7.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/15

1.1.1

pritaria2004 m. gegužės 1 d. plėtrai, kurios metu prie ES prisijungė dešimt naujų valstybių narių;

1.1.2

pabrėžia faktą, kad Bulgarija ir Rumunija priklauso dabartiniam plėtros procesui, nors dėl įvairių priežasčių jų įstojimas įvyks vėliau;

1.1.3

pritaria išvadoms ir rekomendacijoms, kurias 2004 m. spalio 6 d. Europos Komisija pateikė Tarybai ir Europos Parlamentui savo reguliariojoje ataskaitoje ir Strategijos dokumente dėl Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos;

1.1.4

remia įvertinimą, kad Bulgarija ir Rumunija sugebės įvykdyti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus ir atitiks Kopenhagos politinius kriterijus, o taip pat kad jose veikia funkcionali rinkos ekonomika;

1.1.5

pritaria ES užsienio reikalų ministrų 2005 m. balandžio 25 d. pasirašytoms Bulgarijos ir Rumunijos stojimo sutartims, kurios šioms dviems šalims 2007 m. sausio 1 d. suteikia teisę tapti ES narėmis; jeigu jos iki to laiko įvykdė visas stojimo sąlygas;

1.1.6

primena, kad iki šiol vykusios plėtros pagrindinis praktikoje pasiteisinęs principas buvo individualus tinkamas šalies kandidatės pasiruošimas stojimui;

1.1.7

pabrėžia, jog pasibaigus deryboms būtina intensyviai stebėti Bulgarijos ir Rumunijos derybinių įsipareigojimų sistemingą įgyvendinimą;

1.1.8

mano, kad reikėtų, numatant apsaugos sąlygas, nustatyti priemones spręsti rimtoms problemoms, kurios gali atsirasti iki įstojimo ir per pirmuosius trejus metus po įstojimo;

1.1.9

pripažįsta, kad Bulgarijai ir Rumunijai nustatyta apsaugos sąlyga, pagal kurią gavus Komisijos rekomendaciją ir valstybėms narėms vienbalsiai priėmus sprendimą stojimo data gali būti atidėta vieneriems metams, yra labai savita, be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Rumunijoje iškilus problemoms teisingumo ir vidaus reikalų bei konkurencijos srityse, šį sprendimą taip pat galima priimti kvalifikuota balsų dauguma.

1.1.10

pabrėžia, kad pasirašius Stojimo sutartis, Komitetas, į savo veiklą aktyviai įtraukdamas į RK paskirtus stebėtojus, galės aktyviai remti Bulgarijos ir Rumunijos vietos ir regionų valdžios institucijas pasirengimo ES narystei laikotarpiu;

1.1.11

pareiškia esantis pasirengęs vykdyti aktyvią informavimo politiką, kad ratifikacijos proceso metu Rumunijos ir Bulgarijos stojimą lydėtų didelis visuomenės pritarimas;

1.1.12

pritaria Rumunijos ir Bulgarijos dalyvavimui rengiant Sutartį dėl Konstitucijos Europai ir labai remia idėją pradėti teritorinėse bendruomenėse kampaniją, kurios tikslas — paaiškinti ir skleisti žinias apie Konstitucijos tekstą, priklausantį Bendrijos acquis, ir kurios dėka būtų kuriama piliečių savimonė apie Europos vertybes ir funkcionavimą;

1.1.13

pritaria2004 m. gruodžio 16-17 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios šalies išvadoms pradėti derybas dėl narystės ES su Kroatija ir atkreipia dėmesį į derybų dėl narystės ES pradžios atidėjimą iki tol, kol bus konstatuotas visapusis bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai (TBBJT);

1.1.14

pritaria2004 m. gruodžio 16-17 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios šalies išvadoms 2005 m. spalio 3 d. pradėti derybas dėl narystės ES su Turkija;

1.1.15

numato galimybę savo nariams remti šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijas, besirengiančias stojimui į ES, sudarant partnerystes su jomis.

1.2.1

pripažįsta, kad 2004 m. Rumunijoje įvyko teigiamų pokyčių vietinės valdžios srityje, nes buvo išplėsta teisinė bazė, o ypač peržiūrėta Konstitucija, joje numatant dekoncentracijos sąvoką, atnaujinta valstybės valdymo reformos strategija, priimtas pagrindų įstatymas dėl decentralizacijos bei įstatymas dėl prefekto institucijos (6);

1.2.2

sveikina visų politinių frakcijų patvirtintą bendrąjį sutarimą dėl valstybės valdymo reformos plėtojimo, ypač vietos ir regionų valdžios institucijų nuomones ir įsipareigojimus konstruktyviai dalyvauti europiniame Rumunijos stojimo procese, ir remia Rumunijos vyriausybę, paskirtą 2004 m. gruodžio mėn., tęsiančią valstybės valdymo ir fiskalinės decentralizacijos procesą ir stiprinančią vietos savivaldą, kaip numatyta Europos vietos savivaldos chartijoje, kurią Rumunija oficialiai priėmė 1997 m.;

1.2.3

atsižvelgia į priemones, numatytas naujoje vyriausybės programoje (7) dėl valdymo veiksmingumo, sudarant sąlygas visiškam politiniam ir finansiniam skaidrumui vietos lygiu bei vietos valdžios institucijų dalyvavimui nacionaliniame sprendimų priėmimo procese, laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų;

1.2.4

sutinka su Europos Komisijos požiūriu, kad finansiniai ir žmogiškieji ištekliai neatitinka poreikių, susijusių su atsakomybės perdavimu vietos lygiui, o tai gali būti pavojinga veiksmingam viešajam valdymui;

1.2.5

pabrėžia, kad būtinai reikia kvalifikuotų, motyvuotų ir nepriklausomų valstybės tarnautojų vietos ir apskrities lygiu, ir kad reikia skirti atitinkamą finansavimą mokymo programoms, įgaliojimų perdavimui, keičiantis gera praktika tarp ES šalių vietos administracijų ir numatant efektyvias skatinimo priemones;

1.2.6

tuo pačiu metu pripažįsta, kad žmogiškųjų išteklių ugdymas šiuolaikiniam valstybės valdymui yra ilgalaikis procesas, tačiau jis yra būtina strateginė priemonė siekiant susidoroti su naujais Europos integracijos iššūkiais bei struktūrinių fondų valdymu;

1.2.7

reiškia susirūpinimą dėl „politinės migracijos“ (t.y. tam tikrų deputatų perėjimo į kitas partijas) masto, kurį prieš paskutiniuosius 2004 m. vietos savivaldos rinkimus konstatavo keletas nepriklausomų stebėtojų (8), ir tiki, kad tokią migraciją būtų galima apriboti tiesiogiai ir skaidriai skirstant viešąsias lėšas, remiantis objektyviai nustatytais kriterijais tarp skirtingų valdžios lygių, bei vietos demokratijos kaip vienintelės tinkamos sistemos ilgalaikio funkcionavimo dėka;

1.2.8

pabrėžia, kad korupcija nacionaliniu ir vietos lygiu vis dar gali būti susirūpinimo šaltinis, galintis kelti pavojų vietos demokratijai ir viešųjų lėšų bei Europos fondų lėšų valdymui, ir todėl ragina, kad šį klausimą atsižvelgtų Europos institucijos;

1.2.9

labai remia atnaujintos antikorupcinės strategijos, kurią neseniai paskelbė naujoji Rumunijos vyriausybė, įgyvendinimą, kuris turėtų apimti teisėjų tinkamų atlyginimų nustatymą; atsižvelgia į konkrečias priemones, skirtas korupciją skatinančių situacijų skaičiui sumažinti, kurias ėmė taikyti naujoji vyriausybė vos pradėjusi eiti savo pareigas, taip įrodydama Rumunijos pasiryžimą spręsti šį klausimą kaip prioritetą;

1.2.10

primygtinai ragina Rumunijoje dirbančias užsienio bendroves ir valdžios institucijas, kurios susiduria su korumpuotais pareigūnais, prisidėti prie antikorupcinės kovos atsisakant mokėti kyšius ir informuojant atitinkamas institucijas;

1.2.11

teigiamai vertina aktyvų vietos valdžios institucijų dalyvavimą teisės aktų leidybos procese, kurio metu su jomis vyksta veiksmingos konsultacijos prieš pradedant rengti įstatymus, kurie yra susiję su vietos ir regionų valdžios institucijų interesais ir kompetencijomis;

1.2.12

remia Rumunijos vietos valdžios institucijas, kurios siekia aktyvesnio piliečių ir jaunimo dalyvavimo bendruomenės socialiniame ir politiniame gyvenime, ir skatina viešųjų kampanijų, skirtų šiuolaikiško viešojo valdymo stiprinimui, rengimą.

1.2.13

pripažįsta, kad Rumunija atitiko rinkos ekonomikos kriterijų, ir aktyviai įgyvendindama struktūrines reformas ji įstengs atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgų veikimą ES;

1.2.14

atkreipia dėmesį į tai, kad Rumunija dar turi pažengti į priekį konkurencijos srityje, ypač skatindama teisinę ir institucinę sistemą efektyviai veikti, ir teigiamai vertina priemones, kurių vyriausybė neseniai ėmėsi šiuo klausimu (9), bei tęstinę veiklą, užtikrinančią visiškai patenkinamą administracinį gebėjimą; be to, pritaria struktūrinėms reformoms, t.y. atnaujintai Nacionalinei restruktūrizavimo strategijai ir Specialiems verslo planams, pagal kuriuos nuo 2005 m. sausio 1 d. iki restruktūrizacijos laikotarpio pabaigos plieno pramonei nebus teikiama valstybės pagalba (10), tačiau pabrėžia, kad reikia atsižvelgti ir į socialines pasekmes, kurios gali turėti tiesioginės įtakos teritorinėms bendruomenėm;

1.2.15

supranta, kad reikia tobulinti teismų ir viešojo valdymo funkcionavimą, kad būtų sukurta verslui palankesnė aplinka.

1.2.16

sveikina pažangą, pasiektą rengiantis struktūrinės politikos įgyvendinimui ir teisės aktų, kuriais reglamentuojami metodai ir priemonės tinkamam struktūrinių fondų panaudojimui, priėmimui;

1.2.17

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia dar daugiau dirbti, stengiantis sustiprinti valdymą vietos ir regionų lygiu, turint omeny, kad reikia užtikrinti tinkamą acquis įgyvendinimą tose srityse, kuriose vietos ir regionų valdžios institucijos įgavo kompetencijos, o konkrečiai — viešųjų pirkimų, transporto, infrastruktūros, kelių, aplinkos, socialinės politikos, vaikų apsaugos ir tautinių mažumų apsaugos, sveikatos, švietimo, kultūros ir pasienio bendradarbiavimo srityse;

1.2.18

pritaria vietos ir regionų valdžios institucijų administracinių gebėjimų sustiprinimui aplinkos srityje, o taip pat glaudesniam bendradarbiavimui tarp jų ir kitų atitinkamų institucijų, kad būtų įmanoma įgyvendinti Europos teisės aktus pagrindiniuose sektoriuose, tokiuose kaip vandens ūkio ir atliekų tvarkymas, oro kokybė, triukšmas, gamtos apsauga, pramoninė tarša, cheminės medžiagos ir t.t.;

1.2.19

pripažįsta, kad buvo padaryta gana teigiamų pokyčių šios politikos srityje ir 2001 m. priimtos Romos strategijos įgyvendinime, ir pasisako už glaudesnį koordinavimą tarp vietos ir centro lygio bei veiksmingesnę veiklą apskrities lygiu tokiose srityse, kaip mokymas ir švietimas, atsižvelgiant į kultūrinę ir socialinę kilmę;

1.2.20

pabrėžia, kad reikia daugiau konkrečių teigiamų pokyčių vietos, apskrities ir regiono lygiu, siekiant sukurti metodus projektams apibrėžti, valdyti, stebėti bei įvertinti ir ypač bendro finansavimo gebėjimams, kad iki 2007 m. būtų pasiektas reikiamas ES lėšų įsisavinimo lygis;

1.2.21

pabrėžia, kad, besirengdamos darbui su struktūriniais fondais, vietos valdžios institucijos turėtų kiek įmanoma geriau pasinaudoti ES pasirengimo narystei finansine parama;

1.2.22

teigiamai vertina parengtą 2004-2006 m. Nacionalinį plėtros planą (NPP) kaip gerą pradinį pagrindą planui, kurį būtina parengti norint pasinaudoti struktūriniais fondais, ir ragina atlikti išsamesnį tyrimą rengiant 2007-2013 m. NPP, kuris būtų suderintas su Rumunijos sanglaudos politikos koncepcija ir Europos perspektyvomis šioje srityje;

1.2.23

ragina skirti itin didelį dėmesį konsultacijų ir partnerystės principams, ypač glaudesniam ir aktyvesniam vietos, apskričių ir regionų valdžios institucijų, o taip pat socialinių ir nevyriausybinių partnerių dalyvavimui rengiant 2007-2013 m. Nacionalinį plėtros planą ir veiklos programas, bei vėliau juos įgyvendinant;

1.2.24

dėl to ragina vystyti nuosavybės suvokimą ir siekti bendro sutarimo tarp apskričių egzistuojančioje regioninėje struktūroje bei skatinti konkretesnį vietos deputatų dalyvavimą, kad būtų įmanoma įgyvendinti ES programas, parengti būsimąjį 2007-2013 m. NPP, o vėliau valdyti ir naudoti struktūrinius fondus;

1.2.25

ragina kurti Rumunijos regioninę politiką remiantis tvirtais pagrindais, kad vietos valdžia būtų ne tik kviečiama, bet ir įpareigota joje dalyvauti bei ginti teritorinių bendruomenių interesus.

2.1

pritaria derybų dėl narystės ES užbaigimui ir Stojimo sutarties tarp Rumunijos ir Europos Sąjungos pasirašymui 2005 m. balandžio 25 d. ir rekomenduoja visoms ES valstybėms narėms per nustatytą laikotarpį ratifikuoti šią sutartį, kad ES galėtų priimti Rumuniją kaip visateisę narę nuo 2007 m. sausio 1 d.;

2.2

rekomenduoja, kad laikotarpiu iki visateisės narystės vyktų diskusijos dėl regioninės politikos įsipareigojimų Rumunijoje bei dėl pastangų sustiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų pozicijas taip, kad iki 2007 m. Rumunijoje veiktų veiksmingos vietos administracijos struktūros, sugebančios susidoroti su narystės ES reikalavimais ir iššūkiais;

2.3

todėl pritaria tam, kad Rumunijoje būtų pradėti konstruktyvūs ir į rezultatus orientuoti debatai dėl decentralizacijos ir regionavimo procesų, kuriuose dalyvautų vietos ir centrinės valdžios institucijos bei atitinkamos ES institucijos, siekdamos patobulinti egzistuojančias teritorines struktūras ir sprendimų priėmimo procesą, kad būtų veiksmingai sukurta regioninė politika ir nuo 2007 m. įsisavinti struktūriniai fondai;

2.4

džiaugdamasis, kad stebėtojų teisėmis RK galės priimti 15 narių, atstovaujančių Rumunijos vietos ir regionų valdžios institucijoms, apgailestauja, kad Jungtinio konsultacinio komiteto (JKK) nepavyko įsteigti reikiamu laiku su Rumunija;

2.5

pabrėžia, kad regioninio transeuropinio bendradarbiavimo tarp valstybių narių ir šalių kandidačių skatinimas yra pagrindas racionaliam struktūrinių fondų paskirstymui bei Europos integracijai apskritai;

2.6

rekomenduoja kiek įmanoma greičiau suorganizuoti išvažiuojamąjį renginį Rumunijoje, kurio pagrindinės temos būtų Rumunijos vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas RK darbe, decentralizacijos procesas ir valstybės valdymo reforma. Šis renginys pasitarnautų kaip atsakas į Rumunijos vietos valdžios institucijų asociacijos kvietimą ir būtų konkretus žingsnis užtikrinant nuolatinę paramą Rumunijos vietos ir regionų institucijoms tiek siekiant tolesnės nacionalinio decentralizavimo proceso pažangos, tiek Rumunijos teisės aktus vietos ir regionų lygiu derinant prie ES acquis.