5.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 164/76

1.1

vertina mokymo, vystymo, platinimo ir pardavimo skatinimo veiksmų sutelkimą po naujosios programos Media 2007 vėliava, kadangi pastaroji garantuoja ir remia organizuotos veiklos, nukreiptos plėtoti ir stiprinti Europos garso ir vaizdo įrašų erdvę, tęstinumą;

1.2

džiaugiasi biudžetu, pasiūlytu programos įgyvendinimui, kurį sudaro 1 055 milijardų eurų, pažymėdamas, kad derėtų ir toliau nenuleisti finansavimo kartelės, kad programos biudžetas atitiktų išaugusius 27 valstybių, dalyvaujančių programoje, poreikius (25 valstybės narės kartu su Bulgarija ir Rumunija). Galima sakyti, kad šių valstybių rinkos yra „trijų greičių“, kas reiškia garso ir vaizdo sektoriaus netolygų išsivystymą, varijuojančio nuo aukščiausio iki itin žemo lygio. Šio biudžeto padidinimas užtikrina garso ir vaizdo įrašų sektoriaus atliekamo svarbaus kultūros vertybių sklaidos vaidmens, bekuriant bendrą Europos piliečių tapatumą ir savimonę, pripažinimą;

1.3

pritaria„pozityviosios diskriminacijos“ principo priėmimui menko garso ir vaizdo pramonės pajėgumo arba ribotos geografinės ar kalbinės erdvės valstybių naudai, kad jas sulygintų ir subalansuotų su aukšto gamybos potencialo valstybėmis. Media 2007 programoje turi vyrauti „silpnoms“ garso ir vaizdo įrašų pramonės srityje šalims paramos idėja, tokioms kaip naujosios valstybės narės bei kitos valstybės su ribota rinkos dinamika, kaip Graikija ir Portugalija. Ši politika padės išlaikyti kultūros įvairovę ir tarpkultūrinį dialogą Europos lygmenyje;

1.4

pripažįsta būtinybę didinti suskaldyto Europos garso ir vaizdo įrašų sektoriaus konkurencingumą, stiprinant mažų ir vidutinių įmonių, kurios iš tiesų sudaro Europos rinkos pagrindą, gamybos struktūras;

1.5

pritaria Komisijos nuomonei, kad būtinai reikia supaprastinti administracinį mechanizmą ir procedūras, teikiant pasiūlymus dėl bendradarbiavimo Europos garso ir vaizdo įrašų sektoriuje. Didelę reikšmę turi ir kandidatų atrankos proceso viešumas. Pastarajam užtikrinti, visais atvejais būtina motyvuoti pateiktų kandidatūrų vertinimą;

1.6

džiaugiasi studentų ir Europos garso ir vaizdo įrašų sektoriuje dirbančių specialistų mobilumo skatinimu, kadangi tai jiems leidžia dalintis vertinga patirtimi bei naudotis pažangių komunikacijos srityje valstybių siūlomu apmokymu bei žiniomis. Šis mobilumas yra ypač svarbus naujoms ES valstybėms narėms bei ribotos geografinės ar kalbinės erdvės valstybėms, kur garso ir vaizdo įrašų sektorius nėra gerai išsivystęs;

1.7

pritaria paramai, teikiamai dubliavimui, subtitravimui bei Europos garso ir vaizdo kūrinių įvairių kalbų versijų kūrimui, siekiant išsaugoti kultūrinę įvairovę. Labai svarbus yra ir šių darbų skaitmeninimas.

2.1

atkreipia dėmesį į būtinybę labiau akcentuoti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį kuriant Europos tapatumą; Konkrečiu garso ir vaizdo įrašų sektoriaus atveju, Europos regionai gali, deramai remiami, tapti originalios kūrybos ir kultūros įvairovės palaikymo varomąja jėga bei įnešti savo, kad ir kuklų, indėlį, didinant Europos rinkos konkurencingumą;

2.2

prašo, kad į 6 programos straipsnį dėl garso ir vaizdo kūrinių pardavimo skatinimo, būtų įtraukta nuoroda, kad regionai ir vietos vadžios institucijos yra skatinamos savo konkrečiomis programomis ir veikla prisidėti prie pastangų didinant Europos rinkos konkurencingumą. Būtų naudinga paremti ir modernizuoti Media biurus, veikiančius regionų lygmeniu, kurie yra itin reikalingi, informuojant Europos piliečius dėl pokyčių garso ir vaizdo įrašų sektoriuje;

2.3

rekomenduoja teikti finansinę bei informacinę paramą vietos ir regionų garso ir vaizdo festivaliams, kurie atlieka svarbų ir ypatingą vaidmenį, kuriant ir plėtojant Europos tapatumą, kadangi jie praturtiną pastarąjį unikaliais vietos bendruomenių kultūriniais, istoriniais ir kalbiniais elementais. Kitas žingsnis šia kryptimi būtų teikti paramą, kad daugiau filmų būtų kuriama mažuose Europos miestuose ir regionuose;

2.4

pabrėžia būtinybę kurti priemones, skirtas jaunimui, kuris iš tiesų yra Europos garso ir vaizdo įrašų sektoriaus ateitis. Programos yra numatytos dvi priemonės šia linkme: jaunųjų Europos autorių kūrinių propagavimas ir parama jaunimui skirtiems festivaliams, bet jų nepakanka. Tarp siūlomų priemonių galima paminėti jaunimo mobilumą valstybėse narėse, kad jis galėtų susipažinti su Europos rinka, gauti informaciją ir apmokymą, pagrįsta šiuolaikinėmis realijomis bei objektyviais šios rinkos poreikiais;

2.5

pabrėžia būtinybę įgyvendinti priemones, skirtas garso ir vaizdo įrašų specialistų apmokymui, ypač tose šalyse ar regionuose, kur yra ribotas garso ir vaizdo gamybos pajėgumas ir (arba) geografinė ir kalbinė erdvė. Šiose valstybėse garso ir vaizdo įrašų sektorius yra mažai išvystytas, tad yra aukšti šiuolaikinio apmokymo poreikiai. Be nuotolinio mokymosi ir mainų skatinimo, vertėtų padengti studentų, dalyvaujančių mokymo programose ir kongresuose, rengiamuose valstybėse su senomis tradicijomis garso ir vaizdo įrašų srityje, kelionių ir dalyvavimo išlaidas;

2.6

rekomenduoja taikyti priemones bendradarbiavimui tarp ne tik gamybos, bet ir platinimo įmonių, veikiančių kiek Europos, tiek pasaulio garso ir vaizdo įrašų erdvėje, skatinti. Kaip matyti iš tam tikrų šios srities tyrimų bei iš esamų sąlygų, Europos filmų paplitimui pasaulio rinkoje ypatingai trukdo silpna platinimo sistema. Kaip rodo Media Salles neseniai atlikto tyrimo rezultatai, apėmę visus 2001-2003 m. Amerikoje ir Kanadoje rodytus filmus, Vakarų Europos gamybos filmai būdavo vis mažiau pelningi. Priešingai, europiečių bendrų projektų pelno rodikliai kasmet vis auga; tą patį galima pasakyti ir apie Europos šalių bendradarbiavimo projektus su amerikiečiais, kur pastarieji yra pagrindiniai prodiuseriai;

2.7

mano, kad be paramos, taikomos garso ir vaizdo įrašų sektoriaus plėtrai, remiant ikigamybinius ir pogamybinius etapus, Bendrija turi užtikrinti viešumą visose procedūros stadijose ir apibrėžti taisykles, garantuosiančias kūrinių kokybę;

2.8

laikosi nuomonės, kad, turint omeny Lisabonoje apibrėžtą naują strateginį tikslą, reikia akcentuoti socialinę sanglaudą, skatinant žiniasklaidos įnašą, kovojant su socialiniu nuošalėjimu ir diskriminacija, integruojant į visuomenę specifines gyventojų grupes ir ekonominius migrantus bei sprendžiant lyčių lygybės problemas;

2.9

mano, kad taip pat dera skatinti konkrečius veiksmus ir kūrinius, skirtus jautrioms visuomenės grupėms, tokioms, kaip neįgalieji ar senyvo amžiaus žmonės, kurių tikslas būtų reintegruoti žmones, kurie dėl įvairių priežasčių atsidūrė visuomenės pakraštyje.