52005DC0509

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 19.10.2005

KOM(2005) 509 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

dėl bendrosios žemės ūkio politikossupaprastinimo ir geresnio reglamentavimo

A. ĮŽANGA

Šiame komunikate išdėstomi Komisijos planai supaprastinti bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), atsižvelgiant į ekonominę, aplinkos ir politinę situaciją. Biurokratijos mažinimas ūkių sektoriuje kuriant skaidrias, lengviau suprantamas ir ne tokias sudėtingas taisykles sumažins verslo sąnaudas ir užtikrins, kad Europos piliečiai gautų tokią vertę, už kokią jie sumoka.

Nuo pat pradžios BŽŪP tapo visapusiška politine ir teisine Europos žemės ūkio sistema; be to, kaip pilnai integruota bendroji politika, BŽŪP pakeičia didelį nacionalinių teisės aktų skaičių. Ši politika didžia dalimi leido pasiekti EB sutartyje nustatytus tikslus ir sušvelnino žemės ūkio restruktūrizacijos socialinį poveikį. Tačiau būtent dėl šios politikos ūkininkai ir administracijos susiduria su sudėtingomis taisyklėmis ir priemonėmis, dėl kurių gali padidėti pavojus, kad politikos tikslai nebus pasiekti, gali būti sunkiau užtikrinti, kad ES lėšos būtų teisingai panaudojamos, ir gali sumažėti pritarimas BŽŪP priemonėms.

Komisijos dešimtį metų atliekami BŽŪP supaprastinimo darbai šiuo metu pereina į kitą etapą. Remdamasi veiksmų programa „Bendrijos acquis atnaujinimas ir supaprastinimas“[1] ir priėmusi komunikatą „Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui. Nauja Lisabonos strategijos pradžia“[2], 2005 m. kovo mėn. Komisija priėmė komunikatą „Reglamentavimo gerinimas augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje skatinti“[3], kuriame pabrėžė geresnio reglamentavimo svarbą siekiant Lisabonos tikslų.

2004 m. gruodžio mėn. Žemės ūkio tarybos susitikimo metu Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarė paskelbė ketinanti parengti šį komunikatą. Šis komunikatas yra BŽŪP indėlio įgyvendinant ES Lisabonos strategiją ir bendros Komisijos valdymo koncepcijos dalis.

B. SUPAPRASTINIMO TIKSLAS

Supaprastinimu siekiama nustatyti ir pašalinti nereikalingas kliūtis. Galima išskirti du supaprastinimo tipus:

techninis supaprastinimas (t. y. pastovioje politikos sistemoje) reiškia teisinės sistemos, administracinių procedūrų ir valdymo mechanizmų peržiūrą, siekiant supaprastinimo ir didesnio ekonomiškumo bei veiksmingiau siekiant esamų politikos tikslų nekeičiant pamatinių politikos krypčių; |

„politinis supaprastinimas“ sumažina painiavą gerinant žemės ūkio paramą ir kaimo plėtros politikos priemones. Tai galima būtų apibūdinti kaip „politikos vystymą siekiant supaprastinimo“. Šiuo atveju poveikio įvertinimas yra ypač svarbus. |

- Siekiant išvengti dėl supaprastinimo kylančių politinių diskusijų svarbu užtikrinti, kad šis suskirstymas būtų kuo aiškesnis. Supaprastinimas neturi tapti papildoma diskusijų vieta, kur iš naujo svarstomi sprendimai dėl politikos krypčių.

Šiuo komunikatu pirmiausiai siekiama nagrinėti techninio supaprastinimo galimybes, nors kai kurie veiksmai, pavyzdžiui, rinkos valdymo mechanizmų racionalizavimas ar suderinimas gali tapti politiniais klausimais.

C. APRIBOJIMAI

BŽŪP supaprastinimas yra ambicingas projektas, kuris turi būti vykdomas su politiniu ryžtu ir aiškiai suvokiant realią situaciją. Žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos kryptys yra iš esmės sudėtingos ir atspindinčios EB sutartyje nustatytus ir vidaus, ir išorės politikos tikslus.

Supaprastinimas turi derėti su įvairiais politikos tikslais, pavyzdžiui, dėl aplinkos, maisto saugumo, sanglaudos ir Bendrijos finansinių interesų apsaugos.

Būtinas patikimas politikos valdymas. BŽŪP yra išskirtinė pagal reglamentavimo ir finansavimo apimtį ES lygmeniu. Neturint vieningo požiūrio į bendrą rinką, į pagalbą žemės ūkio sektoriuje ir į prekybą su trečiosiomis šalimis būtų neįmanoma užtikrinti vienodų galimybių vidaus rinkoje ir siekti tolesnio pasaulio prekybos liberalizavimo. ES sistema užtikrina, kad kaimo plėtros programos būtų vykdomos pagal bendras taisykles, nesukuriant nesąžiningų konkurencinių privalumų. Norint, kad pagrindinės aplinkos, gyvūnų gerovės, ekologinės žemdirbystės ir ženklinimo normos būtų laikomos teisingomis, jos turi būti parengtos pagal bendrus metmenis. Todėl būtina turėti patikimus teisės aktus ir veiksmingus finansavimo bei kontrolės mechanizmus siekiant apginti visuomenės interesus ir užtikrinti atskaitomybę.

Turi būti taikomos politikos priemonės skirtingoms žemdirbystės sąlygoms ir administravimo tradicijoms visoje išsiplėtusioje ES.

Siekiant politinio sutarimo dėl daugelio sudėtingų politikos priemonių būtina išlaikyti administravimo paprastumo ir lankstumo atspindint vietos poreikius pusiausvyrą, atsižvelgiant į proporcingumo ir subsidiarumo principus bei atskaitomybę kitoms Bendrijos institucijoms.

Varginančios kontrolės dažnai laikomos sritimi, kur ypač reikia supaprastinimo. Tačiau per 15 pastarųjų metų buvo įgyvendinta veiksminga ir proporcinga kontrolės atlikimo tvarka; integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS) apsaugojo ūkininkus nuo per didelės administracinės naštos, užtikrindama aukštą finansinio saugumo lygį ir mokesčių mokėtojų pinigų apsaugą.

Nors nereikėtų supaprastinimo naudoti kaip argumento susilpninant šią tvarką, tačiau Komisija yra pasirengusi tinkamais atvejais svarstyti supaprastintas procedūras, jei jos nesumažina finansinio patikimumo.

D. REGULIARUS PATIKRINIMAS

BŽŪP supaprastinimas nėra naujas dalykas; Komisija šioje srityje dirbo jau nuo dešimto dešimtmečio vidurio.

Viena po kitos vykdytos BŽŪP reformos suteikė supaprastinimo galimybes, pastaruoju metu – sujungiant daugelį tiesioginių pajamų paramos išmokų į išsamią atsietos bendrosios išmokos schemą.

Komisija atkreipė dėmesį į jos atliekamus BŽŪP supaprastinimo veiksmus pateikdama Parlamentui ir Tarybai pranešimus bei juose pabrėždama ketinimą siekti tolesnio supaprastinimo[4].

Siekdama nustatyti supaprastinimo galimybes Komisija glaudžiai dirbo su nacionalinėmis valdžios institucijomis. 1997–2000 m. atliekant metodišką tyrimą iš mokėjimo agentūrų buvo gauta apie 200 pasiūlymų; Komisija pozityvių veiksmų galėjo imtis pusės pasiūlymų atveju. Dėl likusių pasiūlymų veiksmų nebuvo imtasi, nes pagal juos būtų prireikę ypač didelių sąnaudų, jie neatitiko patikimo finansų valdymo arba nebuvo įvertinti kaip galintys turėti apčiuopiamą supaprastinimo poveikį.

Šis tyrimas buvo pakartotas 2001–2003 m. Valstybių narių pasiūlymus nagrinėjo Komisijos įkurta iš nacionalinių administracijų atstovų sudaryta grupė supaprastinimo klausimais. Šis tyrimas buvo įtrauktas į 2003 m. reformos svarstymą ir nebuvo paskelbtas kaip atskiras pranešimas.

I Horizontalieji veiksmai

a) Žemės ūkio taisyklių gerinimas

Komisija labai svarbiais laiko visuomenės galimybę susipažinti su Bendrijos teisės aktais ir jų aiškumo bei skaidrumo gerinimą. Buvo stengtasi sumažinti galiojančių žemės ūkio dokumentų skaičių ir pagerinti teisinių tekstų, ypač tų, kurie buvo keletą kartų keisti, pateikimą.

Komisija daugelį metų tikrino teisyną, siekdama nustatyti kurie žemės ūkio teisės aktai yra nebevartojami, ši užduotis buvo vykdoma pagal dviejų metų programą „Bendrijos acquis atnaujinimas ir supaprastinimas“[5]. Vykdant supaprastinimo veiksmus 2003 ir 2004 m. iš galiojančių teisės aktų sąrašo buvo išbraukta apie 520 žemės ūkio teisės aktų oficialiai juos panaikinant arba pripažįstant pasenusiais.

Patobulintos IT priemonės pagerino galimybę susipažinti su žemės ūkio teisės aktais. Visus Bendrijos teisės aktus dabar galima rasti nemokamai EUR–Lex tinklavietėje[6]. Teisinius dokumentus konsolidavus ir kodifikavus[7], teisės aktus lengviau surasti, be to, pagerėjo jų teisinis tikrumas. Dauguma žemės ūkio teisės aktų, kuriuos šiuo metu galima rasti internete, yra pateikiami suvestinės teksto redakcijos forma, tik nedidelė dalis teisės aktų buvo oficialiai patvirtinti kodifikuota forma.

b) Valstybės pagalbos taisyklės

Nuo 1999 m. valstybės pagalbos taisyklės žemės ūkio sektoriui buvo supaprastintos ir pagerintas jų skaidrumas.

Buvo sukurtas vieningas valstybės pagalbos taisyklių taikymo kaimo plėtrai teisinis pagrindas[8]. Dauguma valstybės pagalbos taisyklių buvo įtrauktos į „Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriui“[9] tokiu būdu leidžiant panaikinti kai kuriuos tekstus[10]. Pirmą kartą visos valstybės pagalbos taisyklės žemės ūkio sektoriuje buvo paskelbtos Oficialiajame leidinyje. Skaidrumas buvo didinamas dokumentus skelbiant internete[11].

Valstybės pagalbos žemės ūkio produktų reklamai taisyklės buvo supaprastintos 2001 m.[12] tokiu būdu leidžiant panaikinti kai kuriuos tekstus[13].

Gelbėjimo ir restruktūrizavimo pagalbos taisyklės buvo supaprastintos ir patobulintos 2004 m.[14].

Priėmus reglamentą, pagal kurį taikoma plačiai apimanti išimtis[15], prieš suteikiant naują valstybės pagalbą nebebūtina gauti Komisijos leidimą. Nuo 2004 m. apie 30 % visos naujos valstybės pagalbos gali būti išmokėta per 10 dienų nuo Komisijos informavimo, palyginti su iki 6 mėnesių seniau trukusiais atidėliojimais.

Parengus naują metinių pranešimų pateikimo formatą nuo 2004 m. buvo supaprastinti pranešimų teikimo reikalavimai[16].

2005 m. sausio 1 d. įsigaliojo reglamentas dėl de minimis pagalbos[17], suteikiantis valstybėms narėms daugiau veikimo laisvės suteikiant greitą pagalbą, ypač kai gresia krizė.

c) Pranešimų teikimas

Komisijai ištyrus valstybių narių pranešimų teikimo įsipareigojimų pagrįstumą, buvo parengtos neoficialios gairės, sumažintas teikiamų pranešimų skaičius ir teikimo periodiškumas, patobulintas informacinių technologijų priemonių naudojimas, įskaitant interneto priemonę, kuri automatiškai patikrina duomenų vientisumą, buvo norminamos formos ir iš dalies pertvarkomi teisės aktai. Šis procesas tebevyksta nepriklausomai nuo pirminio tyrimo.

Siekiant sumažinti valstybių narių administracinę naštą šiuo metu peržiūrimi ar bus peržiūrėti kai kurie teisės aktai dėl pažeidimų BŽŪP išlaidų ir struktūrinių fondų srityse[18].

II Politiniai veiksmai

Komisija mano, kad supaprastinimą reikia integruoti į žemės ūkio politikos darbą, o ne kurti atskirą politikos supaprastinimo programą. Supaprastinimo įtraukimas į įprastinę darbotvarkę bus akivaizdžiau matomas nuo 2005 m., kai taps pagerinto planavimo metodikos dalimi, bei bus nustatyti supaprastinimo aspektai ir numatyti visų siūlomų priemonių naudos gavėjai.

a) 2003 m. BŽŪP reforma

2003 m. reforma iš esmės pakeitė BŽŪP, ypač pajamų paramos politikos kryptį. Buvo nustatyta bendroji išmokų schema, pagal kurią tiesioginių pajamų parama ūkininkams buvo didžia dalimi atsieta nuo gamybos ir įvesti privalomi kompleksinio paramos susiejimo įsipareigojimai. Be to, buvo nustatytos išsamios tiesioginei paramai daugelyje sektorių taikomos bendrosios taisyklės.

Ši reforma yra svarbus žingsnis į priekį siekiant geresnės ES teisės aktų kokybės, pagal šią reformą buvo panaikinti 9 Tarybos reglamentai ir daug kitų nuostatų, parengta nauja pagrindinių reglamentų dėl javų, ryžių ir sausųjų pašarų bendros rinkos organizavimo (BRO) ir pieno kvotų reglamento redakcija. Procedūrinis supaprastinimas atliktas įkuriant vieną visų tiesioginių išmokų valdymo komitetą.

Pradžioje Komisija pasiūlė bendrą atsiejimo modelį, dviejų tipų nuo gamybos atsietas teises į išmokas, jokio pakartotinio susiejimo ir pereinamųjų laikotarpių ar leidžiančių nukrypti nuostatų. Teisėkūros proceso metu valstybės narės paprašė įvairių alternatyvių galimybių ir specialių priemonių, kurias Taryba priėmė. Valstybės narės šiuo metu gali rinktis iš 2 atsiejimo modelių, kurie turi savo antrinius modelius, taikyti dalinį atsiejimą arba neįtraukti tam tikrų paramos schemų į atsiejimą, įgyvendinti atskirą paramos sistemą ir naudotis įvairiomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis.

Nepaisant to, reformos sukurta galimybė supaprastinti žemės ūkio pajamų paramos teikimą, valdymą ir kontroliavimą yra labai reikšminga. Pagal visiško atsiejimo variantą ūkininkai turi pateikti tik vieną paraišką pagalbai gauti, o kontrolė atliekama patikrinant visą ūkį.

Nuo valstybių narių pasirinkimo priklauso, ar ši supaprastinimo galimybė ūkininkams bus įgyvendinta. Jau dabar yra duomenų, leidžiančių manyti, kad atsietą sistemą bus lengviau valdyti, kai pilnai veiks reikalingos IT sistemos.

Daug valstybių narių nusprendė pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias suteikia šia sistema nustatytas lankstumas. Dėl šio įvairialypio reformos įgyvendinimo našta ūkininkams ir administracijoms tapo sudėtingesnė ir didesnė.

b) Bendrosios išmokos schema (SAPS)[19] naujosioms valstybėms narėms

Komisijos iniciatyva derybose dėl plėtros buvo susitarta, kad naujosios valstybės narės supaprastintą tiesioginę pajamų paramą gali teikti ne daugiau kaip 5 metus nuo įstojimo į ES. SAPS leidžia suteikti nustatyto dydžio išmoką už žemės ūkio paskirties hektarą, kuri apskaičiuojama visą įmanomą gauti pajamų paramos sumą padalinant iš bendro žemės ūkio gamybai naudojamų hektarų skaičiaus. Pagal Integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (IAKS) reikia atlikti tik su plotu susijusius patikrinimus, o sudėtingi priemokų už gyvulius patikrinimai jau nebeatliekami. Pradėjus taikyti sistemą sumažėjo paruošiamųjų darbų sąnaudos prieš stojimą ir stojimo metu. Tai leis aštuonioms susijusioms naujosioms valstybėms narėms sklandžiai perimti bendrosios išmokos schemą.

c) Kaimo plėtra

Naujas Tarybos reglamentas dėl paramos kaimo plėtrai 2007–2013 m. laikotarpiu supaprastins politikos turinį, taikymo sritį ir įgyvendinimą.

Strateginis požiūris (Bendrijos strateginės gairės – nacionaliniai strateginiai planai – programos) sudarys galimybę nustatyti aiškius prioritetus ir supaprastinti programavimą, nes politikos taikymo sritis bus apibrėžiama programas kuriant keturiomis kryptimis. Kiekvieną kryptį savo ruožtu gali sudaryti iš anksto nustatytos priemonės. Siekiant užtikrinti programos pusiausvyrą, kiekvienai krypčiai bus taikomos minimalios išlaidų normos.

Supaprastinimas reikš perėjimą iš dviejų finansavimo šaltinių, penkių programavimo sistemų ir trijų valdymo bei kontrolės sistemų į bendrą finansavimo, programavimo, finansinio valdymo ir kontrolės sistemą. Bus bendras fondas (EARDF), kurio finansinio valdymo ir kontrolės taisyklės bus atnaujintos ir pritaikytos daugiamečiam programavimui. Vykdomasis ir finansinis programos valdymas bus supaprastintas, krypties lygmeniu nustatant bendro finansavimo normą ir paliekant valstybėms narėms laisvą tos pačios krypties priemonių pasirinkimą. Atskirų priemonių atveju sumažintas reikalavimų atitikimo sąlygų skaičius.

Organizacinė struktūra išliko paprasta: kiekvienai programai bus skirta viena valdymo institucija (veiklos įgyvendinimas) ir mokėjimo agentūra (finansinis įgyvendinimas), kurių funkcijos ir atskaitomybė bus aiškiai apibrėžtos.

Bendru priežiūros ir vertinimo pagrindu paremta paprasta pranešimų teikimo sistema leis įvertinti strategijų ir programų įgyvendinimo pažangą.

d) BŽŪP finansavimas

Priimtame naujame Tarybos reglamente (EB) Nr. 1290/2005[20] abiejų BŽŪP ramsčių finansavimo taisyklės pateikiamos viename dokumente. Juo sukuriami du fondai (EAGF ir EAFRD), kurie, kiek įmanoma, taikys tas pačias, pvz., mokėjimo agentūrų vaidmens ir sąskaitų patvirtinimo procedūrų taisykles; tai taip pat padės nagrinėti pažeidimų atvejus. Naujos taisyklės supaprastins kaimo plėtros politikos finansinį valdymą kito programavimo laikotarpio metu.

Komisija šiuo metu rengia įgyvendinimo reglamentą ir siekia sujungti daugiau kaip dvylika atskirų reglamentų, į kuriuos yra įtrauktos visos priemonės, susijusios su mokėjimo agentūromis, finansų ir biudžetine drausme, dokumentų perdavimu bei archyvavimu. Į reglamentą, prireikus, galima įtraukti ir valstybių narių tarpusavio pagalbos priemones.

E. POVEIKIO ĮVERTINIMAS

Komisija turi daug patirties kaip naudotis poveikio įvertinimu kuriant žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką. Keletą metų buvo atliekami visų svarbių pasiūlymų dėl žemės ūkio poveikio įvertinimai. 2002 m. remdamasi tokia praktika Komisija pakeitė bendrus sektoriaus poveikio įvertinimo metodus integruotu bei kelis sektorius apimančiu metodu[21], kuris taikomas penkiais pagrindiniais etapais[22]:

problemų tyrimas, |

tikslų nustatymas, |

galimybių nustatymas, |

jų poveikio tyrimas, |

jų privalumų ir neigiamų savybių palyginimas. |

- Komisijos atliekamo poveikio įvertinimo darbo esmė – „proporcingas tyrimas“, o tai reiškia, kad PĮ atitinka galimą veiksmų poveikį.

Ši tvarka sudaro puikią galimybę konsultuotis su suinteresuotosiomis grupėmis pagal Komisijos nustatytus būtinus konsultavimosi standartus[23]. Suinteresuotųjų grupių įnašas yra ypač svarbus siekiant užtikrinti įvertinimo kokybę ir galutinių pasiūlymų tinkamumą. Pastaruoju metu taikomi vis įvairesni konsultacijų metodai, įskaitant įvairius ad hoc forumus ir svarstymus.

Pagal Komisijos poveikio įvertinimo metodą ypač svarbu, kad poveikio įvertinimo apimtis būtų kuo platesnė, ir kad į jį būtų įtraukti aplinkos, ekonomikos, vartotojų apsaugos ir socialinės politikos klausimai. Tarpdalykinis metodas geriau atspindi tikrojo pasaulio įvairovę.

F. ŽINGSNIS Į PRIEKĮ

I Techninis supaprastinimas

a) Žemės ūkio taisyklių gerinimas

Bus stengiamasi ir toliau nustatyti bei panaikinti nebenaudojamus Tarybos ir Komisijos teisės aktus.

Komisija aiškinsis naujus būdus kaip pagerinti žemės ūkio teisės aktų struktūrą ir pateikimą. Ji ieškos galimybių atlikti „teisinį auditą“, siekiant panaikinti nereikalingas nuostatas, pakeisti daugialypes sektoriams taikomas taisykles horizontaliomis taisyklėmis ir, prireikus, nagrinėti priemonių galiojimo pabaigos peržiūrų taikymą.

Tai sudarys naujas galimybes supaprastinti valdymo mechanizmus, susijusius su tam tikromis importo ir eksporto procedūromis, privačiu ir viešu saugojimu, konkurso procedūromis, finansinėmis priemonėmis ir procesais, atskaitomybės reikalavimais ir t. t. Jau vyksta darbas, susijęs su tradiciniu bendros rinkos organizavimu. Siūlomas bendras BRO (žr. b punktą) paspartins šį darbą pakartotinai įvertinant bendros rinkos mechanizmus.

b) Bendras BRO reglamentas

2003 m. reformos metu BŽŪP teisinė aplinka buvo supaprastinta nustatant horizontalią teisinę sistemą visiems tiesioginiams mokėjimams ir sujungiant daugybę paramos sistemų į bendrosios išmokos schemą.

Numatyta išplėsti horizontalų metodą ir jį taikyti 21 BRO, kiekvieną kurių reglamentuoja atskiras Tarybos pagrindinis reglamentas, prie kurio dažnai pridedamas papildomas Tarybos išsamesnių taisyklių rinkinys.

Dauguma pagrindinių reglamentų yra parengti pagal tokią pačią struktūrą ir turi daug bendrų nuostatų. Dažnai juose siūlomi skirtingi tokių pačių ar panašių problemų sprendimai. Turi būti išnagrinėta galima suderinimo ir sektoriams taikomų metodų pakeitimo horizontaliais metodais apimtis.

Tai leis turėti bendrą suderintų taisyklių rinkinį klasikinėse rinkos politikos srityse, pavyzdžiui, intervencija, privatus saugojimas, importo tarifų kvotos, eksporto grąžinamosios išmokos, apsaugos priemonės, žemės ūkio produktų skatinimas, valstybės pagalbos taisyklės, pranešimai ir duomenų pateikimas.

Galiojančios priemonės ir mechanizmai nebus iš esmės pakeisti, išskyrus tuos atvejus, kai pakeitimą galima pateisinti suderinimo privalumais ir kai iš esmės nepasikeičia jų veiksmingumas.

Siekiant sukurti geresnę teisinę aplinką neatskiriama Komisijos užduoties dalis yra nagrinėti nuostatų, kurios tam tikrais atvejais galiojo dešimtmečius, tolesnį pagrįstumą.

Siektinu rezultatu turėtų būti paprastesnė ir modernesnė teisinė BŽŪP pirmojo ramsčio struktūra.

Metodas bus taikomas etapais:

pirma, į pirmąjį Komisijos pasiūlymą turėtų būti įtrauktos daugelio pagrindinių reglamentų bendrosios nuostatos ir BRO taisyklės, kurios artimiausioje ateityje nebus įtrauktos į esmines politikos peržiūras; |

antra, bendrą BRO reglamentą galėtų papildyti į pirmąjį užduoties etapą neįtraukti reglamentai (pvz., dėl vaisių ir daržovių, vyno). |

- Tai atitiktų metodą, taikomą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 dėl tiesioginių išmokų.

Komisija nagrinės galimybę 2006 m. pateikti pirmą bendro BRO pasiūlymą.

c) Administracinės išlaidos

Pagal dabartinę iniciatyvą Komisija yra pasirengusi išbandyti ES grynųjų administracinių išlaidų metodo galimybę ir aptarti galimybes kaip padėti nacionalinėms administracijoms įvertinti ir sumažinti administracines išlaidas, kurias dėl BŽŪP mechanizmų patiria ūkininkai.

d) Valstybės pagalba

Išimties reglamento (EB) Nr. 1/2004 galiojimo pratęsimas paspartins valstybės pagalbos mokėjimą ūkininkams.

Valstybės pagalbos taisyklės bus supaprastintos septynis galiojančius dokumentus sumažinant iki trijų: išimties reglamento, vieno gairių rinkinio, ir de minimis reglamento.

2005 m. gegužės 30 d. valstybės narės buvo pakviestos pateikti pasiūlymus dėl valstybės pagalbos supaprastinimo.

e) Keitimasis geriausia praktika

Bus nagrinėjama galimybė sukurti ES žemės ūkio ekspertų tinklą, kuriame būtų galima keistis informacija apie geriausią praktiką įgyvendinant BŽŪP teisės aktus. Reikėtų pasinaudoti esamomis struktūromis, tokiomis kaip du kartus per metus rengiama mokėjimo agentūrų konferencija, „ Panta Rhe“ ir vadybos bei mokėjimo komitetai.

II Politiniai veiksmai

a) Cukraus BRO reforma

Komisijos pasiūlyta cukraus sektoriaus reforma[24] leidžia atlikti daug supaprastinimų:

bendros kvotos sistemos įvedimas; |

įvairių su kvotomis susijusių gamybos mokesčių pakeitimas fiksuotais mokesčiais, nepriklausančiais nuo perviršiaus suvartojimu pagrįstų sudėtingų skaičiavimų; |

intervencijos pakeitimas privačiu saugojimu; |

taisyklių dėl prekybos su trečiosiomis šalimis supaprastinimas, panaikinant cukraus, kuriam netaikomos kvotos, eksportą ir supaprastinant importo vadybą; |

tiesioginės pajamų paramos cukraus sektoriuje įtraukimas į bendrosios išmokos schemą. |

- b) Bendrosios išmokos schema

Naujausios BŽŪP reformos tvarkos supaprastinimas ir įgyvendinimas bus nagrinėjamas kaip numatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 peržiūros straipsniuose.

c) Kiti sektoriai

Supaprastinimas bus labai svarbus atliekant įvairias suplanuotas politikos krypčių peržiūras, įskaitant vyno, ekologinės žemdirbystės ir kokybės politikos BRO. Supaprastinant šviežių ir perdirbtų vaisių ir daržovių sektorius pagal šiuo metu vykdomą reformą bus atliekami techninių standartų ir jų santykio su galiojančiais tarptautiniais standartais tyrimai.

Su prekybos kiaušiniais standartais susiję reglamentai[25] turėtų būti pakeisti supaprastintomis ir modernizuotomis nuostatomis, o techniniai elementai perkelti į Komisijos įgyvendinimo reglamentą.

d) Poveikio įvertinimas ir analizė

Naujose gairėse[26] nurodyta, kad svarbiausia Komisijos poveikio įvertinimo metodo dalis – tai „proporcinga analizė“. Tai ypač svarbu žemės ūkio sektoriuje, kuriame siūloma daug šalutinių priemonių.

Supaprastinimas bus įtrauktas į nusistovėjusią BŽŪP priemonių vertinimo tvarką, ypač visų pasiūlymų ex-ante vertinimą.

III Procesai

BŽŪP supaprastinimas turi būti įtrauktas į visuomenės sąmoningumo didinimo procesą, dialogo kūrimą ir planavimą.

a) Konsultacijos su suinteresuotosiomis grupėmis, patikra, veiksmų planas

Kuriant BŽŪP veiksmų planą, kurį Komisijos tarnybos turi parengti 2006 m., bus atsižvelgta į šiuo metu vykstančio konsultacinio proceso metu valstybių narių ir suinteresuotųjų grupių pateiktus tinkamus ir reikiamais patvirtinimais pagrįstus pasiūlymus dėl supaprastinimo.

Nors konsultacijos su suinteresuotosiomis grupėmis pirmiausiai vyksta atliekant poveikio įvertinimą, tačiau Komisija dar kartą patvirtina esanti pasiruošusi atsižvelgti į visus žemės ūkio sektoriaus suinteresuotųjų grupių pateiktus pagrįstus pasiūlymus dėl supaprastinimo.

Bus nagrinėjami valstybių narių ir suinteresuotųjų grupių nurodyti sektoriai, be to, bus ieškoma galimybių atlikti tolesnio supaprastinimo patikrą. Neseniai pakeista Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato struktūra ir planuojamas vadybos mechanizmų registro sukūrimas šį darbą palengvins.

Rengiant veiksmų planą bus taip pat atsižvelgiama į diskusijų dėl šio komunikato rezultatus. Plane bus nurodytos konkrečios numatytos priemonės, be to, jis svarstys Komisijos ekspertų grupė BŽŪP supaprastinimo klausimais.

b) Konferencija

2006 m. planuojama rengti konferenciją supaprastinimo klausimais, kurioje pagrindinis dėmesys bus skiriamas suinteresuotųjų grupių, ypač valstybių narių ir ūkininkavimo organizacijų atstovų požiūriams ir poreikiams. Konferencija taip pat turėtų sustiprinti visų susijusių veikėjų, įskaitant valstybes nares, atsakomybės už supaprastinimą jausmą. Naujosios valstybės narės turėtų būti pakviestos pasidalinti savo patirtimi įvedant ir įgyvendinant BŽŪP įstojus į ES.

c) Mokymas

Vidinis mokymas, sąmoningumo didinimas bei patikros procesas yra svarbios tęsiamo darbo sudėtinės dalys. Darbuotojams bus rengiami teisės aktų rengimo mokymai ir seminarai apie supaprastinimo tikslus ir siekius.

d) IT sistemos

Siekiant užtikrinti patikimą, laiku vykdomą ir skaidrų duomenų rinkimą bei atskaitomybę už valstybių narių ir Komisijos gaunamą naudą, IT priemonių taikymas yra ypač svarbus (pvz., dokumentų platinimui skirta CIRCA sistema ir nauja kuriama sistema tarifų kvotų valdymui AMIS-Quota). IT priemonės taip pat padeda sukurti elektronines priemones informacijos keitimosi su nacionalinėmis valdžios institucijomis stiprinimui.

G. IŠVADA

Šis komunikatas yra vienas žingsnis vykstančiame procese siekiant užtikrinti, kad geresnis reglamentavimas, ypač supaprastinimas, liktų svarbia žemės ūkio politikos ir teisėkūros dalimi.

Ypač svarbu, kad visos susijusios ES institucijos aktyviai bendradarbiautų. Visi veikėjai turi žinoti, kad pats svarbiausias dalykas – surasti pusiausvyrą tarp konkrečių interesų gynimo ir siekimo išvengti per didelio sudėtingumo, ypač kai reikia susitarti dėl sudėtingų politinių kompromisų.

Komisija ir toliau bus svarbi šio proceso dalyvė, bet viena supaprastinimo tikslų pasiekti negali. Ji kviečia valstybes nares ir kitas ES institucijas prisiimti atsakomybę už naštos ūkininkams mažinimą ir vengimą kurti tokią naštą.

[1] KOM(2003) 71.

[2] KOM(2005) 24.

[3] KOM(2005) 97.

[4] KOM(1999) 156; KOM(2001) 48.

[5] KOM(2003) 71.

[6] http://europa.eu.int/eur-lex/en/lif/reg/en_register_03.html

[7] Konsolidavimas – tai atnaujinti, bet teisiškai neįpareigojantys tekstai; kodifikavimu sukuriami nauji teisiškai įpareigojantys tekstai.

[8] Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 51 straipsnis (OL L 160, 1999 6 26, p. 80).

[9] OL C 232, 2000 8 12, p. 19.

[10] Žr. šių gairių 22 punktą.

[11] http://europa.eu.int/agriculture/state aid.

[12] OL C 252, 2001 9 12, p. 5.

[13] Žr. šių reklamos gairių 75 dalį.

[14] OL C 244, 2000 10 1, p. 2.

[15] Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1/2004 (OL L 1, 2004 1 3, p. 1).

[16] Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 III B priedas (OL L 140, 2004 10 30, p. 1).

[17] Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1860/2004 (OL L 325, 2004 10 28, p. 4).

[18] Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 595/91 (OL L 67, 1991 3 14, p. 11); Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1469/95 (OL L 145, 1995 6 29, p. 1); Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1681/94 (OL L 178, 1994 7 12, p. 43).

[19] Žr. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsnį.

[20] OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

[21] KOM(2002) 276.

[22] SEK(2005) 791.

[23] KOM(2002) 704.

[24] KOM(2005) 263.

[25] Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1907/90; Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2295/2003.

[26] SEK(2005) 791.