(1)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 maisto produktų sveikumo teiginiai draudžiami, jeigu jie nėra leisti vartoti Komisijos laikantis to reglamento reikalavimų ir nėra įtraukti į Sąjungos leidžiamų vartoti sveikumo teiginių sąrašą;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 18 straipsnyje taip pat nustatyta, kad paraiškas leisti vartoti teiginius apie maisto produktų sveikumą maisto tvarkymo subjektai gali teikti valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai. Nacionalinė kompetentinga institucija turi perduoti reikalavimus atitinkančias paraiškas Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) moksliniam vertinimui atlikti ir Komisijai bei kitoms valstybėms narėms susipažinti;

(3)

gavusi paraišką Tarnyba per penkis mėnesius turi pateikti nuomonę dėl atitinkamo sveikumo teiginio;

(4)

Komisija, atsižvelgdama į Tarnybos nuomonę, sprendžia dėl leidimo vartoti sveikumo teiginius suteikimo. Tačiau pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 17 straipsnį Komisija turi atsižvelgti ir į kitus su šiuo klausimu susijusius teisėtus veiksnius;

(5)

gavus bendrovės „BENEO GmbH“ paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 18 straipsnio 1 dalį dėl sveikumo teiginio, kaip apibrėžta 13 straipsnio 5 dalyje, Tarnybos paprašyta pateikti nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio su izomaltuloze ir jos indėliu į normalią energijos apykaitą (klausimas Nr. EFSA-Q-2021–00073). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Maisto produktų ir (arba) gėrimų, kurių sudėtyje yra izomaltulozės („PalatinoseTM“), pakeičiančios kitus cukrus, vartojimas prisideda prie normalios energijos apykaitos hidrolizei vykstant lėčiau“. Gavus Tarnybos prašymą, kuriame teigiama, kad glikeminių angliavandenių (įskaitant izomaltulozę) indėlis į energijos apykaitą nepriklauso nuo gliukozės hidrolizės greičio, pareiškėjui sutikus, mokslinio vertinimo apimtis buvo apribota izomaltulozės, kaip gliukozės šaltinio, indėliu į įprastą energijos apykaitą. Tikslinė populiacija yra bendroji populiacija;

(6)

2021 m. rugsėjo 15 d. Tarnyba priėmė mokslinę nuomonę (2), kurioje, remiantis pateiktais duomenimis, padaryta išvada, kad tarp izomaltulozės vartojimo ir prisidėjimo prie normalios energijos apykaitos priežastinis ryšys yra. Tačiau, kadangi indėlis į energijos apykaitą nėra būdingas tik izomaltulozei, bet taikomas visoms energijos turinčioms pagrindinėms maistinėms medžiagoms (t. y. angliavandeniams, baltymams ir riebalams), kurios yra organizmo metabolizuojamos energijos šaltinis, ir kad bet koks šių pagrindinių maistinių medžiagų kiekis prisidėtų prie deklaruojamo poveikio, Tarnyba negalėjo nustatyti šio teiginio vartojimo sąlygų;

(7)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 6 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnio 1 dalį sveikumo teiginiai grindžiami visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 sveikumo teiginiai taip pat turi būti teisingi, aiškūs, patikimi ir naudingi vartotojui pasirenkant sveiką mitybą. Šiuo požiūriu 5 straipsnio 2 dalyje taip pat reikalaujama, kad sveikumo teiginys galėtų būti pateikiamas tik tuo atveju, jei galima tikėtis, kad vidutinis vartotojas suvoks teigiamą poveikį, kaip nurodyta teiginyje. Leidimas vartoti sveikumo teiginius neturėtų būti teisėtai suteiktas, jeigu jie neatitinka kitų bendrųjų ir specialiųjų Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 reikalavimų, net jei Tarnybos atliktas mokslinis vertinimas buvo teigiamas. Sveikumo teiginiai, neatitinkantys visuotinai pripažintų mitybos ir sveikumo principų, neturėtų būti leidžiami vartoti. Šiuo konkrečiu atveju tokio sveikumo teiginio vartojimas vartotojams reikštų prieštaringą ir klaidinančią žinią. Izomaltulozė yra disacharidas, sudarytas iš vienos gliukozės ir vienos fruktozės molekulės, todėl tokiu sveikumo teiginiu būtų skatinama vartoti cukrus, dėl kurių, remdamosi visuotinai pripažintomis mokslinėmis rekomendacijomis, nacionalinės ir tarptautinės institucijos informuoja vartotojus, kad jų suvartojamas kiekis turėtų būti sumažintas;

(8)

todėl pirmiau nurodytas sveikumo teiginys neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 3 straipsnio antros pastraipos a punkto, kuriame nustatyta, kad vartojami maistingumo ir sveikumo teiginiai neturėtų būti dviprasmiški ar klaidinantys. Be to, net jei atitinkamas sveikumo teiginys būtų leistas vartoti tam tikromis sąlygomis ir (arba) kartu su papildomais teiginiais ar perspėjimais, tai nebūtų pakankamas pagrindas išvengti vartotojų klaidinimo, todėl toks teiginys neturėtų būti įtrauktas į Sąjungos leidžiamų vartoti sveikumo teiginių sąrašą. Ta išvada taip pat atitinka Komisijos reglamentą (ES) 2015/8 (3), kuriame pateikta ta pati išvada dėl gliukozės ir energijos apykaitos;

(9)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 16 straipsnio 6 dalį Komisijos gautos pareiškėjo pastabos buvo apsvarstytos priimant šį reglamentą;

(10)

su valstybėmis narėmis konsultuotasi 2022 m. liepos 11 d. darbo grupės posėdyje maistingumo ir sveikumo teiginių klausimais;

(11)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,