(1)

miesto nuotekų, patenkančių į miesto nuotekų valymo įrenginį, kuris tiekia vandenį regeneruoti, šaltiniai. Miesto nuotekų šaltiniai nustatomai pagal Tarybos direktyvoje 91/271/EEB (1) pateiktas apibrėžtis. Miesto nuotekos gali būti buitinių nuotekų, gamybinių nuotekų ir paviršinių (lietaus) nuotekų mišinys, taigi išleidžiamose nuotekose yra įvairių rūšių teršalų, patogenų ar kitų medžiagų;

(2)

vandenį regeneravimui tiekiančio miesto nuotekų valymo įrenginio nuoroda arba pavadinimas ir, jei skiriasi nuo regeneravimo įrenginio, informacija apie įrenginyje atliekamo valymo būdus (pirminis, antrinis, tretinis ar ketvirtinis);

(3)

regeneravimo įrenginio nuoroda arba pavadinimas, jei jis skiriasi nuo miesto nuotekų valymo įrenginio, ir informacija apie įrenginyje taikomus valymo procesus ir technologijas. Taip pat pateikiama informacija apie veiklos sąlygas ir procesų kontrolės parametrus, kurie yra svarbūs rizikos valdymui, įskaitant procesų, kuriems vykstant nuotekos valomos nuo patogenų ar teršalų, kurie pagal Reglamento (ES) 2020/741 II priedo 3 punktą pripažinti pavojumi, kontrolės parametrus;

(4)

į miesto nuotekų valymo įrenginį patenkančių miesto nuotekų kokybės apibūdinimas, kuriuo remiantis galima nustatyti parametrus, kurie yra svarbūs regeneruoto vandens kokybei ir gali tapti pavojumi, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2020/741 II priedo 3 punkte. Apibūdinime gali būti aprašoma vandens kokybė skirtingose pakartotinio vandens naudojimo sistemos vietose, atsižvelgiant į galimus kokybės svyravimus dėl pavojingų įvykių, sistemos gedimų ar sezoninių svyravimų.

Šios vietos gali būti:

Vandens kokybės apibūdinimas apima:

(5)

į miesto nuotekų valymo įrenginius patenkantis ir per pakartotinio vandens naudojimo sistemą tekantis vandens kiekis per vienus metus (t. y. mažiausias, didžiausias ir vidutinis srautas), įskaitant visą informaciją apie vandens srauto kintamumą dėl oro sąlygų ar kitų įvykių (turizmo sezono), kurie galėtų turėti didelį poveikį regeneruoto vandens kiekiui ir kokybei, kai aktualu. Jei regeneruoto vandens gamybai naudojama tik dalis išvalytų miesto nuotekų, ši informacija apima tik į regeneravimo įrenginį patenkantį vandens kiekį arba vandens kiekį, susidarantį antrinio valymo etape ir naudojamą regeneruotam vandeniui gaminti;

(6)

pakartotinio vandens naudojimo sistemos atitikties vietos nustatymas.

(1)

kaupimo sistemų tipus (uždaros arba atviros, įskaitant taikomas priemones, kuriomis siekiama išvengti kryžminės taršos kitais taršos šaltiniais, įskaitant nuotėkį iš pramonės įmonių ir ūkių);

(2)

sistemos veikimo režimą (operatyvus arba sezoninis);

(3)

vidutinę buvimo kaupimo sistemoje trukmę;

(4)

valdymo strategijas, skirtas kontroliuoti regeneruoto vandens fizinę, cheminę ir biologinę kokybę, įskaitant bakterijų atsinaujinimą ar dumblių augimą.

(1)

informaciją apie siurbimo sistemas;

(2)

naudojamų vamzdynų, kanalų ar kitų paskirstymo priemonių tipus;

(3)

valdymo strategijas, skirtas kontroliuoti regeneruoto vandens fizinę, cheminę ir biologinę kokybę tiekimo metu;

(4)

priemones, kuriomis siekiama išvengti kryžminės taršos su geriamojo vandens sistema, kanalizacijos sistema ar bet kokiu kitu taršos šaltiniu, įskaitant, kai tinkama, nuotėkį iš pramonės įmonių ar ūkių atvirų kanalų atveju.

(1)

drėkinimo metodų, kurie jau taikomi arba kuriuos planuojama taikyti aptarnaujamoje teritorijoje, aprašymas, atsižvelgiant į tai, kad priklausomai nuo sezono ar vandens prieinamumo gali būti taikomi skirtingi metodai. Jei galutiniai naudotojai dar nėra nustatyti arba jei daug jų aptarnauja vienas regeneravimo įrenginys, gali būti pateikta bendro pobūdžio informacija apie tipinius arba dažniau taikomus drėkinimo būdus aptarnaujamoje teritorijoje, be kita ko, apimanti nurodymus dėl drėkinimo metodo, kurį būtina taikyti tam, kad būtų galima saugiai naudoti atitinkamos kokybės klasės regeneruotą vandenį auginant tam tikrų kategorijų kultūrinius augalus.

Drėkinimo metodai skirstomi taip:

Papildoma informacija, svarbi nustatant poveikio gyventojams ar aplinkai būdus, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2020/741 II priedo 4 punkte, kuri turi būti teikiama, jei ji susijusi su naudojamo drėkinimo metodo rūšimi, kai taikoma, apima:

(1)

numatoma regeneruoto vandens naudojimo paskirtis (pagal atrinktas regeneruoto vandens kokybės klases, kultūrinių augalų kategorijas ir drėkinimo metodus, nustatytus Reglamento (ES) 2020/741 I priedo 1 lentelėje), naudojimo vietos, taip pat vyraujančios sodinimo ir derliaus nuėmimo procedūros, laikotarpiai ir dažnumas bei aptarnaujamoje teritorijoje vyraujantis kultūrinių augalų auginimo metodas. Jei konkretūs galutiniai naudotojai ar naudojimo būdai dar nėra nustatyti arba jei daug naudotojų aptarnauja vienas regeneravimo įrenginys, informacija gali būti grindžiama numatoma regeneruoto vandens naudojimo paskirtimi konkrečioje teritorijoje arba šioje teritorijoje dažniausiai taikoma ūkininkavimo praktika ir auginamais kultūriniais augalais. Informaciją taip pat gali sudaryti nurodymai, kaip atitinkamos kokybės klasės regeneruotas vanduo gali būti saugiai naudojamas auginant tam tikros kategorijos kultūrinius augalus ir esant tam tikroms sąlygoms.

Kultūrinių augalų rūšys, Reglamento (ES) 2020/741 I priedo 1 lentelėje nurodomos kaip kategorijos, aprašomos pagal numatomą kultūrinių augalų naudojimo paskirtį:

(2)

jei aktualu, informacija apie papildomą valymą arba atitinkamas kliūtis, nurodytas Reglamento (ES) 2020/741 5 straipsnio 4 dalies c punkte, taikomas regeneruotam vandeniui po atitikties vietos, įskaitant, kai aktualu, paskirstymo ar kaupimo infrastruktūrą ir drėkinamus laukus, naudojamus siekiant laikytis Reglamento (ES) 2020/741 I priedo 2 lentelėje nustatytų kokybės reikalavimų;

(3)

jei aktualu, informacija apie kitus vandens, kurį ketinama maišyti su regeneruotu vandeniu, šaltinius, taip pat informacija apie maišymo vietas, kiekį ir kokybės charakteristikas ir bet kokius rizikos vertinimui svarbius skirtumus, ypač kai maišymas naudojamas kaip barjeras. Jei galutiniai naudotojai dar nėra nustatyti arba jei daug jų aptarnauja vienas regeneravimo įrenginys, gali būti pateikta bendro pobūdžio informacija apie aptarnaujamoje teritorijoje taikomą tipinę maišymo praktiką, be kita ko, apimanti nurodymus, kuriais siekiama užtikrinti šios praktikos saugą;

(4)

numatomas regeneruoto vandens srautų intervalas, sezoninis kintamumas ir naudojimo laikotarpis (laikinas arba ad hoc) pagal drėkinimo tvarkaraštį.

—

veiksmai, už kuriuos šalis atsako,

—

pakartotinio vandens naudojimo sistemos vieta arba etapas, kuriame reikia atlikti veiksmus,

—

veiksmų atlikimo laikas.

(1)

veiklos vykdytojai, eksploatuojantys regeneravimo įrenginį ir miesto nuotekų valymo įrenginį, jei jis skiriasi nuo regeneravimo įrenginio, įskaitant viešuosius arba privačiuosius vandens tiekimo paslaugų teikėjus;

(2)

kai aktualu, veiklos vykdytojai, eksploatuojantys regeneruoto vandens kaupimo ir paskirstymo įrenginius;

(3)

veiklos vykdytojai, drėkinantys laukus regeneruotu vandeniu, įskaitant ūkininkus, ūkininkų asociacijas arba drėkintojų konsorciumus;

(4)

atitinkamos institucijos, išskyrus paskirtąją kompetentingą instituciją, arba įstaigos, įskaitant už vandenį atsakingas institucijas, visuomenės sveikatos institucijas, aplinkos apsaugos institucijas;

(5)

kitos šalys, kurios galėtų būti atsakingos už bet kurią pakartotinio vandens naudojimo sistemos dalį arba kurios yra įsikūrusios vietos teritorijoje.

(1)

patogenai (įskaitant bakterijas, virusus, pirmuonis ir helmintus), sukeliantys per vandenį plintančių žmonių ir gyvūnų ligų protrūkius ir kitokį neigiamą poveikį sveikatai, kai jų buvimas pateisinamas, ir teršalai, kurių paprastai yra miesto nuotekose;

(2)

patogenai, teršalai ar kitos medžiagos, susiję su išleidžiamomis pramoninėmis nuotekomis arba, atitinkamais atvejais, iš užterštų paviršių į miesto nuotekų surinkimo sistemą patenkančiomis miesto nuotekomis, kurie gali kauptis didelėmis koncentracijomis miesto nuotekose ir taip daryti neigiamą poveikį regeneruoto vandens naudojimui;

(3)

patogenai, teršalai ar kitos medžiagos, nustatyti atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2020/741 II priedo 5 punkte išvardytus reikalavimus arba kitus reikalavimus, nustatytus atitinkamuose ES, nacionalinės ar vietos teisės aktuose, konkrečios vietos sąlygas ir tai, ar regeneruotas vanduo gali pasiekti jautrius receptorius. Šie reikalavimai gali apimti šiuos aspektus:

(4)

regeneruotame vandenyje galintys būti patogenai, teršalai ar kitos medžiagos, kurie galėtų pakenkti dirvožemiui ir drėkinamiems kultūriniams augalams ir yra nustatyti pagal ISO 16075-1:2020 standartą (3) arba bet kurias drėkinimo žemės ūkyje gaires, įskaitant: i) chemines medžiagas, pvz., bendrą tirpių druskų kiekį, natrį, chloridą, borą ir specifinio toksiškumo jonus; ii) kitus cheminius elementus ir patogenus, ir iii) maisto medžiagas;

(5)

dar nereglamentuojami teršalai (įskaitant mikroplastikus arba naujus teršalus), nustatyti regeneruotame vandenyje ir susiję su konkrečiomis pakartotinio vandens naudojimo sistemos sąlygomis.

(1)

nesėkmingą prevencinių priemonių taikymą vandens regeneravimo įrenginyje (arba miesto nuotekų valymo įrenginyje, jei skiriasi), kaupimo ir paskirstymo sistemose arba lauke. Jie gali įvykti:

(2)

atsitiktinį arba netinkamą (arba neteisėtą) išleidimą, dėl kurio nuotekų sistemoje ir miesto nuotekų valymo įrenginio nuotekose gali susidaryti nekontroliuojama patogenų, teršalų ar kitų medžiagų koncentracija ir kuris galėtų turėti neigiamą poveikį regeneruoto vandens kokybei;

(3)

žmogaus klaidas, atsiradusias dėl netinkamo mokymo arba nepakankamos informacijos apie leistinus naudojimo būdus;

(4)

sezoninius pokyčius arba ekstremalias oro sąlygas, kai tinkama (įskaitant potvynius ar sausras);

(5)

seisminius reiškinius;

(6)

vandalizmo ar teroro aktus (įskaitant kibernetinius išpuolius prieš infrastruktūrą).

(1)

regeneravimo įrenginio (arba miesto nuotekų valymo įrenginio, jei jis skiriasi) ir kaupimo bei paskirstymo įrenginių, jei taikoma, veiklos vykdytojus ir darbuotojus;

(2)

drėkinamuose laukuose esančius galutinius naudotojus;

(3)

vietos bendruomenės gyventojus ir darbuotojus arba pašalinius asmenis (įskaitant atsitiktinai pakartotinio vandens naudojimo sistemoje arba netoli jos esančius asmenis, kurių buvimas nesusijęs su sistema ir kurie nesiima jokių veiksmų, kad sumažintų poveikį, netoliese vykdomos veiklos darbuotojus ar naudotojus), kurie gali atsitiktinai turėti sąlytį su regeneruotu vandeniu (be kita ko, dalyvaudami rekreacinėje veikloje atviruose kanaluose, kuriuose gali būti priimtas regeneruotas vanduo, ar netoli jų arba turėdami sąlytį su regeneruoto vandens lašais iš purškiamojo drėkinimo sistemų).

(1)

netoli pakartotinio vandens naudojimo sistemos esančius paviršinius vandenis, požeminio vandens telkinius arba pakrančių vandenis ir jų vandens ekosistemas;

(2)

netoli pakartotinio vandens naudojimo sistemos esančius vandens išteklius, naudojamus geriamajam vandeniui tiekti, įskaitant vandens rezervuarus, skirtus geriamajam vandeniui tiekti (t. y. saugomas geriamojo vandens teritorijas);

(3)

drėkinamame lauke ir aplinkiniuose laukuose esantį dirvožemį ir augančius kultūrinius augalus;

(4)

netoli pakartotinio vandens naudojimo sistemos esančias ekosistemas ir (arba) saugomas teritorijas (įskaitant pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (4) nustatytas teritorijas ir kitas gamtos apsaugos tikslais saugomas teritorijas) ir su jomis susijusias nustatytų aplinkos komponentų sausumos ir vandens fauną ir florą;

(5)

netoli pakartotinio vandens naudojimo sistemos esančias pažeidžiamų maisto medžiagų teritorijas ir jautrias taršai nitratais zonas.

(1)

regeneruoto vandens nurijimą tiesiogiai arba netiesiogiai per kultūrinius augalus, dirvožemį ar objektus, kurie turėjo sąlytį su regeneruotu vandeniu;

(2)

sąlytį (odos ar akių) su regeneruotu vandeniu tiesiogiai arba netiesiogiai per kultūrinius augalus, dirvožemį ar objektus, kurie turėjo sąlytį su regeneruotu vandeniu;

(3)

regeneruoto vandens (aerozolio) įkvėpimą.

(1)

regeneruoto vandens infiltravimą į požeminį vandenį dėl nuotėkio (įskaitant nuotėkį iš vamzdynų ir kaupimo sistemų), drėkinimo arba po smarkių liūčių;

(2)

regeneruoto vandens nuotėkį į paviršinius ar pakrančių vandenis įvykus nuotėkiui (įskaitant nuotėkį iš vamzdynų ir kaupimo sistemų) arba drėkinant;

(3)

regeneruoto vandens nuotėkį į pažeidžiamų maisto medžiagų teritorijas ir jautrias taršai nitratais zonas arba saugomas teritorijas (kaip nurodyta pirmiau) dėl nuotėkio (įskaitant nuotėkį iš vamzdynų ir kaupimo sistemų) arba drėkinimo.

(1)

geologines, hidrogeologines ir hidrologines sąlygas vietovėje, įskaitant nespūdinio vandeningojo sluoksnio arba tiek spūdinio, tiek nespūdinio vandeningojo sluoksnio ir požeminio vandens ėmimo sistemų buvimą (įskaitant jų pagrindines charakteristikas, pvz., atstumą iki drėkinamų plotų, sistemos rūšį, siurbimo sistemos arba artezinio gręžinio naudojimą, vandens naudojimą);

(2)

paviršinio vandens buvimą, charakteristikas ir naudojimą, įskaitant reikalaujamą minimalų srauto greitį, sezoninius srautų svyravimus, iš nuotekų valymo įrenginių išleidžiamų teršalų poveikį;

(3)

dirvožemio struktūrą ir savybes pagal vietovės pedologines savybes;

(4)

pralaidžių plotų (įskaitant informaciją apie augmenijos tipus, miškus) ir nepralaidžių paviršių (įskaitant automobilių stovėjimo aikštelę ar gatves) buvimą;

(5)

tipinių oro sąlygų, t. y. temperatūros, kritulių, drėgmės, vėjo, pokyčius.

(1)

galimų poveikio aplinkos komponentams būdų (nustatytų pagal Reglamento (ES) 2020/741 II priedo 4 punktą) ir atitinkamų pavojų (jų grupių) (nustatytų pagal Reglamento (ES) 2020/741 II priedo 3 punktą) analizę;

(2)

patikrą, ar esama pavojų (patogenų, teršalų ir kitų medžiagų, nustatytų regeneruotame vandenyje), pagal atitinkamus aplinkos kokybės standartus arba bet kokias kitas ES, nacionalinės ar vietos teisės aktuose nustatytas ribas, taikomas patogenams, teršalams ar kitoms medžiagoms, susijusioms su atitinkamu aplinkos komponentu (įskaitant požeminį vandenį, paviršinį vandenį, dirvožemį, kultūrinius augalus), atsižvelgiant į konkrečios vietos sąlygas, ir leistinos pavojaus koncentracijos regeneruotame vandenyje nustatymą;

(3)

poveikio dydžio vertinimą pagal kiekvieno regeneruotame vandenyje nustatyto pavojaus koncentraciją, poveikio būdus ir poveikio lygius, suskirstytus pagal jų tikimybę ir padarinių sunkumą, nustatytus atsižvelgiant į drėkinimo metodą ir praktiką, taip pat į drėkinimo apimtį, dažnumą ir trukmę;

(4)

tikimybės, kad tam tikras pavojus pasieks vandens telkinį, vertinimą taikant standarte ISO 16075-1:2020 siūlomą metodą, pagal kurį įvertinamas požeminio ir paviršinio vandens pažeidžiamumas dėl regeneruoto vandens infiltracijos ar nuotėkio, atsižvelgiant į vietos hidrogeologiją, arba Komisijos gaires Reglamento (ES) 2020/741 taikymui palengvinti ar bet kurį kitą lygiavertį metodą;

(5)

rizikos aplinkai apibūdinimą pagal kiekvieną nustatytą pavojų ar pavojų grupę ir kiekvieną poveikio būdą bei pavojingą įvykį;

(6)

poveikio tikimybės ir padarinių sunkumo vertinimą taikant rizikos matricas, apimančias poveikio tikimybę ir padarinių sunkumą, įskaitant matricas, siūlomas ISO 20426:2018 standarte (5) arba Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Sanitarijos saugos planavimo vadove (6), arba Komisijos gairėse Reglamento (ES) 2020/741 taikymui palengvinti, ir Jungtinio tyrimų centro parengtose techninėse gairėse (2022 m.) (7);

(7)

rizikos dirvožemiui arba kultūriniams augalams vertinimą, pagrįstą esamomis agronominės svarbos parametrų pamatinėmis vertėmis, priklausomai nuo vietos sąlygų (įskaitant dirvožemio tipą ir dirvožemio rūgštingumą), įskaitant sąlygas, nurodytas standarte ISO 16075-1:2020 arba lygiaverčiame standarte.

(1)

galimų poveikio populiacijoms būdų (nustatytų pagal Reglamento (ES) 2020/741 II priedo 4 punktą) ir atitinkamų pavojų (jų grupių) (nustatytų pagal Reglamento (ES) 2020/741 II priedo 3 punktą) analizę;

(2)

jei taikoma, su doze susietos reakcijos vertinimą siekiant nustatyti tam tikros koncentracijos pavojaus poveikį patiriančių gyventojų reakciją ir galimų neigiamų nustatyto sunkumo padarinių sveikatai tikimybę, įvertinant bent tuos regeneruotame vandenyje esančius patogenus, kurie gali sukelti sveikatos problemų (t. y. neigiamą poveikį, kurį sukelia gyvame organizme esanti medžiaga) poveikį patiriantiems gyventojams (įskaitant veiklos vykdytojus ar ūkininkus);

(3)

galimo dozės ar su žmonių ir gyvūnų sveikata susijusio poveikio dydžio vertinimą, remiantis regeneruotame vandenyje esančiais patogenais, teršalais ir kitomis medžiagomis ir jų koncentracija ir atsižvelgiant į kultūrinių augalų rūšis (žali vartojami kultūriniai augalai arba perdirbami maistiniai kultūriniai augalai), drėkinimo metodus ir praktiką (įskaitant drėkinimo dažnumą ir trukmę);

(4)

rizikos sveikatai apibūdinimą pagal kiekvieną nustatytą pavojų ar pavojų grupę ir kiekvieną poveikio būdą bei pavojingą įvykį;

(5)

poveikio tikimybės ir padarinių sunkumo vertinimą taikant metodus, nurodytus ISO 20426:2018 standarte arba PSO Sanitarijos saugos planavimo vadove, arba bet kurį kitą lygiavertį metodą.

(1)

reikalavimą sumažinti vandens taršą nitratais ir užkirsti jai kelią pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB (11). Atliekant rizikos vertinimą nustatomas bet koks galimas poveikis, atsirandantis dėl regeneruoto vandens naudojimo drėkinimui žemės ūkyje (įskaitant nuotėkį ar infiltravimą) ir dėl kurio gali atsirasti pernelyg didelis nitratų poveikis paviršiniam vandeniui ar požeminiams vandenims, kurie, kaip pagal tą direktyvą nustatė valstybė narė, gali būti paveikti taršos (nitratais);

(2)

pareigą, kad žmonėms vartoti skirtas vanduo saugomose teritorijose atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2020/2184 (12) nustatytus reikalavimus. Atliekant rizikos vertinimą nustatomas paviršinis arba požeminis vanduo, kuris priskiriamas geriamajam vandeniui saugomoje teritorijoje ir kurį galėtų paveikti regeneruoto vandens naudojimas drėkinimui žemės ūkyje (įskaitant nuotėkį ar infiltravimą);

(3)

reikalavimą įgyvendinti Direktyvoje 2000/60/EB nustatytus aplinkos apsaugos tikslus. Atliekant rizikos vertinimą nustatoma galima vandens telkinių, kuriems taikoma ta direktyva, būklės pablogėjimo rizika dėl regeneruoto vandens naudojimo drėkinimui žemės ūkyje (įskaitant nuotėkį ar infiltravimą);

(4)

reikalavimą užkirsti kelią požeminio vandens taršai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/118/EB (13). Atliekant rizikos vertinimą nustatoma galima požeminio vandens telkinių cheminės būklės pablogėjimo dėl regeneruoto vandens naudojimo drėkinimui žemės ūkyje rizika;

(5)

reikalavimą laikytis aplinkos kokybės standartų, taikomų prioritetinėms medžiagoms ir tam tikriems kitiems teršalams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/105/EB (14). Atliekant rizikos vertinimą nustatoma galima paviršinio vandens telkinių cheminės būklės pablogėjimo dėl regeneruoto vandens naudojimo drėkinimui žemės ūkyje rizika;

(6)

reikalavimą laikytis Direktyvoje 2000/60/EB nustatytų aplinkos kokybės standartų, taikomų susirūpinimą nacionaliniu mastu keliantiems teršalams, t. y. tam tikriems upių baseinų teršalams. Atliekant rizikos vertinimą nustatoma galima paviršinio vandens telkinių ekologinės būklės arba potencialo pablogėjimo dėl regeneruoto vandens naudojimo drėkinimui žemės ūkyje rizika;

(7)

reikalavimą laikytis maudyklų vandens kokybės standartų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/7/EB (15). Atliekant rizikos vertinimą nustatomi maudyklų veiklai naudojami vandens telkiniai, kuriuos gali paveikti regeneruoto vandens naudojimas (įskaitant nuotėkį);

(8)

Tarybos direktyvos 86/278/EEB (16) reikalavimus, susijusius su aplinkos, ypač dirvožemio, apsauga, kai žemės ūkyje naudojamas nuotekų dumblas. Atliekant rizikos vertinimą nustatoma, ar nuotekų dumblo naudojimas žemės ūkio laukuose kartu su drėkinimu regeneruotu vandeniu gali kelti bendrą riziką;

(9)

reikalavimus, susijusius su maisto produktų higiena, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004 (17) ir gairėse, pateiktose Komisijos pranešime dėl Rekomendacinio dokumento dėl šviežių vaisių ir daržovių mikrobiologinės rizikos šalinimo pirminės gamybos etape laikantis tinkamos higienos (18). Atliekant rizikos vertinimą nustatoma, ar regeneruoto vandens naudojimas gali kelti pavojų, kad nebus laikomasi šviežių vaisių ir daržovių gamybai nustatytų reikalavimų;

(10)

pašarų higienos reikalavimus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 183/2005 (19). Atliekant rizikos vertinimą nustatoma, ar regeneruoto vandens naudojimas gali kelti riziką, kad nebus laikomasi pašarų (nemaistinių kultūrinių augalų, įskaitant maistiniams gyvūnams šerti naudojamus kultūrinius augalus) gamybai nustatytų reikalavimų;

(11)

reikalavimą laikytis atitinkamų mikrobiologinių kriterijų, nustatytų Komisijos reglamente (EB) Nr. 2073/2005 (20). Atliekant rizikos vertinimą nustatoma, ar regeneruoto vandens naudojimas gali kelti pavojų, kad nebus laikomasi maisto produktų gamybai nustatytų reikalavimų;

(12)

reikalavimus, susijusius su didžiausiomis leistinomis tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijomis, nustatytus Komisijos reglamente (ES) 2023/915 (21). Atliekant rizikos vertinimą nustatoma, ar regeneruoto vandens naudojimas gali kelti pavojų, kad nebus laikomasi maisto produktų gamybai nustatytų reikalavimų;

(13)

reikalavimus, susijusius su didžiausiais pesticidų likučių kiekiais maiste ir pašare ar ant jų, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 396/2005 (22). Atliekant rizikos vertinimą nustatoma, ar regeneruoto vandens naudojimas žemės ūkio laukuose, naudojamuose maisto produktams ir pašarams, kuriems naudojami pesticidai, gaminti, gali kelti bendrą riziką (jei atlikus rizikos vertinimą nustatyta, kad pesticidai yra galimi pavojai, kurių gali būti regeneruotame vandenyje);

(14)

reikalavimus, susijusius su gyvūnų sveikata, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1069/2009 (23) ir Komisijos reglamente (ES) Nr. 142/2011 (24). Atliekant rizikos vertinimą nustatoma, ar regeneruoto vandens naudojimas pašariniams augalams ar bet kuriems kitiems gyvūnams šerti skirtiems kultūriniams augalams drėkinti gali kelti riziką, kad nebus laikomasi gyvūnų sveikatai nustatytų reikalavimų (nurijus pašarus arba dėl poveikio lauke).

(1)

regeneravimo įrenginį (arba miesto nuotekų valymo įrenginį, jei skiriasi), be kita ko, įvertinant ir optimizuojant esamus procesus arba nustatant papildomus pažangius valymo būdus;

(2)

regeneruoto vandens kaupimo ir paskirstymo sistemas, kai taikoma;

(3)

drėkinamus laukus arba plotus aplink juos, kai taikytina, be kita ko, apsvarstant alternatyvius drėkinimo metodus, kuriais mažinama poveikio rizika, nustatant buferines zonas, ar panašius metodus arba apsaugant darbuotojus ir ūkininkus (reikalaujant naudoti konkrečias asmenines apsaugos priemones arba priimant higienos protokolus, be galimų priemonių, kurių jau imtasi siekiant laikytis sveikatos ir saugos darbe taisyklių).

(1)

taikant barjerus įvykdomi Reglamento (ES) 2020/741 I priedo 2 lentelėje nustatyti regeneruoto vandens kokybės klasių kokybės reikalavimai. Vandens kokybės klasė gali būti nustatoma atsižvelgiant į akredituotą barjerų skaičių ir kriterijus, nurodytus Komisijos gairėse Reglamento (ES) 2020/741 taikymui palengvinti;

(2)

barjerai apima valymo arba ne valymo galimybes ir jie gali būti taikomi prieš atitikties vietą arba po jos;

(3)

norint pasiekti skirtingą logaritminį sumažėjimą (pagal ISO 16075-2:2020 standartą (25) arba kitas atitinkamas gaires) ir reikiamą bendrą logaritminį sumažėjimą, būtiną tam, kad būtų sumažinta riziką remiantis pasirinkta regeneruoto vandens kokybės klase, kartu gali būti naudojami keli barjerai (daugiabarjeris metodas).

(1)

standartines veiklos procedūras;

(2)

eksploatavimo ir techninės priežiūros tvarkaraštį;

(3)

kokybės kontrolės priemones;

(4)

konkrečių užduočių sąrašą ir už jas atsakingą asmenį;

(5)

atitikties vietos ir visų kitų svarbių rizikos valdymo tikslu nustatytų valdymo vietų, įskaitant vietas, kuriose regeneruotas vanduo tiekiamas kitai pakartotinio vandens naudojimo sistemoje esančiai šaliai, sąrašą; informacija apie tas vietas apima tikslią jų buvimo vietą (padėtį GIS žemėlapyje arba, jei įmanoma, geografinę informaciją) ir ėminių ėmimo metodą;

(6)

duomenų gavimo atliekant laboratorinę analizę arba internetinėse sistemose procedūras;

(7)

ėminių ėmimo ir analizės procedūras;

(8)

regeneruoto vandens stebėsenos pagal atitinkamus parametrus procedūras arba protokolus;

(9)

įrangos techninės priežiūros programas (įskaitant aptikimo internetu zondus);

(10)

prevencinių priemonių ir barjerų techninės priežiūros programas;

(11)

veiklos vykdytojų mokymo procedūras.

(1)

ji turi būti grindžiama rizikos sveikatai ir aplinkai vertinimo rezultatais;

(2)

ji turi apimti procedūras, taikytinas siekiant įvykdyti bent minimalius įprastinės stebėsenos reikalavimus pagal Reglamento (ES) 2020/741 I priedą ir atitikti visus su regeneruotu vandeniu susijusius parametrus ir ribas, kurie, remiantis rizikos sveikatai ir aplinkai vertinimo rezultatais, nustatyti kaip papildomi reikalavimai;

(3)

ji turi apimti regeneruoto vandens ėminių ėmimo ir analizės stebėsenos procedūras (kurioms naudojama laboratorinė analizė, tikralaikiai jutikliai arba analizatoriai), nurodant vietą ir dažnumą, taip pat nustatytų teršalų išleidimo į poveikį patiriančias aplinkos terpes (įskaitant paviršinį vandenį, požeminį vandenį ir dirvožemį) kontrolės procedūras; procedūros turi apimti dokumentais patvirtintus veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti nuolatinę sveikatos ir aplinkos apsaugą, be kita ko, esant ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams;

(4)

ji turi apimti procedūras, atitinkančias galiojančius teisės aktus, visų pirma vandens išteklių stebėsena turi atitikti Komisijos direktyvą 2009/90/EB (26), užtikrinant, kad rezultatai būtų palyginami su rezultatais, gautais vykdant stebėseną pagal Direktyvą 2000/60/EB;

(5)

ji turi apimti aplinkos komponentų (įskaitant paviršinį vandenį, požeminį vandenį arba dirvožemį) parametrų stebėseną, kai tinkama ir atsižvelgiant į rizikos vertinimo rezultatus; jei kuriame nors iš stebimų aplinkos komponentų aptinkama patogenų, teršalų ir (arba) medžiagų, įvertinama, ar jų yra dėl regeneruoto vandens naudojimo, ar iš kitų šaltinių.

(1)

taisomųjų priemonių ir už nustatytus pavojingus įvykius atsakingų asmenų sąrašą;

(2)

avarines procedūras, taikomas kai miesto nuotekų valymo įrenginyje arba regeneravimo įrenginyje neatliekami valymo darbai ir dėl to į regeneruotą vandenį gali patekti pavojai;

(3)

avarines procedūras, taikomas kai viršijamos regeneruotam vandeniui būdingų pavojų, dėl kurių gali kilti rizika, ribinės vertės, nustatytos remiantis rizikos vertinimu;

(4)

avarines procedūras, susijusias su įprastais ir išskirtiniais techninės priežiūros įvykiais (įskaitant aplenkimą ar pertekėjimą);

(5)

šalių pranešimo apie ekstremaliąsias situacijas procedūras ir struktūrines schemas (įskaitant visas avarines procedūras, kuriomis užtikrinama, kad produktai, drėkinami potencialiai užterštu regeneruotu vandeniu, nebūtų pateikiami rinkai);

(6)

internetines priemones, jutiklius ir valdiklius, kurie sukels pavojaus signalus tikruoju laiku, grindžiamus konkrečių parametrų stebėsena.

(1)

sąrašą, kuriame pateikiama atitinkama kiekvienos dalyvaujančios šalies kontaktinė informacija, identifikuojama tik pagal jų pareigas ar pareigybes (regeneravimo įrenginio valdytojas, ekstremaliųjų situacijų operacijų centro valdytojas), užtikrinant, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos standartų;

(2)

pranešimo apie incidentus ar ekstremaliąsias situacijas kompetentingoms institucijoms ir galutiniams naudotojams procedūras;

(3)

įspėjamųjų pranešimų pateikimo tvarką; informacijos, kurią reikia pateikti įvairiems subjektams ekstremaliosios situacijos atveju, sąrašą.