52004IP0004

P6_TA(2005)0004

Konstitucija Europai

Europos Parlamento rezoliucija dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai (2004/2129(INI))

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į Sutartį dėl Konstitucijos Europai (toliau — "Konstitucija"),

- atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį su pakeitimais, padarytais Suvestiniu Europos aktu ir Mastrichto, Amsterdamo bei Nicos sutartimis,

- atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją [1],

- atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos Lakeno deklaraciją [2],

- atsižvelgdamas į Europos Parlamento rezoliucijas [3], kuriomis buvo ruošiamas pagrindas Europos Sąjungos Konstitucijai,

- atsižvelgdamas į Europos Parlamento rezoliucijas [4], kuriomis buvo ruošiamasi ankstesnėms tarpvyriausybinėms konferencijoms, ir rezoliucijas [5], kuriomis buvo vertinami jų rezultatai,

- atsižvelgdamas į Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektą, kurį 2003 m. birželio 13 d. ir liepos 10 d. vieningai priėmė Europos Konventas, taip pat į Europos Parlamento rezoliucijas [6], kuriomis buvo rengiamasi Konvento darbui ir paskui jis įvertinamas,

- atsižvelgdamas į nuomones dėl Konstitucijos, Europos Parlamento prašymu [7] pateiktas: 2004 m. lapkričio 17 d. Regionų komiteto [8] ir 2004 m. spalio 28 d. Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto [9],

- atsižvelgdamas į regioninių asociacijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės atstovų nuomones, išsakytas 2004 m. lapkričio 25 d. vykusiame viešame svarstyme,

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

- atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, bei Peticijų komiteto nuomones (A6-0070/2004),

kadangi:

A. Europos Sąjunga per savo istoriją vaidino svarbu vaidmenį kuriant nuolat platėjančią taikos ir gerovės, demokratijos ir laisvės, teisingumo ir saugumo erdvę,

B. Konstitucija apjungia šiuos pasiekimus ir skelbia naujoves, kurios yra esminės palaikant ir didinant 25 ir daugiau valstybių narių Sąjungos galias veiksmingai veikti viduje ir išorėje,

C. Europos Parlamento nuo pirmųjų tiesioginių rinkimų dėtas pastangas priimti Konstituciją vainikavo Konvento, kuris paruošė projektą naudodamas demokratiškus, reprezentatyvius ir skaidrius, savo efektyvumą įrodžiusius metodus ir atsižvelgė į Europos piliečių indėlį, sėkmė, pasireiškianti pasiektu sutarimu, kurio Tarpvyriausybinė konferencija iš esmės nepakeitė,

D. į Konstituciją, kaip kompromisą, kuris turi būti pripažintas visų valstybių narių, neišvengiamai neįtraukti kai kurie pasiūlymai, ypač pateikti Europos Parlamento bei Konvento, kurie, autorių požiūriu, būtų atnešę Sąjungai teigiamų pokyčių; daugelis iš jų lieka galimi ateityje,

E. visų Europos Sąjungos nacionalinių vyriausybių pritarimas Konstitucijai reiškia, kad visos išrinktos valstybių narių vyriausybės mano, jog šis kompromisinis variantas yra siektinas būsimo bendro darbo pagrindas, pareikalausiantis visų jų maksimalaus politinio atsidavimo siekiant užtikrinti, kad ratifikavimas įvyktų iki 2006 m. lapkričio 1 d.,

F. Konstitucija viešuose debatuose sulaukė kritiškų pastabų, kurios visiškai neatspindi tikrojo jos nuostatų turinio bei teisinių pasekmių, kadangi Konstitucijoje nenumatyta sukurti centralizuotos supervalstybės, ji stiprins, o ne silpnins Sąjungos socialinės sferos svarbą, joje neignoruojamos istorinės bei dvasinės Europos vertybės, bet remiamasi jos kultūriniu, religiniu bei žmogiškuoju paveldu,

1. daro išvadą, jog iš principo Konstitucija yra geras kompromisas ir didžiulis esančių sutarčių patobulinimas, kurį įgyvendinant bus atnešta apčiuopiamos naudos piliečiams (ir Europos Parlamentui bei nacionaliniams parlamentams kaip demokratiniams piliečių atstovams), valstybėms narėms (įskaitant jų regionus bei vietos valdžią), efektyvesnei Europos Sąjungos institucijų veiklai ir tuo pačiu visai Sąjungai;

Aiškesnis Sąjungos pobūdis bei tikslai

2. džiaugiasi, kad Konstitucija suteikia piliečiams daugiau aiškumo dėl Sąjungos pobūdžio bei tikslų, taip pat dėl Sąjungos ir valstybių narių santykių, ypač kadangi:

a) sudėtingas Europos Sąjungos sutarčių rinkinys yra pakeistas vienu aiškesniu dokumentu, kuriame išsamiai išdėstyti Sąjungos tikslai, jos galios bei kompetencijos ribos, jos politinės priemonės bei institucijos;

b) dvigubas Sąjungos teisėtumas yra dar kartą patvirtintas, taip pat yra paaiškinta, kad tai yra valstybių ir piliečių Sąjunga;

c) bendri visoms valstybėms narėms vertybių kriterijai, kuriais grindžiama Sąjunga ir kurie sukuria tvirtą ryšį tarp Sąjungos piliečių, yra aiškiai išdėstyti ir praplėsti;

d) Sąjungos tikslai, kaip ir jos veiklą reglamentuojantys principai bei jos santykiai su valstybėmis narėmis yra išaiškinti ir geriau apibrėžti;

e) dar kartą patvirtinta, kad Sąjungos tikslas yra ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda;

f) yra naujų bendrai taikytinų nuostatų, susijusių su dideliu užimtumu, moterų ir vyrų lygybės skatinimu, bet kokio pobūdžio diskriminacijos pašalinimu, kova su socialine nelygybe ir socialinio teisingumo rėmimu, socialine apsauga, aukšto lygio išsilavinimu, mokymusi ir sveikata, vartotojų apsauga, darnios plėtros rėmimu ir visuotinės svarbos paslaugų paisymu;

g) Europos Sąjungai tapus vienu teisiniu subjektu ir struktūra dingo painiava, kilusi dėl sąvokų "Europos bendrija" ir "Europos Sąjunga" naudojimo;

h) Europos teisės aktai yra supaprastinti, o jų terminologija paaiškinta naudojant suprantamesnį žodyną — europiniai įstatymai ir europiniai pagrindų įstatymai pakeičia įvairių rūšių aktus (reglamentus, direktyvas, sprendimus, pamatinius sprendimus ir t. t.);

i) ja suteikiama garantijų, kad Sąjunga niekada netaps centralizuota visagale supervalstybe:

- stipriai pabrėžiamas nuo Sąjungos šūkio - "suvienijusi įvairovę" - neatskiriamas decentralizavimas,

- įsipareigojama "gerbti valstybių narių nacionalinį savitumą, neatsiejamą nuo pagrindinių politinių bei konstitucinių jų struktūrų, įskaitant regioninę ir vietos savivaldą",

- įtvirtinti suteiktų įgaliojimų (Sąjungos kompetencijos sritys yra tik tos, kurias jai suteikė valstybės narės), subsidiarumo ir proporcingumo principai,

- valstybės narės dalyvauja kuriant Sąjungos sprendimų priėmimo sistemą bei svarstant jos pakeitimus;

j) Sąjungos simbolių įtraukimas į Konstituciją pagerins informuotumą apie Sąjungos institucijas ir jų veiklą;

k) solidarumo tarp valstybių narių nuostata suteikia piliečiams vilties, kad teroristinių išpuolių bei gamtos ar žmogaus sukeltų nelaimių atveju jie sulauks paramos iš visos Sąjungos.

Padidėjęs veiksmingumas ir sustiprėjęs vaidmuo pasaulyje

3. džiaugiasi, kad įsigaliojus Konstitucijai, Sąjungos institucijos savo užduotis galės vykdyti veiksmingiau, ypač kadangi:

a) labai padaugės sričių, dėl kurių Europos Vadovų Tarybos susitikimuose vyriausybės priima sprendimus kvalifikuota balsų dauguma, o ne vienbalsiai, kas yra esminis faktorius 25 valstybių narių Sąjungai veikiant netrukdomai veto teisės;

b) Europos Vadovų Taryba bus renkama dvejų su puse metų, o ne šešių mėnesių kadencijai;

c) remiantis tolygios rotacijos tarp valstybių narių principu, nuo 2014 m. sumažės Komisijos narių skaičius;

d) smarkiai sustiprės Sąjungos, kaip pasaulyje veikiančio subjekto, matomumas ir galimybės, kadangi:

- du analogiški, painiavą kėlę postai - Europos Sąjungos užsienio politikos vyriausiojo įgaliotinio ir Išorės santykių Komisijos nario - bus sujungti į vieningą Europos Sąjungos užsienio reikalų ministro postą, kuris bus Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkas, galintis atstovauti Sąjungai tais klausimais, kuriais ji turi bendrą poziciją,

- bus viena išorės veiksmų tarnyba, kuri turi būti kaip galima labiau susijusi su Komisija ir prisidėti prie Europos kaip bendrijos stiprinimo,

- juridinio asmens teisių, anksčiau turėtų Europos bendrijos, suteikimas Sąjungai padidins jos galimybes veikti tarptautinių santykių srityje bei būti tarptautinių susitarimų šalimi,

- bus sustiprintos Sąjungos galimybės kurti bendras saugumo ir gynybos struktūras kartu užtikrinant reikalingą lankstumą, leidžiantį prisitaikyti prie skirtingo valstybių narių požiūrio šiais klausimais;

e) sumažės Sąjungos teisės aktų rūšių ir jų priėmimo procedūrų skaičius; bus išaiškinti skirtumai tarp įstatymų leidybos ir vykdymo instrumentų;

f) veiksmams teisingumo ir vidaus reikalų srityje bus taikomos veiksmingesnės procedūros, žadančios akivaizdžią pažangą sprendžiant teisingumo, saugumo ir imigracijos problemas;

g) kai tik atsiras politinė valia tai daryti, daugelyje kitų sričių bus lengviau naudoti sėkmingą Bendrijos metodą;

h) bus suteikta daugiau galimybių veikti lanksčiau, kai ne visos valstybės narės tuo pačiu metu norės ar galės tęsti tam tikrą politiką;

Padidėjęs demokratinis atskaitingumas

4. džiaugiasi, kad piliečiai galės labiau kontroliuoti Europos Sąjungos veiksmus, kadangi didėja demokratinė atskaitomybė, ypač atsiradus šiems patobulinimams:

a) visi Europos Sąjungos įstatymai prieš priėmimą bus peržiūrimi nacionalinių parlamentų ir laikomi priimtais, su keletu išimčių, tuomet, kai jiems pritars nacionalinės vyriausybės (Taryboje) ir tiesiogiai išrinktas Europos Parlamentas (tokio parlamentinio peržiūros lygio nėra nė vienoje kitoje viršvalstybinėje ar tarptautinėje struktūroje);

b) nacionaliniai parlamentai gaus visus Europos Sąjungos pasiūlymus pakankamai iš anksto, kad galėtų apsvarstyti juos su savo ministrais prieš Tarybai priimant poziciją, taip pat jie turės teisę nesutikti su įstatymo projektu, jei jiems atrodys, kad jis viršija Europos Sąjungos kompetencijos ribas;

c) Europos Parlamentas, kaip taisyklė, lygiomis teisėmis su Taryba spręs dėl Sąjungos įstatymų;

d) Komisijos pirmininką rinks Europos Parlamentas, taip sukuriant sąsają su Europos rinkimų rezultatais;

e) Sąjungos užsienio reikalų ministras, skiriamas Europos Vadovų Tarybos pritariant Komisijos pirmininkui, bus atskaitingas tiek Europos Parlamentui, tiek Europos Vadovų Tarybai;

f) pagal naują biudžeto procedūrą bus reikalaujama, kad visoms Europos Sąjungos išlaidoms pritartų tiek Taryba, tiek Europos Parlamentas be jokių išimčių, todėl visos išlaidos bus demokratiškai kontroliuojamos;

g) Komisijai deleguotų įgaliojimų teisėkūros srityje vykdymas bus kontroliuojamas pagal naują bendros priežiūros tvarką, leidžiančią tiek Europos Parlamentui, tiek Tarybai atšaukti Komisijos sprendimus, kuriems jie prieštarauja;

h) Parlamentas atidžiau prižiūrės agentūras, ypač Europolą;

i) Taryba, nagrinėdama ir priimdama Sąjungos įstatymus, posėdžiaus viešai;

j) Regionų komiteto vaidmuo bus reikšmingesnis;

k) Europos Parlamentas taip pat turės teisę teikti pasiūlymus dėl būsimų Konstitucijos pataisų, o nagrinėti visus pasiūlymus turės Konventas, išskyrus atvejus, kai Parlamentas susitars, kad tai nėra būtina.

Daugiau pilietinių teisių

5. džiaugiasi, kad piliečių teisės bus sustiprintos šiais patobulinimais:

a) Sąjungos pagrindinių teisių chartijos įtraukimu į Konstitucijos II dalį, kuris reiškia, kad visos Europos Sąjungos teisės nuostatos ir visi veiksmai, kurių imasi ES institucijos arba kurie grindžiami ES teise, turės atitikti jos standartus;

b) Sąjunga rengiasi tapti Europos Žmogaus teisių konvencijos šalimi, todėl ji tampa priklausoma nuo to paties išorinio patikrinimo, kaip ir valstybės narės;

c) naujos nuostatos palengvins piliečių, socialinių partnerių, atstovaujamųjų asociacijų bei pilietinės visuomenės dalyvavimą Sąjungos svarstymuose;

d) Europos piliečiams suteikta iniciatyvos teisė, kuri jiems leidžia teikti pasiūlymus tais atvejais, kai jie mano, kad Konstitucijos įgyvendinimui reikalingas Sąjungos teisės aktas;

e) asmenims Europos Sąjungos teisės srityje suteikiamos didesnės galimybės pasinaudoti teisingumu;

Išvados

6. pritaria Sutarčiai dėl Konstitucijos ir atvirai remia jos ratifikavimą;

7. tiki, jog ši Konstitucija padės tvirtą ir ilgalaikį pagrindą tolesniam Europos Sąjungos vystymuisi, kas leis jai toliau plėstis ir kartu, kai to prireiks, suteiks mechanizmą ją peržiūrėti;

8. praneša apie ketinimą pasinaudoti savo nauja, Konstitucijos suteikta, iniciatyvos teise siūlyti Konstitucijos patobulinimus;

9. tikisi, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės baigs ratifikavimo procesą iki 2006 m. vidurio;

10. dar kartą ragina kuo labiau stengtis, kad Europos piliečiai būtų aiškiai ir objektyviai informuojami apie Konstitucijos turinį; todėl ragina Europos institucijas ir valstybes nares, siekiant šviesti visuomenę ir suteikti informacijos diskusijoms, Konstitucijos teksto (viso ar santraukos) pateikimo piliečiams metu aiškiai išskirti galiojančiose sutartyse esančius elementus ir naujai į Konstituciją įtrauktas nuostatas; be to, ragina jas pripažinti pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį diskusijose dėl Konstitucijos ratifikavimo ir pasirūpinti tinkama parama, kad šios organizacijos, siekdamos aktyvaus piliečių dalyvavimo diskusijose dėl Konstitucijos ratifikavimo, į jas galėtų įtraukti visoje ES esančius jų reprezentuojamus asmenis;

***

11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą valstybių narių nacionaliniams parlamentams, Tarybai, Komisijai bei buvusiems Europos Konvento nariams ir užtikrinti, kad Parlamento tarnybos, įskaitant jo informacijos centrus, teiktų išsamią informaciją apie Konstituciją ir Parlamento poziciją jos atžvilgiu.

[1] OL C 364, 2000 12 18, p. 1.

[2] Lakeno Europos Vadovų Taryba, Lakeno deklaracija dėl Sąjungos ateities, SN 273/01, 2001 12 15.

[3] 1984 m. vasario 14 d. rezoliucija dėl Europos Sąjungos steigimo sutarties projekto (OL C 77, 1984 3 19, p. 53, pranešėjas Altiero Spinelli, 1-1200/1983), 1990 m. liepos 11 d. rezoliucija dėl Europos Parlamento gairių Konstitucijos Europos Sąjungai projekto rengimui (OL C 231, 1990 9 17, p. 91, pranešėjas Emilio Colombo, A3-0165/1990), 1990 m. gruodžio 12 d. rezoliucija dėl Europos Sąjungos konstitucinių pagrindų (OL C 19, 1991 1 28, p. 65, pranešėjas Emilio Colombo, A3-0301/1990), 1994 m. vasario 10 d. rezoliucija dėl Europos Sąjungos Konstitucijos (OL C 61, 1994 2 28, p. 155, pranešėjas Fernand Herman, A3-0064/1994), 2000 m. spalio 25 d. rezoliucija dėl konstitucinio statuso suteikimo sutartims (OL C 197, 2001 7 12, p. 186, pranešėjas Olivier Duhamel, A5-0289/2000).

[4] 1990 m. kovo 14 d. rezoliucija dėl tarpvyriausybinės konferencijos Europos Parlamento strategijos Europos Sąjungai kontekste (OL C 96, 1990 4 17, p. 114, pranešėjas David Martin, A3-0047/1990), 1990 m. liepos 11 d. rezoliucija dėl tarpvyriausybinės konferencijos Europos Parlamento strategijos Europos Sąjungai kontekste (OL C 231, 1990 9 17, p. 97, pranešėjas David Martin, A3-0166/1990), 1990 m. lapkričio 22 d. rezoliucija dėl tarpvyriausybinės konferencijos Europos Parlamento strategijos Europos Sąjungai kontekste (OL C 324, 1990 12 24, p. 219, pranešėjas David Martin, A3-0270/1990), 1990 m. lapkričio 22 d. rezoliucija, kurioje pateikta Europos Parlamento nuomonė dėl tarpvyriausybinių konferencijų Ekonominės ir pinigų sąjungos bei politinės sąjungos klausimais sušaukimo (OL C 324, 1990 12 24, p. 238, pranešėjas David Martin, A3-0281/1990), 1995 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Europos Sąjungos sutarties veikimo, atsižvelgiant į 1996 m. tarvyriausybinę konferenciją: Europos Sąjungos veikla ir plėtra (OL C 151, 1995 6 19, p. 56, pranešėjai Jean-Louis Bourlanges ir David Martin, A4-0102/1995), 1996 m. kovo 13 d. rezoliucija, kurioje pateikta (i) Parlamento nuomonė dėl tarpvyriausybinės konferencijos sukvietimo, (ii) svarstymų grupės darbo įvertinimas ir Europos Parlamento politinių prioritetų apibrėžimas, atsižvelgiant į tarpvyriausybinę konferenciją (OL C 96, 1996 4 1, p. 77, pranešėjai Raymonde Dury ir Hanja Maij-Weggen, A4-0068/1996), 1999 m. lapkričio 18 d. rezoliucija dėl pasiruošimo sutarčių reformai ir kitai tarpvyriausybinei konferencijai (OL C 189, 2000 7 7, p. 222, pranešėjai Giorgos Dimitrakopoulos ir Jo Leinen, A5-0058/1999), 2000 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl tarpvyriausybinės konferencijos sušaukimo (OL C 309, 2000 10 27, p. 85, pranešėjai Giorgos Dimitrakopoulos ir Jo Leinen, A5-0018/2000), 2000 m. kovo 16 d. rezoliucija dėl Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos projekto rengimo (OL C 377, 2000 12 29, p. 329, pranešėjai Andrew Duff ir Johannes Voggenhuber, A5-0064/2000), 2000 m. balandžio 13 d. rezoliucija dėl Europos Parlamento pasiūlymų tarpvyriausybinei konferencijai (OL C 40, 2001 2 7, p. 409, pranešėjai Giorgos Dimitrakopoulos ir Jo Leinen, A5-0086/2000).

[5] 1986 m. sausio 16 d. rezoliucija dėl Europos Parlamento pozicijos dėl 1985 m. gruodžio 16 ir 17 d. tarpvyriausybinės konferencijos patvirtinto Suvestinio Europos akto (OL C 36, 1986 2 17, p. 144, pranešėjas Altiero Spinelli, A2-0199/1985), 1986 m. gruodžio 11 d. rezoliucija dėl Suvestinio Europos akto (OL C 7, 1987 1 12, p. 105, pranešėjas Luis Planas Puchades, A2-0169/1986), 1992 m. balandžio 7 d. rezoliucija dėl tarpvyriausybinių konferencijų rezultatų (OL C 125, 1992 5 18, p. 81, pranešėjai David Martin ir Fernand Herman, A3-0123/1992), 1997 m. lapkričio 19 d. rezoliucija dėl Amsterdamo sutarties (OL C 371, 1997 12 8, p. 99, pranešėjai Ińigo Méndez de Vigo ir Dimitris Tsatsos, A4-0347/1997), 2001 m. gegužės 31 d. rezoliucija dėl Nicos sutarties ir Europos Sąjungos ateities (OL C 47 E, 2002 2 21, p. 108, pranešėjai Ińigo Méndez de Vigo ir António José Seguro, A5-0168/2001).

[6] 2001 m. lapkričio 29 d. rezoliucija dėl konstitucinio proceso ir Sąjungos ateities (OL C 153 E, 2002 6 27, p. 310, pranešėjai Jo Leinen ir Ińigo Méndez de Vigo, A5-0368/2001), 2003 m. rugsėjo 24 d. rezoliucija dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai projekto ir Europos Parlamento nuomonės apie tarpvyriausybinės konferencijos sušaukimą (OL C 77 E, 2004 3 26, p. 255, pranešėjai José Maria Gil-Robles Gil-Delgado, Dimitris Tsatsos, A5-0299/2003).

[7] CdR 354/2003 galut., dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje.

[8] CESE 1416/2004, dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje.

[9] 8.2 ir 8.3 punktai, P6_PV(2004)09-14.

--------------------------------------------------