14.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 229/5

1.1.

EB sutarties 87–89 straipsniuose nustatytų valstybės pagalbos taisyklių taikymas žuvininkystės produktų gamybai ir prekybai yra numatytas 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999, nustatančio išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką (1), 19 straipsnio 1 dalyje ir 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (2) 32 straipsnyje.

Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytam valstybės pagalbos nesuderinamumo su bendrąja rinka principui galima taikyti 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas leidžiančias nukrypti nuostatas. Komisija ketina administruoti šias nukrypti leidžiančias nuostatas žuvininkystės sektoriuje, remdamasi šiomis gairėmis.

1.2.

Šios gairės yra taikomos visam žuvininkystės sektoriui ir yra susijusios su gyvųjų vandens išteklių, akvakultūros naudojimu, gamybos priemonėmis, gautų produktų perdirbimu ir prekyba, išskyrus pramoginę ir sportinę žūklę, kuri nėra skirta žuvininkystės produktų prekybai.

Jos yra susijusios su visomis Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagalbą sudarančiomis priemonėmis, įskaitant bet kokią finansinį pranašumą sąlygojančią priemonę, tiesiogiai ar netiesiogiai skiriamą iš valdžios institucijų (nacionalinių, regioninių, provincijų, apskričių ar vietos) biudžeto ar kitų valstybės lėšų. Pavyzdžiui, pagalba yra laikoma: kapitalo pervedimai, paskolos sumažintomis palūkanomis, palūkanų subsidijavimas, tam tikros įmonių kapitalo dalies priklausymas valstybei, pagalba, taikant specialius mokesčius arba parafiskalinius privalomuosius mokėjimus, pagalba, suteikiant valstybės garantiją banko paskoloms gauti, privalomųjų mokėjimų ar mokesčių sumažinimas arba atleidimas nuo jų, įskaitant pagreitintą nusidėvėjimą ir socialinių įmokų sumažinimą.

2.1.

Kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 19 straipsnio 2 dalyje, Sutarties 87, 88 ir 89 straipsnių nuostatos nėra taikomos valstybių narių privalomiems finansiniams įnašams į Bendrijos bendrai finansuojamas priemones, numatytas pagal plėtros planus, nurodytus šio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje, ir apibrėžtiems 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (4), 9 straipsnio b punkte ar 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2370/2002, nustatančio nepaprastąją Bendrijos priemonę, skirtą žvejybos laivų pašalinimui iš apyvartos (5), 5 straipsnyje. Todėl valstybės narės neturėtų informuoti Komisijos apie tokius įnašus. Šios gairės netaikomos tokiems finansiniams įnašams.

Tačiau, remiantis Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 19 straipsnio 3 dalimi, apie priemones, kuriomis numatytas valstybių narių viešasis finansavimas, viršijantis nustatytą pagal to reglamento ar Reglamento (EB) Nr. 2370/2002 nuostatas dėl privalomų finansinių įnašų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 19 straipsnio 2 dalyje, Komisija turi būti informuojama kaip apie valstybės pagalbą. Joms yra taikomos šios gairės.

Norint sumažinti administracinę naštą, kuri gali atsirasti taikant Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 19 straipsnio 3 dalį ir palengvinti Bendrijos struktūrinių fondų panaudojimą, valstybės narės yra suinteresuotos aiškiai atskirti numatomus privalomus finansinius įnašus į Bendrijos bendrai finansuojamas priemones pagal Žuvininkystės orientavimo finansinį instrumentą, laikantis Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 19 straipsnio 2 dalies, apie kuriuos nereikia informuoti, ir valstybės pagalbą, kuriai yra taikomas informavimo reikalavimas.

2.2.

Valstybėms narėms nereikia informuoti apie žuvininkystės sektoriuje teikiamą pagalbą, kuri atitinka reglamentuose dėl bendrųjų išimčių, Komisijos priimtuose remiantis 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 994/1998 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (6) 1 straipsnio reikalavimus. Tokią pagalbą sudaro:

2.3.

2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai (11) nėra taikomas žuvininkystei.

3.1.

Žuvininkystės sektoriuje kaip ir kituose Bendrijos ekonomikos sektoriuose, su valstybės pagalba susijusios Bendrijos politikos tikslas – užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui vidaus rinkoje.

Valstybės pagalba žuvininkystės sektoriuje yra pateisinama tik tada, jei ji atitinka Konkurencijos politikos ir Bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, kaip nustatyta šiose gairėse, o ypač 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (12), ir Reglamentuose (EB) Nr. 2792/1999 ir Nr. 104/2000.

3.2.

Labai svarbu užtikrinti Bendrijos politikos sričių nuoseklumą ir suderinamumą, vykdant valstybės pagalbos kontrolę ir naudojantis struktūrinių fondų lėšomis pagal Bendrąją žuvininkystės politiką.

Todėl priemonėms, kurios gali būti finansuojamos Bendrijos fondų, valstybės pagalba gali būti skiriama tik tais atvejais, jeigu jos atitinka Reglamente (EB) Nr. 2792/199 nustatytus kriterijus. Jokiomis aplinkybėmis finansinis dalyvavimas teikiant valstybės pagalbą, išreikštas išlaidų, kurios gali būti kompensuojamos, procentiniu dydžiu pagal subsidijų ekvivalentą, negali viršyti bendros nacionalinių ir Bendrijų subsidijų normos, nustatytos to reglamento IV priede.

Atsižvelgdama į Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniuose nustatytus principus ir į Bendrijos Bendrąją žuvininkystės politiką, Komisija konkrečiai kiekvienu atveju įvertins bet kurią pagalbą priemonėms, kurioms nėra taikomos šios gairės ar Reglamentas (EB) Nr. 1595/2004.

3.3.

Būtina, kad pagalba nebūtų teikiama tais atvejais, kai nėra laikomasi Bendrijos teisės, o ypač Bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių. Todėl valstybės pagalba gali būti laikoma neprieštaraujančia bendrajai rinkai, jeigu, prieš teikdama bet kokią pagalbą, atitinkama valstybė narė įsipareigoja patikrinti, ar priemonės, kurias ruošiamasi finansuoti, ir jų poveikis atitinka Bendrijos teisę. Per pagalbos teikimo laikotarpį valstybės narės privalo tikrinti, ar naudos gavėjas laikosi Bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių. Jei per paramos teikimo laikotarpį nustatoma, kad naudos gavėjas nesilaiko Bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių, pagalba grąžinama proporcingai pažeidimo sunkumui.

3.4.

Norint užtikrinti, kad pagalba yra būtina ir skatina plėtoti tam tikras veikos kryptis, jokia pagalba skiriama veiklai, kurią pagalbos gavėjas vykdytų įprastomis rinkos sąlygomis negali būti laikoma neprieštaraujančia bendrajai rinkai. Pagalba neturėtų būti skiriama naudos gavėjo jau vykdomai veiklai.

3.5.

Valstybės pagalba negali turėti apsauginio poveikio: ji turi skatinti žuvininkystės produktų gamybos ir prekybos racionalizaciją ir efektyvumą. Bet kuri tokia pagalba turi sąlygoti nuolatinius gerus pokyčius tam, kad pramonė galėtų vystytis tik pajamų rinkoje pagrindu.

3.6.

Valstybės pagalba eksportui ar žuvininkystės produktų prekybai yra nesuderinama su bendrąja rinka.

3.7.

Valstybės pagalba, kurios gavėjui netaikomi jokie įpareigojimai, susiję su Bendrosios žuvininkystės politikos tikslų siekimu, ir kuri yra skirta įmonių situacijai ir jų verslo likvidumui gerinti, arba yra apskaičiuojama pagal pagamintą ar parduotą kiekį, produktų kainas, gamybos vienetus ar gamybos priemones, ir kuria yra sumažinamos naudos gavėjų gamybos sąnaudos ir padidinamos pajamos yra pagalba veiklai, kuri yra nesuderinama su bendrąja rinka. Komisija ketina griežtai taikyti šią taisyklę visokios rūšies pagalbai veiklai, įskaitant pagalbą, išreikštą mokesčių nuolaidomis ar mažesnėmis socialinės apsaugos įmokomis ir įmokomis į bedarbystės pašalpų sistemas.

3.8.

Siekiant skaidrumo, Komisija negali paskelbti jokios valstybės pagalbos neprieštaraujančia bendrajai rinkai, jeigu atitinkama valstybė narė neperdavė duomenų apie bendrą pagalbos kiekvienai priemonei sumos dydį, o taip pat ir pagalbos intensyvumą.

Remiantis nusistovėjusia Komisijos praktika, didžiausias pagalbos dydis paprastai turėtų būti išreikštas pagalbos intensyvumu, nustatytu tinkamų išlaidų grupei, o ne didžiausiomis pagalbos sumomis. Tačiau, būtina tuo pačiu metu atsižvelgti į visus veiksnius, leidžiančius įvertinti realią naudą gavėjui.

Įvertinant pagalbos schemas, atsižvelgiama į bendrą visų priemonių, į kurias įeina pagal Bendrijos, nacionalinius, regioninius ir vietinius teisės aktus valstybės institucijų teikiama subsidijos sudedamoji dalis, o ypač į tų priemonių, kurios yra skirtos skatinti regioninę plėtrą, pagalbos poveikį naudos gavėjui.

3.9.

Nacionalinės regioninės pagalbos gairės (13) šiam sektoriui nėra taikomos. Šiose gairėse bus nagrinėjami su žuvininkystės sektoriumi susiję regioninės pagalbos schemų elementai.

3.10

Valstybės pagalba priemonių kategorijoms, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1595/2004, tačiau kuri yra skirta ne mažų ir vidutinių įmonių veiklos naudai, arba viršija to reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribą, yra įvertinama, remiantis šiomis gairėmis ir to reglamento 4–13 straipsniuose kiekvienai kategorijai nustatytais kriterijais.

4.1.1.

Valstybės pagalba aplinkos apsaugai bus įvertinta, remiantis Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai (14). Be tų gairių reikalavimų, valstybės pagalba aplinkos apsaugai nebus pripažįstama neprieštaraujančia bendrajai rinkai, jeigu ji yra skiriama laivo pajėgumui, ar naudojama žūklės priemonių veiksmingumui didinti.

4.1.2.

Valstybės pagalba, skirta sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti bus įvertinta, remiantis Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos, skirtos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (15). Be tų gairių reikalavimų, valstybės pagalba įmonių, kurios verčiasi žvejyba jūroje, restruktūrizavimui gali būti suteikta, jeigu Komisijai bus pateiktas atitinkamas laivyno pajėgumui sumažinti skirtas planas, kurio reikalaujama pagal Bendrijos teisę.

4.3.1.

Pagalba laikinam žvejybos veiklos nutraukimui gali būti laikoma neprieštaraujančia bendrajai rinkai, jeigu ji atitinka Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 16 straipsnio sąlygas.

Laikinai nutraukus žvejybos veiklą dėl atkūrimo ar valdymo planų įgyvendinimo, pagalba gali būti pripažįstama neprieštaraujančia bendrajai rinkai tik tada, jeigu planas buvo priimtas, laikantis Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 ir 6 straipsnių nuostatų.

Laikinai nutraukus žvejybos veiklą dėl nepaprastosios priemonės įgyvendinimo, valstybės pagalba gali būti pripažinta neprieštaraujančia tik tuo atveju, jei dėl šios priemonės nusprendė Komisija remdamasi arba Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 7 straipsniu, arba 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/1998 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (17) 45 straipsnio 1 dalimi, arba viena ar kelios valstybės narės, remdamosi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 8 straipsniu arba Reglamento (EB) Nr. 850/1998 45 straipsnio 2 dalimi.

4.3.2.

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 12 straipsnio 6 dalimi, susijusių žvejybos laivų įgulos nariams gali būti taikomos papildomos socialinės priemonės, siekiant palengvinti laikiną žvejybos veiklos nutraukimą dėl vandenyje esančių išteklių apsaugos planų vykdymo.

Žvejybos veiklos nutraukimą turi patvirtinti valstybė narė pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 8, 9 ar 10 straipsnius arba pagal Reglamento (EB) Nr. 850/1998 46 straipsnį, arba pagal 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 88/98, nustatančio tam tikras technines Baltijos jūros, Belts ir Sound vandenyse esančių žuvies išteklių išsaugojimo priemones (18) 13 straipsnį, arba pagal 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1626/94, nustatančio tam tikras technines priemones žuvų ištekliams išsaugoti Viduržemio jūroje (19), 1 straipsnio 3 dalį.

Be laikino žvejybos veiklos nutraukimo, į vandenyje esančių išteklių apsaugos planus turi būti įtrauktos veiksmingos priemonės žuvų gaišimui mažinti, pavyzdžiui, nuolatinis žvejybos pajėgumo mažinimas ar techninių priemonių taikymas. Planai, kuriuose turi būti nustatyti tikslūs ir išmatuojami tikslai ir įgyvendinimo laikotarpis, turi būti pateikiami Komisijai.

Komisija skubos tvarka paprašys Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto nuomonės dėl planų, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 33 straipsnio 1 dalyje. Turi būti pateikiami plano socialinių poveikio įrodymai ir būtinybės taikyti specialias priemones, viršijančias socialinės apsaugos sistemos ribas, pagrindimas. Įgulos nariais yra tik tie asmenys, kurių pagrindinis darbas yra veikiančiame jūrų žvejybos laive. Pagalba laivų savininkams nebus taikoma, išskyrus tuos laivų savininkus, kurių pagrindinis darbas yra jų laive.

Pateikiant Komisijai pranešimą apie priemonę, pridedamas tokios pagalbos mokslinis ir, jeigu tai yra būtina, ekonominis pagrindimas. Priemonių poveikis neturi būti didesnis, nei tas, kuris yra būtinas nustatytam tikslui pasiekti ir turi būti ribotos trukmės. Turi būti vengiama skirti per didelę kompensaciją.

Valstybės narės kompensacijos gali būti išmokamos vienerius metus, ir jų išmokėjimas gali būti pratęstas dar vieneriems papildomiems metams.

4.3.3.

Valstybės pagalba, nurodyta 4.3.1 ir 4.3.2 punktuose, galima tik iš dalies kompensuoti dėl laikino žvejybos veiklos nutraukimo priemonės prarastas pajamas.

4.3.4.

Pagalba žvejybos veiklos ribojimo priemonėms, kurių valstybė narė ėmėsi siekdama sumažinti savo žvejybos pastangas, kaip tai numatyta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 16 straipsnio 2 dalyje, neleidžiama.

4.4.1.

Pagalba žvejybos laivams atnaujinti gali būti laikoma neprieštaraujančia bendrajai rinkai, jeigu yra atsižvelgiama į Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 9 ir 10 straipsnius ir į III priedo 1.3 punkto reikalavimus ir jeigu valstybės pagalbos dydis, išreikštas subsidijų ekvivalentu, neviršija to Reglamento IV priede tokiai pagalbai nustatytos bendros nacionalinių ir Bendrijos subsidijų normos.

Laivų statykloms negali būti teikiama pagalba Bendrijos žvejybos laivų statybai. Pagalba laivų statykloms ne Bendrijos žvejybos laivams statyti, remontuoti ar perstatyti apibrėžiama Bendrose nuostatose dėl valstybės pagalbos laivų statybai (20).

4.4.2.

Pagalba žvejybos laivams modernizuoti ir įrengti gali būti laikoma neprieštaraujančia bendrajai rinkai, jeigu yra atsižvelgiama į Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 9 ir 10 straipsnius ir į III priedo 1.4 punkto reikalavimus ir jeigu valstybės pagalbos dydis, išreikštas subsidijų ekvivalentu, neviršija to Reglamento IV priede tokiai pagalbai nustatytos bendros nacionalinių ir Bendrijos subsidijų normos.

4.4.3.

Pagalba, numatyta 4.4.1 ir 4.4.2 punktuose, gali būti teikiama tik tuo atveju, jeigu yra laikomasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 13 straipsnio, 2003 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1438/2003, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 III skyriuje išdėstytos Bendrijos laivyno politikos įgyvendinimo taisykles (21), ir, kai tai yra taikytina, 2004 m. kovo 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 639/2004 dėl atokiausiuose Bendrijos regionuose registruoto žvejybos laivyno valdymo (22) nuostatų.

4.4.4.

Pagalba naudotų laivų pirkimui laikoma neprieštaraujančia bendrajai rinkai tik tuomet, jeigu ji atitinka Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 12 straipsnio 3 dalies d punkto ir 12 straipsnio 4 dalies f punkto nuostatas.

4.4.5.

Jokia valstybės pagalba investicijoms į laivyną nebus laikoma neprieštaraujančia bendrajai rinkai ar teikiama valstybių narių priemonėms, kurioms Bendrijos finansinė parama buvo sustabdyta, remiantis Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 16 straipsnio 1 dalimi.