This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 42021X1720
UN Regulation No 149 – Uniform provisions concerning the approval of road illumination devices (lamps) and systems for power-driven vehicles [2021/1720]
JT taisyklė Nr. 149 „Vienodos variklio varomų transporto priemonių kelio apšvietimo įtaisų (žibintų) ir sistemų patvirtinimo nuostatos“ [2021/1720]
JT taisyklė Nr. 149 „Vienodos variklio varomų transporto priemonių kelio apšvietimo įtaisų (žibintų) ir sistemų patvirtinimo nuostatos“ [2021/1720]
PUB/2020/623
OL L 347, 2021 9 30, p. 173–296
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force
2021 9 30 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 347/173 |
Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html
JT taisyklė Nr. 149 „Vienodos variklio varomų transporto priemonių kelio apšvietimo įtaisų (žibintų) ir sistemų patvirtinimo nuostatos“ [2021/1720]
Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:
taisyklės pradinės redakcijos 3 papildymo. Įsigaliojimo data: 2021 m. rugsėjo 30 d.
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai. Autentiški ir teisiškai privalomi tekstai:
— |
ECE/TRANS/WP.29/2018/158/Rev.1, |
— |
ECE/TRANS/WP.29/2019/82, |
— |
ECE/TRANS/WP.29/2019/125 |
— |
ECE/TRANS/WP.29/2020/33 ir |
— |
ECE/TRANS/WP.29/2021/46 |
TURINYS
TAISYKLĖ
1. |
Taikymo sritis |
2. |
Apibrėžtys |
3. |
Administracinės nuostatos |
4. |
Bendrieji techniniai reikalavimai |
5. |
Specialieji techniniai reikalavimai |
6. |
Pereinamojo laikotarpio nuostatos |
PRIEDAI
1 |
Pranešimas |
2 |
Būtiniausi gamybos atitikties kontrolės procedūrų reikalavimai |
3 |
Būtiniausi inspektoriaus atliekamos pavyzdžių atrankos reikalavimai |
4 |
Sferinė koordinačių matavimo sistema ir bandymo taškų padėtys |
5 |
Nustatymo procedūra, instrumentinė asimetrinių artimosios šviesos spindulių ribinės linijos patikra |
6 |
Horizontalios ribinės linijos apibrėžtis ir ryškumas ir šia ribine linija grindžiama nustatymo procedūra, taikoma artimosios šviesos žibintams ir priekiniams rūko žibintams |
7 |
Veikiančių kelio apšvietimo įtaisų sistemų (išskyrus posūkio apšvietimo žibintus) fotometrinių savybių pastovumo bandymai |
1 priedėlis. Fotometrinių savybių pastovumo bandymo ciklų apžvalga
2 priedėlis. Nešvaraus priekinio žibinto bandymui skirtas mišinys
8 |
Kelio apšvietimo įtaisams (išskyrus posūkio apšvietimo žibintus) su plastikiniais lęšiais keliami reikalavimai. Lęšių arba medžiagos pavyzdžių bandymai |
1 priedėlis. Chronologinė medžiagų bandymų seka
2 priedėlis. Šviesos sklaidos ir laidumo matavimo metodas
3 priedėlis. Purškimo bandymo metodas
4 priedėlis. Sukibimo bandymas lipniąja juosta
9 |
LED moduliams ir kelio apšvietimo įtaisams (išskyrus posūkio apšvietimo žibintus) su LED moduliais ir (arba) LED šviesos šaltiniais keliami reikalavimai |
10 |
Bendra pagrindinės artimosios šviesos, jos šaltinių ir susijusių šviesos šaltinių variantų schema |
11 |
Atskaitos centras |
12 |
Įtampos žymenys |
13 |
Patvirtinimo ženklų išdėstymas |
14 |
Aprašo blankai |
ĮVADAS
Šioje taisyklėje atskirų JT taisyklių – Nr. 19, 98, 112, 113, 119 ir 123 – nuostatos sujungiamos į vieną taisyklę vykdant Pasaulinio forumo transporto priemonių reglamentavimui suderinti (WP.29) sprendimą supaprastinti JT taisykles dėl apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų, remiantis pradiniu Europos Sąjungos ir Japonijos pasiūlymu.
Šios taisyklės tikslas – padidinti JT taisyklių Nr. 19, 98, 112, 113, 119 ir 123 reikalavimų aiškumą, sujungti šiuos reikalavimus ir padaryti juos ne tokius sudėtingus, taip pat pasirengti būsimam perėjimui prie veiksmingumu grindžiamų reikalavimų, redakciniais veiksmais sumažinant taisyklių skaičių nekeičiant jokių išsamių techninių reikalavimų, kurie jau galiojo iki įsigaliojant šiai taisyklei.
Nors ši taisyklė parengta nukrypstant nuo įprasto metodo – atskiros taisyklės nustatymo kiekvienam įtaisui, nes visi kelio apšvietimo įtaisai įtraukti į vieną taisyklę, šioje supaprastintoje taisyklėje pateikiamos visos nuostatos ir jos veikimas atitinka esamą pakeitimų serijų, jų pereinamojo laikotarpio nuostatų ir papildymų struktūrą. Kai taikytina, kiekvienam įtaisui bus nurodytos su naujomis šios taisyklės pakeitimų serijomis susijusios pereinamojo laikotarpio nuostatos, taip pat pateikiant įtaisų sąrašus ir jiems taikytinus pokyčio indeksus, susijusius su atitinkamomis pakeitimų serijomis.
Numatoma, kad visos 1958 m. Susitarimo šalys patvirtins šią taisyklę ir pateiks išsamų paaiškinimą, jei negalės įdiegti tam tikrų įtaisų. Šie sprendimai bus užregistruoti dokumente ECE/TRANS/WP.29/343, kuriame registruojamas pridedamų taisyklių ir pakeitimų statusas.
Dėl patvirtinimo ženklams keliamų reikalavimų pažymėtina, kad šioje taisyklėje taip pat pateikiami unikaliojo identifikatoriaus naudojimo reikalavimai, kurių taikymas priklauso nuo prieigos prie JT saugios internetinės duomenų bazės (pagal 1958 m. Susitarimo (1) 5 aprašą), kurioje laikomi visi tipo patvirtinimo dokumentai. Jei naudojamas unikalusis identifikatorius, įtaisų nereikalaujama ženklinti įprastais tipo patvirtinimo ženklais (E ženklu). Jei dėl techninių priežasčių unikaliojo identifikatoriaus naudoti neįmanoma (pvz., negalima užtikrinti prieigos prie JT internetinės duomenų bazės arba toji JT saugi internetinė duomenų bazė neveikia), reikalaujama naudoti įprastus tipo patvirtinimo ženklus, kol atsiras galimybė naudoti unikalųjį identifikatorių.
1. TAIKYMO SRITIS
Ši taisyklė taikoma šiems kelio apšvietimo įtaisams:
L, M, N ir T kategorijų transporto priemonių tolimąją šviesą ir (arba) asimetrinius artimosios šviesos spindulius skleidžiantiems priekiniams žibintams;
M ir N kategorijų transporto priemonių adaptyviosioms priekinio apšvietimo sistemoms (APAS);
L ir T kategorijų transporto priemonių tolimąją šviesą ir (arba) simetrinius artimosios šviesos spindulius skleidžiantiems priekiniams žibintams;
L3, L4, L5, L7, M, N ir T kategorijų transporto priemonių priekiniams rūko žibintams;
M, N ir T kategorijų transporto priemonių posūkio apšvietimo žibintams.
2. APIBRĖŽTYS
Šioje taisyklėje vartojamų terminų apibrėžtys:
2.1. |
taikomos visos apibrėžtys, pateiktos JT taisyklėje Nr. 48 su vėliausios serijos pakeitimais, galiojančiais teikiant tipo patvirtinimo paraišką, nebent šioje taisyklėje arba atitinkamose montavimo taisyklėse – JT taisyklėse Nr. 53, 74 ir 86 – nurodyta kitaip; |
2.2. |
skirtingų tipų kelio apšvietimo įtaisai – kelio apšvietimo įtaisai, kurie skiriasi šiais esminiais požymiais: |
2.2.1. |
prekybiniu pavadinimu arba prekių ženklu:
|
2.2.2. |
optinės sistemos savybėmis; |
2.2.3. |
sudedamųjų dalių, kurios, įtaisui veikiant, gali keisti optinius efektus atspindėjimo, lūžimo, sugerties ir (arba) deformavimo būdu, buvimu arba nebuvimu; |
2.2.4. |
tinkamumu eismui dešiniąja arba kairiąja puse, arba abiem eismo sistemoms; |
2.2.5. |
jei tai priekiniai žibintai: skleidžiamos šviesos tipu (artimoji šviesa, tolimoji šviesa arba abu tipai); |
2.2.6. |
jei tai APAS: priekinio apšvietimo funkcija (-omis), režimu (-ais) ir klasėmis; |
2.2.7. |
jei tai APAS: nurodyto (-ų) sistemos signalo(-ų) savybe (-ėmis); |
2.2.8. |
naudojamo (-ų) šviesos šaltinio (-ių) kategorija ir (arba) specialiuoju (-iaisiais) LED modulių identifikavimo kodu (-ais); |
2.2.9. |
tačiau įtaisas, skirtas montuoti transporto priemonės kairėje pusėje, ir atitinkamas įtaisas, skirtas montuoti transporto priemonės dešinėje pusėje, laikomi to paties tipo įtaisais. |
3. ADMINISTRACINĖS NUOSTATOS
3.1. |
Patvirtinimo paraiška |
3.1.1. |
Tipo patvirtinimo paraišką teikia prekybinio pavadinimo arba prekių ženklo savininkas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas. |
3.1.2. |
Kartu su paraiška pateikiami toliau nurodyti dokumentai (trimis egzemplioriais) ir pavyzdys (-iai): |
3.1.2.1. |
pakankamai detalūs brėžiniai, kad būtų galima atpažinti žibinto tipą ir, jei taikytina, klasę, kuriuose nurodoma:
|
3.1.3. |
trumpas techninis aprašas, kuriame visų pirma nurodoma:
|
3.1.3.1. |
jei tai priekinis žibintas, tame apraše nurodoma:
|
3.1.3.2. |
jei tai APAS, tame apraše nurodoma:
|
3.1.3.3. |
jeigu tai adaptyvioji tolimosios šviesos sistema, apšvietimo įrenginiai (2), kurie užtikrina laipsnišką tolimosios šviesos ir jutiklių sistemos prisitaikymą, ir jų techninės charakteristikos, svarbios jų veikimui; |
3.1.3.3.1. |
dokumentuose aprašyta saugos koncepcija, kurioje patvirtinimui reikalingus bandymus atliekančiai techninei tarnybai turi būti pateikta:
|
3.1.3.4. |
jei nenurodyta kitaip, du komplektiniai pavyzdžiai: vienas, skirtas montuoti transporto priemonės kairėje pusėje, ir kitas, skirtas montuoti transporto priemonės dešinėje pusėje; |
3.1.3.5. |
visų žibintų su plastikiniais išoriniais lęšiais, išskyrus posūkio apšvietimo žibintus, atveju pateikiami plastiko, iš kurio pagaminti lęšiai, pavyzdžiai (žr. 8 priedą); |
3.1.3.6. |
jei tai APAS, vienas sistemos, kurią prašoma patvirtinti, pavyzdžių rinkinys kartu su montavimo prietaisais, maitinimo ir valdymo įtaisais, taip pat signalų generatoriais, jei jie yra numatyti; |
3.1.3.7. |
jei žibinto tipas nuo jau patvirtinto tipo skiriasi tik prekybiniu pavadinimu arba prekių ženklu, prie paraiškos pakanka pridėti: |
3.1.3.7.1. |
gamintojo deklaraciją, kad pateiktas tipas yra toks pat (išskyrus prekybinį pavadinimą arba prekių ženklą) kaip jau patvirtintas tipas ir yra pagamintas to paties gamintojo; jau patvirtintas tipas identifikuojamas pagal patvirtinimo numerį; |
3.1.3.7.2. |
du to paties prekybinio pavadinimo arba tuo pačiu prekės ženklu paženklintus pavyzdžius arba lygiaverčius dokumentus. |
3.2. |
Patvirtinimas |
3.2.1. |
Patvirtinimas suteikiamas, jeigu įtaisai, pateikti patvirtinti vadovaujantis 3.1 punktu, atitinka šios taisyklės reikalavimus. |
3.2.2. |
Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris, įtaisas juo paženklinamas pagal 3.3 punkto reikalavimus. Ta pati susitariančioji šalis negali to paties numerio paskirti kitam įtaisų tipui, kuriam taikoma ši taisyklė. |
3.2.3. |
Pranešimas apie įtaiso tipo patvirtinimą, patvirtinto tipo išplėtimą, nepatvirtinimą arba patvirtinimo panaikinimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims, naudojant 1 priede pateikto pavyzdžio blanką. |
3.2.4. |
Jei patvirtinti prašoma APAS, kuri nėra numatyta įtraukti į pagal JT taisyklę Nr. 48 suteikiamą transporto priemonės tipo patvirtinimą: |
3.2.4.1. |
pareiškėjas turi pateikti dokumentų, kurių pakaktų įrodyti, kad sistema gali atitikti JT taisyklės Nr. 48 6.22 punkto reikalavimus, jei ji yra tinkamai sumontuota, ir |
3.2.4.2. |
sistema turi būti patvirtinta pagal JT taisyklę Nr. 10. |
3.2.4.3. |
Simboliai, kuriais identifikuojama kelio apšvietimo funkcija, kuriai suteiktas tipo patvirtinimas
1 lentelė Simbolių ir (arba) derinių sąrašas (visas sąrašas pateiktas 1 priede „Pranešimas“)
Priekinių rūko žibintų arba posūkio apšvietimo žibintų atveju mažiausioji 13 priedo 1 dalyje nurodyto matmens a vertė turi būti ne mažesnė kaip 5 mm, o visų kitų įtaisų atveju – ne mažesnė kaip 5 mm, jei naudojami plastikiniai lęšiai, ir ne mažesnė kaip 8 mm, jei naudojami stikliniai lęšiai. |
3.2.4.4. |
Kiekvienam įtaisui taikomi tokie su pakeitimų serijomis susiję pokyčio indeksai (taip pat žr. 6.1.1 punktą):
2 lentelė Pakeitimų serija ir pokyčio indeksas
|
3.3. |
Patvirtinimo ženklas |
3.3.1. |
Bendrosios nuostatos |
3.3.1.1. |
Ant kiekvieno įtaiso, priklausančio patvirtintam tipui, turi būti pakankamo dydžio plotas unikaliajam identifikatoriui (UI), kaip nurodyta 1958 m. Susitarime, ir kitiems ženklams, kaip nustatyta 3.3.2.6 punkte, arba, jei tai techniškai neįmanoma, patvirtinimo ženklui su papildomais simboliais ir kitiems ženklams, kaip atitinkamai nustatyta 3.3.2 punkte. |
3.3.1.2. |
Šių ženklų išdėstymo pavyzdžiai pateikti 13 priede. |
3.3.1.3. |
Unikaliajam identifikatoriui (UI) arba patvirtinimo ženklui skirta vieta turi būti parodyta 3.1.2 punkte nurodytuose brėžiniuose. |
3.3.1.4. |
UI arba patvirtinimo ženklas su papildomais simboliais turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas. Jis gali būti vidinėje arba išorinėje (skaidrioje arba neskaidrioje) žibinto dalyje, kuri negali būti atskirta nuo skaidrios šviesą skleidžiančios žibinto dalies. Bet kokiu atveju ženklas turi būti matomas, kai žibintas yra sumontuotas transporto priemonėje arba kai atidaryta slankioji jos dalis, pvz., variklio dangtis, bagažinės dangtis arba durelės. |
3.3.1.5. |
Sugrupuotieji, kombinuotieji arba tarpusavyje sujungti žibintai gali būti ženklinami vienu UI arba patvirtinimo ženklu, jei visi sugrupuotieji, kombinuotieji arba tarpusavyje sujungti žibintai atitinka susijusią taisyklę ir kartu įvykdomi šie reikalavimai:
|
3.3.1.6. |
Jei skirtingų tipų žibintai atitinka kelių taisyklių reikalavimus ir tuose žibintuose naudojamas toks pats – tokios pat arba kitokios spalvos – išorinis lęšis, gali būti naudojamas vienas patvirtinimo ženklas, jei:
|
3.3.1.7. |
Jei žibintai tarpusavyje sugrupuoti, kombinuoti arba tarpusavyje sujungti su žibintais, kurių lęšis taip pat gali būti naudojamas kitų tipų žibintuose, taikomos 3.3 punkto nuostatos. |
3.3.2. |
Patvirtinimo ženklą sudaro: |
3.3.2.1. |
apskritimas, kuriame įrašyta raidė E ir tipą patvirtinusios šalies skiriamasis numeris (6); |
3.3.2.2. |
3.2.2 punkte nustatytas patvirtinimo numeris; |
3.3.2.3. |
šios taisyklės numeris, po jo – raidė R ir du skaitmenys, kuriais nurodoma suteikiant patvirtinimą galiojanti pakeitimų serija; |
3.3.2.4. |
papildomi simboliai, taikomi priekiniams žibintams, APAS ir priekiniams rūko žibintams: |
3.3.2.4.1. |
jei tai priekiniai žibintai ir (arba) APAS įrengimo modulis, pritaikytas (-i) tik eismui kairiąja puse – horizontali į dešinę nukreipta rodyklės, žiūrint iš priekinio žibinto priekio, t. y. rodanti į tą kelio pusę, kuria vyksta eismas; |
3.3.2.4.2. |
jei tai priekiniai žibintai ir (arba) APAS įrengimo modulis, suprojektuotas (-i) pagal abiejų eismo sistemų reikalavimus, panaudojant optinio įtaiso arba šviesos šaltinio (-ių), arba LED modulio (-ių) reguliavimą – horizontalios rodyklės, atitinkamai rodančios ir į kairę, ir į dešinę; |
3.3.2.4.3. |
F3 klasės priekiniai rūko žibintai, kurių šviesos sklaida yra asimetrinė ir kurių negalima savo nuožiūra montuoti bet kurioje transporto priemonės pusėje, turi būti paženklinti rodykle, nukreipta į transporto priemonės išorę; |
3.3.2.4.4. |
ant priekinių rūko žibintų, priekinių žibintų ir APAS įrengimo modulio su plastikiniu lęšiu – raidės „PL“, rašomos šalia simbolių, kuriais identifikuojamas apšvietimas; |
3.3.2.4.5. |
jei priekiniai žibintai ir (arba) APAS įrengimo modulis atitinka artimosios šviesos reikalavimus, šalia apskritimo, kuriame įrašyta raidė E, nurodomas didžiausias šviesos stipris, išreikštas atskaitos žyma (I'M), kaip nustatyta 5.1.3.6 punkte.
Jeigu tai tarpusavyje sujungti tolimosios šviesos priekiniai žibintai ir (arba) APAS apšvietimo įrenginys, nurodomas bendras didžiausias tolimosios šviesos stipris, išreikštas taip, kaip pirmiau nurodyta; |
3.3.2.4.6. |
jei tai priekiniai žibintai ir (arba) APAS įrengimo modulis, suprojektuotas (-i) taip, kad šviesos šaltinis (-iai) arba LED modulis (-iai), skleidžiantys pagrindinę artimąją šviesą, nešviestų kartu su kuriuo nors kitu apšvietimo funkciją atliekančiu įtaisu, su kuriuo jis (jie) gali būti tarpusavyje sujungtas (-i), patvirtinimo ženkle už artimosios šviesos priekinio žibinto simbolio turi būti rašomas pasvirasis brūkšnys (/). |
3.3.2.4.6.1. |
Šis reikalavimas netaikomas priekiniams žibintams, atitinkantiems reikalavimus, keliamus D klasės priekiniams žibintams, suprojektuotiems taip, kad artimąją arba tolimąją šviesą skleistų tas pats dujų išlydžio šviesos šaltinis. |
3.3.2.4.7. |
APAS atveju brūkšniu virš raidės (-ių) pažymima, kad APAS funkciją (-as) toje sistemos pusėje atlieka keli įrengimo moduliai. |
3.3.2.5. |
Patvirtinimo numeris ir simboliai išdėstomi šalia apskritimo, virš raidės E arba po ja, arba į dešinę ar į kairę nuo šios raidės. Patvirtinimo numerio skaitmenys turi būti toje pačioje raidės E pusėje ir pasukti ta pačia kryptimi. |
3.3.2.6. |
Kiti ženklai
Kelio apšvietimo funkcijos arba sistemos paženklinamos nenutrinamu ir aiškiai įskaitomu pareiškėjo prekybiniu pavadinimu arba prekių ženklu ir šiais nenutrinamais ir aiškiai įskaitomais ženklais: |
3.3.2.6.1. |
įtaisai, skleidžiantys artimąją šviesą ir suprojektuoti taip, kad atitiktų eismo ir dešiniąja, ir kairiąja pusėmis reikalavimus, – ženklais, žyminčiais abi optinio įtaiso montavimo transporto priemonėje arba šviesos šaltinio montavimo ant atšvaito pozicijas; šiuos ženklus turi sudaryti raidės „R/D“, žyminčios padėtį eismui dešiniąja puse, ir raidės „L/G“, žyminčios padėtį eismui kairiąja puse; |
3.3.2.6.2. |
žibintai su keičiamuoju (-aisiais) šviesos šaltiniu (-iais) arba keičiamuoju (-aisiais) šviesos šaltinio moduliu (-ais), – ženklu, rodančiu:
|
3.3.2.6.3. |
žibintai su šviesos šaltinio moduliu (-ais), – ženklu ant šviesos šaltinio modulio (-ių), rodančiu:
|
3.3.2.6.4. |
posūkio apšvietimo žibintai, turintys:
|
3.3.2.6.5. |
elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys: |
3.3.2.6.5.1. |
priekinių žibintų, APAS ir priekinių rūko žibintų atveju:
jeigu LED moduliui (-iams) valdyti naudojamas elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys, kuris nėra sudedamoji LED modulio dalis, ant tokio įrenginio turi būti pažymėtas specialusis identifikavimo kodas (-ai), vardinė įtampa ir galia vatais; |
3.3.2.6.5.2. |
posūkio apšvietimo žibintų atveju:
elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys, kuris yra žibinto dalis, tačiau nėra įrengtas žibinto korpuse, paženklinamas gamintojo pavadinimu ir jo identifikavimo numeriu; |
3.3.2.6.6. |
APAS, priekiniai rūko žibintai ir priekiniai žibintai, išskyrus AS, BS, CS, DS ir ES klasių žibintus, kurie 7 priedo reikalavimus atitinka tik tuomet, kai maitinami 12 V maitinimo šaltinio, – ženklu, kurį sudaro skaičius 24, užbrauktas pasvirusiu kryžiumi (X), pateikiamu šalia šviesos šaltinio (-ių) laikiklių; |
3.3.2.6.7. |
jei tai L ir T kategorijų transporto priemonėms skirtas priekinis žibintas, turintis papildomą (-us) apšvietimo įrenginį (-ius): |
3.3.2.6.7.1. |
priekiniai žibintai, skleidžiantys pagrindinę artimąją šviesą, paženklinami papildomo (-ų) apšvietimo įrenginio (-ių) specialiuoju identifikavimo kodu, nurodytu 3.3.2.6.7.2.2 punkte; |
3.3.2.6.7.2. |
papildomas (-i) apšvietimo įrenginys (-iai) paženklinami pareiškėjo prekybiniu pavadinimu arba prekių ženklu ir šiais ženklais: |
3.3.2.6.7.2.1. |
jei tai šviesos šaltinis (-iai) – jo (jų) kategorijos (-ų) žymeniu (-imis), o (arba)
jei tai LED modulis (-iai) – vardinės įtampos ir vardinės galios žymenimis ir LED modulio(-ių) specialiuoju (-iaisiais) identifikavimo kodu (-ais); |
3.3.2.6.7.2.2. |
papildomo (-ų) apšvietimo įrenginio (-ių) specialiuoju (-iaisiais) identifikavimo kodu (-ais). Šie ženklai turi būti aiškiai įskaitomi ir nenutrinami.
Šio specialiojo identifikavimo kodo pirmosios raidės turi būti „ALU“ (nuo angl. žodžių „Additional Lighting Unit“ („Papildomas apšvietimo įrenginys“), po jų turi būti patvirtinimo ženklas be apskritimo, o jei naudojami keli nevienodi papildomi apšvietimo įrenginiai, taip pat pateikiami papildomi simboliai ar ženklai. Šis specialusis identifikavimo kodas turi būti nurodytas brėžiniuose. Patvirtinimo ženklas neprivalo būti toks pat kaip ant žibinto, kuriame naudojamas tas (tie) papildomas (-i) apšvietimo įrenginys (-iai), tačiau abu ženklai turi būti to paties pareiškėjo. |
3.3.3. |
Patvirtinimo ženklas gali būti pakeičiamas unikaliuoju identifikatoriumi (UI), jei toks yra. Unikaliojo identifikatoriaus žymuo turi atitikti toliau pateiktame pavyzdyje nurodytą formatą: |
a ≥ 8 mm
Pirmiau nurodytas unikalusis identifikatorius (UI), kuriuo paženklintas žibintas, rodo, kad atitinkamas tipas buvo patvirtintas ir kad atitinkamą informaciją apie tą tipo patvirtinimą galima rasti JT saugioje internetinėje duomenų bazėje, kaip unikalųjį identifikatorių naudojant numerį 163210.
3.4. |
Kelio apšvietimo įtaiso pakeitimai ir patvirtinto tipo išplėtimas |
3.4.1. |
Apie kiekvieną žibinto tipo pakeitimą pranešama tipą patvirtinusiai tipo patvirtinimo institucijai. Tada ta institucija gali: |
3.4.1.1. |
manyti, kad pakeitimai veikiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio ir kad bet kokiu atveju žibintas vis tiek atitinka reikalavimus, arba |
3.4.1.2. |
reikalauti iš techninės tarnybos, atsakingos už bandymus, kitos bandymų ataskaitos. |
3.4.2. |
Apie patvirtinimą arba atsisakymą suteikti patvirtinimą, nurodant pakeitimus, 3.2.3 punkte nustatyta tvarka pranešama šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims. |
3.4.3. |
Patvirtintą tipą išplėtusi tipo patvirtinimo institucija suteikia tokio išplėtimo serijos numerį ir apie tai praneša kitoms šią taisyklę, pagal kurią buvo suteiktas patvirtinimas, taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką. |
3.5. |
Gamybos atitiktis
Gamybos atitikties kontrolės procedūros turi atitikti nustatytąsias 1958 m. Susitarimo 1 priedėlyje (E/ECE/TRANS/505/Rev.3), jas taikant galioja toliau nurodyti reikalavimai. |
3.5.1. |
Pagal šią taisyklę patvirtinti kelio apšvietimo įtaisai turi būti pagaminti taip, kad atitiktų patvirtintą tipą ir tenkintų 4.16 punkto ir 5 dalies reikalavimus. |
3.5.1.1. |
Turi būti laikomasi būtiniausių gamybos atitikties kontrolės procedūrų reikalavimų, nustatytų 2 priede. |
3.5.1.2. |
Turi būti laikomasi būtiniausių inspektoriaus atliekamos pavyzdžių atrankos reikalavimų, nustatytų 3 priede. |
3.5.2. |
Tipą patvirtinusi tipo patvirtinimo institucija gali bet kuriuo metu patikrinti kiekvienoje gamybos įmonėje taikomus atitikties kontrolės metodus. Paprastai tokie patikrinimai atliekami kartą per dvejus metus. |
3.5.3. |
Jei tai įtaisai, atitinkantys tik 5.6 punkto reikalavimus (posūkio apšvietimo žibintai) ir jei tai nekeičiamasis (-ieji) kaitinamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai) arba šviesos šaltinio modulis (-iai), kuriame (-iuose) įrengtas nekeičiamasis (-ieji) kaitinamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai), pareiškėjas prie tipo patvirtinimo dokumentų prideda už tipo patvirtinimą atsakingai institucijai priimtiną ataskaitą (parengtą šviesos šaltinio gamintojo, nurodyto tipo patvirtinimo dokumentuose), kuria įrodoma to (tų) nekeičiamojo (-ųjų) kaitinamojo (-ųjų) šviesos šaltinio (-ių) atitiktis reikalavimams, nustatytiems standarto IEC 60809 (3 leidimas) 4.11 punkte. |
3.5.4. |
Į kelio apšvietimo įtaisus, kurie turi akivaizdžių defektų, neatsižvelgiama. |
3.5.5. |
Į atskaitos žymę neatsižvelgiama. |
3.5.6. |
Į 8 lentelės B dalyje nurodytus matavimo taškus neatsižvelgiama. |
3.5.7. |
Į 35 lentelėje nurodytus 8–15 matavimo taškus neatsižvelgiama. |
3.6. |
Sankcijos už gamybos neatitiktį |
3.6.1. |
Pagal šią taisyklę suteiktas įtaiso tipo patvirtinimas gali būti panaikintas, jei nesilaikoma pirmiau nustatytų reikalavimų. |
3.6.2. |
Jeigu šią taisyklę taikanti Susitarimo šalis panaikina savo anksčiau suteiktą patvirtinimą, ji apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims nedelsdama praneša naudodama 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką. |
3.7. |
Visiškas gamybos nutraukimas
Visiškai nutraukęs pagal šią taisyklę patvirtinto įtaiso gamybą, tipo patvirtinimo liudijimo savininkas apie tai informuoja tipą patvirtinusią instituciją. Gavusi tokį pranešimą, ta institucija apie jį informuoja kitas šią taisyklę taikančias 1958 m. Susitarimo šalis, naudodama 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką. |
3.8. |
Už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų pavadinimai bei adresai
JT taisyklę taikančios 1958 m. Susitarimo šalys praneša Jungtinių Tautų Sekretoriatui už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų, kurios suteikia patvirtinimus ir kurioms turi būti siunčiami pranešimai, liudijantys apie kitose šalyse suteiktą patvirtinimą, patvirtinto tipo išplėtimą, nepatvirtinimą, patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą, pavadinimus ir adresus. |
4. BENDRIEJI TECHNINIAI REIKALAVIMAI
Patvirtinti pateikti žibintai turi atitikti 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus.
Reikalavimai, išdėstyti JT taisyklių Nr. 48, 53, 74 arba 86 ir jų pakeitimų serijose, galiojančiose teikiant žibintų tipo patvirtinimo paraišką, 5 skirsnyje „Bendrosios specifikacijos“ ir 6 skirsnyje „Atskiros specifikacijos“ (ir prieduose, į kuriuos padarytos nuorodos minėtuose skirsniuose), taikomi ir šioje taisyklėje.
Reikalavimai, taikytini kiekvienam žibintui ir transporto priemonės, kurioje žibintas numatomas montuoti, kategorijai (-oms), taikomi, kai įmanoma atlikti jų patikrą žibinto tipo patvirtinimo metu.
4.1. |
Žibintai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad, nežiūrint galimos vibracijos įprastinio naudojimo sąlygomis, jie ir toliau veiktų tinkamai ir jiems būtų būdingos šioje taisyklėje nustatytos charakteristikos. |
4.2. |
Žibintai turi būti pagaminti taip, kad neakindami užtikrintų tinkamą apšvietą skleisdami artimąją šviesą ir gerą apšvietą – skleisdami tolimąją šviesą. Posūkių apšvietimas gali būti užtikrinamas įjungiant vieną papildomą kaitinamąjį šviesos šaltinį, vieną ar kelis papildomus LED šviesos šaltinius arba vieną ar kelis papildomus LED modulius, kurie yra artimosios šviesos žibinto dalis. |
4.3. |
Žibintai turi turėti įtaisą, kuriuo tuos priekinius žibintus transporto priemonėse būtų galima sureguliuoti pagal žibintams taikomas taisykles. AS, BS, CS, DS ir ES klasių priekinių žibintų atveju toks įtaisas gali būti reguliuojamas arba nereguliuojamas horizontaliai, jei priekiniai žibintai suprojektuoti taip, kad gebėtų išlaikyti tinkamą horizontalų nustatymą net ir juos sureguliavus vertikaliai. Tokio įtaiso nebūtina montuoti įrenginiuose, kuriuose atšvaito negalima atskirti nuo sklaidytuvo, su sąlyga, kad tokie įrenginiai bus naudojami tik tokiose transporto priemonėse, kuriose žibintas gali būti reguliuojamas kitomis priemonėmis. |
4.4. |
Jeigu žibintas, skleidžiantis pagrindinę artimąją šviesą, ir žibintas, skleidžiantis tolimąją šviesą, turi atskirą (-us) šviesos šaltinį (-ius) arba LED modulį (-ius), reguliavimo įtaisu turi būti įmanoma atskirai tinkamai sureguliuoti pagrindinę artimąją šviesą ir tolimąją šviesą.
Tačiau šios nuostatos netaikomos sąrankoms, kuriose negalima atskirti atšvaito. |
4.5. |
Šviesos šaltiniai |
4.5.1. |
Šviesos šaltiniams taikomi apribojimai |
4.5.1.1. |
Žibinte turi būti įrengtas (-i) tik pagal JT taisyklę Nr. 37, JT taisyklę Nr. 99 ir (arba) JT taisyklę Nr. 128 patvirtintas (-i) šviesos šaltinis (-iai), jei JT taisyklėje Nr. 37 ir teikiant tipo patvirtinimo paraišką tos taisyklės galiojančios serijos pakeitimuose arba JT taisyklėje Nr. 99 ir teikiant tipo patvirtinimo paraišką tos taisyklės galiojančios serijos pakeitimuose, arba JT taisyklėje Nr. 128 ir teikiant tipo patvirtinimo paraišką tos taisyklės galiojančios serijos pakeitimuose nenustatyta jokių naudojimo apribojimų, ir (arba) LED modulis (-iai), ir (arba) šviesos šaltinio modulis (-iai) (taikoma tik posūkio apšvietimo žibintams), ir (arba) nekeičiamasis šviesos šaltinis (taikoma tik posūkio apšvietimo žibintams). |
4.5.1.2. |
Priekiniuose rūko žibintuose, nepaisant to, ar šviesos šaltinius galima pakeisti, ar ne, įrengiamas vienas ar keli šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal:
ir (arba) vienas ar keli LED moduliai, jei taikomi 9 priedo reikalavimai; turi būti tikrinama atitiktis šiems reikalavimams. |
4.5.1.3. |
D klasės priekiniuose žibintuose įrengiami tik: |
4.5.1.3.1. |
pagrindinei artimajai šviesai skleisti – vienas dujų išlydžio šviesos šaltinis. Leidžiama įrengti ne daugiau kaip du papildomus artimosios šviesos šaltinius, kaip nustatyta toliau:
|
4.5.1.3.2. |
tolimajai šviesai skleisti – vienas ar keli kaitinamieji šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 37, vienas ar keli dujų išlydžio šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 99, vienas ar keli LED šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 128, ir (arba) LED modulis (-iai). Jei tolimajai šviesai skleisti naudojamas daugiau kaip vienas šviesos šaltinis, tie šviesos šaltiniai naudojami kartu.
Be to, dalis tolimosios šviesos, skleidžiamos kurio nors vieno iš šių šviesos šaltinių, gali būti naudojama tik trumpalaikiams signalams perduoti (pvz., mirktelėti, kad praleistų), kaip nurodė pareiškėjas. Tai nurodoma atitinkame brėžinyje ir pažymima pranešimo blanke. |
4.5.1.4. |
A ir B klasių priekiniuose žibintuose įrengiami tik: |
4.5.1.4.1. |
pagrindinei artimajai šviesai skleisti – vienas kaitinamasis šviesos šaltinis, patvirtintas pagal JT taisyklę Nr. 37, vienas ar keli LED šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 128, arba vienas ar keli LED moduliai. Leidžiama įrengti papildomus artimosios šviesos šaltinius, kaip nustatyta toliau:
Sugedus papildomam kaitinamajam šviesos šaltiniui, vienam ar keliems papildomiems LED šviesos šaltiniams arba vienam ar keliems papildomiems LED moduliams, priekinis žibintas turi toliau veikti pagal artimosios šviesos reikalavimus; |
4.5.1.4.2. |
tolimajai šviesai skleisti, nepaisant pagrindinei artimajai šviesai skleisti naudojamo šviesos šaltinio tipo (LED modulis (-iai), kaitinamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai) ar LED šviesos šaltinis (-iai), – vienas ar keli kaitinamieji šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 37, vienas ar keli LED šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 128, arba vienas ar keli LED moduliai. |
4.5.1.5. |
AS, BS, CS ir DS klasių priekiniuose žibintuose įrengiami tik: |
4.5.1.5.1. |
pagrindinei artimajai šviesai skleisti – vienas arba du kaitinamieji šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 37, vienas ar keli LED šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 128, arba vienas ar keli LED moduliai. Jei posūkiams apšviesti naudojamas (-i) papildomas (-i) šviesos šaltinis (-iai) ir (arba) papildomas (-i) apšvietimo įrenginys (-iai), naudojami tik kaitinamieji šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 37, LED šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 128, ir (arba) LED modulis (-iai); |
4.5.1.5.2. |
tolimajai šviesai skleisti, nepaisant pagrindinei artimajai šviesai skleisti naudojamo šviesos šaltinio tipo (LED modulis (-iai), kaitinamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai) ar LED šviesos šaltinis (-iai)), – vienas ar keli kaitinamieji šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 37, vienas ar keli LED šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 128, arba vienas ar keli LED moduliai. |
4.5.1.6. |
ES klasės priekiniuose žibintuose įrengiami tik: |
4.5.1.6.1. |
pagrindinei artimajai šviesai skleisti – vienas dujų išlydžio šviesos šaltinis, patvirtintas pagal JT taisyklę Nr. 99, vienas ar keli LED šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 128, arba vienas ar keli LED moduliai. Jei posūkiams apšviesti naudojamas (-i) papildomas (-i) šviesos šaltinis (-iai) ir (arba) papildomas (-i) apšvietimo įrenginys (-iai), naudojami tik kaitinamieji šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 37, LED šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 128, ir (arba) LED modulis (-iai); |
4.5.1.6.2. |
tolimajai šviesai skleisti, nepaisant pagrindinei artimajai šviesai skleisti naudojamo šviesos šaltinio tipo (LED modulis (-iai), dujų išlydžio šviesos šaltinis (-iai) ar LED šviesos šaltinis (-iai)), – vienas ar keli dujų išlydžio šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 99, vienas ar keli LED šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 128, arba vienas ar keli LED moduliai. |
4.5.1.7. |
Posūkio apšvietimo žibintuose gali būti įrengiami tik toliau nurodyti šviesos šaltiniai arba toliau nurodytų šviesos šaltinių derinys:
|
4.5.1.8. |
C, E, V, W ir R klasių APAS gali būti įrengiami tik toliau nurodyti šviesos šaltiniai arba toliau nurodytų šviesos šaltinių derinys:
Tačiau C klasės (pagrindiniame) artimosios šviesos žibinte turi būti įrengiami tik keičiamieji šviesos šaltiniai arba keičiamieji ar nekeičiamieji LED moduliai. |
4.5.2. |
Bendrieji šviesos šaltiniams keliami reikalavimai |
4.5.2.1. |
Jei tam tikros (-ų) kategorijos (-ų) arba tipo (-ų) šviesos šaltinių naudojimas naudojamų transporto priemonių žibintuose, kurie iš pat pradžių buvo įrengti tose transporto priemonėse, yra ribojamas, patvirtinti žibinto tipą prašantis pareiškėjas deklaruoja, kad tas žibintas yra skirtas įrengti tik tose transporto priemonėse; tai nurodoma pranešimo blanke. |
4.5.2.2. |
Jeigu tai keičiamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai):
|
4.5.2.3. |
Elektroninis (-iai) šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys (-iai) gali būti laikomas (-i) sudedamąja žibinto dalimi; jis (jie) gali būti sudedamoji (-osios) LED modulio (-ių) dalis (-ys). |
4.5.2.4. |
D ir (arba) ES klasės priekinis žibintas ir jo balastinis įtaisas arba šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys neturi sukelti spinduliuotės ir maitinimo linijos trikdžių, dėl kurių sutriktų kitų transporto priemonės elektros ir (arba) elektroninių sistemų veikla (7). |
4.5.2.5. |
Leidžiama naudoti priekinius rūko žibintus, sukonstruotus taip, kad jie nuolat veiktų su papildoma spinduliuojamos šviesos stiprio kontrolės sistema, arba suderintus su kita funkcija, palaikoma bendro šviesos šaltinio, ir sukonstruotus taip, kad jie nuolat veiktų su spinduliuojamos šviesos stiprio kontrolės sistema. |
4.5.2.6. |
Išskyrus APAS ir posūkio apšvietimo žibintus, jei naudojamas žibintas, kuriame įrengtas vienas arba keli šviesos šaltiniai arba LED modulis (-iai), skleidžiantis (-ys) pagrindinę artimąją šviesą arba priekinę rūko šviesą, kurių bendras etaloninis šviesos srautas viršija 2 000 liumenų, tai nurodoma 1 priede pateiktame pranešimo blanke.
Jei naudojamos APAS, kuriose sumontuoti šviesos šaltiniai ir (arba) LED modulis (-iai), spinduliuojantys pagrindinę artimąją šviesą, kurios bendras apšvietimo įrenginių etaloninis šviesos srautas, nurodytas 1 priede pateikto pranešimo blanko 9.3.2.3 punkte, viršija 2 000 liumenų kiekvienoje pusėje, tai nurodoma 1 priede pateiktame pranešimo blanke. LED modulio (-ių) etaloninis šviesos srautas matuojamas remiantis 9 priedo 5 dalimi. |
4.5.2.7. |
LED modulis turi būti:
|
4.5.3. |
Specialieji šviesos šaltiniams keliami reikalavimai |
4.5.3.1. |
Jei posūkio apšvietimo žibinte įrengtas (-i) šviesos šaltinio modulis (-iai), tas (tie) šviesos šaltinio modulis (-iai) turi būti suprojektuotas (-i) taip, kad:
|
4.5.3.2. |
Priekiniams žibintams, APAS ir priekiniams rūko žibintams, kuriuose įrengtas (-i) LED šviesos šaltinis (-iai) ir (arba) LED modulis (-iai), taikomos tokios nuostatos: |
4.5.3.2.1. |
elektroninis (-iai) šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys (-iai), susiję su LED modulio (-ių) valdymu, gali būti laikomas (-i) sudedamąja žibinto dalimi; jis (jie) gali būti sudedamoji (-osios) LED modulio (-ių) dalis (-ys); |
4.5.3.2.2. |
žibintas ir pats (patys) LED modulis (-iai) turi atitikti šios taisyklės 9 priede nustatytus atitinkamus reikalavimus. Turi būti tikrinama atitiktis šiems reikalavimams; |
4.5.3.2.3. |
A, B ir D klasių priekinių žibintų ir APAS visų pagrindinę artimąją šviesą skleidžiančių LED šviesos šaltinių ir (arba) LED modulių bendras etaloninis šviesos srautas, išmatuotas pagal 9 priedo 5 dalį (taikoma tik LED moduliams), turi būti 1 000 liumenų arba didesnis; |
4.5.3.2.4. |
AS, BS, CS ir DS klasių priekinių žibintų visų pagrindinę artimąją šviesą skleidžiančių LED šviesos šaltinių ir (arba) LED modulių bendras etaloninis šviesos srautas, išmatuotas pagal 9 priedo 5 dalį (taikoma tik LED moduliams), turi neviršyti toliau nurodytų ribų.
3 lentelė. AS, BS, CS ir DS klasės. Artimosios šviesos srauto mažiausioji ir didžiausioji ribinės vertės
|
4.5.3.2.5. |
ES klasės priekinių žibintų visų pagrindinę artimąją šviesą skleidžiančių LED šviesos šaltinių ir (arba) LED modulių bendras etaloninis šviesos srautas, išmatuotas pagal 9 priedo 5 dalį, turi neviršyti toliau nurodytų ribų.
4 lentelė ES klasė. Artimosios šviesos srauto mažiausioji ribinė vertė
|
4.5.3.2.6. |
Jeigu naudojamas keičiamasis LED modulis, jo išėmimas ir pakeitimas, kaip aprašyta 9 priedo 1.4.1 punkte, parodomas techninei tarnybai priimtinu būdu. |
4.5.3.2.7. |
JT taisyklėje Nr. 48 nustatyta, kad LED moduliuose gali būti kitiems šviesos šaltiniams skirtų laikiklių. |
4.5.3.3. |
AS, BS, CS ir DS klasių priekinių žibintų kiekvieno pagrindinės artimosios šviesos šaltinio atskaitinis šviesos srautas esant 13,2 V įtampai neviršija 900 lm, jei tai AS arba BS klasės žibintas, ir 2 000 lm, jei tai CS arba DS klasės žibintas. |
4.6. |
Žibinto bandymas
Atsižvelgiant į tai, koks šviesos šaltinis naudojamas, taikomos toliau nurodytos sąlygos. |
4.6.1. |
Keičiamieji kaitinamieji šviesos šaltiniai |
4.6.1.1. |
Jeigu tai kaitinamieji šviesos šaltiniai, maitinami tiesiogiai iš transporto priemonės maitinimo sistemos:
žibintas tikrinamas naudojant bespalvius standartinius (etaloninius) kaitinamuosius šviesos šaltinius, kaip apibrėžta JT taisyklėje Nr. 37. Bandant žibintą, išskyrus posūkio apšvietimo žibintus, kaitinamojo (-ųjų) šviesos šaltinio (-ių) maitinimo šaltinis sureguliuojamas taip, kad, esant 13,2 V įtampai, būtų gautas atskaitinis šviesos srautas, kaip nurodyta atitinkamame JT taisyklės Nr. 37 duomenų lape. Bandant posūkio apšvietimo žibintus, kaitinamojo (-ųjų) šviesos šaltinio (-ių) maitinimo šaltinis sureguliuojamas taip, kad, esant 13,2 V arba 13,5 V įtampai, būtų gautas atskaitinis šviesos srautas, kaip nurodyta atitinkamame JT taisyklės Nr. 37 duomenų lape. Tačiau jeigu pagrindinei artimajai šviesai naudojamas H9 arba H9B kategorijos kaitinamasis šviesos šaltinis, pareiškėjas gali pasirinkti atskaitinį šviesos srautą esant 12,2 V arba13,2 V įtampai, kaip nurodyta atitinkamame JT taisyklės Nr. 37 duomenų lape, be to, 1 priede pateikto pranešimo blanko 9 punkte nurodoma, kokia įtampa buvo parinkta tipui patvirtinti. |
4.6.1.2. |
Tam, kad atliekant fotometrinį matavimą būtų apsaugotas standartinis (etaloninis) kaitinamasis šviesos šaltinis, leidžiama atlikti matavimus esant kitokiam šviesos srautui nei atskaitinis 13,2 V šviesos srautas. Jeigu techninė tarnyba nutaria matavimus atlikti taip, tuomet, siekiant patikrinti, ar įvykdyti fotometriniai reikalavimai, šviesos stipris koreguojamas išmatuotą vertę dauginant iš standartinio (etaloninio) kaitinamojo šviesos šaltinio atskiro koeficiento Flamp; čia:
F lamp = Φ reference / Φ test; Φ reference – atskaitinis šviesos srautas esant 13,2 V įtampai, kaip nurodyta atitinkamame JT taisyklės Nr. 37 duomenų lape; Φtest – faktinis šviesos srautas, naudojamas matavimams. Tačiau jeigu pasirinktas atskaitinis šviesos srautas esant 12,2 V įtampai, kaip nurodyta H9 arba H9B kategorijos duomenų lape, šios procedūros atlikti negalima. |
4.6.2. |
Dujų išlydžio šviesos šaltinis
Turi būti naudojamas standartinis šviesos šaltinis, kaip nustatyta JT taisyklėje Nr. 99, pasendintas atlikus bent 15 ciklų, vadovaujantis JT taisyklės Nr. 99 4 priedo 4 dalimi. Atliekant žibinto bandymą, nustatoma pastovi 13,2 V balastinio įtaiso ar šviesos šaltinio, jeigu jis yra sujungtas su balastiniu įtaisu, gnybtų įtampa, jeigu tai yra 12 V įtampos sistema, arba transporto priemonei pareiškėjo nustatyta įtampa; leidžiamasis nuokrypis turi būti ± 0,1 V. Etaloninis dujų išlydžio šviesos šaltinio šviesos srautas gali skirtis nuo nurodytojo JT taisyklėje Nr. 99. Tokiu atveju šviesos stiprio vertės turi būti atitinkamai pakoreguojamos. |
4.6.3. |
Keičiamieji LED šviesos šaltiniai
Žibintas tikrinamas naudojant standartinį šviesos šaltinį, kaip apibrėžta JT taisyklėje Nr. 128. Atliekant žibinto bandymą, šviesos šaltiniui (-iams) nustatoma pastovi 13,2 V arba 13,5 V (alternatyvi vertė, taikoma tik posūkio apšvietimo žibintams) įtampa, jeigu tai yra 12 V sistema, arba 28 V įtampa, jeigu tai yra 24 V įtampos sistema, arba transporto priemonei pareiškėjo nustatyta įtampa; leidžiamasis nuokrypis turi būti ± 0,1 V. Gautos šviesos stiprio vertės pakoreguojamos. Pataisos faktorius – etaloninio šviesos srauto ir šviesos srauto vertės esant naudojamai įtampai santykis. Jei LED šviesos šaltinių yra daugiau nei vienas, taikoma vidutinė pataisos faktorių vertė ir kiekvienas atskiras pataisos faktorius nuo tos vidutinės vertės neturi nukrypti daugiau nei 5 proc. |
4.6.4. |
LED moduliai
Visi žibintų, kuriuose įrengtas (-i) LED modulis (-iai), matavimai atliekami atitinkamai naudojant 6,3 V, 13,2 V arba 28,0 V įtampą, jeigu šioje taisyklėje nenurodyta kitaip. LED moduliai, valdomi elektroniniu šviesos šaltinio reguliavimo įrenginiu, matuojami taikant pareiškėjo nurodytą įėjimo įtampą arba, atliekant fotometrinį bandymą, vietoj šio reguliavimo įrenginio naudojant maitinimo ir valdymo įtaisą. |
4.6.5. |
Nekeičiamieji šviesos šaltiniai (ir tik jie), jei jie leidžiami pagal 4 punkto reikalavimus
Visi žibintų, kuriuose įrengti nekeičiamieji šviesos šaltiniai, matavimai atliekami naudojant 6,3 V arba 6,75 V (alternatyvi vertė, taikoma tik posūkio apšvietimo žibintams), 13,2 V arba 13,5 V (alternatyvi vertė, taikoma tik posūkio apšvietimo žibintams), arba 28,0 V, arba kitokią transporto priemonei pareiškėjo nustatytą įtampą. Bandymų laboratorija gali pareikalauti, kad pareiškėjas pateiktų specialųjį maitinimo šaltinį, kuriuo šviesos šaltiniams tiekiama energija. Bandomosios įtampos srovė tiekiama žibinto įvadiniams gnybtams. |
4.6.6. |
Jeigu žibinte naudojamas šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys, kuris yra žibinto dalis, to žibinto įvadiniams gnybtams tiekiama gamintojo nurodytos įtampos srovė. |
4.6.7. |
Jeigu žibinte naudojamas šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys, kuris nėra žibinto dalis, to šviesos šaltinio reguliavimo įrenginio įvadiniams gnybtams tiekiama gamintojo nurodytos įtampos srovė. Bandymų laboratorija turi reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų specialųjį šviesos šaltinio reguliavimo įrenginį, kuriuo šviesos šaltiniui ir naudojamoms funkcijoms tiekiama energija. Šviesos šaltinio reguliavimo įrenginio identifikavimo duomenys, jei taikytina, ir (arba) taikoma įtampa, įskaitant leidžiamuosius nuokrypius, nurodomi 1 priede pateiktame pranešimo blanke. |
4.6.8. |
Jei tai priekiniai žibintai arba APAS su skirtingų tipų šviesos šaltiniais, žibinto dalis, kurioje įrengti:
o tada gautas rezultatas pridedamas prie ankstesnio rezultato, gauto išbandžius šviesos šaltinius. |
4.7. |
Plastikinių šviesos perdavimo komponentų (išskyrus posūkio apšvietimo žibintus ir AS klasės priekinius žibintus) bandymas |
4.7.1. |
Jei žibinto lęšis pagamintas iš plastiko, bandymai atliekami pagal 8 priedo reikalavimus. |
4.7.2. |
Priekiniame rūko žibinte esančių šviesos perdavimo komponentų atsparumo ultravioletinei spinduliuotei bandymas atliekamas pagal 8 priedo 3.4 punktą. |
4.7.2.1. |
4.7.2 punkte nustatytas bandymas nereikalingas, jeigu naudojami silpnos ultravioletinės spinduliuotės tipo šviesos šaltiniai, kaip nurodyta atitinkamoje JT taisyklėje arba 9 priede, arba jei imamasi priemonių atitinkamoms žibinto sudedamosioms dalims apsaugoti nuo ultravioletinės spinduliuotės, pvz., įterpiant stiklo filtrus. |
4.8. |
Ribinės linijos ryškumas ir tiesiškumas, jei taikytina, atitinkamai patikrinami pagal 5 ir 6 priedų reikalavimus. |
4.9. |
Išskyrus posūkio apšvietimo žibintus, pagal 7 priedo reikalavimus turi būti atlikti papildomi bandymai, siekiant įsitikinti, kad, naudojant sistemą, fotometrinės savybės per daug nesikeičia. |
4.10. |
Žibintai su asimetrine ribine linija, suprojektuoti taip, kad atitiktų ir eismo dešiniąja puse, ir eismo kairiąja puse reikalavimus, gali būti pritaikomi eismui kuria nors konkrečia kelio puse parenkant atitinkamą pradinį nustatymą, kai jie montuojami į transporto priemonę, arba vartotojui pačiam pasirenkant reikiamą nustatymą. Toks pradinis arba pasirinktinis nustatymas gali būti, pvz., optinio įtaiso nustatymas transporto priemonėje tam tikru kampu arba šviesos šaltinio (-ių), skleidžiančio (-ų) pagrindinę artimąją šviesą, nustatymas tam tikru kampu optinio įtaiso atžvilgiu.
Bet kokiu atveju turi būti galimi tik du skirtingi, aiškiai atskirti nustatymai: vienas – eismui dešiniąja puse, kitas – eismui kairiąja puse, o konstrukcija turi būti tokia, kad vienos padėties nebūtų galima netyčia perjungti į kitą arba į tarpinę padėtį. Jeigu numatytos dvi skirtingos nustatomosios šviesos šaltinio (-ių), skleidžiančio (-ų) pagrindinę artimąją šviesą, padėtys, jo (jų) tvirtinimo prie atšvaito komponentai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad, esant bet kuriai iš dviejų jos nustatomųjų padėčių, tas (tie) šviesos šaltinis (-iai) tam tikroje padėtyje būtų laikomi taip pat tiksliai, kaip reikalaujama dėl priekinių žibintų, skirtų eismui tik viena kelio puse. Atitiktis šio punkto reikalavimams tikrinama apžiūrint ir, jeigu būtina, naudojant bandymo įrenginį. |
4.11. |
Mechaninių arba elektromechaninių konstrukcijų bandymas |
4.11.1. |
Priekiniuose žibintuose arba sistemoje, skirtoje pakaitomis skleisti tolimąją ir artimąją šviesą, arba priekiniuose žibintuose, kuriuose artimoji šviesa ir (arba) tolimoji šviesa reikalinga ir posūkiams apšviesti, kiekvienas mechaninis, elektromechaninis arba kitoks priekiniame žibinte ir apšvietimo įrenginyje (-iuose) tuo tikslu montuojamas įtaisas turi būti sukonstruotas taip, kad: |
4.11.1.1. |
įtaisas būtų pakankamai atsparus atlikti 50 000 operacijų įprastomis naudojimo sąlygomis. Kad patikrintų, ar laikomasi šio reikalavimo, už patvirtinimo bandymus atsakinga techninė tarnyba gali:
|
4.11.2. |
A, B ir D klasių priekiniai žibintai |
4.11.2.1. |
Gedimo atveju šviesos stipris virš linijos H–H neturi viršyti artimajai šviesai pagal 5.2 punktą nustatytų verčių; be to, priekinių žibintų, sukonstruotų skleisti artimąją ir (arba) tolimąją šviesą (-as) su posūkio apšvietimo funkcija, bandymo taške 25 V (linija VV, taškas 1,72D) turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 2 500 cd šviesos stipris. |
4.11.2.2. |
Pagrindinė artimoji šviesa arba tolimoji šviesa visuomet turi būti įjungiama mechanizmui nepaliekant jokios galimybės sustoti tarp dviejų padėčių. |
4.11.3. |
AS, BS, CS, DS ir ES klasių priekiniai žibintai |
4.11.3.1. |
Išskyrus papildomą (-us) šviesos šaltinį (-ius) ir papildomą (-us) apšvietimo įrenginį (-ius), skirtus posūkiams apšviesti, gedimo atveju turi būti įmanoma automatiškai įjungti artimąją šviesą arba sukurti tokią būklę, kurios fotometriniai parametrai 1 zonoje neviršytų 1 200 cd, o taške 0,86D–V nebūtų mažesni nei 2 400 cd, panaudojant tokias priemones kaip, pvz., šviesos išjungimą, susilpninimą ar nuleidimą ir (arba) funkcijos pakeitimą. |
4.11.3.2. |
Išskyrus papildomą (-us) šviesos šaltinį (-ius) ir papildomą (-us) apšvietimo įrenginį (-ius), skirtus posūkiams apšviesti, artimoji šviesa arba tolimoji šviesa visuomet turi būti įjungiama mechanizmui nepaliekant galimybės sustoti tarp dviejų padėčių. |
4.11.4. |
APAS |
4.11.4.1. |
Išskyrus tolimosios šviesos pritaikymą, visuomet turi būti galima įjungti artimąją arba tolimąją šviesą be tarpinės padėties ar neapibrėžtos būklės galimybės; jei tai neįmanoma, sukurtoji būklė turi atitikti 4.11.4.2 punkto nuostatas. |
4.11.4.2. |
Esant gedimui turi būti galima automatiškai įjungti artimąją šviesą arba sukurti tokią būklę, kurios fotometriniai parametrai neviršytų 1 300 cd IIIb zonoje, nurodytoje 5.3 punkte, ir nebūtų mažesni nei 3 400 cd „Imax segmento“ taške, panaudojant tokias priemones kaip, pvz., šviesos išjungimą, susilpninimą ar nuleidimą ir (arba) funkcijos pakeitimą.
Atlikdama bandymus šių reikalavimų atitikčiai patikrinti už patvirtinimo bandymus atsakinga techninė tarnyba remiasi pareiškėjo pateiktomis instrukcijomis. |
4.11.5. |
Vartotojas neturi turėti galimybės įprastais įrankiais pakeisti judančių dalių formų ar padėčių ar kaip nors paveikti komutatorių. |
4.12. |
Žibintų, kurių ribinė linija yra tik asimetrinė, apšvietos sureguliavimas pagal įvairias eismo sąlygas |
4.12.1. |
Jeigu žibintai suprojektuoti pagal eismo tik viena kelio puse (dešiniąja arba kairiąja) reikalavimus, turi būti taikomos tinkamos priemonės, kad nebūtų keliama nepatogumų eismo dalyviams tose šalyse, kuriose eismas vyksta kita kelio puse- – priešinga tai, kuriai buvo sukonstruotas priekinis žibintas (8). Tai gali būti tokios priemonės:
|
4.12.2. |
Pritaikius 4.12.1 punkte aprašytas priemones, turi būti laikomasi toliau pateiktų žibinto šviesos stiprio reikalavimų, nekeičiant tam tikrų nustatymų, skirtų pirminei eismo krypčiai: |
4.12.2.1. |
artimoji šviesa, skirta eismui dešiniąja puse ir pritaikyta eismui kairiąja puse:
|
4.12.2.2. |
artimoji šviesa, skirta eismui kairiąja puse ir pritaikyta eismui dešiniąja puse:
|
4.13. |
Jeigu taikoma, žibintas turi būti taip sukonstruotas, kad sugedus šviesos šaltiniui ir (arba) šviesos diodo moduliui, įsijungtų gedimo signalas, kaip reikalaujama pagal atitinkamas JT taisyklės Nr. 48 nuostatas. |
4.14. |
Komponentas (-ai), prie kurio (-ių) montuojamas keičiamasis šviesos šaltinis, turi būti sukonstruotas (-i) taip, kad šviesos šaltinį sumontuoti būtų paprasta, nebūtų pavojaus apsirikti net tamsoje. |
4.15. |
Dėl fotometrinio reguliavimo ir matavimo sąlygų žr. 4 priedą. |
4.15.1. |
Žibintas su keičiamaisiais šviesos šaltiniais laikomas tinkamu, jei atitinka 5 dalies reikalavimus su mažiausiai vienu standartiniu (etaloniniu) šviesos šaltiniu, kuris gali būti pateiktas su žibintu. |
4.16. |
Skleidžiamos šviesos spalva
Visų žibintų skleidžiama šviesa turi būti baltos spalvos. Tačiau, pareiškėjui prašant, priekinių rūko žibintų skleidžiama spalva gali būti pasirinkto atspalvio geltona. 4 priedo A4-XII paveiksle apibrėžtame šviesos sklaidos tinklelio laukelyje posūkio apšvietimo žibintų skleidžiama šviesa turi būti balta. Už šio laukelio ribų neturi būti jokių pastebimų spalvos pokyčių. |
4.16.1. |
Žibintų su LED moduliais kolorimetrinės charakteristikos matuojamos pagal 9 priedo 4.3.2 punktą. |
4.17. |
Kai naudojami priekiniai žibintai arba APAS su reguliuojamu atšvaitu, kiekvienai montavimo padėčiai, nurodytai pagal 3.1.3 punktą, taikomi 5.1–5.4 punktų reikalavimai. Patikrai taikoma ši procedūra: |
4.17.1. |
kiekviena naudojama padėtis nustatoma naudojant bandomąjį goniometrą tiesės, jungiančios šviesos šaltinio centrą ir tašką HV matavimo ekrane, atžvilgiu. Tuomet reguliuojamas atšvaitas ir (arba) sistema arba viena ar keletas sudedamųjų jo (jos) dalių perkeliama į tokią padėtį, kurioje matavimo ekrano apšvietimas atitinka reikiamus nustatymo reikalavimus. |
4.17.2. |
Atšvaito ir (arba) sistemos arba vienos ar keleto sudedamųjų jo (jos) dalių, kurio (-ios, -ių) pradinė padėtis atitinka 4.17.1 punkto nuostatas, įtaisas ar jo dalis (-ys) turi atitikti reikiamus fotometrinius 5.1–5.4 punktų reikalavimus. |
4.17.3. |
Papildomi bandymai atliekami atšvaitą ir (arba) sistemą arba vieną ar keletą jo (jos) sudedamųjų dalių priekinių žibintų ir (arba) sistemų arba jų sudedamųjų dalių reguliavimo įtaisu perkėlus vertikaliai ±2 laipsniais arba bent jau nustačius į maksimalią padėtį, jei ji mažiau nei 2 laipsniais nutolusi nuo pradinės padėties. Perstačius priekinį žibintą ir (arba) sistemą arba vieną ar keletą jo (jos) sudedamųjų jos (pvz., naudojant goniometrą) atitinkamai priešinga kryptimi, spinduliuojamos šviesos stipris turi būti patikrintas ir atitikti reikalaujamas ribas šiomis kryptimis:
|
4.17.4. |
Jei pareiškėjas nurodė tik vieną montavimo padėtį, visoms kitoms padėtims kartojama 4.17.1–4.17.3 punktuose nurodyta procedūra. |
4.17.5. |
Jei pareiškėjas nenurodo specialių montavimo padėčių, priekinis žibintas ir (arba) sistema arba jo (jos) sudedamoji (-osios) dalis (-ys) turi būti nustatomas (-a, -os) 5.1–5.4 punktuose nustatytiems matavimams, atitinkamam (-iems) reguliavimo įtaisui (-ams) esant vidurinėje padėtyje. 4.17.3 punkte nurodyti papildomi bandymai atliekami atitinkamu (-ais) reguliavimo įtaisu (-ais) perkėlus atšvaitą ir (arba) sistemą arba jo (jos) sudedamąją (-ąsias) dalį (-is) į kraštines padėtis (o ne nukreipus ± 2 laipsniais). |
5. SPECIALIEJI TECHNINIAI REIKALAVIMAI
5.1. |
Techniniai reikalavimai, keliami A, B, D (GDL), BS, CS, DS arba ES (GDL) klasių tolimajai šviesai (simboliai „R“, „HR“, „DR“, „XR“, „R-BS“, „WR-CS“, „WR-DS“ arba „WR-ES“) |
5.1.1. |
Jeigu kelio apšvietimo įtaisas skirtas skleisti tolimąją ir artimąją šviesas, tolimosios šviesos sukuriamas šviesos stipris matuojamas tą įtaisą sureguliavus taip pat, kaip atliekant matavimus pagal 5.2–5.4 punktus.
Jeigu kelio apšvietimo įtaisas skleidžia tik tolimąją šviesą, jis sureguliuojamas taip, kad didžiausio šviesos stiprio centras būtų linijų H–H ir V–V sankirtos taške; toks įtaisas turi atitikti tik reikalavimus, nurodytus 5.1.3 punkte. Jei tolimajai šviesai skleisti įtaise naudojamas daugiau kaip vienas šviesos šaltinis, norint nustatyti didžiausiąją šviesos stiprio vertę (IM), tie šviesos šaltiniai įjungiami kartu. Be to, dalis tolimosios šviesos, skleidžiamos kurio nors vieno iš šių šviesos šaltinių, gali būti naudojama tik trumpalaikiams signalams perduoti (pvz., mirktelėti, kad praleistų), kaip nurodė pareiškėjas. Tai nurodoma atitinkame brėžinyje ir pažymima pranešimo blanke. |
5.1.2. |
Nepaisant pagrindinei artimajai šviesai skleisti naudojamo šviesos šaltinio tipo, kiekvienai atskirai tolimajai šviesai skleisti gali būti naudojami keli šviesos šaltiniai. |
5.1.3. |
Tolimosios šviesos stiprio pasiskirstymo reikalavimai |
5.1.3.1. |
Kaip nurodyta A4-II paveiksle, tolimosios šviesos stipris turi būti paskirstytas taip, kad atitiktų toliau nustatytus reikalavimus.
5 lentelė Tolimosios šviesos stiprio reikalavimai
|
5.1.3.2. |
Kaip nurodyta A4-III paveiksle, pagrindinės tolimosios šviesos stipris turi būti paskirstytas taip, kad atitiktų toliau nustatytus reikalavimus.
6 lentelė Pagrindinės tolimosios šviesos stiprio pasiskirstymas
|
5.1.3.3. |
Kaip nurodyta A4-IV paveiksle, antrinės tolimosios šviesos stipris turi būti paskirstytas taip, kad atitiktų toliau nustatytus reikalavimus.
7 lentelė Antrinės tolimosios šviesos stiprio pasiskirstymas
|
5.1.3.4. |
Išskyrus BS, CS, DS ir ES klasių žibintus, linijų hh ir vv sankirtos taškas (HV) turi būti izokandelos, žyminčios 80 proc. didžiausio šviesos stiprio (Imax), ribojamame plote. |
5.1.3.5. |
Didžiausioji vertė (IM) jokiomis aplinkybėmis neturi viršyti 215 000 cd. |
5.1.3.6. |
Didžiausiojo šviesos stiprio atskaitos žymė (I′M) skaičiuojama pagal šią formulę:
I'M = IM / 4 300 Ši vertė suapvalinama iki vienos iš šių verčių: 5 – 7,5 – 10 – 12,5 – 17,5 – 20 – 25 – 27,5 – 30 – 37,5 – 40 – 45– 50. |
5.1.3.7. |
Per keturias sekundes po D arba ES klasės žibinto su dujų išlydžio šviesos šaltiniu, kai balastinis įtaisas nėra šviesos šaltinio sudedamoji dalis, kuris neveikė 30 minučių ar ilgiau, tolimosios šviesos įjungimo taške HV turi būti pasiektas ne mažesnis kaip 37 500 cd apšvietimas, jeigu tai tik tolimąją šviesą skleidžiantis priekinis žibintas.
Energijos tiekimas turi būti pakankamas reikiamam stiprios srovės impulso didėjimui užtikrinti. |
5.2. |
Techniniai reikalavimai, keliami priekinių žibintų skleidžiamai A, B ir D (GDL) klasių artimajai šviesai (simboliai „C“, „HC“ ir „DC“) |
5.2.1. |
Priekinis žibintas nustatomas pagal 5 priedo 1.2 punktą.
Tačiau, jeigu vertikalaus sureguliavimo negalima pakartotinai atlikti siekiant nustatyti reikiamą padėtį su leidžiamaisiais nuokrypiais, norint patikrinti, ar užtikrinama reikiama minimali ribinės linijos kokybė, ir vertikaliai sureguliuoti spindulių pluoštą, taikomas 5 priedo 2 dalyje aprašytas instrumentinis metodas. |
5.2.1.1. |
Taip nustatytas žibintas turi:
|
5.2.1.2. |
Jeigu taip nustatytas priekinis žibintas neatitinka 5.2.2 ir 5.1 punktuose nustatytų reikalavimų, jo sureguliavimas gali būti pakeistas pagal 5 priedo 1.2.3 punkto reikalavimus. |
5.2.2. |
Artimoji šviesa turi atitikti reikalavimus dėl šviesos stiprio bandymo taškuose, nurodytuose 8 lentelėje ir A4-V arba A4-VI paveiksle.
Artimosios šviesos priekiniai žibintai su dujų išlydžio šviesos šaltiniais tuos šviesos stiprio reikalavimus turi atitikti tik daugiau kaip po 10 minučių nuo uždegimo. |
5.2.2.1. |
Per keturias sekundes po D klasės žibinto su dujų išlydžio šviesos šaltiniu, kai balastinis įtaisas nėra šviesos šaltinio sudedamoji dalis, kuris neveikė 30 minučių ar ilgiau, artimosios šviesos įjungimo taške 50V turi būti pasiektas ne mažesnis kaip 6 250 cd apšvietimas, jeigu tai tik artimąją šviesą skleidžiantis arba pakaitomis artimosios ir tolimosios šviesos funkcijas atliekantis priekinis žibintas.
Energijos tiekimas turi būti pakankamas reikiamam stiprios srovės impulso didėjimui užtikrinti. 8 lentelė Artimosios šviesos stipriai (visi stipriai išreikšti cd)
|
Pastabos. |
8 lentelės A, B ir C dalyse:
|
(*) |
Priekinio žibinto, kurio LED moduliai skleidžia artimąją šviesą ir turi elektroninį šviesos šaltinio reguliavimo įrenginį, išmatuota vertė neturi būti didesnė kaip 18 500 cd. |
(**) |
Faktinė vertė, atitinkamai išmatuota taškuose 50 R ir 50 L. |
(***) |
Eismo kairiąja puse atveju raidė R pakeičiama raide L ir atvirkščiai. |
5.2.3. |
I, III ir IV zonose neturi būti matomumą bloginančių poslinkių į šonus. |
5.2.4. |
Priekiniai žibintai, suprojektuoti pagal eismo dešiniąja ir kairiąja pusėmis reikalavimus, kiekvienoje iš dviejų optinio įtaiso, šviesos šaltinio (-ių) arba LED modulio (-ių), skleidžiančio (-ių) pagrindinę artimąją šviesą, nustatymo padėčių turi atitikti pirmiau išdėstytus reikalavimus, taikomus atitinkamai eismo krypčiai. |
5.2.5. |
5.2.2 punkto reikalavimai taip pat taikomi priekiniams žibintams, skirtiems posūkiams apšviesti, ir (arba) priekiniams žibintams su papildomu (-ias) šviesos šaltiniu (-iais) arba LED moduliu (-iais), minėtu (-ais) 5.2.6.2 punkte. Jeigu priekinis žibintas skirtas posūkiams apšviesti, jo sureguliavimas gali būti pakeistas su sąlyga, kad spindulio ašis vertikaliai nepasislinktų daugiau kaip 0,2°. |
5.2.5.1. |
Jeigu posūkiai apšviečiami: |
5.2.5.1.1. |
apsukant artimąją šviesą arba horizontaliai pakreipiant ribinės linijos alkūnės linkio vietą, matavimai atliekami atkūrus pradinę horizontalią visos priekinio žibinto sąrankos padėtį, pvz., goniometru; |
5.2.5.1.2. |
pakreipiant vieną arba daugiau priekinio žibinto optinių dalių, tačiau horizontaliai nejudinant ribinės linijos alkūnės linkio vietos, matavimai atliekami šioms dalims esant kraštutinėje veikimo padėtyje; |
5.2.5.1.3. |
naudojant papildomą (-us) šviesos šaltinį (-ius) arba LED modulį (-ius), horizontaliai nejudinant ribinės linijos alkūnės linkio vietos, matavimai atliekami įjungus šį (šiuos) šviesos šaltinį (-ius) arba LED modulį (-ius). |
5.2.6. |
Pagrindinei artimajai šviesai leidžiama naudoti tik vieną kaitinamąjį šviesos šaltinį, vieną dujų išlydžio šviesos šaltinį, vieną ar kelis LED šviesos šaltinius arba vieną ar kelis LED modulius. Papildomus šviesos šaltinius arba LED modulius leidžiama naudoti taip: |
5.2.6.1. |
artimosios šviesos priekiniame žibinte gali būti naudojamas vienas papildomas kaitinamasis šviesos šaltinis, atitinkantis JT taisyklę Nr. 37, vienas ar keli papildomi LED šviesos šaltiniai, atitinkantys JT taisyklę Nr. 128, arba vienas ar keli papildomi LED moduliai, kurie padėtų užtikrinti posūkių apšvietimą; |
5.2.6.2. |
artimosios šviesos priekiniame žibinte gali būti naudojamas vienas papildomas kaitinamasis šviesos šaltinis, atitinkantis JT taisyklę Nr. 37, vienas ar keli papildomi LED šviesos šaltiniai, atitinkantys JT taisyklę Nr. 128, ir (arba) vienas ar keli LED moduliai, kurie skleistų infraraudonąją spinduliuotę. Šis (šie) šviesos šaltinis (-iai) turi būti įjungiamas (-i) tik kartu su pagrindiniu šviesos šaltiniu arba LED moduliu (-iais). Sugedus pagrindiniam šviesos šaltiniui arba pagrindiniam (-iams) LED moduliui (-iams), šis papildomas šviesos šaltinis ir (arba) LED modulis (-iai) turi būti automatiškai išjungiamas (-i); |
5.2.6.3. |
sugedus papildomam kaitinamajam šviesos šaltiniui, vienam ar keliems papildomiems LED šviesos šaltiniams arba vienam ar keliems papildomiems LED moduliams, priekinis žibintas turi toliau veikti pagal artimosios šviesos reikalavimus. |
5.3. |
Techniniai reikalavimai, keliami adaptyviosioms priekinio apšvietimo sistemoms (APAS) (simboliai „XC“, „XCE“, „XCV“, „XCW“ ir „XR“) |
5.3.1. |
Bendrosios nuostatos |
5.3.1.1. |
Kiekviena sistema pagal 5.3.2.4 punktą turi skleisti C klasės artimąją šviesą ir vieną ar kelias kitos klasės (-ių) artimąją (-ąsias) šviesą (-as); joje gali būti numatyta vienas ar keli kiti režimai pagal kiekvieną artimosios šviesos klasę bei priekinio apšvietimo funkcijos pagal 5.3.3 ir (arba) 3.1.3.2.l punkto (-ų) nuostatas. |
5.3.1.2. |
Sistema turi turėti automatinių pokyčių galimybę, kad kelio apšvietimas būtų tinkamas ir nekiltų nepatogumų nei vairuotojui, nei kitiems eismo dalyviams. |
5.3.1.3. |
Sistema laikoma tinkama, jei ji atitinka reikiamus 5.3.2 ir 5.3.3 punktų fotometrinius reikalavimus. |
5.3.1.4. |
Fotometriniai matavimai atliekami pagal pareiškėjo aprašymą: |
5.3.1.4.1. |
esant neutraliai būklei; |
5.3.1.4.2. |
su signalu V, signalu W, signalu E arba signalu T, priklausomai nuo to, kuris taikomas; |
5.3.1.4.3. |
prireikus – su bet kuriuo (-iais) kitu (-ais) signalu (-ais) arba signalų deriniais, laikantis pareiškėjo instrukcijų; |
5.3.1.4.4. |
jei tai priekinis žibintas su dujų išlydžio šviesos šaltiniu, kai balastinis įtaisas nėra šviesos šaltinio sudedamoji dalis, per keturias sekundes po priekinio žibinto, kuris neveikė 30 minučių ar ilgiau, įjungimo; |
5.3.1.4.4.1. |
jeigu tai tik tolimąją šviesą skleidžiantis priekinis žibintas, taške HV turi būti pasiektas ne mažesnis kaip 37 500 cd apšvietimas; |
5.3.1.4.4.2. |
jeigu tai tik artimąją šviesą arba pakaitomis artimąją ir tolimąją šviesas (kaip aprašyta 4.11.1 ir 4.11.4 punktuose) skleidžiantis priekinis žibintas, įjungus C klasės artimąją šviesą taške 50 V turi būti pasiektas bent 3 100 cd apšvietimas; |
5.3.1.4.4.3. |
abiem atvejais energijos tiekimas turi būti pakankamas reikiamam stiprios srovės impulso didėjimui užtikrinti. |
5.3.2. |
Nuostatos dėl artimosios šviesos
Prieš atliekant tolesnes bandymų procedūras, sistema turi būti neutralios būklės, t. y. skleisti C klasės artimąją šviesą. |
5.3.2.1. |
Kiekvienoje sistemos (transporto priemonės) pusėje neutralios būklės artimosios šviesos spindulių pluoštas, panaudojant bent vieną apšvietimo įrenginį, turi sukurti bent vieną ribinę liniją pagal 5 priedą arba: |
5.3.2.1.1. |
sistemoje turi būti numatytos kitos priemonės, pvz., optinės priemonės arba laikini pagalbiniai spinduliai, kurie padėtų aiškiai ir teisingai nustatyti spindulius; |
5.3.2.1.2. |
5 priedas netaikomas eismo krypties keitimo funkcijai, aprašytai 4.12 punkte. |
5.3.2.2. |
Sistema arba viena ar keletas sudedamųjų jos dalių prieš pradedant matavimus turi būti nustatyta (-os) pagal 5 priedo 1 dalies reikalavimus taip, kad ribinės linijos padėtis atitiktų 10 lentelėje nurodytus reikalavimus.
Tačiau, jeigu vertikalaus sureguliavimo negalima pakartotinai atlikti siekiant nustatyti reikiamą padėtį su leidžiamaisiais nuokrypiais, norint patikrinti, ar užtikrinama reikiama minimali ribinės linijos kokybė, ir vertikaliai sureguliuoti spindulių pluoštą, taikomas 5 priedo 2 dalyje aprašytas instrumentinis metodas. |
5.3.2.3. |
Tokiu būdu nustatyta sistema arba viena ar kelios sudedamosios jos dalys:
|
5.3.2.4. |
Jei sistema skleidžia artimąją šviesą nurodytu režimu, ji turi atitikti 9 lentelės (fotometrinės vertės) A dalies atitinkamo skyriaus (C, V, E arba W) ir 10 lentelės (Imax ir ribinės linijos vieta), taip pat 5 priedo 1 dalies (ribinės linijos reikalavimai) reikalavimus. |
5.3.2.5. |
Šviesa gali būti skleidžiama posūkių apšvietimo režimu su sąlyga, kad: |
5.3.2.5.1. |
sistema atitinka 9 lentelės (fotometrinės vertės) B dalies ir 10 lentelės B dalies (ribinės linijos reikalavimai) atitinkamus reikalavimus, kai vertės matuojamos 5.3.4 punkte nurodyta tvarka, atsižvelgiant į posūkių apšvietimo režimo kategoriją (1 ar 2), kurią prašoma patvirtinti; |
5.3.2.5.2. |
kai T signalas atitinka patį mažiausią transporto priemonės sukimosi į kairę (arba į dešinę) spindulį, abiejose sistemos pusėse esančių šviesos šaltinių skleidžiamos šviesos stiprio verčių suma turi būti ne mažesnė nei 2 500 cd viename ar keliuose zonos, esančios tarp linijos H–H bei 2 laipsniais po ja esančios linijos ir 10–45 laipsnius į kairę arba į dešinę nutolusių linijų, taškuose; |
5.3.2.5.3. |
jei prašoma patvirtinti 1 kategorijos posūkių apšvietimo režimą, sistemą galima naudoti tik tose transporto priemonėse, kurios sukonstruotos taip, kad horizontalioji sistemos nustatyta ribinės linijos linkio vieta atitiktų JT taisyklės Nr. 48 6.22.7.4.5 punkto i papunkčio atitinkamas nuostatas; |
5.3.2.5.4. |
jei prašoma patvirtinti 1 kategorijos posūkių apšvietimo režimą, sistema suprojektuota taip, kad apšvietimui pasislinkus į šoną ar pakitus būtų galima automatiškai atkurti tokias fotometrines sąlygas, kurios arba atitiktų nurodytąsias 5.3.2.4 punkte arba neviršytų 1 300 cd IIIb zonoje, apibrėžtoje 11 lentelėje, ir 3 400 cd Imax segmento taške;
tačiau tai nėra būtina, jei padėtyse sistemos atskaitos ašies atžvilgiu iki 0,3° į viršų nuo linijos HH, iki 5° į kairę ir iki 0,57° į viršų nuo linijos HH daugiau nei per 5° į kairę nė viename taške neviršyta 880 cd vertė. |
5.3.2.6. |
Sistema turi būti patikrinta pagal gamintojo instrukcijas, vadovaujantis 3.1.3.3.1 punkte apibrėžta saugos koncepcija. |
5.3.2.7. |
Sistemos arba viena ar kelios sudedamosios jų dalys, suprojektuotos ir eismui dešiniąja, ir eismui kairiąja puse, pagal 4.10 punkto nuostatas abiejose padėtyse turi atitikti atitinkamai eismo krypčiai keliamus reikalavimus. |
5.3.2.8. |
Sistema turi būti sukonstruota taip, kad: |
5.3.2.8.1. |
bet kuris nurodytas artimosios šviesos režimas taške 50 V užtikrintų ne mažesnę nei 2 500 cd apšvietą kiekvienoje sistemos pusėje;
šis reikalavimas netaikomas V klasės artimosios šviesos režimui (-ams); |
5.3.2.8.2. |
esant kitiems režimams:
šios taisyklės 5.3.1.4.3 punkte nurodytų įvadinių signalų atveju būtina laikytis 5.3.2 punkto reikalavimų. |
9 lentelė
Artimosios šviesos fotometriniai reikalavimai, taikomi kartu su A4-VII paveikslu
A dalis
Reikalavimai, cd |
Padėtis / laipsniai |
Artimoji šviesa |
|||||||||||
Horizontali |
Vertikali |
C klasė |
V klasė |
E klasė |
W klasė |
||||||||
|
Nr. |
Elementas |
taške / nuo |
iki |
taške |
min. |
maks. |
min. |
maks. |
min. |
maks. |
min. |
maks. |
A dalis |
1 |
B 50 L |
L 3,43 |
– |
U 0,57 |
50(4) |
350 |
50 |
350 |
50 |
625(7) |
50 |
625 |
3 |
BR |
R 2,50 |
– |
U 1,00 |
50(4) |
1 750 |
50 |
880 |
50 |
1 750 |
50 |
2 650 |
|
4 |
Segmentas BRR |
R 8,00 |
R 20 |
U 0,57 |
50(4) |
3 550 |
– |
880 |
– |
3 550 |
– |
5 300 |
|
5 |
Segmentas BLL |
L 8,00 |
L 20 |
U 0,57 |
50(4) |
625 |
– |
880 |
– |
880 |
– |
880 |
|
6 |
P |
L 7,00 |
– |
H |
63 |
– |
– |
– |
– |
– |
63 |
– |
|
7 |
III zona |
Kaip nurodyta 11 lentelėje |
– |
625 |
– |
625 |
– |
880 |
– |
880 |
|||
8a |
S 50 + S 50 LL + S 50 RR(5) |
– |
– |
U 4,00 |
190(6) |
– |
– |
– |
190(6) |
– |
190(6) |
– |
|
9a |
S 100 + S 100 LL + S 100 RR(5) |
– |
– |
U 2,00 |
375(6) |
– |
– |
– |
375(6) |
– |
375(6) |
– |
|
10 |
50 R |
R 1,72 |
– |
D 0,86 |
– |
– |
5 100 |
– |
– |
– |
– |
|
|
11 |
75 R |
R 1,15 |
– |
D 0,57 |
10 100 |
– |
– |
– |
15 200 |
– |
20 300 |
– |
|
12 |
50 V |
V |
– |
D 0,86 |
5 100 |
– |
5 100 |
– |
10 100 |
– |
10 100 |
– |
|
13 |
50 L |
L 3,43 |
– |
D 0,86 |
3 550 |
13 200 (8) |
3 550 |
13 200 (8) |
6 800 |
– |
6 800 |
26 400 (8) |
|
14 |
25 LL |
L 16,00 |
– |
D 1,72 |
1 180 |
– |
845 |
– |
1 180 |
– |
3 400 |
– |
|
15 |
25 RR |
R 11,00 |
– |
D 1,72 |
1 180 |
– |
845 |
– |
1 180 |
– |
3 400 |
– |
|
16 |
20 segmentas ir žemiau |
L 3,50 |
V |
D 2,00 |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
17 600 (2) |
|
17 |
10 segmentas ir žemiau |
L 4,50 |
R 2,00 |
D 4,00 |
– |
12 300 (1) |
– |
12 300 (1) |
– |
12 300 (1) |
– |
7 100 (2) |
|
18 |
Imax (3) |
– |
– |
– |
16 900 |
44 100 |
8 400 |
44 100 |
16 900 |
79 300 (7) |
29 530 |
70 500 (2) |
B dalis (posūkių apšvietimo režimas): taikoma 9 lentelė, tačiau eilutės Nr. 1, 7, 13 ir 18 pakeičiamos toliau nurodytosiomis.
B dalis |
1 |
B50L |
L 3,43 |
– |
U 0,57 |
50(4) |
530 |
|
530 |
|
|
|
790 |
||||||||||||||||||
7 |
III zona |
Kaip nurodyta 11 lentelėje |
– |
880 |
– |
880 |
– |
880 |
– |
880 |
|||||||||||||||||||||
13 |
50 L |
L 3,43 |
– |
D 0,86 |
1 700 |
– |
3 400 |
– |
3 400 |
– |
3 400 |
– |
|||||||||||||||||||
18 |
Imax |
– |
– |
– |
10 100 |
44 100 |
5 100 |
44 100 |
10 100 |
79 300 (7) |
20 300 |
70 500 (2) |
|||||||||||||||||||
|
10 lentelė
Artimosios šviesos spindulių pluošto elementai, kampinė padėtis arba vertė laipsniais ir papildomi reikalavimai
|
Spindulių pluošto dalies padėtis ir reikalavimai |
C klasės artimoji šviesa |
V klasės artimoji šviesa |
E klasės artimoji šviesa |
W klasės artimoji šviesa |
||||||||||
Horiz. |
Vert. |
Horiz. |
Vert. |
Horiz. |
Vert. |
Horiz. |
Vert. |
||||||||
A |
Kampinė padėtis / vertė laipsniais segmente Imax Didžiausias šviesos stipris segmente Imax, nurodytas šioje lentelėje, turi būti 9 lentelės 18 eilutėje nurodytose ribose. |
0,5 L – 3R |
0,3 D – 1,72 D |
|
0,3 D – 1,72 D |
0,5 L – 3R |
0,1D – 1,72D |
0,5 L – 3R |
0,3 D – 1,72 D |
||||||
B |
Ribinė linija ir jos dalys turi:
|
||||||||||||||
|
|
|
V = 0,57 D |
|
ne aukščiau 0,57 D ir ne žemiau 1,3 D |
|
ne aukščiau 0,23 D1 ne žemiau 0,57 D |
|
ne aukščiau 0,23 D ir ne žemiau 0,57 D |
||||||
Pastaba dėl 10 lentelės.
|
11 lentelė
Artimosios šviesos spindulių pluošto III zonos viršūnių koordinatės
Kampinė padėtis laipsniais |
Atskaitos trikampio Nr. |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
IIIa zona C arba V klasės artimoji šviesa |
Horizontali |
8 L |
8 L |
8 R |
8 R |
6 R |
1,5 R |
V–V |
4 L |
Vertikali |
1 U |
4 U |
4 U |
2 U |
1,5 U |
1,5 U |
H–H |
H–H |
|
III b zona W arba E klasės artimoji šviesa |
Horizontali |
8 L |
8 L |
8 R |
8 R |
6 R |
1,5 R |
0,5 L |
4 L |
Vertikali |
1 U |
4 U |
4 U |
2 U |
1,5 U |
1,5 U |
0,34 U |
0,34 U |
12 lentelė
Papildomi reikalavimai W klasės artimajai šviesai, cd
Apibrėžtis ir reikalavimai, taikomi segmentams E, F1, F2 ir F3 (nepavaizduotiems 9 lentelėje ir 4 priedo A4-VII paveiksle) |
Leidžiama ne daugiau nei 175 cd: a) segmente E tarp 10 laipsnių taške U, 20 laipsnių taške L ir 20 laipsnių taške R; b) trijuose vertikaliuose segmentuose (F1, F2 ir F3) horizontaliose padėtyse 10 laipsnių taške L, taške V ir 10 laipsnių taške R, kurie visi trys yra nuo 10 iki 60 laipsnių taškuose U. |
Kitas (papildomas) reikalavimų rinkinys Imax, 20 segmentui ir 10 segmentui: taikomos 9 lentelės A arba B dalys, tačiau didžiausios leidžiamos eilučių Nr. 16, 17 ir 18 vertės pakeičiamos toliau nurodytosiomis. |
Jei pagal pareiškėjo instrukcijas pagal 3.1.3.2 punkto e papunktį W klasės artimosios šviesos spindulių pluoštas turi būti skleidžiamas 20 segmente ir žemiau ne daugiau nei 8 800 cd stiprio, o 10 segmente ir žemiau – ne daugiau nei 3 550 cd stiprio, projektinė šio spindulių pluošto stiprio vertė taške Imax turi būti ne didesnė kaip 88 100 cd. |
13 lentelė
Reikalavimai, taikomi matavimo taškų viršutiniajai daliai ir kampinėms padėtims
Taško padėtis |
S 50 LL |
S 50 |
S 50 RR |
S 100 LL |
S 100 |
S 100 RR |
Kampinė padėtis laipsniais |
4 U / 8 L |
4 U / V–V |
4 U / 8 R |
2 U / 4 L |
2 U / V–V |
2 U / 4 R |
14 lentelė
Papildomi reikalavimai, taikomi E klasės artimajai šviesai
Taikomos 9 lentelės A ir B dalys bei 10 lentelė, tačiau 9 lentelės eilutės Nr. 1 ir 18 ir 10 lentelės B dalis pakeičiami toliau nurodytaisiais. |
|||
Taško padėtis |
9 lentelės 1 eilutė, A arba B dalis |
9 lentelės 18 eilutė, A arba B dalis |
10 lentelės B dalis |
Duomenų rinkinys |
EB 50 L (cd) |
Imax (cd) |
Ribinės linijos horizontali padėtis laipsniais |
|
maks. |
maks. |
ne daugiau kaip |
E1 |
530 |
70 500 |
0,34 D |
E2 |
440 |
61 700 |
0,45 D |
E3 |
350 |
52 900 |
0,57 D |
15 lentelė
Tolimosios šviesos funkcijos pritaikymo reikalavimai pagal 5.3.3.7 punktą
A dalis |
Bandymo taškas |
Padėtis / laipsniai |
Maks. stipris (*4) |
|
Horizontali |
Vertikali |
(cd) |
||
1 linija, kairė Iš priekio artėjanti transporto priemonė 50 m atstumu esant eismui dešiniąja puse |
4,8°L–2°L |
0,57° į viršų |
625 |
|
1 linija, dešinė Iš priekio artėjanti transporto priemonė 50 m atstumu esant eismui kairiąja puse |
2°R–4,8°R |
0,57° į viršų |
625 |
|
2 linija, kairė Iš priekio artėjanti transporto priemonė 100 m atstumu esant eismui dešiniąja puse |
2,4°L–1°L |
0,3° į viršų |
1 750 |
|
2 linija, dešinė Iš priekio artėjanti transporto priemonė 100 m atstumu esant eismui kairiąja puse |
1°R–2,4°R |
0,3° į viršų |
1 750 |
|
3 linija, kairė Iš priekio artėjanti transporto priemonė 200 m atstumu esant eismui dešiniąja puse |
1,2°L–0,5°L |
0,15° į viršų |
5 450 |
|
3 linija, dešinė Iš priekio artėjanti transporto priemonė 200 m atstumu esant eismui kairiąja puse |
0,5°R–1,2°R |
0,15° į viršų |
5 450 |
|
4 linija Iš paskos važiuojanti transporto priemonė 50 m atstumu esant eismui dešiniąja puse |
1,7°R – 1,0°R |
0,3° į viršų |
1 850 |
|
>1,0° R–1,7°R |
2 500 |
|||
4 linija Iš paskos važiuojanti transporto priemonė 50 m atstumu esant eismui kairiąja puse |
1,7°R – 1,0°R |
1 850 |
||
>1,0° L – 1,7°L |
2 500 |
|||
5 linija Iš paskos važiuojanti transporto priemonė 100 m atstumu esant eismui dešiniąja puse |
0,9 °L–0,5°R |
0,15° į viršų |
5 300 |
|
>0,5°R–0,9°R |
7 000 |
|||
5 linija Iš paskos važiuojanti transporto priemonė 100 m atstumu esant eismui kairiąja puse |
0,9 R–0,5°L |
5 300 |
||
>0,5°L–0,9°L |
7 000 |
|||
6 linija Iš paskos važiuojanti transporto priemonė 200 m atstumu esant eismui kairiąja ir dešiniąja pusėmis |
0,45°L–0,45°R |
0,1° į viršų |
16 000 |
|
B dalis |
Bandymo taškas |
Padėtis /laipsniai (*3) |
Min. stipris (*4) |
|
Horizontali |
Vertikali |
(cd) |
||
50R |
1,72 R |
D 0,86 |
5 100 |
|
50V |
V |
D 0,86 |
5 100 |
|
50L |
3,43 L |
D 0,86 |
2 550 |
|
25LL |
16 L |
D 1,72 |
1 180 |
|
25RR |
11 R |
D 1,72 |
1 180 |
5.3.3. |
Nuostatos dėl tolimosios šviesos
Prieš atliekant bet kurį kitą naują bandymą, sistemą reikia perjungti į neutralią būklę. |
5.3.3.1. |
Sistemos apšvietimo įrenginys (-iai) turi būti sureguliuotas pagal gamintojo instrukcijas taip, kad didžiausio apšviestumo zonos centras būtų linijų H–H ir V–V sankirtos taške (HV). |
5.3.3.1.1. |
Visi apšvietimo įrenginiai, kurių negalima sureguliuoti atskirai arba kurie buvo nustatyti matavimams pagal 5.3.2 punkto nuostatas, turi būti bandomi nepakeitus jų padėties. |
5.3.3.2. |
Šviesos stipris, matuojamas pagal 5.1 punkto nuostatas, turi atitikti 5 lentelėje B klasei nustatytus reikalavimus ir 5.1.3.4 punkto reikalavimus. |
5.3.3.3. |
APAS spinduliuojama šviesa arba dalis spindulių pluošto gali būti automatiškai paslenkama į šoną (arba pakeista, siekiant to paties efekto), jeigu: |
5.3.3.3.1. |
sistema atitinka 5.1.3.1 punkte B klasei keliamus reikalavimus ir 5.1.3.4 punkto reikalavimus, kiekvieną apšvietimo įrenginį išmatavus 5.3.4 punkte nurodyta tvarka. |
5.3.3.4. |
Sistema turi būti sukonstruota taip, kad: |
5.3.3.4.1. |
apšvietimo įrenginiai dešinėje ir kairėje pusėse taške HV kiekvienas skleistų bent jau 16 200 cd stiprio šviesą. |
5.3.3.5. |
Jei tam tikras spindulių pluoštas neatitinka keliamų reikalavimų, leidžiama atlikti spindulių pluošto koregavimą 0,5 laipsnio aukštyn arba žemyn ir (arba) 1 laipsniu į dešinę arba į kairę pradinio nustatymo atžvilgiu; pakoreguotoje padėtyje visi fotometriniai reikalavimai turi būti įvykdyti. Šios nuostatos netaikomos apšvietimo įrenginiams, nurodytiems 5.3.3.1.1 punkte. |
5.3.3.6. |
Jeigu tai tolimosios šviesos funkcijos pritaikymas, sistema turi atitikti minėtų punktų nuostatas, tik jei ji yra didžiausio aktyvumo būsenos. |
5.3.3.7. |
Pritaikymo metu tolimosios šviesos funkcija turi atitikti reikalavimus visais eismo dešiniąja ir kairiąja pusėmis atvejais, nurodytais 15 lentelės A dalyje. Šie reikalavimai tikrinami atliekant tipo patvirtinimo bandymus su signalų generatoriumi, kurį pateikia pareiškėjas. Šis signalų generatorius, kuris atgamina transporto priemonės skleidžiamus signalus ir pritaiko tolimąją šviesą, visų pirma turi būti nustatytas taip, kad galima būtų patikrinti fotometrinę atitiktį. |
5.3.3.7.1. |
Jei tolimosios šviesos funkcija atitinka 15 lentelės A dalies reikalavimus, nurodytus 1–3 eilutėse dėl iš priekio artėjančių ir iš paskos važiuojančių transporto priemonių (simetrinė šviesa), atitinkama informacija turi būti nurodyta 1 priede nustatytame pranešime. |
5.3.3.7.2. |
Jei 5.3.3.7 punkto reikalavimai gali būti įvykdyti tik eismo dešiniąja puse arba eismo kairiąja puse atveju, atitinkama informacija turi būti nurodyta 1 priede nustatytame pranešime. |
5.3.4. |
Posūkių apšvietimo režimo matavimo sąlygos |
5.3.4.1. |
Kai sistema arba viena ar keletas sudedamųjų jos dalių gali veikti posūkio pašvietimo režimu, 5.3.2 punkto (artimoji šviesa) ir (arba) 5.3.3 punkto (tolimoji šviesa) reikalavimai visoms aplinkybėms taikomi atsižvelgiant į transporto priemonės sukimosi spindulį. Tikrinant artimąją ir tolimąją šviesas, taikoma toliau aprašyta procedūra. |
5.3.4.1.1. |
Sistema bandoma perjungta į neutralią būklę (vairas tiesiai / judėjimas tiesia linija) ir prireikus naudojant signalų generatorių esant būklei (-ėms), kai transporto priemonės sukimosi spindulys į dešinę ir į kairę yra mažiausias. |
5.3.4.1.1.1. |
1 ir 2 kategorijos posūkių apšvietimo režimų atitiktis 5.3.2.5.2 ir 5.3.2.5.4 punktų reikalavimams tikrinama neatliekant pakartotino horizontaliojo nustatymo. |
5.3.4.1.1.2. |
Atitiktis 5.3.2.5.1 ir 5.3.3 punktų nuostatoms (priklausomai nuo to, kuris punktas taikomas) tikrinama:
|
5.3.4.1.2. |
Atliekant 1 arba 2 kategorijos posūkių apšvietimo režimo bandymus, kai transporto priemonės sukimosi spindulys yra kitas, nei nurodyta 5.3.4.1.1 punkte, būtina įsitikinti, ar šviesos srautas pasiskirsto tolygiai ir per daug neakina. Jei to negalima patvirtinti, tikrinama atitiktis 9 lentelėje nustatytam reikalavimui. |
5.3.5. |
Kitos nuostatos |
5.3.5.1. |
1 priede nustatyto pavyzdžio blanke nurodoma, kuris (kurie) apšvietimo įrenginys (-iai) sukuria 5 priede nurodytą ribinę liniją, kurios projekcija susidaro zonoje tarp 6 laipsnių į kairę ir 4 laipsnių į dešinę bei į viršų nuo horizontalios linijos, nukreiptos 0,8 laipsnio žemyn. |
5.3.5.2. |
1 priede nustatyto pavyzdžio blanke nurodoma, kuris E klasės artimosios šviesos režimas (-ai) prireikus atitinka 14 lentelėje nurodytą duomenų rinkinį. |
5.3.6. |
Gamybos atitikties fotometriniai reikalavimai |
5.3.6.1. |
Bendrieji reikalavimai
Bendrieji gamybos atitikties bandymų reikalavimai nustatyti 2 ir 3 prieduose. Be to, taikomi toliau aprašyti specialieji bandymai, nustatyti atsižvelgiant į fotometrinius reikalavimus, keliamus adaptyviosioms priekinio apšvietimo sistemoms (APAS). Šie reikalavimai taikomi tik visai sistemai ir visų šiai funkcijai arba režimui naudojamų sistemos apšvietimo įrenginių arba visų apšvietimo įrenginių, kuriems galioja atitinkamas reikalavimas, išmatuotų atitinkamų verčių sumos pusei. Kaip alternatyva 2 priedo 1.2.3 punkte aprašytai pakartotinio nustatymo koregavimo procedūrai, tariama, kad tam tikrai stebėjimo krypčiai taikomų šviesos stiprio reikalavimų, nustatytų 17–32 lentelių A, B arba C skiltyse, yra paisoma, jeigu šių reikalavimų paisoma juos taikant krypčiai, kuri nuo stebėjimo krypties nukrypsta ne daugiau kaip vienu ketvirtadaliu laipsnio. |
5.3.6.2. |
Artimosios šviesos fotometriniai reikalavimai
16 lentelė Sprendimų lentelė
|
5.3.6.3. |
Tolimosios šviesos fotometriniai reikalavimai |
5.3.6.3.1. |
Tolimoji šviesa. Neutrali būklė
Jei yra keletas tolimosios šviesos režimų, nuokrypiai tikrinami tik neutralios būklės režimu, vadovaujantis 30 lentele. |
5.3.6.3.1.1. |
Tolimoji šviesa. Posūkių apšvietimo režimas (jei taikytina)
Jei kelių klasių žibintų posūkių apšvietimo režimams užtikrinti sistemoje naudojami tie patys funkciniai įtaisai, papildomų 1 ir (arba) 2 kategorijos posūkių apšvietimo režimų bandymų atlikti nereikia. Priešingu atveju sistema bandoma pagal 31 lentelę. |
5.3.6.3.2. |
Adaptyvioji tolimoji šviesa (jei taikytina)
Pritaikymo metu tolimosios šviesos funkcija turi atitikti reikalavimus visais eismo dešiniąja ir (arba) kairiąja pusėmis atvejais, nurodytais 32 lentelės A dalyje. Jeigu sistemoje tolimajai šviesai pritaikyti naudojami tie patys funkciniai įtaisai, turi būti matuojamos tik 32 lentelėje nurodytos 1 ir 4 linijos. Jei tai artimoji šviesa, atitinkanti 5.3.6.2 punkto reikalavimus, skleidžiama nuolat kartu su tolimosios šviesos pritaikymu, 32 lentelės B dalies fotometriniai reikalavimai netaikomi. 17 lentelė C klasė. Neutrali būklė. Sistemos reikalavimai
18 lentelė C klasė. Posūkių šviesa. 1 kategorija. Sistemos reikalavimai
19 lentelė C klasė. Posūkių šviesa. 2 kategorija. Sistemos reikalavimai
20 lentelė V klasė. Posūkių apšvietimo nenaudojimo režimas. Sistemos reikalavimai
21 lentelė V klasė. Posūkių šviesa. 1 kategorija. Sistemos reikalavimai
22 lentelė V klasė. Posūkių šviesa. 2 kategorija. Sistemos reikalavimai
23 lentelė W klasė. Posūkių apšvietimo nenaudojimo režimas. Sistemos reikalavimai
24 lentelė W klasė. Posūkių šviesa. 1 kategorija. Sistemos reikalavimai
25 lentelė W klasė. Posūkių šviesa. 2 kategorija. Sistemos reikalavimai
26 lentelė E klasė. Posūkių apšvietimo nenaudojimo režimas
27 lentelė E1 klasė. Posūkių apšvietimo nenaudojimo režimo būklė
28 lentelė E2 klasė. Posūkių apšvietimo nenaudojimo režimas
29 lentelė E3 klasė. Posūkių apšvietimo nenaudojimo režimas
30 lentelė R klasė. Tolimoji šviesa. Neutrali būklė. Sistemos reikalavimai
31 lentelė R klasė. Tolimoji posūkių šviesa. Sistemos reikalavimai
32 lentelė R klasė. Adaptyvioji tolimoji šviesa. Nuokrypių vertės
|
5.4. |
Techniniai reikalavimai, keliami priekinių žibintų skleidžiamai AS, BS, CS, DS ir ES klasių artimajai šviesai (simboliai „C-AS“, „C-BS“, „WC-CS“, WC-DS“ ir „WC-ES“) |
5.4.1. |
Nustatymo procedūra |
5.4.1.1. |
Kad būtų galima tinkamai nustatyti artimąją šviesą, ji turi turėti pakankamai ryškią ribinę liniją, suteikiančią galimybę tinkamai vizualiai sureguliuoti šviesą, pasinaudojant tam skirta priemone, kaip nurodyta 6 priedo 1 dalyje. Šviesa nustatoma naudojant plokščią vertikalų ekraną, pastatytą 10 arba 25 m atstumu priešais priekinį žibintą ir tinkamu kampu jo H–V ašių atžvilgiu. Ekranas turi būti pakankamai platus, kad būtų galima patikrinti ir sureguliuoti artimosios šviesos ribinę liniją ne mažiau kaip per 3° į abi puses nuo linijos V–V. Ribinė linija iš esmės turi būti horizontali ir bent nuo 3° L iki 3° R turi būti kuo tiesesnė. |
5.4.1.2. |
Priekinis žibintas nustatomas pagal 6 priedo 3 dalį.
Tačiau, jeigu vertikalaus sureguliavimo negalima pakartotinai atlikti siekiant nustatyti reikiamą padėtį su leidžiamaisiais nuokrypiais, norint patikrinti, ar užtikrinama reikiama minimali ribinės linijos kokybė, ir vertikaliai sureguliuoti spindulių pluoštą, taikomas 6 priedo 4 ir 5 dalyse aprašytas instrumentinis metodas. |
5.4.2. |
Jei patvirtinimo prašoma tik dėl artimosios šviesos (10), taip nustatytas priekinis žibintas turi atitikti 5.4.4 punkte nustatytus reikalavimus; jei jis skirtas ir artimajai, ir tolimajai šviesai skleisti, jis turi atitikti 5.4.4 ir 5.1 punktuose nustatytus reikalavimus. |
5.4.3. |
Jei taip nustatytas priekinis žibintas neatitinka 5.4.4 ir 5.1 punktų reikalavimų, jo reguliavimas gali būti keičiamas, išskyrus priekinius žibintus, kuriuose nėra horizontalaus nustatymo mechanizmo, su sąlyga, kad spindulio ašis į šoną (į dešinę arba į kairę) pastumiama ne daugiau kaip per 0,5 laipsnio, o vertikaliai (aukštyn arba žemyn) – daugiau kaip per 0,25 laipsnio. Kad būtų lengviau reguliuoti atsižvelgiant į ribinę liniją, dalį priekinio žibinto galima uždengti, kad ribinė linija būtų ryškesnė. Tačiau ribinė linija neturi peržengti linijos H–H. |
5.4.4. |
Artimoji šviesa turi atitikti toliau atitinkamoje lentelėje ir 4 priedo atitinkamame paveiksle nurodytus reikalavimus.
Pastabos. ES klasės priekinių žibintų balastinio (-ių) įtaiso (-ų) gnybtams tiekiama 13,2 V ± 0,1 V įtampa, jei tai 12 V sistema, arba kitokia nustatyta įtampa (žr. 12 priedą).
|
5.4.4.1. |
AS klasės priekiniai žibintai (4 priedo A4-VIII paveikslas):
33 lentelė AS klasės artimoji šviesa
|
5.4.4.2. |
BS klasės priekiniai žibintai (4 priedo A4-IX paveikslas):
34 lentelė BS klasės artimoji šviesa
|
5.4.4.3. |
CS, DS arba ES klasės priekinis žibintas (4 priedo A4-X paveikslas):
35 lentelė CS, DS arba ES klasės artimoji šviesa
|
5.4.4.3.1. |
Per keturias sekundes po ES klasės žibinto, kuris neveikė 30 minučių ar ilgiau, artimosios šviesos įjungimo 2 taške (0,86 D–V) turi būti pasiektas ne mažesnis kaip 3 750 cd apšvietimas, jeigu tai ir artimosios, ir tolimosios šviesos funkcijas arba tik artimosios šviesos funkciją atliekantis priekinis žibintas.
Energijos tiekimas turi būti pakankamas reikiamam stiprios srovės impulso didėjimui užtikrinti. |
5.4.4.4. |
CS, DS arba ES klasių priekinių žibintų šviesa 1 ir 2 zonose turi būti kuo tolygiau pasiskirsčiusi. |
5.4.4.5. |
Artimajai šviesai leidžiama naudoti vieną arba du kaitinamuosius šviesos šaltinius (AS, BS, CS ir DS klasių) arba vieną dujų išlydžio šviesos šaltinį (ES klasės), arba vieną ar kelis LED šviesos šaltinius arba LED modulius (AS, BS, CS, DS ir ES klasių). |
5.4.5. |
L ir T kategorijų transporto priemonėse posūkių apšvietimui gali būti naudojamas (-i) papildomas (-i) šviesos šaltinis (-iai), jei: |
5.4.5.1. |
vienu metu įjungus pagrindinę (-es) artimąją (-ąsias) šviesą (-as) ir atitinkamą (-us) papildomą (-us) šviesos šaltinį (-ius), skirtą (-us) posūkiams apšviesti, turi būti laikomasi šių apšvietimo reikalavimų:
|
5.4.5.2. |
Šis bandymas atliekamas esant kuo mažesniam pareiškėjo nustatytam posvyrio kampui, šiai būklei imituoti pasitelkiant bandymo įrangą ar pan. |
5.4.5.3. |
Atliekant šį matavimą, pareiškėjui paprašius, pagrindinė artimoji šviesa ir papildomas (-i) šviesos šaltinis (-iai), skirtas (-i) posūkiams apšviesti, gali būti matuojami atskirai, atitiktį nustatytoms šviesos stiprio vertėms nustatant sujungus gautas fotometrines vertes. |
5.5. |
F3 klasės priekiniams rūko žibintams (simbolis „F3“) keliami techniniai reikalavimai |
5.5.1. |
Fotometrinis reguliavimas ir matavimo sąlygos |
5.5.1.1. |
Priekinis rūko žibintas nustatomas pagal 6 priedo 3 dalį.
Tačiau, jeigu vertikalaus sureguliavimo negalima pakartotinai atlikti siekiant nustatyti reikiamą padėtį su leidžiamaisiais nuokrypiais, norint patikrinti, ar užtikrinama reikiama minimali ribinės linijos kokybė, ir vertikaliai sureguliuoti spindulių pluoštą, taikomas 6 priedo 4 ir 5 dalyse aprašytas instrumentinis metodas. |
5.5.1.2. |
Priekinis rūko žibintas turi atitikti 36 lentelėje ir 4 priedo A4-XI paveiksle nurodytus reikalavimus. |
5.5.2. |
Fotometriniai reikalavimai
Taip sureguliuotas priekinis rūko žibintas turi atitikti 36 lentelėje nustatytus fotometrinius reikalavimus (taip pat žr. 4 priedo A4-XI paveikslą). 36 lentelė Priekiniam rūko žibintui taikomi tipo patvirtinimo fotometriniai reikalavimai
|
5.5.2.1. |
Šviesos stipris matuojamas taikant baltą arba spalvotą šviesą, atsižvelgiant į gamintojo reikalavimus dėl rūko žibinto naudojimo įprastomis sąlygomis. Neleidžiami vienodumo pokyčiai, dėl kurių sumažėtų matomumas virš 5 linijos nuo 10° ribos į kairę iki 10° ribos į dešinę. |
5.5.2.2. |
Pareiškėjo prašymu, atskirai galima išbandyti du priekinius rūko žibintus, iš kurių sudaryta suderinta pora, atitinkanti 3.3.2.4.3 punkto nuostatas. Tokiu atveju pusei dešinės ir kairės pusės priekinių rūko žibintų rodmenų sumos taikomi 6, 7, 8 bei 9 linijoms ir D zonai 36 lentelėje nustatyti specialieji reikalavimai. Tačiau kiekvieno iš tų dviejų priekinių rūko žibintų vertė turi atitikti bent 50 proc. mažiausios vertės, nustatytos 6 linijai. Be to, kiekvienas iš tų dviejų priekinių rūko žibintų, kurie sudaro suderintą porą, teturi atitikti 6 ir 7 linijoms nuo 5° į vidų iki 10° į išorę taikomus reikalavimus. |
5.5.2.3. |
Šviesos spindulių pluoštas 4 priedo A4-XI paveiksle parodytoje srityje nuo 1 iki 5 linijos turi būti iš esmės vienodas. Tarp 6, 7, 8 ir 9 linijų neleidžiami nevienodi šviesos stipriai, dėl kurių gali sumažėti matomumas. |
5.5.2.4. |
Atsižvelgiant į šviesos sklaidą, kaip nurodyta 36 lentelėje, srityje, į kurią įtraukti 1–10 matavimo taškai ir 1 linija, arba 1 ir 2 linijų srityje leidžiami ne didesnio kaip 175 cd stiprio pavieniai maži taškai ar siauros juostos, jeigu jie nėra didesni už 2° apertūros kūginį kampą ar 1° plotį. Jeigu taškų ar juostų skaičius yra didelis, jie atskiriami ne mažesniu kaip 10° kampu. |
5.5.2.5. |
Jeigu nesilaikoma nustatytų šviesos stiprio reikalavimų, leidžiama atlikti pakartotinį ribinės linijos padėties nustatymą, ją paslenkant ±0,5° vertikaliai ir (arba) ±2° horizontaliai. Pakartotinai nustačius padėtį, turi būti paisoma visų fotometrinių reikalavimų. |
5.5.3. |
Kiti fotometriniai reikalavimai |
5.5.3.1. |
Praėjus keturioms sekundėms nuo rūko žibinto, kuris neveikė 30 minučių ar ilgiau, įjungimo, priekinių rūko žibintų, kuriuose sumontuoti dujų išlydžio šviesos šaltiniai nėra sujungti su balastiniu įtaisu, šviesos stipris matavimo taške greta 0° horizontalės ir 2° D vertikalės turi viršyti 1 080 cd. |
5.5.3.2. |
Siekiant prisitaikyti prie tiršto rūko ar panašių riboto matomumo sąlygų, leidžiama automatiškai keisti šviesos stiprio vertes, jei:
Sistema, kurios atitiktis tikrinama pagal 4.6.6 punkto nuostatas, laikoma priimtina, jeigu šviesos stiprio vertės atitinka 60–100 proc. verčių, pateiktų 36 lentelėje. |
5.5.3.2.1. |
Pranešimo blanke įterpiama nuoroda (1 priedo 9 punktas). |
5.5.3.2.2. |
Už tipo patvirtinimo bandymus atsakinga techninė tarnyba patikrina, ar sistema atlieka automatinių pokyčių funkciją, kad kelio apšvietimas būtų tinkamas ir nekiltų nepatogumų nei vairuotojui, nei kitiems eismo dalyviams. |
5.5.3.2.3. |
Fotometriniai matavimai atliekami pagal pareiškėjo nurodymus. |
5.5.4. |
Gamybos atitikties kontrolės procedūros leidžiamųjų nuokrypių reikalavimai |
5.5.4.1. |
Atliekant pagal 5.5 punktą atsitiktine tvarka atrinktų priekinių rūko žibintų fotometrinių savybių bandymą, nė viena išmatuotoji šviesos stiprio vertė negali nukrypti į blogąją pusę daugiau kaip 20 proc. |
5.5.4.2. |
Atitinkami didžiausi išmatuotųjų 36 lentelėje nurodytų nuokrypiai gali būti:
37 lentelė Priekiniam rūko žibintui taikomi gamybos atitikties fotometriniai reikalavimai
|
5.6. |
Posūkio apšvietimo žibintams (simbolis „K“) keliami techniniai reikalavimai |
5.6.1. |
Skleidžiamos šviesos stipris |
5.6.1.1. |
Kairiojo įtaiso mažiausias šviesos stipris nurodytuose matavimo taškuose yra toks:
Tos pačios vertės simetriškai taikomos dešiniajam įtaisui. (Parodyta 4 priedo A4-XII paveiksle.) |
5.6.1.2. |
Visomis kryptimis skleidžiamos šviesos stipris turi būti ne didesnis kaip:
|
5.6.1.3. |
Jeigu atskirame žibinte yra daugiau kaip vienas šviesos šaltinis, šviečiant visiems šviesos šaltiniams, neturi būti viršijamos didžiausiosios stiprio vertės. |
5.6.1.4. |
Atskiro žibinto, kuriame yra daugiau kaip vienas šviesos šaltinis, gedimas: |
5.6.1.4.1. |
Jei atskirame žibinte yra daugiau kaip vienas šviesos šaltinis, šviesos šaltinių grupė, sujungta taip, kad sugedus vienam iš jų nebešviečia nė vienas, laikoma vienu šviesos šaltiniu. |
5.6.1.4.2. |
Sugedus kuriam nors vienam atskiro žibinto, sudaryto iš daugiau nei vieno šviesos šaltinio, šviesos šaltiniui, taikoma bent viena iš šių nuostatų:
|
5.6.2. |
Matavimo metodai |
5.6.2.1. |
Atliekant fotometrinius matavimus, parazitiniai atspindžiai neutralizuojami pritaikius tinkamą maskuotę. |
5.6.2.2. |
Jeigu matavimų rezultatai užginčijami, matavimai atliekami taip, kad būtų laikomasi šių reikalavimų: |
5.6.2.2.1. |
turi būti matuojama iš tokio atstumo, kad būtų laikomasi atvirkštinio atstumo kvadrato dėsnio; |
5.6.2.2.2. |
matavimo įranga turi būti tokia, kad, žiūrint iš šviesos atskaitos centro, imtuvo kampinė apertūra būtų nuo 10′ iki 1°; |
5.6.2.2.3. |
šviesos stiprio reikalavimai, taikomi tam tikrai stebėjimo krypčiai, įvykdomi, jeigu reikiamas stipris pasiekiamas kryptimi, kuri nuo stebėjimo krypties nukrypsta ne daugiau kaip vienu ketvirtadaliu laipsnio. |
5.6.2.3. |
Matavimo taškai, išreikšti kampo su atskaitos ašimi laipsniais, parodyti 4 priedo A4-XII paveiksle.
Lentelėje pateiktos įvairiomis matavimo kryptimis nustatytos mažiausiojo šviesos stiprio vertės, nurodytos cd. |
5.6.2.4. |
Horizontalieji ir vertikalieji kampai, susiję su geometriniu matomumu, parodyti 4 priedo A4-XIII paveiksle. Kryptys H = 0° ir V = 0° atitinka atskaitos ašis. Transporto priemonėje ašys yra horizontalios, lygiagrečios vidurinei išilginei transporto priemonės plokštumai ir nukreiptos privaloma stebėjimo kryptimi. Jos kerta atskaitos centrą. |
5.6.3. |
Žibintų, kuriuose įrengti keli šviesos šaltiniai, fotometrinis matavimas Fotometrinės savybės tikrinamos tokia tvarka: |
5.6.3.1. |
nekeičiamųjų šviesos šaltinių su žibinte įrengtais šviesos šaltiniais – pagal 4.6 punkto reikalavimus; |
5.6.3.2. |
keičiamiesiems šviesos šaltiniams, be 4.6 punkto, taikomi toliau išdėstyti reikalavimai.
Gautos šviesos stiprio vertės pakoreguojamos.
Kiekvieno naudoto šviesos šaltinio faktinio šviesos srauto vertės neturi nukrypti nuo vidutinės vertės daugiau kaip ±5 proc. Užuot taikius minėtą metodą ir tik kaitinamųjų šviesos šaltinių atveju, atskaitinį šviesos srautą spinduliuojantis standartinis kaitinamasis šviesos šaltinis gali būti montuojamas paeiliui visose padėtyse, o jose išmatuotos vertės susumuojamos. |
5.6.3.3. |
Bet kurio posūkio apšvietimo žibinto, išskyrus turinčius kaitinamąjį (-uosius) šviesos šaltinį (-ius), šviesos stiprio vertės, išmatuotos nuo įjungimo praėjus vienai minutei ir praėjus 10 minučių, turi atitikti reikalavimus dėl mažiausiųjų ir didžiausiųjų verčių. Šviesos stiprio pasiskirstymo lygiai nuo įjungimo praėjus vienai minutei ir 10 minčių apskaičiuojami remiantis šviesos stiprio pasiskirstymo lygiu, išmatuotu pasiekus fotometrinį pastovumą, kiekviename bandymo taške taikant šviesos stiprio verčių santykį, tas vertes išmatavus taške 45°L 2,5°D, jei tai kairės pusės žibintas (dešinės pusės žibinto atveju kampas L turėtų būti pakeistas kampu R):
Fotometrinis pastovumas pasiekiamas, kai nustatytame bandymo taške šviesos stiprio variacija 15 minučių laikotarpiu yra mažesnė kaip 3 proc. |
6. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS
6.1. |
Bendrieji reikalavimai |
6.1.1. |
Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys ir toliau pripažįsta pagal šią taisyklę su ankstesnių serijų pakeitimais suteiktus tipo patvirtinimus žibintams (funkcijoms), kurioms neturi įtakos pakeitimai, padaryti naujausios serijos pakeitimais.
Siekiant tai patvirtinti, atitinkamam žibintui (funkcijai) taikomas pokyčio indeksas neturi skirtis nuo jam skirto pokyčių indekso, nurodyto naujausios serijos pakeitimuose. |
6.1.2. |
Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys neturi atsisakyti suteikti patvirtintų tipų išplėtimų pagal šią taisyklę su ankstesnės serijos pakeitimais. |
(1) Susitarimas dėl suderintų techninių Jungtinių Tautų taisyklių priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal šias Jungtinių Tautų taisykles suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (E/ECE/TRANS/505/Rev.3).
(2) Turi būti nurodyti 1 priede pateiktą pavyzdį atitinkančiame blanke.
(3) Turi būti nurodyti 14 priede pateiktą pavyzdį atitinkančiame blanke.
(4) Jei įrengimo modulis yra vienas, simboliu „XC“ ženklinama tik vieną kartą.
(5) Jei įrengimo modulių yra daugiau ir kiekvienas iš jų atlieka vieną ar daugiau APAS funkcijų, kiekvienas modulis paženklinamas simboliu „X“ ir konkrečios (-ių) atliekamos (-ų) APAS funkcijos (-ų) identifikavimo simboliu (-iais).
(6) 1958 m. Susitarimo šalių skiriamieji numeriai yra nurodyti Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 3 priede (ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.6).
(7) Atitiktis elektromagnetinio suderinamumo reikalavimams priklauso nuo transporto priemonės tipo.
(8) Žibintų su šiomis priemonėmis montavimo instrukcijos pateiktos JT taisyklėje Nr. 48.
(*1) Jei nenurodyta kitaip, kiekviename fotometrijos matavimo bandymo taške galima nepriklausomai taikyti 0,25° leidžiamąjį nuokrypį.
(*2) Jei nenurodyta kitaip, kiekviename fotometrijos matavimo bandymo taške galima nepriklausomai taikyti 0,25° leidžiamąjį nuokrypį.
(9) Tokiame specialiame "artimosios šviesos" žibinte, neatsižvelgiant į reikalavimus, gali būti įtaisyta ir tolimosios šviesos funkcija.
(*3) Kampinės padėtys nurodytos eismui dešiniąja puse.
(*4) Fotometriniai reikalavimai kiekvienam apšvietimo funkcijos matavimo taškui (kampinei padėčiai) taikomi visų šiai funkcijai naudojamų sistemos apšvietimo įrenginių išmatuotų atitinkamų verčių sumos pusei.
Kiekviena 15 lentelės A dalyje apibrėžta linija kartu su 15 lentelės B dalyje nurodytais bandymo taškais matuojama atskirai pagal signalą, generuojamą signalų generatoriaus.
Jei tai artimoji šviesa, atitinkanti 5.3.2 punkto reikalavimus, skleidžiama nuolat kartu su tolimosios šviesos pritaikymu, 15 lentelės B dalies fotometriniai reikalavimai netaikomi.
(10) Tokiame specialiame "artimosios šviesos" žibinte, neatsižvelgiant į reikalavimus, gali būti įtaisyta ir tolimosios šviesos funkcija.
1 PRIEDAS
Pranešimas
(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)
(1) |
pateikė: |
Institucijos pavadinimas … … … |
dėl (2): |
tipo patvirtinimo patvirtinto tipo išplėtimo tipo nepatvirtinimo tipo patvirtinimo panaikinimo visiško gamybos nutraukimo |
pagal JT taisyklę Nr. 149
Įtaiso klasė: … Pokyčio indeksas: …
Patvirtinimo Nr. …
Unikalusis identifikatorius (UI) (jei taikytina): …
1.
Įtaiso arba sistemos prekybinis pavadinimas arba prekių ženklas: …
2.
Gamintojo suteiktas įtaiso arba sistemos tipo pavadinimas: ……
3.
Gamintojo pavadinimas ir adresas:……
4.
Gamintojo atstovo, jei toks yra, pavadinimas ir adresas:……
5.
Pateikta patvirtinti (data): …
6.
Už patvirtinimo bandymus atsakinga techninė tarnyba: …
7.
Minėtos tarnybos parengtos ataskaitos data: …
8.
Minėtos tarnybos parengtos ataskaitos numeris: …
9.
Trumpas aprašas:
9.1.
A ir B klasių priekiniai žibintai (1)
9.1.1.
Kategorija, pažymėta atitinkamu ženklinimu (3) …
9.1.2.
Šviesos šaltinio (-ių) skaičius, kategorija ir rūšis: …
9.1.3.
Pagrindinei artimajai šviesai naudojamas atskaitinis šviesos srautas (lm): …
9.1.4.
Apytikslė pagrindinei artimajai šviesai naudojama įtampa (V): …
9.1.5.
Priemonės, taikomos pagal šios taisyklės 4.12 punktą: …
9.1.6.
LED modulių skaičius ir specialusis (-ieji) identifikavimo kodas (-ai), taip pat nurodymas dėl kiekvieno LED modulio, ar jis keičiamas: taip / ne1…
9.1.7.
Elektroninių šviesos šaltinio reguliavimo įrenginių skaičius ir specialusis (-ieji) identifikavimo kodas (-ai): …
9.1.8.
Šios taisyklės 4.5.6 punkte aprašytas bendras etaloninis šviesos srautas viršija 2 000 liumenų: taip / ne / netaikoma1
9.1.9.
Ribinės linijos sureguliavimas apibrėžtas esant: 10 m atstumui / 25 m atstumui / netaikoma1Mažiausias leidžiamas ribinės linijos ryškumas nustatytas esant: 10 m atstumui / 25 m atstumui / netaikoma1
9.2.
D klasės priekiniai žibintai
9.2.1.
Pateiktas patvirtinti priekinio žibinto / sistemos tipas (4): …
9.2.2.
Artimosios šviesos šaltinis gali / negali1 šviesti kartu su tolimosios šviesos šaltiniu ir (arba) kitu tarpusavyje sujungtu priekiniu žibintu.
9.2.3.
Įtaiso vardinė įtampa: …
9.2.4.
Šviesos šaltinio (-ių) skaičius, kategorija ir rūšis: …
9.2.4.1.
Jei nurodyta daugiau nei viena etaloninio šviesos srauto vertė:pagrindinei artimajai šviesai taikoma etaloninio šviesos srauto vertė … [lm]
9.2.4.2.
Jei nurodyta daugiau nei viena etaloninio šviesos srauto vertė:tolimajai šviesai taikoma etaloninio šviesos srauto vertė… [lm]
9.2.5.
Atskirto balastinio (-ių) įtaiso (-ų) arba balastinio (-ių) įtaiso (-ų) dalies (-ių) prekybinis pavadinimas ir identifikacinis numeris: …
9.2.6.
Ribinės linijos sureguliavimas apibrėžtas esant 10 m / 25 m atstumui1Mažiausias leidžiamas ribinės linijos ryškumas nustatytas esant 10 m / 25 m atstumui1
9.2.7.
LED modulių skaičius ir specialusis (-ieji) identifikavimo kodas (-ai): …
9.2.8.
Paskirstyto apšvietimo sistema su vienu bendru dujų išlydžio šviesos šaltiniu: taip / ne1
9.2.9.
Pastabos (jei yra): …
9.2.10.
Priemonės, taikomos pagal šios taisyklės 4.12 punktą: …
9.3.
APAS
9.3.1.
Kategorija, pažymėta atitinkamu ženklinimu (5) …
9.3.2.
Šviesos šaltinių skaičius, kategorija ir rūšis: …
9.3.2.1.
LED modulių skaičius ir specialusis (-ieji) identifikavimo kodas (-ai), taip pat nurodymas dėl kiekvieno LED modulio, ar jis keičiamas: taip / ne1…
9.3.2.2.
Elektroninių šviesos šaltinio reguliavimo įrenginių (jei jų yra) skaičius ir specialusis (-ieji) identifikavimo kodas (-ai): …
9.3.2.3.
Šios taisyklės 4.5.2.6 punkte aprašytas bendras objektyvusis šviesos srautas viršija 2 000 liumenų: taip / ne1
9.3.3.
a) Duomenys pagal šios taisyklės 5.3.5.1 punkto nuostatas (kuris (kurie) apšvietimo įrenginys (-iai) sukuria šios taisyklės 5 priede nurodytą ribinę liniją, kurios projekcija susidaro zonoje tarp 6 laipsnių į kairę ir 4 laipsnių į dešinę bei į viršų nuo horizontalios linijos, nukreiptos 0,8 laipsnio žemyn) … b) Ribinės linijos sureguliavimas apibrėžtas esant 10 m / 25 m atstumui1 c) Mažiausias leidžiamas ribinės linijos ryškumas nustatytas esant 10 m / 25 m atstumui1
9.3.4.
Transporto priemonė (-ės), kuriai (kurioms) sistema yra numatyta kaip pradinė įranga…
9.3.5.
Ar patvirtinimo prašoma dėl sistemos, kuri nėra numatyta įtraukti į transporto priemonės tipo patvirtinimą pagal JT taisyklę Nr. 48: taip / ne1
9.3.5.1.
Jei taip, duomenys, kurie padėtų identifikuoti transporto priemonę (-es), kuriai (kurioms) yra skirta sistema…
9.3.6.
Duomenys pagal šios taisyklės 5.3.5.2 punktą (kuris E klasės artimosios šviesos režimas (-ai) prireikus atitinka šios taisyklės 14 lentelėje nurodytą duomenų rinkinį) …
9.3.7.
Ar patvirtinimo prašoma dėl sistemos, skirtos įrengti tik tose transporto priemonėse, kuriose yra sistemos maitinimo linijos stabilizavimo ir (arba) ribojimo priemonės: taip / ne1
9.3.8.
Ribinės linijos sureguliavimas apibrėžtas esant 10 m / 25 m atstumui1Mažiausias leidžiamas ribinės linijos ryškumas nustatytas esant 10 m / 25 m atstumui1
9.3.9.
Sistema suprojektuota skleisti artimąsias šviesas (6):
9.3.9.1.
C klasės ☒ V klasės ☐ E klasės ☐ W klasės ☐
9.3.9.2.
Veikianti toliau nurodytu (-ais) režimu (-ais), prireikus apibūdinamu (-ais) pagal žymėjimą14
|
|
|
|
||||||||
|
|
|
|
||||||||
|
|
|
|
9.3.9.3.
Kai visuose čia nurodytuose apšvietimo įrenginiuose yra įtampa5, (7), (8), pritaikyta režimui Nr. .....
a) |
Jei nejungiamas posūkių apšvietimo režimas:
|
b) |
Jei jungiamas 1 kategorijos posūkių apšvietimo režimas:
|
c) |
Jei jungiamas 2 kategorijos posūkių apšvietimo režimas:
|
Pastaba. |
Vadovaujantis a–c punktais, būtina pateikti duomenis apie kiekvieną papildomą režimą. |
9.3.9.4.
Šiuose apšvietimo įrenginiuose yra įtampa, kai sistema yra neutralios būklės5, 7
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
9.3.9.5.
Šiuose apšvietimo įrenginiuose yra įtampa, kai sistema veikia pagal eismo krypties keitimo funkciją5, 6, 7
a) |
Jei nejungiamas posūkių apšvietimo režimas:
|
b) |
Jei jungiamas 1 kategorijos posūkių apšvietimo režimas:
|
c) |
Jei jungiamas 2 kategorijos posūkių apšvietimo režimas:
|
9.3.10.
Sistema suprojektuota skleisti tolimąją šviesą5, 6, 7:
9.3.10.1.
Taip ☐ Ne ☐
9.3.10.2.
Veikianti šiuo režimu (-ais), prireikus apibūdinamu (-ais) pagal žymėjimą:
|
Tolimosios šviesos režimas Nr. M 1 |
|
Tolimosios šviesos režimas Nr. M ... |
|
Tolimosios šviesos režimas Nr. M ... |
9.3.10.3.
Kai visuose toliau nurodytuose apšvietimo įrenginiuose yra įtampa, pritaikyta režimui Nr. ….
a) |
Jei nejungiamas posūkių apšvietimo režimas:
|
b) |
Jei įjungtas posūkių apšvietimo režimas:
|
Pastaba. |
Vadovaujantis šio punkto a ir b papunkčiais, būtina pateikti duomenis apie kiekvieną papildomą režimą. |
9.3.10.4.
Šiuose apšvietimo įrenginiuose yra įtampa, kai sistema yra neutralios būklės6,8
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
9.3.10.5.
Sistema suprojektuota skleisti adaptyviąją tolimąją šviesą:
|
eismui dešiniąja puse ir eismui kairiąja puse: taip ☐ ne ☐ |
|
tik eismui dešiniąja puse: taip ☐ ne ☐ |
|
tik eismui kairiąja puse: taip ☐ ne ☐ |
9.4.
AS, BS, CS, DS ir ES klasių priekiniai žibintai1
9.4.1.
Kategorija, pažymėta atitinkamu ženklinimu (9) …
9.4.2.
Šviesos šaltinių, jei tokių yra, skaičius, kategorija ir rūšis: …
9.4.3.
LED modulių skaičius ir specialusis (-ieji) identifikavimo kodas (-ai), taip pat nurodymas dėl kiekvieno LED modulio, ar jis keičiamas: taip / ne1…
9.4.4.
Elektroninių šviesos šaltinio reguliavimo įrenginių (jei jų yra) skaičius ir specialusis (-ieji) identifikavimo kodas (-ai): …
9.4.5.
Nustatytas ribinės linijos ryškumas: taip / ne1Jei taip, tai buvo atlikta 10 m / 25 m atstumu1 …
9.4.6.
Atskirto balastinio (-ių) įtaiso (-ų) arba balastinio (-ių) įtaiso (-ų) dalies (-ių) prekybinis pavadinimas ir identifikacinis numeris: …
9.4.7.
Artimosios šviesos šaltinis gali / negali1 šviesti kartu su tolimosios šviesos šaltiniu ir (arba) kitu tarpusavyje sujungtu priekiniu žibintu.
9.4.8.
Mažiausias (-i) posvyrio kampas (-ai), atitinkantis (-ys) 5.4.5.2 punkto reikalavimą, jei yra…
9.4.9.
Pagrindinė tolimoji šviesa: taip / ne1Antrinė tolimoji šviesa: taip / ne1
Antrinė tolimoji šviesa turi būti naudojama tik kartu su artimąja šviesa arba pagrindine tolimąja šviesa.
9.5.
F3 klasės priekiniai rūko žibintai
9.5.1.
Atitinkamais ženklais žymima klasė:(F3, F3 /, F3PL, F3 / PL)…
9.5.2.
Šviesos šaltinio (-ių) skaičius, kategorija ir rūšis: …
9.5.3.
LED modulis: taip / ne1, taip pat nurodymas dėl kiekvieno LED modulio, ar jis keičiamas: taip / ne1
9.5.4.
Specialusis LED modulio identifikavimo kodas: …
9.5.5.
Elektroninis šviesos šaltinio valdymo įtaisas (10): taip / ne1
|
Šviesos šaltinio energijos tiekimas: … |
|
Techniniai šviesos šaltinio reguliavimo įrenginio reikalavimai: … |
|
Įėjimo įtampa (11): … |
|
Jeigu elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys nėra žibinto dalis: |
|
Išėjimo signalo techniniai reikalavimai: … |
9.5.6.
Skleidžiamos šviesos spalva: … balta / pasirinkto atspalvio geltona1
9.5.7.
Šviesos šaltinio šviesos srautas (žr. 4.5.2.6 punktą)didesnis kaip 2 000 liumenų: … taip / ne1
9.5.8.
Šviesos stipris yra kintamas: … taip / ne1
9.5.9.
Ribinės linijos nuolydžio nustatymas (jeigu matuojama)atliktas …10 m / 25 m1 atstumu
9.6.
Posūkio apšvietimo žibintai
9.6.1.
Šviesos šaltinio (-ių) skaičius, kategorija ir rūšis (12):…
9.6.2.
Įtampa ir galia: …
9.6.3.
Šviesos šaltinio modulis: …taip / ne1
9.6.4.
Specialusis šviesos šaltinio modulio identifikavimo kodas:…
9.6.5.
Naudojamas elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys:
a) |
kaip žibinto dalis: …taip / ne1 |
b) |
ne kaip žibinto dalis: … taip / ne1 |
9.6.6.
Elektroninio šviesos šaltinio reguliavimo įrenginio tiekiama įėjimo įtampa …
9.6.7.
Elektroninio šviesos šaltinio reguliavimo įrenginio gamintojas ir identifikavimo kodas (tuo atveju, kai šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys priklauso žibintui, tačiau jis nesumontuotas žibinto korpuse):
9.6.8.
Geometrinės montavimo sąlygos ir susiję pokyčiai, jeigu jie yra: …
10.
Patvirtinimo ženklo (-ų) vieta: …
11.
Patvirtinto tipo išplėtimo priežastis (-ys) (jeigu taikoma) …
12.
Patvirtinimas suteiktas / patvirtintas tipas išplėstas / atsisakyta suteikti patvirtinimą / patvirtinimas panaikintas1
13.
Vieta: …
14.
Data: …
15.
Parašas: …
16.
Patvirtinimą suteikusiai tipo patvirtinimo institucijai pateiktų dokumentų sąrašas pridedamas prie šio pranešimo ir gali būti gautas paprašius:
(1) Tipą patvirtinusios / patvirtintą tipą išplėtusios / tipo nepatvirtinusios / tipo patvirtinimą panaikinusios (žr. patvirtinimo nuostatas šioje taisyklėje) šalies skiriamasis numeris.
(2) Išbraukti, kas netaikoma.
(3) Nurodyti tinkamą ženklinimą, pasirinktą iš šio sąrašo:
(4) Nurodyti tinkamą ženklinimą, pasirinktą iš šio sąrašo:
(5) Nurodyti pagal šią taisyklę tinkamą ženklinimą, numatytą kiekvienam įrengimo moduliui arba įrengimo modulių komplektui.
(6) Reikiamą langelį pažymėti X, jei taikytina.
(7) Pratęsti sąrašą, jei režimų yra daugiau.
(8) Pratęsti sąrašą, jei įtaisų yra daugiau.
(9) Nurodyti tinkamą ženklinimą, pasirinktą iš šio sąrašo:
(10) Pateikiami techniniai įtampos reikalavimai dėl gamintojo nurodyto ir šiuo patvirtinimu patvirtinto leidžiamųjų nuokrypų arba įtampos intervalo.
(11) Turi būti pateikti įėjimo įtampos, įskaitant veikimo ciklą, dažnį, impulso formą ir didžiausią įtampą, parametrai.
(12) Jeigu posūkio apšvietimo žibintai yra su nekeičiamaisiais šviesos šaltiniais, nurodyti šviesos šaltinių skaičių ir bendrą galią.
2 PRIEDAS
Būtiniausi gamybos atitikties kontrolės procedūrų reikalavimai
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1.1. |
Pagal šią taisyklę mechaninių ir geometrinių atitikties reikalavimų laikomasi, jeigu skirtumai neviršija neišvengiamų gamybos nuokrypių. Ši sąlyga taikoma ir spalvai. |
1.2. |
Fotometrinių savybių atžvilgiu serijinės gamybos priekinių žibintų atitiktis neginčijama, jei atliekant bet kurio atsitiktinai pasirinkto priekinio žibinto su standartine (etalonine) kaitinamąja lempa ir (arba) LED moduliu (-iais) fotometrinių savybių bandymą: |
1.2.1. |
nė viena išmatuotoji vertė nenukrypsta į blogąją pusę nuo šioje taisyklėje nustatytos vertės daugiau kaip 20 proc. |
1.2.1.1. |
A, B ir D klasės priekinių žibintų, atitinkančių šios taisyklės 5.2 punktą, verčių taške B 50 L (arba R) ir III zonoje didžiausias leidžiamasis nuokrypis atitinkamai gali būti:
|
1.2.1.2. |
Šios taisyklės 5.3 punktą atitinkančios APAS atveju nė viena pagal šios taisyklės 4.6 punkto nuostatas išmatuota ir pakoreguota vertė nenukrypsta į blogąją pusę nuo 17–32 lentelių B skiltyje nustatytos vertės, jei taikytina. |
1.2.1.3. |
BS, CS, DS ir ES klasės priekinių žibintų, atitinkančių šios taisyklės 5.4 punktą, verčių I zonoje didžiausias leidžiamasis nuokrypis atitinkamai gali būti:
|
1.2.1.3.1. |
Jei pirmiau aprašyto bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, galima pakoreguoti priekinio žibinto nustatymą, tačiau spindulio ašis negali būti pastumta daugiau nei 0,5 laipsnio į šoną – į dešinę ar į kairę – ir daugiau nei 0,2 laipsnio aukštyn ar žemyn. |
1.2.1.4. |
Priekiniams rūko žibintams, atitinkantiems šios taisyklės 5.5 punktą, taikoma 37 lentelė |
1.2.2. |
arba, jei tai A, B arba D klasės priekiniai žibintai, atitinkantys šios taisyklės 5.2 punktą, jeigu: |
1.2.2.1. |
artimosios šviesos atveju šioje taisyklėje nustatytos vertės gaunamos viename taške, esančiame 0,35 laipsnio apskritime aplink šiuos taškus:
|
1.2.2.2. |
ir jeigu tolimosios šviesos, kurios taškas HV yra 0,75 Imax atitinkančios izokandelos ribojamame plote, visų šios taisyklės 5.1 punkte nurodytų taškų fotometrinių verčių didžiausias leidžiamasis nuokrypis yra + 20 proc. nuo didžiausiųjų verčių ir – 20 proc. nuo mažiausiųjų verčių. |
1.2.3. |
Jei pirmiau aprašyto bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, galima pakoreguoti priekinio žibinto nustatymą, tačiau spindulio ašis negali būti pastumta daugiau nei 0,5 laipsnio į šoną – į dešinę ar į kairę – ir daugiau nei 0,2 laipsnio aukštyn ar žemyn. |
1.2.4. |
Jeigu pirmiau aprašyto APAS, atitinkančios šios taisyklės 5.3 punkto reikalavimus, bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, pagal kiekvieną klasę galima pakoreguoti sistemos nustatymą, tačiau spindulio ašis negali būti pastumta daugiau nei 0,5 laipsnio į šoną – į dešinę ar į kairę – ir daugiau nei 0,2 laipsnio aukštyn ar žemyn, kiekvieną postūmį atskirai vertinant pradinio nustatymo atžvilgiu.
Šios nuostatos netaikomos šios taisyklės 5.3.3.1.1 punkte nurodytiems apšvietimo įrenginiams. |
1.2.5. |
Jeigu atlikus pirmiau aprašytą žibinto su keičiamuoju šviesos šaltiniu bandymą jo rezultatai neatitinka reikalavimų, bandymai pakartojami naudojant kitą standartinį (etaloninį) šviesos šaltinį. |
1.3. |
Tikrinant vertikalųjį ribinės linijos poslinkį dėl šilumos poveikio, taikomas šis metodas:
vienas bandomasis žibintas arba bandomoji sistema tikrinamas (-a) 7 priedo 3.1 punkte aprašytu būdu, prieš tai tris kartus iš eilės atlikus 7 priedo 3.2.2 punkte nurodytą procedūrą. Priekinis žibintas arba sistema laikomas (-a) tinkamu (-a), jei Δr neviršija 1,5 mrad didėjimo kryptimi ir 2,5 mrad mažėjimo kryptimi. Jei ši vertė yra didesnė nei 1,5 mrad didėjimo kryptimi, tačiau ne didesnė nei 2,0 mrad, arba didesnė nei 2,5 mrad mažėjimo kryptimi, bet neviršija 3,0 mrad, atliekamas bandymas su antru pavyzdžiu, o abiejų sistemų absoliučiųjų nustatytųjų verčių vidurkis negali būti didesnis nei 1,5 mrad didėjimo kryptimi ir 2,5 mrad mažėjimo kryptimi. Tačiau jei šios dvi sistemos neatitinka šio 1,5 mrad didėjimo kryptimi arba 2,5 mrad mažėjimo kryptimi reikalavimo, ta pati procedūra atliekama su kitomis dviem sistemomis, o kiekvienos jų Δr vertė negali būti didesnė nei 1,5 mrad didėjimo kryptimi arba 2,5 mrad mažėjimo kryptimi. Priekinis rūko žibintas laikomas tinkamu, jei Δr neviršija 3,0 mrad. Jeigu ši vertė yra didesnė nei 3,0 mrad, tačiau ne didesnė nei 4,0 mrad, bandomas antrasis priekinis rūko žibintas, o abiejų pavyzdžių absoliučiųjų nustatytųjų verčių vidurkis negali būti didesnis nei 3,0 mrad. |
1.4. |
Tačiau jeigu negalima pakartotinai atlikti vertikalaus sureguliavimo ir nustatyti reikiamos padėties su leidžiamaisiais nuokrypiais, atitinkamai aprašytais 5 priedo 1.2.3 punkte arba 6 priedo 3.2 punkte, atitinkamai 5 priedo 2 dalyje arba 6 priedo 4 dalyje aprašyta tvarka atliekamas bandymas su vienu pavyzdžiu. |
1.5. |
Posūkio apšvietimo žibintai |
1.5.1. |
Serijinės gamybos žibintų fotometrinių savybių atitiktis neginčijama, jeigu atliekant bet kurio atsitiktine tvarka pasirinkto žibinto su standartine kaitinamąja lempa arba su nekeičiamaisiais šviesos šaltiniais (kaitinamaisiais ar kitokiais) fotometrinių savybių bandymą ir visus matavimus atliekant esant 6,75 V, 13,5 V ar 28,0 V įtampai atitinkamai: |
1.5.1.1. |
nė viena išmatuotoji vertė nenukrypsta į blogąją pusę nuo šioje taisyklėje nustatytų verčių daugiau kaip 20 proc.; |
1.5.1.2. |
jeigu žibintas yra su keičiamuoju šviesos šaltiniu ir jei pirmiau aprašyto bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, žibintų bandymai kartojami naudojant kitą standartinį šviesos šaltinį. |
1.5.2. |
Jeigu žibintas yra su standartiniu šviesos šaltiniu arba jei žibintai yra su nekeičiamaisiais šviesos šaltiniais (kaitinamaisiais ar kitokiais) ir kolorimetrinės charakteristikos tikrinamos tuomet, kai šviesos šaltinis yra sumontuotas žibinte, turi būti laikomasi spalvių koordinačių. |
1.5.3. |
Jei tai yra nekeičiamasis (-ieji) kaitinamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai) arba šviesos šaltinio modulis (-iai), kuriame (-iuose) yra įrengti nekeičiamieji kaitinamieji šviesos šaltiniai, per bet kurią gamybos atitikties patikrą: |
1.5.3.1. |
patvirtinimo ženklo savininkas įrodo naudojimą įprastoje gamyboje ir pateikia nekeičiamojo (-ųjų) kaitinamojo (-ųjų) šviesos šaltinio (-ų) identifikatorių, nurodytą tipo patvirtinimo dokumentuose; |
1.5.3.2. |
jei kyla abejonių dėl nekeičiamojo (-ųjų) kaitinamojo (-ųjų) šviesos šaltinio (-ų) atitikties naudojimo trukmės reikalavimams ir (arba) dėl spalva dengtų kaitinamųjų šviesos šaltinių atitikties spalvos patvarumo reikalavimams, nustatytiems standarto IEC 60809 (3 leidimas) 4.11 punkte, atitiktis tikrinama taip, kaip nustatyta standarto IEC 60809 (3 leidimas) 4.11 punkte. |
1.6. |
Turi būti laikomasi spalvių koordinačių. |
2. BŪTINIAUSI GAMINTOJO ATLIEKAMOS ATITIKTIES PATIKROS REIKALAVIMAI
Patvirtinimo ženklo savininkas tinkamu dažnumu su kiekvieno tipo žibintu turi atlikti bent toliau nurodytus bandymus. Bandymai atliekami pagal šios taisyklės nuostatas.
Jei atrinkti pavyzdžiai neatitinka konkretaus bandomo tipo, atliekama papildoma atranka ir papildomas bandymas. Gamintojas imasi veiksmų atitinkamų gaminių atitikčiai užtikrinti.
2.1. |
Bandymų pobūdis
Šioje taisyklėje aprašyti atitikties bandymai taikomi fotometrinėms ir kolorimetrinėms charakteristikoms ir ribinės linijos vertikaliosios padėties poslinkiui dėl šilumos poveikio patikrinti. |
2.2. |
Bandymų metodai |
2.2.1. |
Bandymai paprastai atliekami šioje taisyklėje nustatytais metodais. |
2.2.2. |
Gamintojui atliekant bet kurį atitikties bandymą gali būti taikomi lygiaverčiai metodai, jeigu gaunamas už patvirtinimo bandymus atsakingos kompetentingos institucijos leidimas. Gamintojas turi įrodyti, kad taikomi metodai yra lygiaverčiai nustatytiesiems šioje taisyklėje. |
2.2.3. |
Taikant 2.2.1 ir 2.2.2 punktus, būtina reguliariai kalibruoti bandymų įrangą ir ją reguliuoti, kad atitiktų kompetentingos institucijos atliktus matavimus. |
2.2.4. |
Visais atvejais taikomi šioje taisyklėje nurodyti pamatiniai metodai, ypač administracinės patikros ir pavyzdžių atrankos metodai. |
2.3. |
Atrankos būdas
Žibintų pavyzdžiai atrenkami atsitiktine tvarka iš vienodų gaminių partijos. Vienodų gaminių partija – tai to paties tipo žibintų rinkinys, apibrėžtas pagal gamintojo gamybos metodus. Paprastai vertinami atskirose gamyklose pagaminti serijiniai gaminiai. Tačiau gamintojas gali grupuoti su tuo pačiu tipu susijusius duomenis, gautus iš kelių gamyklų, jei jose taikomi tie patys kokybės kriterijai ir tas pats kokybės valdymas. |
2.4. |
Išmatuotos ir užregistruotos fotometrinės charakteristikos |
2.4.1. |
Atrinktų įtaisų fotometriniai matavimai atliekami šioje taisyklėje nustatytuose taškuose, registruojant tik: |
2.4.1.1. |
tolimosios šviesos priekinių žibintų rodmenis pagal šios taisyklės 5.1 punktą ir (arba) artimosios šviesos (asimetrinių) priekinių žibintų rodmenis pagal šios taisyklės 5.2 punktą: |
2.4.1.1.1. |
A ir B klasių priekinių žibintų (A ir B klasių (asimetrinių) tolimosios ir (arba) artimosios šviesos priekinių žibintų) – taškuose Imax, HV (1), HL, HR (2), jeigu tai tolimoji šviesa, ir taškuose B 50 L (arba R), HV, 50 V, 75 R (arba L) ir 25 L (arba R), jeigu tai artimoji šviesa; |
2.4.1.1.2. |
D klasės priekinių žibintų (D klasės (GDL, asimetrinių) tolimosios ir (arba) artimosios šviesos priekinių žibintų) – taškuose Imax, HV1, HL, HR2, jeigu tai tolimoji šviesa, ir taškuose B 50 L (arba R)1, HV, 50 V, 75 R (arba L) ir 25 L2 (arba R2), jeigu tai artimoji šviesa; |
2.4.1.2. |
tolimosios šviesos priekinių žibintų rodmenis pagal šios taisyklės 5.1 punktą ir (arba) artimosios šviesos (simetrinių) priekinių žibintų rodmenis pagal šios taisyklės 5.4 punktą: |
2.4.1.2.1. |
AS klasės priekinių žibintų – taškuose HV, LH, RH, 12,5 L ir 12,5 R; |
2.4.1.2.2. |
BS klasės priekinių žibintų – taškuose Imax ir HV1, jeigu tai tolimoji šviesa, ir taškuose HV, 0,86 D/3,5 R, 0,86 D/3,5 L, jeigu tai artimoji šviesa; |
2.4.1.2.3. |
CS, DS ir ES klasės priekinių žibintų – taškuose Imax ir HV1, jeigu tai tolimoji šviesa, ir taškuose HV, 0,86 D/3,5 R, 0,86 D/3,5 L, jeigu tai artimoji šviesa; |
2.4.1.3. |
AFS klasės priekinių žibintų rodmenis pagal šios taisyklės 5.3 punktą – taškuose Imax, HV1, HL ir HR (3), jeigu tai tolimoji šviesa, ir taškuose B50 L, HV, jei taikytina, 50 V, 75 R, jei taikytina, ir 25 LL, jeigu tai artimoji (-osios) šviesa (-os); |
2.4.1.4. |
priekinių rūko žibintų rodmenis pagal šios taisyklės 5.5 punktą – 8 ir 9 taškuose ir 1, 5, 6, 8 ir 9 linijose, kaip nurodyta 37 lentelėje. |
2.4.2. |
4 priedo A4-XII paveiksle nurodytuose taškuose ir reikiamose spalvių koordinatėse pagal šios taisyklės 5.6 punktą atliekami atrinktųjų posūkio apšvietimo žibintų mažiausių verčių fotometriniai matavimai. |
2.5. |
Priimtinumo kriterijai
Gamintojas privalo statistiškai apdoroti bandymų rezultatus ir, suderinęs su įgaliota institucija, nustatyti savo gaminių priimtinumo kriterijus, pagal kuriuos būtų užtikrinama atitiktis šios taisyklės 3.5.1 punkte nustatytiems gaminių atitikties tikrinimo reikalavimams. Priimtinumo kriterijai turi būti tokie, kad esant 95 % patikimumo lygiui, mažiausia tikimybė, kad pavyzdys atitiks atrankinio tikrinimo reikalavimus pagal 3 priedą (pirmoji atranka), būtų 0,95. |
(1) Kai tolimoji šviesa ir artimoji šviesa yra sujungtos tarpusavyje, abiejų šviesų matavimo taškas (HV) yra tas pats.
(2) Taškai HL ir HR, esantys atitinkamai 2,5 laipsnio į kairę ir 2,5 laipsnio į dešinę nuo taško HV.
(3) Taškai HL ir HR, esantys atitinkamai 2,6 laipsnio į kairę ir 2,6 laipsnio į dešinę nuo taško HV.
3 PRIEDAS
Būtiniausi inspektoriaus atliekamos pavyzdžių atrankos reikalavimai
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1.1. |
Pagal šią taisyklę mechaninių ir geometrinių atitikties reikalavimų laikomasi, jeigu skirtumai neviršija neišvengiamų gamybos nuokrypių. |
1.2. |
Fotometrinių savybių atžvilgiu serijinės gamybos žibintų atitiktis neginčijama, jei atliekant bet kurio atsitiktinai pasirinkto žibinto su standartiniu (etaloniniu) šviesos šaltiniu ir (arba) nekeičiamuoju (-aisiais) šviesos šaltiniu (-iais), ir (arba) LED moduliu (-iais) fotometrinių savybių bandymą:
|
1.3. |
Neatsižvelgiama į žibintus, kurie turi akivaizdžių defektų. |
1.4. |
Turi būti laikomasi spalvių koordinačių. |
2. PIRMOJI ATRANKA
Atliekant pirmąją atranką, atsitiktinai parenkami keturi žibintai. Pirmoji dviejų žibintų imtis pažymima raide A, antroji dviejų žibintų imtis – raide B.
2.1. |
Serijinės gamybos žibintų atitiktis neginčijama, jeigu kurio nors pavyzdžio iš A ir B imčių (visų keturių žibintų) nuokrypis yra ne didesnis kaip 20 proc.
Jei abiejų A imties žibintų nuokrypis yra ne didesnis kaip 0 proc., matavimą galima baigti. |
2.2. |
Serijinės gamybos žibintų atitiktis ginčijama, jeigu bent vieno pavyzdžio iš A arba B imties nuokrypis yra didesnis kaip 20 proc.
Pareikalaujama, kad gamintojas užtikrintų savo gamybos atitiktį reikalavimams (atitikties užtikrinimas) ir per du mėnesius nuo pranešimo pagal 3 punktą atliekama pakartotinė atranka. A ir B imtims priklausančius pavyzdžius techninė tarnyba saugo tol, kol baigiamas visas gamybos atitikties užtikrinimo procesas. |
3. PIRMOJI PAKARTOTINĖ ATRANKA
Po atitikties užtikrinimo iš pagamintų gaminių atsitiktine tvarka pasirenkami keturi žibintai.
Pirmoji dviejų žibintų imtis pažymima raide C, antroji dviejų žibintų imtis – raide D.
3.1. |
Serijinės gamybos žibintų atitiktis neginčijama, jeigu kurio nors pavyzdžio iš C ir D imčių (visų keturių žibintų) nuokrypis yra ne didesnis kaip 20 proc.
Jei abiejų C imties žibintų nuokrypis yra ne didesnis kaip 0 proc., matavimą galima baigti. |
3.2. |
Serijinės gamybos žibintų atitiktis ginčijama, jeigu nuokrypis yra bent: |
3.2.1. |
vieno iš C arba D imčiai priklausančių pavyzdžių – didesnis kaip 20 proc., bet visų šioms imtims priklausančių pavyzdžių nuokrypis ne didesnis kaip 30 proc.
Dar kartą pareikalaujama, kad gamintojas užtikrintų savo gamybos atitiktį reikalavimams (atitikties užtikrinimas). Per du mėnesius nuo pranešimo pagal 4 punktą atliekama antra pakartotinė atranka. C ir D imtims priklausančius pavyzdžius techninė tarnyba saugo tol, kol baigiamas visas gamybos atitikties užtikrinimo procesas; |
3.2.2. |
vieno iš C arba D imčiai priklausančių pavyzdžių nuokrypis yra didesnis kaip 30 proc.
Tokiu atveju patvirtinimas panaikinamas ir taikomas 5 punktas. |
4. ANTROJI PAKARTOTINĖ ATRANKA
Po atitikties užtikrinimo iš pagamintų gaminių atsitiktine tvarka pasirenkami keturi žibintai.
Pirmoji dviejų žibintų imtis pažymima raide E, antroji dviejų žibintų imtis – raide F.
4.1. |
Serijinės gamybos žibintų atitiktis neginčijama, jeigu kurio nors pavyzdžio iš E ir F imčių (visų keturių žibintų) nuokrypis yra ne didesnis kaip 20 proc.
Jei abiejų E imties žibintų nuokrypis yra ne didesnis kaip 0 proc., matavimą galima baigti. |
4.2. |
Serijinės gamybos žibintų atitiktis ginčijama, jeigu bent vieno iš E arba F imčiai priklausančių pavyzdžių nuokrypis yra didesnis kaip 20 proc.
Tokiu atveju patvirtinimas panaikinamas ir taikomas 5 punktas. |
5. PATVIRTINIMO PANAIKINIMAS
Patvirtinimas panaikinamas pagal šios taisyklės 3.6 punktą.
6. ARTIMOSIOS ŠVIESOS SPINDULIŲ PLUOŠTO RIBINĖS LINIJOS VERTIKALIOS PADĖTIES POSLINKIS
Tikrinant artimųjų šviesų spindulių pluošto ribinės linijos vertikalios padėties poslinkį dėl šilumos poveikio, taikomas šis metodas:
vienas A imties žibintas arba sistema tikrinamas (-a) 7 priedo 3 dalyje aprašytu būdu, prieš tai tris kartus iš eilės atlikus 7 priedo 3.2.2 punkte nurodytą procedūrą.
Artimoji šviesa arba sistema laikoma tinkama, jei Δr neviršija 1,5 mrad didėjimo kryptimi ir 2,5 mrad mažėjimo kryptimi.
Jei ši vertė yra didesnė nei 1,5 mrad didėjimo kryptimi, tačiau ne didesnė nei 2,0 mrad, arba didesnė nei 2,5 mrad mažėjimo kryptimi, bet neviršija 3,0 mrad, atliekamas bandymas su antrąja A imties sistema, o abiejų sistemų absoliučiųjų nustatytųjų verčių vidurkis negali būti didesnis nei 1,5 mrad didėjimo kryptimi ir 2,5 mrad mažėjimo kryptimi.
Tačiau jei A imtis neatitinka šio 1,5 mrad didėjimo kryptimi arba 2,5 mrad mažėjimo kryptimi reikalavimo, ta pati procedūra atliekama su kitomis dviem B imties sistemomis, o kiekvienos jų Δr vertė negali būti didesnė nei 1,5 mrad didėjimo kryptimi arba 2,5 mrad mažėjimo kryptimi.
Priekinis rūko žibintas pagal šios taisyklės 5.5 punktą laikomas tinkamu, jei r neviršija 3,0 mrad.
Jeigu ši vertė yra didesnė nei 3,0 mrad, tačiau neviršija 4,0 mrad, bandomas antrasis A imties priekinis rūko žibintas ir po šio bandymo užregistruojamas abiejų imčių absoliučiųjų verčių vidurkis, kuris negali būti didesnis nei 3,0 mrad.
Tačiau jei A imtis neatitinka šio 3,0 mrad vertės reikalavimo, ta pati procedūra atliekama su abiem B imties priekiniais rūko žibintais ir kiekvieno jų r vertė negali būti didesnė kaip 3,0 mrad.
4 PRIEDAS
Sferinė koordinačių matavimo sistema ir bandymo taškų padėtys
E25m= l(h,v)x cos γ/r2
1. FOTOMETRINIŲ MATAVIMŲ REIKALAVIMAI
1.1. |
Kelio apšvietimo įtaisas arba viena ar keletas jo sudedamųjų dalių turi būti sumontuotas (-a, -os) ant goniometro, kurio horizontalioji ašis yra fiksuota, o judamoji ašis – statmena fiksuotajai horizontaliajai ašiai. |
1.1.1. |
Šviesos stiprio vertės išmatuojamos naudojant 65 mm kraštinės kvadrate esantį fotojutiklį, patalpintą (išskyrus posūkio apšvietimo žibintus) bent 25 m atstumu į priekį nuo kiekvieno priekinio žibinto arba apšvietimo įrenginio atskaitos centro statmenai matavimo ašiai goniometro sistemos pusėje. Taškas HV yra vertikalios polinės ašies koordinačių sistemos centre. Linija h – tai per tašką HV einanti horizontalė (žr. A4-1 paveikslą). |
1.1.2. |
Kampinės koordinatės nurodytos laipsniais sferoje su vertikalia poline ašimi ir matuojamos A4-1 paveiksle nustatytu goniofotometru. |
1.1.3. |
Atliekant fotometrinius matavimus, parazitiniai atspindžiai neutralizuojami pritaikius tinkamą maskuotę. |
1.2. |
Bet kuris kitas lygiavertis fotometrijos metodas yra tinkamas, jei laikomasi būtinų koreliacijos reikalavimų. |
1.3. |
Nustatymas turi būti atliekamas naudojant nustatymo ekraną, kurį galima pastatyti arčiau nei fotojutiklį. |
1.4. |
Kelio apšvietimo įtaisas arba viena ar keletas jo sudedamųjų dalių prieš pradedant matavimus turi būti nustatytas (-a, -os) taip, kad ribinės linijos padėtis atitiktų šios taisyklės 5 dalyje konkrečiai funkcijai nustatytus atitinkamus reikalavimus. |
1.5. |
APAS |
1.5.1. |
Bet koks apšvietimo įrenginių atskaitos centro nuokrypis goniometro sukimosi ašių atžvilgių yra vengtinas. Tai visų pirma taikoma vertikaliajai krypčiai ir apšvietimo įrenginiams, sukuriantiems ribinę liniją. |
1.5.2. |
Šioje taisyklėje nustatyti fotometriniai reikalavimai kiekvienam apšvietimo funkcijos arba režimo matavimo taškui (kampinei padėčiai) taikomi visų šiai funkcijai arba režimui naudojamų sistemos apšvietimo įrenginių arba visų apšvietimo įrenginių, kuriems galioja atitinkamas reikalavimas, išmatuotų atitinkamų verčių sumos pusei. |
1.5.2.1. |
Tačiau jei reikalavimas galioja tik vienai pusei, suma per pusę nedalijama. Tai yra tokie atvejai: šios taisyklės 5.3.2.5.2, 5.3.2.8.1, 5.1.3.5, 5.1.3.6, 5.3.3.4.1 ir 5.3.5.1 punktai ir 4 pastaba dėl 9 lentelės. |
1.5.3. |
Sistemos apšvietimo įrenginių parametrai turi būti matuojami atskirai; tačiau dviejų ar daugiau apšvietimo modulių, sudarančių vieną įrengimo modulį ir turinčių to paties tipo šviesos šaltinius (reguliuojamus arba ne), parametrai gali būti matuojami vienu metu, jei jų dydis ir vieta yra tokie, kad šviečiamieji paviršiai visiškai sutelpa į stačiakampį, kurio horizontalioji kraštinė yra ne ilgesnė nei 300 mm, o vertikalioji ne ilgesnė nei 150 mm, ir jei gamintojas yra nustatęs bendrą jų atskaitos centrą. |
1.5.4. |
Prieš atliekant bet kurį kitą naują bandymą, sistemą reikia perjungti į neutralią būklę. |
1.5.5. |
Sistema arba viena ar keletas sudedamųjų jos dalių prieš pradedant matavimus turi būti nustatyta (-os) taip, kad ribinės linijos padėtis atitiktų 10 lentelėje nurodytus reikalavimus. Atskirai matuojamos ir neturinčios ribinės linijos sistemos dalys turi būti sumontuotos ant goniometro pagal pareiškėjo instrukcijas (dėl montavimo padėties). |
1.6. |
Posūkio apšvietimo žibintai |
1.6.1. |
Atliekant fotometrinius matavimus, parazitiniai atspindžiai neutralizuojami pritaikius tinkamą maskuotę. |
1.6.2. |
Jeigu matavimų rezultatai užginčijami, matavimai atliekami taip, kad būtų laikomasi šių reikalavimų: |
1.6.2.1. |
matavimo atstumas turi būti toks, kad būtų laikomasi atvirkštinio atstumo kvadrato dėsnio; |
1.6.2.2. |
matavimo įranga turi būti tokia, kad, žiūrint iš šviesos atskaitos centro, imtuvo kampinė apertūra būtų nuo 10′ iki 1°; |
1.6.2.3. |
laikoma, kad šviesos stiprio reikalavimai, taikomi tam tikrai stebėjimo krypčiai, įvykdomi, jeigu gaunamas reikiamas tos krypties, kuri nuo stebėjimo krypties nukrypsta ne daugiau kaip ketvirtį laipsnio, stipris. |
2. BANDYMO TAŠKO VIETA
h–h – horizontali plokštuma, v–v – vertikali plokštuma, kertanti priekinio žibinto optinę ašį
Bandymo taškų vietos atsispindi aplink liniją VV, jeigu šviesa skirta eismui kairiąja puse.
h–h – horizontali plokštuma, v–v – vertikali plokštuma, kertanti priekinio žibinto optinę ašį
Bandymo taškų vietos atsispindi aplink liniją V–V, jeigu šviesa skirta eismui kairiąja puse.
(*) Pastaba. |
Matavimo procedūra aprašyta 4 priede.
Šiame priede:
Pagal eismui dešiniąja puse taikomus artimosios šviesos fotometrinius reikalavimus kampinės padėtys reiškiamos laipsniais virš (U) linijos H–H arba laipsniais po (D) linija H–H, ir dešinėje (R) arba kairėje (L) nuo linijos V–V. Bandymo taškų vietos atsispindi aplink liniją V–V, jeigu šviesa skirta eismui kairiąja puse. |
H–H horizontali plokštuma |
kerta |
V–V: vertikali plokštuma |
priekinio žibinto židinio centrą |
H–H horizontali plokštuma |
kerta |
V–V: vertikali plokštuma |
priekinio žibinto židinio centrą |
5 PRIEDAS
Nustatymo procedūra, instrumentinė asimetrinių artimosios šviesos spindulių ribinės linijos patikra
1. VIZUALAUS NUSTATYMO PROCEDŪRA
1.1. |
Pagrindinės artimosios šviesos priekinio žibinto arba neutralios būklės APAS bent vieno C klasės apšvietimo įrenginio šviesos stipris turi būti paskirstytas taip, kad būtų užtikrinta tam tikra ribinė linija (žr. A5-I paveikslą), leidžianti tinkamai sureguliuoti priekinį žibintą, kad būtų galima atlikti fotometrinius matavimus ir užtikrinti reikiamą jo nustatymą transporto priemonėje.
Ribinė linija turi būti tokia:
Bet kuriuo atveju alkūnės–peties dalis turi būti įžambi. |
1.2. |
Naudojant ribinę liniją (žr. A5-I paveikslą) priekinis žibintas arba APAS vizualiai nustatomas (-a) taip: nustatoma naudojant plokščią vertikalų ekraną, pastatytą 10 arba 25 m atstumu priešais priekinį žibintą arba APAS (kaip nurodyta 1 priedo 9 punkte) ir tinkamu kampu jo H–V ašių atžvilgiu, kaip parodyta 4 priede. Bandymo ekranas turi būti pakankamai platus, kad būtų galima patikrinti ir nustatyti artimosios šviesos ribinę liniją ne mažiau kaip per 5° į abi puses nuo linijos V–V. |
1.2.1. |
Vertikalus reguliavimas: horizontali ribinės linijos dalis stumiama į viršų nuo B linijos ir nustatoma taip, kad atitiktų vardinę padėtį – 1 proc. (0,57 laipsnio) žemiau linijos H–H. |
Pastaba. |
Vertikalios ir horizontalios linijų skalės yra skirtingos. |
1.2.2. |
Horizontalus reguliavimas: ribinės linijos alkūnės–peties dalis stumiama taip:
jeigu tai eismui dešiniąja puse skirtos šviesos – iš dešinės į kairę, pabaigoje horizontaliai nustatant taip:
arba, jeigu tai eismui kairiąja puse skirtos šviesos – iš kairės į dešinę, pabaigoje horizontaliai nustatant taip:
|
1.2.3. |
Jeigu taip nustatytas priekinis žibintas arba APAS neatitinka atitinkamai šios taisyklės 5.2–5.4 punktuose nustatytų reikalavimų, jo (jos) sureguliavimas gali būti pakeistas su sąlyga, kad spindulio ašis į šonus nepasislinktų:
horizontaliai nuo linijos A daugiau kaip:
vertikaliai ne daugiau kaip 0,25° į viršų nuo linijos B arba žemiau jos. |
1.2.4. |
Tačiau, jeigu, siekiant nustatyti reikiamą padėtį su 1.2.3 punkte aprašytais leidžiamaisiais nuokrypiais, vertikalaus reguliavimo negalima pakartotinai atlikti, norint patikrinti, ar užtikrinama reikiama minimali ribinės linijos kokybė, ir vertikaliai bei horizontaliai sureguliuoti spindulių pluoštą, taikomas 2 dalyje nustatytas instrumentinis metodas. |
1.2.5. |
Jei patvirtinimo prašoma tik dėl artimosios šviesos9, taip nustatytas priekinis žibintas turi atitikti šios taisyklės 5.2–5.4 punktuose nustatytus reikalavimus; jei jis skirtas ir artimajai, ir tolimajai šviesai skleisti, jis turi atitikti šios taisyklės 5.1–5.4 punktuose nustatytus reikalavimus. |
2. INSTRUMENTINĖ ASIMETRINIŲ ARTIMOSIOS ŠVIESOS SPINDULIŲ PLUOŠTO RIBINĖS LINIJOS PATIKRA
2.1. |
Bendrieji reikalavimai
Tais atvejais, kai taikomas 1.2.4 punktas, ribinės linijos kokybė tikrinama pagal toliau 2.2 punkte nustatytus reikalavimus, o instrumentinis vertikalus ir horizontalus šviesos sureguliavimas atliekamas pagal 2.3 punkto reikalavimus. Prieš atliekant ribinės linijos kokybės matavimą ir instrumentinio reguliavimo procedūrą, būtina pagal 1.2.1 ir 1.2.2 punktus atlikti preliminarų vizualų nustatymą. |
2.2. |
Ribinės linijos kokybės matavimas
Minimaliam ryškumui nustatyti atliekami matavimai, per kuriuos vertikaliai 0,05° kampo žingsniu skenuojama horizontali ribinės linijos dalis, pasirenkant vieną iš šių matavimo atstumų:
Atliekant bandymą taikytas matavimo atstumas įrašomas pranešimo blanko 9 punkte (žr. šios taisyklės 1 priedą). Didžiausiam ryškumui nustatyti atliekami matavimai, per kuriuos vertikaliai 0,05° kampo žingsniu, naudojant ieškiklį, kurio skersmuo apie 30 mm, tik 25 m atstumu skenuojama horizontali ribinės linijos dalis. Ribinės linijos kokybė gali būti laikoma priimtina, jeigu bent viena matavimų serijų atitinka 2.2.1-2.2.3 punktuose nustatytus reikalavimus. |
2.2.1. |
Turi būti matoma ne daugiau nei viena ribinė linija (1). |
2.2.2. |
Ribinės linijos ryškumas
Ryškumo koeficientas G nustatomas vertikaliai 2,5° atstumu nuo linijos V–V skenuojant horizontalią ribinės linijos dalį, kai: G = (log Eβ – log E(β + 0,1°)), čia β – vertikali padėtis laipsniais, E – nustatymo ekrano apšvietimas. G vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,13 (mažiausias ryškumas) ir ne didesnė kaip 0,40 (didžiausias ryškumas). |
2.2.3. |
Tiesiškumas
Horizontalios ribinės linijos dalis, pagal kurią sureguliuojama vertikali padėtis, turi būti horizontali linija, einanti 1,5–3,5° atstumu nuo linijos V–V (žr. A5-II paveikslą). Nuolaidžios ribinės linijos perlinkio taškai, esantys vertikaliose linijose ties 1,5°, 2,5° ir 3,5° taškais, nustatomi pagal toliau pateiktą lygtį. Didžiausias vertikalus atstumas tarp nustatytų perlinkio taškų turi būti ne didesnis kaip 0,2°. |
(d2 (log E) / dβ2 = 0).
2.3. |
Vertikalus ir horizontalus reguliavimas
Jeigu ribinė linija atitinka 2.2 punkte nustatytus kokybės reikalavimus, spindulių pluošto reguliavimas gali būti atliekamas instrumentiniu būdu. |
Pastaba. |
Vertikalios ir horizontalios linijų skalės yra skirtingos. |
2.3.1. |
Vertikalus reguliavimas
Judant į viršų nuo linijos B apačios (žr. A5-III paveikslą), 2,5° atstumu nuo linijos V–V vertikaliai skenuojama horizontali ribinės linijos dalis. Nustatomas perlinkio taškas (kuriame d2 (log E) / dβ2 = 0), ir jo vieta parenkama taip, kad būtų ant linijos B, 1 proc. žemiau linijos H–H. |
2.3.2. |
Horizontalus reguliavimas
Pareiškėjas turi pasirinkti vieną iš šių horizontalaus nustatymo metodų:
Iš karto po to, kai žibintas buvo nustatytas vertikaliai, pradedant nuo 5° taško kairėje pusėje ir judant iki 5° taško dešinėje pusėje skenuojama viena horizontali linija 0,2°D. Maksimalus nuolydis G, nustatytas pagal formulę G = (log Eβ – log E(β + 0,1°)), kurioje β – horizontali padėtis laipsniais, turi būti ne mažesnis kaip 0,08. 0,2 D linijos perlinkio taško vieta parenkama taip, kad būtų ant A linijos. |
Pastaba. |
Vertikalios ir horizontalios linijų skalės yra skirtingos. |
b) |
„3 linijų“ metodą (žr. A5-IV paveikslą). |
Iš karto po to, kai žibintas buvo nustatytas vertikaliai, judant nuo taško 2° D iki taško 2° U, taškuose 1°R, 2°R, ir 3°R skenuojamos trys vertikalios linijos. Atitinkami maksimalūs nuolydžiai G nustatomi pagal formulę:
G = (log Eβ – log E(β + 0,1°))
čia β – vertikali padėtis laipsniais – turi būti ne mažesnė kaip 0,08. Nustatytieji minėtų trijų linijų perlinkio taškai turi būti vienoje tiesėje. Vertikaliai nustatant žibintą šios linijos ir linijos B susikirtimo taškas nustatomas ant linijos V.
Pastaba. |
Vertikalios ir horizontalios linijų skalės yra skirtingos. |
(1) Ši dalis turėtų būti iš dalies pakeista, kai bus nustatytas specialus bandymo metodas.
6 PRIEDAS
Horizontalios ribinės linijos apibrėžtis ir ryškumas ir šia ribine linija grindžiama nustatymo procedūra, taikoma artimosios šviesos žibintams ir priekiniams rūko žibintams
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1.1. |
Simetrinės artimosios šviesos priekinių žibintų ir priekinių rūko žibintų šviesos stipris turi būti paskirstytas taip, kad būtų užtikrinta tam tikra ribinė linija, leidžianti tinkamai sureguliuoti žibintą, kad būtų galima atlikti fotometrinius matavimus ir užtikrinti reikiamą jo nustatymą transporto priemonėje. Ribinės linijos charakteristikos turi atitikti 2–4 dalyse nustatytus reikalavimus. |
2. RIBINĖS LINIJOS FORMA
2.1. |
Kad būtų galima vizualiai sureguliuoti žibintą, ribinė linija turi būti sudaryta iš: |
2.1.1. |
į abi puses nuo linijos V–V nutolusios horizontalios linijos (žr. A6-I paveikslą), suteikiančios galimybę vertikaliai sureguliuoti simetrinį artimosios šviesos žibintą, kaip nurodyta šios taisyklės 5.4.1.1 punkte; |
2.1.2. |
į abi puses nuo linijos V–V per 4° nutolusios horizontalios linijos (žr. A6-II paveikslą), suteikiančios galimybę vertikaliai sureguliuoti priekinį rūko žibintą. |
3. SIMETRINIO ARTIMOSIOS ŠVIESOS PRIEKINIO ŽIBINTO IR PRIEKINIO RŪKO ŽIBINTO REGULIAVIMAS
3.1. |
Horizontalus reguliavimas: ribinės linijos padėtis turi būti tokia, kad projekcinis šviesos spindulių pluoštas būtų maždaug simetriškas linijai V–V. Kai priekiniai rūko žibintai skirti naudoti poromis arba jų šviesos spindulių pluoštas nėra simetriškas, jų horizontalus reguliavimas turi būti atliekamas pagal pareiškėjo instrukcijas arba taip, kad ribinė linija būtų simetriška linijai V–V. |
3.2. |
Vertikalus reguliavimas: atlikus horizontalų žibinto šviesos reguliavimą pagal 3.1 punktą, vertikalus reguliavimas atliekamas taip, kad šviesos spindulių pluoštas kartu su savo ribine linija iš žemesniosios padėties būtų keliamas į viršų, kol ribinė linija atsiduria vardinėje vertikalioje padėtyje. Atliekant vardinį vertikalų reguliavimą, ribinė linija sureguliuojama taip, kad jos padėtis ant linijos V–V būtų tokia:
Jei horizontalioji dalis yra ne tiesi, o šiek tiek lenkta arba nuolaidi, ribinė linija nuo vertikalių ribų, kurias sudaro dvi horizontalios linijos, esančios per 3° į kairę nuo linijos V–V ir per 3° į dešinę nuo linijos V–V, neturi būti nutolusi daugiau nei:
virš ribinės linijos vardinės padėties ir po ja (atitinkamai žr. A6-I ir A6-II paveikslus). |
3.3. |
Jei trijų mėginimų sureguliuoti ribinę liniją vertikalios padėtys skiriasi daugiau nei:
laikoma, kad horizontalioji ribinės linijos dalis nėra pakankamai tiesi arba ryški vizualiam sureguliavimui atlikti. Tokiu atveju toliau nustatyta tvarka atliekamas instrumentinis ribinės linijos kokybės bandymas, siekiant nustatyti, ar laikomasi reikalavimų. |
4. RIBINĖS LINIJOS KOKYBĖS MATAVIMAS
4.1. |
Atliekami matavimai, per kuriuos horizontali ribinės linijos dalis vertikaliai skenuojama ne didesniais kaip 0,05° kampo žingsniais:
Ribinės linijos kokybė gali būti laikoma priimtina, jeigu bent vienas matavimų 10 arba 25 m atstumu atitinka 4.1.1-4.1.3 punktuose nustatytus reikalavimus. Atliekant bandymą taikytas matavimo atstumas įrašomas į pranešimo blanką, kaip nurodyta 1 priedo 9.2.6 punkte. Ribinė linija skenuojama nuo jos apatinės padėties į viršų, išilgai vertikalių linijų, esančių:
Taip išmatuota ribinės linijos kokybė turi atitikti toliau nurodytus reikalavimus. |
4.1.1. |
Turi būti matoma ne daugiau nei viena ribinė linija (1). |
4.1.2. |
Ribinės linijos ryškumas: vertikaliai skenuojant horizontalią ribinės linijos dalį išilgai ±2,5 linijų, didžiausioji vertė, gauta pagal lygtį
G = (log Eβ – log E(β+ 0,1°)), vadinama ribinės linijos ryškumo koeficientu G. G vertė turi būti ne mažesnė kaip:
|
4.1.3. |
Tiesiškumas: ribinės linijos dalis, pagal kurią reguliuojama vertikali padėtis, turi būti horizontali linija, einanti 3°L–3°R atstumu nuo linijos V–V. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu perlinkio taškų vertikalios padėtys, išmatuotos virš 3° ribos į kairę ir į dešinę nuo linijos V–V pagal 3.2 punkte aprašytą metodą, nesiskiria daugiau kaip:
nuo vardinės padėties linijos V–V atžvilgiu. |
5. INSTRUMENTINIS VERTIKALUS REGULIAVIMAS
Jeigu ribinė linija atitinka nurodytus kokybės reikalavimus, gali būti atliekamas instrumentinis vertikalus šviesos spindulių pluošto reguliavimas. Šiuo tikslu perlinkio taškas, kai d2 (log E) / dv2 = 0 yra linijoje V–V, yra savo vardinėje padėtyje po linija h–h. Ribinė linija matuojama ir reguliuojama slenkant aukštyn nuo apatinio vardinės padėties taško.
(1) Ši dalis turėtų būti iš dalies pakeista, kai bus nustatytas objektyvus bandymo metodas.
7 PRIEDAS
Veikiančių kelio apšvietimo įtaisų sistemų (išskyrus posūkio apšvietimo žibintus) fotometrinių savybių pastovumo bandymai
1. KOMPLEKTINIŲ KELIO APŠVIETIMO ĮTAISŲ BANDYMAI
Pagal šią taisyklę išmatavus fotometrines vertes:
a) |
jei tai priekinis žibintas, kurio artimosios šviesos spindulių pluoštas yra asimetrinis: taške Imax, jei tai tolimoji šviesa, ir taškuose 25L2, 50 R, B 50 L, jei tai artimoji šviesa (arba 25R2, 50 L, B 50 R, jei priekinis žibintas skirtas eismui kairiąja puse); |
b) |
jei tai priekinis žibintas, kurio šviesos spindulių pluoštas yra simetrinis: taške Imax, jei tai tolimoji šviesa, ir taškuose 0,50U/1,5L ir 0,50U/1,5R, 50R, 50L, jei tai B klasės artimoji šviesa, ir taškuose 0,86D–3,5R, 0,86D–3,5L, 0,50U–1,5L ir 0,50U–1,5R, jei tai C, D ar E klasės artimoji šviesa; |
c) |
jei tai priekiniai rūko žibintai: didžiausio apšviestumo D zonoje (Imax) ir taške HV; |
d) |
jei tai APAS: taške Imax, taškuose 25LL, 50 V, B 50 L, jei tai artimoji šviesa (arba 25RR, 50 V, B 50 R, jei priekinis žibintas skirtas eismui kairiąja puse); |
Atliekamas veikiančio komplektinio pavyzdžio fotometrinių savybių pastovumo bandymas.
1.1. |
Jei tai priekiniai žibintai arba priekiniai rūko žibintai:
komplektinis pavyzdys – tai surinktas žibintas su balastiniu (-iais) įtaisu (-ais) ir aplinkinėmis korpuso dalimis, šviesos šaltiniais arba LED moduliu (-iais), kurie gali turėti įtakos jo šiluminei sklaidai. |
1.2. |
Jei tai APAS:
|
1.3. |
Bandymai atliekami:
|
1.4. |
Matavimo įranga turi atitikti tą, kuri naudojama atliekant tipo patvirtinimo bandymus. APAS arba viena ar keletas sudedamųjų jos dalių, prieš atliekant šiuos toliau nurodytus bandymus, turi būti neutralios būklės.
Bandomasis pavyzdys bandomas jo nenuimant nuo bandymų įrangos ir nereguliuojant bandymo įrangos atžvilgiu. Šviesos šaltinis turi būti tokiam priekiniam žibintui nustatytos kategorijos. |
2. FOTOMETRINIŲ SAVYBIŲ PASTOVUMO BANDYMAS
2.1. |
Švarus įtaisas
Įtaisas laikomas įjungtas 12 valandų, kaip aprašyta 2.1.1 punkte, ir tikrinamas, kaip nurodyta 2.1.2 punkte. |
2.1.1. |
Bandymų procedūra (1) |
2.1.1.1. |
Įtaisas laikomas įjungtas nustatytą laiko tarpą laikantis šių nuostatų:
|
2.1.1.2. |
Bandymo įtampa
Bandomojo pavyzdžio gnybtams tiekiama tokia įtampa:
|
2.1.2. |
Bandymų rezultatai |
2.1.2.1. |
Apžiūra
Priekinio žibinto temperatūrai susilyginus su aplinkos temperatūra, priekinio žibinto lęšis, ir, jei yra, išorinis lęšis, nuvalomi švariu drėgnu medvilniniu skudurėliu. Tuomet žibintas apžiūrimas; neturi būti jokių matomų priekinio žibinto lęšio arba išorinio lęšio, jeigu toks yra, deformacijos ir įtrūkimo požymių arba spalvos pokyčių. |
2.1.2.2. |
Fotometrinis bandymas
Siekiant užtikrinti atitiktį reikalavimams, fotometrinės vertės tikrinamos šiuose taškuose: |
2.1.2.2.1. |
jei tai priekinis žibintas, kurio šviesos spindulių pluoštas yra asimetrinis:
|
2.1.2.2.2. |
jei tai priekinis žibintas, kurio šviesos spindulių pluoštas yra simetrinis:
|
2.1.2.2.3. |
jeigu tai priekiniai rūko žibintai – taške h = 0 ant 5 linijos ir taške Imax D zonoje.
Atsižvelgiant į galimą priekinio rūko žibinto pagrindo deformaciją dėl šilumos (ribinės linijos padėties pokytis aprašytas šio priedo 3 dalyje), gali reikėti iš naujo nustatyti žibintą. Leidžiamas 10 proc. dydžio fotometrinių charakteristikų ir prieš bandymą pamatuotų verčių, įskaitant leidžiamuosius fotometrinių matavimų procedūros nuokrypius, nesutapimas. |
2.2. |
Nešvarus priekinis žibintas
Atlikus bandymus pagal 2.1 punkto reikalavimus, priekinio žibinto kiekviena artimosios šviesos funkcija arba klasė (5) įjungiama valandai, kaip nurodyta 2.1.1 punkte, prieš tai jį parengus taip, kai nurodyta 2.2.1 punkte ir patikrinus pagal 2.1.2 punkto reikalavimus; po kiekvieno bandymo turi būti daroma gana ilga aušinimo pertrauka. |
2.2.1. |
Priekinio žibinto paruošimas |
2.2.1.1. |
Bandymo mišinys
Žr. šio priedo 2 priedėlį. |
2.2.1.2. |
Bandymo mišinio tepimas ant priekinio žibinto
Bandymo mišiniu tolygiai padengiamas visas priekinio žibinto šviesą skleidžiantis paviršius ir paliekama išdžiūti. Ši procedūra kartojama tol, kol apšvietimo vertė sumažėja iki 15–20 proc. verčių, išmatuotų kiekviename toliau nurodytų taškų, esant toliau aprašytoms sąlygoms:
|
3. RIBINĖS LINIJOS VERTIKALIOSIOS PADĖTIES POKYČIO DĖL ŠILUMOS POVEIKIO BANDYMAS
Tikrinama, ar vertikalus C klasės (pagrindinio) artimosios šviesos spindulių pluošto ar kiekvieno nurodyto artimosios šviesos režimo ribinės linijos poslinkis dėl šilumos poveikio neviršija veikiančiam priekiniam žibintui, skleidžiančiam artimąją šviesą, priekiniams rūko žibintams arba, jei tai APAS, sistemai arba vienai ar keletui sudedamųjų jos dalių nustatytos vertės.
Įtaisas, patikrintas 2 dalyje nurodyta tvarka, turi būti bandomas, kaip nurodyta 3.1 punkte, jo nenuimant nuo bandymo įrangos ir nereguliuojant jos atžvilgiu.
Jei APAS sudaro daugiau nei vienas apšvietimo įrenginys ar daugiau nei vienas komplektas apšvietimo įrenginių, sukuriančių ribinę liniją, kiekvienas jų yra laikomas šiam bandymui tinkamu pavyzdžiu ir turi būti tikrinamas atskirai.
Jai APAS turi judamąją optinę dalį, atliekant šį bandymą, tikrinama tik padėtis, artimiausia vidutiniam vertikaliosios plokštumos kampui ir (arba) pradinei neutralios būklės padėčiai.
Bandymas atliekamas tik su įvadiniais signalais, atitinkančiais eismą dešiniąja puse.
3.1. |
Bandymų procedūra |
3.1.1. |
Šiam bandymui įtampa turi būti sureguliuota taip, kaip nurodyta 2.1.1.2 punkte.
Bandymas atliekamas sausame ir ramiame ore, esant 23 ± 5 °C aplinkos temperatūrai. Įtaisas bandomas jo nenuimant nuo bandymų įrangos ir nereguliuojant bandymų įrangos atžvilgiu (šiam bandymui įtampa turi būti sureguliuota taip, kaip nurodyta 2.1.1.2 punkte):
|
3.1.2. |
Jei tai įtaisas, kurio šviesos spindulių pluoštas yra asimetrinis:
ribinės linijos horizontaliosios dalies padėtis (tarp linijos V–V ir vertikalių linijų, kertančių tašką B 50 L, jeigu artimoji šviesa skirta eismui dešiniąja puse, arba B 50 R, jeigu artimoji šviesa skirta eismui kairiąja puse) tikrinama nuo įjungimo praėjus trims minutėms (r3) ir 60 minučių (r60). |
3.1.3. |
Jei tai priekinis žibintas, kurio šviesos spindulių pluoštas yra simetrinis: ribinės linijos horizontaliosios dalies padėtis (tarp linijos V–V ir vertikalių linijų, kertančių taškus 50 L ir 50 R, jei tai BS klasės priekinis žibintas, 3,5 L ir 3,5 R, jei tai CS, DS ar ES klasės priekinis žibintas) tikrinama nuo įjungimo praėjus trims minutėms (r3) ir 60 minučių (r60). |
3.1.4. |
Jei tai priekiniai rūko žibintai: ribinės linijos horizontali padėtis tarp taško, esančio per 3,0 laipsnius į kairę, ir taško, esančio per 3,0 laipsnius į dešinę nuo ribinės linijos V–V, tikrinama nuo įjungimo praėjus trims minutėms (r3) ir 60 minučių (r60).
Čia nurodytas ribinės linijos padėties pokytis matuojamas bet kuriuo būdu, kurio tikslumas yra priimtinas, o rezultatus galima atkartoti. |
3.2. |
Bandymų rezultatai |
3.2.1. |
Miliradianais (mrad) išreikštas rezultatas laikomas priimtinu, jei:
|
3.2.2. |
Tačiau, jei rezultatas neatitinka 3.2.1 punkto reikalavimų ir neviršija A7-1 lentelėje nurodytų verčių, su kitu pavyzdžiu, sumontuotu ant bandymų įrangos taip, kad atitiktų teisingą įrengimą transporto priemonėje, atliekamas 3.1 punkte aprašytas bandymas, prieš tai tris kartus iš eilės atlikus toliau aprašytą veiksmų seką, siekiant stabilizuoti įtaiso mechaninių dalių padėtį:
Po šių trijų ciklų įtaisas laikomas priimtinu, jeigu praėjus vienai valandai šio antro pavyzdžio išmatuota pagal 3.2 punktą absoliučioji vertė Δr vertė atitinka 3.2.1 punkte nustatytus reikalavimus. A7-1 lentelė Pokyčio vertės
|
7 priedo 1 priedėlis
Fotometrinių savybių pastovumo bandymo ciklų apžvalga
Santrumpos |
P: |
artimosios šviesos žibintas |
D: |
tolimosios šviesos žibintas (D1 + D2 reiškia du tolimosios šviesos spindulių pluoštus) |
|
F: |
priekinis rūko žibintas |
|
: |
ciklas, per kurį žibintas 15 minučių laikomas išjungtas ir 5 minutes – įjungtas |
|
: |
ciklas, per kurį žibintas devynias minutes laikomas išjungtas ir vieną minutę – įjungtas |
Visi toliau nurodyti sugrupuoti priekiniai žibintai ir priekiniai rūko žibintai su ženklinimo simboliais pateikti kaip pavyzdžiai, šis sąrašas nėra baigtinis.
1. |
P arba D, arba F
|
2. |
P + F arba P + D, arba P + D1 + D2, arba P + D + F, arba P + D1 + D2 + F
|
3. |
P/F arba P/D, arba P/ D1 + D2
|
4. |
D + F arba D1 + D2 + F
|
5. |
D/F arba D1 + D2/F
|
6. |
P/D + F arba P/D1 + D2 + F
|
7. |
P + D/F arba P + D1 + D2/F
|
8. |
P/D /F arba P/D1+D2/F
|
7 priedo 2 priedėlis
Nešvaraus priekinio žibinto bandymui skirtas mišinys
1. Įtaisai su išoriniu stikliniu lęšiu:
ant įtaiso tepamo vandens ir teršalų mišinio sudėtis yra tokia:
(a) |
9 masinės dalys kvarcinio smėlio, kurio smiltelių dydis 0–100 μm; |
(b) |
1 masinė dalis augalinių anglies dulkių (buko), kurių dalelės yra 0–100 μm dydžio; |
(c) |
0,2 masinės dalies NaCMC (6) ir |
(d) |
5 masinės dalys natrio chlorido (99 proc. grynumo); |
(e) |
pakankamas kiekis distiliuoto vandens, kurio savitasis laidis ne didesnis kaip ≤1 mS/m. |
Mišinys turi būti pagamintas ne daugiau kaip prieš 14 dienų.
2. Įtaisai su išoriniu plastikiniu lęšiu:
ant įtaiso tepamo vandens ir teršalų mišinio sudėtis yra tokia:
(a) |
9 masinės dalys kvarcinio smėlio, kurio smiltelių dydis 0–100 μm; |
(b) |
1 masinė dalis augalinių anglies dulkių (buko), kurių dalelės yra 0–100 μm dydžio; |
(c) |
0,2 masinės dalies NaCMC1 ir (6) |
(d) |
5 masinės dalys natrio chlorido (99 proc. grynumo); |
(e) |
13 masinių dalių distiliuoto vandens, kurio laidumas ne didesnis kaip ≤1 mS/m ir |
(f) |
2 ± 1 lašai paviršinio aktyvumo medžiagos (matuojant masinėmis dalimis) (7). |
Mišinys turi būti pagamintas ne daugiau kaip prieš 14 dienų.
(1) Dėl bandymų tvarkaraščio 7 priedo 1 priedėlį.
(2) Jeigu bandomasis priekinis žibintas yra su signaliniais žibintais, šie turi būti įjungti per visą bandymą, išskyrus dienos žibintus. Posūkio žibintas turi būti įjungtas mirksėjimo režimu, kai įsijungimo ir išsijungimo trukmė yra maždaug vienoda;
(3) Papildomų šviesos šaltinių įžiebimas vienu metu, kai priekinis žibintas mirksi, nėra laikomas įprastu šviesos šaltinių veikimu;
(4) Net jei pagal šią taisyklę nebuvo pateikta jokio patvirtinimo prašymo, turi būti atsižvelgta į visus apšvietimo funkcijas atliekančius šviesos šaltinius, išskyrus nurodytuosius 3 išnašoje.
(5) Į W klasės artimųjų šviesų spindulių pluoštą, jei toks yra, neatsižvelgiama dirbant su kitos klasės artimųjų šviesų spindulių pluoštą spinduliuojančiais ar kitą apšvietimo funkciją atliekančiais ar padedančiais atlikti apšvietimo moduliais.
(6) NaCMC yra karboksimetilceliuliozės, paprastai žymimos santrumpa CMC, natrio druska. Teršalų mišinyje naudojamos NaCMC pakeitimo laipsnis (PL) turi būti 0,6–0,7, o 2 proc. tirpalo klampa esant 20 °C – apie 200–300 cP.
(7) Leidžiama kiekio nuokrypa, kad nešvarumai tinkamai pasiskirstytų ant visų plastikinių sklaidytuvų.
8 PRIEDAS
Kelio apšvietimo įtaisams (išskyrus posūkio apšvietimo žibintus) su plastikiniais lęšiais keliami reikalavimai. Lęšių arba medžiagos pavyzdžių bandymai
1. BENDRIEJI ADMINISTRACINIAI REIKALAVIMAI
1.1. |
Šio priedo pagrindu parengiama bandymo ataskaita, kurioje aprašomas bandymo ir pateikiami jo rezultatai, aprašyti 3.1-3.5 punktuose; jie bus pridėti prie bandymų ataskaitos ir konkretaus įtaiso, kurį norima patvirtinti, paraiškos ir dokumentų.
Bandymų ataskaitoje nurodomas šiam bandymui naudotas kelio apšvietimo įtaisas. |
1.2. |
Su kiekviena patvirtinimo paraiška pateikiama: |
1.2.1. |
plastiko, iš kurio pagaminti lęšiai, bandymui: keturiolika lęšių; |
1.2.1.1. |
dešimt lęšių galima pakeisti dešimčia ne mažesnių nei 60 x 80 mm dydžio medžiagos pavyzdžių su plokščiu arba gaubtu išoriniu paviršiumi ir ne mažesne nei 15 x15 mm dydžio praktiškai plokščia vidurine zona (kreivumo spindulys ne mažesnis nei 300 mm); |
1.2.1.2. |
kiekvienas lęšis arba medžiagos pavyzdys turi būti pagaminti tokiu pat būdu, koks taikomas masinei gamybai; |
1.2.2. |
optinis modulis, kuriame pagal gamintojo pateiktas instrukcijas gali būti tvirtinami lęšiai; |
1.2.3. |
plastikinių šviesos perdavimo komponentų atsparumo ultravioletiniams spinduliams, kuriuos gali skleisti priekiniame žibinte esantys LED moduliai, bandymams, turi būti pateikta:
visų kelio apšvietimo įtaise panaudotų medžiagų pavyzdžiai arba vienas kelio apšvietimo įtaiso pavyzdys, kurio sudėtyje yra tų medžiagų. Visi medžiagų pavyzdžiai turi atrodyti taip pat ir, jeigu reikia, jų paviršius turi būti taip pat apdorotas, kaip būtų padaryta, jei jos būtų skirtos naudoti patvirtinimui pateiktame priekiniame žibinte; vidaus medžiagų atsparumo šviesos šaltinio ultravioletinei spinduliuotei bandymai nebūtini, jeigu naudojami silpnos ultravioletinės spinduliuotės LED moduliai, kaip nurodyta 9 priede, arba jeigu imamasi priemonių atitinkamoms įtaiso sudedamosioms dalims apsaugoti nuo ultravioletinės spinduliuotės, pvz., įterpiant stiklo filtrus. |
2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
2.1. |
Pagal 1.2 punktą pateikti pavyzdžiai turi atitikti 3.1–3.6 punktuose nurodytus reikalavimus. |
2.2. |
Dviejų komplektinių kelio apšvietimo įtaisų pavyzdžių, pateiktų pagal šios taisyklės 3.1.3.4 punktą ir turinčių plastikinius lęšius, lęšių medžiaga turi atitikti 3.7 punkte nurodytus reikalavimus. |
2.3. |
Pavyzdžiai (plastikinio lęšio arba jo medžiagos) kartu su optiniu moduliu, prie kurio, jei taikytina, lęšiai turi būti montuojami, patvirtinimo bandymams pateikiami A8-1 paveiksle nurodyta chronologine tvarka. |
2.4. |
Tačiau jei žibinto gamintojas gali įrodyti, kad su gaminiu jau buvo sėkmingai atlikti 3.1–3.5 punktuose nustatyti bandymai arba kitoje taisyklėje nustatyti lygiaverčiai bandymai, šių bandymų nereikia kartoti; privaloma atlikti tik A8-2 lentelėje nurodytus bandymus. |
3. SPECIALIEJI BANDYMŲ REIKALAVIMAI
3.1. |
Atsparumas temperatūros svyravimams |
3.1.1. |
Trims naujiems pavyzdžiams (lęšiams) taikomi penki temperatūros ir drėgnio (SOD = santykinis oro drėgnis) pokyčių ciklai pagal šią programą:
Prieš šį bandymą ne trumpiau kaip keturias valandas pavyzdžiai laikomi 23 °C ± 5 °C temperatūroje, esant 60–75 proc. SOD.
|
3.1.2. |
Fotometriniai matavimai |
3.1.2.1. |
Fotometriniai pavyzdžių matavimai atliekami prieš bandymą ir po jo. |
3.1.2.2. |
Tokie matavimai, naudojant kelio apšvietimo įtaise esantį standartinį (etaloninį) šviesos šaltinį ir (arba) LED modulį (-ius), arba, jei taikytina, standartinį dujų išlydžio šviesos šaltinį, atliekami šiuose taškuose:
|
3.1.2.3. |
Rezultatai
Prieš bandymą ir po jo išmatuotų kiekvieno pavyzdžio fotometrinių verčių skirtumai negali būti didesni nei 10 proc., įskaitant pagal fotometrinio matavimo procedūrą leidžiamus nuokrypius. |
3.2. |
Atsparumas atmosferos ir cheminiams veiksniams |
3.2.1. |
Atsparumas atmosferos veiksniams
Trys nauji pavyzdžiai (lęšiai arba medžiagos pavyzdžiai) laikomi šaltinio, kurio spektro sudėtis artima 5 500–6 000 K temperatūros juodajam kūnui, spinduliuose. Tarp šaltinio ir pavyzdžių įterpiami atitinkami filtrai, kurie labai mažina trumpesnių nei 295 nm ilgio bangų ir ilgesnių nei 2 500 nm ilgio bangų spinduliuotę. Pavyzdžiai laikomi esant 1 200 W/m2 ± 200 W/m2 energijos spinduliuotei tokį laikotarpį, kad apšvietimo energija, kurią jie gauna, būtų lygi 4 500 MJ/m2 ± 200 MJ/m2. Bandymo gaubte, vienodame lygyje su pavyzdžiais padėto juodo skydelio temperatūra turi būti 50 ± 5 °C. Kad pavyzdžiai būtų veikiami tolygiai, jie turi suktis aplink spinduliuotės šaltinį 1–5 kartų per minutę dažniu. Pavyzdžiai apipurškiami distiliuotu vandeniu, kurio savitasis laidumas mažesnis nei 1 mS/m, o temperatūra yra 23 °C ± 5 °C, pagal šią procedūrą: purškiama – 5 minutes; džiovinama – 25 minutes. |
3.2.2. |
Atsparumas cheminiams veiksniams
Atlikus 3.2.1 punkte aprašytą bandymą ir matavimus pagal 3.2.3.1 punkto nuostatas, išorinis šių trijų pavyzdžių paviršius apdorojamas, kaip nurodyta 3.2.2.2 punkte, mišiniu, aprašytu 3.2.2.1 punkte. |
3.2.2.1. |
Bandymo mišinys
Bandymo mišinį sudaro 61,5 proc. n-heptano, 12,5 proc. tolueno, 7,5 proc. etilo tetrachlorido, 12,5 proc. trichloretileno ir 6 proc. ksileno (nurodyta tūrio procentinėmis dalimis). |
3.2.2.2. |
Bandymo mišinio naudojimas
Medvilnės skiautė (atitinkanti standartą ISO 105) pamirkoma (kol permirks) 3.2.2.1 punkte nurodytame mišinyje ir per 10 sekundžių uždedama 10 minučių ant išorinio pavyzdžio paviršiaus spaudžiant 50 N/cm2 jėga, tai yra 100 N jėga į 14 x 14 mm ploto bandomąjį paviršių. Per šį 10 minučių laikotarpį audinys dar kartą pamirkomas mišinyje, kad naudojamo skysčio sudėtis nuolat būtų tokia pati kaip nustatyto bandymo mišinio. Per bandymą leidžiama kompensuoti slėgį, kuriuo veikiamas pavyzdys, kad šis neįtrūktų. |
3.2.2.3. |
Valymas
Baigus naudoti bandymo mišinį, pavyzdžiai džiovinami atvirame ore ir nuplaunami 3.4.1 punkte (Atsparumas plovikliams ir angliavandeniliams) nurodytu 23 °C ± 5 °C tirpalu. Vėliau pavyzdžiai kruopščiai perskalaujami ne daugiau nei 0,2 proc. priemaišų turinčiu 23 °C ± 5 °C temperatūros distiliuotu vandeniu ir nušluostomi švelnia skiaute. |
3.2.3. |
Rezultatai |
3.2.3.1. |
Atlikus atsparumo atmosferos veiksniams bandymą išoriniame pavyzdžių paviršiuje neturi būti jokių įskilimų, įbrėžimų, atplaišų arba deformacijos požymių, o laidumo pokyčių vidurkis , gautas šio priedo 2 priedėlyje aprašyta tvarka išmatavus tris pavyzdžius, neturi viršyti 0,020 (Δtm < 0,020). |
3.2.3.2. |
Atlikus atsparumo cheminiams veiksniams bandymą išoriniame pavyzdžių paviršiuje neturi būti cheminių medžiagų dėmių, galinčių sukelti srauto sklaidos pokyčius, kurių vidurkis , gautas šio priedo 2 priedėlyje aprašyta tvarka išmatavus tris pavyzdžius, neturi viršyti 0,020 (Δdm < 0,020). |
3.3. |
Atsparumas šviesos šaltinio spinduliuotei
Jei reikia, atliekamas šis bandymas: kiekvienos šviesą praleidžiančios plastikinio kelio apšvietimo įtaiso sudedamosios dalies plokšti pavyzdžiai laikomi šviesos šaltinio (-ių) šviesoje. Kampai ir atstumai tarp šių pavyzdžių turi būti tokie pat, kaip ir kelio apšvietimo įtaise. Visi pavyzdžiai turi būti tos pačios spalvos ir, jei taikoma, jų paviršius turi būti apdorotas taip pat, kaip kelio apšvietimo įtaiso sudedamosios dalys. Po 1 500 valandų nepertraukiamo veikimo atitiktį skleidžiamos šviesos kolorimetriniams reikalavimams turi užtikrinti naujas šviesos šaltinis, be to, neturi būti jokio įtrūkio, įbrėžimo, atsilupimo ar kitų išorinio pavyzdžių paviršiaus pokyčių. Nebūtina tikrinti vidinių medžiagų atsparumą ultravioletiniams spinduliams, kuriuos skleidžia šviesos šaltiniai, jeigu jie atitinka JT taisyklės Nr. 37 reikalavimus ir (arba) yra dujų išlydžio ir (arba) LED moduliai ir jų ultravioletinė spinduliuotė silpna, arba jei buvo imtasi priemonių sistemos sudedamosioms dalims apsaugoti nuo ultravioletinių spindulių, pvz., įterpiant stiklo filtrus. |
3.4. |
Atsparumas plovikliams ir angliavandeniliams |
3.4.1. |
Atsparumas plovikliams
Išorinis trijų pavyzdžių (lęšių arba medžiagos pavyzdžių) paviršius, pašildytas iki 50 °C ± 5 °C temperatūros, penkioms minutėms panardinamas į 23 °C ± 5 °C temperatūros mišinį, kurį sudaro 99 dalys distiliuoto vandens, turinčio ne daugiau nei 0,02 proc. priemaišų, ir viena dalis alkilarilo sulfonato. Bandymui pasibaigus pavyzdžiai džiovinami 50 ± 5 °C temperatūroje. Jų paviršiai nuvalomi drėgnu audiniu. |
3.4.2. |
Atsparumas angliavandeniliams
Minėtų trijų pavyzdžių išorinis paviršius vieną minutę nestipriai trinamas medvilninio audeklo skiaute, pamirkyta mišinyje, sudarytame iš 70 proc. n-heptano ir 30 proc. tolueno (nurodyta tūrio procentais), paskui išdžiovinamas atvirame ore. |
3.4.3. |
Rezultatai
Atlikus abu šiuos bandymus laidumo pokyčio , matuojamo visų trijų pavyzdžių pagal 2 priedėlyje aprašytą procedūrą, vidurkis turi būti ne didesnis kaip 0,010 (Δtm < 0,010). |
3.5. |
Atsparumas mechaniniam poveikiui |
3.5.1. |
Mechaninio poveikio metodas
Taikant 3 priedėlyje aprašytą metodą, su trijų naujų pavyzdžių (lęšių) išoriniu paviršiumi atliekamas tolygaus mechaninio poveikio bandymas. |
3.5.2. |
Rezultatai
Baigus bandymą, pokyčiai:
matuojami 2 priedėlyje aprašyta tvarka 1.2.1.1 punkte nustatytoje vietoje. Visų trijų pavyzdžių pokyčio vidurkis turi būti toks:
|
3.6. |
Dangų (jei jos naudojamos) sukibimo bandymas |
3.6.1. |
Pavyzdžio paruošimas
20 mm x 20 mm ploto lęšio dangos paviršius skutimosi peiliuku arba adata išraižomas taip, kad susidarytų maždaug 2 mm x 2 mm dydžio langelių tinklelis. Ašmenis arba adatą reikia spausti pakankamai, kad būtų perrėžtas bent dangos sluoksnis. |
3.6.2. |
Bandymo aprašymas
Naudojama lipnioji juosta, kurios sukibimo jėga, išmatuota 4 priedėlyje aprašytomis standartinėmis sąlygomis, lygi 2 N (pločio cm) ± 20 proc. Ši, ne siauresnė nei 25 mm, lipnioji juosta klijuojama spaudžiant ant bent 5 minutes pagal 3.6.1 punkto reikalavimus apdorotos dangos. Lipniosios juostos galas apkraunamas taip, kad sukibimo su paviršiumi jėgą būtų galima kompensuoti šiam paviršiui statmena jėga. Tada juosta nuplėšiama traukiant vienodu 1,5 m/s ± 0,2 m/s greičiu. |
3.6.3. |
Rezultatai
Tinklelio plote neturi būti reikšmingų apgadinimų. Tinklelio linijų sankirtose arba įrantų kraštuose apgadinimų gali būti, tačiau apgadintas plotas neturi viršyti 15 proc. suraižyto paviršiaus ploto. |
3.7. |
Komplektinio kelio apšvietimo įtaiso su plastikiniu lęšiu bandymai |
3.7.1. |
Lęšio paviršiaus atsparumas mechaniniam poveikiui. |
3.7.1.1. |
Bandymai
Pavyzdžio Nr. 1 lęšiai bandomi, kaip aprašyta 3.5.1 punkte. |
3.7.1.2. |
Rezultatai |
3.7.1.2.1 |
Atlikus A, B ir D klasių žibintų ir APAS bandymą, pagal šią taisyklę atliktų priekinio žibinto fotometrinių matavimų rezultatai neturi:
arba
|
3.7.1.2.2. |
Atlikus BS, CS, DS ir ES klasių žibintų bandymą, pagal šią taisyklę atliktų priekinio žibinto fotometrinių matavimų rezultatai neturi:
arba
|
3.7.1.2.3. |
Atlikus rūko žibintų bandymą, 2 ir 5 eilutėse nustatytų fotometrinių matavimų rezultatai neturi daugiau kaip 30 proc. viršyti didžiausiųjų verčių. |
3.7.2. |
Dangų (jei jos naudojamos) sukibimo bandymas
Pavyzdžio Nr. 2 lęšiai bandomi, kaip aprašyta 3.6 punkte. |
4. GAMYBOS ATITIKTIES PATIKRA
4.1. |
Lęšiams pagaminti naudojamų medžiagų požiūriu serijinės gamybos kelio apšvietimo įtaisai arba įrengimo moduliai laikomi atitinkantys šios taisyklės reikalavimus, jei: |
4.1.1. |
apžiūrėjus plika akimi po atsparumo cheminiams veiksniams, plovikliams ir angliavandeniliams bandymų nustatoma, kad išoriniai pavyzdžių paviršiai yra nesuskilinėję, nesubraižyti, nenuskelti ir nedeformuoti (žr. 3.2.2, 3.4.1 ir 3.4.2 punktus); |
4.1.2. |
atlikus 3.7.1.1 punkte aprašytą bandymą 3.7.1.2 punkte nurodytuose taškuose išmatuotos fotometrinės vertės turi atitikti šioje taisyklėje nustatytus gamybos atitikties reikalavimus. |
4.2. |
Jei bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, bandymai kartojami su kitu atsitiktinai atrinktu kelio apšvietimo įtaiso pavyzdžiu. |
8 priedo 1 priedėlis
Chronologinė medžiagų bandymų atlikimo tvarka
A. Plastikinių medžiagų bandymai (lęšiai arba medžiagos pavyzdžiai, pateikti pagal 1.2 punktą)
A8-1 lentelė
Chronologinė medžiagų bandymų atlikimo tvarka
Pavyzdžiai |
Lęšiai arba medžiagos pavyzdžiai |
Lęšiai |
||||||||||||
Bandymai |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
Ribotoji fotometrija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
X |
X |
|
Temperatūros pokytis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
X |
X |
|
Ribotoji fotometrija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
X |
X |
|
Laidumo matavimas |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
|
|
|
|
|
Sklaidos matavimas |
X |
X |
X |
|
|
|
X |
X |
X |
|
|
|
|
|
Atmosferos veiksniai |
X |
X |
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Laidumo matavimas |
X |
X |
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Cheminiai veiksniai |
X |
X |
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Sklaidos matavimas |
X |
X |
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Plovikliai |
|
|
|
X |
X |
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
Angliavandeniliai |
|
|
|
X |
X |
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
Laidumo matavimas |
|
|
|
X |
X |
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
Mechaninis poveikis |
|
|
|
|
|
|
X |
X |
X |
|
|
|
|
|
Laidumo matavimas |
|
|
|
|
|
|
X |
X |
X |
|
|
|
|
|
Sklaidos matavimas |
|
|
|
|
|
|
X |
X |
X |
|
|
|
|
|
Sukibimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
Atsparumas šviesos šaltinio spinduliuotei (*1) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
A8-2 lentelė
Komplektinių įtaisų, sistemų ar jų dalių (pateiktų pagal šios taisyklės 3.1.3.4 punktą) bandymai
Bandymai |
Komplektiniai įtaisai, sistemos arba jų dalys |
|
Pavyzdžio Nr. |
||
1 |
2 |
|
Mechaninis poveikis |
X |
|
Fotometrinės savybės |
X |
|
Sukibimas |
|
X |
8 priedo 2 priedėlis
Šviesos sklaidos ir laidumo matavimo metodas
1. ĮRANGA (žr. A8-I paveikslą)
Pusinės divergencijos β/2 = 17,4 x 104 rad kolimatoriaus (K) spindulių pluoštas apribojamas diafragma Dτ su 6 mm apertūra, priešais kurią padedama pavyzdžio atrama.
Glaudžiamasis achromatinis lęšis L2 su sferinės aberacijos korekcija sieja diafragmą Dτ su imtuvu R; lęšio L2 skersmuo turi būti toks, kad neribotų pavyzdžio sklaidomos šviesos kūgio, kurio pusinis viršūnės kampas β/2 = 14°.
Žiedinė diafragma DD su kampais αo/2 = 1° ir αmax / 2 = 12° yra padėta įsivaizduojamoje lęšio L2 židinio plokštumoje.
Neskaidri centrinė diafragmos dalis reikalinga tam, kad nepraleistų tiesiai iš šviesos šaltinio sklindančios šviesos. Centrinę diafragmos dalį turi būti įmanoma patraukti iš šviesos srauto taip, kad ją būtų galima grąžinti tiksliai į pradinę vietą.
Atstumas L2 Dτ ir lęšio L2 židinio nuotolis F2 (1) parenkamas taip, kad Dτ atvaizdas visiškai uždengtų imtuvą R.
Pradinį krentantį srautą prilyginus 1 000 vienetų, absoliutus kiekvieno rodmens tikslumas turi būti didesnis nei vienas vienetas.
2. MATAVIMAI
Matuojami šie dydžiai:
A8-3 lentelė
Rodmenys
Rodmuo |
Su pavyzdžiu |
Su centrine DD dalimi |
Gauta vertė |
T1 |
Ne |
Ne |
Krentančio srauto pradinis rodmuo |
T2 |
Taip (prieš bandymą) |
Ne |
24° laukelyje naujos medžiagos spinduliuojamas srautas |
T3 |
Taip (po bandymo) |
Ne |
24° laukelyje išbandytos medžiagos spinduliuojamas srautas |
T4 |
Taip (prieš bandymą) |
Taip |
Naujos medžiagos srauto sklaida |
T5 |
Taip (po bandymo) |
Taip |
Išbandytos medžiagos srauto sklaida |
8 priedo 3 priedėlis
Purškimo bandymo metodas
1. BANDYMŲ ĮRANGA
1.1. |
Purkštuvas
Naudojamas purkštuvas su 1,3 mm skersmens purkštuku, kurio skysčio nuotėkis esant 6,0 bar –0/ +0,5 bar slėgiui yra 0,24 ± 0,02 l/min. Šiomis darbinėmis sąlygomis ant bandomojo paviršiaus, esančio 380 ± 10 mm atstumu nuo purkštuvo antgalio, turi būti gauta 170 ± 50 mm skersmens srovės projekcija. |
1.2. |
Bandymo mišinys
Bandymo mišinį sudaro:
|
2. BANDYMAS
Ant žibinto lęšių išorinio paviršiaus vieną arba kelis kartus užpurškiama pirmiau aprašytoji smėlio srovė. Srovė į bandomąjį paviršių purškiama beveik statmenai.
Paviršiaus pažeidimas tikrinamas prie bandomųjų lęšių pavyzdžių pridedant vieną arba kelis kontrolinius stiklo pavyzdžius. Mišinys purškiamas tol, kol 2 priedėlyje aprašytu metodu išmatuotas pavyzdžio (-ių) spinduliuojamos šviesos sklaidos pokytis tampa toks:
Siekiant patikrinti, ar visas bandomas paviršius nudilo vienodai, gali būti naudojami kontroliniai pavyzdžiai.
8 priedo 4 priedėlis
Sukibimo bandymas lipniąja juosta
1. TIKSLAS
Šiuo metodu įprastinėmis sąlygomis galima išmatuoti tiesinę lipniosios juostos sukibimo su stiklo plokšte jėgą.
2. PRINCIPAS
Matuojama jėga, kurios reikia traukiant 90° kampu lipniai juostai nuo stiklo plokštės atplėšti.
3. NUSTATYTOS ATMOSFEROS SĄLYGOS
Aplinkos sąlygos turi būti tokios: temperatūra – 23 °C± 5 °C, santykinė drėgmė (SD) – 65 ± 15 %.
4. BANDINIAI
Prieš pradedant bandymą būtina 24 val. palaikyti bandomosios juostos ritinėlį nurodytomis aplinkos sąlygomis (žr. 3 dalį).
Iš kiekvieno ritinėlio imami penki 400 mm ilgio juostos bandiniai. Bandiniai iš ritinėlio imami nusukus nuo ritinėlio tris pirmąsias juostos vijas ir atvyniotą dalį išmetus.
5. PROCEDŪRA
Bandymas atliekamas esant 3 dalyje nurodytoms aplinkos sąlygoms.
Vyniojant ritinėlį maždaug 300 mm/s greičiu, paimami penki juostos bandiniai, kurie per 15 sekundžių turi būti užklijuoti tokiu būdu:
juostą reikia palaipsniui glausti prie stiklo plokštės, išilgai lengvai trinant pirštu, kad tarp juostos ir stiklo plokštės nesusidarytų oro pūslių, tačiau perdėm nespausti;
ruošinys paliekamas 10 minučių nustatytomis atmosferos sąlygomis;
juostos bandinys atplėšiamas nuo stiklo per maždaug 25 mm; plėšimo plokštuma turi būti statmena bandinio ašiai.
Stiklo plokštė užfiksuojama ir laisvas juostos galas užlenkiamas 90° kampu. Jėga taikoma taip, kad juostos ir plokštės skiriamoji linija būtų statmena šios jėgos vektoriui ir statmena plokštei.
Juostelė plėšiama 300 mm/s ± 30 mm/s greičiu ir registruojama juostelei atplėšti reikalinga jėga.
6. REZULTATAI
Penkios išmatuotos vertės pažymimos, o mediana laikoma matavimo rezultatu. Ši vertė išreiškiama niutonais juostos pločio centimetrui.
(*1) Šis bandymas atliekamas tik su priekiniais rūko žibintais, kuriuose įrengti dujų išlydžio šviesos šaltiniai, su priekiniais žibintais ir APAS.
(1) Rekomenduojamas L2 židinio nuotolis – apie 80 mm.
9 PRIEDAS
LED moduliams ir kelio apšvietimo įtaisams (išskyrus posūkio apšvietimo žibintus) su LED moduliais ir (arba) LED šviesos šaltiniais keliami reikalavimai
1. BENDRIEJI LED MODULIAMS KELIAMI REIKALAVIMAI
1.1. |
Kiekvienas pateiktas LED modulio pavyzdys, bandomas kartu su pateiktu elektroniniu (-iais) šviesos šaltinio reguliavimo įrenginiu (-iais), jeigu jis (jie) naudojamas (-i), turi atitikti atitinkamus šios taisyklės reikalavimus. |
1.2. |
LED modulis (-iai) turi būti suprojektuotas (-i) taip, kad naudojamas įprastomis sąlygomis išliktų geros darbinės būklės. Be to, jis (jie) turi būti suprojektuotas (-i) arba pagamintas (-i) be trūkumų. Laikoma, kad LED modulis neatitinka reikalavimų, jei reikalavimų neatitinka bent vienas iš jo šviesos diodų. |
1.3. |
LED modulis (-iai) turi būti apsaugotas (-i) nuo sugadinimo. |
1.4. |
Išimamo (-ų) LED modulio (-ų) konstrukcija turi būti tokia, kad: |
1.4.1. |
LED modulį išėmus arba jį pakeitus kitu pareiškėjo pateiktu moduliu, paženklintu tokiu pačiu šviesos šaltinio modulio identifikavimo kodu, būtų užtikrinta priekinio žibinto arba APAS fotometrinių reikalavimų atitiktis; |
1.4.2. |
nebūtų galima sukeisti vietomis tame pačiame žibinto korpuse sumontuotų LED modulių su skirtingais šviesos šaltinio modulio identifikavimo kodais. |
2. LED MODULIŲ GAMYBA
2.1. |
LED modulyje sumontuotas (-i) šviesos diodas (-ai) turi būti su tinkamais tvirtinimo įtaisais. |
2.2. |
Tvirtinimo įtaisai turi būti tvirti ir stipriai pritvirtinti prie šviesos diodo (-ų) ir LED modulio. |
3. BANDYMO SĄLYGOS
3.1. |
Taikymas |
3.1.1. |
Visi pavyzdžiai bandomi taip, kaip nurodyta 4 dalyje. |
3.1.2. |
LED modulyje montuojami šviesos šaltiniai turi būti šviesos diodai, kaip apibrėžta JT taisyklės Nr. 48 2.7.1 punkte, pirmiausia dėl regimosios spinduliuotės elementų. Kitokių rūšių šviesos šaltinių naudoti negalima. |
3.2. |
Veikimo sąlygos |
3.2.1. |
LED modulio naudojimo sąlygos
Visi pavyzdžiai bandomi šios taisyklės 4.6.4 punkte nustatytomis sąlygomis. Jeigu šiame priede nenurodyta kitaip, LED moduliai bandomi sumontuoti įtaise taip, kaip pateikė gamintojas. |
3.2.2. |
LED šviesos šaltinių naudojimo sąlygos
Visi pavyzdžiai bandomi šios taisyklės 4.6.3 punkte nustatytomis sąlygomis. |
3.2.3. |
Aplinkos temperatūra
Matuojant elektrines ir fotometrines charakteristikas, įtaisas bandomas sausame ir ramiame ore, esant 23 ± 5 °C temperatūrai. |
3.3. |
Sendinimas
Pareiškėjo prašymu, prieš pradedant šioje taisyklėje nurodytus bandymus, LED modulis 15 val. laikomas įjungtas, o po to atvėsinamas iki aplinkos temperatūros. |
4. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI IR BANDYMAI
4.1. |
Spalvų atkūrimas |
4.1.1. |
Raudonos spalvos kiekis
Be šios taisyklės 4.16 punkto nuostatų: mažiausias LED modulio ar įtaiso su LED moduliu (-iais) spinduliuojamos raudonos šviesos kiekis, atlikus bandymą (taške 50 V, jei tai priekiniai žibintai arba APAS) turi būti toks, kad:
čia:
Ši vertė apskaičiuojama taikant vieno nanometro intervalus. |
4.2. |
Ultravioletinė spinduliuotė
Silpnos ultravioletinės spinduliuotės LED modulio ultravioletinė spinduliuotė turi būti tokia:
čia:
(Kitų simbolių apibrėžtys pateiktos 4.1.1 punkte.) Ši vertė apskaičiuojama taikant vieno nanometro intervalus. Ultravioletinės spinduliuotės (UV) koeficientai nustatomi pagal A9-1 lentelėje nurodytas vertes: A9-1 lentelė UV vertės lentelėje pateiktos pagal Tarptautinės radiacinės saugos asociacijos Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (IPRA/INIRC) gaires dėl ribinės ultravioletinės spinduliuotės apšvitos. Pasirinktieji bangų ilgiai (nanometrais) yra reprezentatyvūs; kitos vertės turėtų būti interpoliuojamos.
|
4.3. |
Įtaisų su LED šviesos šaltiniu (-iais) ir (arba) LED moduliu (-iais) temperatūros pastovumas |
4.3.1. |
Šviesos stipris |
4.3.1.1. |
Įtaiso fotometriniai matavimai atliekami praėjus vienai minutei nuo atitinkamos funkcijos įjungimo toliau nurodytuose bandymo taškuose. Atliekant šiuos matavimus nustatymas gali būti apytikris, tačiau turi būti išlaikytas prieš matavimus ir po jų.
Matuojama šiuose bandymo taškuose:
|
4.3.1.2. |
Žibintas dega tol, kol gaunamas fotometrinis pastovumas. Fotometrinio pastovumo momentu laikomas tas momentas, kai fotometrinės vertės pokytis per 15 min. laikotarpį yra ne didesnis nei 3 proc. Pasiekus pastovumą, išsamios fotometrijos tikslais atliekamas nustatymas, laikantis konkrečiam įtaisui taikomų reikalavimų. Fotometrija turi būti taikoma visuose konkretaus įtaiso bandymo taškuose. |
4.3.1.3. |
Apskaičiuojamas fotometrinių verčių, gautų 4.3.1.1 ir 4.3.1.2 punktuose nurodytuose bandymo taškuose, santykis. |
4.3.1.4. |
Pasiekus fotometrinį pastovumą, šis apskaičiuotas santykis taikomas kiekvienam iš likusių bandymo taškų, kad būtų gauta nauja fotometrinių savybių lentelė, kurioje aprašoma išsami fotometrija, pagrįsta vienos minutės veikimo trukme. |
4.3.1.5. |
Praėjus vienai minutei ir pasiekus fotometrinį pastovumą išmatuotos šviesos stiprio vertės turi atitikti reikalavimus dėl mažiausiųjų ir didžiausiųjų verčių. |
4.3.2. |
Spalva
Šviesa, skleidžiama praėjus vienai veikimo minutei ir pasiekus fotometrinį pastovumą, kaip aprašyta 4.3.1.2 punkte, turi atitikti privalomąsias spalvines ribas. |
5. PAGRINDINĘ ARTIMĄJĄ ŠVIESĄ SKLEIDŽIANČIO (-IŲ) LED MODULIO (-IŲ) OBJEKTYVUSIS ŠVIESOS SRAUTAS MATUOJAMAS TAIP:
5.1. |
LED modulis (-iai) sureguliuojamas taip, kaip aprašyta šios taisyklės 3.1.3 punkte pateiktoje techninėje specifikacijoje. Optinius elementus (antrinę optiką) pareiškėjo prašymu nuima techninė tarnyba, naudodama įrankius. Ši procedūra ir toliau aprašytų matavimų atlikimo sąlygos aprašomos bandymų ataskaitoje. |
5.2. |
Pareiškėjas pateikia po vieną kiekvieno tipo modulį su elektroniniu šviesos šaltinio reguliavimo įrenginiu, jei taikytina, ir pakankamai išsamias instrukcijas.
Norint imituoti atitinkamo priekinio žibinto arba APAS naudojimo sąlygas, gali būti numatyta šilumos valdymo sistema (pvz., plokštelinis radiatorius). Prieš bandymą kiekvienas LED modulis sendinamas ne trumpiau kaip 72 valandas tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis naudojamas atitinkamas priekinis žibintas. Jei naudojamas fotometrinis rutulys, jo skersmuo turi būti ne mažesnis nei vienas metras, o jo matmenys – ne mažiau kaip dešimt kartų didesni už LED modulio (pasirenkant didžiausią). Šviesos srautą taip pat galima matuoti integravimo būdu, naudojant goniofotometrą. Reikia atsižvelgti į 1989 m. IEC leidinyje Nr. 84 pateiktus nurodymus dėl patalpos temperatūros, padėties ir kt. LED modulis turi degti apie vieną valandą uždarame rutulyje arba goniofotometre. Šviesos srautas matuojamas pasiekus pastovumą, kaip paaiškinta 4.3.1.2 punkte. |
10 PRIEDAS
Bendra pagrindinės artimosios šviesos, jos šaltinių ir susijusių šviesos šaltinių variantų schema
11 PRIEDAS
Atskaitos centras
Jei to reikalaujama:
a ≥ 2 mm
Ši neprivaloma atskaitos centro žyma žymima ant lęšio, jo sankirtos su artimosios šviesos atskaitos ašimi taške, taip pat ant tolimosios šviesos lęšių, jeigu jie nėra sugrupuoti, kombinuoti arba tarpusavyje sujungti su artimosios šviesos žibintu, ir ant priekinio rūko žibinto lęšio.
A11-I paveiksle parodyta atskaitos centro žyma, suprojektuota plokštumoje, kurios didžioji dalis liečiasi su lęšiu ties apskritimo centru. Šią žymą sudarančios linijos gali būti vientisos arba taškinės.
12 PRIEDAS
Įtampos žymenys
Šiuo žymeniu turi būti pažymėtas kiekvieno priekinio žibinto, sudaryto tik iš dujų išlydžio šviesos šaltinių ir balastinio įtaiso, pagrindinis korpusas ir kiekviena išorinė balastinio įtaiso dalis. Balastinis (-iai) įtaisas (-ai) yra skirtas (-i) nn voltų maitinimo tinklui. |
Šiuo žymeniu turi būti pažymėtas kiekvieno priekinio žibinto, sudaryto bent iš vieno dujų išlydžio šviesos šaltinio ir balastinio įtaiso, pagrindinis korpusas. Balastinis (-iai) įtaisas (-ai) yra skirtas (-i) nn voltų maitinimo tinklui. Nė vienas iš kaitinamųjų šviesos šaltinių, įrengtų priekiniame žibinte, nėra skirtas 24 voltų maitinimo tinklui. |
13 PRIEDAS
Patvirtinimo ženklų išdėstymas
Toliau parodyti patvirtinimo ženklų išdėstymo būdai pateikti tik kaip pavyzdžiai – priimtinas bet koks kitas išdėstymas, atitinkantis šios taisyklės 3.3 punkto nuostatas.
1. Atskiro kelio apšvietimo įtaiso patvirtinimo ženklas
a = žr. šios taisyklės 3.3.1.2.1 punktą |
Įtaisas su kairėje nurodytu patvirtinimo ženklu yra APAS įrengimo modulis, pagal šią taisyklę patvirtintas Nyderlanduose (E4), patvirtinimo numeris – 19243. Skaičius po numerio 149R rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal šios taisyklės pradinės redakcijos (00) reikalavimus. Funkcijų identifikavimo simboliai rodo, kad patvirtinimas suteiktas atsižvelgiant į tolimąją šviesą (R) ir C bei V klasių artimąją šviesą. Dvikryptė rodyklė rodo, kad dėl tinkamo transporto priemonės optinio elemento arba šviesos šaltinio reguliavimo mechanizmo nustatymo artimoji šviesa yra tinkama abiem eismo sistemoms. C ir V klasių artimoji šviesa ir tolimoji šviesa turi atitikti posūkio apšvietimui taikomus reikalavimus – tai rodo raidė T. Brūkšnys virš raidės R žymi, kad tolimosios šviesos funkciją toje sistemos pusėje atlieka keli įrengimo moduliai. Skaičius 30 reiškia, kad didžiausias tolimosios šviesos stipris yra nuo 123 625 iki 145 125 kandelų. |
|
Kairėje parodytu patvirtinimo ženklu paženklintas žibintas yra dujų išlydžio artimosios šviesos žibintas (DC), skirtas tik eismui kairiąja puse (kaip parodyta rodykle), jame naudojamas plastikinis lęšis (PL), patvirtintas Prancūzijoje (E2) pagal šią taisyklę (149R) su pradinės serijos pakeitimais (00) ir jis yra kombinuotas su priekiniu gabaritiniu žibintu (A), kaip nustatyta Taisyklėje dėl šviesos signalinių įtaisų (148R) su pradinės serijos pakeitimais (00). Abiejų žibintų (funkcijų) patvirtinimo numeris – 3223. |
2. Sugrupuotųjų, kombinuotųjų arba tarpusavyje sujungtų žibintų patvirtinimo ženklas
Pastaba. |
Vertikaliomis ir horizontaliomis linijomis vaizduojama šviesos signalinio įtaiso forma. Šios linijos nėra patvirtinimo ženklo dalys. |
Pastaba. |
A13-III ir A13-IV paveiksluose pateikti apšvietimo įtaiso ženklinimo patvirtinimo žymeniu pavyzdžiai, kuriuose nurodyta, kad apšvietimo įtaisą sudaro:
|
Šiame pavyzdyje demonstruojama adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema, sudaryta iš dviejų įrengimo modulių kairėje transporto priemonės pusėje ir vieno įrengimo modulio dešinėje pusėje.
Šiais patvirtinimo ženklais pažymėta sistema atitinka šios taisyklės (pradinės versijos) reikalavimus eismui kairiąja kelio puse suprojektuotai artimajai šviesai ir tolimajai šviesai, kurios didžiausias stipris yra nuo 123 625 iki 145 125 kandelų (tai žymi skaičius 30), sugrupuota su 1a kategorijos priekiniu posūkio žibintu ir priekiniu gabarito žibintu, patvirtintu pagal Taisyklės Nr. 148 pakeitimų seriją 00.
Sistemos įrengimo modulis Nr. 1 (kairėje) suprojektuotas spinduliuoti C klasės ir E klasės artimąsias šviesas. Brūkšnys virš raidės „C“ žymi, kad atitinkamoje pusėje C klasės artimąją šviesą spinduliuoja keletas įrenginių. T raidė simbolių sąrašo dešinėje žymi, kad C klasės artimoji šviesa ir E klasės artimoji šviesa gali būti spinduliuojama posūkio apšvietimo režimu.
Sistemos įrengimo modulis Nr. 3 (kairėje) suprojektuotas spinduliuoti antrąją C klasės artimosios šviesos spindulių pluošto dalį atitinkamoje pusėje (tai žymi brūkšnys virš C raidės) ir W klasės artimąją šviesą. Jeigu tai papildomas apšvietimo įrenginys, apskritimas, supantis raidę "E", po kurios rašomas skiriamasis šalies numeris, nėra būtinas.
Sistemos įrengimo modulis Nr. 2 (dešinėje) suprojektuotas spinduliuoti dalį C klasės artimosios šviesos, dalį E klasės artimosios šviesos spindulių pluošto posūkio apšvietimo režimu ir W klasės artimąją šviesą.
Pastaba. |
irmiau minėtame pavyzdyje skirtingi sistemos įrengimo moduliai turi turėti tą patį patvirtinimo numerį. |
3. Šviesos šaltinio modulių identifikavimo kodas
Šviesos šaltinio modulis su A13-VI paveiksle nurodytu identifikavimo kodu patvirtintas kartu su Italijoje (E3) patvirtintu žibintu, patvirtinimo numeris – 17325.
A13-VII paveiksle parodytu identifikavimo kodu paženklintas papildomas apšvietimo įrenginys patvirtintas su priekiniu žibintu, kuris pirmą kartą buvo patvirtintas Japonijoje (E43), patvirtinimo numeris – 1234.
14 PRIEDAS
Aprašo blankai
Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)
Adaptyviosios priekinio apšvietimo sistemos aprašo blankas Nr. 1
APAS valdymo signalai atitinka sistemos atliekamas apšvietimo funkcijas ir turimus režimus
APAS valdymo signalas |
Signalo valdoma funkcija arba režimas (-ai) (1) |
Techninės charakteristikos (2) (jei reikia, naudoti atskirą lapą). |
|||||||||||
Artimoji šviesa |
Tolimoji šviesa |
||||||||||||
|
C klasė |
|
V klasė |
|
E klasė |
|
W klasė |
|
|||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Nėra / neveikia |
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
V signalas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
E signalas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
W signalas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
T signalas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kiti signalai (3) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Adaptyviosios priekinio apšvietimo sistemos aprašo blankas Nr. 2
Ribinės linijos, reguliavimo įtaisai ir apšvietimo įrenginių reguliavimo procedūros
Apšvietimo įrenginys Nr. (4) |
Ribinė linija (5) |
Reguliavimo įtaisas |
Savybės ir papildomos nuostatos (jei yra) (8) |
||||
Apšvietimo įrenginys sukuria vieną ar kelias artimosios šviesos spindulių pluošto ribines linijas arba padeda jas sukurti |
vertikalus |
horizontalus |
|||||
kaip apibrėžta šios taisyklės 5 priede (6) |
ir taikomos šios taisyklės 5.3.5.1 punkto nuostatos (6) |
susijęs su pagrindiniu moduliu Nr. (7) |
susijęs su pagrindiniu moduliu Nr. (7) |
||||
1 |
taip / ne |
taip / ne |
taip / ne |
. . . . |
taip / ne |
. . . . |
|
2 |
taip / ne |
taip / ne |
taip / ne |
. . . . |
taip / ne |
. . . . |
|
3 |
taip / ne |
taip / ne |
taip / ne |
. . . . |
taip / ne |
. . . . |
|
4 |
taip / ne |
taip / ne |
taip / ne |
. . . . |
taip / ne |
. . . . |
|
5 |
taip / ne |
taip / ne |
taip / ne |
. . . . |
taip / ne |
. . . . |
|
6 |
taip / ne |
taip / ne |
taip / ne |
. . . . |
taip / ne |
. . . . |
|
7 |
taip / ne |
taip / ne |
taip / ne |
. . . . |
taip / ne |
. . . . |
|
(1) Atitinkamą langelį (-ius) pažymėti kryželiu (X) pagal taikomą (-as) kombinaciją (-as).
(2) Reikalingi duomenys:
a) |
fizinis pobūdis (elektros srovė / įtampa, optika, mechanika, hidraulika, pneumatika ir t.t.); |
b) |
informacijos tipas (nuolatinis / binarinis analoginis, koduotasis skaitmeninis ir t. t.); |
c) |
chronologiniai duomenys (laiko konstanta, rezoliucija ir t. t.); |
d) |
signalo būklė, kai galioja visos JT taisyklės Nr. 48 6.22.7.4 punkte nurodytos sąlygos; |
e) |
signalo būklė gedimo atveju (sistemos įvesties požiūriu). |
(3) Pagal pareiškėjo aprašą; jei reikia, naudoti atskirą lapą.
(4) Pažymėti kiekvieną sistemos apšvietimo įrenginį pagal šios taisyklės 1 priedo reikalavimus ir kaip nurodyta šios taisyklės 3.1.2 punkte pavaizduotame brėžinyje; prireikus naudoti atskirą (-us) lapą (-us).
(5) Atitinka JT taisyklės Nr. 48 6.22.6.1.2 punkto nuostatas.
(6) Išbraukti, kas netaikoma.
(7) Nurodyti, jei reikia, apšvietimo įrenginių skaičių.
(8) Pavyzdžiui, tokia informacija: apšvietimo įrenginių arba apšvietimo įrenginių komplektų reguliavimo tvarka arba papildomi reguliavimo proceso reikalavimai.
(9) Pagrindinio apšvietimo įrenginio reguliavimas gali turėti įtakos kito (-ų) apšvietimo įrenginio (-ių) nustatymams.