(1)

nuo 2021 m. rugsėjo mėn. elektros energijos rinkose stebimos labai didelės kainos ir nepastovumas. Kaip nurodyta 2022 m. balandžio mėn. Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) atliktame galutiniame ES didmeninės elektros energijos rinkos modelio vertinime, tokia padėtis iš esmės susidarė dėl didelės dujų, kurios naudojamos elektros energijai gaminti, kainos;

(2)

Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, kuri yra Energijos bendrijos sutarties (4) susitariančioji šalis, eskalacija ir susijusios nuo 2022 m. vasario mėn. taikomos tarptautinės sankcijos sukėlė dujų krizę, sutrikdė pasaulines energijos rinkas, paaštrino didelių dujų kainų problemą ir padarė didelį šalutinį poveikį elektros energijos kainoms. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą taip pat įnešė netikrumo dėl kitų prekių, pavyzdžiui, akmens anglių ir žalios naftos, kurios naudojamos elektros energijos gamybos įrenginiuose, tiekimo. Dėl to netikrumo dar padidėjo elektros energijos kainų nepastovumas. Sumažėjus kelių branduolinių reaktorių prieinamumui ir dėl mažos hidroenergijos gamybos apimties elektros energijos kainos dar labiau padidėjo;

(3)

reaguodama į tokią padėtį, Komisija 2021 m. spalio 13 d. komunikate „Augančių energijos kainų problemos sprendimas: veiksmų ir paramos priemonių rinkinys“ pasiūlė priemonių rinkinį, kuriuo Sąjunga ir jos valstybės narės gali naudotis spręsdamos tiesioginio didelių energijos kainų poveikio namų ūkio vartotojams ir įmonėms problemą, įskaitant pajamų rėmimą, mokesčių lengvatas, energijos taupymo ir kaupimo priemones, ir padidinti atsparumą būsimiems kainų sukrėtimams. Komisija 2022 m. kovo 8 d. komunikate „REPowerEU: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“ nurodė įvairių papildomų priemonių, kurių paskirtis – stiprinti priemonių rinkinį ir reaguoti į kylančias energijos kainas. 2022 m. kovo 23 d. Komisija taip pat nustatė laikiną valstybės pagalbos teikimo tvarką, kad būtų leista teikti tam tikras subsidijas, skirtas didelių energijos kainų poveikiui sušvelninti;

(4)

savo 2022 m. gegužės 18 d. komunikate Komisija pristatė savo planą „REPowerEU“, kuriuo įvestos papildomos priemonės, orientuotos į energijos taupymą, energijos tiekimo įvairinimą, didesnio energijos vartojimo efektyvumo tikslą ir spartesnę atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrą, siekiant sumažinti Sąjungos priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, įskaitant pasiūlymą Sąjungos 2030 m. bendro galutinio atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimo tikslą padidinti iki 45 %. Be to, 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikate „Veiksmų kryptis – intervencijos į energijos rinką trumpuoju laikotarpiu ir elektros energijos rinkos modelio tobulinimas ilguoju laikotarpiu“ buvo nustatytos ne tik papildomos trumpalaikės priemonės didelių energijos kainų problemai spręsti, bet ir sritys, kuriose būtų galima tobulinti elektros energijos rinkos modelį, taip pat paskelbtas ketinimas įvertinti tas sritis siekiant pakeisti teisės aktų sistemą;

(5)

siekdama skubiai spręsti energijos kainų krizės problemą ir saugumo problemas, taip pat piliečių labui suvaldyti kainų šuolius, Sąjunga priėmė keletą teisės aktų, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/1032 (5), kuriuo buvo nustatyta griežta dujų laikymo tvarka, ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/1369 (6), kuriuo buvo numatytos veiksmingos dujų ir elektros energijos poreikio mažinimo priemonės, Tarybos reglamentą (ES) 2022/1854 (7), kuriuo buvo nustatyti kainų ribojimo režimai, kad būtų vengiama nenumatyto pelno dujų ir elektros energijos rinkose, ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2577 (8), kuriuo buvo nustatytos priemonės leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams procedūroms paspartinti;

(6)

gerai integruota energijos rinka, grindžiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2018/1999 (9), (ES) 2019/942 (10) ir (ES) 2019/943 (11) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis (ES) 2018/2001 (12), (ES) 2018/2002 (13) ir (ES) 2019/944 (14), kurie kartu paprastai vadinami dokumentų rinkiniu „Švari energija visiems europiečiams“ (toliau – Švarios energijos dokumentų rinkinys), kuris yra priimtas 2018 m. ir 2019 m., leidžia Sąjungai visomis aplinkybėmis naudotis ekonominiais bendrosios energijos rinkos teikiamais privalumais, užtikrinant tiekimo saugumą ir palaikant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesą, kad būtų pasiektas Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslas. Tarpvalstybinės jungtys taip pat užtikrina saugesnį, patikimesnį ir veiksmingesnį energijos sistemų veikimą ir didesnį atsparumą trumpalaikiams kainų sukrėtimams;

(7)

stiprinant energijos vidaus rinką ir siekiant klimato bei energetikos pertvarkos tikslų reikia iš esmės atnaujinti Sąjungos elektros energijos tinklą, kad jis galėtų priimti gerokai didesnius atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, į kuriuos įeina priklausomai nuo meteorologinių sąlygų kintantys pagamintos energijos kiekiai, ir keisti elektros energijos srauto modelius visoje Sąjungoje, ir kad būtų galima atsižvelgti į naujus poreikius, susijusius su, pavyzdžiui, elektrinėmis transporto priemonėmis ir šilumos siurbliais. Investicijos į tinklus – tiek vidaus, tiek tarpvalstybinius – yra labai svarbios tinkamam elektros energijos vidaus rinkos veikimui, įskaitant tiekimo saugumą. Tokios investicijos yra būtinos norint integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir paklausą tokiomis aplinkybėmis, kai šie du dalykai yra labiau nutolę vienas nuo kito nei kada nors anksčiau, ir galiausiai norint pasiekti Sąjungos klimato ir energetikos tikslus. Todėl bet kokia Sąjungos elektros energijos rinkos reforma turėtų būti prisidedama prie labiau integruoto Sąjungos elektros energijos tinklo, siekiant užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė pasiektų elektros energijos tinklų sujungimo mastą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio d punkto 1 papunktyje nustatytą tikslą iki 2030 m. užtikrinti bent 15 % elektros energijos tinklų sujungimą, kad tie sujungimo pajėgumai būtų kuo labiau naudojami tarpvalstybinei prekybai ir kad būtų sukurtas arba atnaujintas Sąjungos elektros energijos tinklas ir jungčių infrastruktūra, pavyzdžiui, Sąjungos bendro intereso projektai, nustatyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/869 (15). Visiems Sąjungos piliečiams ir įmonėms turėtų būti užtikrintas tinkamas junglumas, nes tai jiems gali suteikti didelių galimybių dalyvauti pertvarkant Sąjungos energetiką ir vykdant skaitmeninę transformaciją. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti atokiausiems Europos regionams, nurodytiems Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnyje, kuriame pripažįstami tik jiems būdingi sunkumai, ir numatoma galimybė jiems nustatyti konkrečias priemones;

(8)

dabartinis elektros energijos rinkos modelis, inter alia, padėjo kurti naujus ir inovatyvius produktus, paslaugas ir priemones mažmeninėse elektros energijos rinkose – remiamas energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, taip pat suteikiama daugiau pasirinkimo galimybių siekiant padėti vartotojams sumažinti sąskaitas už energiją, be kita ko, naudojant mažos apimties gamybos įrenginius ir naujas reguliavimo apkrova paslaugas. Vienas svarbiausių būsimų elektros energijos rinkų ir sistemų Sąjungoje elementų turėtų būti rėmimasis energetikos sistemos skaitmenizavimo potencialu, pavyzdžiui, aktyviu vartotojų dalyvavimu, ir jo išnaudojimas. Kartu reikia gerbti vartotojų pasirinkimą ir leisti jiems pasinaudoti siūlomų sutarčių įvairove, ir apsaugoti namų ūkio vartotojus nuo aukštų kainų ištikus energetikos krizei. Energetikos sistemos integracija yra numatyta kaip visos energetikos sistemos, apimančios įvairius energijos nešiklius, infrastruktūrą ir vartojimo sektorius, planavimas ir veikimas, kuriant tvirtesnes jų sąsajas, užtikrinant jų sinergiją ir taikant jiems skaitmeninius sprendimus, siekiant teikti saugią, įperkamą, patikimą ir tvarią energiją;

(9)

energetikos krizės sąlygomis dabartinis elektros energijos rinkos modelis pasirodė turįs ne vieną trūkumą ir paaiškėjo, kad dėl to gali kilti nenumatytų pasekmių, susijusių su didelių ir nepastovių iškastinio kuro kainų poveikiu trumpojo laikotarpio elektros energijos rinkoms – dėl to namų ūkiai ir įmonės gauna sąskaitas už elektros energiją, kuriose atsispindi dideli kainų šuoliai;

(10)

spartesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir švarių lanksčių technologijų diegimas yra tvariausias ir ekonomiškai efektyviausias būdas struktūriškai mažinti iškastinio kuro paklausą elektros energijai gaminti ir sudaryti sąlygas tiesioginiam elektros vartojimui, pasitelkiant energijos paklausos elektrifikaciją ir energetikos sistemos integraciją. Dėl mažų jų veiklos sąnaudų atsinaujinantieji ištekliai gali padaryti teigiamą poveikį elektros energijos kainoms visoje Sąjungoje ir sumažinti iškastinio kuro naudojimą;

(11)

elektros energijos rinkos modelio pakeitimais turėtų būti užtikrinama, kad didėjančio atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo ir visos energetikos pertvarkos nauda tektų vartotojams, įskaitant pažeidžiamiausius vartotojus, ir kad jie galiausiai būtų apsaugoti nuo energetikos krizių ir kad daugiau namų ūkio vartotojų išvengtų energijos nepritekliaus spąstų. Tie pakeitimai turėtų sušvelninti didelių iškastinio kuro, visų pirma dujų, kainų poveikį elektros energijos kainoms – jais siekiama sudaryti sąlygas namų ūkio vartotojams ir įmonėms ilgesniuoju laikotarpiu pasinaudoti įperkamos ir saugios energijos iš tvarių atsinaujinančiųjų ir mažo anglies dioksido pėdsako energijos šaltinių teikiamais privalumais, taip pat energijos vartojimo efektyvumo sprendimais, kurie gali padėti sumažinti elektros tinklo ir elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros poreikį, mažinant bendras energijos išlaidas;

(12)

elektros energijos rinkos modelio reformos tikslas – prieinamos ir konkurencingos elektros energijos kainos visiems vartotojams. Tokia elektros energijos rinkos modelio reforma turėtų būti naudinga ne tik namų ūkio vartotojams, bet ir Sąjungos pramonės konkurencingumui, nes palengvintų investavimą į švarias technologijas, kurių jai reikia, kad galėtų įgyvendinti savo perėjimo prie nulinio grynojo anglies dioksido pėdsako priemones. Energetikos pertvarkai Sąjungoje vykdyti turi būti pasitelkiama tvirta švarių technologijų gamybos bazė. Ta reforma bus remiamas įperkamas pramonės elektrifikavimas ir Sąjungos, kaip vienos iš pasaulinių lyderių švarios energijos technologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, pozicija;

(13)

gerai veikiančios ir veiksmingos trumpojo laikotarpio rinkos yra itin svarbi priemonė norint į elektros energijos rinką integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir lankstumo išteklius ir sudaryti sąlygas ekonomiškai efektyviai energetikos sistemos integracijai;

(14)

einamosios paros rinkos yra ypač svarbios kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimui į elektros energijos sistemą mažiausiomis sąnaudomis, nes jos rinkos dalyviams suteikia galimybę prekiauti elektros energijos trūkumu ar pertekliumi likus nedaug laiko iki tiekimo pradžios. Kadangi kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamintojai savo gamybos apimtį gali tiksliai įvertinti tik likus nedaug laiko iki tiekimo pradžios, jiems labai svarbu turėti kuo daugiau prekybos galimybių, t. y. pasinaudoti galimybe patekti į likvidžią rinką likus kuo mažiau laiko iki elektros energijos tiekimo pradžios. Todėl prekybos tarpzoninės einamosios paros rinkoje pabaigos laikas turėtų būti sutrumpintas ir nustatytas kaip artimesnis tikrajam laikui, kad rinkos dalyviai turėtų kuo daugiau galimybių prekiauti elektros energijos trūkumu ir pertekliumi ir prisidėtų geriau integruojant kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energiją į elektros energijos sistemą. Kai dėl to pakeitimo kyla rizika tiekimo saugumui ir norint sudaryti sąlygas ekonomiškai efektyviai pereiti prie trumpesnio tarpzoninės prekybos pabaigos laiko, perdavimo sistemos operatoriai, remdamiesi poveikio vertinimu ir gavę atitinkamos reguliavimo institucijos pritarimą, turėtų turėti galimybę prašyti leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, kad galėtų gauti įgyvendinimo termino pratęsimą. Į tokį prašymą turėtų būti įtrauktas veiksmų planas, kuriame būtų nurodyti konkretūs žingsniai naujam einamosios paros tarpzoninės prekybos pabaigos laikui įgyvendinti;

(15)

todėl svarbu, kad einamosios paros rinkos prisitaikytų prie kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų, pavyzdžiui, saulės ir vėjo energijos, naudojimo, taip pat prie reguliavimo apkrova ir energijos kaupimo naudojimo. Einamosios paros rinkų likvidumas turėtų būti pagerintas rinkos operatoriams dalijantis pavedimų knygomis prekybos zonoje, taip pat tais atvejais, kai nustatomas nulinis tarpzoninis pralaidumas arba pasibaigus prekybai einamosios paros rinkoje. Siekiant užtikrinti, kad paskirtieji elektros energijos rinkos operatoriai (PEERO) kitos paros ir einamosios paros prekybos rinkų susiejimo laikotarpiais dalytųsi pavedimų knygomis, PEERO turėtų pateikti visus kitos paros ar einamosios paros prekybos produktais arba tas pačias savybes turinčiais produktais pavedimus bendram kitos paros ir einamosios paros prekybos rinkų susiejimo mechanizmui ir neturėtų organizuoti prekybos kitos paros ir einamosios paros prekybos produktais arba tokiomis pačiomis savybėmis pasižyminčiais produktais už bendro kitos paros ir einamosios paros prekybos rinkų susiejimo mechanizmo ribų. Siekiant spręsti problemą, susijusią su būdinga diskriminacijos rizika prekiaujant kitos paros ir einamosios paros prekybos produktais bendro kitos paros ir einamosios paros prekybos rinkų susiejimo mechanizme ir už jo ribų, ir su tuo susijusį likvidumo mažėjimą Sąjungos susietosiose elektros energijos rinkose, ta pareiga turėtų būti taikoma PEERO, įmonėms, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja PEERO, ir įmonėms, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja PEERO. Kai taikytina, rinkų skaidrumui padidinti rinkos dalyviai turėtų teikti informaciją, suskaidytą pagal gamybos vienetus, nedarant poveikio pasiūlymų teikimui pagal atitinkamą kiekvienos valstybės narės sistemą;

(16)

be to, trumpojo laikotarpio elektros energijos rinkose turėtų būti užtikrinama (mažinant minimalų pasiūlymo dydį), kad jose galėtų dalyvauti maži lankstumo paslaugų teikėjai;

(17)

siekiant užtikrinti veiksmingą elektros energijos, pagamintos iš kintamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, integravimą ir sumažinti elektros energijos gamybos iš iškastinio kuro poreikį regioninės arba Sąjungos masto elektros energijos kainų krizės atvejais, valstybės narės turėtų galėti prašyti, kad sistemos operatoriai siūlytų piko mažinimo produkto, kuris leistų vykdyti papildomą reguliavimą apkrova siekiant padėti mažinti vartojimą elektros energijos sistemoje, įsigijimą. Pasiūlymą dėl piko mažinimo produkto turėtų įvertinti atitinkama reguliavimo institucija, kiek tai susiję su elektros energijos paklausos ir poveikio didmeninei elektros energijos kainai piko valandomis mažinimu. Kadangi piko mažinimo produktu siekiama sumažinti ir perkelti elektros energijos vartojimą ir siekiant išvengti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimo, piko mažinimo produkto aktyvavimas neturėtų reikšti, kad pradėti gaminti elektros energiją iš iškastinio kuro galima už apskaitos taško. Kadangi piko mažinimo produktą numatoma taikyti tik retais regioninės ar Sąjungos masto elektros energijos kainų krizės atvejais, jo įsigijimas gali vykti ne anksčiau kaip vieną savaitę prieš paleidžiant papildomus reguliavimo apkrova pajėgumus. Sistemos operatoriai turėtų galėti aktyvuoti piko mažinimo produktą prieš kitos paros prekybą arba jos metu. Kita vertus, turėtų būti įmanoma, kad piko mažinimo produktas būtų automatiškai aktyvuojamas remiantis iš anksto nustatyta elektros energijos kaina. Norėdamas patikrinti, kokia apimtimi sumažintas elektros vartojimas, sistemos operatorius turėtų naudoti bazinę vertę, atspindinčią numatomą elektros energijos suvartojimą neaktyvavus piko mažinimo produkto, ir, pasikonsultavęs su rinkos dalyviais, turėtų parengti bazinę metodiką. Tą metodiką turėtų patvirtinti atitinkama reguliavimo institucija. ACER turėtų įvertinti piko mažinimo produktų naudojimo poveikį Sąjungos elektros energijos rinkai, atsižvelgdama į poreikį užtikrinti, kad piko mažinimo produktai nepagrįstai neiškreiptų elektros energijos rinkų veikimo arba kad reguliavimas apkrova nebūtų nukreipiamas į piko mažinimo produktus, ir turėtų galėti reguliavimo institucijoms teikti rekomendacijas, į kurias jos turėtų atsižvelgti atlikdamos vertinimą nacionaliniu lygmeniu. Be to, ACER turėtų įvertinti piko mažinimo produktų rengimo poveikį Sąjungos elektros energijos rinkai įprastomis sąlygomis. Remdamasi tuo vertinimu, Komisija turėtų galėti, kai tikslinga, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/943, kad piko mažinimo produktai būtų siūlomi ne tik elektros energijos kainų krizės atvejais;

(18)

kad vartotojai galėtų aktyviai dalyvauti elektros energijos rinkose ir veikti lanksčiai, jie palaipsniui aprūpinami pažangiaisiais skaitikliais. Tačiau ne vienoje valstybėje narėje pažangiosios matavimo sistemos vis dar diegiamos lėtai, todėl būtina užtikrinti, kad valstybės narės pagerintų pažangiųjų matavimo sistemų įrengimo sąlygas ir kuo greičiau pasiektų visiškos aprėpties tikslą. Tačiau perdavimo sistemos operatoriai, skirstymo sistemos operatoriai ir atitinkami rinkos dalyviai, įskaitant nepriklausomus telkėjus, gavę galutinio vartotojo sutikimą turėtų galėti naudoti skirtųjų matuoklių duomenis pagal Direktyvos (ES) 2019/944 23 ir 24 straipsnius ir kitus atitinkamus Sąjungos teisės aktus, įskaitant duomenų apsaugos ir privatumo teisės aktus, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (16). Be to, tik tais atvejais, kai pažangiosios matavimo sistemos dar neįrengtos, ir tais atvejais, kai pažangiosios matavimo sistemos nepadeda užtikrinti pakankamo duomenų detalumo lygio, perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai, gavę galutinio vartotojo sutikimą, turėtų naudoti skirtųjų matuoklių duomenis lankstumo paslaugoms, pavyzdžiui, reguliavimo apkrova ir energijos kaupimo paslaugoms, stebėti ir už jas atsiskaityti. Leidimas naudoti skirtųjų matuoklių duomenis stebėjimui ir atsiskaitymui turėtų palengvinti aktyvų galutinių vartotojų dalyvavimą rinkoje ir plėtoti savo reguliavimą apkrova. Naudojant tų skirtųjų matuoklių duomenis, turėtų būti taikomi su duomenimis susiję kokybės reikalavimai;

(19)

šiuo reglamentu nustatomas asmens duomenų tvarkymo pagal Reglamentą (ES) 2016/679 teisinis pagrindas. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi visų Reglamente (ES) 2016/679 nustatytų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų ir pareigų, be kita ko, dėl duomenų kiekio mažinimo. Kai šio reglamento tikslą galima pasiekti netvarkant asmens duomenų, duomenų valdytojai turėtų remtis anonimizuotais ir agreguotais duomenimis;

(20)

vartotojams ir tiekėjams reikia veiksmingų ir efektyvių išankstinių sandorių rinkų, kad jie galėtų kompensuoti ilgalaikį kainų poveikį ir sumažinti savo priklausomybę nuo trumpalaikių kainų. Komisija, siekdama užtikrinti, kad energijos vartotojai visoje Sąjungoje galėtų visapusiškai naudotis integruotų elektros energijos rinkų ir konkurencijos pranašumais visoje Sąjungoje, turėtų įvertinti galimų priemonių, kuriomis būtų gerinamas Sąjungos elektros energijos išankstinių sandorių rinkų veikimas, poveikį, pavyzdžiui, paskirstymo dažnumą, ilgalaikių perdavimo teisių terminą ir pobūdį, antrinės rinkos stiprinimo būdus ir galimą regioninių virtualiųjų centrų kūrimą;

(21)

vertinimo dalis, susijusi su galimu regioninių virtualiųjų centrų kūrimu, turėtų apimti, inter alia, poveikį jau galiojantiems tarpvyriausybiniams susitarimams, susijusiems su tarpvalstybine bendrąja elektrinių nuosavybe. Jei virtualieji centrai būtų sukurti, juose atsispindėtų bendra kelių prekybos zonų kaina ir būtų pateikiama referencinė kaina, kurią rinkos operatoriai turėtų naudoti siūlydami išankstinius rizikos draudimo produktus. Šiuo atveju regioniniai virtualieji centrai neturėtų būti suprantami kaip subjektai, organizuojantys ar vykdantys sandorius. Regioniniai virtualieji centrai, nustatydami referencinių kainų indeksą, sudarytų sąlygas sutelkti likvidumą ir rinkos dalyviams suteiktų papildomų apsidraudimo galimybių. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai, prireikus, turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai papildomai nustatyti priemones dėl Sąjungos elektros energijos išankstinių sandorių rinkų modelio, be kita ko, kiek tai susiję su regioninių virtualiųjų centrų kūrimu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (17);

(22)

siekiant padidinti rinkos dalyvių galimybes apsidrausti, turėtų būti išplėstas pagal Komisijos reglamentą (ES) 2016/1719 (18) sukurtos bendrosios paskirstymo platformos vaidmuo. Bendroji paskirstymo platforma turėtų veikti kaip subjektas, perdavimo sistemos operatorių vardu siūlantis finansinių ilgalaikių perdavimo tarp skirtingų prekybos zonų ir, kai tinkama, regioninių virtualiųjų centrų teisių paskirstymo paslaugas ir palengvinantis prekybą šiomis teisėmis;

(23)

tinklo tarifai turėtų paskatinti perdavimo sistemų operatorius ir skirstymo sistemų operatorius naudotis lankstumo paslaugomis toliau plėtojant novatoriškus esamo tinklo optimizavimo sprendimus ir pirkti lankstumo paslaugas, visų pirma susijusias su reguliavimu apkrova ar energijos kaupimu. Tuo tikslu tinklo tarifai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į sistemos operatorių veiklos ir kapitalo išlaidas arba veiksmingą abiejų derinį, kad jie galėtų ekonomiškai efektyviai eksploatuoti elektros energijos sistemą. Reikalavimu atspindėti išlaidas neturėtų būti ribojama galimybė veiksmingai perskirstyti sąnaudas tais atvejais, kai taikomi vietos ar laiko atžvilgiu kintantys tinklo mokesčiai. Tai dar labiau padėtų integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją mažiausiomis elektros energijos sistemos sąnaudomis ir suteiktų galutiniams vartotojams galimybę įvertinti savo lankstumo sprendimus. Reguliavimo institucijos atliks pagrindinį vaidmenį užtikrindamos, kad būtinam tinklo tobulinimui, plėtrai ir stiprinimui būtų numatyta pakankamai investicijų. Reguliavimo institucijos turėtų skatinti visuomenės pritarimą ir išankstinės perspektyvos investicijų naudojimą, skatindamos spartinti tinklo plėtrą, kad ji derėtų su spartesne atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos plėtra, be kita ko, kai tikslinga, nustatytose paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonose, ir pažangiąja elektrifikacijos paklausa;

(24)

jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energija, pavyzdžiui, jūros vėjo energija, vandenynų energija ir plūdrioji fotovoltinė energija, atliks svarbų vaidmenį kuriant elektros energijos sistemą, iš esmės grindžiamą atsinaujinančiųjų išteklių energija, ir užtikrinant poveikio klimatui neutralumą iki 2050 m. Tačiau veiksmingam jų diegimui platesniu mastu kyla didelių kliūčių, trukdančių masiškai plėsti veiklą, kuri būtina šiems tikslams pasiekti. Ateityje panašių kliūčių gali kilti ir kitoms jūroje naudojamoms technologijoms. Siekiant sumažinti jūroje vykdomų projektų plėtotojų investavimo riziką, tų projektų plėtojimą gali palengvinti tokios priemonės kaip elektros energijos pirkimo sutartys arba abipusiai sandoriai dėl kainų skirtumo. Jūroje vykdomų hibridinių projektų, sujungtų su daugiau nei viena rinka jūros prekybos zonoje, atveju kyla papildoma rizika, susijusi su unikalia topografine padėtimi patekimo į rinką atžvilgiu. Kad būtų sumažinta tokiems projektams kylanti rizika, perdavimo sistemos operatoriai turėtų mokėti kompensaciją, kai jie pagal patvirtintus pajėgumo apskaičiavimo rezultatus jungiamojoje linijoje nesuteikė pajėgumo, dėl kurio susitarta prijungimo sutartyse, nesuteikė pajėgumo kritiniuose tinklo elementuose pagal Reglamento (ES) 2019/943 16 straipsnio 8 dalyje nustatytas pajėgumo apskaičiavimo taisykles arba nepadarė abiejų šių dalykų. Perdavimo sistemos operatoriai neturėtų mokėti kompensacijos, jei pagal patvirtintus pajėgumo apskaičiavimo rezultatus jie suteikė pajėgumą jungiamojoje linijoje, atitinkantį arba viršijantį prijungimo sutarties reikalavimus, taip pat pajėgumą kritiniuose tinklo elementuose pagal Reglamento (ES) 2019/943 16 straipsnio 8 dalyje nustatytas pajėgumo apskaičiavimo taisykles. Atitinkamoje prijungimo sutartyje su atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją gaminančios jūros jėgainės operatoriumi perdavimo sistemos operatoriai turėtų stengtis užtikrinti, kad bendras sutartas pajėgumas būtų nuolatinis, nelankstus ir atitiktų Direktyvoje (ES) 2019/944 nustatytą prijungimo sutarčių sistemą. Valstybės narės turėtų būti pakankamai iš anksto informuojamos apie prijungimo sutartį. Kompensacija turėtų būti mokama ir tuomet, jei turimi perdavimo pajėgumai sumažinami tiek, kad visas pagamintas elektros energijos kiekis, kurį kitu atveju atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją gaminanti jūros jėgainė būtų galėjusi eksportuoti, negali būti tiekiamas į aplinkines rinkas, arba kai, nepaisant to, kad ji gali eksportuoti, dėl sumažintų pajėgumų atitinkamai sumažėja kaina jūros prekybos zonoje, palyginti su tuo, kokia ji būtų nesumažinus pajėgumų, arba abiem atvejais. Kompensacija turėtų būti mokama iš perkrovos pajamų. Ji turėtų būtu taikoma, kai vienas ar daugiau perdavimo sistemos operatorių tuo atveju, kai jis (jie) nesuteikė pakankamo eksportuoti elektros energijos gamybos pajėgumo savo atitinkamoje jungiamojoje linijoje neviršijant prijungimo sutartyje sutarto pajėgumo ir ją turėtų mokėti tie perdavimo sistemos operatoriai. Siekiant regioninio teisingumo, jei pajėgumo nepakanka dėl to, kad kiti perdavimo sistemos operatoriai nesuteikė pajėgumo savo kritiniuose tinklo elementuose pagal Reglamento (ES) 2019/943 16 straipsnio 8 dalyje nustatytas pajėgumo skaičiavimo taisykles, kompensavimo išlaidas turėtų proporcingai pasidalyti tie perdavimo sistemos operatoriai, taikant principą „teršėjas moka“. Be to, bet kokia kompensacija, kuriai netaikomas šis proporcingo pasidalijimo principas, gali būti padalyta atitinkamoms šalims valstybėse narėse, dalyvaujančiose jūroje vykdomame hibridiniame projekte pagal jų dalijimosi išlaidomis susitarimus. Neturėtų susidaryti kompensacijos permokos, o kompensacija turėtų būti siekiama subalansuoti dėl sumažėjusių galimybių patekti į sujungtas rinkas sumažėjusias atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją gaminančių jūros jėgainių operatorių pajamas. Ji turėtų būti susijusi tik su rinkai prieinamais gamybos pajėgumais, kurie gali priklausyti nuo oro sąlygų ir kurie neapima jūros projekto atjungimo ir techninės priežiūros operacijų. Tais atvejais, kai nėra prieigos prie perdavimo tinklo, kompensacija neturėtų būti aiškinama kaip pirmenybinis dispečerinis skirstymas ir turėtų atitikti nediskriminavimo ir tarpvalstybinių pajėgumų didinimo prekybos tikslais principus pagal Reglamento (ES) 2019/943 16 straipsnio 4 dalį. Be to, neturėtų būti dvigubos kompensacijos už tą pačią riziką, kuriai taikoma ta nuostata, pavyzdžiui, jeigu rizika jau dengiama pagal sandorį dėl kainų skirtumo arba kitą atitinkamą paramos schemą. Tuos kompensavimo mechanizmo elementus ir įgyvendinimo metodiką, kurią reikia parengti, įskaitant sąlygas, kuriomis priemonė gali nustoti galioti, pavyzdžiui, tai, ar jūros prekybos zonoje yra pakankama paklausa, pavyzdžiui, didelis elektrolizeris, arba ar yra tiesioginė prieiga prie rinkų, kurių yra pakankamai, kad rizika išnyktų, ketinama išsamiau apibūdinti įgyvendinimo akte, be kita ko, kai aktualu, iš dalies pakeičiant Komisijos Reglamentą (ES) 2015/1222 (19).

(25)

kitos paros didmeninėje rinkoje pirmiausia skirstoma energija tų elektrinių, kurių ribinės sąnaudos yra mažesnės, tačiau kainą, mokamą visiems rinkos dalyviams, nustato paskutinė elektrinė, kurios pagamintos energijos reikia paklausai patenkinti, t. y. ta, kurios ribinės sąnaudos pasibaigiant prekybai yra didžiausios. Tomis aplinkybėmis per energetikos krizę paaiškėjo, kad, padidėjus dujų ir akmens anglių kainoms gali itin ir ilgam padidėti kainos, nurodomos kitos paros didmeninėje rinkoje teikiamuose dujomis ir anglimis kūrenamų elektros energijos gamybos objektų pasiūlymuose. Dėl to visoje Sąjungoje itin padidėjo kainos kitos paros rinkoje, nes dujomis ir anglimis kūrenami gamybos objektai dažnai yra elektrinės, kurių ribinės sąnaudos, reikalingos elektros energijos poreikiui patenkinti, yra didžiausios;

(26)

atsižvelgiant į tai, kad kitos paros rinkos kaina naudojama kaip referencinė kaina kitose didmeninėse elektros energijos rinkose, ir į tai, kad visiems rinkos dalyviams mokama galutinė kaina, technologijų, kurių ribinės sąnaudos yra gerokai mažesnės, naudotojų pajamos nuolat buvo didelės;

(27)

kad pasiektų Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus ir įgyvendintų plane „REPowerEU“ nustatytus uždavinius bei taptų labiau nepriklausoma energetikos srityje, Sąjunga turi sparčiau plėsti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą. Atsižvelgiant į investicijų, kurių reikia tiems tikslams pasiekti, poreikius, rinkoje reikėtų užtikrinti, kad būtų nustatytas ilgalaikis kainų signalas;

(28)

šioje sistemoje valstybės narės turėtų stengtis sudaryti tinkamas rinkos sąlygas ilgalaikėms rinkos priemonėms, pavyzdžiui, elektros energijos pirkimo sutartims (EEPS), įgyvendinti. EEPS yra dvišalės elektros energijos gamintojų ir pirkėjų pirkimo sutartys, sudarytos savanoriškai ir remiantis rinkos kainos sąlygomis, kai kaina nustatoma netaikant intervencinių reguliavimo priemonių. EEPS vartotojui užtikrinamas ilgalaikis kainų stabilumas, o gamintojui – būtinas tikrumas, kad jis galėtų priimti sprendimą dėl investicijų. Nepaisant to, tik kelios valstybės narės turi aktyvias EEPS rinkas, o pirkėjai paprastai yra tik didelės įmonės, taip pat ir dėl to, kad sudarant EEPS susiduriama su tam tikromis kliūtimis, visų pirma su sunkumais pagal tas ilgalaikes sutartis padengti pirkėjo mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo riziką. Valstybės narės, nustatydamos politiką jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose numatytiems energetikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslams pasiekti, turėtų atsižvelgti į poreikį sukurti dinamišką EEPS rinką. Rengdamos EEPS tiesioginį poveikį darančias priemones, valstybės narės turėtų atsižvelgti į galimus teisėtus lūkesčius ir į galimą tų priemonių poveikį esamoms ir būsimoms EEPS;

(29)

pagal Direktyvą (ES) 2018/2001 valstybės narės turi įvertinti reguliavimo ir administracines kliūtis ilgalaikėms atsinaujinančiųjų išteklių EEPS, pašalinti nepagrįstas kliūtis ir neproporcingas ar diskriminacines procedūras arba mokesčius ir skatinti tokių sutarčių sudarymą. Be to, valstybės narės savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose turi aprašyti politiką ir priemones, kuriomis palengvinamas atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutarčių naudojimas. Nedarant poveikio tai pareigai teikti ataskaitas apie reguliavimo aplinkybes, darančias poveikį EEPS rinkai, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad finansinės rizikos, siejamos su pirkėju, nevykdančiu ilgalaikių mokėjimo pareigų pagal EEPS sistemą, mažinimo priemonės būtų prieinamos vartotojams, kurie susiduria su kliūtimis patekti į EEPS rinką ir nepatiria finansinių sunkumų. Valstybės narės turėtų galėti nuspręsti sukurti garantijų sistemą rinkos kainomis, jei privačios garantijos nėra prieinamos arba prieinamos nepakankamai. Valstybei narei sukūrus tokią garantijų sistemą, ji turėtų įtraukti ir nuostatas, kuriomis siekiama išvengti likvidumo mažinimo elektros energijos rinkose, pavyzdžiui, naudojant finansines EEPS. Valstybės narės galėtų nuspręsti palengvinti EEPS paklausos telkimą iš klientų, kurie individualiai susiduria su kliūtimis patekti į EEPS rinką, tačiau jos turėtų galėti kolektyviai pateikti gamintojams patrauklų pasiūlymą dėl EEPS. Valstybės narės neturėtų teikti paramos EEPS, skirtoms pirkti iš iškastinio kuro pagamintą energiją, sudaryti. Valstybės narės, laikydamosi priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politikos, turėtų galėti paramą, kurią jos teikia garantijų sistemoms, apriboti taip, kad būtų remiama tik nauja atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba, visų pirma tais atvejais, kai atsinaujinančiųjų išteklių energijos EEPS rinka nėra pakankamai išvystyta. Nors įprastai turėtų būti laikomasi vartotojų nediskriminavimo požiūrio, valstybės narės galėtų nuspręsti tas priemones taikyti konkrečių kategorijų vartotojams, taikydamos objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus. Toje sistemoje valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamą koordinavimą, be kita ko, su priemonėmis, kurias Sąjungos lygmeniu teikia, pavyzdžiui, Europos investicijų bankas (EIB);

(30)

valstybės narės, rengdamos ir skirdamos viešąją paramą, turi keletą priemonių EEPS rinkų plėtrai remti. Jei atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų plėtotojams, dalyvaujantiems konkurse dėl viešosios paramos, būtų leista rezervuoti dalį elektros energijos pardavimui pagal EEPS, būtų prisidedama prie EEPS rinkų puoselėjimo ir augimo. Be to, atlikdamos šio konkurso pasiūlymų vertinimą, valstybės narės turėtų stengtis taikyti tuos kriterijus, kuriais į EEPS rinką būtų skatinami patekti tie subjektai, kurie susiduria su kliūtimis patekti į rinką, pavyzdžiui, mažosios įmonės ir vidutinės įmonės, taip pat turėtų teikti pirmenybę tiems konkurso dalyviams, kurie pateikia vieno ar kelių potencialių pirkėjų, susiduriančių su sunkumais patekti į EEPS rinką, pasirašytą EEPS arba įsipareigojimą pasirašyti dalies pagal projektą gaminamos EEPS;

(31)

kad padėtų didinti EEPS rinkų skaidrumą ir plėtrą Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis, ACER turėtų skelbti metinį tų rinkų vertinimą, įvertinti poreikį savanoriškai rengti ir skelbti standartines EEPS formas ir jas rengti, jei atlikus vertinimą padaroma išvada, kad toks poreikis yra;

(32)

valstybės narės turėtų skirti ypatingą dėmesį tarpvalstybinėms EEPS ir šalinti konkrečiai su jomis susijusias nepagrįstas kliūtis, kad vartotojai valstybėse narėse, turinčiose ribotus pajėgumus, galėtų be diskriminacijos naudotis elektros energija, pagaminta kituose regionuose;

(33)

jei, remdamasi atitinkamu vertinimu, Komisija padaro išvadą, kad valstybėms narėms reikia paramos šalinant kliūtis EEPS rinkose, ji turėtų galėti parengti konkrečias gaires. Tokiose gairėse daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kliūčių, trukdančių plėstis EEPS, įskaitant tarpvalstybines EEPS, rinkoms, šalinimui. Tai gali būti įvairios kliūtys, pradedant reguliavimo kliūtimis, visų pirma neproporcingomis ar diskriminacinėmis procedūromis ar mokesčiais, ir baigiant kilmės garantijų vaidmeniu arba požiūriu į EEPS, kiek tai susiję su potencialių įsipareigojančių pirkti subjektų galimybėmis gauti finansavimą;

(34)

Reglamente (ES) 2018/1999 numatyta, kad Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmas naudojamas kaip priemonė, padedanti siekti privalomo Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo. Pagal Direktyvą (ES) 2018/2001 su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2413 (20), valstybės narės turi kolektyviai stengtis iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos gautą Sąjungos bendro galutinio energijos suvartojimo dalį padidinti taip, kad 2030 m. ji sudarytų 45 %, papildant privalomą Sąjungos 42,5 % tikslą. Todėl Komisija turėtų įvertinti, ar nacionalines priemones papildančiomis Sąjungos lygmens priemonėmis būtų galima padėti užtikrinti papildomą 2,5 % iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos gautą Sąjungos bendro galutinio energijos suvartojimo dalį. Šiomis aplinkybėmis Komisija turėtų išanalizuoti galimybę pagal atitinkamą reglamentavimo sistemą organizuojant Sąjungos lygmens atsinaujinančiųjų išteklių energijos aukcionus naudotis Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmu;

(35)

valstybėms narėms nusprendus remti viešosiomis lėšomis finansuojamas investicijas, taikant tiesioginio kainų rėmimo schemas, į naujus mažo anglies dioksido pėdsako elektros energijos iš neiškastinio kuro gamybos objektus, kad būtų pasiekti Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslai, tos schemos turėtų būti struktūrizuotos kaip abipusiai sandoriai dėl kainų skirtumo ar taikant lygiavertes tokį patį poveikį turinčias schemas, kurie, be pajamų garantijos, apimtų ir rinkos pajamų, gautų iš atitinkamų elektros energijos gamybos išteklių, padidinimą. Pareiga pagal šį reglamentą turėtų būti taikoma tik paramai investicijoms į naujus elektros energijos gamybos objektus, o valstybės narės turėtų galėti nuspręsti paramos schemas, įgyvendinamas sudarant abipusius sandorius dėl kainų skirtumo arba taikant lygiavertes tokį patį poveikį turinčias schemas, taikyti ir naujoms investicijoms, kuriomis siekiama iš esmės modernizuoti esamus elektros energijos gamybos objektus arba iš esmės padidinti jų pajėgumą, arba pratęsti tokių objektų eksploatavimo trukmę;

(36)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir nuspėjamumą, pareiga struktūrizuoti tiesioginės paramos schemas sudarant abipusius sandorius dėl kainų skirtumo arba taikant lygiavertes tokį patį poveikį turinčias schemas turėtų būti taikoma tik sandoriams pagal tiesioginio kainų rėmimo schemas, skirtas investicijoms į naujus elektros energijos gamybos objektus, sudarytiems 2027 m. liepos 17 d. arba vėliau. Jūroje vykdomiems hibridiniams projektams, sujungtiems su dviem ar daugiau prekybos zonų, dėl tokių projektų sudėtingumo tas pereinamasis laikotarpis turėtų būti penkeri metai;

(37)

rinkos dalyvių dalyvavimas tiesioginio kainų rėmimo schemose, įgyvendinamose sudarant abipusius sandorius dėl kainų skirtumo arba taikant lygiavertes tokį patį poveikį turinčias schemas, turėtų būti savanoriškas;

(38)

pareiga naudoti abipusius sandorius dėl kainų skirtumo arba taikyti lygiavertes tokį patį poveikį turinčias schemas nedaro poveikio Direktyvos (ES) 2018/2001 6 straipsnio 1 daliai;

(39)

nors Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1711 (21) keičia Direktyvos (ES) 2018/2001 4 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, kitos tos direktyvos 4 straipsnio nuostatos, kuriomis nustatomi atsinaujinančiųjų išteklių energijos rėmimo schemų rengimo principai, tebėra taikomos;

(40)

abipusiai sandoriai dėl kainų skirtumo arba lygiavertės tokį patį poveikį turinčios schemos padėtų užtikrinti, kad gamintojų pajamos, gaunamos iš naujų investicijų į elektros energijos gamybą, kurioms teikiama viešoji parama, taptų labiau nepriklausomos nuo nepastovių energijos, gaminamos iš iškastinio kuro, kurios kaina paprastai nustatoma kitos paros rinkoje, kainų;

(41)

rengimo principai, nustatyti šiame reglamente, turėtų būti taikomi tiesioginio kainų rėmimo schemoms, įgyvendinamoms sudarant abipusius sandorius dėl kainų skirtumo arba taikant lygiavertes tokį patį poveikį turinčias schemas. Vertindama tokius abipusius sandorius dėl kainų skirtumo arba lygiavertes tokį patį poveikį turinčias schemas pagal valstybės pagalbos taisykles, Komisija turėtų patikrinti tų sandorių ar schemų atitiktį Sąjungos teisės nuostatoms, kurios yra neatsiejamai susijusios su valstybės pagalbos taisyklėmis, pavyzdžiui, šiame reglamente nustatytų abipusių sandorių dėl kainų skirtumo arba lygiaverčių tokį patį poveikį turinčių schemų rengimo principų. Tie abipusiai sandoriai dėl kainų skirtumo arba lygiavertės tokį patį poveikį turinčios schemos parengiami taip, kad būtų išlaikytos paskatos gamybos objektui veiksmingai veikti ir dalyvauti elektros energijos rinkose, visų pirma tam, kad jis atitiktų rinkos aplinkybes. Atlikdama vertinimą, Komisija turėtų užtikrinti, kad rengiant abipusius sandorius dėl kainų skirtumo arba lygiavertes tokį patį poveikį turinčias schemas nebūtų nepagrįstai iškraipoma konkurencija ir prekyba vidaus rinkoje. Komisija visų pirma turėtų užtikrinti, kad pajamų paskirstymas įmonėms neiškreiptų vienodų sąlygų vidaus rinkoje, visų pirma tais atvejais, kai neįmanoma taikyti konkurencinio konkurso. Abipusių sandorių dėl kainų skirtumo ar lygiaverčių tokį patį poveikį turinčių schemų trukmė galėtų skirtis ir jie galėtų apimti, inter alia, tiekimu grindžiamus sandorius dėl kainų skirtumo su viena ar keliomis vykdymo kainomis, minimalia kaina arba pajėgumu ar kriterijais grindžiamus sandorius dėl kainų skirtumo. Pareiga naudoti abipusius sandorius dėl kainų skirtumo arba taikyti lygiavertes tokį patį poveikį turinčias schemas netaikoma paramos schemoms, kurios nėra tiesiogiai susijusios su elektros energijos gamyba, pavyzdžiui, energijos kaupimui, ir pagal kurias netaikomas tiesioginis kainų rėmimas, pavyzdžiui, investicinė pagalba išankstinių dotacijų, mokestinių priemonių ar žaliųjų sertifikatų forma. Siekiant paskatinti sandorio šalis vykdyti sutartines pareigas, į abipusius sandorius dėl kainų skirtumo arba lygiavertes tokį patį poveikį turinčias schemas turėtų būti įtraukiamos sąlygos dėl sankcijų, taikomų tuo atveju, kai sandoris nepagrįstai vienašališkai nutraukiamas anksčiau laiko;

(42)

dėl to, kad tiesioginio kainų rėmimo schemos turi būti nustatomos tik sudarant abipusius sandorius dėl kainų skirtumo arba taikant lygiavertes tokį patį poveikį turinčias schemas, sumažėja tiesioginių kainų rėmimo schemų, kurias valstybės narės gali patvirtinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje, rūšių, todėl jos turėtų būti taikomos tik mažo anglies dioksido kiekio, neiškastinio kuro technologijoms, kurių eksploatavimo sąnaudos yra mažos ir stabilios, ir technologijoms, kurios paprastai nesuteikia lankstumo elektros energijos sistemai, tačiau neturėtų būti taikomos technologijoms ankstyvuoju jų diegimo rinkoje etapu. Tai yra būtina siekiant užtikrinti, kad nekiltų pavojus gamybos technologijų, kurių ribinės sąnaudos yra didelės, ekonominiam gyvybingumui, ir norint išlaikyti paskatas, susijusias su technologijų, kurios gali suteikti elektros energijos sistemai lankstumo teikti pasiūlymus elektros energijos rinkoje, atsižvelgiant į jų alternatyviąsias sąnaudas. Be to, apribojimas nustatyti tiesioginio kainų rėmimo schemas sudarant abipusius sandorius dėl kainų skirtumo arba taikant lygiavertes tokį patį poveikį turinčias schemas neturėtų būti taikomas besiformuojančioms technologijoms; norint skatinti jų diegimą, kitų rūšių tiesioginio kainų rėmimo schemos gali būti tinkamesnės. Šis apribojimas neturėtų daryti poveikio galimai išimčiai, taikomai mažos galios atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams ir parodomiesiems projektams pagal Direktyvą (ES) 2018/2001, be to, turėtų būti atsižvelgiama į atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų ypatumus pagal tą direktyvą. Atsižvelgiant į tai, kad gamintojams reikia užtikrinti reguliavimo tikrumą, valstybių narių pareiga elektros energijos gamybai taikyti tiesioginio kainų rėmimo schemas sudarant abipusius sandorius dėl kainų skirtumo arba taikant lygiavertes tokį patį poveikį turinčias schemas turėtų būti taikoma tik investicijoms į naujus elektros energijos gamybos objektus naudojančius šaltinius, nurodytus šioje konstatuojamojoje dalyje;

(43)

dėl didėjančių rinkos pajamų apribojimų tiesioginio kainų rėmimo schemos, grindžiamos abipusiais sandoriais dėl kainų skirtumo arba lygiavertėmis tokį patį poveikį turinčiomis schemomis, turėtų būti papildomas valstybių narių pajamų šaltinis didelių energijos kainų laikotarpiais. Siekdamos dar labiau sušvelninti didelių elektros energijos kainų poveikį vartotojų sąskaitoms už energiją, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pajamos, gautos iš gamintojų, kuriems taikomos tiesioginės kainų rėmimo schemos, grindžiamos abipusiais sandoriais dėl kainų skirtumo arba lygiavertėmis tokį patį poveikį turinčiomis schemomis (arba tų pajamų finansinės vertės atitikmuo), būtų perduotos galutiniams vartotojams, įskaitant namų ūkio vartotojus, mažąsias įmones ir vidutines įmones ir daug energijos vartojančias įmones. Paskirstydamos pajamas namų ūkio vartotojams, valstybės narės visų pirma turėtų turėti galimybę pirmenybę teikti pažeidžiamiems vartotojams ir energijos nepritekliaus paveiktiems vartotojams. Atsižvelgiant į tai, kad investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, energijos vartojimo efektyvumą ir mažo anglies dioksido pėdsako energijos naudojimą teikia platesnę naudą elektros energijos vartotojams, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę iš abipusio sandorio dėl kainų skirtumo arba taikant lygiavertes tokį patį poveikį turinčias schemas gautas pajamas (arba tų pajamų finansinės vertės atitikmenį) panaudoti investicijoms, kuriomis siekiama mažinti galutinių vartotojų išlaidas elektros energijai, finansuoti, ir, be kita ko, panaudoti konkrečiai ekonominei veiklai, pavyzdžiui, investicijoms į skirstomųjų tinklų plėtrą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir elektrinių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrą. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę naudoti tokias pajamas arba tų pajamų finansinės vertės ekvivalentą tiesioginio kainų rėmimo schemų išlaidoms finansuoti. Pajamos turėtų būti perskirstomos taip, kad būtų užtikrinta, kad vartotojai tam tikru mastu patirtų kainų signalų poveikį ir todėl mažintų savo vartojimą, kai kainos yra didelės, arba perkeltų jį į mažesnių kainų laikotarpius – paprastai tai laikotarpiai, kai didesnė dalis elektros pagaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Visų pirma valstybės narės turėtų galėti svarstyti dėl vartojimo ne piko valandomis galimybės, kad būtų išsaugotos lankstumo paskatos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pajamų perskirstymas galutiniams elektros energijos vartotojams nedarytų poveikio vienodoms sąlygoms, kurios sudaromos skirtingiems tiekėjams, ir jų konkurencijai. Tie principai neturėtų būti privalomai taikomi pajamoms, gautoms sudarius sandorius pagal tiesioginio kainų rėmimo schemas, sudarytus iki tos dienos, kai pradedama taikyti pareiga naudoti abipusius sandorius dėl kainų skirtumo arba lygiavertes tokį patį poveikį turinčias schemas. Valstybės narės gali paskirstyti iš abipusių sandorių dėl kainų skirtumo arba lygiaverčių tokį patį poveikį turinčių schemų gautas pajamas, tačiau toks paskirstymas neturėtų tapti mažmeninių kainų reguliavimu pagal Direktyvos (ES) 2019/944 5 straipsnį;

(44)

be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tiesioginio kainų rėmimo schemos arba lygiavertės tokį patį poveikį turinčios schemos, neatsižvelgiant į jų formą, nekenktų efektyviam, konkurencingam ir likvidžiam elektros energijos rinkų veikimui, išsaugodamos gamintojų paskatas reaguoti į rinkos signalus, įskaitant gamybos nutraukimą, kai elektros energijos kainos yra mažesnės už jų veiklos sąnaudas, ir galutinių vartotojų paskatas mažinti vartojimą, kai elektros energijos kainos yra didelės. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad paramos schemos netaptų kliūtimi komercinių sutarčių, pavyzdžiui, elektros energijos pirkimo sutarčių, rengimui;

(45)

todėl abipusiai sandoriai dėl kainų skirtumo arba lygiavertės tokį patį poveikį turinčios schemos ir elektros energijos pirkimo sutartys atlieka papildomą vaidmenį spartinant energetikos pertvarką ir užtikrinant, kad vartotojai gautų naudos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako energijos. Laikydamosi šiuo reglamentu nustatytų reikalavimų, valstybės narės turėtų galėti laisvai nuspręsti, kokias priemones naudoti savo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslams pasiekti. Sudarydami elektros energijos pirkimo sutartis, privatūs investuotojai prisideda prie papildomo atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako energijos naudojimo, taip pat ilguoju laikotarpiu užtikrina mažas ir stabilias elektros energijos kainas. Analogiškai, panaudodami abipusius sandorius dėl kainų skirtumo arba lygiavertes panašų poveikį turinčias schemas, viešieji subjektai vartotojų vardu pasiekia tą patį tikslą. Abi priemonės yra būtinos, kad būtų galima pasiekti Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus naudojant atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako energiją ir kartu didinant nebrangios elektros energijos gamybos naudą vartotojams;

(46)

spartesniam atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimui reikia vis daugiau lankstumo sprendimų, kad būtų užtikrinta jų integracija į tinklą ir sudarytos sąlygos elektros energijos sistemai ir tinklui prisitaikyti prie elektros energijos gamybos ir vartojimo kintamumo skirtingais laikotarpiais. Siekiant skatinti neiškastinių išteklių lankstumą, reguliavimo institucija arba kita valstybės narės paskirta institucija ar subjektas turėtų periodiškai vertinti elektros energijos sistemos lankstumo poreikį nacionaliniu lygmeniu, remdamiesi perdavimo sistemos operatorių ir skirstymo sistemos operatorių indėliu ir bendra europine metodika, dėl kurios rengiamos viešos konsultacijas ir kurią patvirtina ACER. Vertinant elektros energijos sistemos lankstumo poreikius, reikėtų atsižvelgti į visas esamas ir planuojamas investicijas, įskaitant esamus įrenginius, kurie dar neprijungti prie tinklo, į lankstumo šaltinius, pavyzdžiui, lanksčią elektros energijos gamybą, jungiamąsias linijas, reguliavimą apkrova, energijos kaupimą arba atsinaujinančiųjų išteklių kuro gamybą, dėl poreikio mažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro. ACER turėtų periodiškai vertinti nacionalines ataskaitas ir parengti Sąjungos lygmens ataskaitą, kurioje būtų pateikiamos rekomendacijos tarpvalstybinės svarbos klausimais. Remdamosi nacionaline lankstumo poreikio ataskaita, valstybės narės turėtų apibrėžti orientacinį nacionalinį neiškastinių išteklių lankstumo tikslą (įskaitant tai, kiek prie to tikslo konkrečiai prisideda atitinkamai tiek reguliavimas apkrova, tiek energijos kaupimas), kuris taip pat turėtų atsispindėti jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose laikantis Reglamento (ES) 2018/1999. Atsižvelgdama į tuos planus, Komisija turėtų galėti parengti Sąjungos strategiją dėl lankstumo, kurioje itin daug dėmesio būtų skiriama reguliavimui apkrova bei energijos kaupimui ir kuri atitiktų Sąjungos 2030 m. energetikos bei klimato srities tikslus ir 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą. Komisija turėtų galėti parengti tą Sąjungos strategiją lydintį teisėkūros pasiūlymą;

(47)

kad pasiektų orientacinį nacionalinį tikslą, susijusį su neiškastinių išteklių suteikiamu lankstumu, įskaitant konkretų atitinkamai reguliavimo apkrova ir energijos kaupimo indėlį, tais atvejais, kai rinkos kliūčių pašalinimas ir esamos investicijos nepatenkina lankstumo poreikių, valstybės narės turėtų galėti taikyti neiškastinių išteklių lankstumo rėmimo schemas, kurias sudarytų išmokos už turimus neiškastinių išteklių lankstumo pajėgumus. Be to, valstybės narės, jau taikančios pajėgumų mechanizmą, turėtų apsvarstyti galimybę skatinti neiškastinių išteklių suteikiamo lankstumo, pavyzdžiui, reguliavimo apkrova ir energijos kaupimo, dalyvavimą performuluojant kriterijus ar ypatumus, nedarant poveikio Reglamento (ES) 2019/943 22 straipsnio taikymui. Valstybės narės, jau taikančios pajėgumų mechanizmą, taip pat turėtų galėti taikyti neiškastinių išteklių suteikiamo lankstumo paramos schemas, jei tos schemos yra būtinos orientaciniam nacionaliniam neiškastinių išteklių suteikiamo lankstumo tikslui pasiekti, visų pirma pritaikydamos savo pajėgumų mechanizmus, kad būtų toliau skatinamas neiškastinių išteklių lankstumo, pavyzdžiui, reguliavimo apkrova ir energijos kaupimo, dalyvavimas. Tos schemos turėtų apimti naujas investicijas į neiškastinių išteklių lankstumą, įskaitant investicijas į esamus įrenginius, įskaitant tas, kuriomis siekiama toliau plėtoti reguliavimo apkrova lankstumą;

(48)

siekiant remti aplinkos apsaugos tikslus, Reglamento (ES) 2019/943 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta išmetamo CO2 kiekio ribinė vertė turėtų būti laikoma viršutine riba. Todėl valstybės narės galėtų nustatyti techninių charakteristikų standartus ir išmetamo CO2 kiekio ribas, pagal kuriuos pajėgumų mechanizmuose būtų leidžiama dalyvauti tik lanksčioms, iškastinio kuro nenaudojančioms technologijoms, visapusiškai laikantis 2022 m. vasario 18 d. Komisijos komunikato „Valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ – jose valstybės narės skatinamos pajėgumų mechanizmuose nustatyti žaliuosius kriterijus;

(49)

kadangi nekoordinuojami pajėgumų mechanizmai gali turėti didelį poveikį elektros energijos vidaus rinkai, Švarios energijos dokumentų rinkiniu buvo nustatyta išsami sistema, kad būtų geriau įvertinti poreikiai ir tobulinamas pajėgumų mechanizmų modelis. Nepaisant būtinybės riboti konkurencijos ir vidaus rinkos iškraipymus, kartu su tinkama reguliavimo sistema pajėgumų mechanizmai gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant išteklių adekvatumą, visų pirma pereinant prie anglies dioksido neišskiriančios sistemos ir kiek tai susiję su nepakankamai tarpusavyje sujungtomis energetikos sistemomis. Todėl, nors pajėgumų mechanizmai nebeturėtų būti laikomi kraštutinėmis priemonėmis, jų būtinybė ir modelis turėtų būti periodiškai vertinami atsižvelgiant į kintančią reguliavimo sistemą ir rinkos aplinkybes. Tačiau pajėgumų mechanizmų priėmimo procedūra pasirodė esanti sudėtinga. Siekiant išnagrinėti galimybes racionalizuoti ir supaprastinti paraiškų dėl pajėgumų užtikrinimo mechanizmo teikimo procesą ir užtikrinti, kad valstybės narės galėtų laiku spręsti susirūpinimą keliančius adekvatumo klausimus, kartu nustatant būtiną kontrolę, kad būtų išvengta žalos vidaus rinkai, Komisija turėtų ne vėliau kaip 2025 m. sausio 17 d. pateikti išsamią ataskaitą, kurioje būtų įvertintos tokios galimybės. Tame kontekste Komisija turėtų paprašyti, kad ACER iš dalies pakeistų Europos išteklių adekvatumo vertinimo metodiką, atitinkamai laikydamasi taikytino proceso. Ne vėliau kaip 2025 m. balandžio 17 d. Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, turėtų pateikti pasiūlymus, kad būtų atitinkamai supaprastintas pajėgumų mechanizmų vertinimo procesas;

(50)

prijungiant prie tinklo naujus elektros energijos gamybos ir apkrovos objektus, visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energijos jėgaines, neretai vėluojama. Viena iš tokio vėlavimo priežasčių yra tai, kad investuotojo pasirinktoje vietoje trūksta turimų tinklo pajėgumų, o tai reiškia, kad, norint įrenginius prijungti prie sistemos saugiai, tinklą reikia išplėsti arba sustiprinti. Naujas reikalavimas, kad elektros energijos sistemos operatoriai – tiek perdavimo, tiek skirstymo lygmenimis – skelbtų ir atnaujintų informaciją apie jų veiklos zonose naujiems prijungimams turimus tinklo pajėgumus, suteiktų investuotojams galimybę lengviau gauti informacijos apie sistemoje turimus tinklo pajėgumus ir taip pagreitintų sprendimų priėmimą – o tai, savo ruožtu, paspartintų reikiamą atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą. Perdavimo sistemos operatoriai turėtų reguliariai, bent kartą per mėnesį, tą informaciją atnaujinti. Perdavimo sistemos operatoriai taip pat turėtų skelbti kriterijus, naudojamus turimiems tinklo pajėgumams nustatyti, pavyzdžiui, dėl esamų apkrovos ir gamybos pajėgumų, prielaidas, padarytas vertinant galimą tolesnę papildomų sistemos naudotojų integraciją, atitinkamą informaciją apie galimą energijos ribojimą, ir lūkesčius, susijusius su būsimais atitinkamais tinklo pokyčiais;

(51)

be to, siekiant spręsti problemą, susijusią su ilgai užtrunkančiais atsakymais į prašymus prisijungti prie tinklo, perdavimo sistemos operatoriai sistemos naudotojams turėtų teikti aiškią ir skaidrią informaciją apie jų prisijungimo prašymų būklę ir nagrinėjimą. Perdavimo sistemos operatoriai tokią informaciją turėtų pateikti per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo ir turėtų reguliariai, bent kas ketvirtį, ją atnaujinti;

(52)

kadangi Estija, Latvija ir Lietuva dar nėra sinchronizuotos su Sąjungos elektros energijos sistema, jos susiduria su itin specifiniais iššūkiais organizuodamos balansavimo rinkas ir rinka grindžiamus papildomų paslaugų viešuosius pirkimus. Nors pasiekta pažanga sinchronizuojant, viena iš būtinų sąlygų stabiliam sinchroniškam sistemos veikimui užtikrinti yra pakankami balansavimo pajėgumų rezervai dažniui reguliuoti. Tačiau Baltijos valstybės, kurios dažnio valdymo srityje yra priklausomos nuo Rusijos sinchroninės zonos, dar negalėjo sukurti savos veikiančios balansavimo rinkos. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą gerokai padidino riziką tiekimo saugumui, kylančią dėl to, kad nėra savų balansavimo rinkų. Todėl Reglamento (ES) 2019/943 6 straipsnio 9, 10 ir 11 dalių ir Komisijos reglamento (ES) 2017/2195 (22) 41 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nustatyti siekiant juos taikyti esamoms balansavimo rinkoms, dar neatspindi padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – visų pirma dėl to, kad balansavimo rinkos kūrimui reikia laiko ir naujų investicijų į balansavimo pajėgumus. Todėl, nukrypstant nuo tų reikalavimų, Estijai, Latvijai ir Lietuvai turėtų būti suteikta teisė pereinamuoju laikotarpiu sudaryti ilgesnės trukmės finansines sutartis dėl balansavimo pajėgumų pirkimo;

(53)

Estijai, Latvijai ir Lietuvai nustatyti pereinamieji laikotarpiai po sinchronizavimo turėtų būti kuo greičiau palaipsniui panaikinti ir jais turėtų būti naudojamasi siekiant parengti atitinkamas rinkos priemones, kurios suteiktų trumpalaikius balansavimo rezervus ir kitas būtinas papildomas paslaugas, ir jie turėtų būti apriboti tik tokiam procesui reikalingu laikotarpiu;

(54)

numatoma, kad Baltijos valstybės su žemyninės Europos sinchronine zona bus sinchronizuotos viena dvigrande linija, jungiančia Lenkiją ir Lietuvą. Užbaigus sinchronizaciją, tos linijos pajėgumas turės būti didele dalimi rezervuotas patikimumo atsargoms – tam atvejui, jei įvyktų netikėtas atjungimas Baltijos sistemoje ir dėl to susidarytų nenumatytų nukrypimų. Perdavimo sistemų operatoriai ir toliau turėtų siūlyti didžiausius pajėgumus tarpvalstybinei prekybai, laikydamiesi tinklo eksploatavimo saugumo ribų ir atsižvelgdami į galimus nenumatytus atvejus Lenkijos ir Lietuvos sistemose, įskaitant atvejus dėl aukštos įtampos nuolatinės srovės linijų atjungimo arba Baltijos valstybių atjungimo nuo žemyninės Europos sinchroninės zonos. Į konkrečią to sujungimo padėtį turėtų būti atsižvelgiama apskaičiuojant bendrą pajėgumą ir nenumatytus atvejus pagal Reglamento (ES) 2019/943 16 straipsnio 8 dalį;

(55)

pajėgumų mechanizmuose turėtų galėti dalyvauti visi ištekliai, galintys užtikrinti reikiamas technines charakteristikas – tai galėtų apimti ir dujomis kūrenamas elektrines, jeigu jos atitinka Reglamento (ES) 2019/943 22 straipsnio 4 dalyje nustatytą išmetamo teršalų kiekio ribą, taip pat visas nacionalines išmetamųjų teršalų ribines vertes ar kitus objektyvius aplinkosaugos kriterijus, kuriuos valstybės narės gali pageidauti taikyti, kad paspartintų atsisakymą nuo iškastinio kuro;

(56)

siekiant paremti aplinkos apsaugos tikslus, Reglamento (ES) 2019/943 22 straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai dėl pajėgumų mechanizmams taikomų išmetamo CO2 kiekio ribų. Tačiau pereidamos prie anglies dioksido neišskiriančios sistemos ir po energetikos krizės valstybės narės, taikančios pajėgumų mechanizmus, kurie buvo patvirtinti anksčiau nei 2019 m. liepos 4 d., išimties tvarka (tai turėtų būti taikoma kaip kraštutinė priemonė) ir ribotą laikotarpį turėtų turėti galimybę nukrypti nuo tos išmetamo CO2 kiekio ribos. Vis dėlto tokia nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma tik esamiems gamybos pajėgumams, kurie komercinę gamybą pradėjo anksčiau nei 2019 m. liepos 4 d., t. y. anksčiau nei Reglamento (ES) 2019/943 įsigaliojimo data. Kartu su prašymu taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą turėtų būti pateikiama atitinkamos valstybės narės ataskaita, kurioje įvertinamas nukrypti leidžiančios nuostatos poveikis išmetamam ŠESD kiekiui ir energetikos pertvarkai. Tokioje ataskaitoje taip pat turėtų būti pateikiamas planas, kuriame būtų nustatyti perėjimo nuo gamybos pajėgumų, neatitinkančių išmetamo CO2 kiekio ribų, dalyvavimo pajėgumų mechanizmuose etapai. Suteikus nukrypti leidžiančią nuostatą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama organizuoti viešųjų pirkimų procesus, kurie vis tiek turi atitikti visus Reglamento (ES) 2019/943 IV skyriaus reikalavimus, išskyrus tuos, kurie susiję su išmetamo CO2 kiekio ribomis. Gamybos pajėgumai, neatitinkantys išmetamo CO2 kiekio ribų, neturėtų būti perkami ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui ir turėtų būti perkami tiekimo laikotarpiui, kuris neviršija nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo laikotarpio. Prieš papildomą viešųjų pirkimų procesą, kuriame leidžiama dalyvauti gamybos pajėgumams, neatitinkantiems išmetamo CO2 kiekio ribų, turėtų būti vykdomas viešųjų pirkimų procesas, kuriuo siekiama kuo labiau padidinti išmetamo CO2 kiekio ribas atitinkančių pajėgumų dalyvavimą, be kita ko, leidžiant pajėgumų kainoms pakilti pakankamai aukštai, kad būtų skatinamos investicijos į tokius pajėgumus;

(57)

Komisija turėtų peržiūrėti šį reglamentą, kad būtų užtikrintas elektros energijos rinkos modelio atsparumas krizių metu ir jo gebėjimas remti Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus, toliau stiprinti rinkos integraciją ir skatinti būtinas investicijas į infrastruktūrą bei EEPS rinkos plėtojimą. Remdamasi tokios peržiūros rezultatais, Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti išsamią ataskaitą, kai tinkama – kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Toje ataskaitoje Komisija visų pirma turėtų įvertinti esamos trumpalaikių elektros energijos rinkų struktūros ir veikimo efektyvumą, taip pat potencialius jų trūkumus ir galimus taisymo būdus bei priemones, taikytinus krizės ar ekstremaliųjų situacijų atveju, taip pat Sąjungos teisinės ir finansinės sistemos, taikomos skirstomiesiems tinklams, tinkamumą. Toje ataskaitoje taip pat turėtų būti išnagrinėtas gebėjimas pasiekti Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių bei energijos vidaus rinkos tikslus, taip pat galimybės sukurti vieną ar daugiau Sąjungos EEPS rinkos platformų bei tokio sukūrimo perspektyvumas;

(58)

jei kuri nors iš šiame reglamente numatytų priemonių laikoma valstybės pagalba, su tokiomis priemonėmis susijusios nuostatos nedaro poveikio SESV 107 ir 108 straipsnių taikymui. Komisija yra kompetentinga įvertinti valstybės pagalbos suderinamumą su vidaus rinka;

(59)

šiame reglamente numatytos priemonės nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) 2016/1011 (23) ir (ES) Nr. 648/2012 (24) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (25) taikymui.

(60)

todėl reglamentai (ES) 2019/942 ir (ES) 2019/943 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(61)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. pagerinti integruotos elektros energijos rinkos modelį, visų pirma siekiant išvengti pernelyg aukštų elektros energijos kainų, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

1)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

3 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Ši dalis taip pat taikoma pagal Reglamentą (ES) 2016/1719 sukurtai bendrajai paskirstymo platformai.“

3)

4 straipsnis papildomas šia dalimi:

4)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

6 straipsnio 9 dalis pakeičiama taip:

6)

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1)

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

įterpiami šie straipsniai:

(*2)   2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).“;"

5)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

9 straipsnis pakeičiamas taip:

(*3)   2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1)."

(*4)   2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46)."

(*5)   2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349)."

(*6)   2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1)."

(*7)   2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).“;"

7)

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

19 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

9)

įterpiamas šis skyrius:

(*8)   OL L 282, 2016 10 19, p. 4.“;"

10)

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11)

22 straipsnio 1 dalies a punktas išbraukiamas;

12)

37 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

;

13)

50 straipsnis papildomas šia dalimi:

14)

57 straipsnis papildomas šia dalimi:

15)

59 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

16)

64 straipsnyje įrašomos šios dalys:

17)

69 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

18)

įterpiamas šis straipsnis:

19)

I priedo 1.2 punktas pakeičiamas taip: