52005DC0387

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 24.8.2005

KOM(2005) 387 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

kuriuo atsakoma į nepriklausomų aukštos kvalifikacijos ekspertų atliktą Bendrijos mokslinių tyrimų penkerių metų (1999–2003 m.) įvertinimą{SEC(2005) 1054}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

kuriuo atsakoma į nepriklausomų aukštos kvalifikacijos ekspertų atliktą Bendrijos mokslinių tyrimų penkerių metų (1999–2003 m.) įvertinimą (Tekstas svarbus EEE)

Per antrąjį 2004 m. pusmetį strateginė trylikos aukštos kvalifikacijos ekspertų komisija[1] atliko penkerių metų įvertinimą, apimantį Bendrijos mokslinių tyrimų veiklą 1999 – 2003 m., kaip numatyta sprendimuose dėl Šeštosios pagrindų programos[2]. Į tai atsižvelgdama, komisija pateikė aiškią ir autoritetingą Bendrijos mokslinių tyrimų veiklos apžvalgą ir įvertinimą horizontaliu lygmeniu, pateikdama išsamią įrodymais pagrįstą buvusios ir dabartinės veiklos ir pasiekimų analizę. Pagal sprendimus dėl Šeštosios pagrindų programos Komisija praneša šio įvertinimo išvadas kartu su savo pastabomis Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

Komisija nuoširdžiai pritaria penkerių metų įvertinimo ataskaitai, jos analizei, išvadoms ir rekomendacijoms.

Visų pirma Komisija pritaria ekspertų komisijai dėl nustatytų keturių pagrindinių uždavinių: pritraukti didžiausius talentus ir jiems tinkamai atlyginti, sukurti palankią aplinką įmonių veiklai MTTP srityje, sutelkti išteklius naujovėms kurti ir tvariai plėtrai užtikrinti, stiprinti pasitikėjimą mokslu ir technologijomis.

Antra, Komisija pabrėžia, kad teigiamai įvertintas pagrindų programų įgyvendinimas, rezultatai ir pridėtinė vertė, ypač atsižvelgiant į tai, koks indėlis buvo įneštas į Europos žinių bazę, mokslo darbuotojų tinklo kūrimą ir Europos mokslinių tyrimų sistemos struktūrizavimą.

Galiausiai, Komisija visiškai pritaria pateiktoms rekomendacijoms, kurios skirtos pagerinti esamų ir būsimų mokslinių tyrimų iniciatyvų ir programų svarbą ir kokybę. 2005 m. balandžio 6 d. priimtame Komisijos pasiūlyme dėl Septintosios pagrindų programos visiškai atsižvelgiama į šias rekomendacijas. Į jas taip pat bus atsižvelgiama rengiant vientisą Bendrijos mokslinių tyrimų teisės sistemą, ypač specialias programas ir dalyvavimo bei rezultatų sklaidos taisykles.

Įvertinimo ataskaita plačiai skelbiama, ji yra ir „Europos“ tinklavietėje[3]; ji taip pat pristatyta suinteresuotoms šalims, visų pirma atitinkamam komitetui ir Europos Parlamento ir Tarybos darbo grupei, Mokslinių ir techninių tyrimų komitetui (CREST) ir programų komitetui, ir sulaukė jų pritarimo.

Komisija nuoširdžiai dėkoja penkerių metų įvertinimo ekspertų komisijai už jos kūrybiškas idėjas ir vertingą darbą, jau įnešusius ir toliau įnešančius vertingą indėlį į Bendrijos mokslinius tyrimus.

Išsamesnė konkrečių rekomendacijų analizė ir komentarai pateikiami Komisijos tarnybų darbo dokumente {SEC(2005) 1054}.

PRIEDAS

EUROPOS SąJUNGOS

mokslinių tyrimų pagrindų programų

penkerių metų įvertinimas

1999-2003

*

**

Ekspertų komisijos sudėtis

***

Santrauka

**

PENKERIų METų (1999–2003 M.) įVERTINIMO EKSPERTų KOMISIJOS SUDėTIS |

Dr. Erkki Ormala (Chairman) Suomija Vice President, Technology Policy, Nokia Corporation |

Prof. Nicholas Vonortas (Rapporteur) JAV, Graikija Professor and Director, Center for International Science and Technology Policy & Associate Professor, Department of Economics, The George Washington University |

Dr. Ségolène Ayme Prancūzija Director of Research, INSERM (Institut National de la Santé et de la Recherche Médicale), SC11 “Gene mapping and Clinical Research”; Director of Orphanet |

Dr. Lucija Čok Slovėnija Rector, University of Primorska, Former Minister for Education, Research and Sport |

Prof. Dervilla Donnelly Airija Chair of the Dublin Institute for Advanced Studies; Emeritus Professor of Organic Chemistry, University College, Dublin |

Dr. Julia King Jungtinė Karalystė Principal , Faculty of Engineering, Imperial College London |

Prof. Christoph Mandl Austrija Faculty of Business, Economics and Computer Science, University of Vienna; Director of Mandl, Luethi & Partner |

Prof. Frieder Meyer-Krahmer Vokietija Director, Fraunhofer Institute for Systems and Innovation Research (ISI) |

Prof. Elzbieta H. Oleksy Lenkija Dean of the Faculty of International and Political Studies, University of Lodz; Founding Director of Women's Studies Centre, University of Lodz |

Prof. Alexandre Quintanilha Portugalija Professor in Biophysics, University of Porto |

Prof. Nicoletta Stame Italija Professor of Sociology Università di Roma "La Sapienza"; President of the European Evaluation Society (EES) |

Dr. Rolf Tarrach Ispanija Professor of Theoretical Physics at the University of Barcelona - Dept. ECM; Former President of the Spanish Council for Scientific Research |

Prof. Françoise Thys-Clement Belgija Chairperson of the Erasme Hospital Council; Professor and Director of the Centre of Economics of Education at the ULB |

SANTRAUKA

Dabartinėje Europos Sąjungos sutartyje įvardinti tokie du svarbiausi strateginiai Europos mokslinių tyrimų pagrindų programų tikslai: i) stiprinti Bendrijos pramonės mokslinį ir technologinį pagrindą siekiant padidinti jos tarptautinį konkurencingumą ir ii) remti kitas Europos Sąjungos politikos kryptis.

Šioje, trečiojoje penkerių metų Europos mokslinių tyrimų pagrindų programų (Europos bendrijos, Euratomo) įvertinimo ataskaitoje, apžvelgiamas pagrindų programų vykdymas ir pasiekimai 1999- 2003 m. laikotarpiu. Ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos likusiam Šeštosios pagrindų programos laikotarpiui iki 2006 m. bei pateikiami siūlymai, kaip pagerinti esmines būsimų pagrindų programų savybes ir kryptį. Šiomis kvalifikuotomis rekomendacijomis siekiama padidinti esamų ir būsimų pagrindų programų kokybę, svarbą ir poveikį.

UžDAVINIAI

Šioje ataskaitoje vertinamu laikotarpiu dėl nustatytų Lisabonos ir Barselonos tikslų bei sukurtos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) įvyko didelių Europos politikos aplinkybių pokyčių.

Be to, nuolat kinta ir bendra Europos ekonomikos ir mokslinių tyrimų aplinka. Pasaulinė žiniomis paremta konkurencija iš esmės keičia aplinką, kurioje vyksta Europos mokslinių tyrimų ir pramonės plėtra. Europa ir kitos pramoninės šalys nebegali būti užtikrintos savo technologiniu pirmavimu. Nors Europa, turėdama gerai išsilavinusią darbo jėgą, vis dar pirmauja kai kuriose srityse, sparti Europos pramonės mokslinių tyrimų, technologijų plėtros bei demonstravimo (MTTP) plėtra už Europos ribų ir sugebėjimo pritraukti talentingiausius pasaulio mokslo darbuotojus ir mokslininkus stoka verčia susirūpinti Europos ateitimi. Dėl nuolat didėjančio aukštos kokybės žinių pritaikomumo pramonėje, efektyvios inovacijoms palankios aplinkos ir lengvesnio patekimo į rinkas už Europos ribų laipsniškai prarandamas Europos konkurencingumas.

Europa vis labiau atsilieka nuo pagrindinių savo konkurentų. Nepakankami Europos ekonomikos augimo, produktyvumo ir naujų darbo vietų kūrimo rodikliai nesudaro prielaidų užtikrinti Europos gerovę ateityje. Šias tendencijas ir jų keliamus uždavinius gana išsamiai savo ataskaitose nurodė Sapir (2003 m.) ir Kok (2004 m.). Dauguma suinteresuotų šalių pripažįsta, kad tik tinkama politika mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų srityje gali užtikrinti tų uždavinių sprendimą.

Nors tradiciškai Europos universitetai ir mokslinių tyrimų institutai sugebėjo plėtoti ir išlaikyti Europos žinių bazę (daugelyje sričių taip vis dar ir yra), tik keli Europos universitetai laikomi pirmaujančiais pasaulio mastu. Bent iš dalies tokią padėtį galima paaiškinti nepakankamais ištekliais ir suskaidytu Europos MTTP aplinkos pobūdžiu. Europos universitetai ir institutai turėtų kur kas labiau įsitraukti į pasaulinę konkurencinę kovą pritraukiant žinias ir talentus.

Žiniomis paremtoje ekonomikoje inovacijos didžiąja dalimi priklauso nuo mokslinių tyrimų centrų ir verslo bendruomenės bendradarbiavimo. Įprastą linijinio proceso požiūrį, pagal kurį mokslo bendruomenė pirma sukuria žinias, o po to jas perima ir pritaiko pramonė, pakeitė nauja praktika, kurios esmė – interaktyvus inovacijų kūrimo procesas, kurį skatina valstybinio ir privataus sektoriaus partnerystė, dalijimasis žiniomis ir abipusis mokymasis.

Šiuo metu naujosios valstybės narės gyvena pereinamąjį laikotarpį. Šios šalys turi tuo pat metu kurti įmonių veiklai palankią aplinką ir sudaryti tinkamas sąlygas žinių ekonomikos kūrimui. Norint užtikrinti tvarią ekonominę ateitį būtinos tiek institucinės reformos, tiek pakankamų išteklių skyrimas žinių kūrimui ir dalijimuisi jomis. Pirmiau nurodyti uždaviniai gali būti išspręsti apgalvotai panaudojant struktūrinius fondus bei tinkamai taikant kitas ES ir nacionalines priemones.

Vis didėjantį susirūpinimą Europos visuomenei kelia mokslinės ir techninės pažangos socialinis ir ekonominis poveikis bei tai, kaip ta linkme priimami sprendimai. Kai kuriose srityse aiškiai trūksta visuomenės palaikymo. Nuo mokslo ir technologijų pažangos priklauso Europos visuomenės gerovė ateityje. Norint, kad Europa pirmautų mokslo ir technologijų srityse, visuomenės palaikymo klausimą būtina spręsti tiek Europos, tiek atskirų šalių lygmeniu.

Norėdama pakeisti įvykių eigą, Europa – tiek ES, tiek visos valstybės narės – turi imtis suderintų veiksmų šiems keturiems pagrindiniams uždaviniams spręsti:

- pritraukti didžiausius talentus ir jiems tinkamai atlyginti

- sukurti palankią aplinką įmonių veiklai MTTP srityje

- sutelkti išteklius naujovėms kurti ir tvariai plėtrai užtikrinti

- stiprinti pasitikėjimą mokslu ir technologijomis.

Komisijos pasiūlymas ateityje žymiai padidinti Europos tyrimų biudžetą yra sveikintinas žingsnis teisinga kryptimi, suteiksiantis galimybę gerokai sustiprinti Europos žinių pagrindą ir konkurencingumą. Tačiau toks žingsnis teigiamų rezultatų gali duoti tik tada, jei valstybės narės taip pat padidins savo MTTP biudžetus. Viena yra aišku: norint tinkamai spręsti šiuos uždavinius, Europos Sąjunga turi daugiau investuoti į MTTP.

ĮVERTINIMO IšVADOS

Vertinimo komisija padarė išvadą, kad ataskaitoje analizuojamu laikotarpiu (1999–2003 m.) ES mokslinių tyrimų pagrindų programos suvaidino svarbų vaidmenį plėtojant Europos žinių bazę. Pagrindų programos padėjo ištaisyti kai kuriuos trūkumus Europos MTTP srityje ir labiau susieti MTTP su inovacijų kūrimu. Pavyzdžiui, buvo stipriai akcentuota informacijos ir komunikacijų technologijų bei gamtos mokslų svarba, ir tai nemaža dalimi prisidėjo prie Europos gebėjimų stiprinimo. Programos susilaukė didelio pramonės įmonių, universitetų ir mokslinių tyrimų institutų susidomėjimo. Svarbus buvo pagrindų programų vaidmuo kuriant ir skleidžiant naujas žinias ir formuojant bei stiprinant tinklus, kuriuose dalyvavo ne tik dalyviai iš Europos, bet ir iš asocijuotųjų šalių. Visose tiek Bendrijos, tiek valstybių narių parengtose ir komisijos peržiūrėtose ataskaitose pabrėžiamas pagrindų programų papildomumas ir Bendrijos veiksmų pridėtinė vertė.

Tačiau, nepaisant nemažų laimėjimų, pagrindų programos nebuvo tokios sėkmingos skatinant naujoves, kurios sudarytų sąlygas užtikrinti Europos pirmavimą pasaulio rinkose. Buvo daug diskutuota dėl šios tariamos „silpnybės“, tačiau vertinimai ir poveikio tyrimai paprastai atliekami per anksti, kad būtų galima neklystamai įvertinti programų ekonominį poveikį. Tuo labiau, kad pagrindų programų tikslas yra ne tiek užtikrinti konkrečių naujovių kūrimą, kiek stiprinti bendrą Europos mokslinių tyrimų sistemą. Atsižvelgiant į ribotą programos biudžetą, kurį sudarė mažiau nei penki procentai bendro ES erdvės valstybių MTTP biudžeto, mes manome, kad pagrindų programų poveikis šiame „struktūriniame“ vaidmenyje iš tiesų yra labai reikšmingas.

VERTINIMO KOMISIJOS REKOMENDACIJOS DėL PAGRINDų PROGRAMOS

Remiantis šioje ataskaitoje pateikta pagrindų programos analize, komisija siūlo tokias rekomendacijas siekiant padidinti pagrindų programos svarbą ir poveikį bei supaprastinti jos taikymą:

1. Pagrindų programoje turėtų būti labiau akcentuotas ir aiškiau atsispindėti ryžtas siekti Europos MTTP tikslų. Pagrindų programos įgyvendinimą pagerintų, jei daugiau dėmesio būtų skiriama bendriems programos prioritetams ir mažiau koncentruojamasi į atskiras programas.

2. Visų pirma pagrindų programa turėtų skatinti Europos pirmavimą pasaulio mastu mokslo ir technologijų srityse. Tam būtina didinti kompetenciją mokslinių tyrimų srityje, parengti ilgalaikes mokslinių tyrimų darbotvarkes ir programos remiamuose projektuose labiau akcentuoti radikalių inovacijų ir rizikingų mokslinių tyrimų svarbą.

3. Reikia didinti pramonės dalyvavimo pagrindų programoje mastą ir ją labiau orientuoti į pramonę. Inovacijas ir konkurencingumą skatinančios programas reikia pritaikyti pramonės poreikiams ir suteikti pramonei vadovaujantį vaidmenį. Ypač svarbu, kad programa būtų patraukli mažoms ir vidutinėms aukštųjų technologijų įmonėms.

4. Būsimų pagrindų programų planavimui ir įgyvendinimui būtinas paprastas ir tikslus Europos pridėtinės vertės apibrėžimas.

5. Būtina supaprastinti ir pagerinti pagrindų programos administravimą. Reikia aktyviai toliau paprastinti ir racionalizuoti paraiškų teikimo procedūras ir projektų valdymą bei finansų kontrolę. Būtina pagerinti procedūras, taip pat ir programos vertinimo procedūras, tuo tikslu įsteigiant vertinimo komisijas, kurios veiktų visu programos vykdymo laikotarpiu, bei nuolatines komisijas prioritetinėse teminėse mokslinių tyrimų srityse.

6. Siekiant skatinti specialias finansuojamų MTTP projektų charakteristikas, lankstesnis turėtų būti priemonių pasirinkimas. Siekiant didesnio tęstinumo, naujos priemonės turėtų būti ir toliau taikomos kitoje pagrindų programoje. Mokslinių tyrimų pasiūlymų teikėjams turėtų būti suteikta laisvė pasirinkti tinkamas priemones.

7. Reikia išplėsti žmogiškųjų išteklių ir mobilumo programų apimtį. Siekiant padidinti tų programų poveikį, reikėtų jas labiau susieti su nacionalinėmis ar regioninėmis programomis. Planuojant programas, būtina užtikrinti, kad jos būtų patrauklios pramoninkams. Būtina labiau akcentuoti mobilumo tarp valstybinio ir privataus sektoriaus bei tarp ES ir trečiųjų šalių svarbą.

8. Pagrindų programoje turi ir toliau būti sprendžiamas pasitikėjimo Europos mokslu ir technologijomis bei jų teisėtumo klausimas. Klausimai, susiję su mokslu ir visuomene, ir toliau turi būti sprendžiami atskiroje programoje, tačiau tuo pačiu jie turi būti įtraukti ir į visas kitas programas. Būtina imtis veiksmų tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu.

9. Siekiant pagerinti pagrindų programų procedūras, susijusias su intelektinės nuosavybės teisėmis, Komisija turėtų pradėti konsultacijas su pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis. Tačiau pagrindiniai pagrindų programoje taikomų INT užtikrinančių taisyklių principai yra tinkami.

10. Toliau reikia plėtoti sisteminį pagrindų programos įvertinimą, kuris atspindėtų naują suvokimą apie interaktyvų inovacijų kūrimo pobūdį. Programos vertinimas taip pat turėtų apimti pagrindų programos struktūrinio poveikio Europos ekonominei ir mokslinių tyrimų aplinkai įvertinimą.

ATEITIES PERSPEKTYVOS - PAGRINDINėS SąLYGOS

Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos uždavinius sėkmingai galima išspręsti tik vadovaujantis sisteminiu požiūriu ir atsižvelgiant į interaktyvų inovacijų pobūdį ir Europos inovacijų sistemos sudėtingumą. MTTP politiką būtina derinti su kitomis socialinės ir ekonominės politikos, pavyzdžiui, konkurencingumo, intelektinės nuosavybės apsaugos, konkurencijos, valstybės pagalbos, žmogiškųjų išteklių, švietimo, lygių galimybių ir etikos politikos kryptimis, darančiomis poveikį Europos inovacijų aplinkai. Paklausos patenkinimą reglamentuojančios politikos kryptys ir reglamentavimas, ypač MTTP naujoviškų produktų ir viešųjų pirkimo srityje, taip pat vaidina didelį vaidmenį skatinant inovacijas ir kuriant aukštųjų technologijų rinkas. Norėtume, kad Komisija: i) aiškiau apibrėžtų pagrindų programos vaidmenį ES politikos formavimo procese; ii) išnagrinėtų būdus, kaip paklausą tenkinančiais veiksmais pagerinti inovacinių technologijų pritaikymą; ir iii) siektų kartu su valstybėmis narėmis apmokyti daugiau mokslinių tyrimų darbuotojų ir juos išlaikyti, padarant mokslinių tyrimų karjerą patrauklesne.

Mes labai palaikome skubaus Europos patento su vienos kalbos reikalavimu priėmimo idėją. Reikia kuo skubiau išspręsti patentų suteikimo kompiuteriniu būdu įdiegtiems išradimams ir genetiškai modifikuotiems organizmams klausimą. Būtina sąlyga inovacijoms ir investicijoms į MTTP pritraukti yra greitas ir tinkamas intelektinės nuosavybės apsaugos užtikrinimas.

Šiuo metu peržiūrimos Bendrijos valstybės pagalbą reglamentuojančios taisyklės. MTTP tinklai, į kuriuos įtraukiamos visų dydžių įmonės ir mokslo bendruomenė bei naujas suvokimas apie interaktyvų inovacijų pobūdį keičia tradicines finansavimo taisykles. Reikėtų peržiūrėti tas taisykles, kurios riboja valstybės MTTP finansavimą pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje etape ir kurios apibrėžia paramos lygį priklausomai nuo paramą gaunančios įmonės. Europos vystymosi neturėtų stabdyti griežtesnių nei jos pagrindinių konkurentų taikomų taisyklių taikymas.

Galiausiai, remdamasi išnagrinėta medžiaga, vertinimo komisija pateikia tokias rekomendacijas dėl būsimos ES mokslinių tyrimų politikos:

1. Toliau turi būti tęsiamas EMTE procesas. Reikia padidinti nacionalinių mokslo ir inovacijų politikos ir pagrindų programų suderinamumą. Pagrindų programa turi apimti didelės vertės Europos MTTP veiklą, ją pritaikant vietos sąlygoms siekiant programos įgyvendinimo nacionaliniu bei regioniniu lygmeniu. Mes pritariame Komisijos komunikate nurodytiems veiksmams dėl būsimos ES mokslinių tyrimų politikos. Tais veiksmais turi būti siekiama Europoje sukurti aukštos kokybės tarptautiniu mastu konkurencingą mokslinių tyrimų aplinką. Tai būtų Europos politinis atsakas pirmiau išdėstytiems uždaviniams spręsti.

2. Europa turi siekti kaip galima geriau integruoti naująsias valstybes nares. Tas šalis būtina įtraukti į visas ES veiklos kryptis ir priemones. Tai būtina sąlyga efektyviam didelio tų šalių žmogiškojo ir ekonominio potencialo panaudojimui siekiant konkurencingesnės, vientisesnės ir tvaria plėtra pasižyminčios Europos. Pagrindų programos turėtų pagreitinti jų integracijos procesą.

3. Mes remiame Europos mokslinių tyrimų tarybos įsteigimą. Norint, kad taryba galėtų tinkamai pertvarkyti Europos mokslinį pagrindą, t.y. kad jis skatintų kompetenciją mokslo srityje, būtų rentabilus ir užtikrintų pasaulinio lygio mokslinių tyrimų aplinkos kūrimą, jai turi būti skirti pakankami ištekliai. . Didelę paramą būtina teikti toms mokslo sritims, kurios pajėgios turėti ilgalaikį poveikį konkurencingumui ir inovacijoms.

4. Mes remiame idėją sukurti tam tikrą skaičių „technologijų platformų“, kuriomis būtų siekiama užtikrinti Europos pirmavimą svarbiausių naujų technologijų srityse ir padidinti privataus sektoriaus investicijas į MTTP. Šių didelės apimties bendradarbiavimo programų valdymas turėtų priklausyti pramonei, o jų vykdymas ir finansavimas turėtų būti paremtas valstybinio ir privataus sektoriaus partneryste. Į tas programas turėtų būti įtraukti mokslo institutai, tiek didelės, tiek mažos įmonės, o dažnai ir ne Europos dalyviai. Norint, kad tos programos turėtų poveikį, reikia užtikrinti tinkamą bendrų pagrindų programos, nacionalinių šaltinių ir pramonės išteklių valdymą.

[1] Žr. priede pateiktą ekspertų sąrašą.

[2] Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 1513/2002/EB, OL L 232 2002 8 29, ir Tarybos sprendimas 2002/668/Euratomas, OL L 232 2002 8 29.

[3] http://europa.eu.int/comm/research/reports/2004/pdf/fya_en.pdf