(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 (4) yra pagrindinė teisinė priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią Sąjungos finansų sistemos naudojimui pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais. Toje direktyvoje nustatyta išsami teisinė sistema buvo dar labiau sustiprinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843 (5) reaguojant į naują kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir didinant tikrosios nuosavybės informacijos skaidrumą. Patirtis parodė, kad nepaisant pasiekimų pagal teisinę sistemą, siekiant toliau tinkamai mažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir veiksmingai išsiaiškinti nusikalstamus bandymus piktnaudžiauti Sąjungos finansų sistema nusikalstamais tikslais reikėtų papildomų patobulinimų;

(2)

pagrindinis su Direktyvos (ES) 2015/849, kuria nustatomos įpareigotųjų subjektų pareigos, nuostatų taikymu susijęs iššūkis yra tai, kad tose nuostatose išdėstytos taisyklės negali būti taikomos tiesiogiai ir kad požiūris nėra nuoseklus ir priklauso nuo šalies. Nors tos taisyklės egzistuoja ir yra tobulinamos jau tris dešimtmečius, jų įgyvendinimas vis dar nevisiškai atitinka integruotos vidaus rinkos reikalavimus. Todėl, siekiant užtikrinti norimą vienodą taikymą, būtina, kad su klausimais, kuriems šiuo metu taikoma Direktyva (ES) 2015/849, susijusios taisyklės, kurias galėtų tiesiogiai taikyti įpareigotieji subjektai, būtų išdėstytos reglamente;

(3)

šis naujas dokumentas yra išsamaus dokumentų rinkinio, kuriuo siekiama stiprinti Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą, dalis. Kartu šis reglamentas, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1640 (6) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2023/1113 (7) ir (ES) 2024/1620 (8) sudarys teisinį pagrindą, kuriuo bus reglamentuojami kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai, kurių turi laikytis įpareigotieji subjektai, ir bus grindžiama Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucinė sistema, be kita ko Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijos (AMLA) įsteigimas;

(4)

pinigų plovimas ir teroristų finansavimas dažnai yra vykdomi tarptautiniu mastu. Sąjungos lygmeniu priimamos priemonės, kuriomis neatsižvelgiama į veiksmų koordinavimą bei bendradarbiavimą tarptautiniu mastu, turėtų labai ribotą poveikį. Todėl toje srityje Sąjungos priimtos priemonės turėtų būti suderintos su veiksmais, kurių imamasi tarptautiniu lygmeniu, ir būti ne mažiau už juos griežtos. Vykdant Sąjungos veiksmus ir toliau reikėtų ypač atsižvelgti į Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijas ir kitų tarptautinių organizacijų, kovojančių su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, priemones. Siekiant padidinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiksmingumą, atitinkami Sąjungos teisės aktai, kai tikslinga, turėtų būti suderinti su 2012 m. vasario mėn. FATF patvirtintais Tarptautiniais kovos su pinigų plovimu, terorizmo ir ginklų platinimo finansavimu standartais (toliau – peržiūrėtos FATF rekomendacijos) ir vėlesniais tų standartų pakeitimais;

(5)

nuo tada, kai buvo priimta Direktyva (ES) 2015/849, naujausi Sąjungos baudžiamosios teisės sistemos pokyčiai prisidėjo prie pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo prevencijos ir kovos su jais stiprinimo. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1673 (9) buvo suformuotas bendras supratimas apie pinigų plovimo nusikaltimus ir jo pirminius nusikaltimus. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 (10) buvo apibrėžti Sąjungos finansiniams interesams kenkiantys finansiniai nusikaltimai, kurie taip pat turėtų būti laikomi pinigų plovimo pirminiais nusikaltimais. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 (11) buvo pasiektas bendras supratimas apie teroristų finansavimo nusikaltimus. Kadangi šios sąvokos dabar yra išaiškintos Sąjungos baudžiamojoje teisėje, nebereikia, kad Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklėse būtų apibrėžtas pinigų plovimas, jo pirminiai nusikaltimai ar teroristų finansavimas. Tačiau Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistema turėtų visiškai atitikti Sąjungos baudžiamosios teisės sistemą;

(6)

suderinimas atitinkamoje baudžiamosios teisės srityje leidžia Sąjungos lygmeniu laikytis tvirto ir nuoseklaus požiūrio į pinigų plovimo ir jo pirminių nusikaltimų, įskaitant korupciją, prevenciją ir kovą su jais. Kartu tokiu požiūriu užtikrinama, kad valstybės narės, kurios laikosi platesnio požiūrio į nusikalstamos veiklos, laikomos pinigų plovimo pirminiais nusikaltimais, apibrėžtį, galėtų ir toliau laikytis tokio požiūrio. Dėl tos priežasties pagal Direktyvą (ES) 2018/1673 bet kurios rūšies baustinas dalyvavimas darant pagal nacionalinę teisę kriminalizuotą pirminį pinigų plovimo nusikaltimą, tos direktyvos ir šio reglamento tikslais taip pat turėtų būti laikomas nusikalstama veikla;

(7)

technologijos nuolat tobulėja, suteikdamos privačiajam sektoriui galimybių kurti naujus produktus ir sistemas, kuriuos naudojant galima keistis lėšomis arba verte. Nors tai yra teigiamas reiškinys, dėl jo gali atsirasti nauja pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, nes nusikaltėliams nuolat pavyksta surasti būdų, kaip išnaudoti pažeidžiamumus, kad galėtų paslėpti ir perkelti neteisėtas lėšas visame pasaulyje. Kriptoturto paslaugų teikėjai ir sutelktinio finansavimo platformos susiduria su piktnaudžiavimu naujais neteisėtų pinigų perkėlimo kanalais ir turi geras galimybes aptikti tokius perkėlimus ir mažinti riziką. Todėl Sąjungos teisės aktų taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų ir tokius subjektus, atsižvelgiant į FATF standartus kriptoturto srityje. Tuo pat metu pažanga inovacijų srityje, pavyzdžiui, metavisatos plėtra, suteikia naujų būdų nusikaltimams vykdyti ir iš jų gautoms pajamoms plauti. Todėl svarbu atidžiai stebėti riziką, susijusią su novatoriškų produktų ar paslaugų teikimu Sąjungos, nacionaliniu arba įpareigotųjų subjektų lygmeniu;

(8)

įstaigos ir asmenys, kuriems taikomas šis reglamentas, atlieka labai svarbų – Sąjungos finansų sistemos prieigos valdytojo – vaidmenį, todėl jie turėtų imtis visų priemonių, būtinų siekiant įgyvendinti šio reglamento reikalavimus, kad nusikaltėliai negalėtų plauti savo iš neteisėtos veiklos įgytų pajamų arba finansuoti terorizmą. Taip pat reikėtų nustatyti priemones, kuriomis būtų mažinama bet kokia tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimo arba jų išvengimo rizika;

(9)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/97 (12) pateikta draudimo tarpininko apibrėžtis apima įvairius fizinius ar juridinius asmenis, kurie pradeda arba vykdo draudimo produktų platinimo veiklą. Kai kurie draudimo tarpininkai vykdo draudimo produktų platinimo veiklą, už kurią visiškai atsako draudimo įmonės arba tarpininkai, ir vykdo veiklą, laikydamiesi savo politikos ir procedūrų. Jeigu tie tarpininkai nerenka draudimo įmokų ar sumų, skirtų klientui, draudėjui ar draudimo sutarties naudos gavėjui, jie negali atlikti reikšmingo deramo patikrinimo arba aptikti įtartinų sandorių ir apie juos pranešti. Atsižvelgiant į tą ribotą vaidmenį ir į tai, kad draudimo įmonės arba tarpininkai, kurių atsakomybe jos teikia paslaugas, užtikrina visapusišką kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų taikymą, tarpininkai, kurie netvarko lėšų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 (13) 4 straipsnio 25 punkte, šio reglamento tikslais neturėtų būti laikomi įpareigotaisiais subjektais;

(10)

kontroliuojančiosios bendrovės, kurios vykdo mišrią veiklą ir turi bent vieną patronuojamąją įmonę, kuri yra įpareigotasis subjektas, pačios turėtų būti įtrauktos į šio reglamento taikymo sritį kaip įpareigotieji subjektai. Siekiant užtikrinti nuoseklią finansų priežiūros institucijų priežiūrą, tuo atveju, kai mišrios veiklos kontroliuojančiosios bendrovės dukterinėse įmonėse yra bent viena kredito įstaiga arba finansų įstaiga, pati kontroliuojančioji bendrovė taip pat turėtų būti laikoma finansų įstaiga;

(11)

finansiniai sandoriai gali būti vykdomi ir toje pačioje grupėje, siekiant valdyti grupės finansus. Tačiau tokie sandoriai nevykdomi tiesiogiai su klientais ir jiems nereikia taikyti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priemonių. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, būtina pripažinti, kad šis reglamentas netaikomas finansinei veiklai ar kitoms finansinėms paslaugoms, kurias vieni grupės nariai teikia kitiems tos grupės nariams;

(12)

nepriklausomiems teisinių profesijų atstovams šis reglamentas turėtų būti taikomas, kai jie dalyvauja finansų ar verslo sandoriuose, įskaitant konsultacijų mokesčių klausimais teikimą, jeigu kyla rizika, kad tų teisinių profesijų atstovų teikiamomis paslaugomis bus piktnaudžiaujama siekiant plauti pajamas, įgytas iš nusikalstamos veiklos, ar teroristų finansavimo tikslu. Tačiau turėtų būti numatytos išimtys bet kokiai pareigai pateikti informaciją, gautą prieš teismo procesą, jo metu ar po jo arba nustatant kliento teisinį statusą, nes tokia informacija yra advokato profesinė paslaptis. Todėl teisinėms konsultacijoms ir toliau turėtų būti taikoma pareiga išlaikyti profesinę paslaptį, išskyrus atvejus, kai teisinės profesijos atstovas pats dalyvauja pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikloje, teisinės konsultacijos yra teikiamos pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais arba teisinės profesijos atstovas žino, kad klientas siekia gauti teisinę konsultaciją pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais. Tokį žinojimą ir tikslą galima numanyti remiantis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis. Kadangi teisinės konsultacijos galėtų būti prašoma jau darant nusikalstamą veiką, iš kurios gaunamos pajamos, svarbu, kad atvejai, kuriems netaikoma advokato profesinė paslaptis, apimtų ir situacijas, kai teisinės konsultacijos teikiamos dėl pirminių nusikaltimų. Teisinės konsultacijos, kurių prašoma dėl vykstančio teismo proceso, neturėtų būti laikomos teisine konsultacija pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais;

(13)

siekiant užtikrinti pagarbą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) įtvirtintoms teisėms, pareigos pranešti neturėtų būti taikomos informacijos, kurią auditoriai, išorės apskaitininkai ir mokesčių konsultantai, kai kuriose valstybėse narėse turintys teisę ginti klientą ar jam atstovauti teismo procese arba nustatyti kliento teisinį statusą, gauna vykdydami tas užduotis, atžvilgiu. Tačiau tos pačios išimtys, kurios taikomos notarams ir advokatams, taip pat turėtų būti taikomos tiems teisinių profesijų atstovams, kurių veikla susijusi su naudojimusi teise į gynybą arba kliento teisinio statuso nustatymu;

(14)

Direktyva (ES) 2018/843 buvo pirmoji teisinė priemonė, kuria siekta spręsti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, Sąjungoje atsirandančios dėl kriptoturto, problemą. Ja buvo išplėsta kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu sistemos taikymo sritis, įtraukiant dviejų rūšių kriptoturto paslaugų teikėjus: virtualiųjų valiutų ir dekretinių valiutų konvertavimo paslaugų teikėjus ir depozitinių piniginių paslaugų teikėjų. Atsižvelgiant į greitą technologijų plėtrą ir pažangą plėtojant FATF standartus, tą požiūrį būtina peržiūrėti. Pirmasis žingsnis siekiant užbaigti kurti ir atnaujinti Sąjungos teisinę sistemą buvo žengtas priėmus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/1114 (14), kuriuo buvo nustatyti reikalavimai kriptoturto paslaugų teikėjams, ketinantiems prašyti leidimo teikti paslaugas vidaus rinkoje. Jame taip pat buvo pateiktos kriptoturto ir kriptoturto paslaugų teikėjų apibrėžtys, kurios apėmė daugiau veiklos rūšių. Be to, Reglamentu (ES) 2023/1113 atsekamumo reikalavimai buvo išplėsti juos taikant kriptoturto perleidimams, kuriuos atlieka kriptoturto paslaugų teikėjai, patenkantys į Reglamento (ES) 2023/1114 taikymo sritį, ir Direktyva (ES) 2015/849 buvo iš dalies pakeista įpareigojant valstybes nares nustatyti reikalavimą, kad tie kriptoturto paslaugų teikėjai taptų įpareigotaisiais subjektais. Šis reglamentas turėtų būti taikomas tiems kriptoturto paslaugų teikėjams siekiant mažinti riziką, kad kriptoturtas bus naudojamas pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais;

(15)

unikalaus ir nepakeičiamo kriptoturto rinkos vis dar kuriamos ir dėl to nebuvo priimti teisės aktai, kuriais būtų reglamentuojamas jų veikimas. Tų rinkų raida yra stebima ir svarbu, kad dėl jos neatsirastų naujų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikų, kurios nebūtų tinkamai mažinamos. Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 30 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti ataskaitą dėl naujausių pokyčių, susijusių su kriptoturtu, įskaitant unikalaus ir nepakeičiamo kriptoturto rinkų raidos vertinimą, tinkamo tokio kriptoturto reguliavimo režimo, įskaitant paslaugų, susijusių su unikaliu ir nepakeičiamu kriptoturtu, teikėjų reguliavimo, tokio reguliavimo būtinumo ir įgyvendinamumo vertinimą. Jei tikslinga, Komisija kartu su ta ataskaita pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(16)

sutelktinio finansavimo platformų pažeidžiamumai, dėl kurių atsiranda pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, yra horizontalaus pobūdžio ir turi įtakos visai vidaus rinkai. Ligi šiol valstybėse narėse buvo vadovaujamasi įvairiais požiūriais į tokios rizikos valdymą. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/1503 (15) visoje Sąjungoje suderinamas verslo investicijomis ir skolinimu grindžiamo sutelktinio finansavimo platformų reguliavimas ir nustatoma keletas apsaugos nuo galimos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos priemonių, pavyzdžiui, sutelktinio finansavimo platformų projektų savininkų deramas patikrinimas, taip pat apsaugos priemonės veiklos leidimų išdavimo procedūrų metu, tačiau nesant suderintos teisinės sistemos, kurioje sutelktinio finansavimo platformoms būtų nustatytos griežtos pareigos kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, atsiranda spragų ir silpninamos Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu apsaugos priemonės. Todėl būtina užtikrinti, kad visoms sutelktinio finansavimo platformoms, įskaitant platformas, kurios jau yra licencijuotos pagal Reglamentą (ES) 2020/1503, būtų taikomi Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu teisės aktai;

(17)

sutelktinio finansavimo tarpininkai, administruojantys skaitmeninę platformą, kad finansuotojams parinktų projektų savininkus, pavyzdžiui, asociacijas ar finansavimo prašančius asmenis, ar palengvintų tą parinkimą, susiduria su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika. Įmonės, kurios nėra licencijuotos pagal Reglamentą (ES) 2020/1503, šiuo metu yra nereglamentuojamos arba joms taikomi skirtingi reglamentavimo požiūriai valstybėse narėse, įskaitant kovos su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika taisykles ir procedūras. Todėl tokiems tarpininkams turėtų būti taikomos šiame reglamente nustatytos pareigos, visų pirma siekiant išvengti lėšų, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 25 punkte, nukreipimo arba nusikaltėlių neteisėtais tikslais gauto kriptoturto nukreipimo. Siekiant mažinti riziką, tos pareigos taikomos įvairiems projektams, įskaitant, inter alia, švietimo ar kultūros projektus ir tų lėšų ar kriptoturto rinkimą, siekiant paremti bendresnius reikalus, pavyzdžiui, humanitarinės pagalbos srityje, arba organizuoti ar švęsti šeimos ar socialinį renginį;

(18)

Direktyva (ES) 2015/849 buvo siekiama mažinti atsiskaitymų didelėmis grynųjų pinigų sumomis keliamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, prie įpareigotųjų subjektų kategorijos priskiriant prekėmis prekiaujančius asmenis, jeigu jie atlieka arba gauna didesnius nei 10 000 EUR mokėjimus grynaisiais pinigais, kartu valstybėms narėms leidžiant nustatyti griežtesnes priemones. Toks požiūris pasirodė esąs neveiksmingas, nes buvo prastai suprantami ir taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai, trūko priežiūros ir finansinės žvalgybos padaliniams (FŽP) buvo pranešama tik apie nedidelį skaičių įtartinų sandorių. Siekiant tinkamai mažinti dėl piktnaudžiavimo didelėmis grynųjų pinigų sumomis atsirandančią riziką, Sąjungos mastu turėtų būti nustatyta mokėjimų, kuriuose grynųjų pinigų suma yra didesnė nei 10 000 EUR, riba. Todėl prekėmis prekiaujantiems asmenims nebereikia vykdyti pareigų kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, išskyrus asmenis, prekiaujančius tauriaisiais metalais, brangakmeniais, kitomis didelės vertės prekėmis ir kultūros vertybėmis;

(19)

kai kurių kategorijų asmenys, prekiaujantys prekėmis susiduria su ypač didele pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika dėl dažnu atveju mažų, lengvai transportuojamų didelės vertės prekių. Dėl tos priežasties tauriaisiais metalais, brangakmeniais ir kitomis didelės vertės prekėmis prekiaujantiems asmenims kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai turėtų būti taikomi tuomet, kai tokia prekyba yra įprasta arba pagrindinė profesinė veikla;

(20)

kyla rizika, kad aukštesniuose rinkos segmentuose esančiomis motorinėmis transporto priemonėmis, laivais ir orlaiviais dėl jų didelės vertės ir transportavimo galimybių bus piktnaudžiaujama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais. Todėl asmenims, prekiaujantiems tokiomis prekėmis turėtų būti taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai. Tai, kad tas prekes galima transportuoti, yra ypač patrauklu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais, nes tokias prekes lengva gabenti per Sąjungos sienas arba už jų ribų, ir atsižvelgiant į tai, kad kompetentingoms institucijoms būtų sunkiai prieinama informacija apie tokias prekes, kai jos registruotos trečiosiose valstybėse. Siekiant mažinti riziką, kad Sąjungos didelės vertės produktais gali būti piktnaudžiaujama nusikalstamais tikslais, ir užtikrinti, kad tokių prekių nuosavybė būtų matoma, būtina reikalauti, kad asmenys, prekiaujantys didelės vertės prekėmis praneštų apie variklinių transporto priemonių, laivų ir orlaivių pardavimo sandorius. Kredito įstaigos ir finansų įstaigos teikia paslaugas, kurios yra būtinos tokių prekių pardavimui ar nuosavybės teisių perdavimui; iš jų taip pat turėtų būti reikalaujama apie tuos sandorius pranešti FŽP. Nors toks atskleidimas neturėtų būti taikomas tik komercinei veiklai vykdyti skirtoms prekėms, pardavimas privačiais ir nekomerciniais tikslais neturėtų apsiriboti tik tais atvejais, kai klientas yra fizinis asmuo, bet taip pat turėtų būti susijęs su pardavimu teisės subjektams ir struktūroms, visų pirma tais atvejais, kai jos yra įsteigtos jų tikrojo savininko turtui administruoti;

(21)

investicijų migracijos veiklos vykdytojai yra privačios bendrovės, įstaigos ar asmenys, veikiantys arba tiesiogiai bendraujantys su nacionalinėmis institucijomis, kompetentingomis suteikti leidimą gyventi šalyje, trečiųjų valstybių piliečių vardu arba teikiantys tarpininkavimo paslaugas trečiųjų valstybių piliečiams, siekiantiems gauti teises gyventi valstybėje narėje mainais už bet kokios rūšies investicijas, įskaitant kapitalo pervedimus, turto pirkimą ar nuomą, investicijas į vyriausybės obligacijas, investicijas į korporacinius subjektus, dovanojamą turtą ar labdarą, kuria prisidedama prie viešųjų gėrybių ir mokami įnašai į valstybės biudžetą. Dėl leidimo investuotojams gyventi šalyje programų atsiranda rizika ir pažeidžiamumai, susiję su pinigų plovimu, korupcija ir mokesčių slėpimu. Tokia rizika padidėja dėl tarpvalstybinių teisių, susijusių su gyvenimu valstybėje narėje. Todėl investicijų migracijos veiklos vykdytojams būtina taikyti pareigas kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas pilietybės suteikimo investuotojams programoms, pagal kurias pilietybė įgyjama mainais už tokias investicijas, nes turi būti laikoma, kad tokios programos pažeidžia pagrindinį Sąjungos pilietybės statuso principą ir neatitinka lojalaus valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo principo;

(22)

nors hipotekos ir vartojimo paskolų kreditoriai paprastai yra kredito ar finansų įstaigos, esama vartojimo paskolų ir hipotekos tarpininkų, kurie nėra laikomi kredito ar finansų įstaigomis ir kuriems Sąjungos lygmeniu nebuvo taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai, tačiau tam tikrose valstybėse narėse tokios pareigos jiems buvo nustatytos dėl jiems kylančios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos. Priklausomai nuo jų verslo modelio, tokiems vartojimo paskolų ir hipotekos tarpininkams gali kilti didelė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika. Svarbu užtikrinti, kad panašią veiklą vykdantiems subjektams, kuriems kyla tokia rizika, būtų taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai, nepriklausomai nuo to, ar jie laikomi kredito ar finansų įstaigomis. Todėl tikslinga įtraukti vartojimo paskolų ir hipotekų tarpininkus, kurie nėra kredito ar finansų įstaigos, tačiau dėl savo veiklos susiduria su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika. Tačiau daugeliu atvejų kredito tarpininkas veikia kredito įstaigos arba finansų įstaigos, kuri suteikia ir tvarko paskolą, vardu. Tokiais atvejais kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai turėtų būti taikomi ne vartojimo paskolų ir hipotekos tarpininkams, o tik kredito įstaigos ar finansų įstaigoms;

(23)

siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį, būtina paaiškinti, kuriems investavimo sektoriaus subjektams taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai. Nors kolektyvinio investavimo subjektai jau buvo įtraukti į Direktyvos (ES) 2015/849 taikymo sritį, atitinkamą terminologiją būtina suderinti su esamais Sąjungos investicinių fondų teisės aktais, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis 2009/65/EB (16) ir 2011/61/ES (17). Kadangi fondai gali būti steigiami be juridinio asmens statuso, jų valdytojai taip pat turi būti įtraukti į šio reglamento taikymo sritį. Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai turėtų būti taikomi nepriklausomai nuo to, kokia forma fondo investicinius vienetus ar akcijas galima įsigyti Sąjungoje, įskaitant atvejus, kai investiciniai vienetai ar akcijos yra tiesiogiai ar netiesiogiai siūlomi Sąjungoje įsteigtiems investuotojams arba platinami tokiems investuotojams vadovo iniciatyva arba vadovo vardu. Kadangi tiek fondai, tiek fondų valdytojai patenka į kovos su pinigų plovimu reikalavimų taikymo sritį, tikslinga paaiškinti, kad reikėtų vengti pastangų dubliavimo. Tuo tikslu kovos su pinigų plovimu priemonės, kurių imamasi fondo lygmeniu ir jo valdytojo lygmeniu, neturėtų būti vienodos, o turėtų atspindėti užduočių pasiskirstymą tarp fondo ir jo valdytojo;

(24)

profesionalaus futbolo klubų ir futbolo agentų veiklai dėl kelių futbolo sektoriui būdingų veiksnių, pavyzdžiui, futbolo populiarumo pasaulyje, didelių sumų, grynųjų pinigų srautų ir susijusių finansinių interesų, tarpvalstybinių sandorių paplitimo ir kartais neskaidrių nuosavybės struktūrų, kyla pinigų plovimo ir jo pirminių nusikaltimų rizika. Dėl visų tų veiksnių futbolu gali piktnaudžiauti nusikaltėliai, siekdami įteisinti neteisėtas lėšas, todėl šis sportas tampa pažeidžiamas pinigų plovimo ir jo pirminių nusikaltimų atžvilgiu. Pagrindinės rizikos sritys yra, pavyzdžiui, sandoriai su investuotojais ir rėmėjais, įskaitant reklamuotojus, ir žaidėjų perdavimas. Todėl profesionalaus futbolo klubai ir futbolo agentai turėtų nustatyti griežtas kovos su pinigų plovimu priemones, įskaitant investuotojų, rėmėjų, įskaitant reklamuotojus, ir kitų partnerių bei sandorio šalių, su kuriais jie sudaro sandorius, deramo klientų patikrinimo vykdymą. Siekdamos išvengti neproporcingos naštos mažesniems klubams, kuriems kyla mažesnė nusikalstamo piktnaudžiavimo rizika, valstybės narės, remdamosi įrodyta mažesne pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo rizika, tam tikrus profesionalaus futbolo klubus turėtų galėti visiškai arba iš dalies atleisti nuo šio reglamento reikalavimų;

(25)

dėl profesionalaus futbolo klubų, besivaržančių savo nacionalinių futbolo lygų aukščiausiuose divizionuose, veiklos jiems kyla didesnė pinigų plovimo ir jo pirminių nusikaltimų rizika, palyginti su žemesniuose divizionuose dalyvaujančiais futbolo klubais. Pavyzdžiui, aukščiausios pakopos futbolo klubai vykdo reikšmingesnius finansinius sandorius, pavyzdžiui, didelės vertės žaidėjų perdavimus ir rėmimo sandorius, jų korporacinė struktūra galėtų būti sudėtingesnė su įvairiais nuosavybės lygmenimis ir jie yra labiau linkę dalyvauti tarpvalstybiniuose sandoriuose. Dėl tų veiksnių tokie aukščiausios pakopos klubai tampa patrauklesni nusikaltėliams ir atsiranda daugiau galimybių nuslėpti neteisėtas lėšas. Todėl valstybės narės aukščiausiame divizione dalyvaujančius profesionalaus futbolo klubus nuo reikalavimų turėtų galėti atleisti tik tais atvejais, kai yra įrodyta maža rizika ir jei tokių klubų apyvarta per kiekvienus pastaruosius 2 metus yra mažesnė nei 5 000 000 EUR arba lygiavertė suma nacionaline valiuta. Vis dėlto, pinigų plovimo riziką lemia ne vien tik divizionas, kuriame varžosi futbolo klubas. Žemesniojo diviziono klubams taip pat gali kilti didelė pinigų plovimo ir jo pirminių nusikaltimų rizika. Todėl valstybės narės nuo šio reglamento reikalavimų turėtų galėti atleisti tik tuos žemesniųjų divizionų futbolo klubus, kurie yra susiję su įrodyta maža pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ar teroristų finansavimo rizika;

(26)

šiuo reglamentu suderinamos nustatytinos pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo prevencijos Sąjungos lygmeniu priemonės. Kartu, laikantis rizikos vertinimu grindžiamo požiūrio, valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti papildomus reikalavimus tam tikrais atvejais, kai jos susiduria su konkrečia rizika. Siekiant užtikrinti, kad tokia rizika būtų tinkamai mažinama, įpareigotieji subjektai, kurių pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje, turėtų taikyti tokius papildomus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, ar jie vykdo veiklą toje kitoje valstybėje narėje naudodamiesi įsisteigimo laisve ar laisve teikti paslaugas, jeigu jie turi infrastruktūrą toje kitoje valstybėje narėje. Be to, siekiant paaiškinti tų vidaus rinkos laisvių ryšį, svarbu paaiškinti, kokia veikla prilygsta įsisteigimui;

(27)

pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, išskyrus atvejus, kai tai konkrečiai nustatyta sektorių teisės aktuose, įsisteigimo vieneto forma nebūtinai turi būti patronuojamoji įmonė, filialas ar agentūra, tai gali būti biuras, kuriam vadovauja įpareigotojo subjekto darbuotojai arba asmuo, kuris yra nepriklausomas, bet įgaliotas nuolat veikti įpareigotojo subjekto naudai. Laikantis tos apibrėžties, pagal kurią reikalaujama, kad ekonominė veikla būtų vykdoma teikėjo įsisteigimo vietoje, vien tik pašto dėžutė negali būti laikoma įsisteigimu. Be to, biurai ar kita infrastruktūra, naudojama veiklai remti, pavyzdžiui, tik netiesioginio aptarnavimo padalinio veikla, IT centrai ar duomenų centrai, kuriuos valdo įpareigotieji subjektai, nėra laikomi įsisteigimo vienetais. Kita vertus, tokia veikla, kaip kriptoturto paslaugų teikimas per bankomatus, yra laikoma įsisteigimu, atsižvelgiant į tai, kad veiklos vykdytojams, kurie daugiausia aptarnauja savo klientus internetu, reikia tik nedaug fizinės įrangos, kaip ir kriptoturto paslaugų teikėjų atveju;

(28)

svarbu, kad kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai būtų taikomi proporcingai ir kad bet koks nustatytas reikalavimas būtų proporcingas galimam įpareigotųjų subjektų vaidmeniui vykdant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją. Tuo tikslu valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė, vadovaujantis šiame reglamente numatytu rizikos vertinimu grindžiamu požiūriu, tam tikrus veiklos vykdytojus atleisti nuo kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų, jeigu jų vykdoma veikla kelia nedidelę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir jeigu tokia veikla yra riboto pobūdžio. Siekiant užtikrinti skaidrų ir nuoseklų tokių išimčių taikymą visoje Sąjungoje, turėtų būti nustatytas mechanizmas, kuriuo vadovaudamasi Komisija galėtų tikrinti, ar suteiktinos išimtys yra būtinos. Komisija taip pat turėtų tokias išimtis kasmet skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(29)

nuoseklus visiems vidaus rinkoje veikiantiems įpareigotiesiems subjektams taikomas vidaus sistemų ir kontrolės priemonių taisyklių rinkinys didins atitiktį kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimams ir dėl jo priežiūra taps efektyvesnė. Siekiant užtikrinti tinkamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos mažinimą, taip pat tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimo ar išvengimo rizikos mažinimą, įpareigotieji subjektai turėtų būti nustatę vidaus kontrolės sistemą, apimančią rizikos vertinimu pagrįstą politiką, procedūras ir kontrolės priemones, bei aiškiai paskirstyti atsakomybę visoje organizacijoje. Vadovaujantis šiame reglamente nustatytu rizikos vertinimu grindžiamu požiūriu, ta politika, procedūros ir kontrolės priemonės turėtų būti proporcingos veiklos pobūdžiui, įskaitant jos riziką ir sudėtingumą, taip pat įpareigotojo subjekto dydžiui ir jomis turėtų būti reaguojama į subjektui kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, įskaitant – kriptoturto paslaugų teikėjų atveju – sandorius su saviprieglobėmis piniginėmis;

(30)

taikydami tinkamą rizikos vertinimu grindžiamą požiūrį įpareigotieji subjektai turi nustatyti dėl jų veiklos pobūdžio jiems kylančią būdingą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, taip pat tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimo ar jų išvengimo riziką, kad galėtų ją veiksmingai mažinti ir užtikrinti, kad jų politika, procedūros ir vidaus kontrolės priemonės būtų tinkamos kovoti su tokia būdinga rizika. Tai darydami įpareigotieji subjektai turėtų atsižvelgti į savo klientų savybes, siūlomus produktus, paslaugas ar sandorius, įskaitant – kriptoturto paslaugų teikėjų atveju – sandorius su saviprieglobėmis piniginėmis, į susijusias valstybes ar geografines vietoves ir naudojamus platinimo kanalus. Atsižvelgiant į kintantį rizikos pobūdį, toks rizikos vertinimas turėtų būti reguliariai atnaujinamas;

(31)

siekdama padėti įpareigotiesiems subjektams laikytis nuoseklaus ir veiksmingo požiūrio į rizikos, darančios poveikį jų verslui, nustatymą, AMLA turėtų paskelbti gaires dėl visos veiklos rizikos vertinimo turinio minimaliųjų reikalavimų ir papildomų informacijos šaltinių, į kuriuos reikia atsižvelgti. Tie šaltiniai galėtų būti – informacija, gauta iš tarptautinių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu standartus nustatančių institucijų, pavyzdžiui, FATF tarpusavio vertinimo ataskaitų, ir kitų įtikinamų bei patikimų šaltinių, kurie pateikia informaciją apie tipologijas, kylančią riziką ir nusikalstamą veiklą, įskaitant korupciją, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės organizacijų, žiniasklaidos ir akademinės bendruomenės pranešimai;

(32)

tikslinga atsižvelgti į mažesnių įpareigotųjų subjektų ypatybes bei poreikius ir užtikrinti tokią tvarką, kuri atitiktų jų specifinius poreikius ir veiklos pobūdį. Tai galėtų apimti tam tikrų įpareigotųjų subjektų atleidimą nuo rizikos vertinimo atlikimo, jeigu sektoriaus, kuriame veikia subjektas, rizika yra gerai suprantama;

(33)

jurisdikciją turintiems subjektams FATF parengė standartus, skirtus nustatyti ir įvertinti su tikslinių finansinių sankcijų dėl ginklų platinimo finansavimo galimu neįgyvendinimu arba jų išvengimu susijusią riziką ir imtis veiksmų ją mažinti. Tie nauji FATF nustatyti standartai nepakeičia šiuo metu galiojančių griežtų reikalavimų valstybėms taikyti tikslines finansines sankcijas, kad būtų laikomasi atitinkamų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (toliau – JT ST) rezoliucijų, susijusių su masinio naikinimo ginklų platinimo ir jo finansavimo prevencija, sustabdymu ir nutraukimu, ir jiems nekenkia. Tos esamos pareigos, Sąjungos lygmeniu įgyvendinamos Tarybos sprendimais 2010/413/BUSP (18) ir (BUSP) 2016/849 (19) bei Tarybos reglamentais (ES) Nr. 267/2012 (20) ir (ES) 2017/1509 (21), ir toliau išlieka visiems fiziniams ir juridiniams asmenims Sąjungoje privalomomis pareigomis. Atsižvelgiant į konkrečią Sąjungai kylančią tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimo ir išvengimo riziką, tikslinga išplėsti rizikos vertinimą, kad jis apimtų visas Sąjungos lygmeniu priimtas tikslines finansines sankcijas. Dėl rizikos lygiu paremto kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu pobūdžio priemonėmis, susijusiomis su tikslinėmis finansinėmis sankcijomis, nepanaikinama visiems Sąjungoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims taisyklėmis nustatyta pareiga įšaldyti lėšas ar kitą turtą ir neleisti į sąrašą įtrauktiems asmenims ar subjektams tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis lėšomis ar kitu turtu;

(34)

siekiant užtikrinti, kad tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimo arba jų išvengimo rizika būtų tinkamai mažinama, svarbu nustatyti priemones, kurias įpareigotieji subjektai turi įgyvendinti, įskaitant priemones, skirtas savo klientų bazei pagal asmenų ar subjektų, kuriems taikomos tikslinės finansinės sankcijos, sąrašus, patikrinimui. Pagal šį reglamentą įpareigotiesiems subjektams taikomais reikalavimais nepanaikinama taisyklėmis nustatyta pareiga įšaldyti lėšas ir kitą turtą ir neleisti asmenims ar subjektams, kuriems taikomos tikslinės finansinės sankcijos, tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis lėšomis ar kitu turtu; ši pareiga taikoma visiems fiziniams ar juridiniams asmenims Sąjungoje. Be to, šio reglamento reikalavimais nesiekiama pakeisti pareigų, susijusių su klientų tikrinimu siekiant įgyvendinti tikslines finansines sankcijas pagal kitus Sąjungos teisės aktus arba nacionalinę teisę;

(35)

siekiant atspindėti naujausius pokyčius tarptautiniu lygmeniu, šiuo reglamentu įvedamas reikalavimas įpareigotojo subjekto lygmeniu nustatyti, suprasti, valdyti ir mažinti riziką, susijusią su galimu tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimu arba jų išvengimu;

(36)

JT ST arba JT Sankcijų komiteto atliekamas asmenų ar subjektų įtraukimas į sąrašą integruojamas į Sąjungos teisę sprendimais ir reglamentais, priimamais atitinkamai pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 29 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 215 straipsnį, kuriais tokiems asmenims ir subjektams nustatomos tikslinės finansinės sankcijos. Siekiant tokius aktus priimti Sąjungos lygmeniu, reikia patikrinti, ar įtraukiant į sąrašą nepažeidžiamos pagal Chartiją suteiktos pagrindinės teisės. Siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai taikyti tikslines finansines sankcijas, nuo JT paskelbimo iki Sąjungos aktų, kuriais perkeliami JT sąrašai, taikymo pradžios, įpareigotieji subjektai turėtų saugoti įrašus apie lėšas ar kitą turtą, kurį jie laiko klientams, įtrauktiems į sąrašą JT finansinių sankcijų pagrindu, arba klientams, nuosavybės teise priklausantiems į sąrašą įtrauktiems asmenims ar subjektams arba jų kontroliuojamiems, apie bet kokį mėginimą sudaryti sandorį ir sandorius, atliktus kliento naudai, pavyzdžiui, siekiant patenkinti pagrindinius kliento poreikius;

(37)

vertindami, ar klientas, kuris yra teisės subjektas, nuosavybės teise priklauso asmenims, kuriems taikomos tikslinės finansinės sankcijos, arba yra jų kontroliuojamas, įpareigotieji subjektai turėtų atsižvelgti į Tarybos ribojamųjų priemonių (sankcijų) pagal Sąjungos bendrą užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir vertinimo gaires ir Sąjungos ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausią praktiką;

(38)

svarbu, kad įpareigotieji subjektai savo vadovybės lygmeniu imtųsi visų priemonių, kad įgyvendintų vidaus politiką, procedūras bei kontrolės priemones ir kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimus. Nors valdymo organo narys turėtų būti įvardytas kaip asmuo, kuris yra atsakingas už įpareigotojo subjekto vidaus politikos, procedūrų ir kontrolės priemonių įgyvendinimą, atsakomybė už kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų laikymąsi galiausiai turėtų tekti subjekto valdymo organui. Tas atsakomybės priskyrimas neturėtų daryti poveikio nacionalinėms nuostatoms dėl valdymo organų bendros civilinės ar baudžiamosios atsakomybės. Su kasdieniu įpareigotojo subjekto kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu vidaus politikos, procedūrų ir kontrolės priemonių gyvendinimu susijusios užduotys turėtų būti patikėtos atitikties užtikrinimo pareigūnui;

(39)

kiekviena valstybė narė savo nacionalinėje teisėje turėtų galėti nustatyti, kad įpareigotasis subjektas, kuriam taikomos prudencinės taisyklės, pagal kurias reikalaujama paskirti atitikties užtikrinimo pareigūną arba vidaus audito funkcijos vadovą, gali pavesti tiems asmenims kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu atitikties užtikrinimo pareigūno ir vidaus audito funkcijas ir pareigas kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tikslais. Didesnės rizikos atvejais arba kai tai pateisinama dėl įpareigotojo subjekto dydžio, atitikties kontrolės pareigas ir kasdienio įpareigotojo subjekto kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politikos ir procedūrų vykdymo pareigas turėtų būti galima patikėti atlikti dviems skirtingiems asmenims;

(40)

siekiant veiksmingai įgyvendinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priemones, taip pat labai svarbu, kad tame įgyvendinimo procese dalyvaujantys įpareigotųjų subjektų darbuotojai, atstovai ir platintojai suprastų subjekto nustatytus reikalavimus, vidaus politiką, procedūras ir kontrolės priemones. Šiuo tikslu įpareigotieji subjektai turėtų imtis atitinkamų priemonių, įskaitant mokymo programas. Prireikus, įpareigotieji subjektai turėtų rengti bazinius mokymus apie kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priemones visiems tokių priemonių įgyvendinimo procese dalyvaujantiems asmenims. Tai apima ne tik įpareigotųjų subjektų darbuotojus, bet ir jų atstovus bei platintojus;

(41)

turėtų būti vertinami asmenų, kuriems patikimos su įpareigotojo subjekto atitikties kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimams užtikrinimu susijusios užduotys, įgūdžiai, žinios, kompetencija, sąžiningumas ir elgesys. Jeigu užduotis, susijusias su įpareigotojo subjekto atitikties kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemai užtikrinimu, klientų atžvilgiu vykdo darbuotojai, palaikantys glaudžius asmeninius arba profesinius santykius su tais klientais, tai gali lemti interesų konfliktus ir pakenkti sistemos integralumui. Tokie santykiai galėtų egzistuoti verslo santykių užmezgimo metu, bet gali atsirasti ir vėliau. Todėl įpareigotieji subjektai turėtų turėti nustatę interesų konfliktų valdymo ir sprendimo procedūras. Tomis procedūromis turėtų būti užtikrinta, kad darbuotojai negalėtų vykdyti užduočių, susijusių su tokių klientų atžvilgiu vykdomu įpareigotojo subjekto atitikties kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemai užtikrinimu;

(42)

galėtų susidaryti situacijų, kai asmenys, kurie būtų laikomi įpareigotaisiais subjektais, savo paslaugas kaip etatiniai darbuotojai teikia verslo subjektams, kurių veikla nepatenka į šio reglamento taikymo sritį. Kadangi tie verslo subjektai neveikia kaip Sąjungos finansų sistemos prieigos valdytojos, svarbu patikslinti, kad tokiems darbuotojams, pavyzdžiui, etatiniams teisininkams, šio reglamento reikalavimai netaikomi. Panašiai asmenys, vykdantys veiklą, kuri patenka į šio reglamento taikymo sritį, savaime neturėtų būti laikomi įpareigotaisiais subjektais, kai ta veikla vykdoma jiems dirbant įpareigotajame subjekte, pavyzdžiui, teisininkų ar apskaitininkų, dirbančių teisinėje ar apskaitos įmonėje, atveju;

(43)

nuoseklus grupės lygmeniu nustatytos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politikos ir procedūrų įgyvendinimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti patikimą ir veiksmingą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymą grupės mastu. Tuo tikslu grupės lygmens politiką, procedūras ir kontrolės priemones turėtų nustatyti ir įgyvendinti patronuojančioji įmonė. Turėtų būti reikalaujama, kad grupės subjektai keistųsi informacija, jeigu toks dalijimasis yra svarbus siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Dalijimuisi informacija turėtų būti taikomos pakankamos konfidencialumo, duomenų apsaugos ir informacijos naudojimo garantijos. AMLA turėtų būti pavesta parengti reguliavimo standartų projektus, kuriuose būtų nustatyti minimalieji grupės lygmens procedūrų ir politikos reikalavimai, įskaitant minimaliuosius dalijimosi informacija grupėje standartus ir kriterijus, pagal kuriuos nustatomos grupių, kurių pagrindinė buveinė yra ne Sąjungoje, patronuojančiosios įmonės;

(44)

siekiant užtikrinti veiksmingą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų taikymą keliems įpareigotiesiems subjektams, kurie yra tiesiogiai ar netiesiogiai tarpusavyje susiję ir sudaro subjektų grupę arba yra jos dalis, būtina apsvarstyti galimybę nustatyti kuo platesnę grupės apibrėžtį. Tuo tikslu įpareigotieji subjektai turėtų laikytis taikytinų apskaitos taisyklių, pagal kurias įvairių rūšių ekonominių ryšių struktūras galima laikyti grupėmis. Nors tradicinei grupei priklauso patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės, kitų tipų grupės struktūros yra vienodai svarbios, pavyzdžiui, kelių patronuojančiųjų subjektų, kuriems priklauso viena patronuojamoji įmonė, grupės struktūros, kartais vadinamos subjektais, kurie yra nuolat kontroliuojami centrinės įstaigos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (22) 10 straipsnį, arba finansų įstaigos, kurios yra tos pačios institucinės užtikrinimo sistemos, nurodytos to reglamento 113 straipsnio 7 dalį, narės. Tos struktūros pagal apskaitos taisykles yra visos grupės, todėl šio reglamento tikslais jos turėtų būti laikomos grupėmis;

(45)

be grupių taip pat egzistuoja ir kitos struktūros, pavyzdžiui, tinklai ar partnerystės, kurių įpareigotieji subjektai gali turėti bendrus savininkus ir vadovybę ir kuriuose vykdoma bendra atitikties užtikrinimo kontrolė. Siekdama užtikrinti vienodas sąlygas visuose sektoriuose ir kartu išvengti per didelės naštos tiems sektoriams, AMLA turėtų nustatyti situacijas, kai tokioms struktūroms taikoma panaši grupės lygmens politika, atsižvelgiant į proporcingumo principą;

(46)

būna atvejų, kai įpareigotųjų subjektų filialai ir patronuojamosios įmonės yra trečiosiose valstybėse, kuriose minimalieji kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai, įskaitant duomenų apsaugos pareigas, yra ne tokie griežti kaip Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos reikalavimai. Tokiais atvejais, taip pat siekiant visiškai užkirsti kelią Sąjungos finansų sistemos naudojimui pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais bei užtikrinti aukščiausio lygio Sąjungos piliečių asmens duomenų apsaugą, tokie filialai ir patronuojamosios įmonės turėtų laikytis Sąjungos lygmeniu nustatytų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų. Jeigu dėl trečiosios valstybės teisės tų reikalavimų laikytis neįmanoma, pavyzdžiui, jeigu dėl nepakankamo duomenų apsaugos ar banko paslapties apsaugos užtikrinimo toje trečiojoje valstybėje, grupės galimybės gauti informaciją, ją apdoroti ar ja keistis yra ribotos, įpareigotieji subjektai turėtų imtis papildomų priemonių siekiant užtikrinti, kad toje valstybėje esantys filialai ir patronuojamosios įmonės veiksmingai valdytų riziką. AMLA turėtų būti pavesta parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose būtų nurodyta tokių papildomų priemonių rūšis, atsižvelgiant į proporcingumo principą;

(47)

įpareigotieji subjektai funkcijas, susijusias su tam tikrų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų vykdymu, galėtų perduoti paslaugų teikėjui. Tais atvejais, kai tarp įpareigotųjų subjektų ir paslaugų teikėjų, kuriems netaikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai, egzistuoja sutartiniai funkcijų perdavimo santykiai, bet kokios tokių paslaugų teikėjų pareigos kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu atsiranda tik iš šalių susitarimo, o ne iš šio reglamento. Todėl įpareigotasis subjektas ir toliau turėtų likti visiškai atsakingas už kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų laikymąsi. Įpareigotasis subjektas visų pirma turėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai paslaugų teikėjas dalyvauja nuotolinio klientų tapatybės nustatymo procese, būtų laikomasi rizikos vertinimu grindžiamo požiūrio. Procesai ar susitarimai, kuriais prisidedama prie reikalavimo pagal šį reglamentą vykdymo, tačiau kai paslaugų teikėjas nevykdo paties reikalavimo, pavyzdžiui, trečiosios šalies programinės įrangos naudojimas ar įsigijimas arba įpareigotojo subjekto prieiga prie duomenų bazių ar tikrinimo paslaugų, nelaikomi funkcijų perdavimu;

(48)

galimybė perduoti funkcijas paslaugų teikėjui leidžia įpareigotiesiems subjektams nuspręsti, kaip paskirstyti savo išteklius, kad būtų laikomasi šio reglamento, tačiau neatleidžia jų nuo pareigos suprasti, kokiu mastu priemonės, kurių jie imasi, įskaitant paslaugų teikėjams perduotas funkcijas, yra tinkamos nustatytai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai mažinti. Siekiant užtikrinti, kad toks supratimas būtų pasiektas, galutinius sprendimus dėl priemonių, turinčių įtakos politikos, procedūrų ir kontrolės priemonių įgyvendinimui, visada turėtų priimti įpareigotasis subjektas;

(49)

pranešimas priežiūros institucijai apie funkcijų perdavimo susitarimus nereiškia, kad pritariama funkcijų perdavimo susitarimui. Vis dėlto priežiūros institucijos, vertindamos įpareigotojo subjekto sistemas bei kontrolės priemones ir nustatydamos likutinės rizikos profilį arba rengdamosi patikrinimams, galėtų atsižvelgti į pranešimo informaciją, visų pirma tais atvejais, kai perduodamos ypatingos svarbos funkcijos arba kai įpareigotasis subjektas sistemingai perduoda savo funkcijas;

(50)

norint užtikrinti, kad funkcijų perdavimo santykiai būtų veiksmingi, reikia aiškiau apibrėžti funkcijų perdavimui taikomas sąlygas. AMLA turėtų būti įpareigota parengti sąlygų, kurias įvykdžius būtų galima perduoti funkcijas, bei atitinkamų šalių vaidmenų ir pareigų gaires. Siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrinta nuosekli funkcijų perdavimo priežiūra, gairėse taip pat paaiškinta, kaip priežiūros institucijos turėtų atsižvelgti į tokią praktiką ir tikrinti, ar ją vykdydami įpareigotieji subjektai laikosi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų;

(51)

deramo klientų patikrinimo reikalavimai yra būtini siekiant užtikrinti, kad įpareigotieji subjektai nustatytų, tikrintų ir stebėtų savo verslo santykius su klientais, atsižvelgdami į jų keliamą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusią riziką. Tikslus galimų ir esamų klientų duomenų nustatymas ir tikrinimas yra būtini siekiant suprasti su klientais susijusią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, nepriklausomai nuo to, ar jie yra fiziniai ar juridiniai asmenys. Įpareigotieji subjektai taip pat turėtų suprasti, kieno vardu arba kieno naudai vykdomas sandoris, pavyzdžiui, tais atvejais, kai kredito įstaigos arba finansų įstaigos teikia sąskaitas teisinių profesijų atstovams, kad jie gautų ar laikytų savo kliento lėšas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 25 punkte. Deramo klientų patikrinimo atveju asmuo, kurio naudai vykdomas sandoris ar veikla, nereiškia įpareigotojo subjekto jo kliento naudai vykdomo sandorio gavėjo ar naudos gavėjo;

(52)

būtina užtikrinti vienodą ir aukštą Sąjungos deramo klientų patikrinimo standartą, remiantis suderintais klientų tapatybės nustatymo ir tikrinimo reikalavimais ir mažinant nacionalinius skirtumus, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos visoje vidaus rinkoje ir būtų galima nuosekliai taikyti nuostatas visoje Sąjungoje. Kartu labai svarbu, kad įpareigotieji subjektai taikytų deramo klientų patikrinimo priemones vadovaudamiesi rizikos vertinimu grindžiamu požiūriu. Rizikos vertinimu grindžiamas požiūris nėra įpareigotiesiems subjektams pernelyg daug leidžianti galimybė. Jį taikant sprendimai priimami remiantis faktais, siekiant veiksmingiau valdyti Sąjungai ir joje veikiantiems subjektams kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką;

(53)

pilietinės visuomenės organizacijos, kurios vykdo labdaros ar humanitarinę veiklą trečiosiose valstybėse, padeda siekti Sąjungos tikslų užtikrinti taiką, stabilumą, demokratiją ir klestėjimą. Kredito įstaigos ir finansų įstaigos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad tokios organizacijos galėtų tęsti savo darbą; jos tai daro suteikdamos prieigą prie finansų sistemos ir svarbių finansinių paslaugų, kurios leistų nukreipti vystymosi ir humanitarinį finansavimą į besivystančius regionus ar konfliktų zonas. Nors įpareigotieji subjektai turėtų žinoti, kad dėl tam tikruose jurisdikciją turinčiuose subjektuose vykdomos veiklos jiems kyla didesnė pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika, vien tik pilietinės visuomenės organizacijos veikla tuose jurisdikciją turinčiuose subjektuose neturėtų lemti atsisakymo teikti finansines paslaugas arba tokių paslaugų teikimo nutraukimo, nes taikant rizikos vertinimu grindžiamą požiūrį reikia visapusiškai įvertinti konkrečių verslo santykių keliamą riziką ir taikyti tinkamas priemones konkrečiai rizikai mažinti. Nors kredito įstaigos ir finansų įstaigos gali laisvai nuspręsti, su kuo palaikyti sutartinius santykius, jos taip pat turėtų atminti savo pagrindinį vaidmenį užtikrinant tarptautinės finansų sistemos veikimą ir sudarant sąlygas lėšų, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 25 punkte, ar kriptoturto judėjimui siekiant svarbių vystymosi ir humanitarinių tikslų, kurių siekia pilietinės visuomenės organizacijos. Todėl siekdamos proporcingai mažinti su verslo santykiais susijusią riziką, tokios institucijos turėtų pasinaudoti lankstumu, kuris yra galimas pagal rizikos vertinimu grindžiamą požiūrį. Jokiomis aplinkybėmis kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežastimis negalima remtis, siekiant pagrįsti komercinius sprendimus, susijusius su būsimais ar esamais klientais;

(54)

įpareigotieji subjektai turėtų nustatyti tikrojo savininko tapatybę ir imtis pagrįstų priemonių, kad tą tapatybę patikrintų, naudodamiesi patikimais dokumentais ir informacijos šaltiniais. Susipažindami su centriniais informacijos apie tikrąją nuosavybę registrais (toliau – centriniai registrai) įpareigotieji subjektai gali užtikrinti suderinamumą su informacija, gauta tikrinimo proceso metu; tokie registrai neturėtų būti pagrindinis įpareigotojo subjekto tikrinimo šaltinis. Kai įpareigotieji subjektai nustato centriniuose registruose saugomos informacijos ir informacijos, kurią jie gauna iš kliento ar kitų patikimų šaltinių atlikdami deramą klientų patikrinimą, neatitikimus, jie turėtų apie tuos neatitikimus pranešti už atitinkamą centrinį registrą atsakingiems subjektams, kad būtų galima imtis priemonių neatitikimams pašalinti. Tas procesas prisideda prie tuose registruose saugomos informacijos kokybės ir patikimumo, taikant daugialypį metodą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad centriniuose registruose esanti informacija būtų tiksli, pakankama ir atnaujinta. Mažos rizikos situacijose ir kai įpareigotasis subjektas žino tikruosius savininkus, įpareigotieji subjektai turėtų galėti leisti klientui pranešti apie neatitikimus, jei nustatomi nedideli skirtumai, kuriuos sudaro tipografinio ar panašaus techninio pobūdžio klaidos;

(55)

reikia tinkamai mažinti užsienio teisės subjektų ir užsienio juridinių struktūrų keliamą riziką. Tais atvejais, kai už Sąjungos ribų įsisteigęs teisės subjektas arba tiesioginės patikos fondas ar panašios juridinės struktūros, administruojamos už Sąjungos ribų, arba kurių patikėtinis ar lygiavertį statusą turintis asmuo gyvena ar yra įsisteigęs už Sąjungos ribų, rengiasi užmegzti verslo santykį su įpareigotuoju subjektų, verslo santykius turėtų būti galima užmegzti tik su sąlyga, kad informacija apie tikruosius savininkus užregistruota valstybės narės centriniame registre. Tačiau įsisteigusiems už Sąjungos ribų teisės subjektams reikalavimas turėtų būti taikomas tik vidutinės arba didelės pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ar teroristų finansavimo rizikos atveju, kai ta rizika susijusi su užsienio teisės subjekto kategorija, sektoriumi, kuriame užsienio teisės subjektas veikia, arba vidutinės ar didelės pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ar teroristų finansavimo rizikos atveju, kai ta rizika susijusi su sektoriumi, kuriame veikia įpareigotasis subjektas. Tikrojo savininko informacijos registracija turėtų taip pat būti verslo santykių su įsisteigusiems už Sąjungos ribų teisės subjektais tęsimo sąlyga ir tuo atveju, kai tie santykiai po jų užmezgimo tampa susiję su tokia vidutine arba didele rizika;

(56)

verslo santykių užmezgimo arba veiksmų, būtinų nenuolatiniam sandoriui sudaryti, atlikimo procesas pradedamas tuomet, kai klientas pareiškia susidomėjimą įsigyti produktą arba gauti paslaugą iš įpareigotojo subjekto. Nekilnojamojo turto agentų siūlomos paslaugos apima pagalbą klientui randant nekilnojamąjį turtą, kurį jis galėtų įsigyti, parduoti, išnuomoti arba išsipirkti išperkamosios nuomos būdu. Tokios paslaugos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tikslais tampa svarbios tuomet, kai yra aiškių požymių, kad šalys nori įsigyti, parduoti, išnuomoti arba išsipirkti išperkamosios nuomos būdu arba imtis būtinų parengiamųjų veiksmų. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, momentas, kai šalys pateikia ir priima pasiūlymą pirkti arba nuomoti(s) turtą. Iki tol nėra būtinybės atlikti galimų klientų derama patikrinimą. Taip pat būtų neproporcinga atlikti asmenų, kurie dar nepareiškė suinteresuotumo pirkti ar nuomotis konkretų nekilnojamąjį turtą, deramą kliento patikrinimą;

(57)

nekilnojamojo turto sandoriams kyla pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika. Siekiant mažinti tą riziką, šio reglamento reikalavimai turėtų būti taikomi nekilnojamojo turto veiklos vykdytojams, tarpininkaujantiems perkant, parduodant ir nuomojant nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgiant į jų pavadinimą, pagrindinę veiklą ar profesiją, įskaitant nekilnojamojo turto vystytojus, kai jie tarpininkauja perkant, parduodant ir nuomojant nekilnojamąjį turtą ir tiek, kiek jie tai daro;

(58)

dėl anonimiškumo, susijusio su tam tikrais elektroninių pinigų produktais, kyla rizika, kad jais bus naudojamasi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais. Tačiau šiame sektoriuje esama didelių skirtumų ir ne visų elektroninių pinigų produktų atžvilgiu kyla to paties dydžio rizika. Pavyzdžiui, tam tikri mažos vertės elektroninių pinigų produktai, kaip antai išankstinio mokėjimo dovanų kortelės arba išankstinio mokėjimo kuponai galėtų būti mažiau rizikingi pinigų plovimo ar teroristų finansavimo požiūriu. Siekiant užtikrinti, kad sektoriui taikomi reikalavimai būtų proporcingi su juo susijusiai rizikai ir iš esmės netrukdytų jo veiklai, esant tam tikroms įrodytoms mažos rizikos aplinkybėms ir laikantis griežtų rizikos mažinimo sąlygų, turėtų būti įmanoma tiems produktams netaikyti tam tikrų deramo klientų patikrinimo priemonių, pavyzdžiui, kliento ir tikrojo savininko tapatybės nustatymo ir tikrinimo, bet ne sandorių ar verslo santykių stebėsenos. Tokią išimtį priežiūros institucijos gali leisti taikyti tik patikrinusios, ar įrodyta maža rizika, atsižvelgiant į atitinkamus rizikos veiksnius, kuriuos turi apibrėžti AMLA, ir taip, kad būtų veiksmingai mažinama bet kokia pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika ir užkirstas kelias galimybei apeiti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisykles. Bet kuriuo atveju bet kokia išimtis turėtų būti taikoma laikantis griežtų apribojimų, susijusių su didžiausia produkto verte, jo išimtiniu naudojimu prekėms ar paslaugoms įsigyti, ir su sąlyga, kad saugoma suma negali būti iškeista į kitą vertę;

(59)

neturėtų būti reikalaujama, kad įpareigotieji subjektai deramo patikrinimo priemones taikytų klientams, vykdantiems nenuolatinius arba susijusius sandorius, kurių vertė nesiekia tam tikros sumos, išskyrus atvejus, kai kyla įtarimų dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo. Nors daugumai nenuolatinių sandorių taikoma 10 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta ribinė vertė, turėtų būti reikalaujama, kad didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos sektoriuose veikiantys arba su didesne tokia rizika susijusius sandorius vykdantys įpareigotieji subjektai deramo klientų patikrinimo priemones taikytų sandoriams, kuriems taikomos mažesnės ribinės vertės. Siekdama nustatyti sektorius ar sandorius ir tinkamas tiems sektoriams ar sandoriams taikytinas ribines vertes, AMLA turėtų parengti specialių techninių reguliavimo standartų projektus;

(60)

esama konkrečių situacijų, kai deramo klientų patikrinimo tikslais, klientas nėra vien asmuo, sudarantis sandorius su įpareigotuoju subjektu. Taip yra, pavyzdžiui, kai nekilnojamojo turto sandoryje dalyvauja tik vienas notaras. Tokiais atvejais siekiant užtikrinti, kad būtų atliekami tinkami sandorio patikrinimai siekiant nustatyti galimus pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ar teroristų finansavimo atvejus, įpareigotieji subjektai tiek pirkėją, tiek pardavėją turėtų laikyti klientais ir deramo klientų patikrinimo priemones taikyti abiejų šalių atžvilgiu. Šiame reglamente turėtų būti pateikiamas tokių situacijų, kai klientas nėra įpareigotojo subjekto tiesioginis klientas arba nėra vien tik jo klientas, sąrašas. Tokiu sąrašu turėtų būti papildomas supratimas, kas yra klientas tipinėse situacijose, ir neturėtų būti laikoma, kad jis apima išsamų termino aiškinimą. Panašiai verslo santykiuose ne visada turėtų būti reikalaujama, kad tai būtų sutartiniai santykiai ar kitas formalus įsipareigojimas, jei paslaugos teikiamos pakartotinai arba per tam tikrą laikotarpį, taip apimant tam tikrą trukmės elementą. Tai, kad įpareigotiesiems subjektams, kurie yra valstybės pareigūnai, pagal nacionalinę teisę neleidžiama užmegzti sutartinių santykių su klientais, neturėtų būti aiškinama kaip draudimas įpareigotiesiems subjektams daugelį sandorių laikyti verslo santykiais kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tikslais;

(61)

Sąjungos mastu nustačius atsiskaitymų didelėmis grynųjų pinigų sumomis ribą, mažinama rizika, susijusi su tokių atsiskaitymų naudojimu. Tačiau įpareigotieji subjektai, vykdantys sandorius grynaisiais pinigais, kurių vertė nesiekia šios sumos, vis dar gali susidurti su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, kadangi per juos patenkama į Sąjungos finansinę sistemą. Todėl siekiant mažinti piktnaudžiavimo grynųjų pinigų naudojimu riziką, būtina reikalauti, kad būtų taikomos deramo klientų patikrinimo priemonės. Siekiant užtikrinti, kad priemonės būtų proporcingos rizikai, kurią kelia sandoriai, kurių vertė nesiekia 10 000 EUR, tokios priemonės turėtų apimti tik kliento ir tikrojo savininko tapatybės nustatymą ir tikrinimą, kai vykdomi nenuolatiniai sandoriai grynaisiais pinigais, kurių vertė siekia bent 3 000 EUR. Tas apribojimas neatleidžia įpareigotojo subjekto nuo visų deramo klientų patikrinimo priemonių taikymo, kai kyla įtarimų dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo, arba nuo pranešimo FŽP apie įtartinus sandorius;

(62)

kai kurie verslo modeliai grindžiami įpareigotojo subjekto verslo ryšiais su prekybininku, siekiant pasiūlyti mokėjimo inicijavimo paslaugas, per kurias prekybininkas gauna atlygį už prekių ar paslaugų teikimą, o ne su prekybininko klientu, kuris suteikia leidimą mokėjimo inicijavimo paslaugai, kad inicijuotų pavienį ar vienkartinį mokėjimo prekybininkui sandorį. Taikant tokį verslo modelį, įpareigotojo subjekto klientas kovos su pinigų plovimo ir teroristų finansavimu taisyklių tikslu yra prekybininkas, o ne prekybininko klientas. Todėl, kalbant apie mokėjimo inicijavimo paslaugas, įpareigotasis subjektas turėtų deramo klientų patikrinimo pareigas vykdyti prekybininko atžvilgiu. Kalbant apie kitas finansines paslaugas, kurioms taikomas šis reglamentas, įskaitant atvejus, kai jas teikia tas pats veiklos vykdytojas, klientas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į teikiamas paslaugas;

(63)

lošimo veiklos pobūdis, geografinė aprėptis ir susijusi rizika skiriasi. Siekiant užtikrinti proporcingą ir rizikos vertinimu grindžiamą šio reglamento taikymą, valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti lošimo paslaugas, susijusias su maža pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, tokias kaip valstybinės ar privačios loterijos arba valstybės administruojama lošimo veikla, ir nuspręsti netaikyti joms visų ar kai kurių šio reglamento reikalavimų. Atsižvelgiant į galimą tarpvalstybinį nacionalinių išimčių poveikį, būtina užtikrinti nuoseklų griežto rizikos vertinimu grindžiamo požiūrio taikymą visoje Sąjungoje. Tuo tikslu Komisijai turėtų būti suteikta galimybė patvirtinti valstybių narių sprendimus arba juos atmesti, kai išimtis nėra pagrįsta įrodyta maža rizika. Bet kuriuo atveju neturėtų būti daroma jokių išimčių veiklai, susijusiai su didesne rizika. Tai pasakytina apie tokią veiklą kaip lošimo namai, nuotolinis lošimas ir sporto lažybos, tačiau ne tais atvejais, kai nuotolinio lošimo veiklą administruoja valstybė, nesvarbu, ar tiesiogiai teikiant tas paslaugas, ar reglamentuojant tų lošimo paslaugų organizavimo, vykdymo ir administravimo būdą. Atsižvelgiant į riziką visuomenės sveikatai ar į nusikalstamą veiklą, kuri gali būti susijusi su lošimu, nacionalinės priemonės, reglamentuojančios jo organizavimą, vykdymą ir administravimą, gali padėti mažinti tai veiklai kylančią riziką, kai iš tikrųjų siekiama viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos tikslų;

(64)

lošimo paslaugų teikėjams taikytina 2 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta ribinė vertė yra pasiekiama, nepaisant to, ar klientas vykdo vieną bent jau tą sumą atitinkantį sandorį, ar kelis mažesnius sandorius, kurių vertė sudaro tą sumą. Tuo tikslu lošimo paslaugų teikėjai turėtų turėti galimybę priskirti sandorius konkrečiam klientui, net jei jie dar nepatikrino klientų tapatybės, kad galėtų nustatyti, ar ir kada pasiekta ribinė vertė. Todėl lošimo paslaugų teikėjai, prieš pradedami taikyti reikalavimą atlikti deramą klientų patikrinimą, turėtų turėti įsidiegę sistemas sandoriams priskirti ir stebėti. Lošimo namų ar kitų fizinių lošimo patalpų atveju gali būti sunku praktiškai patikrinti kliento tapatybę kiekvieno sandorio metu. Tokiais atvejais turėtų būti galimybė nustatyti klientų tapatybę ir ją patikrinti jiems atvykus į lošimo patalpas, su sąlyga, kad yra įdiegtos sistemos lošimo patalpose vykdomiems sandoriams, įskaitant lošimo žetonų pirkimą ar keitimą, priskirti tiems klientams;

(65)

nors Direktyvoje (ES) 2015/849 tam tikru mastu buvo suderintos su pareiga nustatyti klientų tapatybę susijusios valstybių narių taisyklės, nebuvo nustatytos išsamios taisyklės, susijusios su procedūromis, kurias turi vykdyti įpareigotieji subjektai. Atsižvelgiant į tai, kad tas aspektas yra itin svarbus siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, tikslinga, remiantis rizikos vertinimu grindžiamu požiūriu, nustatyti konkretesnes ir išsamesnes nuostatas dėl kliento tapatybės nustatymo ir patikrinimo, nepriklausomai nuo to, ar klientai yra fiziniai ar juridiniai asmenys, juridinės struktūros, pavyzdžiui, patikos fondai, ar pagal nacionalinę teisę teisnumą turintys subjektai;

(66)

technologijų raida ir skaitmenizacijos pažanga suteikia galimybę saugiai nuotoliniu arba elektroniniu būdu nustatyti ir patikrinti galimų ir esamų klientų tapatybę ir gali palengvinti deramą klientų patikrinimą nuotoliniu būdu. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 (23) išdėstyti tapatybės nustatymo sprendimai leidžia užtikrinti saugų ir patikimą galimų ir esamų klientų tapatybės nustatymą ir patikrinimą ir gali palengvinti deramą klientų patikrinimą nuotoliniu būdu. Turėtų būti atsižvelgiama į tame reglamente nustatytą elektroninės atpažinties procedūrą ir įpareigotieji subjektai ją turėtų taikyti vykdydami klientų tapatybės nustatymo procesą. Tokios tapatybės nustatymo priemonės, naudojamos kartu su tinkamomis rizikos mažinimo priemonėmis, gali kelti standartinę arba net mažą riziką. Kai klientas negali naudotis tokia elektronine atpažintimi, pavyzdžiui, dėl jo gyventojo statuso atitinkamoje valstybėje narėje arba dėl jo gyvenamosios vietos trečiojoje valstybėje, patikrinimas turėtų būti atliekamas naudojant atitinkamas kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugas;

(67)

siekiant užtikrinti, kad kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistema neleistų neteisėtoms lėšoms patekti į finansų sistemą, prieš pradėdami verslo santykius su galimais klientais įpareigotieji subjektai turėtų atlikti deramą klientų patikrinimą laikydamiesi rizikos vertinimu grindžiamo požiūrio. Vis dėlto, siekiant be reikalo nevilkinti įprastinio verslo proceso, įpareigotieji subjektai informaciją iš galimo kliento turėtų galėti rinkti ir užmegzdami verslo santykius. Kredito įstaigos ir finansų įstaigos reikiamą informaciją iš galimų klientų turėtų galėti gauti užmezgusios verslo santykius su sąlyga, kad sandoriai nebūtų inicijuojami iki tol, kol sėkmingai neužbaigiamas deramo klientų patikrinimo procesas;

(68)

deramo klientų patikrinimo procesas apima ne tik kliento tapatybės nustatymą ir patikrinimą. Prieš pradėdami verslo santykius ar vykdydami nenuolatinius sandorius, įpareigotieji subjektai taip pat turėtų įvertinti verslo santykių arba nenuolatinio sandorio tikslą ir pobūdį. Padėti geriau suprasti šį tikslą galima galimam klientui pateikiant ikisutartinę ar kitą informaciją apie siūlomą produktą ar paslaugą. Įpareigotieji subjektai visada turėtų turėti galimybę nedviprasmiškai įvertinti galimų verslo santykių arba nenuolatinio sandorio tikslą ir pobūdį. Jeigu naudodamiesi siūloma paslauga ar produktu klientai galės vykdyti įvairių rūšių sandorius ar veiklą, įpareigotieji subjektai turėtų gauti pakankamai informacijos apie kliento ketinimus dėl tokių verslo santykių;

(69)

siekiant užtikrinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos veiksmingumą, įpareigotieji subjektai turėtų reguliariai, laikydamiesi rizikos vertinimu grindžiamo požiūrio, peržiūrėti iš savo klientų gaunamą informaciją. Tikėtina, kad verslo santykiai kis, nes klientų aplinkybės ir veikla, kurią jie vykdo palaikydami verslo santykius, laikui bėgant kinta. Siekiant išlaikyti visapusišką supratimą apie klientų rizikos profilį ir vykdyti prasmingą sandorių tikrinimą, įpareigotieji subjektai turėtų reguliariai, laikydamiesi rizikos vertinimu grindžiamo požiūrio, peržiūrėti iš savo klientų gaunamą informaciją. Tokios peržiūros turėtų būti atliekamos periodiškai, tačiau jas taip pat turėtų paskatinti atitinkamų kliento aplinkybių pasikeitimai, kai faktai ir informacija rodo, kad gali pasikeisti kliento rizikos profilis ar jo tapatybės duomenys. Tuo tikslu įpareigotasis subjektas turėtų apsvarstyti, ar reikia peržiūrėti kliento bylą reaguojant į reikšmingus pokyčius į jurisdikciją turinčių subjektų, su kuriais sudaromi sandoriai, pokytį, sandorių vertės ar apimties pasikeitimą, kai pateikiami prašymai dėl naujų produktų ar paslaugų, kurie labai skiriasi rizikos atžvilgiu, arba esant su tikraisiais savininkais susijusiems pasikeitimams;

(70)

kalbant apie pakartotinius klientus, kuriems neseniai buvo taikomos deramo klientų patikrinimo priemonės, tos priemonės turėtų galėti būti laikomos pritaikytomis, jei gaunamas kliento patvirtinimas, kad registruose laikoma informacija ir dokumentai nepasikeitė. Toks metodas palengvina kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu pareigų vykdymą tais atvejais, kai įpareigotasis subjektas yra įsitikinęs, kad su klientu susijusi informacija nepasikeitė, kadangi įpareigotiesiems subjektams tenka deramų deramo klientų patikrinimo priemonių užtikrinimo pareiga. Visais atvejais iš kliento gautas patvirtinimas ir bet kokie turimos informacijos apie klientą pokyčiai turėtų būti registruojami;

(71)

įpareigotieji subjektai verslo santykių kontekste galėtų teikti daugiau nei vieną produktą arba paslaugą. Tomis aplinkybėmis reikalavimas reguliariai atnaujinti informaciją, duomenis ir dokumentus nėra skirtas atskiram produktui ar paslaugai, bet visiems verslo santykiams. Įpareigotieji subjektai, atsižvelgdami į tiekiamų produktų ar teikiamų paslaugų asortimentą, turi įvertinti, kada pasikeičia atitinkamos kliento aplinkybės arba kada tenkinamos kitos sąlygos, paskatinančios atnaujinti deramą klientų patikrinimą, ir pradėti kliento bylos peržiūrėjimą visų verslo santykių atžvilgiu;

(72)

įpareigotieji subjektai taip pat turėtų nustatyti stebėsenos sistemą, kad galėtų aptikti sandorius, dėl kurių gali kilti su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu susijusių įtarimų. Siekiant užtikrinti sandorių stebėsenos veiksmingumą, įpareigotųjų subjektų stebėsenos veikla iš esmės turėtų apimti visas klientams siūlomas paslaugas bei produktus ir visus sandorius, kurie vykdomi kliento vardu arba kuriuos įpareigotasis subjektas siūlo klientui. Tačiau ne visi sandoriai turi būti tikrinami atskirai. Stebėsenos intensyvumas turėtų atitikti rizikos vertinimu grindžiamą požiūrį ir ji turėtų būti vykdoma remiantis tiksliais ir tinkamais kriterijais, pirmiausia atsižvelgiant į klientų savybes ir su jais susijusios rizikos dydį, siūlomus produktus ir paslaugas bei susijusias valstybes ar geografines vietoves. AMLA turėtų parengti gaires, kuriomis būtų užtikrinta, kad verslo santykių ir sandorių stebėsenos intensyvumas būtų pakankamas ir proporcingas rizikos dydžiui;

(73)

nutraukus santykius, kai atitiktis deramo klientų patikrinimo priemonėms yra neįmanoma, mažėja įpareigotajam subjektui dėl galimų kliento profilio pokyčių kylanti rizika. Tačiau galėtų būti situacijų, kai šie santykiai neturėtų būti nutraukiami siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Taip yra, pavyzdžiui, gyvybės draudimo sutarčių atveju, kai įpareigotieji subjektai prireikus, kaip alternatyvą santykių nutraukimui, turėtų imtis priemonių verslo santykiams įšaldyti, be kita ko, uždrausdami bet kokias tolesnes paslaugas tam klientui ir neišmokėdami išmokų naudos gavėjams, kol bus galima įvykdyti deramo klientų patikrinimo priemones. Be to, dėl tam tikrų produktų ir paslaugų reikalaujama, kad įpareigotasis subjektas toliau laikytų arba gautų kliento lėšas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 25 punkte, pavyzdžiui, skolinimo, mokėjimo sąskaitų arba indėlių priėmimo atvejais. Tačiau tai neturėtų būti laikoma kliūtimi reikalavimui nutraukti verslo santykius, kurį galima įvykdyti užtikrinant, kad kliento naudai nebūtų vykdomi jokie sandoriai ar veikla;

(74)

siekiant užtikrinti nuoseklų šio reglamento taikymą, AMLA turėtų būti įpareigota parengti su deramu klientų patikrinimu susijusių techninių reguliavimo standartų projektus. Tuose techniniuose reguliavimo standartuose turėtų būti nustatyta būtiniausia informacija, kurią turi gauti įpareigotieji subjektai, kad užmegztų naujus verslo santykius su klientais arba įvertintų esamus santykius, atsižvelgiant į su kiekvienu klientu susijusios rizikos dydį. Be to, techninių reguliavimo standartų projektai turėtų suteikti pakankamai aiškumo, kad rinkos dalyviai galėtų sukurti saugias, prieinamas ir novatoriškas priemones, skirtas klientų tapatybei patikrinti ir deramam klientų patikrinimui vykdyti, taip pat ir nuotoliniu būdu, laikantis technologinio neutralumo principo. Tos konkrečios užduotys atitinka Reglamente (ES) 2024/1620 nustatytą AMLA vaidmenį ir atsakomybę.

(75)

deramų klientų patikrinimo priemonių suderinimas prisidės prie nuoseklaus ir visuomet veiksmingo su esamu ar galimu klientu susijusios rizikos supratimo, nepriklausomai nuo to, kur Sąjungoje bus pradėti verslo santykiai. Taip pat tas suderinimas turėtų užtikrinti, kad įpareigotieji subjektai vykdant deramą klientų patikrinimą surinktos informacijos nenaudotų, siekdami taikyti rizikos mažinimo būdus, dėl kurių galėtų būti apeitos kitos teisinės pareigos, ypač tos, kurios nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/92/ES (24) arba Direktyvoje (ES) 2015/2366, nepasiekus Sąjungos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslų. Kad būtų galima tinkamai prižiūrėti, kaip laikomasi deramo klientų patikrinimo pareigų, svarbu, kad įpareigotieji subjektai saugotų įrašus apie atliktus veiksmus ir deramo klientų patikrinimo metu surinktą informaciją, nepriklausomai nuo to, ar su jais užmezgami nauji verslo santykiai, ar, atsisakę užmegzti verslo santykius, jie pateikė pranešimą apie įtartiną sandorį. Jeigu įpareigotasis subjektas nusprendžia neužmegzti verslo santykių su galimu klientu arba nusprendžia nutraukti esamus verslo santykius, atsisakyti vykdyti nenuolatinius sandorius arba taikyti verslo santykių nutraukimui alternatyvias priemones, į deramo klientų patikrinimo įrašus turėtų būti įtraukiama tokio sprendimo priežastis. Tai suteiks priežiūros valdžios institucijoms galimybę įvertinti, ar įpareigotieji subjektai tinkamai taiko savo deramo klientų patikrinimo būdus ir kaip kinta subjektui kylanti rizika, taip pat padės rinkti statistinius įrodymus apie tai, kaip įpareigotieji subjektai visoje Sąjungoje taiko deramo klientų patikrinimo taisykles;

(76)

pagal galiojančią kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą taikoma esamų klientų peržiūros metodika jau dabar yra grindžiama rizikos vertinimu. Tačiau, atsižvelgiant į didesnę pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo riziką, susijusią su tam tikromis tarpinėmis struktūromis, tas metodas gali neleisti laiku aptikti ir įvertinti rizikos. Todėl svarbu užtikrinti, kad būtų vykdoma ir nuolatinė aiškiai apibrėžtų jau esamų klientų kategorijų stebėsena;

(77)

pati rizika yra kintamo pobūdžio, o kintamieji – tiek pavieniui, tiek kartu – gali didinti arba mažinti galimą kylančią riziką ir dėl to daryti įtaką pasirenkant tinkamo lygio prevencines priemones, pavyzdžiui, deramo klientų patikrinimo priemones;

(78)

mažos rizikos situacijose įpareigotiesiems subjektams turėtų būti suteikiama galimybė taikyti supaprastintas deramo patikrinimo priemones. Tai nereiškia, kad taikomos deramo klientų patikrinimo išimtys arba kad šios priemonės apskritai netaikomos. Veikiau tai reiškia, kad gali būti taikomas supaprastintas arba mažesnis tikrinimo priemonių rinkinys, kuris vis dėlto turėtų apimti visas standartinės deramo patikrinimo procedūros dalis. Laikantis rizikos vertinimu grindžiamo požiūrio, įpareigotiesiems subjektams vis dėlto turėtų būti suteikiama galimybė sumažinti klientų ar sandorių tikrinimo dažnumą ar intensyvumą arba kliautis tinkamomis prielaidomis dėl verslo santykių tikslo ar paprastų produktų naudojimo. Techniniuose reguliavimo standartuose, susijusiuose su deramu klientų patikrinimu, turėtų būti nustatytos konkrečios supaprastintos priemonės, kurias įpareigotieji subjektai gali įgyvendinti, jeigu Komisijos Sąjungos lygmeniu atliekamame rizikos vertinime nustatomos mažesnės rizikos situacijos. Rengdama techninių reguliavimo standartų projektus AMLA turėtų deramai atsižvelgti į socialinės ir finansinės įtraukties išsaugojimą;

(79)

reikėtų pripažinti, kad tam tikrose situacijose pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika yra didesnė. Nors reguliariai taikant deramo klientų patikrinimo reikalavimus turėtų būti nustatoma visų klientų tapatybė ir verslo pobūdis, tam tikrais atvejais būtinos ypač griežtos klientų tapatybės nustatymo ir tikrinimo priemonės. Todėl būtina nustatyti išsamias tokio sustiprinto deramo patikrinimo priemonių taisykles, įskaitant konkrečias tarpvalstybinių korespondentinių santykių atveju taikomas sustiprinto deramo patikrinimo priemones;

(80)

tarpvalstybiniai korespondentiniai santykiai su trečiųjų valstybių įstaigomis respondentėmis yra nuolatinio ir kartotinio pobūdžio. Be to, ne visos tarpvalstybinės korespondentinės bankininkystės paslaugos yra susijusios su tokio paties lygio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika. Todėl sustiprinto deramo patikrinimo priemonių intensyvumas turėtų būti nustatomas vadovaujantis rizika grindžiamo požiūrio principais. Tačiau rizika grindžiamas požiūris neturėtų būti taikomas palaikant ryšius su trečiosios valstybės įstaigomis respondentėmis, kurių fiziškai nėra teritorijose, kuriose jos yra įsteigtos, arba su neregistruotais ir veiklos leidimo neturinčiais subjektais, kurie teikia kriptoturto paslaugas. Atsižvelgiant į didelę fiktyvioms įstaigoms būdingą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, kredito ir finansų įstaigos neturėtų užmegzti jokių korespondentinių santykių su tokiomis fiktyviomis įstaigomis, taip pat su atitinkamomis įstaigomis trečiosiose valstybėse, kurios leidžia fiktyvioms įstaigoms naudotis jų sąskaitomis. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo Sąjungos finansų sistema siekiant teikti nereguliuojamas paslaugas, kriptoturto paslaugų teikėjai taip pat turėtų užtikrinti, kad jų sąskaitų nenaudotų tarpinės biržos, ir turėtų turėti politiką bei procedūras tokiems mėginimams aptikti;

(81)

vykdydamos priežiūros funkciją, priežiūros institucijos galėtų nustatyti situacijas, kai trečiosios valstybės įstaigų respondenčių įvykdyti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų pažeidimai arba trūkumai joms vykdant kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimus kelia riziką Sąjungos finansų sistemai. Siekiant mažinti tą riziką, AMLA turėtų turėti galimybę teikti rekomendacijas Sąjungos kredito įstaigoms ir finansų įstaigoms, kad informuotų jas apie savo nuomonę dėl tų trečiųjų valstybių įstaigų respondenčių trūkumų. Tos rekomendacijos turėtų būti teikiamos tais atvejais, kai AMLA ir Sąjungos finansų priežiūros institucijos sutaria, kad trečiųjų valstybių įstaigų respondenčių padaryti pažeidimai ir jų trūkumai gali turėti įtakos Sąjungos kredito įstaigoms ir finansų įstaigų korespondentiniams santykiams kylančiai rizikai, ir su sąlyga, kad trečiosios valstybės įstaiga respondentė ir jos priežiūros institucija turėjo galimybę pateikti savo nuomones. Siekiant apsaugoti gerą Sąjungos finansų sistemos veikimą, kredito įstaigos ir finansų įstaigos, reaguodamos į AMLA rekomendacijas, turėtų imtis tinkamų priemonių, be kita ko, susilaikydamos nuo korespondentinių santykių užmezgimo ar tęsimo, išskyrus atvejus, kai jos gali imtis pakankamų rizikos mažinimo priemonių korespondentinių santykių keliamai rizikai mažinti;

(82)

kalbant apie sustiprinto deramo patikrinimo priemones, tai, kad reikia gauti vyresniosios vadovybės leidimą užmegzti verslo santykius, ne visais atvejais turi reikšti, kad reikia gauti direktorių valdybos leidimą. Turėtų būti leidžiama, kad tokį leidimą suteiktų asmuo, turintis pakankamai žinių apie subjektui kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, ir einantis pakankamai aukštas pareigas, kad galėtų priimti sprendimus, turinčius įtakos jam kylančiai rizikai;

(83)

siekiant apsaugoti tinkamą Sąjungos finansų sistemos ir vidaus rinkos veikimą nuo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant nustatyti trečiąsias valstybes, kurių nacionaliniai kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi trūkumų, keliančių grėsmę Sąjungos vidaus rinkos integralumui. Dėl kintančio už Sąjungos ribų kylančio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmių pobūdžio, kuriam kisti padeda nuolatinė technologijų ir nusikaltėlių turimų priemonių raida, reikia greitai ir nuolat pritaikyti teisinės sistemos nuostatas, susijusias su trečiosiomis valstybėmis, kad būtų veiksmingai mažinama esama rizika ir užkertamas kelias atsirasti naujai rizikai. Komisija turėtų atsižvelgti į tarptautinių organizacijų ir standartus nustatančių institucijų, dirbančių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, informaciją, pavyzdžiui, FATF viešus pareiškimus, tarpusavio vertinimo ar išsamių vertinimų ataskaitas arba paskelbtas tolesnių veiksmų ataskaitas, remdamasi ja savo vertinime, ir, kai tikslinga, pritaikyti savo vertinimus pagal ten nustatytus pokyčius. Komisija turėtų imtis veiksmų per 20 dienų nuo trečiosios valstybės kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimo trūkumų, keliančių grėsmę Sąjungos vidaus rinkos integralumui, nustatymo;

(84)

trečiosios valstybės, kurių atžvilgiu atitinkama tarptautinė standartus nustatanti institucija, t. y. FATF, ragina imtis veiksmų, turi didelių ir nuolatinių strateginių trūkumų, susijusių su jų teisinėmis ir institucinėmis kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemomis ir jų įgyvendinimu ir galinčių kelti didelę grėsmę Sąjungos finansų sistemai. Nuolatinis tų didelių strateginių trūkumų pobūdis, rodantis, kad trečioji valstybė nėra pakankamai įsipareigojusi arba nuolat nesugeba tų trūkumų pašalinti, rodo didesnę tokių trečiųjų valstybių keliamą grėsmę, dėl kurios reikia imtis veiksmingų, nuoseklių ir suderintų Sąjungos lygmeniu taikomų rizikos mažinimo priemonių. Todėl įpareigotieji subjektai, siekdami valdyti ir mažinti pagrindinę riziką, su tokiomis didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis susijusiems nenuolatiniams sandoriams ir verslo santykiams turėtų taikyti visą galimų sustiprinto deramo patikrinimo priemonių rinkinį. Be to, dėl aukšto rizikos lygio leidžiama taikyti ir papildomas specialias atsakomąsias priemones tiek įpareigotųjų subjektų, tiek valstybių narių lygmeniu. Taikant tokį požiūrį būtų išvengta skirtumų nustatant atitinkamas atsakomąsias priemones, dėl kurių galėtų kilti rizika visai Sąjungos finansų sistemai. Jei valstybės narės nustato konkrečią riziką, kuri nemažėja, jos turėtų galėti taikyti papildomas atsakomąsias priemones; tokiu atveju jos turėtų apie tai pranešti Komisijai. Jei Komisija mano, kad ta rizika yra svarbi vidaus rinkai, ji turėtų galėti atnaujinti atitinkamą deleguotąjį aktą, kad į jį būtų įtrauktos papildomos atsakomosios priemonės tai rizikai mažinti. Jei Komisija mano, kad tos atsakomosios priemonės nėra būtinos ir kenkia tinkamam Sąjungos vidaus rinkos veikimui, jai turėtų būti suteikti įgaliojimai nuspręsti, kad valstybė narė nutraukia konkrečios atsakomosios priemonės taikymą. Prieš pradėdama to sprendimo priėmimo procedūrą, Komisija turėtų suteikti atitinkamai valstybei narei galimybę pateikti savo nuomonę dėl Komisijos nuomonės. AMLA turi techninių žinių, todėl ji gali padėti Komisijai nustatyti tinkamas atsakomąsias priemones;

(85)

nusikaltėliai gali siekti pasinaudoti teisinių ir institucinių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemų atitikties užtikrinimo ir įgyvendinimo trūkumais trečiosiose valstybėse, kurioms FATF nurodymu taikoma griežtesnė stebėsena. Dėl to Sąjungos finansų sistemai gali kilti rizika, kuri turi būti valdoma ir mažinama. Tų trečiųjų valstybių įsipareigojimas spręsti nustatytų trūkumų klausimą nepašalinant pačios rizikos pateisina ne tokį griežtą rizikos mažinimo atsaką, koks būtų taikomas didelės rizikos trečiosioms valstybėms. Kai trečiosios valstybės įsipareigoja spręsti nustatytų trūkumų klausimą, bendradarbiaudami su tose trečiosiose valstybėse esančiais fiziniais ar teisės subjektais, įpareigotieji subjektai nenuolatiniams sandoriams ir verslo santykiams turėtų taikyti sustiprinto deramo patikrinimo priemones, kurios būtų pritaikytos atsižvelgiant į kiekvienoje trečiojoje valstybėje nustatytus konkrečius trūkumus. Toks detalus taikytinų sustiprinto deramo patikrinimo priemonių nustatymas vadovaujantis rizikos vertinimu grindžiamu požiūriu taip pat užtikrintų, kad priemonės būtų proporcingos rizikos dydžiui. Siekdama užtikrinti tokį nuoseklų ir proporcingą požiūrį, Komisija turėtų turėti galimybę nustatyti, kokios konkrečios sustiprinto deramo patikrinimo priemonės reikalingos, kad būtų mažinama konkrečiai valstybei būdinga rizika. AMLA turi techninių ekspertinių žinių, todėl ji gali padėti Komisijai nustatyti tinkamas sustiprinto deramo patikrinimo priemones;

(86)

valstybės, kurios FATF nėra viešai įvardijamos kaip tokios, kurių atžvilgiu raginama imtis veiksmų ar kurias reikėtų atidžiau stebėti, vis tiek gali kelti konkrečią ir rimtą grėsmę Sąjungos finansų sistemos integralumui, kurią galėtų lemti arba reikalavimų laikymosi trūkumai, arba nuolatinio pobūdžio reikšmingi strateginiai jų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimo trūkumai. Siekiant mažinti tą konkrečią riziką, kurios negalima mažinti taikant priemones valstybėms su strateginiais trūkumais arba valstybėms su reikalavimų laikymosi trūkumais, Komisija turėtų turėti galimybę imtis veiksmų išimtinėmis aplinkybėmis, nustatydama tokias trečiąsias valstybes, remdamasi aiškiu kriterijų rinkiniu ir padedama AMLA. Atsižvelgdama į Sąjungos finansų sistemai kylančios rizikos dydį, Komisija turėtų reikalauti taikyti visas sustiprinto deramo patikrinimo priemones ir konkrečioms šalims skirtas atsakomąsias priemones, pavyzdžiui, didelės rizikos trečiųjų valstybių atveju, arba konkrečioms šalims skirtas sustiprinto deramo patikrinimo priemones, pavyzdžiui, reikalavimų laikymosi trūkumų turinčių trečiųjų valstybių atveju;

(87)

siekiant užtikrinti nuoseklų trečiųjų valstybių, kurios kelia konkrečią ir rimtą grėsmę Sąjungos finansų sistemai, nors FATF viešai neįvardijamos kaip tokios, ir kurių atžvilgiu raginama imtis veiksmų ar kurias reikėtų atidžiau stebėti, nustatymą, Komisija turėtų galėti įgyvendinimo aktais nustatyti metodiką, kurią taikant išimtinėmis aplinkybėmis yra nustatomos tokios trečiosios valstybės. Ta metodika visų pirma turėtų apimti tai, kaip bus vertinami kriterijai, ir sąveikos su tokiomis trečiosiomis valstybėmis bei valstybių narių ir AMLA dalyvavimo parengiamuosiuose tokio nustatymo etapuose procesą;

(88)

atsižvelgiant į tai, kad pagal šį reglamentą nustatytų trečiųjų valstybių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos arba jų įgyvendinimo priemonės galėtų būti keičiamos, pavyzdžiui, dėl valstybės įsipareigojimo spręsti nustatytų trūkumų klausimą arba dėl to, kad buvo priimtos atitinkamos jiems pašalinti skirtos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priemonės, ir dėl jų galėtų pasikeisti susijusios rizikos pobūdis ir dydis, Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti, kaip nustatomos tokios konkrečios sustiprinto deramo patikrinimo priemonės, siekdama užtikrinti, kad jos išliktų proporcingos ir tinkamos;

(89)

galimos išorės grėsmės Sąjungos finansų sistemai kyla ne tik dėl trečiųjų valstybių, bet gali atsirasti ir dėl konkrečių su klientais susijusių rizikos veiksnių arba produktų, paslaugų, sandorių ar pristatymo kanalų, susijusių su konkrečia už Sąjungos ribų esančia geografine vietove. Todėl reikia nustatyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tendencijas, riziką ir būdus, su kuriais galėtų susidurti Sąjungos įpareigotieji subjektai. AMLA turi geriausias galimybes aptikti bet kokias už Sąjungos ribų atsirandančias pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tipologijas ir stebėti jų raidą, kad Sąjungos įpareigotiesiems subjektams būtų teikiamos gairės dėl poreikio taikyti sustiprinto deramo patikrinimo priemones, skirtas tokiai rizikai mažinti;

(90)

dėl santykių su asmenimis, kurie Sąjungoje ar tarptautiniu lygmeniu eina arba ėjo svarbias viešąsias pareigas, ypač asmenimis, kurie yra iš valstybių, kuriose itin paplitusi korupcija, gali kilti didelė grėsmė finansų sektoriaus reputacijai ir didelė teisinė rizika. Tarptautinės pastangos kovoti su korupcija taip pat pateisina poreikį skirti ypatingą dėmesį tokiems asmenims ir taikyti tinkamas sustiprinto deramo patikrinimo priemones asmenims, kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, taip pat aukšto rango tarptautinių organizacijų pareigūnams. Todėl būtina nurodyti priemones, kurias įpareigotieji subjektai turėtų taikyti sandorių ar verslo santykių su politikoje dalyvaujančiais asmenimis atvejais. Siekiant palengvinti rizikos vertinimu grindžiamo požiūrio taikymą, AMLA turėtų būti įpareigota paskelbti gaires, pagal kurias turėtų būti vertinama su tam tikrais politikoje dalyvaujančiais asmenimis, jų šeimos nariais ar artimais pagalbininkais susijusios rizikos dydis;

(91)

rizika, susijusi su asmenimis, kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, gali kilti ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu arba savivaldybių lygmeniu. Tai ypač pasakytina apie vietos lygmenį tankiai apgyvendintose vietovėse, pavyzdžiui, miestuose; šiuo lygmeniu kaip ir regioniniu lygmeniu dažnai valdomos didelės viešosios lėšos ir prieiga prie ypatingos svarbos paslaugų ar leidimų, todėl kyla korupcijos ir su tuo susijusio pinigų plovimo rizika. Todėl svarbu į regionų ir vietos valdžios institucijų, įskaitant savivaldybių ir didmiesčių regionų grupes, kuriose gyvena ne mažiau kaip 50 000 gyventojų, vadovų kategoriją įtraukti asmenis, kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos. Kartu reikėtų pripažinti, kad valstybių narių geografija ir administracinė struktūra labai skiriasi, o valstybėse narėse, remiantis rizika, turėtų būti tikslinga nustatyti žemesnę ribinę vertę atitinkamoms vietos valdžios institucijoms. Kai valstybės narės nusprendžia nustatyti žemesnes ribines vertes, jos apie tas žemesnes ribines vertes turėtų pranešti Komisijai;

(92)

valstybės, regionų ar vietos institucijų kontroliuojamų įmonių administracinių, valdymo ar priežiūros organų nariai taip pat gali susidurti su korupcijos ir susijusio pinigų plovimo rizika. Atsižvelgiant į tokių įmonių biudžeto ir valdomų lėšų dydį, tokia rizika yra ypač aktuali valstybės kontroliuojamų įmonių vyresniesiems vykdomųjų organų nariams. Rizika taip pat gali kilti dėl didelių įmonių, kurias kontroliuoja regionų ir vietos valdžios institucijos. Todėl regionų ar vietos valdžios institucijų kontroliuojamų įmonių vyresnieji vykdomieji direktoriai turėtų būti laikomi politikoje dalyvaujančiais asmenimis, kai tos įmonės laikomos vidutinėmis arba didelėmis įmonėmis ar grupėmis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (25) 3 straipsnyje. Tačiau, pripažįstant geografinius ir administracinius organizacinius skirtumus, taip pat su šiomis įmonėmis ir jų vyresniaisiais vykdomaisiais direktoriais susijusius įgaliojimus ir pareigas, valstybės narės turėtų turėti galimybę, remdamosi rizika, nuspręsti nustatyti žemesnę metinės apyvartos ribinę vertę. Tokiu atveju valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie tą sprendimą;

(93)

siekiant Sąjungoje nustatyti politikoje dalyvaujančius asmenis, valstybės narės turėtų skelbti sąrašus, kuriuose būtų nurodomos konkrečios pareigos, kurios pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus laikomos svarbiomis viešosiomis pareigomis. Valstybės narės turėtų kiekvienos jų teritorijoje akredituotos tarptautinės organizacijos paprašyti skelbti asmenų, kurie eina svarbias viešąsias pareigas toje tarptautinėje organizacijoje, sąrašą ir jį nuolat atnaujinti. Komisijai turėtų būti pavesta sudaryti ir skelbti visoje Sąjungoje galiojantį asmenų, kuriems patikėtos svarbios viešosios pareigos Sąjungos institucijose ar įstaigose, sąrašą. Siekiant užtikrinti suderintą požiūrį į svarbių viešųjų pareigų nustatymą ir pranešimą apie jas, Komisija turėtų galėti įgyvendinimo aktais nustatyti valstybių narių naudotiną pranešimų formą, ir jai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos šiame reglamente nustatytos svarbių viešųjų pareigų kategorijos, kai jos yra bendros visose valstybėse narėse;

(94)

kai klientams nebėra patikimos svarbios viešosios pareigos, jie vis tiek gali kelti didesnę riziką, pavyzdžiui, dėl neoficialios įtakos, kurią jie vis dar gali daryti, arba dėl to, kad jų ankstesnės ir šiuo metu einamos pareigos yra susijusios. Labai svarbu, kad įpareigotieji subjektai atsižvelgtų į tokią tebekeliamą riziką ir taikytų vieną ar daugiau sustiprinto deramo patikrinimo priemonių tol, kol bus nustatyta, kad asmenys nebekelia rizikos, tačiau bet kuriuo atveju ne trumpiau kaip 12 mėnesių po to, kai jiems nebėra patikėtos viešosios pareigos;

(95)

draudimo bendrovės dažnai nepalaiko ryšių su jų draudimo sutarčių naudos gavėjais. Tačiau jos turėtų turėti galimybę nustatyti didesnės rizikos atvejus, pavyzdžiui, kai su draudimo sutartimi susijusias pajamas gauna politikoje dalyvaujantis asmuo. Siekiant nustatyti, ar taip yra, draudimo sutartyje turėtų būti nurodytos pagrįstos priemonės, kuriomis naudos gavėjo tapatybė būtų nustatoma taip pat, kaip ir naujo kliento atveju. Turėtų būti galima imtis priemonių ne vėliau kaip išmokant išmokas arba perduodant teises pagal draudimo sutartį;

(96)

artimais privačiais ir profesiniais santykiais galėtų būti piktnaudžiaujama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais. Dėl tos priežasties politikoje dalyvaujantiems asmenimis taikomos priemonės turėtų būti taikomos ir jų šeimos nariams bei asmenims, kurie yra žinomi kaip artimi pagalbininkai. Tinkamas šeimos narių ir artimų pagalbininkų tapatybės nustatymas galėtų priklausyti nuo socialinės ir ekonominės bei kultūrinės šalies, kurioje yra politiškoje dalyvaujantis asmuo, struktūros. Atsižvelgiant į tai, AMLA turėtų būti pavesta paskelbti kriterijų, pagal kuriuos turi būti nustatoma artimais pagalbininkais laikytinų asmenų tapatybė, gaires;

(97)

šeimos narių, kuriais galėtų pasinaudoti politikoje dalyvaujantys asmenys, santykiai apima ne tik tėvus ir palikuonis, bet gali apimti ir brolius bei seseris. Tai ypač pasakytina apie politikoje dalyvaujančių asmenų, kurie užima aukštus centrinės valdžios postus, kategorijas. Vis dėlto pripažįstant, kad nacionaliniu lygmeniu egzistuoja skirtingos socialinės, ekonominės ir kultūrinės struktūros, kurios galėtų turėti įtakos galimybei piktnaudžiauti brolių ir seserų giminystės ryšiais, valstybės narės turėtų turėti galimybę taikyti platesnę taikymo sritį, apimančią brolių ir seserų priskyrimą prie politikoje dalyvaujančių asmenų šeimos narių, kad būtų deramai mažinama piktnaudžiavimo tais ryšiais rizika. Kai valstybės narės nusprendžia nustatyti platesnę taikymo sritį, jos turėtų pateikti Komisijai išsamią informaciją apie tą platesnę taikymo sritį;

(98)

reikalavimai, susiję su politikoje dalyvaujančiais asmenims, jų šeimos nariais ir asmenimis, apie kuriuos žinoma, kad jie yra artimi pagalbininkai, yra prevencinio, o ne baudžiamojo, pobūdžio ir neturėtų būti aiškinami kaip suponuojantys, kad politikoje dalyvaujantys asmenys, jų šeimos nariai ar artimi pagalbininkai dalyvauja nusikalstamoje veikloje. Atsisakymas turėti verslo santykių su asmeniu vien remiantis nustatymu, kad tai yra politikoje dalyvaujantis asmuo arba politikoje dalyvaujančio asmens šeimos narys ar asmuo, apie kurį žinoma, kad jis yra artimas pagalbininkas, prieštarauja šio reglamento turiniui ir dvasiai;

(99)

atsižvelgiant į leidimo investuotojams gyventi šalyje programų pažeidžiamumą, atsirandantį dėl pinigų plovimo, mokestinių nusikaltimų, korupcijos ir sankcijų išvengimo, taip pat galimų susijusių didelių grėsmių visos Sąjungos saugumui, tikslinga, kad įpareigotieji subjektai atliktų bent konkretų sustiprintą deramą klientų, kurie yra trečiųjų valstybių piliečiai ir kurie pagal tas programas prašo suteikti teisę gyventi valstybėje narėje, patikrinimą;

(100)

teikiant personalizuotas turto valdymo paslaugas didelį turtą turintiems asmenims, kredito įstaigoms ir finansų įstaigoms, patikos ar bendrovių paslaugų teikėjams galėtų kilti specifinė rizika, įskaitant riziką, kylančią dėl sudėtingo ir dažnai personalizuoto tokių paslaugų pobūdžio. Todėl būtina nustatyti sustiprinto deramo patikrinimo priemones, kurios turėtų būti taikomos bent tais atvejais, kai manoma, kad tokie verslo santykiai kelia didelę pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ar teroristų finansavimo riziką. Nustatant, kad klientas turi mažiausiai 50 000 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline ar užsienio valiuta vertės turtą, atsižvelgiama į finansinį ir investicinį turtą, įskaitant grynuosius pinigus ir pinigų ekvivalentus, laikomus kaip indėlius ar taupymo produktuose, taip pat investicijas, pavyzdžiui, akcijas, obligacijas ir savitarpio fondus, net jei jie laikomi pagal ilgalaikius susitarimus su tuo įpareigotuoju subjektu. Be to, reikėtų atsižvelgti į kliento nekilnojamojo turto vertę, išskyrus jo privatų būstą. To nustatymo tikslu kredito įstaigos ir finansų įstaigos, patikos ar bendrovių paslaugų teikėjai neprivalo tiksliai įvertinti bendro kliento turto ar prašyti tikslaus įvertinimo. Veikiau tokie subjektai turėtų imtis priemonių, kad nustatytų, ar klientas turi mažiausiai 50 000 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline ar užsienio valiuta vertės turtą kaip finansinį, investicinį ar nekilnojamąjį turtą;

(101)

siekiant išvengti pakartotinių klientų tapatybės nustatymo procedūrų, taikant tinkamas apsaugos priemones, įpareigotiesiems subjektams tikslinga leisti remtis kitų įpareigotųjų subjektų surinkta informacija apie klientus. Tais atvejais, kai įpareigotasis subjektas kliaujasi kitu įpareigotuoju subjektu, faktinė atsakomybė už deramą klientų patikrinimą turėtų tekti įpareigotajam subjektui, kuris nusprendžia kliautis kito įpareigotojo subjekto atliktu deramu kliento patikrinimu. Įpareigotasis subjektas, kurio informacija naudojama, taip pat turėtų išlaikyti savo atsakomybę už tai, kad būtų laikomasi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų, įskaitant reikalavimą pranešti apie įtartinus sandorius ir saugoti įrašus;

(102)

visoje Sąjungoje nustačius suderintus kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimus, be kita ko, susijusius su grupės lygmens politika ir procedūromis, keitimasis informacija ir kliovimasis leidžia grupėje veiklą vykdantiems įgaliotiesiems subjektams maksimaliai pasinaudoti toje grupėje įdiegtomis sistemomis su tais pačiais klientais susijusiose situacijose. Tomis taisyklėmis sudaromos sąlygos ne tik nuosekliai ir veiksmingai įgyvendinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisykles visoje grupėje, bet ir pasinaudoti masto ekonomija grupės lygmeniu, pavyzdžiui, sudarant galimybes grupės įpareigotiesiems subjektams remtis kitų grupės įpareigotųjų subjektų taikomų procesų rezultatais, kad įvykdytų savo klientų tapatybės nustatymo ir tikrinimo reikalavimus;

(103)

norint užtikrinti, kad kliovimasis trečiosiomis šalimis būtų veiksmingas, reikia aiškiau apibrėžti tokiems santykiams taikomas sąlygas. AMLA turėtų būti pavesta parengti sąlygų, kurias įvykdžius būtų galima kliautis trečiosiomis šalimis, bei atitinkamų šalių vaidmenų ir pareigų gaires. Siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas nuoseklus kliovimasis, tose gairėse taip pat turėtų būti paaiškinta, kaip priežiūros institucijos turėtų atsižvelgti į tokią veiklą ir tikrinti, ar ją vykdydami įpareigotieji subjektai laikosi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų;

(104)

tikrosios nuosavybės sąvoka buvo apibrėžta siekiant padidinti sudėtingų korporacinių struktūrų skaidrumą. Poreikis gauti tikslią, atnaujintą ir tinkamą informaciją apie tikrąjį savininką yra itin svarbus veiksnys aptinkant nusikaltėlius, kurie priešingu atveju savo tapatybę galėtų dangstyti tokia neskaidria bendrovės struktūra. Šiuo metu reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog korporaciniai subjektai ir kiti teisės subjektai, taip pat tiesioginės patikos fondai ir kitos panašios juridinės struktūros gautų ir saugotų tinkamą, tikslią ir atnaujintą informaciją apie savo tikruosius savininkus. Tačiau valstybės narės reikalauja skirtingo lygio skaidrumo. Taisyklės gali būti aiškinamos skirtingai, todėl taikomi skirtingi tam tikro teisės subjekto ar juridinės struktūros tikrųjų savininkų nustatymo būdai. Tai, inter alia, lemia nenuoseklūs netiesioginių teisės subjekto ar juridinės struktūros tikrųjų savininkų apskaičiavimo metodai, ir valstybių narių teisinės sistemos skirtumai. Tai trukdo užtikrinti skaidrumą, kurį buvo numatyta užtikrinti. Todėl būtina patikslinti taisykles, kad būtų užtikrinta nuosekli tikrojo savininko apibrėžtis ir jos taikymas visoje vidaus rinkoje;

(105)

taikant taisykles, skirtas nustatyti teisės subjektų, taip pat juridinių struktūrų tikruosius savininkus, gali kilti įgyvendinimo klausimų, kai atitinkami suinteresuotieji subjektai susiduria su konkrečiais atvejais, ypač sudėtingų korporacinių struktūrų atvejais, kai kartu taikomi nuosavybės dalies ir kontrolės kriterijai, arba siekiant nustatyti netiesioginius tikruosius savininkus ar kontrolę. Siekdama padėti tiems teisės subjektams, patikėtiniams ar lygiavertį statusą panašiose juridinėse struktūrose turintiems asmenims, taikyti tas taisykles, ir atsižvelgdama į šiuo reglamentu siekiamą suderinimo tikslą, Komisija turi turėti galimybę priimti gaires, kuriose būtų nurodyta, kaip taikomos tikrųjų savininkų nustatymo taisyklės esant įvairiems scenarijams, be kita ko, pateikdama atvejų pavyzdžius;

(106)

norint tinkamai nustatyti tikruosius savininkus, reikia nustatyti, ar kontrolė vykdoma kitomis priemonėmis. Nuosavybės dalies ar kontrolės turint nuosavybės dalį buvimo nustatymas yra būtinas, tačiau nepakankamas ir neatmeta būtinybės atlikti patikrinimus tikriesiems savininkams nustatyti. Tikrinimas, ar fizinis asmuo vykdo kontrolę kitomis priemonėmis, nėra vėlesnio tikrinimo priemonė, kuri turi būti taikoma tik kai nepavyksta nustatyti nuosavybės dalies. Abu tikrinimai, tai yra nuosavybės dalies ar kontrolės per nuosavybės dalį ir kontrolė kitomis priemonėmis buvimo, turėtų būti vykdomi tuo pačiu metu;

(107)

paprastai korporacinio subjekto tikrieji savininkai yra asmenys, nuosavybės teise turintys 25 % ar daugiau akcijų paketo ar balsavimo teisių, ar kitos nuosavybės dalies. Nuosavybės dalis turėtų apimti tiek kontrolės teises, tiek teises, kurios yra svarbios gaunant naudą, pavyzdžiui, teisę į pelno ar kitų vidaus išteklių ar likvidavimo balanso dalį. Tačiau galėtų būti situacijų, kai rizika, kad tam tikrų kategorijų korporaciniais subjektais gali būti pasinaudota pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais, yra didesnė, pavyzdžiui, dėl konkrečių didesnės rizikos sektorių, kuriuose tie korporaciniai subjektai veikia. Tokiais atvejais būtina imtis griežtesnių skaidrumo priemonių siekiant atgrasyti nusikaltėlius nuo tų subjektų įsteigimo ar įsiskverbimo į juos per tiesioginę ar netiesioginę nuosavybę ar kontrolę. Siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų tinkamai mažinti tokią skirtingų lygių riziką, būtina įgalioti Komisiją nustatyti tas korporacinių subjektų kategorijas, kurioms turėtų būti taikomos žemesnės tikrosios nuosavybės skaidrumo reikalavimų ribinės vertės. Tuo tikslu valstybės narės turėtų informuoti Komisiją, kai jos nustato korporacinių asmenų, kurių atžvilgiu kyla didesnė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, kategorijas. Tuose pranešimuose valstybėms narėms taip pat turėtų būti galima nurodyti žemesnę nuosavybės ribinę vertę, kurią taikant, jų nuomone, galėtų būti mažinama rizika. Toks nustatymas turėtų būti toliau vykdomas ir turėtų būti grindžiamas Sąjungos lygmens rizikos vertinimu ir nacionalinio rizikos vertinimo rezultatais, taip pat atitinkamomis analizėmis ir ataskaitomis, parengtomis AMLA, Europolo ar kitų Sąjungos įstaigų, kurios veikia pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn srityse. Ta žemesnė ribinė vertė turėtų būti pakankamai žemo lygio, kad būtų mažinama didesnė pasinaudojimo korporaciniais subjektais nusikalstamais tikslais rizika. Šiuo tikslu ta nustatyta žemesnė ribinė vertė apskritai neturėtų būti didesnė kaip 15 % akcijų paketo ar balsavimo teisių, ar kitos nuosavybės dalies. Tačiau galėtų būti atvejų, kai, remiantis rizikos vertinimu, aukštesnė ribinė vertė būtų proporcingesnė su nustatyta rizika susijusiam klausimui spręsti. Tokiais atvejais Komisija turėtų turėti galimybę nustatyti 15–25 % nuosavybės dalies ribinę vertę;

(108)

dėl sudėtingo daugiasluoksnės nuosavybės ir kontrolės struktūrų pobūdžio jų tikruosius savininkus nustatyti yra sunkiau. Sąvoka „nuosavybės arba kontrolės struktūra“ siekiama apibūdinti, kokiu būdu teisės subjektas netiesiogiai priklauso nuosavybės teise arba yra kontroliuojamas arba kokiu būdu juridinė struktūra yra netiesiogiai kontroliuojama, atsižvelgiant į tarp teisės subjektų ar struktūrų esančius santykius įvairiais lygmenimis. Siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį visoje vidaus rinkoje, būtina paaiškinti tokiose situacijose taikomas taisykles. Tuo tikslu tuo pačiu metu būtina įvertinti, ar kuris nors fizinis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai turi 25 % ar daugiau akcijų paketo akcijų ar balsavimo teisių, ar kitos nuosavybės dalies ir ar kuris nors fizinis asmuo kontroliuoja tiesioginį akcininką, turintį 25 % ar daugiau korporacinio subjekto akcijų paketo ar balsavimo teisių, ar kitos nuosavybės dalies. Netiesioginio akcijų paketo valdymo atveju tikrieji savininkai turėtų būti nustatomi dauginant akcijas nuosavybės grandinėje. Tuo tikslu visos tam pačiam fiziniam asmeniui tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančios akcijos turėtų būti sudedamos. Todėl reikia atsižvelgti į akcijų paketo valdymą kiekviename nuosavybės lygmenyje. Kai 25 % korporacinio subjekto akcijų paketo ar balsavimo teisių, ar kitos nuosavybės dalies priklauso akcininkui, kuris yra teisės subjektas, ne bendrovė, tikrasis savininkas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečią akcininko struktūrą, įskaitant tai, ar kuris nors fizinis asmuo kontroliuoja akcininką kitomis priemonėmis;

(109)

nustatyti korporacinio subjekto tikrąjį savininką tais atvejais, kai korporacinio subjekto akcijos priklauso juridinei struktūrai arba kai jos priklauso fondui ar panašiam teisės subjektui, gali būti sunkiau, atsižvelgiant į skirtingą teisės subjektų ir juridinių struktūrų tikrųjų savininkų pobūdį ir nustatymo kriterijus. Todėl būtina nustatyti aiškias taisykles, taikytinas tiems daugiasluoksnės struktūros atvejams. Tokiais atvejais visi juridinės struktūros arba panašaus korporacinio subjekto, pavyzdžiui, fondo, tikrieji savininkai turėtų būti teisės subjekto, kurio akcijas valdo juridinė struktūra arba fondas, tikrieji savininkai;

(110)

siekiant užtikrinti nuoseklų taisyklių taikymą visoje vidaus rinkoje, būtinas bendras kontrolės sąvokos supratimas ir tikslesnė kontrolės priemonių apibrėžtis. Kontrolė turėtų būti suprantama kaip realus gebėjimas primesti savo valią korporacinio subjekto sprendimų esminiais klausimais priėmimo procese. Įprasta kontrolės priemonė yra didžioji balsavimo teisių dalis. Tikrojo savininko statusas taip pat gali būti nustatytas vykdant kontrolę kitomis priemonėmis, neturint didelės ar jokios nuosavybės dalies. Dėl tos priežasties, siekiant nustatyti visus asmenis, kurie yra tikrieji teisės subjekto savininkai, kontrolę reikėtų nustatyti nepriklausomai nuo nuosavybės dalies. Paprastai kontrolė gali būti vykdoma bet kokiomis priemonėmis, įskaitant teisines ir neteisines priemones. Į tas priemones galima atsižvelgti vertinant, ar kontrolė vykdoma kitomis priemonėmis, priklausomai nuo konkrečios kiekvieno teisės subjekto padėties;

(111)

netiesioginė nuosavybė ar kontrolė galėtų būti suteikiama per kelias grandinės grandis arba per kelias atskiras arba tarpusavyje susijusias grandines. Grandinės grandis galėtų būti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba juridinė struktūra. Grandžių tarpusavio ryšius galėtų sudaryti nuosavybės dalis, balsavimo teisės arba kitos kontrolės priemonės. Tokiais atvejais, kai nuosavybės struktūra vienu metu apima ir nuosavybės dalį, ir kontrolę, norint, kad būtų laikomasi suderinto su tikrosios nuosavybės nustatymu susijusio požiūrio, reikia konkrečios išsamios taisyklės, kaip nustatyti tikruosius savininkus;

(112)

siekiant faktiškai užtikrinti skaidrumą, tikrosios nuosavybės taisyklės turėtų būti taikomos kuo platesniam valstybių narių teritorijose įsteigtų ar sukurtų teisės subjektų ir juridinių struktūrų ratui. Tai apima korporacinius subjektus, kurių savybėms būdinga galimybė juose turėti nuosavybės teises, taip pat teisės subjektams ir į tiesioginės patikos fondus panašias juridines struktūras. Dėl valstybių narių teisės sistemų skirtumų tos plačios kategorijos apima daug skirtingų organizacinių struktūrų. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai teisės subjektų, kurių tikrieji savininkai nustatomi laikantis korporacinių subjektų ir kitų teisės subjektų tikrųjų savininkų tapatybės nustatymo taisyklių, rūšių sąrašus;

(113)

dėl tam tikrų teisės subjektų, pavyzdžiui, asociacijų, profesinių sąjungų, politinių partijų ar bažnyčių, specifinio pobūdžio jų tikrųjų savininkų negalima prasmingai nustatyti remiantis nuosavybės dalimi arba naryste. Tačiau tais atvejais gali būti, kad jų vyresnieji vadovai teisės subjekto kontrolę vykdo kitomis priemonėmis. Tais atvejais tokie vadovai turėtų būti nurodomi kaip tikrieji savininkai;

(114)

siekiant užtikrinti nuoseklų tiesioginės patikos ir panašių teisės subjektų, pavyzdžiui, fondų, ar kitų panašių juridinių struktūrų tikrųjų savininkų nustatymą, būtina nustatyti suderintas tikrosios nuosavybės taisykles. Valstybės narės turėtų turėti Komisijai pateikti teisės subjektų ir juridinių struktūrų, panašių į tiesioginės patikos fondus, kurių tikrieji savininkai nustatomi pagal tiesioginės patikos fondų ir panašių teisės subjektų ar struktūrų tikrųjų savininkų nustatymo reikalavimus, rūšių sąrašą. Komisijai turėtų galėti įgyvendinimo aktu patvirtinti pagal valstybių narių teisę reglamentuojamų juridinių struktūrų ir teisės subjektų, kurių struktūra ar funkcijos panašios į tiesioginės patikos fondų, sąrašą;

(115)

diskrecinės patikos fondai suteikia savo patikėtiniams diskreciją paskirstyti patikos fondo turą arba iš jo gaunamą naudą. Todėl nuo pradžių nenustatomas joks naudos gavėjas ar naudos gavėjų klasė, o veikiau asmenų grupė, iš kurios patikėtiniai gali pasirinkti naudos gavėjus, arba asmenys, kurie taps naudos gavėjais patikėtiniams nepasinaudojus savo diskrecija. Kaip pripažinta neseniai peržiūrėtuose FAFT standartuose dėl juridinių struktūrų, tokia diskrecija gali būti piktnaudžiaujama ir ja sudaromos sąlygos nuslėpti tikruosius savininkus, jei diskrecinės patikos fondams nebus nustatytas minimalus skaidrumo lygis, nes su tikraisiais savininkais susijęs skaidrumas būtų užtikrintas tik patikėtiniams naudojantis savo diskrecija. Todėl, siekiant užtikrinti tinkamą ir nuoseklų visų rūšių teisinių struktūrų skaidrumą, svarbu, kad diskrecinės patikos fondų atveju taip pat būtų renkama informacija apie patikėtinių nustatomus įgaliojimų turėtojus, ir apie numatytuosius gavėjus, kurie gautų turtą arba naudą patikėtiniams nepasinaudojus savo diskrecija. Esama situacijų, kuriose įgaliojimų turėtojai arba numatytieji gavėjai galėtų būti identifikuoti ne kaip asmenys, o kaip asmenų klasė. Tais atvejais turėtų būti renkama informacija apie tą klasę, taip pat informacija apie atskirus asmenis, kurie iš tos klasės pasirenkami;

(116)

tiesioginės patikos fondų ir panašių juridinių struktūrų savybės valstybėse narėse gali skirtis. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi suderinto požiūrio, tikslinga nustatyti bendrus tokių struktūrų identifikavimo principus. Tiesioginės patikos fondai yra patikėtojo iniciatyva sukurti patikos fondai. Į šio reglamento taikymo sritį neturėtų būti įtraukti fondai, kurie įsteigiami pagal įstatymą arba kuriuos steigiant nėra vadovaujamasi aiškiu patikėtojo ketinimu juos sukurti. Tiesioginės patikos fondai paprastai įsteigiami dokumentu, tokiu kaip rašytiniu aktu arba rašytiniu patikos dokumentu ir paprastai tenkina verslo ar asmeninius poreikius. Į tiesioginės patikos fondus panašios teisinės struktūros yra juridinio asmens statuso neturinčios struktūros, kurių struktūra ar funkcijos yra panašūs. Lemiamas veiksnys yra ne teisinės struktūros rūšies nustatymas, o tai, ar jai būdingos tiesioginės patikos fondo apibrėžtyje nurodytos pagrindinės savybės, t. y. patikėtojo ketinimas pavesti turto administravimą ir kontrolę tam tikram asmeniui siekiant nurodyto tikslo, paprastai verslo arba asmeninio pobūdžio, pavyzdžiui, naudos gavėjų naudos tikslu. Siekiant užtikrinti, kad būtų nuosekliai nustatomi į tiesioginės patikos fondus panašių teisinių struktūrų tikrieji savininkai, valstybės narės turėtų pranešti Komisijai į tiesioginės patikos fondus panašių teisinių struktūrų rūšių sąrašą. Su tokiu pranešimu turėtų būti pateikiamas vertinimas, kuriuo pagrindžiamas tam tikrų į tiesioginės patikos fondus panašių juridinių struktūrų identifikavimas, taip pat nurodoma, kodėl kitos juridinės struktūros savo struktūra ar funkcijomis laikytos nepanašiomis į tiesioginės patikos fondus. Atlikdamos tokį vertinimą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į visas pagal jų teisę reglamentuojamas teisines struktūras;

(117)

kiek tai susiję su kai kurių teisės subjektų, pavyzdžiui, fondų, tiesioginės patikos fondų ir panašių teisinių struktūrų rūšimis, nėra įmanoma nustatyti atskirų naudos gavėjų, nes dar turi būti nuspręsta, kas jie yra. Tokiais atvejais informacija apie tikruosius savininkus vietoj to turėtų apimti naudos gavėjų klasės ir jos savybių apibūdinimą. Kai tik iš tos klasės paskiriami naudos gavėjai, jie yra tikrieji savininkai. Be to, tam tikrų rūšių teisės subjektų ir juridinių struktūrų atveju naudos gavėjai yra, bet atsižvelgiant į su tais teisės subjektais ar juridinėmis struktūromis susijusią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką nustatyti, kas jie yra, nėra proporcinga. Taip yra reguliuojamų produktų, tokių kaip pensijų sistemos, patenkančios į Europos Parlamento direktyvos (ES) 2016/2341 (26) taikymo sritį, atveju, ir taip galėtų būti, pavyzdžiui, darbuotojų finansinės nuosavybės ar dalyvavimo sistemų arba teisės subjektų ar juridinių struktūrų, kurios nesiekia pelno arba kurių tikslas yra labdara, atveju, jeigu su tokiais teisės subjektų ir juridinėmis struktūromis susijusi rizika yra maža. Tais atvejais turėtų pakakti nustatyti naudos gavėjų klasę;

(118)

Direktyva (ES) 2016/2341 reglamentuojamos pensijų sistemos yra reguliuojami produktai, kuriems taikomi griežti priežiūros standartai ir kurie kelia mažą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. Kai tokios pensijų sistemos sukuriamos juridinės struktūros forma, jų naudos gavėjai yra samdomi ir kiti darbuotojai, kuriems tų su jų darbo sutartimi susietų produktų reikia savo pensijų išmokoms valdyti. Dėl savo specifinio pobūdžio pensijos kelia mažą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, todėl nebūtų proporcinga reikalauti nurodyti kiekvieną iš tų naudos gavėjų, o skaidrumo pareigoms įvykdyti pakanka nurodyti jų klasę ir jos savybes;

(119)

siekiant užtikrinti nuoseklų kolektyvinio investavimo subjektų tikrųjų savininkų nustatymą, būtina nustatyti suderintas tikrosios nuosavybės taisykles. Nesvarbu, ar kolektyvinio investavimo subjektai valstybėje narėje yra teisės subjekto statusą turinčio subjekto formos, juridinio asmens statuso neturinčios teisinės struktūros formos ar bet kurios kitos formos, požiūris, kurio laikomasi nustatant tikrąjį savininką, turėtų atitikti jų tikslą ir funkciją;

(120)

siekiant nuoseklaus požiūrio į tikrosios nuosavybės skaidrumo tvarką taip pat reikia užtikrinti, kad ta pati informacija apie tikruosius savininkus būtų renkama visoje vidaus rinkoje. Tikslinga nustatyti tikslius reikalavimus dėl informacijos, kuri kiekvienu atveju turėtų būti renkama. Ta informacija apima būtiniausius tikrojo savininko asmens duomenis, informaciją apie jo turimų su teisės subjektu arba juridine struktūra susijusių naudos teisių pobūdį ir mastą ir informaciją apie teisės subjektą arba juridinę struktūrą, kuri yra būtina norint užtikrinti tinkamą fizinio asmens, kuris yra tikrasis savininkas, tapatybės nustatymą, taip pat priežastis, dėl kurių buvo nustatyta, kad tikrasis savininkas yra tas asmuo;

(121)

tam, kad tikrosios nuosavybės skaidrumo sistema būtų veiksminga, reikia, kad informacija būtų renkama naudojantis skirtingais kanalais. Toks įvairiapusis požiūris apima informaciją, kurią turi pats teisės subjektas arba tiesioginės patikos fondo patikėtinis arba lygiavertį statusą panašioje juridinėje struktūroje turintys asmenys, informaciją, įpareigotųjų subjektų gautą atliekant deramą klientų patikrinimą, ir informaciją, laikomą centriniuose registruose. Iš tų šaltinių gautos informacijos kryžminė patikra padeda užtikrinti, kad su kiekvienos rūšies šaltiniu susijusi informacija būtų pakankama, tiksli ir atnaujinta. Tuo tikslu, siekiant išvengti neatitikimų dėl skirtingų požiūrių, svarbu nurodyti, kokių kategorijų duomenys visada turėtų būti renkami norint užtikrinti, kad informacija apie tikrąją nuosavybę būtų pakankama. Tai apima pagrindinę informaciją apie teisės subjektą ir juridinę struktūrą, kuri yra būtina sąlyga tam, kad pats teisės subjektas ar juridinė struktūra suprastų savo struktūrą, nesvarbu, ar ji būtų vykdoma nuosavybės ar kontrolės būdu;

(122)

kai teisės subjektas ir juridinės struktūros yra sudėtingos struktūros dalis, norint įsitikinti, kas yra jų tikrieji savininkai, reikia su jų nuosavybės arba kontrolės struktūra susijusio aiškumo. Tuo tikslu svarbu, kad teisės subjektai ir juridinės struktūros aiškiai suprastų, kokie santykiai lemia jų netiesioginę nuosavybę ar kontrolę, įskaitant visus tarpinius etapus tarp tikrųjų savininkų ir paties teisės subjekto ar juridinės struktūros, nesvarbu, ar tie santykiai yra kitų teisės subjektų ir juridinių struktūrų, ar paskyrimo santykių formos. Identifikavus nuosavybės ir kontrolės struktūrą sudaromos sąlygos nustatyti, kokiais būdais nustatoma nuosavybės teisė į teisės subjektą arba gali būti vykdoma jo kontrolė, todėl tai yra būtina norint visapusiškai suprasti tikrojo savininko padėtį. Todėl į informaciją apie tikrąjį savininką visuomet turėtų būti įtraukiamas santykių struktūros apibūdinimas;

(123)

veiksmingos tikrosios nuosavybės skaidrumo sistemos pagrindas yra teisės subjektų žinios apie fizinius asmenis, kurie yra jų tikrieji savininkai. Todėl visi Sąjungos teisės subjektai turėtų gauti ir saugoti pakankamą, tikslią ir atnaujintą informaciją apie tikrąją nuosavybę. Ta informacija turėtų būti saugoma 5 metus, o centriniams registrams turėtų būti perduodami už informacijos saugojimą atsakingo asmens duomenys. Tas saugojimo laikotarpis atitinka informacijos, surinktos vykdant kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimus, pavyzdžiui, atliekant deramą klientų patikrinimą, saugojimo laikotarpį. Siekiant užtikrinti galimybę vykdyti kryžminę informacijos patikrą ir ją patvirtinti, pavyzdžiui, naudojant pranešimo apie neatitikimus mechanizmą, tikslinga užtikrinti, kad atitinkami duomenų saugojimo laikotarpiai būtų suderinti;

(124)

siekiant užtikrinti, kad informacija apie tikrąją nuosavybę būtų atnaujinta, teisės subjektas turėtų atnaujinti tokią informaciją iš karto po bet kokio pasikeitimo ir periodiškai ją tikrinti, pavyzdžiui, kai pateikiamos finansinės ataskaitos arba kitaip periodiškai bendraujant su valdžios institucijomis. Informacijos atnaujinimo terminas turėtų būti pagrįstas atsižvelgiant į galimas sudėtingas situacijas;

(125)

teisės subjektai turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad nustatytų savo tikruosius savininkus. Tačiau galėtų būti atvejų, kai neįmanoma nustatyti, kuriam fiziniam asmeniui subjektas faktiškai priklauso arba kuris jį kontroliuoja. Tokiais išimtiniais atvejais, jeigu išnaudojamos visos identifikavimo priemonės, deramo kliento patikrinimo metu teikiant įpareigotiesiems subjektams informaciją apie tikrąją nuosavybę arba pateikiant informaciją centriniam registrui vietoj informacijos apie tikruosius savininkus turėtų būti galima pateikti informaciją apie vyresniuosius vadovus. Nors tose situacijoje nurodoma vyresniųjų vadovų tapatybė, jie nėra tikrieji savininkai. Teisės subjektai turėtų registruoti veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant nustatyti jų tikruosius savininkus, ypač kai naudojamasi šia kraštutine priemone, ir šie veiksmai turėtų būti tinkamai pagrindžiami ir dokumentuojami;

(126)

tai, kad informaciją gauti sunku, neturėtų būti pagrįsta priežastis nesistengti nustatyti tikrųjų savininkų ir vietoj to nurodyti vyresniąją vadovybę. Todėl teisės subjektai visada turėtų galėti pagrįsti savo abejones dėl surinktos informacijos teisingumo. Toks pagrindimas turėtų būti proporcingas teisės subjekto keliamai rizikai ir jo nuosavybės struktūros sudėtingumui. Visų pirma, kai to reikia, kompetentingoms institucijoms turėtų būti skubiai pateikiama užfiksuota informacija apie veiksmus, kurių imtasi, ir, atsižvelgiant į riziką, tai galėtų apimti direktorių valdybos sprendimus ir jų posėdžių protokolus, partnerystės susitarimus, patikos dokumentus, neformalius susitarimus, kuriais suteikiami teisiniams įgaliojimams lygiaverčiai įgaliojimai, arba kitas sutartis ir dokumentaciją. Tais atvejais, kai dėl konkrečios teisės subjekto formos ir struktūros akivaizdu, kad tikrųjų savininkų nėra, pagrindimas turėtų būti suprantamas kaip to fakto nurodymas, t. y. kad teisės subjektas dėl konkrečios savo formos ir struktūros neturi tikrojo savininko. Toks tikrojo savininko nebuvimas gali atsirasti, kai, pavyzdžiui, nėra teisės subjekto nuosavybės dalių arba teisės subjektas negali būti galutinai kontroliuojamas kitomis priemonėmis;

(127)

atsižvelgiant į tikrosios nuosavybės nustatymo tikslą – užtikrinti veiksmingą teisės subjektų skaidrumą, proporcinga netaikyti tam tikriems subjektams pareigos nustatyti savo tikrąjį savininką. Tokia tvarka gali būti taikoma tik subjektams, kurių atveju nustatyti jų tikruosius savininkus ir juos įregistruoti nėra naudinga ir kai panašus skaidrumo lygis užtikrinamas kitomis priemonėmis nei tikroji nuosavybė. Todėl pareiga nustatyti, kas yra jų tikrasis savininkas, neturėtų būti taikoma valstybės narės viešosios teisės reglamentuojamiems subjektams. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB (27) buvo nustatyti griežti skaidrumo reikalavimai bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Tam tikromis aplinkybėmis tais skaidrumo reikalavimais užtikrinama skaidrumo tvarka gali būti lygiavertė šiame reglamente nustatytoms taisyklėms dėl tikrosios nuosavybės skaidrumo. Taip yra tais atvejais, kai bendrovės kontrolė vykdoma naudojantis balsavimo teisėmis, o bendrovės nuosavybės ar kontrolės struktūros nariai yra tik fiziniai asmenys. Tomis aplinkybėmis nereikia toms bendrovėms, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, taikyti tikrosios nuosavybės reikalavimų. Pareigos nustatyti, kas yra tikrasis savininkas, ir jį užregistruoti netaikymas teisės subjektams neturėtų daryti poveikio įpareigotųjų subjektų pareigai atliekant deramą klientų patikrinimą nustatyti kliento tikrąjį savininką;

(128)

reikia užtikrinti vienodas sąlygas įvairių rūšių juridiniam statusui ir vengti piktnaudžiavimo tiesioginės patikos fondais ir juridinėmis struktūromis, kurios dažnai būna sudarytos iš daugelio sudėtingų elementų, siekiant dar labiau paslėpti informaciją apie tikrąją nuosavybę. Todėl bet kurio valstybėje narėje administruojamo, valstybėje narėje įsteigto ar esančio tiesioginės patikos fondo patikėtiniai turėtų būti atsakingi už pakankamos, tikslios ir atnaujintos informacijos apie tikrąją tiesioginės patikos fondo nuosavybę gavimą ir saugojimą ir už savo statuso atskleidimą bei tos informacijos pateikimą deramą klientų patikrinimą vykdantiems įpareigotiesiems subjektams. Bet kuris kitas tiesioginės patikos fondo tikrasis savininkas turėtų padėti patikėtiniui gauti tokią informaciją;

(129)

dėl juridinių struktūrų pobūdžio ir viešos informacijos apie jų struktūras ir tikslą trūkumo patikėtiniams arba lygiavertį statusą turintiems asmenims tenka ypatinga pareiga gauti ir saugoti visą susijusią informaciją apie juridinę struktūrą. Tokia informacija turėtų sudaryti sąlygas identifikuoti juridinę struktūrą, jai skirtą ar per ją administruojamą turtą ir nustatyti, kas yra patikos atstovas ar išorės paslaugų teikėjas. Siekiant palengvinti kompetentingų institucijų veiklą pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo prevencijos, atvejų nustatymo ir tyrimo srityse, svarbu, kad patikėtiniai nuolat atnaujintų tą informaciją ir saugotų ją pakankamai ilgai po to, kai nustoja vykdyti patikėtinių ar lygiavertes funkcijas. Teikti įpareigotiesiems subjektams bazinį informacijos apie juridinę struktūrą kiekį taip pat būtina, kad jiems būtų sudarytos sąlygos visiškai išsiaiškinti verslo santykių arba nenuolatinio sandorio, kuriame dalyvauja teisinė struktūra, tikslą, tinkamai įvertinti susijusią riziką ir įgyvendinti proporcingas tos rizikos mažinimo priemones;

(130)

atsižvelgiant į tam tikrų juridinių struktūrų specifinę sąrangą ir poreikį užtikrinti pakankamą jų tikrosios nuosavybės informacijos skaidrumą, tokioms į tiesioginės patikos fondus panašioms juridinėms struktūroms turėtų būti taikomi tikrosios nuosavybės reikalavimai, lygiaverčiai tiesioginės patikos fondams taikomiems reikalavimams;

(131)

susitarimais dėl paskirtojo asmens gali būti sudaromos sąlygos nuslėpti tikrųjų savininkų tapatybę, nes paskirtasis asmuo gali veikti kaip teisės subjekto direktorius ar akcininkas, o informacija apie jį skiriantįjį asmenį ne visada atskleidžiama. Tokie paskyrimai gali slėpti tikrosios nuosavybės ir kontrolės struktūrą, kai tikrieji savininkai nenori atskleisti savo tapatybės ar vaidmens. Todėl reikia nustatyti skaidrumo reikalavimus, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo tokiomis priemonėmis ir kad nusikaltėliams būtų užkirstas kelias slapstytis už jų vardu veikiančių asmenų. Paskirtojo asmens ir jį paskyrusio asmens tarpusavio santykiai nepriklauso nuo to, ar jie daro poveikį visuomenei arba trečiosioms šalims. Nors nominalūs akcininkai, kurių vardai ir pavardės nurodomi viešuose arba oficialiuose dokumentuose, formaliai turėtų nepriklausomai kontroliuoti bendrovę, turėtų būti reikalaujama atskleisti, ar jie veikia vadovaudamiesi kieno nors kito nurodymais pagal privatų susitarimą. Teisės subjektų nominalūs akcininkai ir nominalūs direktoriai turėtų turėti pakankamai informacijos apie juos paskyrusio asmens ir bet kurio tikrojo juos paskyrusio asmens savininko tapatybę ir atskleisti ją bei savo statusą teisės subjektams. Tą pačią informaciją teisės subjektai taip pat turėtų pateikti įpareigotiesiems subjektams, kai taikomos deramo klientų patikrinimo priemonės, ir centriniams registrams;

(132)

turi būti mažinama užsienio teisės subjektų ir užsienio juridinių struktūrų, kuriomis piktnaudžiaujama siekiant nukreipti fondų pajamas į Sąjungos finansų sistemą, keliama rizika. Kadangi trečiosiose valstybėse tikriesiems savininkams taikomi standartai gali būti nepakankami, kad būtų užtikrintas toks pat kaip Sąjungoje skaidrumo lygis ir laiku pateikiama tikrosios nuosavybės informacija, turi būti užtikrinamos tinkamos priemones, padedančios tam tikromis aplinkybėmis nustatyti tikruosius užsienio teisės subjektų ar užsienio juridinių struktūrų savininkus. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad už Sąjungos ribų įsteigti teisės subjektai ir už Sąjungos ribų administruojami tiesioginės patikos fondai ar panašios juridinės struktūros, ar kurių patikėtiniai ar lygiavertį statusą turintys asmenys, gyvena ar yra įsteigti už Sąjungos ribų, atskleistų savo tikruosius savininkus, kai jie veikia Sąjungoje pradėdami verslo santykius su Sąjungos įpareigotuoju subjektu, Sąjungoje įsigydami nekilnojamojo turto arba įsigydami tam tikrų didelės vertės prekių iš Sąjungoje esančių įpareigotųjų subjektų, arba po viešųjų pirkimų procedūros su jais sudaromos prekių ar paslaugų arba koncesijų sutartys. Valstybėse narėse patiriama rizika galėtų skirtis, bet kita ko, priklausomai nuo įpareigotųjų subjektų kategorijos ar jų vykdomos veiklos rūšies, taip pat nuo jų teritorijoje esančio nekilnojamojo turto patrauklumo nusikaltėliams. Todėl, kai valstybės narės nustato, kad esama didesnės rizikos atvejų, reaguodamos į tą riziką jos turėtų galėti imtis papildomų rizikos mažinimo priemonių;

(133)

užsienio teisės subjektų ir užsienio juridinių struktūrų registravimo reikalavimai turėtų būti proporcingi su jų veikla Sąjungoje susijusiai rizikai. Atsižvelgiant į Sąjungos vidaus rinkos atvirumą ir į tai, kad užsienio teisės subjektai naudojasi Sąjungoje įsisteigusių įpareigotųjų subjektų teikiamomis paslaugomis, kurių daugelis yra susiję su mažesne pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo rizika, tikslinga apriboti registravimo reikalavimą įtraukiant tik teisės subjektus, kurie priklauso didelės rizikos sektoriams, vykdo didelės rizikos kategorijos veiklą arba kuriems teikia paslaugas įpareigotieji subjektai, veikiantys sektoriuose, kuriems būdinga didesnė rizika. Juridinių struktūrų privatus pobūdis ir užsienio juridinių struktūrų atveju egzistuojančios kliūtys gauti informaciją apie tikrąją nuosavybę pateisina registravimo reikalavimo taikymą nepriklausomai nuo rizikos lygio, susijusio su juridinei struktūrai paslaugas teikiančiu įpareigotuoju subjektu arba, kai aktualu, su sektoriumi, kuriame veikia ta juridinė struktūra. Nuoroda į rizikos vertinimą Sąjungos lygmeniu pagal Direktyvos (ES) 2024/1640 7 straipsnį turėtų būti suprantama kaip nuoroda į rizikos vertinimą pagal Direktyvos (ES) 2015/849 6 straipsnį, Komisijos pateiktą iki pirmosios ataskaitos pagal Direktyvos (ES) 2024/1640 7 straipsnį paskelbimo;

(134)

kad būtų skatinama laikytis reikalavimų ir užtikrinamas veiksmingas tikrosios nuosavybės skaidrumas, turi būti užtikrinamas tikrosios nuosavybės reikalavimų vykdymas. Tuo tikslu valstybės narės turėtų taikyti sankcijas už tokių reikalavimų pažeidimus. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos ir neturėtų viršyti to, kas būtina norint paskatinti vykdyti reikalavimus. Valstybių narių nustatytų sankcijų poveikis atgrasant nuo tikrosios nuosavybės reikalavimų pažeidimų visoje Sąjungoje turėtų būti vienodas. Sankcijos turėtų galėti apimti, pavyzdžiui, baudų skyrimą teisės subjektams ir patikėtiniams arba lygiavertį statusą panašioje juridinėje struktūroje turintiems asmenims už nesugebėjimą išlaikyti tikslius, pakankamus ir atnaujintus duomenis apie tikrąją nuosavybę, teisės subjektų, nevykdančių pareigos saugoti informaciją apie tikrąją nuosavybę arba per nustatytą terminą pateikti informaciją apie tikrąją nuosavybę, išbraukimą, baudų skyrimą tikriesiems savininkams ir kitiems asmenims, kurie nebendradarbiauja su teisės subjektu arba tiesioginės patikos fondo ar lygiavertį statusą panašioje juridinėje struktūroje turinčiu asmeniu, baudų skyrimą nominaliems akcininkams ir nominaliems direktoriams, kurie nevykdo pareigos atskleisti informaciją arba pasekmes pagal privatinę teisę, tokias kaip draudimas išmokėti pelną arba draudimas naudotis balsavimo teisėmis;

(135)

siekiant visoje vidaus rinkoje užtikrinti nuoseklų požiūrį į tikrosios nuosavybės reikalavimų vykdymo užtikrinimą, Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyta, kokių kategorijų pažeidimams taikomos sankcijos ir kurie asmenys yra atsakingi už tokius pažeidimus, taip pat rodikliai dėl pažeidimų sunkumo ir sankcijų dydžio nustatymo kriterijai. Be to, siekiant padėti nustatyti tą dydį ir vadovaujantis šio reglamento tikslu suderinti, Komisija turėtų galėti priimti gaires, kuriose nustatomos kiekvienos kategorijos pažeidimui taikomos bazinės sumos;

(136)

pranešimai apie įtartinus sandorius, įskaitant bandymus įvykdyti sandorius, ir kita informacija, susijusi su pinigų plovimu, jo pirminiais nusikaltimais ir teroristų finansavimu, turėtų būti teikiami FŽP, kuris turėtų veikti kaip bendras centrinis nacionalinis padalinys, gaunantis ir analizuojantis praneštus įtarimus ir platinantis kompetentingoms institucijoms savo analizės rezultatus. Apie visus įtartinus sandorius, įskaitant bandymus įvykdyti sandorius, turėtų būti pranešama nepriklausomai nuo sandorio sumos, ir turėtų būti suprantama, kad kai minima įtartina veikla, ji apima įtartinus sandorius, elgesį ar sandorių modelius. Galėtų būti pateikiama ir ribine verte grindžiama informacija. Siekiant padėti įpareigotiesiems subjektams aptikti įtartinus dalykus, AMLA turėtų paskelbti gaires dėl įtartinos veiklos ar elgesio rodiklių. Atsižvelgiant į kintančią rizikos aplinką, tos gairės turėtų būti reguliariai peržiūrimos ir turėtų iš anksto nenulemti FŽP pateikiamų gairių ar rodiklių dėl nacionaliniu lygmeniu nustatytos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos bei metodų. Kai įpareigotasis subjektas arba tokio subjekto darbuotojas ar direktorius sąžiningai atskleidžia informaciją FŽP, tai neturėtų būti jokių informacijos atskleidimo apribojimų pažeidimas ir neturėtų užtraukti įpareigotajam subjektui, jo direktoriams ar darbuotojams jokios atsakomybės;

(137)

įpareigotieji subjektai turėtų nustatyti deramą pranešimų teikimo tvarką, apimančią visus įtarimus, nepriklausomai nuo susijusios nusikalstamos veiklos vertės ar suvokiamo sunkumo. Jie turėtų žinoti, ko tikisi FŽP, ir turėtų, kiek įmanoma, pritaikyti savo aptikimo sistemas ir analizės procesus pagal valstybei narei, kurioje jie yra įsisteigę, poveikį darančią riziką ir, prireikus, savo analizėje teikti pirmenybę reagavimui į tą pagrindinę riziką;

(138)

sandoriai turėtų būti vertinami remiantis informacija, kuri įpareigotajam subjektui yra arba turėtų būti žinoma. Tai apima atitinkamą informaciją iš atstovų, platintojų ir paslaugų teikėjų. Kai susijęs pirminis nusikaltimas įpareigotajam subjektui nėra žinomas arba akivaizdus, įtartinų sandorių identifikavimo ir pranešimo apie juos vaidmuo yra veiksmingiau vykdomas sutelkiant dėmesį į įtarimų aptikimą ir skubų informacijos teikimą. Tais atvejais, pranešdamas FŽP apie įtartiną sandorį, įpareigotasis subjektas neturi nurodyti pirminio nusikaltimo, jei jis jam nėra žinomas. Kai ta informacija turima, ji turėtų būti įtraukiama pranešant. Įpareigotieji subjektai yra Sąjungos finansų sistemos prieigos valdytojai, todėl jie taip pat turėtų turėti galimybę pranešti, kai žino arba įtaria, kad lėšos buvo arba bus panaudotos nusikalstamai veiklai vykdyti, pavyzdžiui, neteisėtoms prekėms įsigyti, net jei jų turimoje informacijoje nenurodyta, kad lėšų šaltinis yra neteisėtas;

(139)

pareigų pranešti apie įtartinus sandorius skirtumai tarp valstybių narių galėtų padidinti įpareigotųjų subjektų patiriamus kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų laikymosi sunkumus, su kuriais susiduria keliose valstybėse veikiantys ar tarpvalstybiniu mastu veiklą vykdantys įpareigotieji subjektai. Be to, pranešimų apie įtartinus sandorius struktūra ir turinys turi įtakos FŽP gebėjimui atlikti analizę ir tos analizės pobūdžiui, taip pat FŽP gebėjimui bendradarbiauti ir keistis informacija. Siekiant padėti įpareigotiesiems subjektams vykdyti pareigą pranešti ir sudaryti sąlygas veiksmingesnei FŽP analitinei veiklai ir bendradarbiavimui, AMLA turėtų parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose būtų pateiktas bendras pranešimo apie įtartinus sandorius šablonas, naudotinas visoje Sąjungoje kaip vienodas pagrindas;

(140)

FŽP turėtų turėti galimybę iš bet kurio įpareigotojo subjekto gauti visą reikiamą su jo funkcijomis susijusią informaciją. Užtikrinant, kad būtų galima tinkamai atsekti pinigų srautus ir ankstyvame etape aptikti nelegalius tinklus ir srautus, be galo svarbi nesuvaržyta ir greita prieiga prie informacijos. FŽP poreikį gauti papildomos informacijos iš įpareigotųjų subjektų remiantis įtarimu dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo gali lemti ne tik anksčiau FŽP gautas pranešimas apie įtartiną sandorį, bet ir kitos priemonės, pavyzdžiui, pačių FŽP atlikta analizė, kompetentingų institucijų suteikta žvalgybinė informacija ar kito FŽP turima informacija. Todėl vykdydami savo funkcijas FŽP turėtų turėti galimybę net be išankstinio pranešimo gauti informaciją iš bet kurio įpareigotojo subjekto. Visų pirma FŽP analitiniam darbui itin svarbūs įrašai apie finansinius sandorius ir pervedimus, atliktus per banko, mokėjimo arba kriptoturto sąskaitą. Tačiau dėl suderinimo stokos šiuo metu kredito įstaigos ir finansų įstaigos sandorių įrašus FPŽ teikia skirtingais formatais, kurie nėra pritaikyti iš karto naudoti analizei. Atsižvelgiant į FŽP analitinės veiklos tarpvalstybinį pobūdį, formatų įvairovė ir sandorių įrašų apdorojimo sunkumai kliudo FŽP keistis informacija ir rengti tarpvalstybines finansines analizes. Todėl AMLA turėtų parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose būtų nustatytas kredito įstaigų ir finansų įstaigų FŽP teikiamiems sandorių įrašams taikomas bendras šablonas, naudotinas visoje Sąjungoje kaip vienodas pagrindas;

(141)

įpareigotieji subjektai į FŽP prašymą suteikti informaciją turėtų atsakyti kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo arba per bet kurį kitą trumpesnį ar ilgesnį FŽP nustatytą terminą. Pagrįstais ir skubiais atvejais įpareigotasis subjektas turėtų atsakyti į FŽP prašymą per 24 valandas. Tie terminai prašymams suteikti informacijos turi būti grindžiami tinkamai apibrėžtomis sąlygomis. FŽP taip pat turėtų turėti galimybę gauti tokią informaciją kito Sąjungos FŽP pateikto prašymo pagrindu ir keistis informacija su prašymą pateikusiu FŽP. Įpareigotiesiems subjektams teikiamų prašymų pobūdis skiriasi. Pavyzdžiui, norint atsakyti į sudėtingus prašymus galėtų prireikti daugiau laiko ir atsakymui pateikti nustatytas terminas pagrįstai gali būti ilgesnis. Tuo tikslu FŽP turėtų galėti nustatyti įpareigotiesiems subjektams ilgesnius terminus, jei tai nedaro neigiamos įtakos FPŽ analizei;

(142)

tam tikrų įpareigotųjų subjektų atveju valstybės narės turėtų turėti galimybę paskirti tinkamą savireguliavimo organą, kuris turi būti informuojamas pirmiausia vietoj FŽP. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, sistema, pagal kurią pirmiausia pranešama savireguliavimo organui, yra svarbi apsaugos priemonė, kuria užtikrinama pagrindinių teisių, susijusių su advokatams taikytinomis pareigomis pranešti, apsauga. Valstybės narės turėtų numatyti priemones ir būdą, kaip užtikrinti profesinės paslapties, konfidencialumo ir privatumo apsaugą;

(143)

notarų, advokatų, kitų nepriklausomų teisinių profesijų atstovų, auditorių, išorės apskaitininkų ir mokesčių konsultantų neturėtų būti reikalaujama perduoti FŽP arba savireguliavimo organui jokios informacijos, kurią jie gauna iš savo kliento arba apie savo klientą, nustatydami to kliento teisinį statusą arba gindami savo klientą ar jam atstovaudami teismo procese arba su juo susijusiais atvejais, įskaitant konsultacijų dėl tokio proceso inicijavimo ar išvengimo teikimą, nepriklausomai nuo to, ar tokia informacija yra gauta arba įgyta prieš tokį procesą, tokio proceso metu ar jam pasibaigus. Tačiau tokia išimtis neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai teisinės profesijos atstovas, auditorius, išorės apskaitininkas ar mokesčių konsultantas pats dalyvauja pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikloje, teisinės konsultacijos yra teikiamos pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais arba teisės specialistas, auditorius, išorės apskaitininkas ar mokesčių konsultantas žino, kad klientas siekia gauti teisinę konsultaciją pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais. Tokias žinias ir tikslą galima nustatyti remiantis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisinės konsultacijos, kurių prašoma dėl vykstančio teismo proceso, neturėtų būti laikomos teisine konsultacija pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais. Laikydamosi rizikos vertinimu grindžiamo požiūrio, valstybės narės, atsižvelgdamos į pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų arba teroristų finansavimo riziką, susijusią su tam tikrų rūšių sandoriais, turėtų galėti nustatyti, kokiose kitose situacijose netaikoma reikalavimo pranešti išimtis. Nustatydamos tokias papildomas situacijas, valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų laikomasi visų pirma Chartijos 7 ir 47 straipsnių;

(144)

įpareigotieji subjektai išimtiniais atvejais turėtų turėti galimybę vykdyti įtartinus sandorius prieš pranešdami apie juos FŽP, jeigu nevykdyti sandorio neįmanoma arba jei dėl tokio nevykdymo gali būti sutrukdyta pastangoms išaiškinti įtariamos pinigų plovimo arba teroristų finansavimo operacijos naudos gavėjus. Tačiau ta išimtis neturėtų būti taikoma sandoriams, susijusiems su FŽP valstybės narės prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais nedelsiant įšaldyti teroristų, teroristinių organizacijų ar terorizmą finansuojančių asmenų lėšas ar kitą turtą pagal atitinkamas JT ST rezoliucijas;

(145)

su pranešimais apie įtartinus sandorius ir kitos svarbios informacijos teikimu FŽP susijęs konfidencialumas yra būtinas, kad kompetentingos institucijos galėtų įšaldyti ir areštuoti turtą, kuris gali būti susijęs su pinigų plovimu, jo pirminiais nusikaltimais ar teroristų finansavimu. Įtartinas sandoris nėra požymis, kad vykdoma nusikalstama veikla. Atskleidus, kad buvo pranešta apie įtarimą, galėtų būti pakenkta sandoryje dalyvaujančių asmenų reputacijai ir pakenkta analizei bei tyrimų vykdymui. Todėl įpareigotieji subjektai ir jų direktoriai bei darbuotojai arba panašų statusą turintys asmenys, įskaitant atstovus ir platintojus, neturėtų nei susijusiam klientui, nei trečiosioms šalims atskleisti, kad informacija tiesiogiai ar per savireguliavimo organą yra, bus ar buvo pateikta FŽP arba kad yra ar galėtų būti atliekama su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu susijusi analizė. Draudimas atskleisti informaciją neturėtų būti taikomas konkrečiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, atskleidžiant informaciją kompetentingoms institucijoms ir savireguliavimo organams, kai jie vykdo priežiūros funkcijas, atskleidžiant informaciją teisėsaugos tikslais arba kai informacija atskleidžiama tarp įpareigotųjų subjektų, kurie priklauso tai pačiai grupei;

(146)

kad nebūtų aptikti, nusikaltėliai neteisėtai gautas pajamas perkelia per daugelį tarpininkų. Todėl svarbu, kad įpareigotieji subjektai galėtų keistis informacija ne tik grupėje, bet tam tikrais atvejais ir su kredito įstaigomis ir finansų įstaigomis bei kitais tinkluose veikiančiais subjektais, deramai atsižvelgdami į duomenų apsaugos taisykles. Už dalijimosi informacija partnerystės ribų, kai informaciją leidžiama atskleisti tam tikrų kategorijų įpareigotiesiems subjektams su tuo pačiu sandoriu susijusiais atvejais, atskleidžiama turėtų būti tik informacija apie konkretų sandorį, kuris atliekamas tarp tų įpareigotųjų subjektų arba jiems tarpininkaujant, o ne apie susijusius ankstesnius ar vėlesnius sandorius;

(147)

įpareigotųjų subjektų ir, kai taikytina, kompetentingų institucijų tarpusavio keitimasis informacija galėtų padidinti galimybę aptikti neteisėtus finansinius srautus, susijusius su pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir nusikalstamu būdu įgytomis pajamomis. Dėl tos priežasties įpareigotieji subjektai ir kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę keistis informacija remiantis dalijimosi informacija partneryste, kai jie mano, kad toks dalijimasis yra būtinas jų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srities pareigoms ir užduotims vykdyti. Dalijimuisi informacija turėtų būti taikomos patikimos apsaugos priemonės, susijusios su konfidencialumu, duomenų apsauga, informacijos naudojimu ir baudžiamuoju procesu. Darydami išvadas dėl kliento ar sandorio keliamos pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizikos arba priimdami sprendimus, susijusius su verslo santykių pradėjimu ar nutraukimu arba sandorio vykdymu, įpareigotieji subjektai neturėtų remtis vien informacija, gauta keičiantis informacija. Kaip pripažįstama Direktyvoje 2014/92/ES, sklandus vidaus rinkos veikimas ir šiuolaikiškos, socialiai įtraukios ekonomikos plėtojimas vis labiau priklauso nuo visuotinio mokėjimo paslaugų teikimo. Todėl neturėtų būti atsisakoma suteikti galimybę naudotis pagrindinėmis finansinėmis paslaugomis remiantis informacija, kuria tarpusavyje keičiasi įpareigotieji subjektai arba kuria jie keičiasi su kompetentingomis institucijomis arba AMLA;

(148)

priežiūros institucijos tikrina, kaip laikomasi šio reglamento reikalavimų. Kai įpareigotieji subjektai keičiasi informacija remdamiesi dalijimosi informacija partneryste, tie patikrinimai taip pat turėtų apimti tikrinimą, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų to keitimosi informacija sąlygų. Nors priežiūros patikrinimai turėtų būti grindžiami rizikos vertinimu, jie bet kuriuo atveju turėtų būti atliekami prieš pradedant vykdyti dalijimosi informacija partnerystės veiklą. Dalijimosi informacija partnerystės, susijusios su asmens duomenų tvarkymu, galėtų kelti didelę riziką fizinių asmenų teisėms ir laisvėms. Todėl prieš pradedant vykdyti tos partnerystės veiklą, turėtų būti atliekamas poveikio duomenų apsaugai vertinimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (28). Atlikdamos priežiūros vertinimus, priežiūros institucijos turėtų konsultuotis, kai aktualu, su duomenų apsaugos institucijomis, kurios yra vienintelės kompetentingos įvertinti poveikio duomenų apsaugai vertinimą. Informacijai, kuria dalijamasi pagal partnerystę, taikomos nuostatos dėl duomenų apsaugos ir visi šiame reglamente pateikti reikalavimai dėl informacijos apie įtartinus sandorius konfidencialumo. Laikydamosi Reglamento (ES) 2016/679, valstybės narės turėtų galėti toliau taikyti arba nustatyti konkretesnes nuostatas, kuriomis to reglamento taikymas pritaikomas nustatant konkretesnius reikalavimus, susijusius su asmens duomenų, kuriais keičiamasi pagal dalijimosi informacija partnerystę, tvarkymu;

(149)

nors dalijimosi informacija partnerystės sudaro sąlygas keistis veiklos informacija ir asmens duomenimis taikant griežtas apsaugos priemones, tas keitimasis informacija neturėtų pakeisti šiame reglamente nustatytų reikalavimų pranešti visus įtarimus kompetentingam FŽP. Todėl, kai įpareigotieji subjektai identifikuoja įtartiną veiklą remdamiesi informacija, gauta dalijimosi informacija partnerystės kontekste, jie turėtų pranešti apie tą įtarimą valstybės narės, kurioje jie yra įsisteigę, FŽP. Informacijai, iš kurios galima spręsti apie įtartiną veiklą, taikomos griežtesnės taisyklės, kuriomis draudžiama ją atskleisti, ir ja turėtų būti dalijamasi tik kai tai būtina pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo prevencijos ir kovos su jais tikslais ir taikant apsaugos priemones, kuriomis apsaugomos pagrindinės teisės, FŽP darbo konfidencialumas ir teisėsaugos tyrimų sąžiningumas;

(150)

pagal šį reglamentą vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Reglamentas (ES) 2016/679. Visos valstybės narės pripažįsta, kad kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu yra svarbus viešojo intereso pagrindas. Įpareigotieji subjektai turėtų skirti ypatingą dėmesį principams, pagal kuriuos reikalaujama, kad vykdant pareigas kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu jų tvarkomi asmens duomenys būtų tikslūs, patikimi ir atnaujinti. Šio reglamento laikymosi tikslais įpareigotieji subjektai turėtų galėti taikyti procesus, kuriais sudaromos sąlygos automatizuotam atskirų sprendimų priėmimui, įskaitant profiliavimą, kaip nustatyta pagal Reglamento (ES) 2016/679 22 straipsnį. Tai darant kartu su kitais Sąjungos teisėje nustatytais reikalavimais dėl asmens duomenų apsaugos turėtų būti taikomi šiame reglamente nustatyti reikalavimai apsaugoti asmenų, kuriems taikomi tokie procesai, teises;

(151)

itin svarbu, kad kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos suderinimas su peržiūrėtomis FATF rekomendacijomis būtų vykdomas visapusiškai laikantis Sąjungos teisės, visų pirma atsižvelgiant į Sąjungos duomenų apsaugos teisę ir Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių apsaugą. Tam tikri kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos įgyvendinimo aspektai susiję su duomenų rinkimu, analize, saugojimu ir dalijimusi jais. Toks asmens duomenų tvarkymas turėtų būti leidžiamas, jei visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės, tik šiame reglamente nustatytais tikslais ir siekiant vykdyti deramą klientų patikrinimą, nuolatinę įtartinų sandorių stebėseną, analizę ir pranešimą apie juos, teisės subjekto ar juridinės struktūros tikrojo savininko nustatymą, politikoje dalyvaujančio asmens tapatybės nustatymą ir kredito bei finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų dalijimąsi informacija. Įpareigotųjų subjektų vykdomas asmens duomenų rinkimas ir tolesnis jų tvarkymas neturėtų viršyti to, kas būtina siekiant laikytis kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų, ir asmens duomenys neturėtų būti toliau tvarkomi su tuo tikslu nesuderinamu būdu. Visų pirma turėtų būti griežtai draudžiama asmens duomenis toliau tvarkyti komerciniais tikslais;

(152)

tvarkant tam tikrų kategorijų neskelbtinus duomenis, kaip apibrėžta pagal Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnį, gali kilti rizika tų duomenų subjektų pagrindinėms teisėms ir laisvėms. Siekiant kuo labiau mažinti riziką, kad įpareigotųjų subjektų atliekamas tokių duomenų tvarkymas duotų diskriminacinių arba šališkų rezultatų, kurie darytų klientui neigiamą poveikį, pavyzdžiui, būtų nutraukti verslo santykiai arba atsisakyta juos pradėti, įpareigotieji subjektai neturėtų priimti sprendimų remdamiesi vien jų turima informacija apie specialių kategorijų asmens duomenis, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2016/679, kai ta informacija nėra aktuali sandorio arba santykių keliamai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai. Analogiškai, siekiant užtikrinti, kad deramo klientų patikrinimo intensyvumas būtų grindžiamas holistiniu su klientu susijusios rizikos supratimu, įpareigotieji subjektai neturėtų pagrįsti aukštesnio ar žemesnio lygio deramo klientų patikrinimo priemonių taikymo vien tik savo turimais neskelbtinais duomenimis apie klientą;

(153)

iš peržiūrėtų FATF rekomendacijų matyti, kad įpareigotieji subjektai turėtų bent 5 metus saugoti reikiamą informaciją, gautą taikant deramo klientų patikrinimo priemones, ir sandorių įrašus, kad galėtų visapusiškai bendradarbiauti ir greitai tenkinti kompetentingų institucijų užklausas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, nustatymo arba tyrimo tikslais. Kad būtų išvengta skirtingų požiūrių ir vykdomi asmens duomenų apsaugos bei teisinio tikrumo reikalavimai, to saugojimo laikotarpio nustatyta trukmė turėtų būti 5 metai nuo verslo santykių arba nenuolatinio sandorio pabaigos. Galėtų būti situacijų, kai kompetentingų institucijų funkcijos negali būti veiksmingai vykdomos, jei atitinkama įpareigotųjų subjektų turima informacija ištrinama pasibaigus saugojimo laikotarpiui. Tokiais atvejais kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę prašyti įpareigotųjų subjektų, atsižvelgiant į konkretų atvejį, saugoti informaciją ilgiau, tačiau ne ilgiau kaip 5 metus;

(154)

jeigu kompetentingų institucijų sąvokoje nurodomos tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijos, ji turėtų būti aiškinama kaip apimanti Europos prokuratūrą, atsižvelgiant į tai, kurios valstybės narės dalyvauja tvirtesnio bendradarbiavimo steigiant Europos prokuratūrą veikloje;

(155)

FŽP vykdoma sklaida atlieka esminį vaidmenį aptinkant galimą nusikalstamą veiklą, kuri priklauso Europos prokuratūros ar Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) kompetencijos sričiai arba dėl kurios Europolas ir Eurojustas gali ankstyvame etape teikti operatyvinę paramą pagal atitinkamus jų įgaliojimus ir gali padėti greitai ir veiksmingai atlikti tyrimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Informacija, kuria FŽP dalijasi su Europos prokuratūra ir OLAF, turėtų apimti priežastis, dėl kurių įtariama, kad gali būti arba buvo padarytas į atitinkamą Europos prokuratūros arba į OLAF kompetencijos sritį patenkantis nusikaltimas, ir turėtų būti pridedama visa FŽP turima susijusi informacija, kuri gali padėti vykdyti veiksmus, įskaitant atitinkamą finansinę ir administracinę informaciją. Kai Europos prokuratūra ir OLAF prašo FŽP pateikti informaciją, taip pat svarbu, kad FŽP galėtų dalytis visa savo turima su atveju susijusia informacija. Vadovaujantis taikytinomis steigiamųjų teisės aktų nuostatomis, Europos prokuratūra ir OLAF turėtų informuoti FŽP apie tai, kokių priemonių imtasi remiantis pateikta informacija, ir apie susijusius rezultatus;

(156)

siekiant užtikrinti tinkamą ir efektyvų teisingumo vykdymą laikotarpiu nuo šio reglamento įsigaliojimo iki jo taikymo pradžios ir siekiant sudaryti galimybes sklandžiai jo sąveikai su nacionaline proceso teise, informacija ir dokumentai, susiję su teismo procesais, kurie yra vykdomi galimo pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos, jų nustatymo ar tyrimo tikslais ir tie procesai reglamento įsigaliojimo dieną valstybėse narėse nėra baigti, turėtų būti saugomi 5 metus po tos datos, ir turėtų būti įmanoma tą laikotarpį pratęsti dar 5 metams;

(157)

šio reglamento tikslais tvarkomų asmens duomenų atžvilgiu taikoma duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis. Tačiau duomenų subjekto teisė susipažinti su informacija, susijusia su pranešimu apie įtartiną sandorį, labai pakenktų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiksmingumui. Todėl, laikantis Reglamento (ES) 2016/679 23 straipsnio, galėtų būti pateisinamos tos teisės išimtys ir apribojimai. Duomenų subjektas turi teisę prašyti, kad Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnyje nurodyta valdžios institucija patikrintų duomenų tvarkymo teisėtumą, taip pat turi teisę imtis teisminių teisių gynimo priemonių, nurodytų to reglamento 79 straipsnyje. Ta valdžios institucija gali taip pat veikti ir ex officio pagrindu, kai tai numatyta Reglamentu (ES) 2016/679. Nedarant poveikio teisei susipažinti su duomenimis apribojimams, priežiūros valdžios institucija turėtų turėti galimybę pranešti duomenų subjektui, kad ji atliko visus būtinus patikrinimus, ir informuoti jį apie rezultatus, susijusius su atitinkamo duomenų tvarkymo teisėtumu;

(158)

įpareigotieji subjektai gali naudotis kitų privačių veiklos vykdytojų paslaugomis. Tačiau kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistema turėtų būti taikoma tik įpareigotiesiems subjektams, o įpareigotieji subjektai turėtų išlaikyti visišką atsakomybę už tai, kad būtų laikomasi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir išvengti netyčinio kai kurių paslaugų įtraukimo į šio reglamento taikymo sritį, būtina paaiškinti, kad asmenims, kurie tik konvertuoja popierinius dokumentus į elektroninius duomenis ir veikia pagal sutartį su įpareigotuoju subjektu, taip pat asmenims, kurie kredito įstaigoms ar finansų įstaigoms teikia tik pranešimų siuntimo ar kitas pagalbines lėšų, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 25 punkte, perdavimo sistemas arba tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemas, šis reglamentas netaikomas;

(159)

įpareigotieji subjektai turėtų gauti ir saugoti pakankamą ir tikslią informaciją apie teisės subjektų tikrąją nuosavybę ir kontrolę. Kadangi pareikštinės akcijos nuosavybės teisę suteikia asmeniui, turinčiam pareikštinių akcijų sertifikatą, tikrasis savininkas gali išlaikyti anonimiškumą. Siekiant užtikrinti, kad tokiomis akcijomis nebūtų piktnaudžiaujama pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais, bendrovės, išskyrus tas, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba kurių akcijos yra išleistos kaip tarpininkavimo vertybiniai popieriai, turėtų visas išleistas pareikštines akcijas pakeisti vardinėmis, jas imobilizuoti arba deponuoti finansų įstaigoje. Be to, turėtų būti leidžiama naudoti tik tarpininkavimo forma išleistas pareikštinių akcijų pirkimo teises (varantus);

(160)

dėl kriptoturto anonimiškumo kyla rizika, kad juo bus piktnaudžiaujama nusikalstamais tikslais. Anoniminės kriptoturto sąskaitos, taip pat kitos anoniminimo priemonės neleidžia atsekti kriptoturto pervedimų, taip pat sunku nustatyti įtarimą galinčius sukelti susijusius sandorius arba vykdyti atitinkamo lygio deramą klientų patikrinimą. Siekiant užtikrinti veiksmingą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų taikymą kriptoturtui, būtina uždrausti kriptoturto paslaugų teikėjams teikti ir saugoti anonimines kriptoturto sąskaitas arba sąskaitas, kuriomis sudaromos sąlygos anoniminimui arba didesniam sandorių slėpimui, be kita ko, naudojant anonimiškumą didinančias monetas. Tas draudimas netaikomas aparatinės ir programinės įrangos teikėjams arba saviprieglobių piniginių teikėjams, kai jie neturi prieigos prie tų kriptoturto piniginių arba jų nekontroliuoja;

(161)

pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę itin didina atsiskaitymai didelėmis grynųjų pinigų sumomis, ir tas pažeidžiamumas nebuvo pakankamai sumažintas asmenims, prekiaujantiems prekėmis, nustačius reikalavimą taikyti kovos su pinigų plovimu taisykles, kai atliekami arba gaunami 10 000 EUR arba didesni mokėjimai grynaisiais pinigais. Be to, skirtingi valstybių narių požiūriai pakenkė vienodoms sąlygoms vidaus rinkoje ir turėjo neigiamą poveikį valstybėse narėse, kuriose vykdoma griežtesnė kontrolė, esantiems verslo subjektams. Todėl būtina nustatyti Sąjungos mastu taikomą 10 000 EUR atsiskaitymų didelėmis grynųjų pinigų sumomis ribą. Valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti žemesnes ribines vertes ir kitas griežtesnes nuostatas tokiu mastu, kokiu jomis siekiama teisėtų viešojo intereso tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistema grindžiama verslo ekonomikos reguliavimu, riba neturėtų būti taikoma mokėjimams tarp fizinių asmenų, kurie nevykdo profesinės veiklos. Be to, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos mastu taikoma riba nebūtų netyčia sukurta kliūčių banko paslaugomis nesinaudojantiems ar prieigos prie jų neturintiems asmenims atlikti mokėjimus arba įmonėms įnešti į savo sąskaitas savo veiklos pajamas, riba taip pat neturėtų būti taikoma atliekant mokėjimus ar įnešant lėšas kredito įstaigų, mokėjimo įstaigų ar elektroninių pinigų įstaigų patalpose;

(162)

kredito įstaigų, mokėjimo paslaugų teikėjų ir elektroninių pinigų teikėjų patalpose atlikti grynųjų pinigų mokėjimai arba indėliai, viršijantys atsiskaitymų didelėmis grynųjų pinigų sumomis ribinę vertę, savaime neturėtų būti laikomi pinigų plovimo, jo pirminių nusikaltimų ar teroristų finansavimo rodikliu ar tokios veiklos įtarimu. Pranešimai apie tokius sandorius suteikia FŽP galimybę įvertinti ir nustatyti grynųjų pinigų judėjimo modelius ir, nors tokia informacija padeda FŽP atlikti operatyvines ar strategines analizes, dėl ribinėmis vertėmis grindžiamo informacijos atskleidimo pobūdžio jie skiriasi nuo pranešimų apie įtartinus sandorius. Tuo tikslu ribinėmis vertėmis grindžiamas informacijos atskleidimas nepakeičia reikalavimo pranešti apie įtartinus sandorius arba didesnės rizikos atvejais taikyti sustiprinto deramo patikrinimo priemones. FŽP turi turėti galimybę reikalauti, kad pranešimai būtų pateikiami per konkretų terminą, kuris galėtų apimti periodinį apibendrintos informacijos teikimą;

(163)

galėtų būti atvejų, kai dėl force majeure priežasčių, pavyzdžiui, susijusių su gaivalinėmis katastrofomis, iš esmės prarandama galimybė naudotis kitais nei grynieji pinigai mokėjimo mechanizmais. Tokiais atvejais valstybės narės turėtų turėti galimybę sustabdyti atsiskaitymų didelėmis grynųjų pinigų sumomis ribojimą. Toks sustabdymas yra išskirtinė priemonė ir turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai tai būtina reaguojant į išimtinius tinkamai pagrįstus atvejus. Negalėjimas naudotis finansinėmis paslaugomis nėra tinkamas pagrindas sustabdyti ribojimą, jei taip atsitiko dėl to, kad valstybė narė neužtikrino, kad vartotojai visoje jos teritorijoje turėtų prieigą prie finansų infrastruktūros;

(164)

siekiant dar labiau suvienodinti verslo sąlygas ir mažinti nusikaltėlių galimybes naudoti grynuosius pinigus pinigų plovimui, Komisija turėtų įvertinti atsiskaitymų didelėmis grynųjų pinigų sumomis ribos koregavimo Sąjungos lygmeniu išlaidas, naudą ir poveikį. Atliekant tą vertinimą visų pirma reikėtų apsvarstyti tinkamiausią suderintą, Sąjungos lygmeniu taikomą atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą, atsižvelgiant į šiuo metu daugelyje valstybių narių galiojančias atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribas, tokios ribos taikymo įgyvendinamumą Sąjungos lygmeniu ir jos poveikį euro, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, statusui;

(165)

Komisija taip pat turėtų įvertinti išlaidas, naudą ir poveikį, susijusius su tikrųjų savininkų nustatymo, kai kontrolė vykdoma turint nuosavybės dalį, 25 % ribinės vertės sumažinimu. Atliekant tą vertinimą visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į žemesnes ribines vertes nustačiusių valstybių narių ar trečiųjų valstybių patirtį;

(166)

rizika, susijusi su didelės vertės prekėmis, taip pat galėtų būti susijusi su kitomis labai portabilioms prekėmis, pavyzdžiui, drabužiais ir drabužių priedais. Todėl Komisija turėtų įvertinti poreikį išplėsti taikymo sritį, kad įpareigotieji subjektai apimtų ir prekiaujančius tokiomis didelės vertės prekėmis asmenis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šiuo reglamentu pirmą kartą Sąjungos lygmeniu nustatomas privalomas ribinėmis vertėmis grindžiamas informacijos apie tam tikras didelės vertės prekes atskleidimas, Komisija, remdamasi patirtimi, įgyta įgyvendinant šį reglamentą, turėtų įvertinti, ar reikia išplėsti jo taikymo sritį, kad būtų įtraukta daugiau prekių, kurioms taikomas ribinėmis vertėmis grindžiamos informacijos atskleidimas, ir suderinti tokio informacijos atskleidimo formatą atsižvelgiant į tai, kaip ribinių verčių atskleidimu naudojasi FŽP. Galiausiai, atsižvelgiant į laisvosios prekybos zonose kylančią riziką, susijusią su didelės vertės prekėmis, Komisija turėtų įvertinti, ar būtina išplėsti informacijos, kurią turi pateikti tokiose laisvosios prekybos zonose didelės vertės prekėmis prekiaujantys ir jas sandėliuojantys veiklos vykdytojai, aprėptį;

(167)

siekiant užtikrinti nuoseklų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų taikymą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai, kuriais identifikuojamos didelės rizikos trečiosios valstybės, trečiosios valstybės, kuriose esama reikalavimų laikymosi trūkumų, ir konkrečią bei didelę grėsmę Sąjungos finansų sistemai keliančios trečiosios valstybės, taip pat atsakomosios priemonės ar konkrečios sustiprintos deramo patikrinimo priemonės, kuriomis mažinama dėl tokių trečiųjų valstybių kylanti rizika; kuriais identifikuojami papildomi didesnės rizikos atvejai, turintys poveikio Sąjungai, ir susijusios sustiprinto deramo patikrinimo priemonės; kuriais identifikuojamos bendros papildomos svarbių viešųjų pareigų kategorijos; kuriais identifikuojamos su didesne rizika susijusių korporacinių subjektų kategorijos ir susijusios žemesnės ribinės vertės, siekiant nustatyti tikrąją nuosavybę pagal nuosavybės dalį; kuriais apibrėžiamos tikrosios nuosavybės skaidrumo reikalavimų pažeidimų, kurių atžvilgiu gali būti taikomos sankcijos, kategorijos ir už juos atsakingi asmenys, rodikliai, kuriais remiantis klasifikuojamas tų pažeidimų sunkumo lygis, ir kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant sankcijų dydį. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (29) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(168)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti AMLA parengtus techninius reguliavimo standartus, kuriais nustatomi minimalieji grupės lygmens politikos reikalavimai, procedūros ir kontrolės priemonės, įskaitant minimalius standartus keistis informacija, patronuojančiosios įmonės nustatymo kriterijus ir sąlygos, kuriomis bendrus savininkus ar vadovybę turinčios arba bendrą atitikties užtikrinimo kontrolę vykdančios struktūros privalo taikyti grupės lygmens politiką, procedūras ir kontrolės priemones; kuriais nustatomos papildomos priemonės, įskaitant minimalius veiksmus, kurių turi imtis grupės, kai pagal trečiųjų valstybių teisės aktus negali būti įgyvendinama grupės lygmens politika, procedūros ir kontrolės priemonės ir papildomi priežiūros veiksmai; kuriais nustatomi įpareigotieji subjektai, sektoriai ir sandoriai, siejami su didesne rizika, kuriais atliekami nenuolatiniai mažos vertės sandoriai, atitinkamos jų vertės ir nenuolatinių sandorių nustatymo kriterijai bei verslo santykius ir kriterijai nustatyti susijusį sandorį deramo klientų patikrinimo tikslais; ir kuriais nustatoma deramam klientų patikrinimui reikalinga informacija. Komisija tuos techninius reguliavimo standartus turėtų patvirtinti priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) 2024/1620 49 straipsnį;

(169)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad ji galėtų nuspręsti sustabdyti nacionalinių atsakomųjų priemonių taikymą, nustatyti trečiųjų valstybių, kurios kelia konkrečią ir didelę grėsmę Sąjungos finansų sistemai, identifikavimo metodiką, nustatyti valstybių narių svarbių viešųjų pareigų sąrašų sudarymo ir pranešimo apie juos formatą, ir nustatyti pagal valstybių narių teisės aktus reglamentuojamus į tiesioginės patikos fondus panašių teisės subjektus rūšis ir juridinių struktūrų rūšis. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (30). Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad būtų sudaryta galimybė nuspręsti užbaigti konkrečias papildomas nacionalines atsakomąsias priemones;

(170)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti AMLA parengtus techninius įgyvendinimo standartus, kuriuose būtų nustatytas pranešimo apie įtartiną veiklą ir sandorių įrašų teikimo formatas, ir formatas, kurį turės naudoti FŽP platindami informaciją Europos prokuratūrai. Komisija tuos techninius įgyvendinimo standartus turėtų patvirtinti priimdama įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) 2024/1620 53 straipsnį;

(171)

šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Chartijoje, visų pirma teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, teisės į asmens duomenų apsaugą ir laisvės užsiimti verslu;

(172)

vadovaudamiesi Chartijos 21 straipsniu, kuriuo draudžiama diskriminacija bet kokiu pagrindu, įpareigotieji subjektai rizikos vertinimą deramo klientų patikrinimo kontekste turėtų atlikti nediskriminuodami;

(173)

rengdama ataskaitą, kurioje įvertinamas šio reglamento įgyvendinimas, Komisija turėtų tinkamai apsvarstyti, ar laikomasi Chartijoje pripažintų pagrindinių teisių ir principų;

(174)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užkirsti kelią Sąjungos finansų sistemos naudojimui pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ar poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(175)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis 2021 m. rugsėjo 22 d. pateikė nuomonę (31),