25.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/14

1.1

Su naująja Socialinės politikos darbotvarke 2006-2010 m. laikotarpiui siejami ypatingi lūkesčiai. Atliekant Lisabonos strategijos vidurio laikotarpio vertinimą pabrėžiama, kad, siekiant Lisabonos politikos tikslų, daugiau dėmesio turi būti skiriama socialinei politikai. Turi būti įgyvendintas Lisabonos strategijos reikalavimas pagerinti konkurencingumą ir ekonomikos augimą ir tai susieti su daugiau ir geresnių darbo vietų sukūrimu, socialinės sanglaudos stiprinimu. Tam reikalinga Europos politika, šiuos tikslus laikanti lygiaverčiais ir užtikrinanti Lisabonos strategijos pusiausvyrą. Kad būtų įtvirtintas Europos socialinis modelis, ekonominė, užimtumo ir socialinė bei aplinkos apsaugos politiką turi būti subalansuota.

1.2

Europos Vadovų Taryba 2005 m. kovo 22–23 d. vykusiame susitikime, skirtame Lisabonos strategijai atnaujinti, patvirtino, kad prioritetu turi būti laikomas augimo ir užimtumo skatinimas, didelę reikšmę skiriant makropolitikai (1). Nuolat silpnėjant konjunktūrai ir nemažėjant nedarbui, būtina laikytis šių gairių. Taryba, teigdama, kad, siekdama šių tikslų Sąjunga turi sutelkti visus atitinkamus nacionalinius ir Bendrijos išteklius — įskaitant sanglaudos politiką — vystydama tris Lisabonos strategijos aspektus (ekonominį, socialinį ir aplinkosaugos), kad būtų geriau pasinaudota jų sąveika bendrame darnaus vystymosi kontekste (2), pabrėžia, kad būtina veiksmingai derinti ekonominę, užimtumo ir socialinę politiką. Prioritetinis orientavimasis į augimą ir užimtumą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) nuomone, savaime nepagerins socialinės padėties, net jei spartesnis augimas ir yra svarbi kovos su nedarbu ir socialinės padėties gerinimo sąlyga. Socialinė politika labiau laikytina gamybos veiksniu, teigiamai veikianti augimą ir užimtumą. To padeda siekti ir Socialinės politikos darbotvarkė, „kuri padės pasiekti Lisabonos strategijos tikslus sustiprindama Europos socialinį modelį, grindžiamą visiško užimtumo ir didesnės socialinės sanglaudos siekiu“ (3).

1.3

„Europos socialinis modelis remiasi gerai išvystyta ekonomika, aukštu socialinės apsaugos lygiu, geru išsilavinimu bei socialiniu dialogu“ (4). Jis grindžiamas bendromis visoms valstybėms narėms galiojančiomis pagrindinėmis vertybėmis: demokratija, laisve ir socialiniu teisingumu. Toks socialinės rinkos ekonomikos ir šių pagrindinių vertybių pripažinimas pirmą kartą įtvirtintas būsimojoje Konstitucijoje Europai, ypač ES pagrindinių teisių chartijoje. Visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, atsižvelgiant į kiekvienos iš jų ypatumus, būdingi bendri socialinės valstybės požymiai, kurių visuma grindžiamas Europos socialinis modelis. Šiems bendriems ypatumams priskiriama:

Europos socialinės politikos uždavinys — naudojant veiksmingas priemones Europos mastu išsaugoti ir tobulinti šį Europos socialinį modelį. Ypatingas socialinės politikos uždavinys yra susijęs su Europos užimtumo strategija (EUS), koordinavimo priemonėmis, kuriomis siekiama socialinės integracijos ir socialinės apsaugos sistemų reformos bei darbo ir gyvenimo sąlygų suderinimo, siekiant pažangos taikant minimalius socialinius standartus.

1.4

Įgyvendinant Lisabonos tikslus, Europos lygiu būtina stiprinti socialinę politiką kaip ypatingą veiklos sritį, aktyviai stengiantis:

EESRK aktyviai remia naują, ES Komisijos patvirtintą, metodą, pagal kurį turi būti įvertintas kiekvieno teisinio pasiūlymo poveikis augimui ir užimtumui ir jo suderinamumas su ES pagrindinių teisių chartija.

1.5

Rengiant naują Socialinės politikos darbotvarkę, daug prisidėjo aukšto lygio grupė dėl socialinės politikos ateities išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, 2004 m. gegužę pateikusi savo ataskaitą. EESRK nuomone, naujojoje Socialinės politikos darbotvarkėje turėjo būti labiau atsižvelgta į šios grupės darbo rezultatus ir pasiūlymus (5).

2.1

Savo komunikate Komisija pirmiausia pabrėžia pritarianti Europos socialinio modelio modernizavimui ir plėtojimui, socialinės sanglaudos, kaip sudedamosios Lisabonos strategijos dalies, skatinimui. Socialinė darbotvarkė nustato prioritetus, lemiančius Europos Sąjungos veiksmus. Juos įgyvendinant būtina atsižvelgti į šiuos principus:

2.2

Remiantis pirmiau nurodytais principais, strateginis modelis grindžiamas dviem elementais:

3.1

Siekiant didinti pasitikėjimą visuomenės pokyčiais, paskelbtos trys konkrečios priemonės:

3.2

EESRK taip pat mano, kad reikia didinti visuomenės pasitikėjimą Europos susivienijimu ir socialine raida bendrai. Tai pavyks tik tuo atveju, jei Europos politika lems realų žmonių socialinės padėties pagerėjimą. EESRK laikosi nuomonės, kad reikalinga tinkamai pagrįsta demografinių pokyčių padarinių visuomenei analizė, ir pritaria minėtos Žaliosios knygos parengimui (7), nes ji palengvins plačių debatų ES surengimą. Atsižvelgiant į visas kartas apimantį metodą, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į padarinius jaunajai kartai. Vis dėlto neaišku, ką ES Komisija savo pasiūlyme laiko dalyvavimu Europos iniciatyvoje jaunimo labui ir kokį vaidmenį ji priskiria sau. Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Švedijos vyriausybės Europos Vadovų Tarybai neseniai pateikė bendrą dokumentą dėl Europos jaunimo pakto. Jame pateikti pasiūlymai dėl veiksmų užimtumo ir socialinės integracijos, bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo, mobilumo ir jaunimo mainų. Šis dokumentas patvirtintas pavasarį vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime (8).

Šiame pasiūlyme aiškiai atsižvelgiama į minėtą Žaliąją knygą dėl demografinių pokyčių. EESRK apgailestauja, kad savo komunikate ES Komisija išsamiau neanalizuoja šio vyriausybių pasiūlymo (9).

3.3

EESRK laikosi nuomonės, kad, iš esmės, prasminga surengti metinį forumą, kuriame būtų įvertintas Socialinės politikos darbotvarkės įgyvendinimas. EESRK požiūriu toks forumas turėtų analizuoti Europos socialinio modelio perspektyvas, įtraukti visas suinteresuotas socialines grupes ir planuojamas taip, kad būtų įmanomos dalyvių diskusijos.

3.4

EESRK itin remia ES Komisijos ketinimą į tarptautinius darbo santykius aktyviai įtraukti Europos socialinio modelio pranašumus ir, atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) standartus, tarptautiniu mastu skatinti tinkamas darbo sąlygas. Europos Sąjunga gali viltis, kad, pasikeitus pagrindinėms ekonominėms sąlygoms, išsaugos ir toliau vystys Europos socialinį modelį bei įtikinamai pasisakys už ekonominės ir socialinės pažangos sąveiką. Ji taip pat turi aiškiai atsižvelgti į peržiūrėtą Europos socialinę chartiją ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją.

4.1.1

Atsižvelgdama į Europos užimtumo strategiją, ES Komisija 2005 m. skelbia naujas gaires, paremtas 2003 m. W. Koko darbo grupės ataskaitoje apibrėžtais prioritetais: prisitaikymo skatinimu, geresne integracija į darbo rinką, didesnėmis investicijomis į žmogiškuosius išteklius, veiksmingesniu reformų įgyvendinimu. Tai turi būti siejama su ekonominiais politiniais pagrindais. EESRK nurodo, kad aukšto lygio grupė dėl socialinės politikos ateities ES pateikė konkrečių pasiūlymų dėl naujų užimtumo gairių prioritetų. Jie turi būti nukreipti į ankstyvą ir geresnę jaunuolių integraciją į darbo rinką, profesinio mokymo ir darbinės veiklos suderinamumą, moterų ir vyresnio amžiaus darbuotojų integraciją. Kitas prioritetas ekspertų grupės siūlymu yra investicijos į darbo kokybę, įgyvendinant darbo organizavimo ir darbo bei sveikatos apsaugos politiką; ši sąveika palengvintų ir vyresnio amžiaus žmonių integraciją. Visą gyvenimą trunkančio mokymo srityje grupė taip pat pristato įvairias priemones, kurias turi atspindėti užimtumo gairės. ES užimtumo gairėse turi būti labiau atsižvelgta į paramą struktūriniams pokyčiams ir jų pasekmių įveikimą, ypač naujose valstybėse narėse, o pateiktose integruotose augimo ir užimtumo gairėse į šiuos pasiūlymus atsižvelgiama tik iš dalies (10).

EESRK mano, jog yra būtina, kad rengiant naują koncepciją dėl užimtumo gairių daugiau dėmesio būtų skiriama užimtumo kokybei, taip išvengiant dirbančiųjų skurdo.

4.1.2

Europos socialinio fondo (ESF) vaidmuo įgyvendinant Europos užimtumo strategiją paliestas tik įgyvendinimo valdymo gerinimo ir komunikacinės strategijos kontekste. EESRK kritikuoja, kad ES Komisija nė karto neįvardija ESF, kaip svarbios žmogiškųjų išteklių skatinimo, su darbo rinka susijusio profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo priemonės. EESRK požiūriu per mažai išryškintas svarbus ESF vaidmuo remti mokymąsi visą gyvenimą. O juk kompetencija ir kvalifikacija yra svarbūs Europos Sąjungos konkurenciniai pranašumai (11).

4.1.3

EESRK iš esmės teigiamai vertina Socialinės politikos darbotvarkėje numatytus pagalbos ekonominiams struktūriniams pokyčiams modelius, kuriems akivaizdžiai impulsą davė ekspertų grupė dėl socialinės politikos ateities. Vis dėlto keista, kad ES Komisija nenagrinėja socialinių įmonių restruktūrizavimo padarinių. Kalbant apie socialinių pasekmių įveikimo metodus, kaip tik ir reikia teisingai subalansuoti ekonominius ir darbuotojų interesus. ES Komisija dažniausiai siūlo tokius metodus ir priemones, kaip visų dalyvių ir suinteresuotų šalių aukšto lygio forumo, siekiančio padėti restruktūrizuoti įmones, bet ji nesukonkretina tokio forumo sudėties, netgi jo tikslų ir turinio. Ji taip pat mažai dėmesio skiria darbuotojų teisėms ir Europos socialinei teisėkūrai, galinčiai padėti įveikti restruktūrizavimo padarinius. Vis dėlto EESRK mano, kad Direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo, Direktyva dėl įmonių perkėlimo, Direktyva dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos Bendrijoje ir Direktyva dėl Europos darbų tarybos steigimo yra svarbios priemonės įveikiant socialinius struktūrinių pokyčių padarinius bei įtraukiant darbuotojus ir jų interesams atstovaujančias institucijas.

4.1.4

EESRK pritaria antrajam Europos socialinių partnerių konsultacijų dėl restruktūrizavimo problemų sprendimo ir Direktyvos dėl Europos darbų tarybos steigimo peržiūrėjimo etapui. Vis dėlto EESRK laikosi nuomonės, kad abi šias temas reikia svarstyti atskirai. Nors Europos darbų taryba atlieka svarbų vaidmenį restruktūrizavimo procesuose, Direktyvos dėl Europos darbų tarybos steigimo tobulinimas jau uždelstas. EESRK tai svarstė anksčiau ir nustatė, kad: „Ši ... priemonė daug prisidėjo plėtojant Europos darbdavių ir darbuotojų santykių dimensiją“ (12).

4.1.5

EESRK taip pat pritaria nuomonei, kad tai įgyvendinant būtina glaudesnė politinių priemonių ir finansinių svertų sąveika, ypač Europos socialinio fondo. Vis dėlto neaišku, ką konkrečiai turi galvoje ES Komisija. Taip pat nėra aišku, ką ES Komisija mano, kalbėdama apie stipresnį Europos užimtumo strategijos susiejimą su teisiniu pagrindu bei socialinių partnerių pasirašytais susitarimais.

4.2.1

ES Komisija, toliau tobulindama socialinę teisėkūrą, stiprindama socialinį dialogą ir skatindama socialinę įmonių atsakomybę, siekia darbo santykių raidai suteikti naują dinamiką. Tam ES Komisija siūlo priimti Žaliąją knygą dėl darbo teisės plėtotės, kurioje būtų analizuojamos aktualios darbo santykių raidos tendencijos ir darbo teisės vaidmuo, kuriant saugesnę aplinką ir prisitaikant prie naujų pokyčių. Diskusija, kurią, kaip teigia ES Komisija, sukels Žalioji knyga, galėtų paskatinti atnaujinti ir supaprastinti šiuo metu galiojančius teisės aktus. EESRK mano esant prasminga parengti tokią Žaliąją knygą, bet, jos nuomone, dar per anksti vertinti galimas tokių diskusijų išvadas. EESRK taip pat įsitikinęs, kad peržiūrint darbo teisę (socialiniams partneriams dalyvaujant) daugiausia dėmesio turi būti skiriama Sutartyje numatytiems uždaviniams įgyvendinti, nes minimalių reikalavimų laikymasis turi skatinti kurti geresnes darbo ir gyvenimo sąlygas, kad, palaikant jų gerėjimą, būtų galima siekti jų suderinimo (plg. EB sutarties 136 str.).

4.2.2

Toliau ES Komisija skelbia 2005 m. pasiūlysianti iniciatyvą dėl darbuotojų asmens duomenų apsaugos, dėl Direktyvos dėl įmonės perkėlimo ir Direktyvos dėl kolektyvinių atleidimų iš darbo peržiūrėjimo bei įvairių nuostatų, susijusių su darbuotojų informavimu ir konsultavimu, norminimo. EESRK atkreipia dėmesį, kad pats laikas tai įgyvendinti. Direktyvų peržiūrėjimas, kaip numatyta EB sutarties 136 straipsnyje, turi vykti skatinant „...kurti geresnes gyvenimo bei darbo sąlygas, kad palaikant jų gerėjimą būtų galima siekti jų suderinimo...“.

Dėl nuostatų, susijusių su darbuotojų informavimu ir konsultavimu, EESRK mano, kad turėtų būti remiamasi Direktyvoje dėl Europos akcinių bendrovių apibrėžtomis dalyvavimo teisėmis.

4.2.3

EESRK sutinka su ES Komisijos pasiūlymais, susijusiais su sveikatos ir saugos darbe sritimis, ypač pabrėžiant paskelbtų iniciatyvų prevencijos aspektą. Komunikatas dėl naujų strategijų darbo ir sveikatos saugos srityje 2007–2012 m. pirmiausia turėtų analizuoti naujus pavojus, įtraukti lig šiol neįtrauktų darbuotojų grupių apsaugą ir išnagrinėti klausimą, kaip pagerinti galiojančių darbo ir sveikatos apsaugos nuostatų įgyvendinimą, ypač naujose valstybėse narėse.

4.2.4

EESRK taip pat sveikina ES Komisijos ketinimą toliau skatinti socialinį dialogą tiek tarp skirtingų profesijų, tiek tarp sektorių ir ypač pritaria ketinimui suteikti Europos socialiniams partneriams galimybę veiksmingiau pasinaudoti logistine ir technine parama. EESRK nuomone, tai ypač būtina naujose valstybėse narėse, nes čia socialinio dialogo struktūros daugeliu atžvilgių nėra gerai išvystytos, jos dar tik kuriamos. Dvišalis socialinis Europos socialinių partnerių dialogas yra svarbi Europos socialinio modelio dalis. Kaip socialiniai partneriai apibrėžė Lakeno Europos Vadovų Tarybos bendrojoje deklaracijoje, ypatingą socialinių partnerių socialinio dialogo vaidmenį lemia jo įteisinimas ir reprezentatyvumas bei jo nulemtų privalomų sutarčių Europos mastu sudarymas (13). Reikšmingas yra ir dialogas su pilietine visuomene, jis pirmiausia išryškėja EESRK, organizuotos pilietinės visuomenės forumo, konsultacijose (14). Būtent naujose valstybėse narėse tiek pilietiniam dialogui, tiek pastovių pramoninių santykių tarp socialinių partnerių vystymui stinga ES Komisijos paramos.

4.2.5

ES Komisija ketina imtis ir kitų iniciatyvų, palaikančių vystymąsi ir įmonių socialinę atsakomybę. EESRK mano, kad tam tinkamą pagrindą sukuria daug gerų su elgesio kodeksu sietinų pavyzdžių ir kiti savarankiški įmonių veiksmai, sietini su socialinės atsakomybės perėmimu, pristatyti Europos suinteresuotų šalių forume. Jiems turėtų būti priskirtos ir mokymosi visą gyvenimo iniciatyvos. Todėl EESRK remia ES Komisijos pastangas pradėti iniciatyvas, kurios skatintų įmonių socialinės atsakomybės principų plėtotę ir skaidrumą Europoje.

4.3.1

ES Komisija ketina įgyvendinti įvairias iniciatyvas, padėsiančias panaikinti mobilumo tarp šalių kliūtis ir sukurti tikrą Europos užimtumo rinką. Viena iš iniciatyvų — pasiūlymas priimti direktyvą dėl pensijų sistemų. EESRK mano, kad reikėtų skubiai paskleisti informaciją apie šį pasiūlymą, nes nuomonių skirtumai dėl šios nuostatos taikymo gali sutrukdyti pradėti socialinių partnerių derybas.

4.3.2

Be to, ES Komisija siūlo neprivalomą pagrindą daugiašalėms kolektyvinėms deryboms įmonės arba sektoriaus lygiu. EK Komisijos nuomone, toks pagrindas galėtų padėti išspręsti darbo organizavimo, užimtumo, darbo sąlygų ir mokymo klausimus. Neprivaloma — tai reiškia, kad socialiniai partneriai patys turi teisę apsispręsti, ar remtis šiuo teisiniu pagrindu.

Europos darbų tarybos praktika rodo, kad daugeliu atvejų jos ne tik pasinaudojo joms suteikta informavimo ir konsultavimo teise, bet ir savarankiškai susitarė dėl kai kurių paliestų temų. Tokių susitarimų pavyzdžių pasitaiko ir plėtojant socialinį dialogą sektorių lygiu. EESRK remia šioje iniciatyvoje iškeltą tikslą — skatinti socialinį dialogą įmonių ir sektorių lygiu ir labiau nei iki šiol atsižvelgti į keliose šalyse veikiančias įmones ir į tai, kad laisvanoriški susitarimai svarbūs kelioms šalims.

EESRK siūlo ES Komisijai kuo anksčiau pradėti konsultacijas su Europos socialiniais partneriais, sužinoti jų nuomonę dėl šio pagrindines nuostatas apibrėžiančio pasiūlymo ir į jį atsižvelgti.

4.3.3

ES Komisijos nuomone, laisvas piliečių judėjimas yra viena pagrindinių laisvių Europoje. EESRK manymu, būtina nuolat tobulinti tokias priemones, kaip Europos užimtumo paslaugų tinklas ir migruojančių darbuotojų socialinės apsaugos sistemos. EESRK įsitikinimu, prasminga siūlyti jau 2005 m. sudaryti aukšto lygio grupę, kuri įvertintų ES plėtros įtaką mobilumui bei pereinamųjų laikotarpių veikimą ir 2006 m. pateiktų apie tai ataskaitą. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad socialiniai partneriai ir nevyriausybinės organizacijos turi didelę patirtį šioje srityje, todėl ragina ES Komisiją į ekspertų grupes įtraukti socialinių partnerių ir nevyriausybinių organizacijų atstovus.

5.1

Šioje antrojoje veiklos gairėje ES Komisija analizuoja pasikeitimo patirtimi apie socialinės apsaugos sistemų reformas stiprinimą, kovą su skurdu ir socialine atskirtimi, nediskriminavimą bei socialinių paslaugų vaidmenį.

5.2

ES Komisija atnaujina savo pasiūlymą patobulinti ir supaprastinti socialinės integracijos, pensijų ir sveikatos sričių koordinavimą. EESRK tai jau analizavo ankstesnėje savo nuomonėje (15). Jis atkreipia dėmesį, kad, įdiegiant atviro koordinavimo metodą, būtina atsižvelgti į atitinkamos srities ypatumus. Jo nuomone, būtina toliau taikyti atviro koordinavimo metodą socialinės integracijos srityje kartu su nacionaliniais veiksmų planais bei pateikiant dvimetes ataskaitas. EESRK manymu, tai ypač svarbu dar ir dėl to, kad, nepaisant bendrų pastangų, skurdas sumažėjo labai nedaug. Apie 15 proc. visų Europos Sąjungos gyventojų skursta, kai kuriose šalyse tokių gyventojų yra daugiau nei 20 proc. Pagrindinė priežastis — didelis nedarbas, labiausiai paliečiąs daugiavaikes šeimas ir vienišus tėvus (16). Užimtumas, kaip rodo didėjantis „dirbančiųjų vargšų“ („working poor“) skaičius, irgi neapsaugo nuo skurdo (17). Todėl būtina stiprinti kovą su skurdu ir socialine atskirtimi.

5.3

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, ES Komisija nori tęsti diskusijas apie nacionalines minimalaus darbo užmokesčio nuostatas ir 2005 m. pradėti su tuo susijusias konsultacijas. EESRK teiraujasi, kur vyko tokios diskusijos ir kas jose dalyvavo. EESRK nuomone, valstybių narių pareiga esant būtinybei kiekvienam piliečiui užtikrinti socialinę pagalbą, mokant jam minimalų darbo užmokestį, garantuojantį tinkamas gyvenimo sąlygas. Iš ES Komisijos svarstymų neaišku, kodėl šios diskusijos dėl minimalaus darbo užmokesčio atskirose šalyse turi būti organizuojamos Europos lygiu. EESRK taip pat nori pasiteirauti, ar, atsižvelgiant į problemų svarbą, nebūtų prasminga Europos metus kovai su skurdu ir socialine atskirtimi paskelbti anksčiau nei 2010 m.

5.4

EESRK iš esmės remia ES Komisijos politikos kryptis dėl vyrų ir moterų lygių galimybių ir dėl nediskriminavimo bendrai. 2005 m. Komisija parengs naują komunikatą, kuriame sieks paaiškinti savo politinį metodą ir peržiūrėti iniciatyvas, papildančias jau esamą teisinį pagrindą.

EESRK atkreipia dėmesį, kad kaip tik dabar daugelyje valstybių narių į nacionalinę teisę perkeltos arba perkeliamos direktyvos dėl nediskriminavimo. Jis mano, kad būtų prasminga pateikti ataskaitą apie šių direktyvų įgyvendinimą atskirose valstybėse narėse ir, atsižvelgiant į tai, siūlyti atitinkamas politines priemones.

EESRK pritaria paskelbtiems veiksmams moterų ir vyrų lygių galimybių srityje, ypač vyrų ir moterų lygių galimybių instituto įkūrimui ir naujai veiksmų plano versijai dėl neįgaliųjų žmonių lygių galimybių.

5.5

Be to, ES Komisija ketina 2005 m. pateikti komunikatą dėl socialinių paslaugų svarbos. EESRK pritaria šiam ketinimui ypač dėl to, kad, kaip tikimasi, šis komunikatas sukels prieštaringas diskusijas dėl Direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje ir suteiks daugiau aiškumo. Baltojoje knygoje dėl bendros svarbos paslaugų ES Komisija jau pažymėjo socialinių paslaugų ypatumus įtvirtinant visuotinę ir atskiro asmens gerovę. Socialinės tiek privačios, tiek bendro pobūdžio tarnybų teikiamos paslaugos iš esmės skiriasi nuo kitų vidaus rinkoje teikiamų paslaugų, nes jos grindžiamos solidarumo principu, orientuotos į kiekvieno atskiro asmens poreikius ir padeda įgyvendinti pagrindinę teisę į socialinę apsaugą ir socialinės visuomenės sanglaudą. EESRK laikosi nuomonės, kad socialinės paslaugos, ypač sveikatos apsaugos srityje, iš esmės turi būti traktuojamos kitaip nei vien tik į rinką nukreiptos paslaugos.

5.6

EESRK apgailestauja, kad ES Komisija nesvarsto socialinių bendro pobūdžio tarnybų įtakos užimtumui ir socialinei sanglaudai. Tą EESRK jau analizavo ir išdėstė pristatydama savo nuomonę dėl Socialinės politikos darbotvarkės vidurio laikotarpio peržiūros: „Vis labiau įvertinamos ir vis labiau pasinaudojama socialinių bendro pobūdžio tarnybų teikiamomis paslaugomis užimtumo ir socialinėje srityje, o tai ženkliai sustiprina paramą ir labiau apsaugo pažeidžiamų asmenų teises, nes jos atitinka reikalavimus, keliamus mokymo, socialinės ir sveikatos priežiūros srityse, remia įsiliejimo politiką ir panaikina socialinius skirtumus. Pelno nesiekiančios organizacijos padeda atskleisti ir aiškiai išreikšti socialinius labiausiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių poreikius. Jos stengiasi kad būtų vėl atstatyta pažeista socialinė struktūra, kuriai būdingos teigiamos, bet taisytinos sąsajos; jos skatina piliečių solidarumą ir stiprina socialinį dalyvavimą kaip svarbią veiksmingos demokratijos skatinimo sąlygą taip pat ir labiausiai apleistose srityse (18)“.

6.1

EESRK pritaria ES Komisijos komunikatui dėl Socialinės politikos darbotvarkės ir vertina jos indėlį, išryškinant socialinės politikos svarbą, siekiant Lisabonos tikslų. Jis laikosi nuomonės, kad, nepaisant strateginės nuostatos, ne visose ES Komisijos komunikato dalyse pateisinami ypatingi lūkesčiai, sietini su vidurio laikotarpio Lisabonos strategijos peržiūra. Ankstesnėje Socialinės politikos darbotvarkėje ES Komisija socialinę politiką traktavo kaip gamybos veiksnį, o naujajame pasiūlyme tai nebeišryškinama. EESRK mano, kad socialinė politika negali būti mažiau svarbi nei ekonominė politika, jos abi yra vienodai svarbios. Socialinės sanglaudos skatinimas ir aktyvios gerovės valstybės kūrimas yra lygiaverčiai Lisabonos strategijos, patvirtintos 2000 m. kovo mėnesį Europos Vadovų Tarybos susitikime, tikslai kaip ir konkurencingumas bei tvari ekonomikos plėtra. Aukštas socialinės apsaugos lygis priskiriamas pagrindiniams Europos socialinio modelio elementams ir yra itin svarbus socialinei sanglaudai.

6.2

Priešingai dažnai pateikiamai nuomonei, kad socialinės išlaidos prieštarauja ekonominiams tikslams, patirtimi paremti įvairių Europos šalių pateikti duomenys patvirtina visai ką kita. Į tai savo ataskaitoje atkreipė dėmesį ekspertų grupė „Socialinės politikos ateitis“. Remiantis Europos politikos centro 2004 m. studija, Švedijai, Danijai, Austrijai, Liuksemburgui ir Nyderlandams būdingas ne tik santykinai aukštas ekonominio išvystymo, bet ir aukštas socialinės apsaugos lygis. Šalys, kurios, atsižvelgiant į Pasaulio ekonomikos forumo tarptautinį reitingą, pasiekė geriausių rezultatų konkurencingumo srityje, daug investuoja ir į socialinę politiką, ir į socialinės apsaugos sistemas; joms būdingas didelis užimtumas ir mažas skurdas (19).

6.3

EESRK kritiškai pastebi, kad naujojoje Socialinės politikos darbotvarkėje numatyta mažiau konkrečių priemonių nei ankstesnėse darbotvarkėse. Tai sunkina įvertinimą, nes ne visada aišku, į kokią politinę kryptį orientuoti pasiūlymai. Tai ypač pasakytina apie socialinę teisėkūrą, nes čia ES Komisija apsiriboja galiojančių direktyvų peržiūra ir beveik nepateikia naujų pasiūlymų. Todėl EESRK tikisi, kad strateginę programą sudarys konkrečios priemonės. Jo nuomone, naujoji Socialinės politikos darbotvarkė turėtų būti siejama su veiksmų programa ateinantiems penkeriems metams. Čia būtų galima orientuotis į būsimojoje ES Konstitucijoje apibrėžtas pagrindines socialines teises. Remiantis tuo, socialinė politinė veiksmų programa turi apimti tiek pasiūlymus dėl galiojančių direktyvų peržiūros, tiek naujus pasiūlymus dėl direktyvų ir kartu planuojamas diskusijas bei tolesnės Europos socialinės politikos plėtros koordinavimo priemones. EESRK nuomone, būtent atsižvelgiant į Lisabonos strategijos vidurio laikotarpio peržiūrą prasminga išryškinti Europos socialinę politiką ir jos veiksmingą vaidmenį skatinant augimą ir užimtumą.

6.4

Šiame kontekste EESRK taip pat norėtų apsvarstyti socialinės politikos finansavimo klausimą. Nors jau pateikiant Finansinę perspektyvą Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad būsimo ES biudžeto struktūra ir finansavimas turi atitikti Lisabonos strategijos tikslus bei prisidėti prie jų įgyvendinimo, tačiau nerimaujama, kad šis pasiūlymas nebus įgyvendintas.

6.5

Nors lėšų padidinimas numatomas atitinkamame Finansinės perspektyvos papunktyje Konkurencingumas siekiant augimo ir užimtumo  (20) , bet visų pirma šis padidinimas taikomas konkurencingumo priemonėms ir verslo iniciatyvoms. Palyginant su egzistuojančiomis išlaidomis socialinių reikalų ir užimtumo srityse, paaiškėja, kad, priešingai, būsimai socialinei politikai realus lėšų padidinimas nenumatytas. Esant šioms sąlygoms, Komisija siūlo iš esmės nepakeistą biudžetą.

6.6

EESRK šiuo klausimu, inter alia, jau savo nuomonėje dėl pamatinės programos PROGRESS  (21) aiškiai pareiškė, kad būtent atsižvelgiant į nuviliančius Lisabonos strategijos vidurio laikotarpio rezultatus, jis negali suprasti šios sąvokos „biudžeto neutralumas“ užimtumo ir socialinės politikos srityse. Todėl EESRK reikalauja taip pat kaip ir kitoms priemonėms, numatytoms papunktyje Augimas ir užimtumas, atitinkamai padidinti socialinei politikai numatytas lėšas.