52004DC0860

Briuselis, 07.01.2005

KOM(2004) 860 final

KOMISIJOS PRANEŠIMAS

dėl komitetų veiklos 2003 m. [SEC(2004)1722]

1. BENDROS PASTABOS APIE KOMITOLOGIJOS SISTEMĄ

Šioje ataskaitoje apžvelgiama komitologijos komitetų veikla 2003 m. Jos struktūra yra iš esmės tokia pati kaip ir 2002 m. ataskaitos. Joje yra įvadinis 1 skirsnis, 2 skirsnyje pateikiama horizontalioji komitetų veiklos apžvalga, o priede – išsami statistika apie atskirus komitologijos komitetus, sukurtus pagal įvairius Komisijos departamentus.[1] Ši ataskaita suteikia daugiau skaidrumo apie priede pateiktą statistiką, kadangi joje visi komitetai išvardijami individualiai, pateikiant pastabas apie jų veiklą.

1.1 Komitologijos komitetų teisinis pobūdis ir vaidmuo

Komitologijos komitetų tikslas yra padėti Komisijai vykdyti įgyvendinimo galias, kurias jai suteikė teisės aktų leidėjas, t. y. Taryba ir Europos Parlamentas. Komitologijos komitetams yra būdingi trys esminiai bruožai.

Pirma , juos įkūrė teisės aktų leidėjas (Taryba ir Europos Parlamentas), remdamasis „teisėkūros“ procedūromis, galiojusiomis priimant pagrindinę priemonę, pagal kurią jie yra įsteigti, o būtent: bendradarbiavimo arba patariamosiomis procedūromis, o, patvirtinus Mastrichto sutartį, – bendro sprendimo procedūra. Taigi, komitologijos komitetų teisinis pagrindas remiasi vadinamąja „pagrindine priemone“.

Antra , jų struktūra ir darbo metodai keliais atžvilgiais yra standartizuoti. Kiekvienam komitetui, kurį sudaro valstybių narių atstovai, pirmininkauja Komisijos atstovas; ir tai – visi komitetų „nariai“. Komitetai įsikiša pagal pagrindinėje teisinėje priemonėje nustatytas procedūras remdamiesi Tarybos komitologijos sprendimu.

Tarybos sprendimo 1999/468/EB[2] 9 straipsniu panaikinamas 1987 m. liepos 13 d. senasis komitologijos sprendimas 87/373/EEB (toliau – 1987 m. Komitologijos sprendimas).[3] Buvo nutarta toliau taikyti 1987 m. procedūras, iki bus priimtos pagrindinių teisinių priemonių pataisos pagal komitologijos procedūras remiantis Sprendimu 1999/468/EB. Tai buvo pasiekta individualiais pataisų aktais arba „suderinimo reglamentais“ (žr. 1.2 skirsnį).

Trečia , komitetai pareiškia nuomonę apie Komisijos pateiktus įgyvendinimo priemonių projektus pagal pagrindinę teisinę priemonę ir įsikiša pagal tuo tikslu numatytas patariamąsias, valdymo arba reguliavimo procedūras.

Remiantis Tarybos sprendimo 1999/468/EB 2 straipsniu, valdymo procedūrą reikėtų palikti valdymo priemonėms, pvz., taikant bendrą žemės ūkio ir žuvininkystės politiką arba įgyvendinant programas, darančias ženklų poveikį biudžetui (2 straipsnio a dalis). Reguliavimo procedūros numatytos bendroms priemonėms, skirtoms esminėms pagrindinių priemonių nuostatoms taikyti, įskaitant žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatos apsaugos arba saugos priemones, ir pagrindinės priemonės „techniniams“ elementams atnaujinti. Patariamoji procedūra taikoma tuomet, kai laikoma, kad ji yra pati tinkamiausia.

1.2 Sprendimo 1999/468/EB įgyvendinimo būklė

Deklaracijoje Nr. 2 dėl Tarybos sprendimo 1999/468/EB[4] įgyvendinimo Taryba ir Komisija susitarė pagal atitinkamas teisines procedūras nedelsiant suderinti nuostatas, reglamentuojančias komitetų, padedančių Komisijai naudotis Sprendimu 87/373/EEB suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, veiklą, kad šios nuostatos atitiktų Sprendimo 1999/468/EB 3–6 straipsnius.

Nuo Sprendimo 1999/468/EB įsigaliojimo kiekvienu konkrečiu atveju buvo atnaujintos daugelio pagal pagrindines priemones sukurtų komitetų procedūros. Siekdama jas visiškai atnaujinti, 2001 m. pabaigoje Komisija pateikė keturis pasiūlymus (vadinamuosius „suderinimo reglamentus“),[5] apimančius daugiau kaip 300 pagrindinių priemonių, nustatančių įgyvendinimo procedūras. 2003 m.[6] Taryba ir Parlamentas priėmė „suderinimo reglamentus“, remdamiesi atitinkamomis teisinėmis procedūromis (pritarimo, bendro sprendimo ir konsultacijų procedūros, kurioms reikia kvalifikuotos balsų daugumos ir balsų vieningumo). Reikėtų pažymėti, kad suderinimo aktai nedaro poveikio nei esminėms teisės aktų nuostatoms, nei apsaugos procedūroms arba komitetų tapatybei, numatytiems pagrindiniuose teisės aktuose.

Kaip svarbus naujas elementas, Sprendimo 1999/468/EB 7 straipsnis ir Tarybos bei Komisijos pareiškimai dėl tos nuostatos (ypač 4 ir 5 dalių) įdiegė priemones komitologijos komitetų veiklos skaidrumui didinti .

Šiuo požiūriu, ši metinė komitetų veiklos ataskaita , kaip numatyta 7 straipsnio 4 dalyje, jau savaime yra svarbus žingsnis nušviečiant Komisijos veiklą jos įgyvendinimo galių vykdymo prasme.

Be to, remdamasi 7 straipsnio 4 dalimi, Komisija paskelbė visų komitetų , kurie jai padeda vykdyti šias įgyvendinimo galias, sąrašą .[7] Nuolat atnaujinamą dabartinių komitetų sąrašą galima rasti registre (žr. toliau) ir metinėse ataskaitose.

2001 m. sausio 31 d., remdamasi 7 straipsnio 1 dalimi, Komisija patvirtino standartines darbo tvarkos taisykles [8], kurių pagrindu dabartiniai arba nauji komitetai parengia savo darbo tvarkos taisykles. Komisija ketina patvirtinti atnaujintą standartinių darbo tvarkos taisyklių versiją, iš esmės siekdama suderinti jas su naujomis taisyklėmis dėl galimybių naudotis dokumentais (žr. toliau). Iki 2003 m. pabaigos 94 iš visų 263 komitetų priėmė darbo tvarkos vidaus taisykles, pagrįstas galiojančiu standartiniu tekstu.

Pagaliau Sprendimo 1999/468/EB 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Komisija turi paskelbti registrą, nurodydama visus dokumentus, atsiųstus Europos Parlamentui pagal komitologijos procedūras . Šis registras buvo parengtas 2003 m. gruodžio mėn.[9] Pagal savo pareiškimą (Nr. 5) dėl Tarybos sprendimo 1999/468/EB Komisija prie registro pridėjo saugyklą kaip papildomą priemonę, ir tokiu būdu daugybė Europos Parlamentui perduotų dokumentų tapo tiesiogiai prieinami visuomenei įgyvendinant Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su institucijų dokumentais,[10] kuris įsigaliojo 2001 m. gruodžio 3 d. Saugykloje laikomos komitetų susirinkimų ir darbo dienotvarkės, santraukų įrašai ir balsavimo rezultatai; įgyvendinimo priemonių projektai laikinai neskelbiami.

1.3 Europos Parlamento teisė tikrinti

Komisija privalo informuoti Europos Parlamentą apie komitetų darbą ir nusiųsti visus įgyvendinimo priemonių projektus pagal pagrindinę priemonę, priimtą remiantis Sutarties 251 straipsniu (bendras sprendimas), kad Europos Parlamentas galėtų pasinaudoti savo teise tikrinti, numatyta Sprendimo 1999/468/EB 8 straipsnyje.

2000 m. vasario mėn. Europos Parlamentas ir Komisija sudarė Susitarimą dėl Tarybos sprendimo 1999/468/EB įgyvendinimo procedūrų , kurio tikslas buvo konkrečiai reglamentuoti Komisijos įsipareigojimų įgyvendinimo procedūras.[11]

Susitarime numatyta galimybė dokumentus perduoti elektroninėmis priemonėmis – užduotis, kuri buvo laipsniškai įgyvendinama per 2001 m. Dokumentai iš įvairių Komisijos departamentų pirmiausia persiunčiami Komisijos generaliniam sekretoriatui, kuris nedelsdamas juos persiunčia centrinei Europos Parlamento tarnybai. Praktiškai visi dokumentai šiandien siunčiami elektroniniu būdu.

Išskyrus nepaprastosios padėties atvejus, susitarime numatytas vieno mėnesio laikotarpis nuo „galutinės“ įgyvendinimo priemonės projekto[12] gavimo datos, pagal teisės aktą priimtas bendru sprendimu, leidžiantis Europos Parlamentui, prireikus, priimti rezoliuciją (per plenarinį posėdį) remiantis Tarybos sprendimo 1999/468/EB 8 straipsniu, jeigu jis nutaria, kad priemonės projektas viršija pagrindinėje priemonėje numatytas įgyvendinimo galias.[13]

2000 m. vasario mėnesio dvišalis susitarimas buvo toliau įgyvendinamas kitu 2001 m. gruodžio 14 d. administraciniu susitarimu tarp Europos Parlamento ir Komisijos generalinių sekretoriatų. Šiuo administraciniu susitarimu siekiama užtikrinti darnią Komisijos departamentų veiklą, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti visus Komisijos įsipareigojimus pagal 2000 m. vasario mėnesio dvišalį susitarimą. Visų pirma, jame numatyti minimalūs dokumentų tipų ir jų struktūros standartai. Reikėtų pažymėti, kad 2003 m. nepasitaikė atvejų, kad Europos Parlamentui būtų reikėję priimti rezoliuciją pagal Tarybos spendimo 1999/468/EB 8 straipsnį.

1.4 Perdavimas Tarybai

2003 m. nebuvo užregistruota atvejų apie perdavimą Tarybai. Pagal Tarybos sprendimą 1999/468/EB priemonių projektus reikia perduoti Tarybai, jeigu Komisija nesurenka būtinos balsų daugumos pagal reguliavimo procedūrą arba jeigu projektui pasipriešina kvalifikuota balsų dauguma pagal valdymo procedūrą. Tai, kad perdavimo atvejų nėra (o ankstesniais metais – mažiau nei 1 % lyginant su visu priemonių, kurias Komisija priėmė pagal valdymo arba reguliavimo procedūras, skaičiumi), rodo, kad pagal dabartinę sistemą dirbančių komitetų veiklai būdingas aukštas sutarimo laipsnis ir kad komitetai paprastai patvirtina Komisijos atstovų pasiūlymus.

1.5 Kiti įvykiai

2002 m. gruodžio mėn. Europos Komisija pateikė pataisytos reguliavimo procedūros pasiūlymą[14] dėl priemonių, skirtų plačiai įgyvendinti esminius aspektus arba suderinti tam tikrus kitus pagrindinių aktų, priimtų taikant bendro sprendimo procedūrą (Sutarties 251 straipsnis), aspektus. Ši siūloma nauja procedūra suteikia Europos Parlamentui ir Tarybai vienodą statusą prižiūrint, kaip Komisija naudoja jai suteiktas įgyvendinimo galias. 2003 m. rugsėjo 2 d. Europos Parlamentas patvirtino Komisijos pasiūlymą[15], tuo pačiu pateikdamas kelias technines pataisas. 2004 m. balandžio 22 d. Komisija išleido pataisytą pasiūlymą[16], priimantį didžiąją Europos Parlamento pataisų dalį ir aiškinantį naująją procedūrą. Pataisytą pasiūlymą šiuo metu nagrinėja Taryba.

Konvencija dėl Europos ateities savo Sutarties dėl konstitucijos projekte pasiūlė Tarpvyriausybinei konferencijai (IGC) reorganizuoti Komisijos vykdomąsias galias[17]. Konvencijos projekte numatyta „deleguotų“ reglamentų, kuriuos turi priimti Komisija, kad būtų galima papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikrus „neesminius“ Europos teisės elementus prižiūrint Parlamentui ir Tarybai, priemonė, galinti panaikinti patį delegavimą arba prieštarauti konkrečiam reglamento projektui; šiuos deleguotus reglamentus reikia skirti nuo paprastų įgyvendinimo aktų, kuriuos Komisija iš esmės priima prižiūrint valstybėms narėms.

Galutinės versijos, kurią priėmė Tarpvyriausybinė konferencija per Europos Tarybos posėdį 2004 m. birželio 17–18 d., tekstas buvo nepakeistas.[18]

2004 m. gegužės 1 d. Europos sąjunga išsiplėtė . Paskelbus 2002 m. gruodžio mėn. Kopenhagos viršūnių susitikimo išvadas, 2003 m. vasario 25 d. Komisija patvirtino priemones[19], suteikiančias dešimčiai stojančiųjų valstybių aktyvaus stebėtojo statusą , kuris pradėjo galioti pasirašius Stojimo sutartį 2003 m. balandžio 16 d.[20] Remiantis šia tvarka, stojančiųjų šalių atstovai buvo kviečiami į daugelį komitologijos komitetų; jie turėjo galimybę išreikšti savo nuomonę apie nagrinėjamus klausimus, bet neturėjo teisės dalyvauti balsuojant dėl įgyvendinimo priemonių projekto. Trims likusioms šalims kandidatėms (Bulgarijai, Rumunijai ir Turkija) ir toliau buvo leidžiama dalyvauti remiantis „Komisijos pranešimu Tarybai dėl šalių kandidačių dalyvavimo Bendrijos programose, agentūrose ir komitetuose“[21]. Per ataskaitinius metus dešimt stojančiųjų šalių buvo atstovaujamos maždaug 186 iš visų 256 komitetų.

2. HORIZONTALIOJI VEIKLOS APŽVALGA

2.1 Komitetų skaičius ir procedūrų tipas

Iš vienos pusės, svarbu skirti komitologijos komitetus, ir, iš kitos pusės, kitus subjektus, visų pirma, pačios Komisijos sukurtas „ekspertų grupes“. Pastarosios rengia ir vykdo politiką, o komitologijos komitetai veikia įgyvendinant teisės aktus. Išimtinis šios ataskaitos dėmesio centras – komitologijos komitetai. Komitologijos komitetų skaičius buvo apskaičiuotas pagal 2003 m. gruodžio 31 d. veiklos sektorių (1 lentelė). Palyginimui pateikiami ankstesnių metų skaičiai (2002 m. gruodžio 31 d. statusas).

I LENTELĖ – bendras komitetų skaičius

Politikos sektorius | 2002 | 2003 |

Verslas (ENTR) | 31 | 33 |

Užimtumas ir socialiniai reikalai (EMPL) | 8 | 8 |

Žemės ūkis (AGRI) | 29 | 30 |

Transportas/Energija/Transeuropiniai tinklai (TREN) | 39 | 45 |

Aplinkosauga (ENV) | 35 | 35 |

Moksliniai tyrimai (RTD) | 8 | 2 |

Informacinė visuomenė (INFSO) | 13 | 13 |

Žuvininkystė (FISH) | 3 | 3 |

Vidaus rinka (MARKT) | 11 | 12 |

Regioninė politika (REGIO) | 2 | 2 |

Mokesčiai ir muitų sąjunga (TAXUD) | 9 | 9 |

Švietimas ir kultūra (EAC) | 6 | 7 |

Sveikata ir vartotojų apsauga (SANCO) | 22 | 13* |

Teisingumas ir vidaus reikalai (JAI) | 7 | 7 |

Išorės santykiai (RELEX) | 2 | 3 |

Prekyba (TRADE) | 12 | 13 |

Plėtra (ELARG) | 2 | 2 |

Europos pagalba (AIDCO) | 8 | 8 |

Humanitarinė pagalba (ECHO) | 1 | 1 |

Statistika (ESTAT) | 6 | 7 |

Biudžetas (BUDG) | 1 | 2 |

Kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) | 1 | 1 |

Iš viso | 256 | 256 |

Skaičiai rodo santykinę komitologijos reikšmę įvairių politikos sektorių veikloje. Transportui ir energijai (45), aplinkosaugai (35), verslui (33) ir žemės ūkiui (30) tenka didžiausias komitetų skaičius. Vien tik šiuose politikos sektoriuose dirba daugiau kaip pusė komitetų – 143 iš 256. Komisija ir toliau deda pastangas šių komitetų skaičiui sumažinti. Tad, lyginant su 2002 m., komitetų skaičius 2003 m. yra stabilus. Nors kai kuriose politikos srityse, kuriose veikla plečiasi (visų pirma, transporto ir energijos sfera), aktų leidėjas įsteigė naujų komitetų, kituose politikos sektoriuose jų skaičius sumažėjo dėl teisinės sistemos restruktūrizavimo (žr., pvz., sveikatos ir vartotojų apsaugos ir mokslinių tyrimų sritis).

Komitologijos komitetus galima klasifikuoti pagal procedūros , kurios pagrindu jie veikia (patariamoji, valdymo, reguliavimo ir apsaugos procedūra – žr. II lentelę ) tipą . Kurį laiką 2003 m. buvo taikomos 1987 m. komitologijos procedūros, kol įsigaliojo „suderinimo reglamentai“ (žr. 1.2 skirsnį). Įvairūs variantai 1987 m. komitologijos procedūrų atžvilgiu (IIa ir IIb, IIIa ir IIIb) skaičiuojami kartu su atitinkamais naujais procedūrų tipais, kaip nurodyta Deklaracijoje Nr. 2 dėl Tarybos sprendimo 1999/468/EB įgyvendinimo.[22]

Kadangi kai kurie komitetai taiko sudėtines procedūras (nuo patariamųjų iki reguliavimo ir dar apsaugos procedūras), jie yra atskirti nuo komitetų, taikančių vienintelę procedūrą.

II LENTELĖ – komitetų skaičius pagal procedūrą (2003 m.)

Procedūros tipas | Komitetai, taikantys kelias procedūras |

Patariamoji* | Valdymo* | Reguliavimo* | Apsaugos |

ENTR | 9 | 4 | 18 | - | 2 |

EMPL | 1 | - | 3 | - | 4 |

AGRI | - | 23 | 4 | - | 3 |

TREN | 7 | 12 | 21 | 1 | 4 |

ENV | 3 | 6 | 26 | - | - |

RTD | - | 1 | - | - | 1 |

INFSO | 1 | 3 | 3 | - | 6 |

FISH | 1 | - | - | 2 |

MARKT | 2 | 4 | 6 | - | - |

REGIO | - | 1 | - | - | 1 |

TAXUD | 1 | 4 | 4 | - | - |

EAC | 1 | - | - | - | 6 |

SANCO | 1 | - | 7 | - | 5 |

JAI | 1 | - | 1 | - | 5 |

RELEX | 1 | 1 | - | - | 1 |

TRADE | 2 | 3 | 2 | - | 6 |

ELARG | - | 1 | - | 1 | - |

AIDCO (įsk. DEV) | - | 6 | 2 | - | - |

ECHO | - | - | - | - | 1 |

ESTAT | - | 4 | 1 | - | 2 |

BUDG | 1 | - | 1 | - | - |

OLAF | - | - | 1 | - | - |

IŠ VISO | 31 | 74 | 100 | 2 | 49 |

( Įskaitant, atitinkamai, I, II ir III procedūras pagal Tarybos sprendimą 87/373/EB.

Skaičiai rodo, kad beveik pusė komitetų (100 iš 256) dirba išimtinai pagal reguliavimo procedūrą, daug mažiau komitetų taiko išimtinai valdymo procedūrą (74). Politikos sektorių analizė rodo, kad skirtinguose politikos sektoriuose trys procedūros naudojamos įvairiai. Tačiau kai kuriuose politikos sektoriuose galima pastebėti, kad akivaizdžiai dominuoja viena procedūra: transporto ir energijos bei aplinkosaugos srityse daug komitetų funkcionuoja pagal reguliavimo procedūrą, o žemės ūkio – pagal valdymo procedūrą.

2.2 Posėdžių skaičius

Komitetų skaičius nėra vienintelis komitologijos veiklos rodiklis. 2003 m. surengtų posėdžių skaičius atspindi darbo intensyvumą apskirtai, sektoriuose ir atskiruose komitetuose ( III lentelė ).

III lentelė – posėdžių skaičius

2002 | 2003 | 2002 | 2003 |

ENTR | 44 | 59 | EAC | 19 | 23 |

EMPL | 17 | 17 | SANCO | 109 | 101 |

AGRI | 352 | 322 | JAI | 28 | 21 |

TREN | 23 | 44 | RELEX | 1 | 5 |

ENV | 49 | 54 | TRADE | 37 | 32 |

RTD | 46 | 50 | ELARG | 7 | 8 |

INFSO | 36 | 31 | AIDCO | 40 | 35 |

FISH | 25 | 25 | ECHO | 10 | 10 |

MARKT | 25 | 38 | ESTAT | 15 | 17 |

REGIO | 12 | 12 | BUDG | 5 | 6 |

TAXUD | 106 | 113 | OLAF | 1 | 1 |

Kaip ir 2002 m. pirmauja žemės ūkio sritis (surengti 322 posėdžiai), kadangi įvairioms žemės ūkio rinkoms valdyti reikia dažnai rengti posėdžius. Antroje vietoje – mokesčių ir muitų sąjungos (113 posėdžių) bei sveikatos ir vartotojų apsaugos sektorius (101 posėdis) – be kitų dalykų, pastarasis atsakingas už maisto saugumą – ir keli kiti sektoriai, kaip: verslas, aplinkosauga ir moksliniai tyrimai, kur posėdžių skaičius svyruoja tarp 50–70.

2.3 Nuomonių ir priemonių skaičius

Kaip nurodyta ankstesnėje ataskaitoje, šioje ataskaitoje pateikiami bendri oficialių nuomonių , kurias pateikė komitetai[23], ir vėlesnių priemonių (t. y. įgyvendinimo priemonės = teisės aktai, administraciniai sprendimai), kurias patvirtino Komisija, skaičiai. Šie skaičiai nurodo konkretų komitetų „darbo našumą“ ( IV lentelė ). 2003 m. komitetai iš viso pateikė 2981 nuomonę (palyginus su 3610 2002 m.), Komisija priėmė 2768 priemones (palyginus su 3077 2002 m.). Abu rodikliai rodo, kad ataskaitiniais metais „darbo našumas“ kiekybiškai buvo šiek tiek mažesnis palyginus su ankstesniu laikotarpiu.

IV LENTELĖ – NUOMONIŲ IR PRIEMONIŲ skaičius (2003 m.)

Nuomonės | Priemonės | Nuomonės | Priemonės |

ENTR | 395 | 352 | EAC | 97 | 47 |

EMPL | 16 | 0 | SANCO | 392 | 392 |

AGRI | 1.413 | 1.413 | JAI | 13 | 7 |

TREN | 30 | 24 | RELEX | 4 | 4 |

ENV | 39 | 31 | TRADE | 66 | 55 |

RTD | 74 | 60 | ELARG | 83 | 90 |

INFSO | 34 | 21 | AIDCO | 164 | 153 |

FISH | 19 | 9 | ECHO | 42 | 42 |

MARKT | 10 | 8 | ESTAT | 26 | 18 |

REGIO | 29 | 7 | BUDG | 1 | 1 |

TAXUD | 34 | 34 | OLAF | 0 | 0 |

Didelis priimtų priemonių skaičius tam tikruose politikos sektoriuose – žemės ūkio (1413), sveikatos ir vartotojų apsaugos (392) ir verslo (352) – dar kartą patvirtina Komisijai perduoto darbo šiose srityse intensyvumą per komitologijos procedūras.[24]

[1] Priedas pateikiamas kaip Komisijos personalo darbinis dokumentas.

[2] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[3] OL L 197, 1987 7 18, p. 33.

[4] OL C 203, 1999 7 17, p. 1

[5] KOM(2001) 789 galutinis, priimtas 2001 m. gruodžio 27 d.

[6] 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentai (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1) ir Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36), suderinantys su Sprendimu 1999/468/EB nuostatas, susijusias su komitetais, padedančiais Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais, nustatytais Tarybos dokumentuose, priimtuose vadovaujantis konsultavimosi procedūra (kvalifikuota balsų dauguma ir (arba) balsų vieningumas), 2003 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1105/2003 (OL L 158, 2003 6 27, p. 3), iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (pritarimo procedūra) ir 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1), suderinantis su Tarybos sprendimu 1999/468/EB nuostatas, susijusias su komitetais, padedančiais Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais, nustatytais dokumentuose, priimtuose vadovaujantis EB sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka (bendras sprendimas).

[7] OL C 225, 2000 8 8, p. 2.

[8] OL C 38, 2001 2 6, p. 3. Įvedus kelias pataisas, kurias turi patvirtinti Komisija ir lingvistai, standartinės darbo tvarkos taisyklės bus iš naujo paskelbtos Oficialiajame leidinyje .

[9] Žr. internete adresu: http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/regcomito/registre.cfm?CL=en Registras apima dokumentus nuo 2003 m. pradžios.

[10] OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

[11] OL L 256, 2000 10 10, p. 19. Šis susitarimas pakeičia tam tikrus ankstesnius susitarimus: 1988 m. Plumb ir Delors susitarimą, 1996 m. Samland ir Williamson susitarimą ir 1994 m. modus vivendi .

[12] Projektai pirmiausia nusiunčiami prieš komiteto susirinkimą, ir, jeigu jie iš esmės pataisomi per susirinkimą, dar kartą po jo.

[13] Ši pagrindinė priemonė turėjo būti priimta pagal bendro sprendimo tarp Tarybos ir Europos Parlamento procedūrą (Sutarties 251 straipsnis).

[14] Tarybos sprendimo pasiūlymas, iš dalies keičiantis Sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (KOM (2002) 719 galutinis, priimtas 2002 m. gruodžio 11 d.

[15] 2003 m. rugsėjo 2 d. priimta rezoliucija (P5-TA(2003)0352), pagrįsta R. CORBETT ataskaita.

[16] KOM (2004) 324 galutinis, 2004 balandžio 22 d.

[17] Sutarties, įsteigiančios Konstituciją Europai, projektas, pateiktas Europos Tarybai per posėdį Salonikuose 2003 m. birželio 20 d., I–35 ir I–36 straipsniai.

[18] Žr. Sutarties, įsteigiančios Konstituciją Europai, projekto laikinąją konsoliduotą versiją, dokumentas CIG 86/04, 2004 m. birželio 25 d.

[19] Komisijos dokumentas K(2003)341/3.

[20] IŠPLĖSTOS SĄJUNGOS LINK, Europos Komisijos strategijos dokumentas ir ataskaita apie pažangą, kurią padarė kiekviena šalis kandidatė dėl stojimo (2002 10 9), KOM(2002) 700 galutinis, žr. 3.3 punktą (p. 25).

[21] KOM (1999) 710 galutinis, 1999 12 20.

* Priešingai nei ankstesniais metais Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas , turintis devynis skyrius ir poskyrius, laikomas vienu komitetu nuo tada, kai įsigaliojo Reglamentas Nr. 178/2002, OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

[22] OL C 203, 1999 7 17, p. 1. Tai yra: I variantas – kartu su patariamąja procedūra, IIa ir IIb – su valdymo procedūra, o IIIa ir IIIb – su reguliavimo procedūra.

[23] Įskaitant teigiamas, neigiamas ir nepareikštas nuomones po oficialaus balsavimo reguliavimo ir valdymo procedūrų atvejais.

[24] Tačiau reikia pažymėti, kad vien tik patvirtintų priemonių skaičius savaime nerodo priimtų sprendimų politinės, ekonominės arba finansinės reikšmės.