo prekių judėjimo, intelektinės nuosavybės teisės, konkurencijos politikos ir finansų kontrolės srityje. Nacionaliniai teisės aktai gali būti visiškai suderinti su aplinkosaugos srities acquis tik ilgalaikėje perspektyvoje, ir tam reikės didesnių investicijų.

Remdamasi šiomis išvadomis ir ypač atsižvelgdama į didelę pažangą, kurią šalis pasiekė užbaigdama kurti teisės aktų sistemą, susijusią su 2001 m. Ohrido pagrindų susitarimu, taip pat po ketverių metų Stabilizavimo ir asociacijos susitarimo įgyvendinimo (įskaitant su jos prekyba susijusių nuostatų taikymą laikinojo susitarimo forma) Komisija rekomenduoja, kad Taryba Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai suteiktų šalies kandidatės statusą. Šis statusas yra politinis artimesnių ES ir narystės siekiančios Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos santykių pripažinimas.

Komisija mano, kad derybos dėl stojimo į Europos Sąjungą su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija turėtų būti pradėtos tada, kai šalis pakankamai atitiks narystės kriterijus.

Prie šios nuomonės pridėtas Europos partnerystės su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija projektas, kuriame nustatomos prioritetinės sritys, kuriose šalis turi imtis veiksmų rengdamasi derybų pradžiai. ES toliau atidžiai stebės politinių reformų pažangą. Komisija pateiks Tarybai ataskaitą apie Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pasiektą pažangą ne vėliau kaip iki 2006 m. pabaigos.