(1)

komercinės paskirties nekilnojamojo turto (KNT) sektorius yra svarbus finansiniam stabilumui Europos ekonominėje erdvėje (EEE). Kai kuriose EEE šalyse KNT sektoriuje turimos pozicijos (toliau – KNT pozicijos) sudaro reikšmingą bendrojo vidaus produkto ir kredito įstaigų bei kitų finansų įstaigų balansų dalį. KNT yra tampriai susijęs tiek su realiąja ekonomika, tiek su finansų sistema. Be to, šis sektorius svarbus daugeliui finansų rinkos dalyvių, pavyzdžiui, investiciniams fondams, draudimo įmonėms, pensijų fondams ir kredito įstaigoms. Nepalankūs procesai KNT sektoriuje gali daryti sisteminį poveikį ir realiajai ekonomikai, ir finansų sistemai;

(2)

su KNT pozicijomis susijusios grėsmės įvairiuose KNT pasektoriuose ir segmentuose gali būti skirtingos. Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), vertindama su KNT susijusias EEE šalyse kylančias grėsmes, pirmiausia išskiria pramoninės, biurų, mažmeninės prekybos ir gyvenamosios paskirties KNT pasektorius ir prestižinio bei neprestižinio KNT segmentus. Skiriasi ir įvairiose EEE šalyse kylančių grėsmių pobūdis, o tai lemia, be kita ko, nevienoda atitinkamų KNT pasektorių ir segmentų svarba tose šalyse. Ši ESRV rekomendacija yra skirta atitinkamoms Europos Sąjungos ir visų EEE šalių nacionalinio lygmens institucijoms, nes jos dėl savo padėties gali geriausiai išanalizuoti atitinkamų KNT pasektorių ir segmentų svarbą ir su jais susijusią riziką finansiniam stabilumui, įskaitant šalutinio poveikio plitimo iš kitų šalių riziką;

(3)

ESRV nuolat atidžiai stebi KNT sektorių; 2016 m. ji paskelbė rekomendaciją dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą spragų užpildymo (4). Be to, 2015 ir 2018 m. ESRV paskelbė ataskaitas apie grėsmes ES KNT sektoriuje (5) ir taip pat pateikė konkrečias gaires dėl nuoseklaus sisteminės rizikos, galinčios kilti tiek dėl KNT rinkose vykstančių procesų, tiek dėl susijusios makroprudencinės politikos, vertinimo (6). Naujausioje ataskaitoje apie grėsmes EEE KNT sektoriuje (7) ESRV įvardijo EEE KNT sektoriuje kylančias grėsmes ir politikos veiksmus, kurių būtų galima dėl jų imtis. 2022 m. rugsėjo mėn. ESRV taip pat paskelbė Europos sisteminės rizikos valdybos įspėjimą ESRV/2022/7 dėl Sąjungos finansų sistemos pažeidžiamumo (8). Neneigdama itin didelės kitų sisteminės rizikos šaltinių, išskirtų Įspėjime ESRV/2022/7, svarbos, ESRV pagal savo įgaliojimus pateikia rekomendaciją, joje įvardija su KNT susijusius sisteminės rizikos veiksnius ir nurodo, kokių taisomųjų veiksmų imtis reaguojant į tuos sisteminės rizikos veiksnius;

(4)

po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą padidėjus infliacijai, labai suprastėjus ekonomikos augimo perspektyvai, taip pat pasireiškus kitai geopolitinei įtampai, KNT sektorius šiuo metu patiria grėsmę dėl galinčios kilti ciklinės rizikos. KNT sektoriuje ciklų amplitudė apskritai būna didesnė, palyginti su bendrais ekonomikos ciklais. Turto vertės ir nuomos pajamų srauto mažėjimas gali skatinti investuotojus parduoti KNT, o tai prisideda prie dar didesnio KNT kainas mažinančio spaudimo ir gali padaryti neigiamą poveikį finansiniam stabilumui. Be to, sugriežtinus finansines sąlygas, gali sumažėti KNT bendrovių pajamos ir jų turto vertė. Tai reiškia, kad jų galimybės refinansuoti esamą skolą ir gauti naujų paskolų gali labai apsiriboti. Kad sukakus terminui galėtų įvykdyti skolos įsipareigojimus ir patenkinti likvidumo poreikius net ir įtemptomis rinkos sąlygomis, dalis investuotojų dėl to gali būti priversti parduoti turtą, taip, savo ruožtu, sukeldami dar didesnį kainas mažinantį spaudimą;

(5)

prie struktūrinių pokyčių keliamų grėsmių priskirtinas su klimatu susijusios ekonominės politikos ir perėjimo prie e. prekybos KNT sektoriuje poveikis. Be to, COVID-19 pandemija padidino nuomojamų biuro patalpų nuomos lankstumo poreikį, nes vis plačiau taikomi judaus ir mišraus darbo modeliai. Tokie struktūriniai pokyčiai didina efektyviai energiją vartojančio turto ir logistikos infrastruktūros, tiksliau, didelių sandėlių, paklausą, bet kartu mažina mažmeninės prekybos, biurų paskirties ir apskritai neprestižinio KNT paklausą;

(6)

dėl kredito rizikos, kurią kelia KNT paskolos, kredito įstaigos KNT sektoriuje patiria ypač didelę riziką. Iš turimų duomenų matyti, kad kai kuriose EEE šalyse KNT sektoriui skolinantys bankai pasižymi aukštais paskolos ir turto vertės santykio rodikliais. Sumažėjus paskolos įkaito vertei, paskolos ir turto vertės santykis padidėja. Dėl to padidėja kredito įstaigų nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo, tad gali prireikti didesnių atidėjinių ir padidėti kapitalo reikalavimai, o dėl to gali sumažėti kredito įstaigų pajėgumas teikti kreditus. Net jeigu paskolos ir turto vertės santykis yra mažas, iš suvestinės informacijos kiti rizikos ypatumai, pavyzdžiui, kredito grąžinimo viena įmoka schemų, struktūrų be regreso teisės, neapdraustų kintamųjų palūkanų normų ar labai ilgų terminų (kai kuriais atvejais jie gali būti reikšmingi) vyravimas, gali nebūti matomi;

(7)

kalbant apie bankų sektorių, Europos Centrinis Bankas (ECB) tarpinėje ataskaitoje dėl KNT pozicijų pabrėžė susirūpinimą dėl Bendro priežiūros mechanizmo skolinimo standartų, įkaitų vertinimo ir stebėsenos procesų (9);

(8)

viena iš grėsmių, kylančių ne bankų sektoriuje, yra atvirojo tipo nekilnojamojo turto investicinių fondų likvidumo neatitikimai. Toks likvidumo neatitikimas susidaro, kai tokių fondų savo investuotojams siūlomas išpirkimo laikotarpis yra trumpesnis už laikotarpį, kuris yra reikalingas nekilnojamajam turtui, į kurį fondas investavo, realizuoti einamosiomis rinkos kainomis. Jeigu nekilnojamasis turtas vertinamas pernelyg retai ir yra paskatų turtą pervertinti, ypač rinkose, kuriose kainos jau mažėja, nekilnojamojo turto investiciniai fondai paprastai patiria ir turto kainos koregavimo riziką. Tai, savo ruožtu, turto išpirkimo srityje gali sukelti „skardžio efektą“;

(9)

rizika, susijusi su pensijų fondais ir draudimo įmonėmis, įvairių jurisdikcijų KNT rinkose gali labai skirtis tiek dėl skirtingų verslo modelių ir praktikos, tiek dėl skirtingų rinkų struktūrų. KNT rinkose kylančios rizikos, susijusios su pensijų fondais ir draudimo įmonėmis, ir galimų likvidumo neatitikimų tarp jų finansavimo ir investicijų į KNT rinkas, įskaitant atvejus, kai investuojama per investicinius fondus, supratimas yra būtina šiame KNT sektoriaus rinkos segmente kylančios rizikos mažinimo sąlyga;

(10)

KNT sektoriuje pasireiškusi rizika taip pat neigiamai paveiktų pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių, kuriomis apjungiamos KNT paskolos ir kurias turi kredito įstaigos arba kiti rinkos dalyviai, kredito reitingą. Grėsmės, kylančios dėl KNT pakeitimo vertybiniais popieriais, yra susijusios su atitinkama vertybiniais popieriais pakeistų paskolų kredito kokybe, taip pat su investuotojų ir skolininkų koncentracija ir jų tarpusavio sąsajomis;

(11)

šalutinio poveikio plitimas į kitas finansų rinkas ir šalis gali padidinti grėsmes, taip didindamas neigiamo poveikio pasireiškimo kituose sektoriuose ir šalyse riziką. Šiuo atžvilgiu manoma, kad, siekiant pagerinti galimų sisteminės rizikos šaltinių stebėseną ir analizę, būtina keistis informacija. ESRV galėtų padėti keistis informacija, kuri laikoma būtina su KNT susijusių grėsmių stebėsenai vykdyti;

(12)

Europos Sąjungos ir EEE šalių nacionalinės bankų ir ne bankų finansų sektorių priežiūros institucijos gali prisidėti prie EEE finansų sektoriaus atsparumo glaudžiai bendradarbiaudamos tarpusavyje ir stebėdamos su KNT susijusias jų prižiūrimoms įstaigoms kylančias grėsmes, tas grėsmes apibrėždamos ir imdamosi dėl jų priemonių. Su KNT sektoriumi susijusių grėsmių stebėsena yra pagrindinis būdas galimai rizikai finansiniam stabilumui nustatyti ir įvertinti, kokių atsakomųjų priemonių dėl tos rizikos galima imtis. Vykdant tokią stebėseną, taip pat būtų galima remtis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) nr. 575/2013 (10) 124 straipsnio 2 dalyje ir 164 straipsnio 6 dalyje nurodytais vertinimais ir juos toliau plėtoti. Nacionalinės priežiūros institucijos turi ir toliau budriai stebėti, ar nepasireiškia su KNT susijusi rizika arba, priešingai, ar EEE KNT sektoriuje grėsmės toliau nedidėja. Grėsmių stebėseną institucijos turėtų diferencijuoti pagal KNT pasektorius ir segmentus;

(13)

Rekomendacijoje ESRV/2016/14 dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą spragų užpildymo (11) pabrėžta, kad esama didelių duomenų spragų ir trūksta bendrų duomenų apibrėžčių, o tai turi įtakos visų EEE šalių KNT rinkoms. Nuo tada, kai buvo paskelbta Rekomendacija ESRV/2016/14, duomenų prieinamumas ir kokybė labai pagerėjo. Nors paskutinės Rekomendacijos ESRV/2016/14 dalys dar turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d., atitinkamos institucijos, vykdydamos su KNT susijusios rizikos stebėseną, turėtų vadovautis ta rekomendacija. Tai atitinkamoms institucijoms neturėtų trukdyti vykdyti papildomos KNT rinkų stebėsenos, naudojantis visais prieinamais duomenimis (12);

(14)

nustatydamos stebėsenos dažnumą, atitinkamos institucijos turėtų atsižvelgti į proporcingumo principą ir į galimą riziką finansiniam stabilumui, kylančią dėl KNT rinkos ir dėl finansų įstaigų pozicijų įvairiuose KNT pasektoriuose ir rinkos segmentuose dydžio;

(15)

atitinkamos institucijos, imdamosi politikos veiksmų, be kita ko, skirtų šiai rekomendacijai įgyvendinti, turėtų remtis į ateitį orientuotos stebėsenos, kuri yra vykdoma siekiant užkirsti kelią KNT pasektoriuose kylančiai sisteminei rizikai, rezultatais. Tiksliau, kalibruodamos savo priemones ir priimdamos sprendimą dėl jų laipsniško įvedimo, atitinkamos institucijos turėtų atsižvelgti į atitinkamos EEE šalies padėtį ekonomikos ir finansų cikluose. Be to, jeigu tai yra įmanoma, atitinkamus politikos veiksmus reikėtų diferencijuoti pagal KNT pasektorius ir segmentus;

(16)

imantis tinkamų politikos veiksmų, skirtų rizikai KNT sektoriuje mažinti, reikia užtikrinti keleto aspektų, įskaitant bendrą ekonomikos plėtrą ir galimai skirtingą KNT pasektorių ir segmentų dinamiką, pusiausvyrą. KNT portfelių kredito kokybę reikia stebėti, o jeigu pokyčiai KNT rinkoje arba nepalankūs ekonominiai ir finansiniai procesai gali padaryti neigiamą poveikį tam tikrų kategorijų paskoloms, būtina sudaryti reikiamus atidėjinius. Jeigu grėsmės toliau didėja, svarbu ir toliau užtikrinti patikimą skolinimo ir investavimo KNT sektoriuje praktiką ir ją galbūt papildyti makroprudencinės politikos veiksmais. EEE šalys kapitalu grįstomis priemonėmis ir kitomis makroprudencinėmis priemonėmis jau turi galimybę naudotis pagal nacionalinę arba ES teisę (13), kurioje yra numatytos tam tikros makroprudencinės priemonės su KNT susijusiai rizikai mažinti bankų, investicinių fondų, pensijų fondų ir draudimo sektoriuose. Siekiant užtikrinti nacionalinių makroprudencinių priemonių veiksmingumą ir užkirsti kelią sisteminės rizikos persidavimui iš vienos jurisdikcijos į kitą, įvairių EEE šalių nacionalinės institucijos turėtų apsvarstyti galimybę bet kurias makroprudencinės politikos priemones taikyti apibusiškai;

(17)

siekiant padidinti bankų sistemos atsparumą sisteminės rizikos veiksniams, kartu atsižvelgiant į KNT rinkų skirtingumą, būtų galima svarstyti galimybę taikyti rizikos koeficientų priemones ir sudaryti sektorinius sisteminės rizikos rezervus;

(18)

politikos priemonių imantis investicinių fondų sektoriuje ir siekiant sumažinti nustatytas grėsmes, kartu atsižvelgiant į šalių ypatumus, būtų galima svarstyti galimybę nustatyti makroprudencines finansinio sverto ribas ir mažinti sektoriuje pasireiškiantį likvidumo neatitikimą (kaip rekomenduojama Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijoje ESRV/2020/4 dėl investicinių fondų likvidumo rizikos (14)). Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2017/6 dėl investicinių fondų likvidumo ir sverto rizikos (15) buvo parengta, siekiant palengvinti Direktyvos 2011/61/ES 25 straipsnio, kuriame numatyta galimybė nustatyti makroprudencines alternatyvaus investavimo fondų finansinio sverto ribas, įgyvendinimą;

(19)

nors daugumoje EEE šalių galimybių naudotis skolininku grįstomis priemonėmis su gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinkomis susijusiai sisteminei rizikai mažinti yra, galimybių naudotis skolininku grįstomis priemonėmis su KNT rinkomis susijusiai sisteminei rizikai mažinti, yra tik keliose EEE šalyse. Dėl skolininku grįstų priemonių su KNT susijusiai rizikai mažinti koncepcijos ir modelio įvairiuose forumuose tebėra diskutuojama ir bendra pozicija dėl tokių skolininku grįstų priemonių struktūros dar nesuformuota. Todėl galimybes taikyti skolininku grįstas priemones KNT tikslais ES lygmeniu dar reikėtų įvertinti išsamiau. Jeigu nacionaliniu lygmeniu galimybės naudoti tokias skolininku grįstas priemones yra numatytos ir atitinkamos nacionalinio lygmens institucijos pastebi, kad nekilnojamojo turto kainos sparčiai auga, vyksta sparti kredito dinamika, o kredito standartai prastėja, jos turėtų apsvarstyti, ar tikslinga imtis tokių priemonių. Jeigu mano, kad to reikia finansų įstaigų atsparumui užtikrinti ir su KNT susijusioms grėsmėms sumažinti ir tai yra įmanoma, atitinkamos nacionalinės institucijos skolininku grįstas priemones taip pat turėtų papildyti kitomis priemonėmis;

(20)

siekdama užtikrinti veiksmų, kurių imamasi dėl tam tikros rizikos, nuoseklumą visoje finansų sistemoje ir atsižvelgdama į išsamią analizę ir diskusijas, ESRV mano, kad pageidautina įvesti veikla grįstas priemones. Makroprudencinės priemonės, kurias sudarytų veikla grįstos priemonės, galėtų būti taikomos tiek kredito įstaigoms, tiek nebankinėms finansų įstaigoms. Jos papildytų dabartinį subjektu grindžiamą reguliavimą;

(21)

bet kuriais makroprudencinės politikos veiksmais turėtų būti siekiama išvengti procikliško poveikio realiajai ekonomikai ir kitiems finansų sektoriaus segmentams,

1)

atidžiai stebėtų esamas ir galinčias kilti grėsmes, susijusias su komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu (KNT), be kita ko:

2)

reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, vykdytų rizikos KNT rinkose stebėseną, kaip nurodyta A rekomendacijos 1 punkte. Laikantis proporcingumo principo, rizikos stebėsenos dažnumas turėtų priklausyti nuo pozicijų santykinio dydžio ir svarbos;

3)

vykdydamos rizikos stebėseną ir stebėdamos su KNT susijusias grėsmes pagal A rekomendacijos 1 punktą, griežtai koordinuotų veiksmus ir bendradarbiautų tarpusavyje ir su Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV). Toks koordinavimas ir bendradarbiavimas turėtų apimti keitimąsi informacija, kuri laikoma būtina su KNT susijusių grėsmių stebėsenai, ypač atsižvelgiant į tarpvalstybinį ir tarpsektorinį šalutinį poveikį. Keičiantis informacija turėtų būti dedamos visos įmanomos pastangos, naudojamasi ESRV pagalba ir laikomasi skirtingų jurisdikcijų teisinių sistemų.

—

reguliarūs esamų KNT paskolų ir investicijų kokybės vertinimai, ypač atsižvelgiant į skolininkų skolos tvarkymo pajėgumus ir įkaitų vertes;

—

prudenciniai naujų paskolų teikimo standartai;

—

tinkama atidėjinių sudarymo praktika;

—

proaktyvus ir reguliarus kapitalo prognozių pagal pagrindinį ir nepalankųjį scenarijus koregavimas;

—

tinkamas reagavimas į nustatytą riziką;

—

priežiūros institucijų gairių ir lūkesčių paisymas.

1)

jeigu su KNT susijusios kredito įstaigų pozicijos yra reikšmingos, paskirtosios institucijos, kurioms pavesta taikyti kapitalu grįstas priemones arba kitas makroprudencines priemones, užtikrintų kredito įstaigų, gavusių veiklos leidimą atitinkamose EEE šalyse, atsparumą, imdamosi tinkamų kapitalu grįstų priemonių, kurias laiko būtinomis dėl KNT sektoriaus kylančiai rizikai finansiniam stabilumui mažinti;

2)

jeigu su KNT susijusios investicinių fondų pozicijos yra reikšmingos, priežiūros institucijos pagal joms suteiktus įgaliojimus stiprintų investicinių fondų, gavusių veiklos leidimą atitinkamose EEE šalyse, atsparumą ir mažintų KNT sektoriuje kylančias grėsmes, dėl kurių kyla rizika finansiniam stabilumui, apsvarstydamos galimybę imtis priemonių, kurias galėtų sudaryti:

3)

jeigu su KNT susijusios draudimo įmonių pozicijos yra reikšmingos, priežiūros institucijos pagal joms suteiktus įgaliojimus užtikrintų draudimo įmonių, gavusių veiklos leidimą atitinkamose EEE šalyse, atsparumą ir mažintų KNT sektoriuje kylančias grėsmes, dėl kurių kyla rizika finansiniam stabilumui, apsvarstydamos galimybę imtis priemonių, kurias galėtų sudaryti:

4)

jeigu su KNT susijusios pensijų fondų pozicijos yra reikšmingos, priežiūros institucijos pagal joms suteiktus įgaliojimus užtikrintų pensijų fondų, gavusių veiklos leidimą atitinkamose EEE šalyse, atsparumą ir mažintų KNT sektoriuje kylančias grėsmes, dėl kurių kyla rizika finansiniam stabilumui;

5)

atitinkamos atitinkamo nacionalinio lygmens institucijos įvertina skolininku grįstų priemonių tinkamumą (jei atitinkamu nacionaliniu lygmeniu yra numatyta galimybė imtis tokių priemonių), jeigu mano, kad jos reikalingos, ir jas taikyti yra įmanoma papildant kitas priemones, kuriomis užtikrinamas finansų įstaigų atsparumas ir patikima skolinimo praktika.

a)

komercinės paskirties nekilnojamasis turtas (KNT) – komercinės paskirties nekilnojamasis turtas, kaip apibrėžta Rekomendacijos ESRV/2016/14 2 skirsnio 1 dalies 1 punkto 4 papunktyje;

b)

atitinkamos institucijos:

c)

atitinkamos institucijos, atliekančios tam tikrą vaidmenį finansinio stabilumo sityje – atitinkamos institucijos, įgaliotos prisidėti prie sisteminės rizikos finansiniam stabilumui Sąjungoje arba EEE šalyje prevencijos arba mažinimo;

d)

priežiūros institucija:

e)

Europos priežiūros institucijos – Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (18), kartu su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (19), ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (20);

f)

nacionalinė kredito įstaigų priežiūros institucija – EEE šalies kompetentinga arba priežiūros institucija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte ir Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 36 punkte;

g)

nacionalinė alternatyvaus investavimo fondų valdytojų ir kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų priežiūros institucija – EEE šalies kompetentinga institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies f punkte ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (21) 2 straipsnio 1 dalies h punkte;

h)

nacionalinės draudimo įmonių priežiūros institucijos – EEE šalies priežiūros institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 10 punkte;

i)

nacionalinės pensijų fondų priežiūros institucijos – EEE šalies kompetentinga institucija, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2341 (22) 6 straipsnio 8 punkte;

j)

nacionalinė makroprudencinės priežiūros institucija – nacionalinė institucija, kurios tikslai, institucinės priemonės, uždaviniai, įgaliojimai, priemonės, atskaitomybės reikalavimai ir kiti ypatumai nustatyti Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijoje ESRV/2011/3 (23);

k)

paskirtoji institucija – institucija, paskirta pagal Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 4 skyrių ir pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 124 straipsnio 1a dalį, 164 straipsnio 5 dalį ir 458 straipsnio 1 dalį;

l)

rinkos tyrimas – sisteminės rizikos vertinimo informacijos šaltinis, įskaitant informaciją, gautą per susitikimus su rinkos kontaktiniais asmenimis ir iš rinkos analitikų ataskaitose pateikiamos reguliarios analizės;

m)

kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

n)

investicinis fondas – investicinis fondas, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte, ir kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 1 straipsnio 2 punkte;

o)

draudimo įmonė – draudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1 punkte, ir perdraudimo įmonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 4 punkte;

p)

pensijų fondas – pensijų sistemos struktūra, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 (24) 2 straipsnio 10 punkte, ir profesinių pensijų įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/2341 6 straipsnio 1 punkte;

q)

finansų įstaiga – kredito įstaigos, investiciniai fondai, draudimo įmonės ir pensijų fondai;

r)

finansinis svertas – bet kuris metodas, kurį naudodamas investuotojas padidina savo pozicijas, viršydamas fondo turtą, pasiskolindamas piniginių lėšų ar vertybinių popierių, arba per išvestines finansines priemones, kuriose paslėptas finansinis svertas, ar bet kuriuo kitu būdu;

s)

kapitalu grįstos priemonės – bet kurie nuosavų lėšų reikalavimai, taikomi kredito įstaigai, siekiant užkirsti kelią sisteminei rizikai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 2 straipsnio c punkte, taip pat pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 124, 164 ar 458 straipsnius arba Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 4 skyrių, arba ją sumažinti, pavyzdžiui, anticiklinis kapitalo rezervas arba sektorinis sisteminės rizikos rezervas;

t)

kitos makroprudencinės priemonės – bet kuri makroprudencinė priemonė, išskyrus kapitalu grįstas priemones, kuriomis Europos ekonominės erdvės (EEE) šalys gali naudotis pagal nacionalinę arba Sąjungos teisę ir kurios taip pat gali apimti teisiškai neprivalomas priemones, pavyzdžiui, įspėjimus ir rekomendacijas;

u)

veikla grįstos priemonės – speciali makroprudencinė sistema, kurią sudaro darnios taisyklės, taikomos visoms finansų įstaigoms, joms vykdant tą pačią veiklą, atsižvelgiant į konkrečius tų įstaigų rizikos profilius;

v)

skolininku grįstos priemonės – makroprudencinės priemonės, nukreiptos į skolininkus;

w)

vertybiniais popieriais pakeistos paskolos – pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2402 (25) 2 straipsnio 1 punkte, kai pagrindinis turtas yra KNT paskolos;

x)

viena įmoka grąžinamos paskolos – neamortizuojamos paskolos, kurių pagrindinė suma, kai kuriais atvejais su palūkanomis, yra mokėtina suėjus terminui.

1.

Ši rekomendacija įgyvendinama taikant tokius kriterijus:

2.

Adresatų prašoma pranešti Tarybai ir ESRV apie vykdant stebėseną pagal A rekomendaciją atliktus vertinimus ir padarytas išvadas, taip pat apie tai, kokių veiksmų imtasi pagal šią rekomendaciją, arba tinkamai pagrįsti bet kokį neveikimą. Ataskaitose turėtų būti pateikiama bent šį informacija:

1.

ESRV sekretoriatas:

2.

Bendroji valdyba įvertins veiksmus, apie kuriuos pranešė adresatai, ir jų pateiktus pagrindimus ir, kai tinkama, galės nuspręsti, kad šios rekomendacijos nebuvo laikomasi ir kad adresatas nepateikė tinkamo savo neveikimo pagrindimo.