52005DC0352

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 28.7.2005

KOM(2005) 352 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

dėl trečiųjų šalių kovos su nelegalia imigracija stebėjimo ir vertinimo mechanizmo

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

dėl trečiųjų šalių kovos su nelegalia imigracija stebėjimo ir vertinimo mechanizmo

STEBėJIMO IR VERTINIMO ATASKAITA (BANDOMASIS PROJEKTAS 2004)

Įvadas

Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad ES ir trečiųjų šalių dialogas bei veiksmai migracijos srityje turėtų būti integruoto, visaapimančio ir subalansuoto požiūrio dalis. 2003 m. birželio mėn. Taryba pripažino, kad yra svarbu sukurti vertinimo mechanizmą stebėti santykiams su trečiosiomis šalimis. 2003 m. gruodžio mėn. patvirtintose išvadose mechanizmo tikslas apibūdinamas taip: stebėti migracinę situaciją susijusiose trečiosiose šalyse, taip pat jų administracinius ir institucinius gebėjimus valdyti prieglobsčio suteikimą ir migraciją bei veiksmus, kurių imamasi kovojant su nelegalia migracija. Komisijos taip pat buvo paprašyta pateikti kasmetinę ataskaitą apie konkrečias trečiąsias šalis. Pirmoji metinė ataskaita yra bandomoji ataskaita apie trečiųjų šalių bendradarbiavimo kovojant su nelegalia imigracija stebėjimo ir vertinimo mechanizmą. Į ataskaitą įtraukiamas ribotas skaičius šalių[1]: Albanija, Kinija, Libija, Marokas, Rusija, Serbija ir Juodkalnija, Tunisas ir Ukraina.

Ataskaitoje pateikiama Komisijos atliktos santykių su kiekviena šalimi migracijos srityje analizės apžvalga bei, Tarybos raginimu, išdėstomos kai kurios politinės rekomendacijos. Jose numatomos galimybės ES ir jos valstybėms narėms bendradarbiauti teikiant pagalbą konkrečioms valstybėms migracijos valdymo forma. Kadangi tai yra pirma ataskaita, taip pat pateikiamos techninės rekomendacijos mechanizmui tobulinti. Priede pateikiama papildoma ES bendradarbiavimo su susijusiomis šalimis analizė bei išsamesnė faktinė informacija apie kiekvieną šalį, daugiausia dėmesio skiriant Tarybos nustatytoms sritims. Šioje ataskaitoje ir jos prieduose pateikiamą informaciją surinko Komisijos tarnybos ir jos delegacijos susijusiose trečiosiose šalyse. Ataskaitoje panaudojama valstybių narių pateikta informacija ir (arba) informacija, kuri buvo surinkta susijusiose trečiosiose šalyse, padedant valstybėms narėms, tarptautinėms organizacijoms ir atstovams regione, bei įtraukiama medžiaga, gauta palaikant tiesioginį ryšį su trečiųjų šalių valdžios institucijomis. Šioje ataskaitoje apžvelgiami pagrindiniai įvykiai iki 2004 m. gruodžio 20 d.

Šalių bendradarbiavimo su Bendrija lygmuo smarkiai skiriasi. Kai kurios atrinktos šalys nepalaiko jokių formalių santykių su Bendrija, kitos labai artimai bendradarbiauja ir sistemiškai stebi migracijos problemas. Todėl skiriasi ne tik pateikta informacija, bet ir išvados bei bendradarbiavimo stiprinimo galimybės. Tikimasi, kad ši ataskaita padės Tarybai įvertinti kiekvienos šalies bendradarbiavimo kovojant su nelegalia imigracija lygmenį, kaip yra numatyta 2002 m. Sevilijos Tarybos išvadose.

ALBANIJA

Apžvalga

ES bendradarbiavimas su Albanijos Vyriausybe yra įvairiapusis, ir kaip dera, apima migracijos klausimus[2]. Būsimame Stabilizacijos ir asociacijos susitarime numatoma, kad migracijos klausimai bus vieno iš pakomitečio veiklos sritis. Laisvės, saugumo ir teisingumo klausimai taip pat aptariami EB pagalbos programų Albanijai įgyvendinimo kontekste[3]. Albanija padarė pažangą kontroliuojant nelegalią migraciją ir žmonių gabenimą į ES per Adrijos ir Jonijos jūras, bet šioje srityje būtina imtis tolesnių pastangų. Pagrindų teisės aktai migracijos ir prieglobsčio suteikimo srityje jau yra priimti, bet vis dar trūksta pagrindžiančių antrinės teisės aktų. Pažangą stabdo riboti Albanijos administraciniai ir finansiniai gebėjimai, dėl kurių stringa egzistuojančių teisės aktų įgyvendinimas. Sėkmingos readmisijos susitarimo (kuris turėtų įsigalioti 2005 m.) derybos Bendrijos lygmenyje yra teigiamas reiškinys Albanijos migracijos politikoje, rodantis norą prisiimti atsakomybę tarptautiniu lygmeniu.

Rekomendacijos

Albanija sėkmingai bendradarbiauja su Komisija migracijos klausimais.

Albanija turėtų imtis būtinų veiksmų užtikrinant dabartinių migracijos, prieglobsčio suteikimo ir susijusių sričių (pvz., baudžiamosios teisės organizuoto nusikalstamumo ir prekybos žmonėmis srityje) teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą.

Albanija turėtų būti skatinama, ir kada dera, jai turėtų būti diplomatiškai padedama pasirašyti readmisijos susitarimus ne tik su kaimyninėmis regiono šalimis, bet ir su migrantų, vykstančių tranzitu per Albanijos teritoriją, kilmės šalimis.

Norint įtraukti migracijos klausimus į plėtros politiką, svarbu ne tik dabartinės Bendrijos pastangos, bet ateityje būtina palengvinti perlaidų, kurios nepaprastai svarbios Albanijos makroekonominiam stabilumui, pervedimus. Šį tikslą galima pasiekti toliau plėtojant Albanijos finansų sektorių ir stiprinant bendradarbiavimą su tarptautiniais bankais, siekiant ne tik palengvinti perlaidų pervedimus, bet ir pastoviai mažinti šalyje cirkuliuojančių grynųjų pinigų kiekį ir todėl riboti palankias galimybes pinigams plauti ir mokesčiams vengti.

KINIJA

Apžvalga

Platus ES ir Kinijos politinis dialogas prasidėjo 9-jame dešimtmetyje bendradarbiaujant prekybos ir ekonomikos srityje, o buvo patvirtintas pasikeitime laiškais 1994 m. Tačiau konkretus dialogas su Kinija migracijos klausimais prasidėjo po Doveryje 2000 m. birželio mėn. įvykusios tragedijos, kuomet žuvo 58 būsimi nelegalūs imigrantai, o nuo tada buvo surengtos 5 ES ir Kinijos aukšto lygio konsultacijos kovos su nelegalia migracija ir prekybos žmonėmis temomis.

2002 m. iš Bendrijos biudžeto buvo skirta 10 mln. eurų parengti bendradarbiavimo su Kinija projektui kovos su nelegalia migracija srityje. Deja, parengti tokį projektą bendradarbiaujant su Kinijos valdžios institucijomis nebuvo įmanoma. Tačiau aukšto lygio konsultacijos neabejotinai palengvino konstruktyvų dialogą bendrų interesų klausimais[4]. 2004 m. vasario mėn. Kinija ir EB pasirašė Patvirtinto kelionės tikslo sutartį, suteikiančią galimybę Kinijos turistų grupėms lankytis ES ir įpareigojančią Kinijos administraciją susigrąžinti leistiną buvimo laiką viršijusius turistus. Atsižvelgiant į pasirašytą EB – Kinijos readmisijos susitarimą, neseniai vyko aiškinamosios diskusijos. Šiame kontekste ir esant išreikštiems abipusiams interesams, ES sutiko aptarti klausimus, susijusius su vizų išdavimo supaprastinimu kai kurioms Kinijos darbuotojų kategorijoms. 2004 m. gruodžio mėn. vykusiame aukščiausio lygio susitikime buvo pateiktas bendras pareiškimas, kuriame išreikšta viltis pradėti derybas šiais klausimais kiek galima anksčiau, kai tik leis techninės ir teisinės galimybės.

Rekomendacijos

ES ir Kinijos dialogas migracijos valdymo tema yra plėtojamas, ir tai yra sveikintina. Tačiau reikia pripažinti teisėtos Kinijos piliečių migracijos svarbą (atsižvelgiant į specialistų ir studentų, norinčių studijuoti ir dirbti ES, skaičių). ES galėtų pasiūlyti atviras diskusijas dvipusių srautų tema ir šiuo tikslu praplėsti aukšto lygio konsultacijų sritį.

Kinija turėtų toliau siekti mažinti neteisėtą savo piliečių migraciją, prisimindama, kad nelegalią migraciją dažnai lydi tragedijos. Nelegalią migraciją būtų galima sumažinti skatinant geresnį bendradarbiavimą ir keitimąsi žiniomis tarp Kinijos ir valstybių narių administracijų, taip pat pasinaudojant programos Aenneas teikiamomis galimybėmis. Komisija remsis ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimo rezultatais, ypač pradedant derybas dėl būsimo Europos bendrijos ir Kinijos dvišalio readmisijos susitarimo bei paralelių diskusijų su Kinija dėl vizų išdavimo supaprastinimo kai kurioms darbuotojų kategorijoms.

LIBIJA

Apžvalga

ES nepalaiko oficialių santykių su Libija, kuri nėra Barselonos proceso narė. Todėl šiuo metu nėra būdų pradėti formalų ES ir Libijos dialogą migracijos valdymo tema. Kaip 2004 m. spalio 11 d. pastebėjo Bendrųjų reikalų taryba, vis dėlto Libijai pavyko padaryti pažangą iš naujo integruojantis į tarptautinę bendruomenę.

Po tiriamosios misijos Libijoje 2003 m. gegužės mėn., Komisijos vadovaujama nelegalios imigracijos techninė misija, kurioje dalyvavo valstybių narių ekspertai, buvo vykdoma Libijoje 2004 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 6 d. Pripažįstama, kad migracinis spaudimas Libijoje didės. Komisija Libiją laiko potencialiu prioritetu įsikišimui ir pagalbai teikti pagal Aeneas programą 2004–2006 m. laikotarpiu. Tačiau ar Libijai bus skiriama Bendrijos pagalba kovojant su nelegalia imigracija ir kokia forma – tiesiogiai ar regioninės politikos pagalba – nuspręs Taryba, remdamasi techninės misijos rezultatais. Misijos ataskaita apie Libiją buvo pateikta Nuolatinių atstovų komitetui (COREPER) 2005 m. balandžio mėn. ir bus aptariama Tarybos susitikime birželio mėn.

Rekomendacijos

Komisija siūlo skatinti Libiją teigiamai reaguoti į ES įtraukimo politiką, pabrėžiant, kad bet kokio bendradarbiavimo su Libija tikslas – jos visiškas įtraukimas į Barselonos procesą. Dialogui ir bendradarbiavimui su Libija tokiose srityse, kaip antai institucijų kūrimas, mokymai, prieglobsčio prašymų tvarkymo sistemos sukūrimas, būtinas ilgalaikis ES ir jos valstybių narių įsipareigojimas. Komisija pastebi, kad siekiant veiksmingų sprendimų, būtina atsižvelgti į migracinių problemų, su kuriomis susiduria Libija ir kitos Afrikos šalys, regioninį matmenį. Komisija ieškos būdų stiprinti dialogą migracijos klausimais su Afrikos regioninėmis organizacijomis.

MAROKAS

Apžvalga

Nuo 2000 m. kovo 1 d., kuomet įsigaliojo ES ir Maroko Asociacijos susitarimas, pasiekta ryškios pažangos didinant pasitikėjimą tarp ES ir Maroko. Migracijos ir socialinių reikalų darbo grupės įkūrimas bei susitarimas dėl Europos kaimynystės politikos veiksmų plano[5] – didelis žingsnis į priekį. Marokas, siekdamas sustabdyti nelegalios migracijos srautą jūra, dažnai pasibaigiantį tragedija, taip pat bendradarbiauja su kaimynine šalimi Ispanija. Marokas taip pat deda pastangas bendradarbiaudamas su trečiosiomis šalimis, ypač su Nigerija.

Nors įvyko keli derybų raundai, EB dar nepavyko susitarti dėl readmisijos susitarimo teksto su Maroku. Dauguma neišspręstų problemų nėra rimtos, tačiau kelios, pavyzdžiui ne Maroko piliečių readmisija ir pateikiamų įrodymų forma, yra ypač sudėtingos.

Konkretus bendradarbiavimas rengiant projektus, padidinsiančius Maroko gebėjimą valdyti migraciją, buvo pradėtas remiantis MEDA biudžeto eilute. Aeneas programoje Marokas taip pat išskirtas kaip prioritetas įsikišimui 2004–2006 m. laikotarpiu Magrebo regione[6].

Rekomendacijos

Marokas teigiamai vertina diskusijas su ES. Reikia pripažinti, kad iki šiol Maroko pažanga gerinant migracijos valdymą buvo žymi, o be to, šalies požiūris į regioninį bendradarbiavimą yra atviras.

Tačiau tuo pačiu metu reikia pabrėžti tolesnių pastangų, stabdant nelegalią migraciją per Viduržemio jūrą, dažnai lydimą tragedijų, svarbą. Siekdamas šio tikslo, Marokas turėtų artimai bendradarbiauti su ES įgyvendinant Europos kaimynystės politikos veiksmų planą ir siekiant galutinai susitarti dėl EB readmisijos susitarimo ir jo pasirašymo artimoje ateityje.

Reikėtų skatinti tolesnį dialogą ne tik tarp Maroko ir jo regioninių kaimynų, bet ir pietuose esančių kaimyninių kilmės šalių, tam kad sėkmingesniam migracijos srautų valdymui būtų taikomos regioninės strategijos.

RUSIJA

Apžvalga

ES ir Rusijos santykių pagrindas – Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, įsigaliojęs 1997 m. gruodžio 1 d[7]. Politiniame lygmenyje laisvės, saugumo ir teisingumo klausimai reguliariai aptariami kas šešis mėnesius vykstančiuose ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimuose. Praktiniame lygmenyje ES parengė konkrečias priemones bendradarbiavimui laisvės, saugumo ir teisingumo srityse stiprinti, pvz., Bendrų veiksmų planas kovai su organizuotu nusikalstamumu, priimtas 2000 m., ir jo įgyvendinimo priemonė – ES ryšių palaikymo pareigūnų tinklas.

Per pastaruosius kelerius metus Rusija tapo migrantų kilmės ir tranzito šalimi bei migrantų kelionės tikslu. Nors buvo imtasi veiksmų stiprinant Rusijos sienos su Kaukazu kontrolę, Rusija nurodė, kad išteklių trūkumas stabdo pažangą kontroliuojant jos pietinę ir rytinę sienas. Rusijai buvo skirta daugiau kaip 2,6 mlrd. eurų pagal TACIS programą, nuo jos pradžios 1991 m.[8], o 20 mln. eurų orientacinė suma buvo numatyta Nacionalinėje orientacinėje programoje 2004–2006 m. laikotarpiu, siekiant stiprinti Rusijos prieglobsčio sistemą, gerinti migracijos tarnybų bendradarbiavimą ir parengti EB–Rusijos readmisijos susitarimą. Rusija yra laikoma viena iš prioritetinių šalių įsikišimui ir pagalbai teikti pagal Aeneas programą.

Rekomendacijos

ES–Rusijos bendra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, numatyta partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime, bus pagrindas kurti ir plėsti mūsų visapusišką bendradarbiavimą laisvės, saugumo ir teisingumo srityje. Bendradarbiavimas su Rusija migracijos politikos srityje – svarbus bendras tikslas, įgaunantis vis didesnę reikšmę. ES turėtų paraginti Rusiją vystyti visapusišką dialogą dalyvaujant Nuolatinės bendradarbiavimo tarybos veikloje svarstant visus su migracija susijusius klausimus, kaip antai prieglobsčio suteikimas, kova su nelegalia migracija ir prekyba žmonėmis.

Padaryta pažanga derybose su Rusija dėl readmisijos ir vizų išdavimo supaprastinimo, ir Rusija turėtų būti paraginta sudaryti abu susitarimus tuo pačiu metu 2005 m. Rusija taip pat turėtų būti paskatinta sudaryti readmisijos susitarimus su kaimyninėmis kilmės šalimis. Aukščiausio lygio susitikime Sankt Peterburge ES ir Rusija sutarė išnagrinėti bevizio režimo sąlygas kaip ilgalaikę perspektyvą. Rusija taip pat turėtų būti paskatinta užbaigti sienos demarkacijos sutarčių sudarymą su Estija ir Latvija bei daryti pažangą derybose su Lietuva.

Tiek ES, tiek Rusijos atsakas ieškant pusiausvyros tarp grėsmių saugumui ir laisvės bei teisingumo problemų turi būti teigiamas. Pasiekta pusiausvyra turi garantuoti būtinas sąlygas veiksmingam teisėtų migrantų integravimui, ypač svarbu parengti nuoseklią valdomos darbo migracijos politikos kryptį.

Apžvalga

Dėl ilgos ir sudėtingos konstitucinės reformos, vykusios 2002 m. ir 2003m., Serbija ir Juodkalnija[9] vis dar susiduria su konkrečiomis problemomis, susijusiomis su galių pasidalijimu tarp valstybių sąjungos ir ją sudarančių dviejų respublikų. Serbijos ir Juodkalnijos valdžioms institucijoms pavyko pasiekti pažangos migracijos ir prieglobsčio suteikimo srityse, tačiau būtina ir toliau dėti pastangas. Nors Serbijos ir Juodkalnijos readmisijos susitarimai su valstybėmis narėmis ir regioniniais kaimynais yra įgyvendinami, išteklių trūkumas apsunkina sugrįžusiųjų reintegraciją.

Praktinio bendradarbiavimo projektai tiek nacionaliniame, tiek regioniniame lygmenyje su Serbija ir Juodkalnija buvo pradėti vykdant CARDS programą[10]. Nacionalinių migracijos politikos krypčių, paremtų vienodu principu (pripažįstamas abiejų respublikų valdžios institucijų), rengimas, Komisijos yra laikomas prioritetu (taip pat ir Aeneas programoje) Serbijai ir Juodkalnijai. Komisija taip pat pasiūlė parengti nacionalines ir regionines strategijas, padėsiančias užkirsti kelią prekybai žmonėmis bei informuosiančias potencialus emigrantus apie nelegalios imigracijos pavojus ir alternatyvas.

Rekomendacijos

Komisija pastebi, kad Serbijos ir Juodkalnijos valdžios institucijų pozicija bendradarbiavimo su Europos bendrija ir jos institucijomis klausimu yra teigiama. Tačiau reikėtų paraginti Serbiją ir Juodkalniją pagerinti valstybių sąjungos ir dviejų respublikų bendradarbiavimą, kad Europos partnerystės įgyvendinimas, paremtas veiksmų planu, būtų veiksmingesnis. Siekiant šio tikslo, Serbija ir Juodkalnija turėtų būti raginamos įvesti mechanizmus, padedančius tikrinti, ar abi respublikos nuosekliai įgyvendina valstybių sąjungos lygmenyje priimtas programas.

Be to, Taryba norėtų skatinti ir palengvinti dialogą tarp Belgrado ir Prištinos, kad grįžtančiųjų į Kosovą priėmimas būtų veiksmingesnis, kaip yra numatyta Europos partnerystės plane, ir sustabdyti nelegalių migrantų tranzitą per šią teritoriją.

TUNISAS

Apžvalga

Asociacijos sutartyje, pasirašytoje 1995 m. ir įsigaliojusioje 1998 m. kovo 1 d., reglamentuojami dvišaliai ES ir Tuniso santykiai bei numatomas bendradarbiavimas migracijos klausimais. Nors laisvės, saugumo ir teisingumo klausimai tik palaipsniui įtraukiami į bendradarbiavimo veiklą su Tunisu, vis dėlto reikalai krypsta teigiama linkme. Tunisas laikomas bendradarbiavimo su ES migracijos klausimais prioritetu. Be to, darbo grupės įkūrimas, kaip numatyta Asociacijos sutartyje, suteikiant įgaliojimus vizų, nelegalios migracijos ir tranzitinės migracijos srityse, yra didelis pasiekimas, pripažįstamas Europos kaimynystės politikos veiksmų plane, į kurį įtrauktas išsamus skyrius apie teisingumą, laisvę ir saugumą. Europos kaimynystės politikos konsultacijų metu Tunisas išreiškė ypatingą interesą pradėti dialogą dėl vizų išdavimo supaprastinimo. Migracijos srityje būtina atkreipti dėmesį į du ypatingus klausimus. Pirma, nelegalios migracijos mastai (daugiausia tranzitinė migracija iš regiono į pietus nuo Sacharos ir kitų Magrebo šalių), antra – veikiančios prieglobsčio suteikimo sistemos trūkumas. Šiuo metu Tunise nėra veikiančios vietos sistemos, kuri nagrinėtų prašymus suteikti apsaugą, todėl visada kreipiamasi į Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiąjį komisarą.

Rekomendacijos

Tuniso požiūris į dialogą su Europos bendrija visada buvo konstruktyvus, o pastaruoju metu bendradarbiavimas išsiplėtė ir apima laisvės, saugumo bei teisingumo klausimus, įskaitant migracijos valdymą. Sveikintinas Europos kaimynystės politikos veiksmų plano patvirtinimas. Tačiau Tunisas ir ES turėtų stiprinti savo dialogą migracijos ir socialinių reikalų klausimais bei nagrinėti prieglobsčio suteikimo ir vizų išdavimo supaprastinimo klausimus, siekiant išsiaiškinti, ar galima pasiekti dar daugiau.

Atsižvelgiant į tai, kad migrantų srautai per Tuniso teritoriją yra regioninis reiškinys, reikėtų remti Tuniso pastangas ieškoti regioninių strategijų migracijos valdymui. Tokie sprendimai turėtų apimti regioninį bendradarbiavimą kontroliuojant sienas, dialogo ir bendradarbiavimo tarp Tuniso kaip tranzitinės šalies ir kilmės šalių skatinimą, pagalbą Tuniso vyriausybei palaikant ryšius su išeiviais ir vietinėmis bendruomenėmis bei pagalbą reintegruojant grįžtančius.

UKRAINA

Apžvalga

Santykių tarp ES ir Ukrainos teisinis pagrindas – Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, įsigaliojęs 1998 m. Konkretus ES veiksmų planas dėl teisingumo ir vidaus reikalų buvo pasirašytas su Ukraina 2001 m. gruodžio mėn. Veiksmų plano įgyvendinimas stebimas remiantis detalia rezultatų įvertinimo suvestine. ES ir Ukrainos bendradarbiavimas laisvės, saugumo ir teisingumo srityje per paskutinius kelerius metus tapo intensyvesnis, ypač pasirašius ES ir Ukrainos teisingumo ir vidaus reikalų veiksmų planą. Nors Ukraina padarė pažangą kai kuriuose prieglobsčio prašymo ir migracijos sektoriuose, sienų valdymo ir kovos su prekyba žmonėmis srityje, nuveikti reikia dar daug. 2004 m. vyko konsultacijos su Ukraina dėl Europos kaimynystės politikos veiksmų plano, kuris buvo priimtas specialaus Bendradarbiavimo Tarybos susitikimo, vykusio 2005 m. vasario mėn., metu.

Ukraina pasinaudojo TACIS parama, inter alia, sienų valdymo, prieglobsčio suteikimo ir migracijos režimų stiprinimui. Iki šiol tokiems projektams buvo išleista apytiksliai 34 mln. eurų, o šiuo metu rengiamų projektų vertė – 20,5 mln. eurų. Aeneas programa taip pat prisidės prie šių pastangų. Šios pagalbinės priemonės padės įgyvendinti EB ir Ukrainos readmisijos susitarimą, kai tik jis bus pasirašytas. Ukraina aktyviai dalyvauja regioninėje veikloje, kaip antai Söderköping procese ir Budapešto procese.

Rekomendacijos

Bendradarbiavimas su Ukraina migracijos politikos srityje – svarbus bendras tikslas, įgaunantis vis didesnę reikšmę. Bendradarbiavimas gali duoti apčiuopiamų rezultatų. Komisijos bendradarbiavimas su Ukraina laisvės, saugumo ir teisingumo klausimais yra geras. ES ir Ukrainos Europos kaimynystės politikos veiksmų plano patvirtinimas yra sveikintinas žingsnis. Veiksmų planas leis parengti ir išplėsti visapusišką bendradarbiavimą daugeliu klausimų teisingumo, laisvės ir saugumo srityje.

Įgyvendinant Europos kaimynystės politikos veiksmų planą, Komisija ir Ukraina ketina pradėti konstruktyvų dialogą dėl vizų išdavimo supaprastinimo, norint pasirengti deryboms dėl oficialaus susitarimo dėl vizų išdavimo supaprastinimo, atsižvelgiant į pažangos poreikį vykstančiose derybose dėl EB ir Ukrainos readmisijos susitarimo. Svarbu kuo anksčiau sudaryti EB readmisijos susitarimą. Naujoji Ukrainos vyriausybė turėtų būti skatinama tęsti šį visapusišką dialogą su ES visais su migracija susijusiais klausimais, kaip antai kova su nelegalia migracija, prieglobsčio suteikimu ir prekyba žmonėmis.

BENDROSIOS REKOMENDACIJOS

Politinės rekomendacijos

Šios pirmos ataskaitos privalumai ir trūkumai

Šioje ataskaitoje siekiama pateikti informaciją, kuri yra būtina Tarybai vertinant dabartinius bendradarbiavimo su atitinkamomis šalimis, kovojant su nelegalia migracija, lygius. Pirmoje ataskaitoje ypač siekiama nustatyti standartus, kuriais remiantis ateityje bus vertinama kiekvienos šalies bendradarbiavimo pažanga. Jau išryškėjo naudingi orientyrai būsimuose ES santykiuose su susijusiomis šalimis.

Trūksta patikimos ir išsamios informacijos apie migracijos valdymą ir migracijos srautus. Vis dėlto, Taryba taip pat supras, kad dauguma trečiųjų šalių diskusijas apie neteisėtą migraciją laiko neatsiejama platesnių migracijos valdymo klausimų, kaip antai vizų režimo supaprastinimas/panaikinimas, teisėti migracijos kanalai, finansavimo teikimas ir sienų stebėjimo įrangos aprūpinimas (ar tiesiog artimesni ryšiai su ES).

Kita ataskaita – įtraukta daugiau šalių?

Komisija raginama[11] apsvarstyti galimybę į ataskaitą įtraukti tas šalis, kurios yra įsipareigojusios su Bendrija pasirašyti readmisijos susitarimus. Į kitą atskaitą būtų įtrauktas Alžyras, Honkongas, Makau, Pakistanas ir Šri Lanka. Komisija pritaria Alžyro ir Pakistano įtraukimui į kitą ataskaitą, nes derantis dėl readmisijos būtų naudinga turėti daugiau išsamesnės informacijos apie migracijos problemas, su kuriomis susiduria šios šalys, ir jų gebėjimą bendradarbiauti su ES. Komisija siūlo Honkongo ir Makau įtraukimą į kitą ataskaitą persvarstyti kitoje metinėje ataskaitoje, nes tai padėtų jungtiniams readmisijos komitetams (sudarytiems ir Makau, ir Honkonge 2004 m. rugsėjo mėn. ir susitiksiantiems 2005 m. pavasarį) siekti tolesnės pažangos. Šri Lankos įtraukimas turėtų būti peržiūrėtas tinkamu laiku, šalyje atslūgus įtampai po cunamio sukeltos humanitarinės krizės.

Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę ataskaitą išplėsti ir į ją įtraukti daugiau šalių, laikomų Europos kaimynystės politikos partnerėmis.

Techninės rekomendacijos

Statistinės informacijos gerinimas

Viena iš problemų, iškilusių renkant informaciją apie migracijos situaciją kiekvienoje šalyje, buvo tikslios ir palyginamos informacijos bei statistikos duomenų apie migraciją trūkumas. Taip yra todėl, kad šalys sistemingai nerenka net pagrindinės statistikos apie imigraciją arba ją renka naudodamos visiškai kitokias metodologijas nei ES. Visos šalys privalo pagerinti duomenų rinkimo ir apdorojimo gebėjimus ir naudoti tinkamus metodus bei būdus lyginti ir keistis informacija, o Komisija toliau dės pastangas rengiant tinkamas statistinių duomenų bazes.

Geresnis egzistuojančių ataskaitų rengimo mechanizmų panaudojimas

Ryšis tarp šios ir kitų ataskaitų rengimo (pvz., reguliarios apžvalgos, rengiamos Europos kaimynystės politikos[12] ar Asociacijos sutarties komitetų, arba Hagos programoje numatyta ataskaita apie pažangą ir pasiekimus prieglobsčio prašymo ir migracijos srityje, įgyvendinant Europos kaimynystės politiką (2005 m.)) turėtų būti aiškus bei derėtų vengti pasikartojimų. Komisija ateityje tam tikrais atvejais konsultuosis su Imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklu ir pasinaudos jų reguliariomis ataskaitomis apie nelegalios imigracijos klausimus trečiosiose šalyse.

Ataskaitų rengimo mechanizmo lankstumo išlaikymas

Komisija pritaria kasmetinės ataskaitos, leisiančios stebėti trečiųjų šalių bendradarbiavimą nelegalios imigracijos srityje, rengimui ir siūlo į ataskaitą įtraukti ne daugiau kaip 10 šalių. Komisija taip pat mano, kad ataskaita turi būti rengiama reguliariai, kad būtų galima įvertinti šalies pasiektą pažangą. Tačiau Komisija rekomenduoja ataskaitas apie atskiras šalis rengti ne dažniau kaip kartą per dvejus metus , nes tuomet šalys turės pakankamai laiko priimti įstatymų pakeitimus, jei jie būtų būtini, ir galės padidinti savo administracinius ar veiklos pajėgumus. Todėl į kiekvieną metinę ataskaitą būtų įtraukiamos skirtingos šalių grupės.

[1] 2002 m. lapkričio mėn. ir 2003 m. kovo mėn. Tarybos išvadose šios šalys buvo pripažintos geografiniais prioritetais. Turkija į šią bandomąją ataskaitą neįtraukiama, nors buvo siūloma ją įtraukti, nes dabar ji yra šalis kandidatė.

[2] Žr. priedo 1.2 dalį.

[3] Žr. priedo 1.2 dalį.

[4] Žr. priedo 2.3 dalį.

[5] Žr. priedo 4.2–4.3 dalis.

[6] Žr. priedo 4.4 dalį.

[7] Iš pradžių numatyta susitarimo trukmė yra dešimt metų, bet ji automatiškai pratęsiama, nebent kuri nors susitarimo šalis praneštų apie susitarimo nutraukimą.

[8] Žr. priedo 5.4 dalį.

[9] Remiantis 1999 m. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 1244, Kosovą JT Laikinoji Administracija vis dar administruoja atskirai, todėl Kosovas į šios ataskaitos taikymo sritį nepatenka.

[10] Žr. priedo 6.4 dalį.

[11] 2004 m. spalio 27 d. Tarybos išvadų projektas 13758/04 dėl sėkmingo bendros readmisijos politikos rengimo prioritetų.

[12] Ataskaitos apie pirmąjį Europos kaimynystės politikos veiksmų plano įgyvendinimo etapą (įtraukiamos visos sritys, taip pat prieglobsčio suteikimas ir migracija) numatomos 2006 m. pabaigoje (praėjus 2 metams po patvirtinimo).