Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 42010X0710(07)

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 118 „Suvienodinti tam tikrų kategorijų motorinių transporto priemonių vidaus apdailai naudojamų medžiagų degimo pobūdžio techniniai reikalavimai“

OL L 177, 2010 7 10, p. 263–289 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

⏵Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2010/118(2)/oj

10.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 177/263

Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti: http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 118 „Suvienodinti tam tikrų kategorijų motorinių transporto priemonių vidaus apdailai naudojamų medžiagų degimo pobūdžio techniniai reikalavimai“

Įsigaliojimo data: 2005 m. balandžio 6 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

1.

 Taikymo sritis

2.

 Apibrėžtys

3.

 Patvirtinimo paraiška

4.

 Patvirtinimas

5.

 I dalis. Apibrėžtys. Specifikacijos

6.

 II dalis. Apibrėžtys. Specifikacijos

7.

 Tipo pakeitimas ir tipo išplėtimo patvirtinimas

8.

 Gamybos atitiktis

9.

 Baudos už gamybos neatitiktį

10.

 Visiškas gamybos nutraukimas

11.

 Už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir administracijos padalinių pavadinimai ir adresai

PRIEDAI

1 priedas.

 Transporto priemonės informacinis dokumentas

2 priedas.

 Sudedamosios dalies informacinis dokumentas

3 priedas.

 Pranešimas dėl transporto priemonės tipo patvirtinimo

4 priedas.

 Pranešimas dėl sudedamosios dalies tipo patvirtinimo

5 priedas.

 Patvirtinimo ženklų išdėstymas

6 priedas.

 Horizontalaus medžiagų degimo greičio nustatymo bandymas

7 priedas.

 Medžiagų lydymosi pobūdžio nustatymo bandymas

8 priedas.

 Vertikalaus medžiagų degimo greičio nustatymo bandymas

1.   TAIKYMO SRITIS

1.1.   Ši taisyklė taikoma M3 kategorijos II ir III klasių transporto priemonėse (1), kuriomis galima vežti daugiau kaip 22 keleivius, kuriose nėra stovimų vietų ir kurios nėra skirtos naudoti mieste (ne miesto autobusai), naudojamų vidaus apdailos medžiagų degimo pobūdžiui (degumui, degimo greičiui ir lydymosi pobūdžiui).

Tipo patvirtinimai suteikiami pagal:

1.2.   I dalį „Transporto priemonės tipo patvirtinimas atsižvelgiant į keleivių salone naudojamų vidaus apdailos sudedamųjų dalių degimo pobūdį“;

1.3.   II dalį „Sudedamosios dalies (medžiagų, sėdynių, užuolaidų, skiriamųjų sienelių ir t. t.) patvirtinimas atsižvelgiant į jos degimo pobūdį“.

2.   APIBRĖŽTYS. Bendros apibrėžtys

2.1.   Gamintojas – asmuo arba organizacija, atskaitinga patvirtinimą suteikiančiai institucijai visais tipo patvirtinimo klausimais ir atsakinga už gamybos atitikties užtikrinimą. Asmuo arba organizacija neprivalo tiesiogiai dalyvauti visuose transporto priemonės arba sudedamosios dalies, kurios tipo patvirtinimo procedūra atliekama, gamybos etapuose.

2.2.   Keleivių salonas – keleivių buvimo vieta (įskaitant barą, virtuvę, tualetą ir t. t.), ribojama:

—

stogo,

—

grindų,

—

šoninių sienų,

—

durų,

—

išorinių stiklų,

—

galinių sėdynių pertvaros arba galinės sėdynės atlošo plokštumos,

—

atlošo,

—

transporto priemonės išilginės vertikalios vidurinės plokštumos vairuotojo pusėje esančios vertikalios skersinės plokštumos, einančios per vairuotojo tašką R, kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 17,

—

kitoje transporto priemonės išilginės vertikalios vidurinės plokštumos pusėje esančios priekinės pertvaros.

2.3.   Gamybinės medžiagos – didmeninių medžiagų (pvz., apmušalų rietimų) arba sudedamųjų dalių ruošinių pavidalu suformuoti gaminiai, tiekiami gamintojui naudoti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemonėse arba dirbtuvei naudoti vykdant transporto priemonių techninės priežiūros arba remonto veiklą.

2.4.   Sėdynė – konstrukcija, kuri gali būti neatsiejama nuo transporto priemonės konstrukcijos arba atskira, parengta naudoti ir skirta sėdėti vienam suaugusiajam. Šis terminas taikomas ir atskirai sėdynei, ir keliavietės sėdynės daliai, skirtai sėdėti vienam asmeniui.

2.5.   Sėdynių grupė – keliavietė sėdynė arba keletas atskirų, bet viena šalia kitos sustatytų sėdynių (t. y. įtaisytų taip, kad vienos iš šių sėdynių priekiniai tvirtinimo įtaisai būtų vienoje linijoje su galiniais kitos sėdynės tvirtinimo įtaisais arba į priekį nuo jų ir vienoje linijoje su kitos sėdynės tvirtinimo įtaisais arba už jų), skirtų sėdėti vienam arba keletui suaugusiųjų.

2.6.   Keliavietė sėdynė – parengta naudoti konstrukcija, skirta sėdėti daugiau kaip vienam suaugusiajam.

3.   PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.   Paraišką dėl transporto priemonės arba sudedamosios dalies tipo patvirtinimo pagal šią taisyklę teikia gamintojas.

3.2.   Prie paraiškos pridedamas informacinis dokumentas, parengtas pagal 1 arba 2 priede pateiktą pavyzdį.

Už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai privalo būti pateikta:

3.3.1.   jeigu tvirtinama transporto priemonė – tvirtinamo tipo reikalavimus atitinkanti transporto priemonė;

3.3.2.   jeigu tai vidaus apdailos sudedamosios dalys, kurių tipas jau patvirtintas – prie transporto priemonės tipo patvirtinimo paraiškos pridedamas susijusių dalių tipo patvirtinimo numerių ir gamintojo tipo žymenų sąrašas;

jeigu tai vidaus apdailos sudedamosios dalys, kurioms nesuteiktas EEK tipo patvirtinimas:

3.3.3.1.   tiek tvirtinamo tipo reikalavimus atitinkančiose transporto priemonėse naudojamų sudedamųjų dalių bandinių, kiek nurodyta 6–8 prieduose;

3.3.3.2.   be to, vienas bandinys pateikiamas technikos tarnybai kaip ateityje naudotinas pavyzdys;

3.3.3.3.   jeigu tai įvairūs įtaisai, pvz., sėdynės, užuolaidos, skiriamosios sienelės ir t. t., 3.3.3.1 punkte nurodyti bandiniai ir po vieną surinktą įtaisą, kaip minėta pirmiau.

3.3.3.4.   Bandiniai aiškiai pažymimi nenutrinamu pareiškėjo prekės pavadinimu arba ženklu ir tipo žymeniu.

4.   PATVIRTINIMAS

4.1.   Tipo patvirtinimas suteikiamas, jei pagal šią taisyklę tvirtinti pateiktas tipas atitinka atitinkamoje (–ose) šios taisyklės dalyje (–yse) pateiktus reikalavimus.

4.2.   Suteikiamas kiekvieno patvirtinto tipo patvirtinimo numeris. Jo pirmieji du skaitmenys (šiuo metu – 00, atitinkantys pradinę taisyklės versiją) žymi pakeitimų, į kuriuos įtraukti suteikiant patvirtinimą padaryti naujausi ir svarbiausi taisyklės techniniai pakeitimai, seriją. Ta pati Susitariančioji Šalis negali suteikti to paties numerio jokiam kitam transporto priemonių arba sudedamųjų dalių tipui.

4.3.   Atitinkamai šios taisyklės 3 arba 4 priede (pagal poreikį) pateikto blanko pavyzdžio pranešimas apie tipo patvirtinimą arba tipo išplėtimo patvirtinimą pagal šią taisyklę perduodamas kitoms šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims.

Patvirtinimo blanke nurodytoje lengvai pasiekiamoje kiekvienos pagal šią taisyklę patvirtintą tipą atitinkančios transporto priemonės, kiekvienos pagal šią taisyklę patvirtintą tipą atitinkančios medžiagos pakuotės (žr. 4.4.2.3 punktą) ir kiekvienos pagal šią taisyklę patvirtintą tipą atitinkančios atskirai tiekiamos sudedamosios dalies vietoje pritvirtinamas gerai matomas tarptautinis patvirtinimo ženklas, sudarytas iš:

4.4.1.   apskritimo aplink E raidę, po kurios nurodomas sudedamosios dalies tipo patvirtinimą suteikusios šalies skiriamasis numeris (2);

šalia apskritimo pateikiama:

4.4.2.1.   ženklai, nurodantys kryptį, dėl kurios nustatytas sudedamosios dalies degimo greitis:

↔

– horizontalioji kryptis (6 priedas);

↑

– vertikalioji kryptis (8 priedas);

↓

– horizontalioji ir vertikalioji kryptis

(6 ir 8 priedai);

4.4.2.2.   raidė V, rodanti, kad sudedamoji dalis patvirtinta atsižvelgiant į jos lydymosi pobūdį (7 priedas) ir (arba) raidės CD, rodančios, kad sudedamoji dalis patvirtinta kaip surinktas įtaisas, pvz., sėdynė, skiriamoji sienelė, bagažo lentyna ir t. t.

4.4.2.3.   Gamybinių medžiagų atskirai ženklinti nereikia. Tačiau pakuotės, kuriomis jos tiekiamos, privalo būti aiškiai pažymėtos pirmiau aprašytu patvirtinimo ženklu.

4.4.2.4.   Jeigu didelės sudedamosios dalys, sudarytos iš daugiau kaip vieno patvirtintos medžiagos gabalo, pvz., sėdynės, ženklinamos atskirai, jos gali būti pažymėtos vienu ženklu, nurodančiu panaudotos (–ų) medžiagos (–ų) patvirtinimo numerį (–ius).

4.4.3.   Jeigu tipas atitinka pagal vieną ar daugiau kitų prie susitarimo pridėtų taisyklių patvirtintą tipą, pagal šią taisyklę patvirtinimą suteikusioje šalyje 4.4.1 punkte nurodyto ženklo pakartotinai nurodyti nereikia; tokiu atveju taisyklės, pagal kurias patvirtinimas suteiktas pagal šią taisyklę patvirtinimą suteikusioje šalyje, nurodomos vertikaliai išdėstytose skiltyse dešinėje 4.4.1 punkte nurodyto ženklo pusėje.

4.4.4.   Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.4.5.   Jeigu tai transporto priemonė, patvirtinimo ženklas turi būti pritvirtintas greta gamintojo pritvirtintos transporto priemonės duomenų plokštelės arba ant jos.

4.4.6.   Šios taisyklės 5 priede pateikiami patvirtinimo ženklo išdėstymo pavyzdžiai.

5.   I DALIS. TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO PATVIRTINIMAS ATSIŽVELGIANT Į KELEIVIŲ SALONE NAUDOJAMŲ VIDAUS APDAILOS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ DEGIMO POBŪDĮ

5.1.   Apibrėžtis

Šios taisyklės I dalyje:

5.1.1.   Transporto priemonės tipas – transporto priemonės, nesiskiriančios pagal tokią esminę savybę, kaip gamintojo tipo žymuo.

5.2.   Specifikacijos

5.2.1.   Tvirtinamo tipo transporto priemonėse naudojamos keleivių salono vidaus apdailos medžiagos turi atitikti šios taisyklės II dalies reikalavimus.

5.2.2.   Keleivių salone naudojamos medžiagos ir (arba) įranga ir (arba) įtaisai, patvirtinti kaip sudedamosios dalys, turi būtų įrengti taip, kad grėstų kuo mažesnė įsiliepsnojimo ir liepsnos sklidimo rizika.

5.2.3.   Šios vidaus apdailos medžiagos ir (arba) vidaus įranga turi būti įrengta tik pagal numatytąją jų paskirtį ir atsižvelgiant į jų atliktą (-us) bandymą (–us) (žr. 6.2.1, 6.2.2 ir 6.2.3 punktus), pirmiausia susijusį (–ius) su jų degimo ir lydymosi pobūdžiu (horizontalia ir (arba) vertikalia kryptimi).

5.2.4.   Jeigu įmanoma, visos adhezyvinės tvirtinimo priemonės, naudojamos vidaus apdailos medžiagai pritvirtinti prie atraminės konstrukcijos, neturi turėti neigiamos įtakos degimo pobūdžiui.

6.   II DALIS. SUDEDAMOSIOS DALIES PATVIRTINIMAS ATSIŽVELGIANT Į JOS DEGIMO POBŪDĮ

6.1.   Apibrėžtys

Šios taisyklės II dalyje:

Sudedamosios dalies tipas – sudedamosios dalys, nesiskiriančios šiomis esminėmis savybėmis:

6.1.1.1.   gamintojo tipo žymeniu,

6.1.1.2.   numatytąja paskirtimi (sėdynės apmušalai, stogo danga ir t. t.),

6.1.1.3.   žaliavine (–ėmis) medžiaga (–omis) (pvz., medis, plastikas, guma, maišytos medžiagos),

6.1.1.4.   sluoksnių skaičiumi, jeigu naudojamos sudėtinės medžiagos, ir

6.1.1.5.   kitomis savybėmis, turinčiomis reikšmingos įtakos šiose taisyklėje nurodytoms techninėms savybėms.

6.1.2.   Degimo greitis – išdegusios atkarpos, išmatuotos pagal šios taisyklės 6 priedą ir (arba) 8 priedą, ir laiko, per kurį ši atkarpa išdegė, santykis. Degimo greitis išreiškiamas milimetrais per minutę.

6.1.3.   Sudėtinė medžiaga – medžiaga, sudaryta iš kelių panašios arba skirtingos medžiagos sluoksnių, visu medžiagos paviršiumi glaudžiai suklijuotų, sulydytų, suvirintų ir t. t. Jeigu skirtingos medžiagos viena su kita sujungtos ne ištisiniu sluoksniu (pvz., susiuvamos, suvirinamos aukšto dažnio lauku, sujungiamos kniedėmis), tokios medžiagos nelaikomos sudėtinėmis.

6.1.4.   Pažeidžiama pusė – medžiagos pusė, kuri montuojant transporto priemonėje nukreipiama į keleivių saloną.

6.1.5.   Apmušalai – vidaus pamušalo ir paviršiaus apdailos medžiagos derinys, sudarantis apsauginį kėdės rėmo užklotą.

6.1.6.   Vidaus danga (–os) – medžiaga (–os), (kartu) sudaranti (–čios) stogo, sienų arba grindų paviršiaus apdailą ir pagrindą.

6.2.   Specifikacijos

6.2.1.   Medžiagos, su kuriomis atliekamas šios taisyklės 6 priede aprašytas bandymas:

a)

kėdžių ir jų priedų (įskaitant vairuotojo sėdynę) apmušalams naudojama (–os) medžiaga (–os);

b)

vidinei stogo dangai naudojama (–os) medžiaga (–os),

c)

vidinei šoninių ir galinių sienų, įskaitant skiriamąsias sieneles, dangai naudojama (–os) medžiaga (–os),

d)

terminę ir (arba) akustinę funkciją atliekanti (–čios) medžiaga (–os),

e)

vidinei grindų dangai naudojama (–os) medžiaga (–os),

f)

vidinei bagažo lentynų, šildymo ir vėdinimo vamzdžių dangai naudojama (–os) medžiaga (–os),

g)

šviesos instaliacijai naudojama (–os) medžiaga (–os).

Laikoma, kad bandymo rezultatas yra teigiamas, jeigu pagal blogiausius bandymo rezultatus horizontalaus degimo greitis ne didesnis kaip 100 mm/min. arba jeigu liepsna užgęsta nepasiekusi galutinio matavimo taško.

6.2.2.   Medžiagos, su kuriomis atliekamas šios taisyklės 7 priede aprašytas bandymas:

a)

vidinei stogo dangai naudojama (–os) medžiaga (–os),

b)

vidinei bagažo lentynų ir stoge įrengtų šildymo ir vėdinimo vamzdžių dangai naudojama (–os) medžiaga (–os),

c)

bagažo lentynose ir (arba) stoge įrengtiems šviesos įtaisams naudojama (–os) medžiaga (–os).

Laikoma, kad bandymo rezultatas yra teigiamas, jeigu pagal blogiausius bandymo rezultatus nesusidaro lašų, uždegančių medvilninę vatą.

6.2.3.   Su užuolaidoms ir žaliuzėms naudojamomis medžiagomis (ir (arba) kitomis kabinamomis medžiagomis) atliekamas 8 priede aprašytas bandymas.

Laikoma, kad bandymo rezultatas yra teigiamas, jeigu pagal blogiausius bandymo rezultatus vertikalus degimo greitis ne didesnis kaip 100 mm/min.

Medžiagos, su kuriomis nebūtina atlikti 6–8 prieduose aprašytų bandymų:

6.2.4.1.   metalinės arba stiklinės dalys;

6.2.4.2.   atskiri vienos sėdynės priedai, kurių nemetalinės dalies masė mažesnė kaip 200 g. Jeigu bendra šių vienos sėdynės priedų nemetalinių dalių masė didesnė kaip 400 g, turi būti atlikti visų medžiagų bandymai;

sudedamosios dalys, kurių paviršiaus plotas arba tūris atitinkamai neviršija:

6.2.4.3.1.   100 cm2 arba 40 cm3, jeigu tai sudedamosios dalys, sujungtos su atskira sėdima vieta;

6.2.4.3.2.   300 cm2 arba 120 cm3 vienoje sėdimų vietų eilėje, bet ne daugiau kaip viename ilginiame keleivių salono, kuriame yra šios visoje transporto priemonėje išdėstytos ir su atskira sėdima vieta nesujungtos sudedamosios dalys, vidaus įrangos metre;

6.2.4.4.   elektros laidai;

6.2.4.5.   sudedamosios dalys, kurių neįmanoma išimti kaip nustatyto dydžio bandinio, kaip nurodyta 6 priedo 3.1 punkte, 7 priedo 3 punkte ir 8 priedo 3.1 punkte.

7.   TIPO PAKEITIMAS IR IŠPLĖTIMO PATVIRTINIMAS

Apie kiekvieną su šia taisykle susijusį transporto priemonės arba sudedamosios dalies tipo pakeitimą pranešama transporto priemonės arba sudedamosios dalies tipą patvirtinusiam administracijos padaliniui. Tada padalinys gali:

7.1.1.   laikyti, kad atlikti pakeitimai greičiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio, ir bet kokiu atveju transporto priemonės arba sudedamosios dalys vis dar atitinka reikalavimus, arba

7.1.2.   reikalauti iš technikos tarnybos, atsakingos už bandymus, kito bandymų protokolo.

7.2.   Apie patvirtinimą arba atsisakymą suteikti patvirtinimą, nurodant pakeitimus, 4.3 punkte nustatyta tvarka informuojamos šią taisyklę taikančios susitarimo šalys.

7.3.   Tipo išplėtimo patvirtinimą suteikianti kompetentinga institucija kiekvienam pranešimo apie tipo išplėtimo patvirtinimą blankui suteikia serijos numerį ir apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims, naudodama atitinkamai šios taisyklės 3 arba 4 priede pateiktą pavyzdžio pranešimo blanką.

8.   GAMYBOS ATITIKTIS

Gamybos atitikties procedūros turi atitikti nustatytąsias susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.2); jas taikant galioja toliau nurodyti reikalavimai:

8.1.   pagal šią taisyklę patvirtintos transporto priemonės ir (arba) sudedamosios dalys turi būti gaminamos taip, kad atitiktų tipą, patvirtintą pagal atitinkamoje (–ose) šios taisyklės dalyje (–yse) nustatytus reikalavimus;

8.2.   tipo patvirtinimą suteikusi institucija gali bet kuriuo metu patikrinti kiekvienoje gamybos įmonėje taikomus atitikties kontrolės metodus. Paprastai šios patikros atliekamos kas dvejus metus.

9.   BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

9.1.   Pagal šią taisyklę suteiktas transporto priemonės ir (arba) sudedamosios dalies tipo patvirtinimas gali būti panaikintas, jeigu nesilaikoma pirmiau nustatytų reikalavimų.

9.2.   Jeigu šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis panaikina anksčiau suteiktą patvirtinimą, apie tai ji nedelsdama praneša kitoms šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims naudodama šios taisyklės 3 arba 4 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką.

10.   VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Jeigu patvirtinimo turėtojas visiškai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemones, jis turi apie tai pranešti patvirtinimą suteikusiai institucijai. Tokį pranešimą gavusi institucija apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims naudodama šios taisyklės 3 arba 4 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką.

11.   UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR ADMINISTRAVIMO PADALINIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

Šią taisyklę taikančios 1958 m. Susitarimo šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir patvirtinimą suteikiančių administracijos padalinių, kuriems siunčiami kitose šalyse išduoti patvirtinimo, išplėtimo patvirtinimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą arba patvirtinimo panaikinimo blankai, pavadinimus ir adresus.

(1)  Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2).

(2)  1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Serbija ir Juodkalnija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojama), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojama), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojama), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojama), 36 – Lietuva, 37 – Turkija, 38 (nenaudojama), 39 – Azerbaidžanas, 40 – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojama), 42 – Europos bendrija (patvirtinimus teikia jos valstybės narės naudodamos atitinkamus EEK simbolius), 43 – Japonija, 44 (nenaudojama), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrikos Respublika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta ir 51 – Korėjos Respublika. Tolesni numeriai kitoms šalims skiriami chronologine tvarka, kuria jos ratifikavo arba prisijungė prie Susitarimo dėl suvienodintų techninių nuostatų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas nuostatas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų; apie paskirtus numerius susitariančiosioms šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

1 PRIEDAS

INFORMACINIS DOKUMENTAS

(pagal šios taisyklės 3.2 punktą, dėl EEK tipo patvirtinimo suteikimo transporto priemonei, atsižvelgiant į keleivių salone naudojamų vidaus apdailos sudedamųjų dalių degimo pobūdį)

Jeigu sistemos, sudedamosios dalys arba atskiri techniniai mazgai turi elektroninius valdiklius, privalo būti pateikti duomenys apie jų technines charakteristikas.

1.   BENDRA INFORMACIJA

1.1.   Gamybinė markė (gamintojo prekės pavadinimas): …

1.2.   Tipas ir bendras komercinis aprašymas (–ai): …

1.3.   Tipo identifikavimo priemonės, jeigu tipas paženklintas ant transporto priemonės: …

1.4.   Tokio ženklo vieta: …

1.5.   Transporto priemonės kategorija: (1) …

1.6.   Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

1.7.   Surinkimo gamyklos (–ų) adresas (–ai): …

2.   TRANSPORTO PRIEMONĖS BENDROS KONSTRUKCIJOS CHARAKTERISTIKOS

2.1.   Pavyzdinės transporto priemonės nuotraukos ir (arba) brėžiniai:

3.   KĖBULAS

Vidaus įranga

Sėdynės

3.1.1.   Numeris: …

Transporto priemonės vidaus apdailai naudojamų medžiagų degimo pobūdis

Vidinei stogo dangai naudojama (–os) medžiaga (–os)

3.2.1.1.   Sudedamosios dalies tipo patvirtinimo numeris (–iai): …

Galinėms ir šoninėms sienoms naudojama (–os) medžiaga (–os)

3.2.2.1.   Sudedamosios dalies tipo patvirtinimo numeris (–iai): …

Grindims naudojama (–os) medžiaga (–os)

3.2.3.1.   Sudedamosios dalies tipo patvirtinimo numeris (–iai): …

Sėdynių apmušalams naudojama (–os) medžiaga (–os)

3.2.4.1.   Sudedamosios dalies tipo patvirtinimo numeris (–iai): …

Šildymo ir vėdinimo vamzdžiams naudojama (–os) medžiaga (–os)

3.2.5.1.   Sudedamosios dalies tipo patvirtinimo numeris (–iai): …

Bagažo lentynoms naudojama (–os) medžiaga (–os)

3.2.6.1.   Sudedamosios dalies tipo patvirtinimo numeris (–iai): …

Kitiems tikslams naudojama (–os) medžiaga (–os)

3.2.7.1.   Numatytoji paskirtis: …

3.2.7.2.   Sudedamosios dalies tipo patvirtinimo numeris (–iai): …

Sudedamosios dalys, patvirtintos kaip surinkti įtaisai (sėdynės, skiriamosios sienelės, bagažo lentynos ir t. t.)

3.2.8.1.   Sudedamosios dalies tipo patvirtinimo numeris (–iai): …

(1)  Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2).

2 PRIEDAS

INFORMACINIS DOKUMENTAS

(pagal šios taisyklės 3.2 punktą, dėl EEK tipo patvirtinimo suteikimo sudedamajai daliai, atsižvelgiant į jos degimo pobūdį)

Jeigu sistemos, sudedamosios dalys arba atskiri techniniai mazgai turi elektroninius valdiklius, privalo būti pateikti duomenys apie jų technines charakteristikas.

1.   BENDRA INFORMACIJA

1.1.   Gamybinė markė (gamintojo prekės pavadinimas): …

1.2.   Tipas ir bendras komercinis aprašymas (–ai): …

1.3.   Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

1.4.   Jeigu tai sudedamosios dalys ir atskiri techniniai mazgai, EEK patvirtinimo ženklo pritvirtinimo vieta ir būdas: …

1.5.   Surinkimo gamyklos (–ų) adresas (–ai): …

2.   VIDAUS APDAILOS MEDŽIAGOS

2.1.   Medžiagos (–ų) paskirtis: …

2.2.   Pagrindinė (–ės) medžiaga (–os) / žymuo: …/… …

2.3.   Sudėtinė / vienarūšė (1) medžiaga, sluoksnių skaičius (1): …

2.4.   Dangos tipas (1): …

2.5.   Didžiausias / mažiausias storis … mm

2.6.   Tipo patvirtinimo numeris, jeigu suteiktas: …

(1)  Išbraukti, kas nereikalinga.

3 PRIEDAS

PRANEŠIMAS

(Didžiausias leidžiamas formatas: A4 (210 × 297 mm))

Image

 (1)

parengė:

administracijos padalinio pavadinimas:

…

…

…

dėl transporto priemonės tipo (2):

PATVIRTINIMO SUTEIKIMO

IŠPLĖTIMO PATVIRTINIMO

ATSISAKYMO SUTEIKTI PATVIRTINIMĄ

PATVIRTINIMO PANAIKINIMO

VISIŠKO GAMYBOS NUTRAUKIMO

Remiantis Taisykle Nr. 118.

Patvirtinimo Nr … Išplėtimo patvirtinimo Nr …

Išplėtimo patvirtinimo pagrindas: …

I DALIS

BENDRA INFORMACIJA

1.1.   Gamybinė markė (gamintojo prekės pavadinimas): …

1.2.   Tipas: …

Tipo identifikavimo priemonės, jeigu tipas paženklintas ant transporto priemonės / sudedamosios dalies / atskiro techninio mazgo (2)  (3): …

1.3.1.   Tokio ženklo vieta: …

1.4.   Transporto priemonės kategorija (4): …

1.5.   Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

1.6.   EEK patvirtinimo ženklo vieta: …

1.7.   Surinkimo gamyklos (–ų) adresas (–ai): …

II DALIS

1.   Papildoma informacija (jeigu teiktina): …

2.   Už bandymus atsakinga technikos tarnyba: …

3.   Bandymų protokolo data: …

4.   Bandymų protokolo numeris: …

5.   Pastabos (jeigu yra): …

6.   Vieta: …

7.   Data: …

8.   Parašas: …

9.   Pridedama patvirtinimą suteikiančiai institucijai pateiktų informacinių dokumentų, kuriuos galima gauti paprašius, rodyklė.

(1)  Patvirtinimą arba tipo išplėtimo patvirtinimą suteikusios šalies skiriamasis numeris (žr. taisyklėje pateiktas patvirtinimo nuostatas).

(2)  Išbraukti, kas nereikalinga (tam tikrais atvejais, kai reikalingas daugiau kaip vienas įrašas, išbraukti nieko nereikia).

(3)  Jeigu tipo identifikavimo priemonėse yra ženklų, netinkančių transporto priemonių, sudedamųjų dalių arba atskirų techninių mazgų tipams, kuriems skirtas šis informacinis dokumentas, apibūdinti, tokie ženklai dokumentuose nurodomi simboliu „?“ (pvz., ABC??123??).

(4)  Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2 su pakeitimais).

4 PRIEDAS

PRANEŠIMAS

(Didžiausias leidžiamas formatas: A4 (210 × 297 mm))

Image

 (1)

parengė:

administracijos padalinio pavadinimas:

…

…

…

dėl sudedamosios dalies tipo (2):

PATVIRTINIMO SUTEIKIMO

IŠPLĖTIMO PATVIRTINIMO

ATSISAKYMO SUTEIKTI PATVIRTINIMĄ

PATVIRTINIMO PANAIKINIMO

VISIŠKO GAMYBOS NUTRAUKIMO

Remiantis Taisykle Nr. 118.

Patvirtinimo Nr. …Išplėtimo patvirtinimo Nr. …

Išplėtimo patvirtinimo priežastis: …

I DALIS

BENDRA INFORMACIJA

1.1.   Gamybinė markė (gamintojo prekės pavadinimas): …

1.2.   Tipas: …

Tipo identifikavimo priemonės, jeigu tipas paženklintas ant įtaiso (3): …

1.3.1.   Tokio ženklo vieta: …

1.4.   Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

1.5.   EEK patvirtinimo ženklo vieta: …

1.6.   Surinkimo gamyklos (–ų) adresas (–ai): …

II DALIS

1.   Papildoma informacija (jeigu teiktina):

2.   Už bandymus atsakinga technikos tarnyba:…

3.   Bandymų protokolo data: …

4.   Bandymų protokolo numeris: …

5.   Pastabos (jeigu yra): …

6.   Vieta: …

7.   Data: …

8.   Parašas: …

9.   Pridedama patvirtinimą suteikiančiai institucijai pateiktų informacinių dokumentų, kuriuos galima gauti paprašius, rodyklė.

(1)  Patvirtinimą, tipo išplėtimo patvirtinimą suteikusios, atsisakiusios suteikti patvirtinimą arba patvirtinimą panaikinusios šalies skiriamasis numeris (žr. taisyklės nuostatas dėl patvirtinimo).

(2)  Išbraukti, kas nereikalinga (tam tikrais atvejais, kai reikalingas daugiau kaip vienas įrašas, išbraukti nieko nereikia).

(3)  Jeigu tipo identifikavimo priemonėse yra ženklų, netinkančių transporto priemonių, sudedamųjų dalių arba atskirų techninių mazgų tipams, kuriems skirtas šis informacinis dokumentas, apibūdinti, tokie ženklai dokumentuose nurodomi simboliu „?“(pvz., ABC??123??).

5 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS

1 pavyzdys

(žr. šios taisyklės I dalį)

Image

Pavaizduotasis prie transporto priemonės tvirtinamas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkamas tipas patvirtintas Nyderlanduose (E4) pagal Taisyklės Nr. 118 I dalį, patvirtinimo Nr. 001234. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys (00) rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal Taisyklės Nr. 118 pradinėje versijoje išdėstytus reikalavimus.

2 pavyzdys

(žr. šios taisyklės II dalį)

Image

Image

Pavaizduotasis prie sudedamosios dalies tvirtinamas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkamas tipas patvirtintas Nyderlanduose (E4) pagal Taisyklės Nr. 118 II dalį, patvirtinimo Nr. 001234. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys (00) rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal Taisyklės Nr. 118 pradinėje versijoje išdėstytus reikalavimus.

Papildomas ženklas – Image – rodo, kad šio tipo sudedamoji dalis patvirtinta atsižvelgiant į jos horizontalų ir vertikalų degimo greitį.

Ženklai Image ir (arba) Image rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal 7 priedą ir (arba) kad patvirtinimas suteiktas surinktam įtaisui, pvz., sėdynėms, skiriamosioms sienelėms ir t. t. Papildomi ženklai naudojami tik tada, kai jie yra tinkami.

6 PRIEDAS

Horizontalaus medžiagų degimo greičio nustatymo bandymas

1.   Bandinių imtis ir bandymo principas

1.1.   Jeigu medžiagos yra izotropinės, bandomi penki bandiniai, jeigu anizotropinės – dešimt bandinių (po penkis kiekviena kryptimi).

1.2.   Bandiniai imami iš bandomos medžiagos. Jeigu tai medžiaga, kurios degimo greitis įvairiomis kryptimis yra nevienodas, bandymas atliekamas kiekviena kryptimi. Bandiniai turi būti imami ir dedami į bandymo prietaisus taip, kad būtų išmatuotas didžiausias degimo greitis. Jeigu medžiaga tiekiama tam tikro pločio gabalais, per visą tą plotį nupjaunama ne trumpesnė kaip 500 mm ilgio medžiagos atkarpa. Iš tos atkarpos bandiniai imami ne mažesniu kaip 100 mm atstumu nuo medžiagos krašto ir vienodu atstumu vienas nuo kito. Bandiniai iš gatavų gaminių imami taip pat, jeigu tą galima padaryti atsižvelgiant į gaminio formą. Jeigu gaminys storesnis kaip 13 mm, mechaniškai apdirbant kitą, ne į keleivių saloną atsuktą gaminio šoną, to gaminio storis sumažinamas iki 13 mm. Jeigu to padaryti neįmanoma, bandymas techninės tarnybos nustatyta tvarka atliekamas nekeičiant pradinio medžiagos storio, ir tai nurodoma bandymų protokole.

Su sudėtinėmis medžiagomis (žr. 6.1.3 punktą) bandymas atliekamas taip pat, kaip ir su vienarūšėmis medžiagomis. Jeigu tai medžiagos, pagamintos iš skirtingos sudėties, vienas ant kito uždėtų sluoksnių, kurie nėra sudėtinės medžiagos, su visais paviršiniame į keleivių saloną atsuktame 13 mm storio sluoksnyje esančiais medžiagos sluoksniais atliekami atskiri bandymai.

1.3.   Bandinys horizontaliai įstatomas į U pavidalo laikiklį, ir laisvas bandinio galas degimo kameroje 15 sekundžių deginamas aiškiai matoma liepsna. Bandymu nustatoma, ar liepsna užgęsta ir kada tai įvyksta, arba išmatuojamas laikas, per kurį išdega išmatuota atkarpa.

2.   Prietaisai

Degimo kamera (1 paveikslas), pageidautina – nerūdijamo plieno ir 2 paveiksle nurodytų matmenų. Priekinėje kameros dalyje įrengiamas liepsnai atsparus stebėjimo langas, kuris gali dengti visą priekinę kameros dalį ir būti sukonstruotas kaip plokštė, per kurią patenkama į kameros vidų.

Kameros dugne yra vėdinimo angos, o per visą viršų eina vėdinimo plyšys. Degimo kamera pastatoma ant keturių 10 mm aukščio kojų.

Viename degimo kameros šone gali būti anga bandinių laikikliui su bandiniu įdėti į kamerą; priešingame degimo kameros šone įrengiama anga dujų tiekimo vamzdžiui prijungti. Išsilydžiusios medžiagos suteka į degimo kameros dugne esančią vonelę (žr. 3 paveikslą), padėtą tarp vėdinimo angų taip, kad nebūtų uždengta nė viena vėdinimo anga.

1 pav.

Degimo kameros su bandinių laikikliu ir vonele pavyzdys

Image

2 pav.

Degimo kameros pavyzdys

(matmenys nurodyti milimetrais)

Image

3 pav.

Tipinė vonelė

(matmenys nurodyti milimetrais)

Image

Bandinių laikiklis – dvi U pavidalo metalinės plokštės arba rėmai iš korozijai atsparios medžiagos. Matmenys pateikti 4 paveiksle.

Apatinėje plokštėje įrengiami smaigai, o atitinkamose viršutinės plokštės vietose – angos, kad bandiniai būtų tinkamai laikomi. Smaigai taip pat naudojami matavimo taškams išdegusios bandinio atkarpos pradžioje ir pabaigoje žymėti.

Bandiniai tvirtinami šilumai atsparia 0,25 mm skersmens viela, 25 mm tarpeliais išdėstyta per visą apatinį U pavidalo rėmą (žr. 5 paveikslą).

Bandinių apatinės dalies plokštuma turi būti 178 mm virš degimo kameros dugno plokštės. Bandinių laikiklio priekinis kraštas nuo degimo kameros galinės sienelės turi būti nutolęs 22 mm; išilginiai bandinių laikiklio kraštai nuo degimo kameros šonų turi būti nutolę 50 mm (visi matmenys yra vidinės dalies). (Žr. 1 ir 2 paveikslus.)

4 pav.

Bandinių laikiklio pavyzdys

(matmenys nurodyti milimetrais)

Image

5 pav.

Apatinės U pavidalo rėmo dalies, skirtos vielos atramai, pavyzdys

(matmenys nurodyti milimetrais)

Image

2.3.   Dujų degiklis

Kaip mažos galios liepsnos šaltinis naudojamas dujų degiklis, kurio vidinis skersmuo 9,5 ± 0,5 mm). Jis bandymo skyriuje įrengiamas taip, kad degiklio purkštuko vidurys būtų 19 mm žemiau bandinio atvirojo galo apatinio krašto vidurio (žr. 2 paveikslą).

2.4.   Bandymo dujos

Į degiklį tiekiamų dujų šilumingumas turi būti apie 38 MJ/m3 (pvz., gamtinės dujos).

2.5.   Ne trumpesnis kaip 110 mm ilgio metalinis šepetys su septyniais arba aštuoniais vienodai suapvalintais 25 mm ilgio danteliais.

2.6.   Laikmatis, kurio rodmenų tikslumas 0,5 sekundės.

2.7.   Traukos spinta. Degimo kamera gali būti įdėta į traukos spintą, jeigu jos vidinis tūris ne mažiau kaip 20 kartų ir ne daugiau kaip 110 kartų didesnis už degimo kameros tūrį ir jeigu joks traukos spintos matmuo – ilgis, aukštis arba plotis – už bet kuriuos kitus du matmenis ne didesnis daugiau kaip 2,5 karto. Prieš pradedant bandymą išmatuojamas vertikalus per traukos spintą judančio oro srauto greitis 100 mm atstumu priešais galutinę degimo kameros įrengimo vietą ir tokiu pat atstumu už tos vietos. Kad operatorius būtų apsaugotas nuo galimo nepageidautino deginių poveikio, vertikalus oro srauto greitis turi būti 0,10–0,30 m/s. Galima naudoti traukos spintą su natūraliu vėdinimu ir atitinkamu oro srauto greičiu.

3.   Bandiniai

3.1.   Forma ir matmenys

Bandinių forma ir matmenys nurodyti 6 paveiksle. Bandinio storis atitinka bandomo gaminio storį. Storis turi būti ne didesnis kaip 13 mm. Bandinys turi būti lygiai perpjautas per visą savo ilgį, jeigu tai įmanoma konkrečiomis bandinių ėmimo sąlygomis.

6 pav.

Bandinys

(matmenys nurodyti milimetrais)

Image

3.1.2.   Jeigu, atsižvelgiant į gaminio formą ir matmenis, nustatyto dydžio bandinio paimti negalima, turi būti laikomasi šių mažiausių matmenų:

a)

jeigu bandinio plotis 3–60 mm, jo ilgis turi būti 356 mm. Šiuo atveju medžiaga išbandoma per gaminio plotį;

b)

jeigu bandinio plotis 60–100 mm, jo ilgis turi būti ne mažesnis kaip 138 mm. Šiuo atveju galima degimo atkarpa sutampa su bandinio ilgiu ir matuoti pradedama nuo pirmojo matavimo taško.

3.2.   Bandinių paruošimas

Bandiniai ruošiami ne mažiau kaip 24 valandas, tačiau ne ilgiau kaip 7 dienas, iki pat bandymo pradžios juos laikant aplinkoje, kurios temperatūra 23 ± 2 °C, santykinis drėgnis – 50 ± 5 proc.

4.   Procedūra

4.1.   Bandiniai sušiauštu arba kutuotu paviršiumi patiesiami ant plokščio lygaus paviršiaus ir du kartus perbraukiami šepečiu (aprašytu 2.5 punkte) prieš pūkelius.

4.2.   Bandinys įdedamas į bandinių laikiklį (aprašytą 2.2 punkte) taip, kad degintinas bandinio paviršius būtų atsuktas į apačią, liepsnos link.

4.3.   Dujų liepsna pagal degimo kameroje esantį ženklą sureguliuojama taip, kad uždarius angą, kuria oras tiekiamas degikliui, ji būtų ne aukštesnė kaip 38 mm. Prieš pradedant pirmąjį bandymą, dujos turi būti deginamos ne mažiau kaip vieną minutę, kad liepsna taptų pastovi.

4.4.   Bandinių laikiklis įstumiamas į degimo kamerą taip, kad bandinio galą degintų liepsna; po 15 sekundžių dujų čiaupas užsukamas.

4.5.   Degimo trukmė pradedama matuoti tada, kai apatinė liepsnos dalis pasiekia pirmąjį matavimo tašką. Liepsnos sklidimas stebimas ta kryptimi (į viršų arba į apačią), kuria ji sklinda greičiau.

4.6.   Degimo trukmė baigiama matuoti tada, kai liepsna pasiekia galutinį matavimo tašką arba kai ji užgęsta nepasiekusi šio taško. Jeigu liepsna nepasiekia galutinio matavimo taško, išmatuojama atkarpa, išdegusi iki to taško, kuriame liepsna užgeso. Išdegusi atkarpa – tai suirusi bandinio dalis, kurios paviršių arba vidinę pusę sunaikino liepsna.

4.7.   Jeigu bandinys neužsiliepsnoja arba išjungus degiklį nebedega, arba jeigu liepsna užgęsta nepasiekusi pirmojo matavimo taško ir dėl to neužfiksuojama degimo trukmė, bandymų protokole įrašoma, kad degimo greitis yra 0 mm/min.

4.8.   Atliekant keletą bandymų arba atliekant bandymus pakartotinai, prieš pradedant bandymą privalu užtikrinti, kad temperatūra degimo kameroje ir bandinių laikiklio temperatūra būtų ne didesnė kaip 30 °C.

5.   Apskaičiavimas

Degimo greitis B (1), išreiškiamas milimetrais per minutę, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

B = 60 s/t,

čia:

s

=

išdegusi atkarpa, milimetrais,

t

=

laikas sekundėmis, per kurį išdega atkarpa s.

(1)  Kiekvieno bandinio degimo greitis B skaičiuojamas tik tuo atveju, jeigu liepsna pasiekia galutinį matavimo tašką arba bandinio galą.

7 PRIEDAS

Medžiagų lydymosi pobūdžio nustatymo bandymas

1.   Bandinių imtis ir bandymo principas

1.1.   Bandomos abi keturių bandinių pusės (jeigu jos nevienodos).

1.2.   Bandinys padedamas horizontaliai ir kaitinamas elektriniu radiatoriumi. Po bandiniu pastatomas indas susidarantiems lašams surinkti. Siekiant patikrinti, ar lašai liepsnoja, į indą įdedama šiek tiek medvilninės vatos.

2.   Prietaisai

Prietaisai (1 paveikslas) – tai:

a)

elektrinis radiatorius;

b)

bandinio padėklas su grotelėmis;

c)

indas (susidarantiems lašams surinkti);

d)

atrama (prietaisų).

2.1.   Šilumos šaltinis – 500 W naudingosios galios elektrinis radiatorius. Spinduliavimo paviršius turi būti pagamintas iš skaidrios kvarco plokštės, kurios skersmuo 100 ± 5 mm.

Prietaiso spinduliuojama šiluma, išmatuota paviršiuje, lygiagrečiame radiatoriaus paviršiui ir nuo jo nutolusiame per 30 mm, turi būti 3 W/cm2.

2.2.   Kalibravimas

Radiatorius kalibruojamas Gardono (folijos) tipo šilumos srauto matuokliu (radiometru), kurio projektinė veikimo sritis neviršija 10 W/cm2. Spinduliuojama šiluma ir galbūt šiek tiek konvekcija veikiamas taikinys turi būti plokščias, apskritas, ne didesnio kaip 10 mm skersmens objektas, padengtas patvaria juodos spalvos matine apdailos medžiaga.

Šis taikinys įdedamas į vandeniu aušinamą korpusą, kurio priekinė pusė turi būti plokščias, maždaug 25 mm skersmens, apskritas paviršius, pagamintas iš labai gerai nupoliruoto metalo ir sutampantis su taikinio plokštuma.

Prieš pasiekdamas taikinį, šilumos srautas neturi pereiti per kokį nors langą.

Matavimo prietaisas turi būti tvirtas, lengvai nustatomas, patogus naudoti, nejautrus oro traukai ir patvariai kalibruojamas. Matavimo prietaiso tikslumas turi būti ±3 %, o jo rodmenų pakartojamumo paklaida ne didesnė kaip 0,5 proc.

Šilumos srauto matuoklio kalibravimas lyginant su prietaisu, kuris nenaudojamas jokiems kitiems tikslams, o tik kaip etalonas, tikrinamas kiekvieną kartą, kai iš naujo sukalibruojamas radiatorius.

Etaloninis prietaisas kas metus visiškai sukalibruojamas pagal nacionalinio etalono reikalavimus.

2.2.1.   Kalibravimo patikra

Šilumos srauto tankis, sukuriamas naudojant galią, kuri pagal pirminio kalibravimo duomenis atitiko 3 W/cm2 šilumos srauto tankį, turi būti dažnai tikrinamas (bent kartą per 50 darbo valandų) ir, jeigu tokios patikros metu nustatoma, kad nuokrypis yra didesnis kaip 0,06 W/cm2, prietaisas kalibruojamas iš naujo.

2.2.2.   Kalibravimo tvarka

Prietaisas padedamas tokioje aplinkoje, kurioje beveik nėra oro srovių (oro srauto greitis ne didesnis kaip 0,2 m/s).

Šilumos srauto matuoklis į prietaisą įstatomas taip, kaip į tą prietaisą įstatomas bandinys, o šilumos srauto matuoklio taikinys turi atsidurti radiatoriaus paviršiaus viduryje.

Įjungiamas elektros energijos tiekimo jungiklis ir valdikliu nustatoma tokia naudingoji galia, kad radiatoriaus paviršiaus viduryje šilumos srauto tankis būtų 3 W/cm2. Energijos šaltinį sureguliavus taip, kad būtų gautas 3 W/cm2 šilumos srauto tankis, po to 5 minutes nereikėtų atlikti jokio kito reguliavimo, kad būtų užtikrinta pusiausvyra.

2.3.   Bandinių padėklas – metalinis žiedas (1 paveikslas). Ant šio padėklo padedamos iš nerūdijamo plieno vielos pagamintos tokių matmenų grotelės:

a)

vidaus skersmuo: 118 mm,

b)

angų matmenys: 2,10 mm2,

c)

plieno vielos skersmuo: 0,70 mm.

2.4.   Indas – cilindro formos vamzdis, kurio vidaus skersmuo 118 mm, sienelės aukštis – 12 mm. Į indą pridedama medvilninės vatos.

2.5.   2.1, 2.3 ir 2.4 punktuose nurodyti įtaisai pritvirtinami prie vertikalaus stulpelio.

Radiatorius ant stulpelio viršaus pritvirtinamas taip, kad spindulius skleidžiantis paviršius būtų horizontalus ir kad spinduliuotė būtų nukreipta į apačią.

Prie stulpelio pritaisoma svirtis arba pamina radiatoriaus atramai iš lėto pakelti. Stulpelis taip pat turi turėti griebtuvą, kurį naudojant būtų galima atkurti įprastą radiatoriaus padėtį.

Kai radiatorius, bandinių padėklas ir indas yra įprastoje padėtyje, jų ašys turi sutapti.

3.   Bandiniai

Bandinių matmenys: 70 × 70 mm. Bandiniai iš gatavų gaminių imami taip pat, jeigu tą galima padaryti atsižvelgiant į gaminio formą. Jeigu gaminys storesnis kaip 13 mm, mechaniškai apdirbant kitą, ne į keleivių saloną atsuktą gaminio šoną, to gaminio storis sumažinamas iki 13 mm. Jeigu to padaryti neįmanoma, bandymas techninės tarnybos nustatyta tvarka atliekamas nekeičiant pradinio medžiagos storio, ir tai nurodoma bandymų protokole.

Su sudėtinėmis medžiagomis (žr. taisyklės 6.1.3 punktą) bandymas atliekamas taip pat, kaip ir su vienarūšėmis medžiagomis.

Jeigu tai medžiagos, pagamintos iš skirtingos sudėties vienas ant kito uždėtų sluoksnių, kurie nėra sudėtinės medžiagos, su visais paviršiniame į keleivių saloną atsuktame 13 mm storio sluoksnyje esančiais medžiagos sluoksniais atliekami atskiri bandymai.

Bandymas turi būti atliekamas su bandiniu, kurio masė ne mažesnė kaip 2 g. Jeigu vieno bandinio masė mažesnė, pridedamas pakankamas bandinių skaičius.

Jeigu viena medžiagos pusė skiriasi nuo kitos, bandymai privalo būti atliekami su abiem paviršiais, t. y. bandymas turi būti atliktas su aštuoniais bandiniais. Bandiniai ir medvilninė vata ruošiami ne mažiau kaip 24 valandas, iki pat bandymo pradžios juos laikant aplinkoje, kurios temperatūra 23 ± 2 °C, santykinis drėgnis – 50 ± 5 proc.

4.   Procedūra

Bandinys padedamas ant padėklo ir šis sureguliuojamas taip, kad atstumas tarp radiatoriaus paviršiaus ir viršutinės bandinio pusės būtų 30 mm.

Indas su medvilnine vata po padėklo grotelėmis pastatomas 300 mm atstumu.

Radiatorius patraukiamas į šalį tiek, kad jo spinduliuojama šiluma nepasiektų bandinio, ir įjungiamas. Radiatoriui pasiekus visą reikiamą galią, jis pastatomas virš bandinio, ir pradedama skaičiuoti laiką.

Jeigu medžiaga išsilydo arba deformuojasi, radiatoriaus aukštis pareguliuojamas taip, kad atstumas išliktų 30 mm.

Jeigu medžiaga užsiliepsnoja, po trijų sekundžių radiatorius patraukiamas į šalį. Liepsnai užgesus, radiatorius vėl pastatomas į ankstesnę padėtį, ir pirmąsias penkias bandymo minutes tie patys veiksmai kartojami tiek kartų, kiek reikia.

Po penkių bandymo minučių:

i)

jeigu bandinys nedega (nesvarbu, ar per pirmąsias penkias bandymo minutes bandinys buvo užsiliepsnojęs, ar ne), radiatorius neatitraukiamas, net jei bandinys vėl užsiliepsnoja;

ii)

jeigu medžiaga dega, palaukiama, kol liepsna užgęsta, ir tada radiatorius vėl pastatomas į ankstesnę padėtį.

Abiem atvejais bandymas privalo būti atliekamas dar penkias minutes.

5.   Rezultatai

Į bandymų protokolą įrašomi tokie pastebėti reiškiniai:

i)

lašėjimas, jeigu jis vyksta, kartu nurodant, ar lašai liepsnoja,

ii)

ar vata užsiliepsnojo.

1 pav.

(matmenys nurodyti milimetrais)

Image

8 PRIEDAS

Vertikalaus medžiagų degimo greičio nustatymo bandymas

1.   BANDINIŲ IMTIS IR BANDYMO PRINCIPAS

1.1.   Jeigu medžiagos yra izotropinės, bandomi trys bandiniai, jeigu anizotropinės – šeši bandiniai.

1.2.   Atliekant šį bandymą, vertikalioje padėtyje laikomi bandiniai padegami liepsna ir nustatoma, kokiu greičiu liepsna sklinda bandomąja medžiaga.

2.   PRIETAISAI

Prietaisai – tai:

a)

bandinių laikiklis;

b)

degiklis;

c)

vėdinimo įranga dujoms ir deginiams pašalinti;

d)

šablonas;

e)

balti merserizuoti medvilniniai ženklinimo siūlai, kurių linijinis tankis ne didesnis kaip 50 teksų.

2.1.   Bandinių laikiklis – stačiakampio formos 560 mm aukščio rėmas, turintis du standžiai sujungtus, vieną nuo kito per 150 mm įrengtus lygiagrečius strypus, prie kurių pritvirtinami smaigai bandiniui užmauti plokštumoje, esančioje ne arčiau kaip per 20 mm nuo rėmo. Tvirtinimo smaigų skersmuo turi būti ne didesnis kaip 2 mm, ilgis – ne mažesnis kaip 27 mm. Šie smaigai prie lygiagrečių strypų tvirtinami 1 paveiksle nurodytose vietose. Rėmas tvirtinamas prie tokios atramos, kuri būtų tinkama per bandymą išlaikyti vertikalią strypų padėtį (kad ant smaigų užmautą bandinį būtų galima išlaikyti tam tikru atstumu nuo rėmo nutolusioje plokštumoje, greta smaigų galima įstatyti 2 mm skersmens tarpiklius).

2.2.   Degiklis aprašytas 3 paveiksle.

Į degiklį galima tiekti rinkoje parduodamas propano arba butano dujas.

Degiklis priešais bandinį, tačiau žemiau, padedamas taip, kad degiklis būtų vidurinę vertikalią bandinio liniją kertančioje plokštumoje ir statmenas bandinio paviršiui (žr. 2 paveikslą) ir kad išilginė degiklio ašis pagal vertikalę 30° kampu būtų pakreipta į viršų link bandinio apatinio krašto. Atstumas nuo degiklio galiuko iki bandinio apatinio krašto turi būti 20 mm.

2.3.   Bandymo prietaisai gali būti įdėti į traukos spintą, jeigu jos vidinis tūris ne mažiau kaip 20 kartų ir ne daugiau kaip 110 kartų didesnis už bandymo prietaisų tūrį ir jeigu joks traukos spintos matmuo – ilgis, aukštis arba plotis – už bet kuriuos kitus du matmenis ne didesnis daugiau kaip 2,5 karto. Prieš pradedant bandymą išmatuojamas vertikalus per traukos spintą judančio oro srauto greitis 100 mm atstumu priešais galutinę bandymo prietaisų įrengimo vietą ir tokiu pat atstumu už tos vietos. Kad operatorius būtų apsaugotas nuo galimo nepageidautino deginių poveikio, vertikalus oro srauto greitis turi būti 0,10–0,30 m/s. Galima naudoti traukos spintą su natūraliu vėdinimu ir atitinkamu oro srauto greičiu.

2.4.   Naudojamas plokščias, standus šablonas, pagamintas iš tinkamos medžiagos ir pagal dydį atitinkantis naudotiną bandinį. Šablone išgręžiamos apie 2 mm skersmens angos, kurios išdėstomos taip, kad atstumas tarp tų angų vidurio atitiktų atstumą tarp smaigų, pritvirtintų prie rėmo (žr. 1 paveikslą). Angos išdėstomos vienodu atstumu nuo vertikalios vidurinės šablono linijos.

3.   BANDINIAI

3.1.   Bandinių matmenys: 560 × 170 mm.

3.2.   Bandiniai ruošiami ne mažiau kaip 24 valandas, iki pat bandymo pradžios juos laikant aplinkoje, kurios temperatūra 23 ± 2 °C, santykinis drėgnis – 50 ± 5 proc.

4.   PROCEDŪRA

4.1.   Bandymas atliekamas esant 10–30 °C aplinkos temperatūrai ir 15–80 proc. santykiniam drėgniui.

4.2.   Degiklis pakaitinamas dvi minutes. Liepsna sureguliuojama taip, kad jos aukštis, matuojamas kaip atstumas nuo degiklio vamzdžio viršaus iki liepsnos geltonos spalvos dalies galo, kai degiklis laikomas vertikaliai ir kai į liepsną žiūrima blausioje šviesoje, būtų 40 ± 2 mm.

4.3.   Bandinys užmaunamas ant bandymo rėmo smaigų ir įsitikinama, kad smaigai būtų išlindę per taškus, sužymėtus ant šablono, ir kad bandinys būtų bent per 20 mm nuo rėmo. Rėmas prie atramos pritvirtinamas taip, kad bandinys būtų vertikalus.

4.4.   Ženklinimo siūlai horizontaliai pritvirtinami priešais bandinį 1 paveiksle nurodytose vietose. Kiekvienoje vietoje siūlas kilpa užrišamas taip, kad abi dalys nuo priekinės bandinio plokštumos būtų per 1 mm ir per 5 mm.

Kiekviena kilpa sujungiama su tinkamu laikmačiu. Siūlas pakankamai įtempiamas, kad būtų išlaikyta jo padėtis bandinio atžvilgiu.

4.5.   Bandinys 5 sekundes deginamas liepsna. Laikoma, kad bandinys užsiliepsnojo, jeigu atitraukus liepsną, kuria bandinys buvo deginamas, bandinys liepsnoja 5 sekundes. Jeigu bandinys neužsiliepsnoja, tada 15 sekundžių deginamas kitas paruoštas bandinys.

4.6.   Jeigu kurio nors bandinio iš trijų bandinių grupės bandymo rezultatas 50 proc. viršija mažiausią rezultatą, atliekamas bandymas su kitu trijų bandinių rinkiniu, pasirenkant tą pačią kryptį arba pusę. Jeigu vienas arba du bandiniai iš trijų bandinių rinkinio nesudega iki viršutinio ženklinimo siūlo, bandymas atliekamas su kitu trijų bandinių rinkiniu, pasirenkant tą pačią kryptį arba pusę.

4.7.   Matuojamas (sekundėmis) toks laikas:

a)

nuo bandinio deginimo liepsna pradžios iki pirmojo ženklinimo siūlo nutrūkimo (t1);

b)

nuo bandinio deginimo liepsna pradžios iki antrojo ženklinimo siūlo nutrūkimo (t2);

c)

nuo bandinio deginimo liepsna pradžios iki trečiojo ženklinimo siūlo nutrūkimo (t3).

5.   REZULTATAI

Į bandymų protokolą įrašomi tokie pastebėti reiškiniai:

i)

degimo trukmė: t1, t2 ir t3, sekundėmis, ir

ii)

atitinkamos išdegusios medžiagos atkarpos: d1, d2 ir d3, milimetrais.

Degimo greitis V1 ir – atitinkamais atvejais – V2 bei V3 (kiekvieno bandinio, jeigu liepsna pasiekia bent pirmąjį ženklinimo siūlą) apskaičiuojama taip:

Vi = 60 di/ti (mm/min.).

Atsižvelgiama į didžiausią degimo greitį iš V1, V2 ir V3.

1 pav.

Bandinio laikiklis

(matmenys nurodyti milimetrais)

Image

2 pav.

Degiklio degimo vieta

Image

3 pav.

Dujų degiklis

(matmenys nurodyti milimetrais)

Image

Top